EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Kompetencijos pasidalijimas Europos Sąjungoje

Kompetencijos pasidalijimas Europos Sąjungoje

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 straipsnis. ES kompetencijos kategorijos ir sritys

Europos Sąjunga (ES) turi tik sutartimis jai suteiktą kompetenciją (įgaliojimus) (suteikimo principas). Remiantis šiuo principu, ES gali veikti tik neperžengdama kompetencijos, kurią, siekiant sutartyse nustatytų tikslų, jai šiose sutartyse suteikė ES valstybės narės, ribų. Visa sutartimis ES nepriskirta kompetencija priklauso valstybėms narėms.

Lisabonos sutartyje paaiškinamas kompetencijos pasidalijimas tarp ES ir jos valstybių narių. Yra trys pagrindinės kompetencijos kategorijos:

  • ES išimtinė kompetencija;
  • pasidalijamoji kompetencija;
  • papildomoji kompetencija.

Trys pagrindinės kompetencijos rūšys

ES turi išimtinę kompetenciją tam tikromis aplinkybėmis sudaryti tarptautinius susitarimus.

Specialioji kompetencija

ES gali imtis priemonių siekdama užtikrinti, kad valstybės narės koordinuotų ekonominę, socialinę ir užimtumo politiką ES lygmeniu.

ES bendroje užsienio ir saugumo politikoje taikoma speciali sprendimų priėmimo tvarka, visų pirma ribotas Europos Komisijos ir Europos Parlamento dalyvavimas priimant sprendimus ir nedalyvavimas priimant teisės aktus. Šią politiką nustato ir įgyvendina Europos Vadovų Taryba (kurią sudaro valstybių narių valstybių arba vyriausybių vadovai) ir Europos Sąjungos Taryba (kurią sudaro visų valstybių narių ministrai). Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovauja ES visais bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais.

Naudojimasis kompetencija

ES naudojasi savo kompetencija vadovaudamasi dviem pagrindiniais principais, apibrėžtais Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje:

  • proporcingumo principu. ES veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant sutarčių tikslų;
  • subsidiarumo principu. Tose srityse, kurios nepriklauso ES išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti, o ES lygiu juos pasiekti būtų lengviau.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Pirmoji dalis. Principai. I antraštinė dalis. Sąjungos kompetencijos kategorijos ir sritys. 2 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 50).

paskutinis atnaujinimas 24.02.2022

Top