Help Print this page 

Document 52006DC0849

Title and reference
Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui - Tolesnė veikla paskelbus žaliąją knygą - Pažangos ataskaita atsinaujinančių išteklių elektros energijos srityje {SEK(2007) 12}

/* KOM/2006/0849 galutinis */
  • In force
Multilingual display
Dates
  • Date of document: 10/01/2007
  • Date of dispatch: 12/01/2007; Persiųsta Tarybai
  • Date of end of validity: 31/12/9999
Miscellaneous information
  • Author: Europos Komisija
  • Form: Pranešimas
Procedure
Text

52006DC0849

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui - Tolesnė veikla paskelbus žaliąją knygą - Pažangos ataskaita atsinaujinančių išteklių elektros energijos srityje {SEK(2007) 12} /* KOM/2006/0849 galutinis */


LT

Briuselis, 10.1.2007

KOM(2006) 849 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Tolesnė veikla paskelbus žaliąją knygą

Pažangos ataskaita atsinaujinančių išteklių elektros energijos srityje

{SEK(2007) 12}

TURINYS

1. Įvadas ir pagrindiniai faktai (...)3

2. Bendras vaizdas. Kur mus veda šiuo metu įgyvendinama politika? (...)3

3. Pažangos nacionaliniu lygiu įvertinimas. Raida valstybėse narėse (...)5

4. Elektros energetikos plėtra skirtingose atsinaujinančių išteklių sektoriuose: vėjo, biomasės, vandens, geoterminės ir saulės energijos (...)10

4.1. Vėjo energetika. Trijų lyderių grupės išplėtimas ir ėjimas į pasaulinę rinką (...)10

4.2. Biomasės energetika (...)12

4.3. Fotovoltinė saulės energija (...)15

4.4. Mažosios hidroelektrinės (...)15

4.5. Geoterminė energetika (...)16

5. Teisinis direktyvos įgyvendinimas (...)17

6. Išvados ir būsimi veiksmai (...)18

PRIEDAS (...)21

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Tolesnė veikla paskelbus žaliąją knygą

Pažangos ataskaita atsinaujinančių išteklių elektros energijos srityje

1. Įvadas ir pagrindiniai faktai

Atsinaujinantys energijos ištekliai žada strateginį tiekimo saugumo pagerėjimą, mažina ilgalaikį iškastinio kuro kainos nepastovumą, kurį patiria ES, ir galėtų pasiūlyti tobulesnius konkurencinius privalumus ES energetikos technologijų pramonei. Be to, atsinaujinančių išteklių energija mažina oro taršą ir išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jie taip pat padeda gerinti pramoninių valstybių kaimo ir atskirtųjų regionų ekonomines ir socialines perspektyvas bei padeda patenkinti besivystančiųjų valstybių pagrindinius energetinius poreikius. Visi šie privalumai patvirtina atsinaujinančių išteklių naudą.

Pagal Direktyvos 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje [1] 3 straipsnio 4 dalį Komisija įvertina, kokią pažangą valstybės narės padarė siekdamos savo nacionalinių planinių rodiklių ir kaip laikomasi nuostatos, kad elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis sudarytų 21 % visos suvartojamos energijos. Tai yra pagrindinis šios ataskaitos tikslas.

2. Bendras vaizdas. Kur mus veda šiuo metu įgyvendinama politika?

ES siekia, kad iki 2010 m. iš atsinaujinančių išteklių būtų tiekiama 21 % visos jos 25 valstybėse narėse pagaminamos elektros energijos. Šis planinis rodiklis buvo nustatytas ES atsinaujinančių išteklių Direktyvoje 2001/77/EB, kurioje nustatomi diferencijuoti nacionaliniai planiniai rodikliai.

Atsinaujinančių išteklių direktyva buvo istorinis žingsnis plėtojant atsinaujinančių išteklių elektros energiją. Direktyva buvo pagrindinis naujų įgyvendinamų politikos krypčių stimulas.

Nuo paskutinės Komisijos ataskaitos, paskelbtos prieš dvejus metus [2], iš atsinaujinančių išteklių (išskyrus hidroelektrines) buvo pagaminta 50 % daugiau elektros energijos. Vykdant dabartinę politiką ir dedant pastangas galima tikėtis, kad iki 2010 m. bus pasiekta, kad taip pagamintos elektros energijos dalis sudarys 19 %. Kitaip tariant, labai tikėtina, kad iki 2010 m. Europai beveik pavyks pasiekti savo atsinaujinančių išteklių elektros energijos planinį rodiklį. Didelės ir mažos hidroelektrinės tebėra didžiausias atsinaujinantis šaltinis elektros gamybos sektoriuje. 2005 m. jis sudarė 10 % visos suvartojamos elektros energijos. Kadangi hidroenergija priklauso nuo sausros ar didelio kritulių kiekio, šioje ataskaitoje naudojamasi įprasto metinio kritulių kiekio duomenimis, kad būtų išvengta klimato sąlygų įtakos. Yra kitų atsinaujinančių energijos išteklių, neaprašomų šioje ataskaitoje, nes jie užima menką rinkos dalį. Bet, pavyzdžiui, saulės šilumos, bangų ir potvynio energija ateityje tikrai atliks savo vaidmenį [3].

(...PICT...)

(...PICT...)

