Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 216 straipsnyje nurodomos sąlygos, kuriomis Europos Sąjunga (ES) gali sudaryti sutartis su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.
SESV 288 straipsnyje apibrėžiamos teisės aktų, kuriuos ES gali priimti, rūšys.
Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad pagrindinės teisės yra bendrieji ES teisės principai.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES teisė grindžiama trimis šaltiniais: pirmine teise, pagrindiniais ES teisės principais ir antrine teise (plačiau aprašoma normų hierarchijoje).

Pirminė teisė

Pagrindiniai pirminės teisės šaltiniai yra ES steigimo sutartys: ES sutartis, SESV ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis (Euratomas). Šiose sutartyse nustatomas ES ir ES valstybių narių kompetencijų (įgaliojimų) pasiskirstymas, įskaitant ES institucijų įgaliojimus. Todėl jomis nustatoma teisinė sistema, pagal kurią ES institucijos dirba siekdamos įgyvendinti politiką.
Pirminė teisė taip pat apima:
- keičiančiąsias ES sutartis;
- protokolus, pridedamus prie steigimo sutarčių ir keičiančiųjų sutarčių;
- naujų valstybių narių stojimo į ES sutartis;
- Pagrindinių teisių chartiją (nuo Lisabonos sutarties – 2009 m. gruodžio mėn.).

Bendrieji teisės principai

Tai gali būti nerašytiniai teisės šaltiniai, sukurti pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką.
Bendrieji ES teisės principai taip pat gali atsirasti dėl valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų. Sutartyse pagrindinės teisės, garantuojamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, aiškiai įvardijamos kaip bendrieji ES teisės principai.

Antrinė teisė

Antrinę teisę sudaro teisės aktai, kuriuos galima suskirstyti į dvi kategorijas:

SESV 288 straipsnyje nurodyti teisės aktai: reglamentai, direktyvos, sprendimai, nuomonės ir rekomendacijos;
SESV 288 straipsnyje nenurodyti teisės aktai, t. y. netipiniai aktai, tokie kaip institucijų darbo tvarkos taisyklės ir tarpinstituciniai susitarimai.

Tarptautiniai susitarimai su ES nepriklausančiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis yra laikomi neatskiriama ES teisės dalimi. Jie skiriasi nuo pirminės ir antrinės teisės. Remiantis ESTT sprendimu byloje Meryem Demirel prieš Stadt Schwäbisch Gmünd (byla 12/86), tarptautiniai susitarimai gali turėti tiesioginį poveikį, o savo teisine galia jie viršesni už antrinės teisės aktus, todėl pastarieji turi juos atitikti. Jų nuostatos turi tiesioginį poveikį, jei jomis yra nustatytas aiškus ir tikslus įpareigojimas, kuris nepriklauso nuo tolimesnių priemonių priėmimo.

Kiti ES teisės šaltiniai

Prie kitų ES teisės šaltinių priskiriami šie:

ESTT praktika;
tarptautinė teisė, kuri dažnai yra įkvėpimo šaltinis ESTT plėtojant savo praktiką. ESTT remiasi rašytine ir paprotine teise.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Penktoji dalis – Sąjungos išorės veiksmai. V antraštinė dalis – Tarptautiniai susitarimai 216 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 144).

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Šeštoji dalis – Institucinės ir finansinės nuostatos. I antraštinė dalis – Institucijas reglamentuojančios nuostatos. 2 skyrius – Sąjungos teisės aktai, priėmimo procedūros ir kitos nuostatos. 1 skirsnis – Sąjungos teisės aktai. 288 straipsnis (EB sutarties ex 249 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 171).

Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija. I antraštinė dalis – Bendrosios nuostatos. 6 straipsnis (ES sutarties ex 6 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 19).

paskutinis atnaujinimas 21.04.2022

Top

All