Tam tikrų migruojančių žuvų išteklių apsauga

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (EB) Nr. 1936/2001 – tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemonės

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Juo siekiama nustatyti tam tikrų tolimos migracijos žuvų ir žinduolių rūšių, išvardytų šio reglamento I priede, žvejybos kontrolės ir tikrinimo priemones. Pagrindinės rūšys:

• tunas;
• durklažuvė;
• rykliai;
• banginiai ir
• jūros kiaulės.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Reglamentas taikomas su ES valstybių narių vėliava plaukiojantiems ir ES registruotiems laivams, vykdantiems veiklą vienoje iš šių jūrų zonų:

• 1 zona – visi Atlanto vandenyno ir gretimų jūrų vandenys, įeinantys į Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos konvencijos (ICCAT konvencijos)* teritoriją. Ši konvencija padėjo sukurti žuvininkystės organizaciją, prie kurios 1997 m. prisijungė ES, – Tarptautinę Atlanto tunų apsaugos komisiją (ICCAT);
• 2 zona – visi Indijos vandenyno vandenys, įeinantys į Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC)* kompetencijos teritoriją;
• 3 zona – visi Ramiojo vandenyno rytinės dalies vandenys, įskaitant teritoriją, apibrėžtą Tarptautinėje delfinų išsaugojimo programos sutartyje.

1 ZONOJE TAIKOMOS KONTROLĖS IR TIKRINIMO PRIEMONĖS

Reglamentas (EB) Nr. 1936/2001 buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, paskutinis pakeitimas padarytas Reglamentu (ES) 2017/2107. 2017 m. Reglamentu buvo panaikintos kai kurios Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 dalys siekiant atsižvelgti į įvairius pakeitimus, kurie nuo 2008 m. buvo priimti ICCAT rekomendacijose.

Paprastųjų tunų tukinimas

Melsvųjų tunų penėjimo* ūkių registras buvo sukurtas 2004 m. ES valstybė narė praneša Europos Komisijai apie jos jurisdikcijai priklausančius tukinimo ūkius, kuriems ji suteikia leidimą penėti melsvuosius tunus, sugautus ICCAT konvencijos teritorijoje. Neregistruotuose ūkiuose negalima penėti melsvųjų tunų, sugautų konvencijos teritorijoje.

Jei melsvieji tunai perduodami iš ES žvejybos laivo į gabenimo laivą, abiejų laivų kapitonai turi įrašyti tam tikrus duomenis į jų laivo žurnalus (perduotų melsvųjų tunų kiekis, sugavimo zona, data ir vieta, kurioje buvo perduoti tunai ir pan.).

ES valstybės narės privalo:

• registruoti melsvųjų tunų, kuriuos į narvus uždaro su jų vėliava plaukiojantys laivai, kiekį;
• perduoti Komisijai duomenis apie su jų vėliava plaukiojančiais laivais sugautų ir į narvus uždarytų melsvųjų tunų kiekį, ir sugautų bei penėjimui skirtų melsvųjų tunų eksportą ir importą;
• užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys melsvųjų tunų penėjimo ūkiai jų kompetentingai institucijai pateiks uždarymo į narvus deklaraciją ir jie bus įtraukti į registrą;
• užtikrinti, kad penėjimo ūkiai kasmet joms teiks penėtų melsvųjų tunų prekybos deklaraciją, ir, remdamosi šia informacija, valstybės narės informuos Komisiją apie į narvus uždarytų melsvųjų tunų kiekį bei apie praėjusiais metais parduotų tunų kiekį.