1 paveikslas : Elektros gamybos iš visų RES raida Europos Sąjungoje (ES-25) nuo 1990 m. iki 2005 m. [4]

2005 m. atsinaujinančių išteklių elektros energija sudarė 15 % visos ES suvartotos elektros energijos [5]. Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į didesnį nei tikėtasi bendrą elektros suvartojimą Europoje. ES elektros suvartojimas kasmet padidėja 2 % [6]. Tačiau reikėtų pažymėti, kad, išskyrus Vokietiją ir Ispaniją, deja, didelę pažangą darančios šalys sudaro tik palyginti mažą dalį visos ES rinkos. Kai kuriose valstybėse narėse atsinaujinančių išteklių elektros energijos dalis netgi mažėja. |

Nuo 1990 m. nauji RES pagamino 148 TWh; tai prilygsta visai Airijos, Austrijos ir Portugalijos suvartojamai elektros energijai.

Galima teigti, kad rezultatas yra teigiamas dėl kelių valstybių narių didelių pastangų, tačiau jis ne toks geras, nes daugeliui valstybių narių nesiseka įvykdyti savo nacionalinių planinių rodiklių. Reikia labiau pasistengti, jei norima, kad Europa pakeistų vis labiau netvarios energetikos tendenciją.

(...PICT...)

(...PICT...)

2 paveikslas: Elektros gamybos iš naujų RES raida Europos Sąjungoje

(ES-25) nuo 1990 iki 2005 m. [7]

3. Pažangos nacionaliniu lygiu įvertinimas. Raida valstybėse narėse

Devynios valstybės narės patenka į gerus rezultatus pasiekusių valstybių grupę, o kai kurios iš jų pasiekė planinį rodiklį anksčiau, nei buvo planuota. Tačiau vienuolika valstybių narių greičiausiai neįvykdys savo nacionalinių įsipareigojimų.

ES-15 valstybės narės turėjo perkelti Direktyvos 2001/77/EB nuostatas į nacionalinę teisę iki 2003 m. spalio. 10 valstybių narių, įstojusių į ES 2004 m. gegužės 1 d., jas turėjo perkelti iki įstojimo datos. Nuo paskutinės ataskaitos buvo pradėta vykdyti keletas skirtingų politikos krypčių, priimti energetikos aktai ir įgyvendinti nauji reglamentai.

Be kiekybinių pasiekimų, vertinamų pagal elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių parametrus, šioje ataskaitoje pateikiami valstybių narių pasiekimai imantis aktyvių priemonių skatinti RES-E. Apie šios ataskaitos metodiką reikia pasakyti, kad RES-E atėjimo į rinką įvertinimas buvo normalizuotas [8], t. y. buvo taikyti įprasto metinio kritulių kiekio ir vėjuotumo parametrai, kad būtų išvengta klimato sąlygų įtakos (pvz., sausros ar didelio kritulių kiekio). Antra, analizė pateikiama daugiausia kaip planinio rodiklio pasiekimo procentinė dalis. Pavyzdžiui, geriausia, jei šalis 2004 m. pasiekė 40 % planinio rodiklio, o 2005 m. – 50 % [9]. Ne visos valstybės narės turi 2005 m. duomenis, todėl pateikti 2004 m. ir 2005 m. duomenys.

Taip pat atsižvelgta į naujus 2005 m. ir pirmojo 2006 m. pusmečio paramos sistemos elementus. Be oficialios politikos atsižvelgta ir į investuotojų perspektyvą, nes ji suteikia tinkamą pagrindą įvertinti atsinaujinančių išteklių energijos rinkos gyvybingumą šalyje ir rinkos gerovę [10]. Pagal dabar pasiektą užimamą rinkos dalį ir įgyvendinamą politiką valstybės narės gali būti suskirstytos į penkias kategorijas:

1. Puikūs rezultatai: laikomasi 2010 m. planinio rodiklio grafiko

2. Dabartinė raida leidžia tikėtis, kad bus pasiektas 2010 m. planinis rodiklis

3. 2010 m. planiniam rodikliui pasiekti būtinos papildomos pastangos

4. 2010 m. planiniam rodikliui pasiekti būtinos didelės papildomos pastangos

5. Labai atsiliekama nuo įsipareigojimo

Toliau pateikiama trumpa dabartinės padėties kiekvienoje valstybėje narėje apžvalga. Papildomi duomenys pateikti šalių apybraižose.

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

3 paveikslas: RES-E planinio rodiklio pasiekimas šalyse: faktinė ir normalizuota papildoma RES-E užimama rinkos dalis (2004 m. palyginti su 1997 m.)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

4 paveikslas: RES-E planinio rodiklio pasiekimas šalyse, kurių 2005 m. duomenys jau turimi: faktinė ir normalizuota papildoma RES-E užimama rinkos dalis (2005 m. palyginti su 1997 m.)

1. Puikūs rezultatai: laikomasi 2010 m. planinio rodiklio grafiko

Danija. Didelis RES-E augimas, ypač vėjo energetikos srityje. Pasaulinė jūros vėjo energijos gavybos lyderė. Darant prielaidą, kad esamas augimas tęsis, Danija lengvai viršys savo 29 % 2010 m. planinį rodiklį. Rodiklis greičiausiai bus pasiektas trys keturi metai anksčiau laiko.

