Profesinio rengimo ir mokymo prioritetai (2011–2020 m.)

Taryba nustato profesinio rengimo ir mokymo prioritetus 2011–2020 m. laikotarpiui, nacionalinius tikslus, kurie turi būti pasiekti per trumpesnį laikotarpį, ir Europos Sąjungos (ES) teiktiną paramą.

SANTRAUKA

Taryba nustato Kopenhagos proceso prioritetus 2011–2020 m. laikotarpiui. Kopenhagos procesu siekiama pagerinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą stiprinant bendradarbiavimą europiniu lygmeniu.

Šie atnaujinti tikslai padės siekti strategijos „Europa 2020“ prioritetų ir iniciatyvų. Profesinis rengimas ir mokymas vaidina esminį vaidmenį siekiant dviejų strategijos tikslų: iki 2020 m. padidinti aukštąjį išsilavinimą turinčių 30–34 metų amžiaus asmenų dalį bent iki 40 % ir sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų dalį iki mažiau nei 10 %.

Bendra vizija

Tarybos vertinimu, tam, kad profesinio rengimo ir mokymo politika būtų veiksminga, reikia bendro požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į socialinę ir užimtumo politiką.

Iki 2020 m. profesinio rengimo ir mokymo sistemos turėtų būti tapusios patrauklesnės ir prieinamos visiems, teikti kokybišką išsilavinimą ir būti gerai pritaikytos prie darbo rinkos poreikių. Jos turi būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima judėti tarp skirtingų švietimo sistemų (mokyklinio ugdymo, aukštojo mokslo ir pan.). Tęstinis profesinis rengimas ir mokymas turi būti lengvai prieinamas ir labiau orientuotas į karjerą. Reikia didinti galimybes dalyvauti profesiniame rengime ar mokyme užsienyje.

2011–2020 m. tikslai

Apibrėžti keli strateginiai tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2020 m. Kiekvienam tokiam strateginiam tikslui yra nustatyti trumpalaikiai nacionaliniu lygmeniu siektini rezultatai (2011–2014 m.) ir Europos Sąjungos (ES) parama jų siekiant. Iš viso nustatyti šeši strateginiai tikslai:

• užtikrinti, kad pirminis profesinis rengimas ir mokymas taptų patrauklia mokymosi galimybe. Nacionalinių institucijų prašoma artimiausiu metu didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą, taip pat remti veiklą, kuri sudarytų sąlygas studentams susipažinti su įvairiais profesiniais amatais ir profesinės karjeros galimybėmis;
• skatinti kompetenciją pirminio ir tęstinio profesinio rengimo bei mokymo srityje, jų kokybę ir aktualumą. 2011–2014 m. reikia daryti pažangą nustatant nacionalines kokybės užtikrinimo sistemas. Taip pat reikėtų intensyvinti profesinio rengimo ir mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą, visų pirma rengiant mokytojams skirtas stažuotes įmonėse. Profesinio rengimo ir mokymo įstaigos turėtų gauti grįžtamąją informaciją apie savo absolventų galimybes įsidarbinti;
• sudaryti lanksčias galimybes mokytis ir įgyti kvalifikaciją. Nacionaliniu lygmeniu artimiausiu metu reikėtų peržiūrėti, kaip visi profesiniame rengime ir mokyme dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai naudoja paskatas, naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas. Nacionalinės institucijos taip pat turėtų imtis tinkamų priemonių paskatinti dalyvavimą tęstiniame profesiniame rengime ir mokyme. Iki 2012 m. reikia sukurti nacionalinių kvalifikacijų sąrangų lygių nuorodas į Europos kvalifikacijų sąrangos lygius;
• skatinti tarptautinį judumą profesinio rengimo ir mokymo srityje. Tam ES šalys turėtų skatinti studentus ir specialistus dalyvauti judumo programose, taip pat skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas ir profesinio rengimo bei mokymo įstaigas kurti internacionalizavimo strategijas. Į mokymų programas reikia įtraukti kalbų mokymąsi;
• stiprinti kūrybingumą, novatoriškumą, verslumą ir naudojimąsi naujosiomis technologijomis. Nacionaliniu lygmeniu reikia skatinti profesinio rengimo ir mokymo įstaigas, aukštojo mokslo įstaigas ir dizaino, meno, mokslinių tyrimų bei inovacijų centrus kurti partnerystes. Profesinio rengimo ir mokymo įstaigos turėtų būti aprūpintos būtina įranga ir naujosiomis technologijomis. Verslumą galima skatinti sudarant galimybes įgyti praktinės patirties;
• užtikrinti profesinio rengimo ir mokymo prieinamumą visiems, visų pirma didinant jo įnašą mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Žemos kvalifikacijos ir kitoms rizikos grupėms priklausantys asmenys turėtų būti skatinami dalyvauti, pasitelkiant tinkamas orientavimo ir paramos paslaugas, naująsias technologijas ir esamas stebėsenos sistemas.

Taryba taip pat nustato penkis bendruosius tikslus:

• aktyvesnis profesinio rengimo ir mokymo srities suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir didesnis europinio bendradarbiavimo pasiekimų matomumas;
• europinių ir nacionalinių priemonių skaidrumo, pripažinimo, kokybės užtikrinimo ir judumo srityse suderintas valdymas;
• profesinio rengimo bei mokymo politikos srities ir kitų susijusių politikos sričių atstovų bendradarbiavimo intensyvinimas;
• duomenų kokybės ir palyginamumo gerinimas ES politikos formavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje tikslais;
• tinkamas ES paramos panaudojimas.

Kontekstas

Išvadose nustatyti tikslai buvo patvirtinti 2010 m. gruodžio 7 d. 33 Europos šalių, socialinių partnerių ir Europos Komisijos priimtame Briugės komunikate.

DOKUMENTAS

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje prioritetų 2011–2020 m. laikotarpiu (OL C 324, 2010 12 1, p. 5–15)

paskutinis atnaujinimas 24.09.2015