Susitarimo dėl Tarptautinės delfinų išsaugojimo programos tikslas – sumažinti delfinų mirtingumą žvejojant tuną.
Sprendimu 1999/337/EB Europos bendrijai (dabartinei Europos Sąjungai (ES) sudaroma galimybė pasirašyti, o Sprendimu 2005/938/EB – patvirtinti Susitarimą dėl Tarptautinės delfinų išsaugojimo programos.
Sprendimu 1999/337/EB taip pat sudaroma galimybė ES prisijungti prie Tarpamerikinės tropinio tuno komisijos (IATTC), kuri atsako už tuno ir kitų jūros išteklių išsaugojimą bei valdymą Ramiojo vandenyno rytinės dalies plotuose, todėl ES gali imtis aktyviai valdyti šį susitarimą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Susitarimo dėl Tarptautinės delfinų išsaugojimo programos tikslas – sumažinti delfinų mirtingumą žvejojant tuną Ramiojo vandenyno rytinės dalies plotuose.

Visų pirma siekiama:

laipsniškai sumažinti atsitiktinį delfinų mirtingumą tuno žvejybos vilktiniais tinklais* Ramiojo vandenyno rytinės dalies plotuose iki nulio, tuo tikslu nustatant metinius limitus;
skatinti mokslinius tyrimus siekiant rasti ekologiškai pagrįstų stambių geltonuodegių tunų gaudymo būdų atskirai nuo delfinų;
užtikrinti ilgalaikį tuno telkinių išlaikymą vengiant tuno jauniklių priegaudos* ir išmetimo.

Priemonės

Susitarimo šalys privalo apriboti bendrą atsitiktinį delfinų mirtingumą žvejojant tuną iki ne daugiau kaip 5 000 atvejų per metus (2015 m. faktinis mirtingumo rodiklis buvo 533 delfinai). Tuo tikslu jos susitarė:

sukurti sistemą, skatinančią laivų kapitonus mažinti atsitiktinį delfinų mirtingumą, ir kapitonų techninio apmokymo ir sertifikavimo sistemą;
skatinti mokslinius tyrimus, kuriais siekiama patobulinti laivo žūklės įrangą, įrenginius ir žvejybos techniką;
sukurti nešališką delfinų mirtingumo limitų (DML) nustatymo sistemą pagal susitarimo taisykles;
taikyti laivams tam tikrus eksploatacijos reikalavimus (dėl delfinų apsaugos įrangos ir įrenginių, delfinų paleidimo ir pan.);
sukurti tuno žvejybos, nesukėlusios delfinų mirtingumo arba pasibaigusios delfinų mirtingumu ar rimtu sužalojimu, sekimo ir tikrinimo sistemą;
keistis mokslinių tyrimų duomenimis.

Ilgalaikis išlaikymas

Tam, kad užtikrintų ilgalaikį gyvųjų jūros išteklių išlaikymą, susitarimo šalys privalo:

sukurti ir įdiegti programas tuno jauniklių ir netikslinių žuvų rūšių priegaudos įvertinimui, monitoringui ir sumažinimui;
sukurti ir reikalauti naudoti selektyvią žvejybos įrangą bei techniką;
reikalauti, kad jų laivai paleistų atgal į jūrą gyvus jūrų vėžlius ir kitas nykstančias rūšis.

Be šių konkrečių prievolių pasirašiusiosios šalys taip pat privalo įvykdyti toliau nurodytus įsipareigojimus, kad užtikrintų ilgalaikį tuno telkinių bei kitų gyvųjų jūros išteklių išlaikymą:

nustatyti išsaugojimo ir valdymo priemones;
įvertinti geltonuodegio tuno jauniklių ir kitų gyvųjų jūros išteklių laimikį ir priegaudą, susijusią su tuno žvejyba.

Stebėsenos programa

Visos šalys turi nustatyti laivo borto stebėtojų programą, skirtą laivams, kurių talpa viršija 363 metrines tonas. Laivo borto stebėtojai privalo baigti specialistams skirtus mokymus ir rinkti visą informaciją, susijusią su laivo, kuriam jie priskirti, žvejybos operacijomis.

Šalys turi laikytis šių reikalavimų ir eksploatacijos reikalavimų pasitelkdamos:

laivų metinio sertifikavimo ir inspekcijos programą;
sankcijas, taikomas už pažeidimus;
paskatas.

Peržiūra ir vertinimas

Kiekviena šalis įsteigs Nacionalinį mokslinį patariamąjį komitetą, kuris vykdys mokslines peržiūras ir vertinimus, teiks rekomendacijas savo šalies vyriausybei ir užtikrins reguliarų šalių keitimąsi duomenimis. Praktikoje jo funkcijas perėmė IATTC mokslo darbuotojai ir IATTC mokslinis patariamasis komitetas.
Įsteigta Tarptautinė peržiūros grupė, kurią sudaro pasirašiusiųjų šalių, NVO ir tuno pramonės atstovai. Komisija atlieka priežiūros ir analizės užduotis. Šalių susitikimams ji rekomenduoja atitinkamas priemones, kaip siekti susitarimo tikslų.

ĮSIGALIOJIMO DATA

Susitarimas įsigaliojo 2005 m. gruodžio 22 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

Žvejyba už ES ribų (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Vilktiniai tinklai – tinklo tipas, skirtas gaudyti žuvis vandens paviršiuje arba netoli vandens paviršiaus. Nustačius žuvų būrio vietą, tinklas metamas į vandenį ir traukiamas aplink žuvis. Apsupus žuvis, virvė užtraukiama, taip suformuojant gaubiamąjį tinklą, kuris traukiamas į žvejybos laivą.

Priegauda – žuvys ar kitos jūrų rūšys, netyčia pagautos bandant pagauti tam tikras tikslines rūšis.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Susitarimas dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos (OL L 348, 2005 12 30, p. 28–53)

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas 1999/337/EB dėl Europos bendrijos pasirašomo Susitarimo dėl Tarptautinės delfinų išsaugojimo programos (OL L 132, 1999 5 27, p. 1–27)

2005 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas 2005/938/EB dėl Susitarimo dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos patvirtinimo Europos bendrijos vardu (OL L 348, 2005 12 30, p. 26–27)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1936/2001, nustatantis tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones (OL L 263, 2001 10 3, p. 1–8)

Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 daliniai pakeitimai buvo įtraukti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

1999 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas 1999/386/EB dėl Europos bendrijos laikinai taikomo Susitarimo dėl Tarptautinės delfinų išsaugojimo programos (OL L 147, 1999 6 12, p. 23)

paskutinis atnaujinimas 10.07.2020

Top

All