Vokietija. Atsinaujinančių energijos išteklių pramonė sparčiai vystosi. Naujoji vyriausybė tęsia esamus įsipareigojimus dėl RES-E rinkos, taip išlaikydama rinkos stabilumą.

Vengrija. Didelis prieaugis nuo 2004 m. dėl kietosios biomasės (kogeneracija) energetikos. 2005 m. buvo pasiekta 5,8 % 2010 m. planinio rodiklio. Vyriausybės planuojamos naujosios priemonės iki 2010 m. greičiausiai leis pasiekti 7,9 % rezultatą elektros energetikos sektoriuje [11] ir planinis rodiklis bus viršytas.

2. Dabartinė raida suteikia geras galimybes pasiekti 2010 m. planinį rodiklį

Suomija. Maždaug ketvirtį savo energijos gauna iš RES-E – pusę jos iš hidroelektrinių, pusę – iš biomasės. Naujoje politikoje dėmesys skiriamas vietinių biomasės išteklių vartojimo didinimui [12].

Airija. Vidutinis RES-E padidėjimas, daugiausia dėl vėjo energetikos. Naujoji supirkimo paramos sistema greičiausiai sudarys palankesnes investavimo sąlygas už ankstesnę konkursų skelbimo sistemą, todėl Airija turi geras galimybes pasiekti 2010 m. planinį rodiklį.

Liuksemburgas. Neblogas RES-E išvystymas, ypač biodujų ir saulės energetikos. Įdiegus palankesnius supirkimo tarifus tikimasi, kad RES-E užims didesnę rinkos dalį.

Ispanija. Labai padidėjo RES-E gamyba, daugiausia dėl augimo vėjo energetikos srityje. Ispanija yra antra vėjo energijos gamintoja pasaulyje ir taiko tinkamą būdą dideliems kiekiams neištisai tiekiamos vėjo energijos perduoti į tinklą. Deja, smarkiai didėjantis elektros energijos suvartojimas užgožia įspūdingus atsinaujinančių išteklių energijos rodiklius.

Švedija. Griežta skatinimo naudoti biomasę politika – per pastaruosius kelis metus iš kietosios biomasės esamose jėgainėse biomasės kogeneracijos procesu gaminama 3 TWh ir planuojama pagaminti dar 3 TWh energijos.

Pastarųjų metų rezultatus galėtų pagerinti naujasis energetikos įstatymas ir politikos strategija iki 2030 m.

Nyderlandai. Didelis RES-E augimas, ypač iš biomasės pagaminamos energijos dėl supirkimo tarifų paramos sistemos ir didelių naftos kainų. Tačiau neterminuotas finansinės paramos didelio masto biomasės ir jūros vėjo jėgainių energetikai įšaldymas 2006 m. rugpjūtį gali destabilizuoti RES-E iniciatyvų rinką. Kad 2010 m. būtų pasiektas 9 % planinis rodiklis, būtinas didesnis apibrėžtumas ir parama.

3. 2010 m. planiniam rodikliui pasiekti būtinos papildomos pastangos

Čekija. Vidutinė pažanga RES-E srityje dėl finansinės paramos neapibrėžtumo. Pagal persvarstytą paramos sistemą turėtų būti suteikiama daugiau pagalbos nuo 2006 m. ir vėliau. Norint 2010 m. pasiekti 8 % planinį rodiklį būtinas spartesnis augimas.

Lietuva. Pažanga iki šiol buvo vidutinė. 2005 m. padarytos RES-E paramos sistemos pataisos turėtų sparčiai duoti apčiuopiamų rezultatų, jei iki 2010 m. norima pasiekti 7 % planinį rodiklį.

Lenkija. Mažos ekologinių sertifikatų kainos ir baudų už nesilaikymą nebuvimas neleido RES-E augimui pasiekti kiek didesnį už vidutinį lygį. Biomasės ir vėjo energetika vystosi lėtai. Dėl padidėjusių kvotų įsipareigojimų ir didesnių sertifikatų kainų nuo 2007 m. tikimasi spartesnio augimo RES-E sektoriuje.

Slovėnija. Didelis metinio elektros suvartojimo augimas (4,5 %) užgožia vidutinį RES-E vartojimo augimą. Tačiau paramos sistema sudaro Slovėnijai neblogas galimybes 2010 m. pasiekti savo 33,6 % planinį rodiklį.

Jungtinė Karalystė. Matoma tam tikra pažanga, ypač biodujų srityje, tačiau, norint pasiekti 2010 m. planinį rodiklį, vyriausybės politika atsinaujinančių išteklių srityje turi pasikeisti.

4. 2010 m. planiniam rodikliui pasiekti būtinos didelės papildomos pastangos

Belgija. Nedidelis augimas. Kvotų įsipareigojimai žymiai padidino ekologinių sertifikatų skaičių. Tačiau parėjimas prie energijos gavybos iš RES-E vyksta vangiai. Norint pasiekti 6 % planinį rodiklį būtina daugiau pastangų.

Graikija. Nedidelis augimas RES-E sektoriuje daugiausia dėl administracinių kliūčių, nors neseniai priimtas naujas reglamentas, skirtas šioms kliūtims šalinti. Pastaruoju metu vykstantis žymus vėjo energetikos augimas (iki 2005 m. įrengta 1000 MW pajėgumo jėgainių) suteikia palankų impulsą RES-E rinkai. Norint 2010 m. pasiekti 20,1 % planinį rodiklį būtinas spartesnis augimas.

