Elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimas

Šia direktyva sukuriama teisinė sistema, kuri užtikrina laisvę teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas visoje Europos Sąjungoje.

DOKUMENTAS

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva)

SANTRAUKA

Leidimų direktyva yra telekomunikacijų teisės aktų rinkinio dalis, kuri kartu su kitomis keturiomis direktyvomis („pagrindų“, „prieigos“, „universaliųjų paslaugų“ ir „privatumo ir elektroninių ryšių“) apibrėžia reguliavimo sistemą, kuria siekiama didinti elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų sektoriaus konkurencingumą.

2009 m. telekomunikacijų teisės aktų rinkinys buvo iš dalies keičiamas „Geresnio reguliavimo“ ir „Piliečių teisių“ direktyvomis bei įsteigta Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI).

Taikymo sritis, tikslas ir bendrasis principas

Ši direktyva taikoma visų elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimams, neatsižvelgiant į tai, ar jie teikiami visuomenei, ar ne. Ji taikoma suteikiant teises naudoti radijo dažnius, kai radijo dažniai naudojami elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms teikti paprastai už atlygį.

Direktyvos tikslas - suderinti elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinką supaprastinant jos reguliavimą.

Pagrindinė naujovė yra individualių leidimų pakeitimas bendruoju leidimu teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas ir specialios dažnių bei numerių suteikimo schemos įdiegimas.

Taigi elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikimas priklauso tik nuo bendrojo leidimo, nereikalaujant jokio atskiro nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) sprendimo ar kito administracinio akto ir taikant tik vieną procedūrinį reikalavimą - reikalavimą pranešti.

Bendrojo leidimo suteikiamos teisės

Bendrasis leidimas suteikia įmonėms teisę teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas. Kai tokios įmonės elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikia visuomenei, jos turi teisę:

—	derėtis dėl sujungimo su kitais paslaugų teikėjais ES;

—	gauti prieigą prie kitų paslaugų teikėjų ar sujungimą per juos;

—	būti paskirtomis teikti įvairius universaliųjų paslaugų elementus.

Radijo dažnių ir numerių naudojimo teisės

ES šalys sudaro palankesnes sąlygas naudoti radijo dažnius pagal bendruosius leidimus, tačiau prireikus gali suteikti individualias radijo dažnių naudojimo teises siekdamos:

—	išvengti žalingų trukdžių;

—	užtikrinti techninę paslaugų kokybę;

—	užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą;

—	pasiekti kitus visuotinės svarbos tikslus, kuriuos nustatė ES šalys.

Radijo dažnių ir numerių naudojimo teisės turi būti suteikiamos laikantis atvirų, objektyvių, skaidrių, nediskriminuojančių ir proporcingų procedūrų.

Sprendimai dėl naudojimo teisių suteikimo priimami ir paskelbiami kuo greičiau, kai tik NRI gauna visą paraišką.

Bendrojo leidimo ir radijo dažnių bei specialių numerių naudojimo teisių sąlygos

Bendrajam leidimui ir naudojimo teisėms gali būti taikomos tik direktyvos priede išvardytos sąlygos, kaip antai:

—	finansiniai įnašai į universaliųjų paslaugų finansavimą;

—	paslaugų sąveika ir tinklų sujungimas;

—	numerio prieinamumas ir jo perkeliamumo galimybė, kai abonentai, pakeitę operatorių, gali išlaikyti savo telefono numerį;

—	aplinkosaugos ir miesto bei kaimo planavimo reikalavimai;

—	asmens duomenų ir privatumo apsauga;

—	įpareigojimas siųsti tam tikras televizijos ir radijo programas („privalomasis programų siuntimas“);

—	galimas administracinių mokesčių taikymas įmonėms;

—	apribojimai, susiję su neteisėto turinio perdavimu.

Radijo dažnių naudojimo teisių ribojimas

Kai radijo dažnių naudojimo teisių suteikimą reikia riboti, tokios teisės yra teikiamos remiantis atrankos kriterijais, kurie turi būti objektyvūs, skaidrūs, nediskriminuojantys ir proporcingi.

ES šalys, norėdamos apriboti suteikiamų radijo dažnių naudojimo teisių skaičių arba pratęsti suteiktų teisių galiojimo trukmę, privalo laikytis tam tikrų sąlygų ir procedūrų: pasitarti su visomis suinteresuotosiomis šalims, paskelbti savo sprendimą nurodant priežastis ir pagrįstais laiko tarpais persvarstyti apribojimą.

Kai ES šalis padaro išvadą, kad galima suteikti daugiau radijo dažnių naudojimo teisių, ji tą išvadą paskelbia ir praneša priimanti paraiškas tokioms teisėms gauti.

Sąlygų laikymasis

NRI stebi ir prižiūri, kaip laikomasi bendrojo leidimo ar naudojimo teisių sąlygų ir konkrečių įsipareigojimų. Jei įmonė nesilaiko vienos ar daugiau šių sąlygų ir nepašalina pažeidimo per nustatytą laikotarpį, atitinkamoms institucijoms gali būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kad pažeidimas būtų pašalintas, arba skirti finansines baudas. Rimtų ar pasikartojančių pažeidimų atvejais jos gali nebeleisti įmonei teikti elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų arba sustabdyti ar atimti naudojimo teises.

Administraciniai mokesčiai ir rinkliavos

NRI gali nustatyti administracinius mokesčius įmonėms, teikiančioms paslaugą arba tinklą pagal bendrąjį leidimą ar turinčioms naudojimo teises. Tokie mokesčiai turi dengti sąnaudas, susidarančias valdant, kontroliuojant ir vykdant bendrojo leidimo schemą, naudojimo teises ir konkrečius įpareigojimus, į kurias gali įeiti tarptautinio bendradarbiavimo, derinimo ir standartizacijos, rinkos analizės, reikalavimų laikymosi priežiūros ir kitokios rinkos kontrolės bei reguliavimo veiksmų sąnaudos. Kai NRI taiko administracinius mokesčius, jos skelbia metines savo administracinių sąnaudų apžvalgas ir bendrą surinktų mokesčių sumą.

Kompetentinga institucija gali taikyti mokesčius už radijo dažnių naudojimo teises ar teises įrengti įrenginius.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Oficialusis leidinys L 337, 2009 m. gruodžio 18 d., p. 11-36)

Komisijos gairės dėl rinkos analizės ir didelės įtakos rinkoje vertinimo pagal Bendrijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą (Oficialusis leidinys C 165, 2002 m. liepos 11 d., p. 6-31)

Remiantis naująja ryšių paslaugų reguliavimo sistema, šiomis gairėmis, priimtomis 2002 m. liepos mėn., nustatomi principai, pagal kuriuos nacionalinės reguliavimo institucijos turi pagrįsti savo rinkos analizę, kad galėtų garantuoti veiksmingą konkurenciją.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES) Nr. 531/2012 (COM(2013) 627 final, 2013 m. rugsėjo 11 d. - neskelbta Oficialiajame leidinyje)

paskutinis atnaujinimas 10.09.2015