ES gairės dėl dialogų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Gairės dėl dialogų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis

SANTRAUKA

KAM SKIRTOS ŠIOS GAIRĖS?

Jos nustato ES požiūrį į dialogų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis pradėjimą ir vykdymą. Šių dialogų tikslas yra integruoti žmogaus teisių klausimus į visus ES išorės politikos aspektus.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• ES vykdo dialogus žmogaus teisių klausimais su daugiau nei 40 trečiųjų šalių. Vieni dialogai yra bendrojo pobūdžio, pagrįsti sutartimis, susitarimais ar konvencijomis, o kiti – vien tik žmogaus teisių klausimais. Yra ir ad hoc dialogai su bendra užsienio ir saugumo politika susijusiais klausimais, ir dialogai palaikant ypatingus santykius su tam tikromis trečiosiomis šalims, visoms laikantis iš esmės to paties požiūrio.
• Šių dialogų tikslai apibrėžiami kiekvienu atveju. Tai gali būti žmogaus teisių klausimų aptarimas ir bendradarbiavimas žmogaus teisių klausimas tarptautinėse organizacijose, kaip antai JT, arba informacijos rinkimas ir susirūpinimo žmogaus teisių padėtimi fiksavimas.
• Dialogų žmogaus teisių klausimais metu aptariamos šios prioritetinės temos: tarptautinių dokumentų žmogaus teisių klausimais įgyvendinimas; mirties bausmės panaikinimas, kova su kankinimu, žiauriu elgesiu ir visų formų diskriminacija; vaiko teisės (visų pirma į ginkluotus konfliktus įtrauktų vaikų teisės); moterų teisės; laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus; pilietinės visuomenės vaidmuo ir žmogaus teisių gynėjų apsauga; tarptautinis bendradarbiavimas teisingumo srityje (visų pirma su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu); demokratizacijos proceso bei gero valdymo skatinimas; konfliktų prevencija ir teisinė valstybė.
• Sprendimą inicijuoti dialogą žmogaus teisių klausimais su trečiąja šalimi priima Taryba, į sprendimo priėmimo procesą įtraukiant Žmogaus teisių darbo grupę (COHOM). Priimant tokį sprendimą, iš pradžių reikia įvertinti ataskaitomis pagrįstą žmogaus teisių padėtį atitinkamoje šalyje. Ataskaitoje atsižvelgiama į keletą veiksnių (pvz., tos šalies vyriausybės požiūrį į žmogaus teises ir pilietinę visuomenę).
• Kur ir kaip dažnai dialogas turi vykti bei kokio lygio atstovų reikia, yra aptariama kiekvienu konkrečiu atveju. Dialogai turėtų vykti atitinkamoje šalyje (arba Briuselyje, jei pagrindinis dialogo tikslas yra aptarti abipusio intereso klausimus bei stiprinti bendradarbiavimą) ir trukti mažiausiai dieną.
• Dialogo metu ES gali svarstyti atskirus su trečiąja šalimi susijusius klausimus ir pateikti atskirų klausimų, į kuriuos ji tikisi gauti atsakymus, sąrašą arba prašymą paleisti į laisvę sulaikytus asmenis. Pasibaigus dialogui ES gali atskirai arba kartu su atitinkama trečiąja šalimi paskelbti pranešimą spaudai.
• Visi dialogai žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis turi būti vertinami kas dvejus metus, atsižvelgiant į tai, ar buvo pasiekta nustatytų tikslų. Taip pat būtina įvertinti dialogo prioritetinėse srityse padarytą pažangą ir išanalizuoti, kiek prie tos pažangos prisidėjo ES veikla. Priklausomai nuo įvertinimo, kurį atlieka ES pirmininkaujanti šalis kartu su COHOM, dialogas gali būti tęsiamas arba nutraukiamas.

KONTEKSTAS

ES dialogai žmogaus teisių klausimais

DOKUMENTAS

ES gairės dėl dialogų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis. Atnaujinta informacija

paskutinis atnaujinimas 20.10.2015