Portugalija. Pažanga nuo 2004 m. Vyriausybė šiuo metu paskelbusi konkursą statyti 1 500 MW galingumo vėjo jėgaines. Tačiau, norint pasiekti 2010 m. planinį rodiklį, būtinos didelės pastangos, kartu su pastangomis apriboti elektros paklausą.

5. Labai atsiliekama nuo įsipareigojimo

Nesugebėjimas tinkamai įgyvendinti RES-E direktyvos ar lėtas jos įgyvendinimas dažnai rodo priklauso nuo požiūrio į planinių rodiklių siekį. Lėtas augimas RES-E sektoriuje dažnai yra planavimo vilkinimo ir administracinių kliūčių, ribotų galimybių prisijungti prie tinklo (subjektyvios, neskaidrios ir diskriminacinės prisijungimo prie tinklo ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo taisyklės) ir finansinių priežasčių rezultatas.

Austrija. Atsinaujinančiųjų šaltinių energijos gamybos srityje dominuoja hidroenergetika (60 % viso elektros suvartojimo). Pastaraisiais metais dėl palankių supirkimo tarifų svariai išaugo vėjo ir biomasės energetikos sektoriai. Tačiau šiuo metu yra prastos investavimo sąlygos dėl persvarstytos paramos sistemos, todėl RES-E plėtra sustojo.

Kipras.

RES-E sektorius praktiškai nevystomas.

2006 m. pradėta taikyti nauja supirkimo tarifų sistema.

Estija. Padidėjęs vandens ir biomasės energijos vartojimas prisidėjo prie kuklaus RES-E augimo. Tačiau dabartinė paramos sistema neatrodo pakankama kitiems ištekliams, pvz., vėjo energetikai, plėtoti.

Prancūzija. Kol kas nematyti RES-E sektoriaus plėtojimo pažangos. Biomasės RES-E konkursų skelbimo tvarka vėl buvo atidėta. Geresnių rezultatų ateityje būtų galima tikėtis patobulinus administracines procedūras.

Italija. Italijoje pradėjus taikyti privalomąsias kvotas buvo šiek tiek išplėsta energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių. Deja, tą visiškai sumenkino bendro elektros suvartojimo augimas. Yra didelis atotrūkis tarp dabartinės RES-E užimamos rinkos dalies ir 25 % planinio rodiklio, kurį reikia pasiekti 2010 m. Administracinės problemos yra viena pagrindinių augimo kliūčių šalyje, kuri turi didelį atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo potencialą.

Latvija. RES-E plėtra labai kukli, nes nėra stabilios paramos sistemos.

Malta. RES-E sektorius praktiškai nevystomas. Neįgyvendinta RES-E strategija. Slovakija. Menka pažanga RES-E sektoriuje. Norint 2010 m. pasiekti 31 % planinį rodiklį būtina daug didesnė parama.

Neįmanoma atskirti planinių rodiklių siekimo pažangos analizės nuo paramos lygio. Parama RES elektros energijos sektoriuje ES valstybėse narėse yra labai skirtinga. Ankstesnėje Komisijos ataskaitoje apie paramą elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių [13] pateikiamas išsamus tų skirtumų įvertinimas. Vėjo energetika prastai remiama devyniose iš dvidešimt penkių valstybių narių. Kol bendra gamintojų gaunama parama yra mažesnė už gamybos sąnaudas, neįmanoma tikėtis atsinaujinančiųjų išteklių energijos pakilimo. Iš miškų ūkio gaunamos biomasės sektoriuje pusė valstybių narių nesuteikia pakankamos paramos gamybos sąnaudoms padengti. Biodujų sektoriaus plėtojimui pakankamos paramos neskiria beveik trys ketvirtadaliai valstybių narių.

Paramos sistemų aptarimas taip pat turėtų būti siejamas su administracinių kliūčių klausimu. Norint pasiekti planinius RES-E vartojimo rodiklius veiksmingai, būtina sukurti procesą, kuris laiku ir paprastai lengvintų RES-E gamybos augimą.

4. Elektros energetikos plėtra skirtingose atsinaujinančių išteklių sektoriuose: vėjo, biomasės, vandens, geoterminės ir saulės energijos

Hidroenergija išlieka pagrindinis šaltinis [14], tačiau savo vaidmenį ima vaidinti ir nauji atsinaujinantys ištekliai, pvz., vėjas ir biomasė. Didelės hidroelektrinės yra pakankamai išvystyta technologija, kurios potencialas ES-25 yra beveik išnaudotas. Todėl ši energijos rūšis šioje analizėje neaptariama.

4.1. Vėjo energetika. Trijų lyderių grupės išplėtimas ir ėjimas į pasaulinę rinką

Europos Sąjunga išlieka vėjo energijos išnaudojimo pasaulinė lyderė, kuriai priklauso 60 % pasaulio rinkos dalis. Pasaulinė vėjo energetikos rinka auga lėtai, ryškus tik Azijos rinkos augimas (ypač Indijos) ir Šiaurės Amerikos jėgainių pajėgumas [15]. 2002 m. 80 % pasaulio pajėgumų buvo įrengta Vokietijoje ir Ispanijoje. 2005 m. ši dalis sudarė 56 %. Įspūdingo Vokietijos metinio augimo sulėtėjimą kompensavo kitų Europos rinkų, pvz., Jungtinės Karalystės, Portugalijos [16] ir Italijos, išaugimas.

