52007DC0769

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 5.12.2007

KOM(2007) 769 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

apie 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose taikymą

1. BENDROJI INFORMACIJA

Ši Komisijos ataskaita parengta remiantis 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose[1] 23 straipsniu.

Iki 2001 m. nebuvo jokio įrodymų rinkimą reglamentuojančio dokumento, kuris įpareigotų visas valstybes nares. 2001 m. Europos Vadovų Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose, kuris nustato procedūrines taisykles, palengvinančias įrodymų rinkimą kitoje valstybėje narėje. Nuo 2004 m. sausio 1 d. reglamentas taikomas visoje Sąjungoje, išskyrus Daniją. Tose valstybėse narėse, kur galioja, jis pakeičia 1970 m. Hagos konvenciją. Reglamentą ir visą su jo taikymu susijusią informaciją galima rasti Europos teisminių institucijų tinklo civilinėse bylose interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/justice_home/judicialatlascivil/html/te_information_en.htm

Po reglamento įsigaliojimo Komisija ne kartą diskutavo apie reglamento taikymą Europos teisminiame tinkle civilinėse ir komercinėse bylose. Konsultuodamasi su tinklu Komisija taip pat parengė Reglamento taikymo praktikos vadovą. Be to, Komisija paprašė atlikti reglamento taikymo studiją.

1.1. Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose susitikimai

Reglamento taikymas aptartas keliuose Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose susitikimuose.

2004 m. gruodžio 13–14 d. ir 2006 m. gruodžio 11 d. metiniuose visų tinklo narių susitikimuose surengti posėdžiai, skirti diskusijoms apie su reglamento taikymu susijusią patirtį. Svarbiausi iškelti klausimai šie:

- praktinės problemos (pavyzdžiui, tam tikrais atvejais prašymai vis dar buvo siunčiami centrinėms institucijoms; kartais formos buvo užpildomos prašančiosios valstybės kalba; kitos prašomųjų ir prašančiųjų teismų komunikacijos problemos).

- Reglamento taikymo sritis, visų pirma sąvokos „civilinės ir komercinės bylos“ ir „įrodymai“ (ypač problemos, kylančios dėl DNR ir kraujo mėginių ėmimo, pirmiausiai tėvystės nustatymo tyrimams).

- Šiuolaikinių ryšių technologijų naudojimas renkant įrodymus. Visų pirma buvo pareikšta nusiskundimų dėl to, kad daugelyje valstybių narių kol kas nėra galimybių naudotis techninėmis priemonėmis vaizdo konferencijoms rengti.

2005 m. balandžio 21 d. tinklo atstovai aptarė praktikos vadovo projektą, kurį konsultuodamosi su tinklu parengė Komisijos tarnybos. Vadove pateikiamos rekomendacijos, skirtos proceso šalims, teisėjams, advokatams ir centrinėms institucijoms, bei siekiama padėti geriau suprasti reglamentą. Vadovas paskelbtas svetainėje:

http://ec.europa.eu/civiljustice/evidence/evidence_ec_guide_en.pdf

2006 m. pabaigoje – 2007 m. pradžioje Komisija valstybėse narėse išplatino 50 000 praktikos vadovo kopijų. Po praktikos vadovo kopiją turėjo gauti visi teismai, dalyvaujantys taikant reglamentą.

1.2. Reglamento (EB) Nr. 1206/2001 taikymo studija

Kaip minėta, siekdama parengti šią ataskaitą, Komisija paprašė parengti reglamento taikymo studiją, kurią parengė rangovas. Studija paskelbta svetainėje:

http://ec.europa.eu/justice_home/doc_centre/civil/studies/doc_civil_studies_en.htm

Pagrindinis studijos tikslas – atlikti empirinę reglamento taikymo analizę, visų pirma atsakyti į klausimą, ar taikant reglamentą teismų bendradarbiavimas renkant įrodymus pagerėjo, tapo paprastesnis ir spartesnis.

Studija grindžiama apklausa, kurią rangovas vykdė nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. sausio mėn.; studijoje remtasi 424 iš 544 gautų atsakymų į klausimyno klausimus, susijusius su kelių reglamento straipsnių taikymu. Atsakymus į klausimyno klausimus pateikė valstybių narių administracijos, teisėjai, advokatai ir kiti su reglamento taikymu susiję asmenys.

2. REGLAMENTO (EB) NR. 1206/2001 TAIKYMAS

Šiame skirsnyje daugiausiai dėmesio skiriama klausimui, ar taikant reglamentą teismų bendradarbiavimas renkant įrodymus tapo paprastesnis ir spartesnis, taip pat keleto reglamento nuostatų praktiniam taikymui.

