Pastatų energinis naudingumas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

• Šia direktyva siekiama didinti pastatų energinį naudingumą Europos Sąjungoje (ES), atsižvelgiant į įvairias klimato ir vietos sąlygas.
• Ja nustatomi minimalūs reikalavimai ir bendrieji energinio naudingumo skaičiavimo principai.
• Po įgyvendinimo peržiūros 2018 m. Direktyva 2010/31/ES buvo iš dalies pakeista Direktyva (ES) 2018/844. Pagrindinis tikslas buvo paspartinti ekonomiškai efektyvią esamų pastatų renovaciją ir skatinti išmaniąsias technologijas pastatuose. Iš dalies keičianti direktyva yra Švarios energijos dokumentų rinkinio dalis. Ja papildomi teisės aktai dėl energijos vartojimo efektyvumo.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• ES šalys turi nustatyti optimalius minimalaus energinio naudingumo reikalavimus. Jie turi būti peržiūrimi kas penkerius metus. Jie turi aprėpti pastatą, jo dalis ir energiją, naudojamą:
  • erdvės šildymui;
  • erdvės vėsinimui;
  • buitiniam karštam vandeniui;
  • ventiliacijai;
  • įmontuotai apšvietimo įrangai;
  • kitoms techninėms pastato sistemoms*.
• Europos Komisija nustatė sąnaudų atžvilgiu optimalaus energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus.
• Nauji pastatai turi atitikti minimalius standartus. Viešosios valdžios institucijų valdomi ar užimami pastatai turi būti beveik nulinės energijos* nuo 2018 m. gruodžio 31 d., o kiti nauji pastatai – nuo 2020 m. gruodžio 31 d.
• Kapitališkai renovuojamų esamų pastatų energinis naudingumas turi būti pagerintas taip, kad atitiktų taikomus reikalavimus.
• ES šalys turi taikyti energinio naudingumo sertifikavimo sistemą. Sertifikatai:
  • pateikia potencialiems pirkėjams ar nuomininkams informaciją apie pastato energinio naudingumo įvertį;
  • pateikia informaciją apie ekonomiškai efektyvius patobulinimus;
  • turi būti nurodomi visuose komercinėse žiniasklaidos priemonėse skelbiamuose skelbimuose, jei patalpos yra parduodamos arba nuomojamos.
• ES šalių nacionalinės valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad būtų nustatytos priemonės, skirtos patikrinti šildymo ir oro kondicionavimo sistemas.

Pradinės direktyvos pakeitimai

• Iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2018/844 reikalaujama, kad ES šalys parengtų ilgalaikes renovacijos strategijas, skirtas palaikyti gyvenamųjų ir ne gyvenamųjų pastatų renovaciją, iki 2050 m. užtikrinant didelį pastatų fondo energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinant išmetamą anglies dioksido kiekį. Strategijose turi būti numatytas veiksmų planas, priemonės ir išmatuojami pažangos rodikliai, atsižvelgiant į ilgalaikį ES planą iki 2050 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 %, lyginant su 1990 m. Veiksmų plane turi būti numatyti tarpiniai tikslai 2030, 2040 ir 2050 m. bei nurodyta, kaip jie prisidės siekiant ES energijos vartojimo efektyvumo tikslų pagal Direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (žr. santrauką).
• Be to, peržiūrėta direktyva:
  • išplečiama dabartinio šildymo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimo režimo aprėptis, kad jis apimtų tų sistemų derinius (su vėdinimu) ir atsižvelgtų į sistemų našumą įprastinėmis veikimo sąlygomis;
  • raginama naudoti pastatuose informacines ir ryšių technologijas, taip pat išmaniąsias automatizavimo ir valdymo technologijas;
  • palaikoma elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros plėtra pastatų automobilių stovėjimo aikštelėse, reikalaujant įdiegti kanalų infrastruktūrą ir krovimo stoteles;
  • nustatomas pažangiojo parengtumo rodiklis, kuriuo vertinama galimybė pritaikyti pastatą pagal naudotojų poreikius, optimizuoti jo veikimą ir sąveikauti su elektros tinklu.

Neprivaloma bendra ES pastatų pažangiojo parengtumo vertinimo sistema

2020 m. Komisija priėmė deleguotąjį aktą ir įgyvendinimo aktą:

• Deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/2155 papildoma Direktyva (ES) 2010/31/ES. Juo nustatoma neprivaloma bendra ES pastatų pažangiojo parengtumo vertinimo sistema, t. y. pateikiama pažangiojo parengtumo rodiklio apibrėžtis ir bendra jo skaičiavimo metodika. Metodiką sudaro pastatų arba pastatų vienetų pažangiojo parengtumo balų apskaičiavimas ir pagal juos atliekamas pažangiojo parengtumo įvertinimas;
• Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/2156 detalizuojami neprivalomos bendros ES pastatų pažangiojo parengtumo vertinimo sistemos veiksmingo įgyvendinimo techniniai aspektai. Be kita ko, jis apima:
  • pažangiojo parengtumo rodiklio ekspertų akreditavimą ir kvalifikaciją,
  • pažangiojo parengtumo rodiklio sertifikato išdavimą ir naudojimo sąlygas,
  • pažangiojo parengtumo rodiklio sistemos bandymą.

Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/2155 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2156 taikomi nuo 2021 m. sausio 10 d.

NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS DIREKTYVOS?

• Direktyva 2010/31/ES taikoma nuo 2010 m. liepos 8 d. Ji turėjo būti perkelta į ES šalių teisę ne vėliau kaip 2012 m. liepos 9 d.
• Iš dalies keičianti Direktyva (ES) 2018/844 taikoma nuo 2018 m. liepos 9 d. ES šalys turėjo ją perkelti į savo teisę ne vėliau kaip 2020 m. kovo 10 d.

KONTEKSTAS

Pastatų sektorius sunaudoja daugiausiai energijos Europoje – jam tenka 40 % energijos. 75 % pastatų vartoja energiją neefektyviai. Atsižvelgus į šį prastą energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti pastatų fondo išmetamą anglies dioksido kiekį yra vienas iš ilgalaikių ES tikslų. Ši direktyva vaidina svarbų vaidmenį didinant pastatų efektyvumą.

Daugiau informacijos žr.:

• Pastatų energinio naudingumo direktyva (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) (OL L 153, 2010 6 18, p. 13–35)

Vėlesni Direktyvos 2010/31/ES daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2020 m. spalio 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/2155, kuriuo nustatant neprivalomą bendrą Europos Sąjungos pastatų pažangiojo parengtumo vertinimo sistemą papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES (OL L 431, 2020 12 21, p. 9–24)

2020 m. spalio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2156, kuriuo detalizuojami neprivalomos bendros Sąjungos pastatų pažangiojo parengtumo vertinimo sistemos veiksmingo įgyvendinimo techniniai aspektai (OL L 431, 2020 12 21, p. 25–29)

2016 m. liepos 29 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2016/1318 dėl energijos beveik nevartojančių pastatų ir geriausios praktikos skatinimo gairių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad iki 2020 m. visi nauji pastatai beveik nevartotų energijos (OL L 208, 2016 8 2, p. 46–57)

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Valstybių narių pažanga siekiant, kad pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai“ (COM(2013) 483 final/2, 2013 10 07)

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Finansinė parama energijos vartojimo pastatuose efektyvumui gerinti“ (COM(2013) 225 final, 2013 4 18)

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1–56)

Žr. konsoliduotą versiją.

2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 244/2012, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus (OL L 81, 2012 3 21, p. 18–36)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 26.02.2021