Nuo 2000 m. išnaudojamos vėjo energijos galia ES padidėjo daugiau kaip 150 %. Atsinaujinančių energijos išteklių baltojoje knygoje [17] nustatytas 40 000 MW planinis rodiklis buvo pasiektas penkeriais metais anksčiau. 2005 m. vėjo jėgainės, kurių bendra galia buvo 40 455 MW, pagamino 82 TWh energijos. Atsižvelgiant į puikius vėjo energetikos sektoriaus rezultatus buvo nustatytas naujas 2010 m. planinis rodiklis – 75 000 MW.

Naujoji vėjo energija sudaro 33 % ES naujųjų elektros gamybos pajėgumų. Likusius 67 % daugiausia sudaro įprastos šiluminės jėgainės. Vėjo RES-E sudaro 2,6 % Europos Sąjungoje suvartojamos elektros kiekio, kuris atitinka Danijos ir Portugalijos sykiu suvartojamą kiekį. Pastaruosius penkerius metus iš vėjo energijos gautos elektros energijos kiekis vidutiniškai kasmet didėjo 26 %.

Kaip minėta 2005 m. gruodžio mėn. Komisijos komunikate [18], trečdalis ES šalių neteikia pakankamos paramos vėjo energetikos sektoriui. Pusėje ES valstybių narių vėjo energija nėra pakankamai išnaudojama. Pagrindinė lėtos plėtros priežastis – ne tyčinė politika, bet leidimų išdavimo vėlavimas, nesąžiningos sąlygos prisijungti prie tinklo ir lėtas reikalavimų vykdymo užtikrinimas bei elektros tinklo plėtimas. Šios priežastys toliau kelia grėsmę būsimam vėjo energetikos augimui.

Pramonė nustatė naują 2010 m. planinį rodiklį – 75 000 MW. Šie pajėgumai galėtų pagaminti maždaug 160 TWh energijos, kas sudarytų nuo 4 % iki 6 % 2010 m. Europos energijos suvartojimo. Kad tai įvyktų, gerus rezultatus pasiekusių valstybių grupė turi padidėti. Jūros vėjo energetikos rinka ateinančius keletą metų greičiausiai bus pagrindinis vėjo energetikos plėtros elementas.

Į elektros tinklą įmanoma integruoti didelę vėjo energijos dalį. Pavyzdžiui, 2005 m. vėjo energija sudarė 18 % Danijos elektros energijos paklausos.

Europos vėjo energetikos pramonės augimas neatsiliko nuo pasaulinės rinkos augimo. Vokietijos ir Ispanijos pramonininkai tampa vis mažiau priklausomi nuo savo šalių rinkų augimo, nes vis didesnę dalį sudaro eksportas. Danija dėl eksporto rinkos sugebėjo išlaikyti 20 000 darbo vietų vėjo energetikos sektoriuje. Pasak BWE (Vokietijos vėjo energetikos asociacija), Vokietijos vėjo energetikos pramonė 2005 m. pasiekė 5,03 mlrd. EUR apyvartą. Pusė šios apyvartos – 2,51 mlrd. EUR – sudarė eksportas. Tokia pati ir padėtis, susijusi su užimtumu – eksporto srityje šiuo metu dirba 31 900 asmenų iš visų 63 800 Vokietijos vėjo energetikos pramonėje dirbančiųjų.

Pasaulinės vėjo energetikos rinkos plėtrą lydėjo sektoriaus pramoninės reorganizacijos etapas. Ši reorganizacija smarkiai pakeitė vėjo energetikos pramonės padėtį nuo 2002 m. Pramonės sektorius labiau susitelkė, jame įsitvirtino mažiau, bet didesnių įmonių, ypač pasaulinėje rinkoje. Vidutinės ir mažesnės įmonės tebeveikia daugiau regioninėse rinkose.

(...PICT...)

(...PICT...)

5 paveikslas: Elektros gamybos iš vėjo plėtra ES-25 valstybėse narėse nuo 1990 m. iki 2005 m. [19]

4.2. Biomasės energetika

Bendras elektros iš biomasės kiekis pagaminamas naudojant trijų rūšių kurą: kietąją biomasę, biodujas ir kietųjų buitinių atliekų biologiškai skaidoma dalį. Toliau pateikiami duomenys apie kietąją biomasę ir biodujas. Biomasės elektros energija sudaro 2 % viso ES suvartojamo elektros kiekio. Bendras biomasės vartojimas 2002 m. išaugo 18 %, 2003 m. – 13 %, 2004 m. 19 %, o 2005 m. – 23 % [20]. Pastaraisiais metais pažanga akivaizdžiai žymiai paspartėjo. Jei 2004 m. augimo spartą galima būtų ekstrapoliuoti 2010 metams, bendras iš biomasės gaunamos energijos kiekis sudarytų 167 TWh, kas atitinka iš biomasės gaunamą energiją, kurios reikia 21 % atsinaujinančių išteklių energijos planiniam rodikliui pasiekti [21]. Tačiau 2005 m. Švedijos ir Nyderlandų indėlis į biomasės energijos kiekį gali būti trumpalaikis [22].