2.1. Prašymams įvykdyti reikalingas laikas

Studijoje nurodoma, kad dauguma prašymų surinkti įrodymus įvykdomi neviršijant 90 dienų laikotarpio, kaip nurodyta reglamento 10 straipsnio 1 dalyje (žr. I priedą). Pasak apklausos respondentų, tai atliekama greičiau, nei prieš reglamento priėmimą. Tačiau nustatyta daug atvejų, kai 90 dienų laikotarpis viršijamas. Tam tikrais atvejais prireikia daugiau kaip 6 mėn. Be to, tai, kiek laiko reikia prašymams įvykdyti, labai skiriasi skirtingose valstybėse narėse. Visų pirma verta pažymėti, kad daugelyje 2004 m. į Europos Sąjungą įstojusių valstybių narių prašymai paprastai įvykdomi neviršijant 90 dienų laikotarpio, o kai kuriose kitose valstybėse narėse tai užtrunka ilgiau.

2.2. Centrinės įstaigos

Atrodo, kad iš esmės centrinės įstaigos veiksmingai vykdo joms pagal reglamentą nustatytus įpareigojimus (žr. II priedą). Vis dėlto, veiksmingumo lygis labai skiriasi valstybėse narėse.

Studijoje taip pat nurodoma, kad kartais centrinės įstaigos turi spręsti įvairias su prašymu susijusias problemas, kaip nurodyta reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte[2].

Nors reglamente nustatyta, kad prašymai surinkti įrodymus turi būti tiesiogiai perduodami tarp valstybių narių teismų ir dėl to centrinės įstaigos prašymus persiųsti kompetentingam teismui turėtų tik „išimties tvarka“, studijoje nurodoma, kad centrinės įstaigos prašymus kompetentingam teismui persiunčia „kartais“ arba netgi „dažnai“. Todėl galima daryti išvadą, kad šiuo vis dar besitęsiančiu prisitaikymo laikotarpiu su reglamentu susipažinta nepakankamai, taigi reikėtų skirti visas pastangas kuo geriau supažindinti su juo Europos Sąjungoje veikiančius teismus.

2.3. Formos

Studijoje nurodoma, kad iš esmės nekilo problemų dėl tipinių formų naudojimo (žr. III priedą). Tai, kad pradėtos naudoti formos vertinama labai teigiamai ir nurodoma, kad formų naudojimas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios įrodymų rinkimas tapo paprastesnis ir spartesnis. Tačiau formas pildantys praktikuojantys teisininkai nėra pakankamai apmokomi, todėl kyla su formų naudojimu susijusių problemų. Kartais atrodo, kad formos užpildomos nevisiškai ir trūksta prašymui įvykdyti būtinos informacijos.

2.4. Ryšių technologijos

Studijoje nurodoma, kad naudojant reglamento 10 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 4 dalyje nurodytas ryšių technologijas įrodymų rinkimas kitose valstybėse narėse tapo praktiškai paprastesnis ir spartesnis, tačiau tokios technologijos vis dar naudojamos gana retai. Tais atvejais, kai buvo naudojamos ryšių technologijos, visų pirma rengiamos vaizdo konferencijos, paprastai nekilo jokių problemų (žr. IV priedą).

Pagal šiuos faktus galima daryti išvadą, kad, viena vertus, naudojant ryšių technologijas įrodymus rinkti daug paprasčiau, bet kita vertus, kol kas su technologijų naudojimu susijusios galimybės išnaudojamos labai mažai, nes galimybės naudotis reikalingomis technologijomis ribotos[3]. Ateityje valstybės narės turėtų labai stengtis kuo daugiau naudotis ryšių technologijomis, visų pirma rengti vaizdo konferencijas. Taryba 2007 m. birželio 12–13 d. susitikime pabrėžė, kad svarbu toliau skatinti naudotis e. teisingumo priemonėmis ir paprašė tęsti su e. teisingumu susijusį darbą „kad Europos lygiu būtų sukurta techninė platforma“, be to, 2007 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Taryba pateikė išvadą, kad „Taryba taip pat turėtų toliau skatinti ryšių palaikymą elektroninėmis priemonėmis dėl teisinių klausimų (e. teisingumas)“.

2.5. Prašymų perdavimas

Pagal studijos rezultatus atrodo (žr. V priedą), kad prašymai ir raštai perduodami „greičiausio perdavimo priemonėmis“ (reglamento 6 straipsnis)[4].