2 ZONOJE TAIKOMOS KONTROLĖS IR TIKRINIMO PRIEMONĖS

• Kiekviena ES šalis privalo:
  • užtikrinti, kad laivai, plaukiojantys su jos vėliava, laikytųsi zonoje taikomų priemonių;
  • išsiųsti Komisijai daugiau kaip 24 m bendro ilgio su jos vėliava plaukiojančių ir jos teritorijoje registruotų laivų, kuriems ji leidžia IOTC konvencijos zonoje žvejoti tunus ir tunines žuvis, sąrašą. Komisija persiunčia šią informaciją į IOTC vykdomąjį sekretoriatą;
  • užtikrinti, kad tik registruoti laivai galėtų užsiimti žvejybos veikla.
• Laivai, įtraukti į IOTC sąrašą, kurie žvejoja ūdomis*, prieš atlikdami perkrovimo* procedūras IOTC žvejybos zonoje, turi gauti leidimą iš ES valstybės narės, su kurios vėliava plaukia, kompetentingų institucijų.
• ES laivų, kuriems leidžiama žvejoti IOTC zonoje, žvejybos įrankis turi būti specialiai paženklintas.
• ES valstybės narės privalo:
  • perduoti IOTC sekretoriatui įvairius statistinius duomenis apie sužvejotas žuvis ir žvejybos veiklą, susijusią su migruojančiomis rūšimis;
  • sukurti kompiuterinę duomenų bazę, kurioje būtų reikalaujami statistiniai duomenys ir kuria galėtų naudotis Komisija;
  • skirti inspektorius, atsakingus už patikrinimus jų uostuose, kurie bus atsakingi už I priede išvardytų rūšių žuvų perkrovimo ir iškrovimo stebėjimą bei tikrinimą;
  • kiekvienam inspektoriui suteikti specialų identifikavimo dokumentą.
• Laivo kapitonas privalo bendradarbiauti su laivą tikrinančiais inspektoriais ir sudaryti sąlygas apžiūrėti zonas, įrengimus ir dokumentus.
• Jei yra rimtas pagrindas manyti, kad žvejybos laivas vykdė veiklą, pažeidžiančią IOTC patvirtintas apsaugos priemones, inspektorius pažymi pažeidimą patikrinimo akte. Jis privalo užtikrinti, kad įrodymai būtų saugiai saugomi ir siunčia patikrinimo aktą savo institucijai. ES valstybė narė, kuriai buvo pranešta apie pažeidimą, padarytą su jos vėliava plaukiojančio laivo, imasi skubių veiksmų, norėdama gauti ir išnagrinėti įrodymus, atlikti visus būtinus tyrimus ir, jei įmanoma, apžiūrėti laivą. Vėliau ji praneša Komisijai apie atitinkamam laivui skirtas nuobaudas ir priemones, kurių buvo imtasi jo atžvilgiu. Komisija, savo ruožtu, informuoja IOTC vykdomąjį sekretoriatą.
• ES žvejybos laivai negali priimti I priede išvardytų rūšių žuvų iš jokiai valstybei nepriklausančių laivų* ar iš laivų, plaukiančių su nesusitariančios šalies vėliava. ES valstybės narės siunčia Komisijai visus jokiai valstybei nepriklausančių laivų patikrinimų rezultatus ir informaciją apie veiksmus, atliktus pagal tarptautinę teisę.

3 ZONOJE TAIKOMOS KONTROLĖS IR TIKRINIMO PRIEMONĖS

Kiekviena ES valstybė narė užtikrina, kad laivai, plaukiantys su jos vėliava, laikytųsi į ES teisę perkeltų Amerikos tropinių tunų komisijos priemonių ir atitinkamų Tarptautinės delfinų išsaugojimo programos sutarties priemonių.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2001 m. spalio 23 d.

KONTEKSTAS

ES dalyvauja regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose (RFMO), kurios leidžia bendradarbiauti apsaugant ir valdant tolimos migracijos žuvų rūšių išteklius. Kaip susitariančioji šalis ji privalo taikyti kontrolės ir stebėsenos priemones, nustatytas tų RFMO rekomendacijose.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1936/2001, nustatantis tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones (OL L 263, 2001 10 3, p. 1–8)

Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1–21)

2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1–50)

Žr. konsoliduotą versiją.

2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1–32)

Žr. konsoliduotą versiją.

2003 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1984/2003, nustatantis prekybos melsvaisiais tunais, durklažuvėmis ir didžiaakiais tunais Bendrijoje statistikos sistemą (OL L 295, 2003 11 13, p. 1–42)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 14.12.2018