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

6 paveikslas: Elektros gamybos iš kietosios biomasės, biodujų ir buitinių kietųjų atliekų plėtra ES-25 valstybėse narėse nuo 1990 m. iki 2004 m. ir ekstrapoliacija iki 2010 m., darant prielaidą, kad augimo sparta bus 19 % [23].

4.2.1. Kietoji biomasė

Elektra iš kietosios biomasės gaunama deginant miškų ūkio, žemės ūkio produktus ir šiluminių jėgainių atliekas. Pasiekus visame biomasės sektoriuje pažangą, energijos gamyba iš kietosios biomasės žymiai paspartėjo 2004 m. ir 2005 m. Metinis augimo tempas ES-25 2002 m. pasiekė 20 %, 2003 m. – 13 %, o 2004 m. – 25 %.

ES-25 plėtra pavaizduota 7 paveiksle. Nuo 2002 m. iki 2004 m. elektros tinklą papildė maždaug 10 TWh papildomai pagamintos energijos. Didžiausi biomasės RES-E gamintojai yra Suomija ir Švedija, nuo jų atsilieka Vokietija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Danija, Austrija ir Nyderlandai.

Infrastruktūros kliūtys tolimesniam augimui yra svarbesnės už ekonomines. Biomasės veiksmų plane [24], kuriuo siekiama padidinti biomasės vartojimą, nagrinėjamos problemos, su kuriomis susiduriama dabartinėse biomasės rinkose Europoje. Jame taip pat išdėstoma koordinuota Bendrijos veiksmų programa. Šios priemonės aprėpia biomasės pasiūlos ir paklausos tobulinimą, techninių kliūčių pašalinimą ir mokslinių tyrimų bei plėtros vystymą.

Akivaizdu, kad ilgalaikės tradicijos biomasės sektoriuje ir miškų ūkio pramonės svarba bei tai, kad daugelis jėgainių yra stambaus masto pramonės objektai, kuriuose gaminama šiluma ir elektros energija (termofikacinės jėgainės), yra svarbūs veiksniai, padedantis plėtotis biomasės elektros gamybos sektoriui Skandinavijos šalyse. Plėtrą Vokietijoje daugiausia užtikrinta vidutinio dydžio iki 20 MW galios jėgainės, o dėl specialios paramos termofikacinėms jėgainėms vis didesnė dalis biomasės jėgainių veikia kogeneracijos režimu.

Beveik pusė valstybių narių leidžia kietosios biomasės kogeneraciją įprastinėse elektrinėse. Kaip matyti pirmiausia iš Britanijos ir Vengrijos pavyzdžių, šis variantas leidžia pasiekti ypač aukštą augimo spartą. 2004 m. JK kogeneracijos procesais gauta biomasės elektros energija aiškiai išsiskyrė iš viso iš kietosios biomasės pagamintos elektros energijos kiekio, o 2005 m. išaugo beveik 75 % (+1,4 TWh). Šiuo metu trijose didžiausiose Vengrijos kogeneracijos jėgainėse suvartojama 630 000 tonų biomasės.

(...PICT...)

(...PICT...)

7 paveikslas: Elektros gamybos iš kietosios biomasės (išskyrus kietąsias buitines atliekas) plėtra ES-25 valstybėse narėse nuo 1990 m. iki 2005 m [25].

Komisija tik ką patvirtino ir pateikė ES miškų veiksmų planą Tarybai ir Europos Parlamentui [26]. Šiame veiksmų plane inter alia pritariama miškų išteklių panaudojimui energijos žaliavai. Tai bus ypač svarbu gaminant kietąją biomasę.

4.2.2. Biodujos

Esant dabartinėms didelėmis naftos ir gamtinių dujų kainoms nuostolinga gaminti biodujas ir paskui tiesiog paleisti jas vėjais sudeginant. 2005 m. skirtingose Europos Sąjungos šalyse tokiu būdu energetikos tikslais jų buvo pagaminta beveik 5 Mtne. Esant dabartiniam atliekų kaupimosi tempui, bendras išteklių kiekis vertinamas daugiau kaip 20 Mtne. Biodujų energetinis panaudojimas yra ne tik energijos gamybos, bet ir atliekų apdorojimo ir aplinkosaugos klausimas. Maždaug pusė Europos atliekų tiesiog užkasamos.

Maždaug du trečdaliai biodujų naudojamos elektros energijai, o vienas trečdalis – šilumai gaminti. 2004 m. elektros energijos gamyba iš biodujų vertinama 14,9 TWh. Pusė šios elektros gaunama iš termofikacinių elektrinių.