2.6. Tiesioginiai ryšiai tarp teismų

Priešingai nei 1970 m. Hagos konvencijoje dėl įrodymų paėmimo užsienyje, reglamente nurodoma, kad prašymai dėl įrodymų rinkimo turi būti tiesiogiai perduodami tarp valstybių narių teismų – tai viena svarbiausių naujovių, palyginti su Hagos konvencija.

Studijoje nurodoma, kad prašantieji ir prašomieji teismai (2 straipsnis) paprastai veiksmingai vykdo šiuo reglamentu nustatytus įpareigojimus. Tačiau rezultatai valstybėse narėse skiriasi.

Atrodo, kad dėl tiesioginio prašymų perdavimo tarp teismų nekilo jokių ypatingų problemų. Kaip minėta pirmiau (2.2 punkte), šiuo prisitaikymo laikotarpiu vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai dėl nepakankamo reglamento išmanymo, nesinaudojama tiesioginiais ryšiais tarp teismų ir įrodymai surenkami vėliau, nes centrinių įstaigų prašoma persiųsti prašymus kompetentingam teismui.

2.7. Tiesioginis įrodymų rinkimas (17 straipsnis)

Kitas svarbus reglamento aspektas – galimybė prašančiajam teismui tiesiogiai rinkti įrodymus kitoje valstybėje narėje.

Studijoje nurodoma, kad reglamento 17 straipsnyje numatyta tiesioginio įrodymų rinkimo galimybe vis dar labai mažai naudojamasi. Tačiau tais atvejais, kai šia galimybe buvo pasinaudota, įrodymus surinkti buvo paprasčiau ir tai buvo atliekama greičiau bei paprastai nekilo jokių ypatingų problemų (žr. VII priedą).

2.8. 18 straipsnio taikymas (išlaidos)

Pagal studijos rezultatus galima daryti išvadą, kad taikant reglamento 18 straipsnį iš esmės nekilo jokių ypatingų problemų (žr. VIII priedą). Vis dėlto, studijoje nurodoma, kad kartais neigiamai vertinama tai, jog skiriasi ekspertams mokamų atlyginimų kompensavimą reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai.

2.9. Su reglamento aiškinimu susijusios problemos

Studijoje nurodoma, kad nekilo jokių didesnių su reglamento aiškinimu susijusių problemų. Tačiau yra požymių, kad sąvokos „civilinės ir komercinės bylos“, „įrodymai“ bei „teismai“ ne visada aiškios ir kad kartais būtų naudinga gauti išsamesnių gairių dėl jų tikslaus turinio (žr. IX priedą).

Atrodo, kad sunkumų kilo pirmiausia dėl to, jog sąvoka „įrodymai“ neapibrėžta reglamente. Dėl to labai įvairiai aiškinama, ką pagal reglamentą galima laikyti „įrodymais“, visų pirma kai kalbama apie DNR ir kraujo mėginių ėmimą bei šeimos arba vaiko gerovės tyrimą. Komisija neginčija fakto, kad galutinė atsakomybė už sąvokos „įrodymai“ išaiškinimą tenka Europos Teisingumo Teismui[5], bet ji mano, kad ši sąvoka turėtų būti aiškinama savarankiškai ir kad siekiant reglamento tikslų, reglamento taikymo sritis neturėtų būti be reikalo ribojama taikant per siaurą aiškinimą. Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose nariai turėtų toliau keistis su šiuo klausimu susijusia nuomone ir patirtimi.

2.10. Nuorodos į nacionalinę teisę

Dėl reglamente esančių kelių nuorodų į nacionalinę teisę didelių problemų nekyla. Tačiau studijoje nurodoma, kad tam tikrais atvejais nacionalinius įstatymus reikėtų laipsniškai suderinti (žr. X priedą).

2.11. Suderinamumas su 1970 m. Hagos konvencija

Nekyla problemų dėl reglamento ir kitų dokumentų, pavyzdžiui, 1970 m. Hagos konvencijos dėl įrodymų paėmimo, suderinamumo (žr. XI priedą).

2.12. Paprastesnis ir spartesnis įrodymų rinkimas

Pradėjus taikyti reglamentą įrodymų rinkimo procesas tapo paprastesnis ir spartesnis (žr. XII priedą). Vis dėlto, skirtingose valstybėse narėse šie rezultatai labai skiriasi.

