EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Laukinių paukščių apsauga

Laukinių paukščių apsauga

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

  • Ja siekiama apsaugoti visus laukinius paukščius ES nustatant jų apsaugos, išsaugojimo, valdymo ir kontrolės taisykles.
  • Ji taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms.
  • Ja kodifikuojami teisės aktai, iš pradžių priimti 1979 m. (Direktyva 79/409/EEB).
  • 2019 m. Direktyva 2009/147/EB buvo iš dalies pakeista Reglamentu (ES) 2019/1010, kuriuo suderinamos ir supaprastinamos ataskaitų teikimo pareigos aplinkos teisės aktų srityje.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Nykstančioms rūšims taikomos priemonės

ES šalys turi imtis veiksmų išsaugodamos arba atkurdamos paukščių rūšių populiacijas tokiu lygiu, kuris atitiktų ekologinius, mokslinius ir kultūrinius reikalavimus, derinant juos su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais.

Visoms paukščių rūšims taikomos priemonės

Reikia imtis priemonių išsaugoti, palaikyti ar atkurti pakankamą visų paukščių buveinių* įvairovę ir plotą.

Šias priemones daugiausia sudaro:

  • saugomų teritorijų steigimas;
  • buveinių saugomose teritorijose ir už jų ribų priežiūra ir tvarkymas ir
  • sunaikintų biotopų* atkūrimas ir naujų sukūrimas.

Specialios priemonės

  • Kai kurioms rūšims, išvardytoms I priede, taip pat nuolatos aptinkamoms I priede nenurodytoms migruojančioms rūšims taikomos specialios priemonės jų buveinių atžvilgiu, kad jos išliktų ir veistųsi savo paplitimo areale.
  • Atsižvelgdamos į šių rūšių apsaugos reikalavimus geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, šių rūšių apsaugai ES šalys įsteigia kiekiu ir dydžiu tinkamiausias specialias apsaugos teritorijas (SAT). Ypatingas dėmesys skiriamas šlapžemėms. SAT priklauso „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklui, kartu su specialiomis saugomomis teritorijomis, sukurtomis pagal Buveinių direktyvą.
  • ES šalys imasi atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta:
    • rūšių buveinių pažeidimo ir
    • rūšių, kurioms buvo sukurti SAT, trikdymo, jei tai galėtų būti reikšminga atsižvelgiant į šios direktyvos tikslus.
  • Reikalaujama, kad ES šalys patvirtintų planus ar projektus tik tuomet, kai jos yra užtikrintos, kad jie neigiamai nepaveiks atitinkamų SAT, remdamosi tinkamu bet kokio poveikio teritorijos apsaugos tikslams įvertinimu.

Bendrosios apsaugos priemonės

  • Šia direktyva taip pat nustatoma bendroji apsauga visoms laukinių paukščių rūšims ES. Visų pirma draudžiama:
    • tyčinis laukinių paukščių trikdymas ar gaudymas;
    • tyčinis jų lizdų ir kiaušinių naikinimas;
    • jų kiaušinių rinkimas ar laikymas;
    • tyčinis trikdymas, dėl kurio kyla pavojus jų apsaugai, ir
    • draudžiamų medžioti paukščių rūšių laikymas;
  • tam tikromis aplinkybėmis taikoma išimtis iš minėtų taisyklių.

Paukščių medžiojimas

  • Kai kurias rūšis, kurių populiacija pakankama, išvardytas II priede, galima medžioti, jei laikomasi tam tikrų principų:
    • sumedžiotų paukščių skaičius turi nekelti pavojaus patenkinamam populiacijos lygiui ir turi būti užtikrinamas protingas naudojimas;
    • rūšių negalima medžioti perėjimo ir jauniklių auginimo metu;
    • migruojančių rūšių negalima medžioti tuo metu, kai jos grįžta į perėjimo teritorijas, ir
    • draudžiamos įvairios didelio masto ir neatrankinės žudymo priemonės;
  • tam tikromis aplinkybėmis taikoma išimtis iš minėtų taisyklių.

Moksliniai tyrimai

ES šalys turi skatinti laukinių paukščių Europoje mokslinius tyrimus valdymo, apsaugos ir protingo naudojimo tikslais (pvz., sudarant rūšių, kurioms yra išnykimo grėsmė, nacionalinius sąrašus).

Ataskaitų teikimas

  • Reglamentu (ES) 2019/1010, kuris taikomas nuo 2019 m. birželio 26 d., reikalaujama, kad ES šalys Europos Komisijai kas šešerius metus teiktų ataskaitas dėl priemonių, kurių jos ėmėsi įgyvendindamos Direktyvą 2009/147/EB, ir dėl šių priemonių pagrindinio poveikio.
  • Ši ataskaita turi būti pateikiama visuomenei ir joje pirmiausia turi būti:
    • informacija apie laukinių paukščių rūšių, saugomų pagal šią direktyvą, būklę ir tendencijas;
    • joms kylančios grėsmės ir poveikio veiksniai;
    • apsaugos priemonės, kurių dėl jų imtasi, ir
    • SAT tinklo indėlis siekiant šios direktyvos tikslų.
  • Komisija nustato ataskaitos formą įgyvendinimo aktais.
  • Kas šešerius metus Komisija, kuriai padeda Europos aplinkos agentūra, parengia ir paskelbia bendrą ataskaitą, pagrįstą iš ES šalių gauta informacija.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Ji taikoma nuo 2010 m. vasario 15 d. Direktyva 2009/147/EB buvo kodifikuota ir pakeista Direktyva 79/409/EEB ir jos vėlesni pakeitimai.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Buveinė – gamtinė zona arba aplinkos tipas, kuriame paprastai gyvena tam tikra gyvūnų ar augalų rūšis.
Biotopas – teritorija su vienodomis aplinkos sąlygomis, kurioje gyvena konkreti gyvūnų ir augalų grupė.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL L 20, 2010 1 26, p. 7–25)

Paskesni Direktyvos 2009/147/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1010 dėl ataskaitų teikimo pareigų suderinimo aplinkos teisės aktų srityje, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 166/2006 ir (ES) Nr. 995/2010, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB, 2004/35/EB, 2007/2/EB, 2009/147/EB ir 2010/63/ES, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 338/97 ir (EB) Nr. 2173/2005 ir Tarybos direktyva 86/278/EEB (OL L 170, 2019 6 25, p. 115–127)

paskutinis atnaujinimas 28.05.2020

Top