Biodujos susidaro iš panaudojant keleto tipų procesus. Jos gali būti surenkamos kaip sąvartynų dujos, susidariusios iš biologiškai skaidomų atliekų (tačiau tai nėra labai veiksminga aplinkosaugos požiūriu), arba gali būti išgaunamos autoklavuose. Apdorojimas priklauso nuo atliekų rūšies. Biodujos gali būti gaunamos iš buitinių ar žemės ūkio atliekų, pvz., skysto mėšlo ir pasėlių derliaus atliekų. Biodujos gali būti apdorojamos mažuose pavieniuose ūkio reikšmės biodujų įrenginiuose arba kolektyviniuose ir centralizuotuose įrenginiuose. Tokie įrenginiai, daugiausiai sukurti Danijoje, gali vienu metu apdoroti skirtingų rūšių atliekas, daugiausia mėšlą ir skystą mėšlą, sumaišytą su įvairiomis kitomis organinėmis atliekomis. Specializuotos biodujų įmonės yra veiksminga priemonė žemės ūkio ir pramonės bioatliekoms tvarkyti, o šių įmonių dydis leidžia veiksmingai panaudoti tų atliekų energetinį turinį. Pastebimas geras šių technologijų plėtojimo potencialas.

Elektros gamybos iš biodujų metinis augimo tempas paskutinį dešimtmetį buvo didelis ir 2002 m. sudarė 24 %, 2003 m. – 13 %, 2004 m. – 22 %, o 2005 m. – 15 %.

(...PICT...)

(...PICT...)

8 paveikslas: Elektros gamybos iš biodujų plėtra ES-25 valstybėse narėse

nuo 1990 m. iki 2005 m. [27]

Europoje griežčiau reglamentuojant aplinkosaugos sritį ir ribojant sąvartynus bei apmokestinant atliekų laidojimą, sprendimus priimantys asmenys skatinami rasti tinkamesnius energijos gavimo ir aplinkos požiūriu būdus, kaip apdoroti organines atliekas iškart, kai tik jos surenkamos. Tačiau Europoje maždaug pusė buitinių atliekų vis dar laidojama, t. y. kaupiamos atliekos ir švaistoma brangi energija.

Be šilumos, biodujos gali būti naudojamos ir kaip transporto kuras. Švedijoje jau 779 autobusai varomi biodujomis, daugiau kaip 4 500 automobilių naudoja iš benzino ir biodujų ar gamtinių dujų sudarytą mišinį, o nuo praėjusių metų važinėja ir tokiu kuru varomas traukinys.

Ketvirtadalis ES šalių teikia pakankamą paramą biodujų sektoriaus plėtojimui.

4.3. Fotovoltinė saulės energija

Per pastaruosius penkerius metus bendras įrengtų saulės energijos pajėgumų augimas ES buvo beprecedentinis – 70 % kasmet, nuo 127 MWp [28] 2000 m. iki 1 794 MWp 2005 m. pabaigoje. Įspūdingą bendro visoje Europoje įrengtų jėgainių galingumo augimą lemia Vokietija – šiuo metu 86 % viso ES pajėgumo yra Vokietijoje. Kitose Europos rinkose padėtis visiškai kita. Nyderlanduose įrengta 50 MWp, o Ispanijoje – 58 MWp. Kitas rodiklis – didžiausioji galia vienam gyventojui – 25 valstybėse narėse taip pat sparčiai auga. Jis išaugo nuo 2,5 Wp vienam gyventojui 2004 m. iki 3,9 Wp vienam gyventojui 2005 m. Palyginimui: Japonijoje (128 mln. gyventojų) įrengtų jėgainių galia sudaro 8,9 Wp gyventojui, o JAV (291 mln. gyventojų) – 1,3 Wp gyventojui.

Saulės energijos gamyba daugiausia decentralizuota. Įrengus ant pastatų stogų ši elektros energijos rūšis turi dvigubai didesnę naudą už pagrindinę energiją, nes išvengiama konversijos nuostolių ir perdavimo ir paskirstymo nuostolių, kurių patiriama elektros energiją gaminant terminiu būdu. Šis sektorius pasižymi modernių technologijų aspektu, moduliniu pobūdžiu ir aukštu ilgalaikiu potencialu [29].

4.4. Mažosios hidroelektrinės

Dabartinė Europos raida mažų jėgainių pažangos prasme dėl administracinių ir aplinkosauginių kliūčių nėra labai dinamiška. Nepaisant to, sektorius turi realų potencialą, kuris gali būti realizuotas į pastovią ir klestinčią ekonominę veiklą.

Terminas „mažosios hidroelektrinės“ paprastai reiškia iki 10 MW galios hidrojėgaines. Kituose pasaulio regionuose didžiąsias ir mažąsias hidroelektrines skirianti galios riba gali būti visai kitokia. Pavyzdžiui, Kinijoje mažosioms priskiriamos mažesnės kaip 50 MW galios jėgainės. Europoje šiam atsinaujinančiajam energijos ištekliui būdingi labai skirtingi potencialai ir elektros gamybos sąnaudos.

Per pastaruosius ketverius metus ES-25 mažųjų hidroelektrinių galia kasmet vidutiniškai augo 3,8 %. Pagrindinės lėtos plėtros priežastys pirmiausia yra išnaudotos galimybės ir didelės administracinės kliūtys (pvz., aplinkosauginiai leidimai). Palyginti su padėtimi ES-15, 2007 m. gegužę į ES įstojusių valstybių narių šios srities plėtra yra dinamiškesnė; iš esmės priklausanti nuo Slovėnijos ir Lenkijos sektorių plėtros. ES-10 augimo tempai buvo spartesni – beveik 8 % nuo 2000 m. iki 2004 m.

(...PICT...)

(...PICT...)

9 paveikslas: Mažųjų hidroelektrinių galios plėtra ES-25 valstybėse narėse

nuo 1990 m. iki 2004 [30].