3. IšVADOS

Komisijos išvados dėl Reglamento Nr. 1206/2001 taikymo nuo jo įsigaliojimo 2004 m. yra tokios:

Taikant reglamentą teismų bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose apskritai pagerėjo, tapo paprastesnis ir spartesnis. Du pagrindiniai reglamento tikslai: pirma, sapaprastinti valstybių narių bendradarbiavimą ir, antra, pagreitinti įrodymų rinkimą, įgyvendinti pakankamai gerai. Iš esmės, bendradarbiauti tapo paprasčiau dėl tiesioginio perdavimo tarp teismų (nors kartais ar net dažnai prašymai vis dar siunčiami centrinėms įstaigoms) ir pradėjus naudoti tipines formas. Kalbant apie spartą, galima daryti išvadą, kad dauguma prašymų surinkti įrodymus įvykdomi greičiau, nei iki reglamento įsigaliojimo, neviršijant reglamente nustatyto 90 dienų laikotarpio.

Todėl šiuo metu reglamento keisti nereikia, tačiau turėtų būti gerinamas jo veikimas. Visų pirma šiuo vis dar besitęsiančiu prisitaikymo laikotarpiu reikėtų gerinti tam tikrus su reglamento taikymu susijusius aspektus:

Pirma, įvairiose išvadose nurodoma, kad nepaisant to, jog Europos teisminiame tinkle civilinėse ir komercinėse bylose rengiamos diskusijos ir visose valstybėse narėse galima gauti praktikos vadovą, praktikuojantys teisininkai su reglamentu susipažinę nepakankamai. Dėl to be reikalo vėluojama ir kyla problemų.

Todėl valstybėse narėse turėtų būti geriau naudojamasi Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose atliktu darbu ir, visų pirma, turėtų būti užtikrinta, kad praktikos vadovą gautų kuo daugiau praktikuojančių teisininkų – tam turi būti naudojamos visos galimos priemonės.

Atrodo, kad įrodymų rinkimas valstybėse narėse supaprastėjo ir paspartėjo labai nevienodai. Tai labai akivaizdu, atsižvelgiant į tai, kiek laiko prireikia įrodymams surinkti, nes kai kuriose valstybėse narėse dažnai nesilaikoma nustatyto 90 dienų laikotarpio. Taip pat valstybėse narėse labai skiriasi centrinių įstaigų veiksmingumo lygis ir galimybės naudotis šiuolaikinėmis ryšių technologijomis, pirmiausiai galimybės rengti vaizdo konferencijas.

Galiausiai galima daryti išvadą, kad kol kas ne tik visapusiškai neišnaudojamos ryšių technologijų teikiamos galimybės, bet ir gana retai naudojamasi svarbia reglamentu nustatyta naujove – galimybe tiesiogiai rinkti įrodymus.

Todėl Komisija:

- ragina dėti visas pastangas, visų pirma susijusias ne tik su praktikos vadovo platinimu, kad Europos Sąjungoje praktikuojančių teisininkų žinios apie reglamentą būtų kuo išsamesnės.

- Mano, kad valstybės narės turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi prašymams įvykdyti nustatyto 90 dienų laikotarpio.

- Mano, kad šiuolaikinės ryšių technologijos, visų pirma vaizdo konferencijos, kurios yra svarbi priemonė įrodymų rinkimui supaprastinti ir paspartinti, vis dar nėra naudojamos tiek, kiek tai būtų galima daryti, ir ragina valstybes nares imtis veiksmų bei aprūpinti teismus būtinomis priemonėmis vaizdo konferencijoms įrodymų rinkimo tikslu rengti. Taryba (2007 m. birželio 12–13 d. susitikime) ir Europos Vadovų Taryba (2007 m. birželio 21–22 d. susitikime) taip pat pabrėžė, kad svarbu toliau skatinti naudotis e. teisingumo priemonėmis.

I priedas: Prašymui įvykdyti reikalingas laikas

Remdamiesi savo patirtimi nurodykite, kiek vidutiniškai reikia laiko prašymui įvykdyti:

[pic]

Ar prašymai įvykdomi greičiau nei prieš reglamento įsigaliojimą?

[pic]

II priedas: Centrinės įstaigos

Kaip veiksmingai centrinės įstaigos teikia informaciją teismams ir sprendžia visas galimas su prašymu susijusias problemas?

[pic]

Kaip dažnai centrinės įstaigos turėjo spręsti su prašymu susijusias problemas?

[pic]

Remdamiesi savo patirtimi nurodykite, kaip dažnai centrinės įstaigos prašančiojo teismo reikalavimu siuntė prašymą kompetentingam teismui?

[pic]

III priedas: Formos

Ar kilo kokių nors problemų naudojant formas praktikoje? Jei taip, dėl kurių formų? Kodėl?

[pic]

IV priedas: Ryšių technologijos

Kaip dažnai įrodymams rinkti naudojamos ryšių technologijos? Kokios rūšies prašymams vykdyti jos naudojamos?

[pic]

Ar praktikoje dėl ryšių technologijų naudojimo įrodymų rinkimas kitose valstybėse narėse tapo paprastesnis ir spartesnis?

[pic]

Ar kilo kokių nors problemų dėl ryšių technologijų naudojimo? Jei taip, kokių?

[pic]

V priedas: Prašymų perdavimas

Ar Jūsų valstybei narei skirti prašymai ir raštai remiantis šiuo reglamentu perduodami greičiausio perdavimo priemonėmis (reglamento 6 straipsnis), kurios Jūsų valstybei narei yra priimtinos?

[pic]

VI priedas: Tiesioginis perdavimas tarp teismų

Kaip veiksmingai prašantieji ir prašomieji teismai (2 straipsnis) įvykdo šiuo reglamentu nustatytus įpareigojimus?

[pic]

Ar kilo kokių nors konkrečių problemų pradėjus naudotis tiesioginiais ryšiais tarp teismų?

[pic]

VII priedas: Tiesioginis įrodymų rinkimas

Kaip dažnai įrodymai renkami tiesiogiai?

[pic]

Ar praktikoje dėl tokio įrodymų rinkimo būdo įrodymų rinkimas kitose valstybėse narėse tapo paprastesnis ir spartesnis?

[pic]

Ar kilo kokių nors problemų taikant 17 straipsnį? Jei taip, kokių?

[pic]

VIII priedas: 18 straipsnio taikymas

Ar kilo kokių nors problemų 18 straipsnį (išlaidos) taikant praktikoje? Jei taip, kokių?

[pic]

IX priedas: Su reglamento aiškinimu susijusios problemos

Ar kilo problemų dėl reglamento aiškinimo, visų pirma dėl jo taikymo srities ir sąvokos „įrodymai“ aiškinimo? Ar dėl to buvo atsisakyta vykdyti prašymus (14 straipsnis)?

[pic]

X priedas: Nuorodos į nacionalinę teisę

Ar Jums kyla problemų dėl to, kad reglamente pateikiama daug nuorodų į valstybių narių nacionalinę teisę?

[pic]

Ar manote, kad būtų naudinga suderinti valstybių narių procesinę teisę, reglamentuojančią įrodymų rinkimą?

[pic]

XI priedas: Suderinamumas su 1970 m. Hagos konvencija

Ar teko susidurti su problemomis, susijusiomis su reglamento ir kitų dokumentų, pavyzdžiui, 1970 m. Hagos konvencijos dėl įrodymų paėmimo, suderinamumu?

[pic]

XII priedas: Įrodymų rinkimo proceso supaprastinamas ir paspartinimas

Remdamiesi savo patirtimi nurodykite, ar taikant Reglamentą Nr. 1206/2001 teismų bendradarbiavimas renkant įrodymus tapo paprastesnis ir spartesnis?

[pic]

[1] OL L 174, 2001 6 27, p. 1.

[2] Tačiau klausimynuose pateiktose pastabose pateikiama per mažai informacijos apie problemų, su kuriomis susidūrė centrinės institucijos, pobūdį.

[3] Teismai, kuriuose yra galimybė rengti vaizdo konferencijas, nurodyti Europos teisminių institucijų tinklo civilinėse bylose vadove. Šiuo metu vaizdo konferencijas galima rengti visuose Nyderlandų ir Portugalijos teismuose bei kai kuriuose Austrijos, Kipro, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Airijos, Slovėnijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės teismuose.

[4] Šiuo atveju prašome atsižvelgti į tai, kad visos valstybės narės priima paštu, o dauguma valstybių narių (išskyrus Lenkiją ir Ispaniją) ir faksu siunčiamus prašymus. E. paštu siunčiamus prašymus priima tik 13 valstybių narių (Airija, Čekija, Estija, Graikija, Italija, Latvija, Malta, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vengrija).

[5] Prašome atsižvelgti į tai, kad su reglamento aiškinimu susijęs klausimas šiuo metu nagrinėjamas Europos Teisingumo Teisme. Byloje Nr. C-175/06 ( Tedesco/Fittings SrL ) prašymą pateikęs teismas pateikia klausimą, ar prašymas gauti prekių aprašą, remiantis Italijos pramoninės ir intelektinės nuosavybės kodekso 128 ir 130 straipsniais, yra viena iš Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 nustatytų įrodymų rinkimo rūšių.