4.5. Geoterminė energetika

Šiuo metu pasaulyje geoterminis sektorius yra ketvirtas pagal dydį elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių sektorius, atsiliekantis nuo hidraulinės, biomasės ir vėjo energetikos. 2004 m. pabaigoje visame pasaulyje šios rūšies jėgainių galia sudarė 8 911 MW. Europoje sutelkta 9 % viso pasaulio geoterminės energijos galios.

Tačiau dauguma geoterminės energijos Europoje suvartojama ne elektros sektoriuje, o šilumos, daugiausia pastatų šildymo, sektoriuje panaudojant geoterminės šilumos siurblius [31].

ES šiuo metu iš geoterminių išteklių gamina elektrą daugiausiai Italija, Portugalija (Azorų salos) ir Prancūzija. Neginčijama Europos lyderė yra Italija, kurios bendra visų įrenginių galia sudaro 790 MWe, o tai yra daugiau kaip 95 % visų ES-25 įrengtų pajėgumų. Be šalių lyderių nauji postūmiai pastebimi Austrijoje ir Vokietijoje, kuriose taikant dvigubo ciklo technologiją vienu metu gaminama elektra ir šiluma.

Šilumos siurblių pramonė kol kas yra dinamiškiausia iš geoterminės energetikos sektorių, tačiau šie taikmenys šioje Komisijos ataskaitoje neaptariami. Geoterminės energetikos raida labai priklauso nuo galimybių vienu metu gaminti šilumą ir elektrą.

(...PICT...)

(...PICT...)

10 paveikslas: Elektros gamybos iš geoterminių šaltinių plėtra ES-25 valstybėse narėse

nuo 1990 m. iki 2004 m. [32]

5. Teisinis direktyvos įgyvendinimas

Direktyva, kurios pagrindinis tikslas – didinti atsinaujinančių energijos išteklių indėlį į elektros gamybą, aprėpia 4 pagrindines sritis: nacionalinių elektros iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių suvartojimo orientacinių planinių rodiklių nustatymas, naujiems RES energijos gamintojams taikomų administracinių procedūrų supaprastinimas, sąžiningo požiūrio į RES energijos gamintojus, siekiančius prisijungti prie nacionalinio elektros tinklo, užtikrinimas ir visuotinai pripažįstamų garantijų dėl elektros iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kilmės nustatymas. Be to, valstybės narės ir Komisija turi teikti pažangos siekiant nacionalinių elektros iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo orientacinių planinių rodiklių ir bendro ES planinio rodiklio ataskaitas.

Pagal 3 straipsnio 1 dalį Komisija gali patikrinti, ar valstybės narės ėmėsi atitinkamų priemonių, kurių reikia nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti [33].

Visos valstybės narės formaliai perkėlė direktyvos nuostatas į savo teisės aktus, t. y. jos perkėlė bent pirminės teisės aktus, kuriuose yra pagrindinės direktyvos nuostatos. Keletoje valstybių narių visiškai perkelti į nacionalinę teisę būtina ir antrinius teisės aktus.

Tinkamo direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus ir įgyvendinimo laipsnis valstybėse narėse skirtingas. Komisija neseniai inicijavo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš Austriją, Kiprą, Graikiją, Airiją, Italiją ir Latviją. Pagrindinės šių pažeidimų nagrinėjimų procedūros priežastys trumpai aprašytos šioje lentelėje:

Reikalavimai | Pažeidimų nagrinėjimo procedūros priežastys |

9 straipsnis – Bendrieji perkėlimo į nacionalinę teisę dalykai – įstatymai, kiti teisės aktai ir administracinės nuostatos. | Ne visiškas perkėlimas – neperkelti antrinės teisės aktai. |

3 straipsnis – Planinių rodiklių nustatymas ir atitinkamos priemonės, skirtos elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybai didinti | Nėra įsipareigojimų siekti planinio rodiklio. |

5 straipsnis – Kilmės garantija | Nevisiškai įgyvendinta garantijų sistema. |

6 straipsnis – Administracinės procedūros | Sudėtinga, neskaidri ir (arba) diskriminuojanti leidimų statyti ir eksploatuoti atsinaujinančių išteklių energijos jėgaines išdavimo tvarka. |

7 straipsnis – Prisijungimo prie elektros tinklo sąlygos | Neskaidrios ir diskriminuojančios prisijungimo prie elektros tinklo sąlygos ir įvairių investicijų į tinklą (prijungimo, išplėtimo ir sustiprinimo) padalijimo (padengimo) taisyklės. |

Direktyvos 2001/77/EB pažeidimų nagrinėjimų procedūros inicijuojamos Komisijos gautų nusiskundimų pagrindu, remiantis valstybių narių ataskaitomis ar kita Komisijos tarnybų gauta informacija apie atsinaujinančių energijos išteklių pažangą.

6. Išvados ir būsimi veiksmai

Europos Sąjungoje pastebima tendencija – didėjantis reiklumas trims pagrindiniams atsinaujinančių energijos išteklių klausimams: tvarumui, konkurencingumui ir tiekimo saugumui [34]. Pramonę istoriškai stimuliavo lengvatos „iš viršaus“, pvz., subsidijos ir fiskalinės priemonės, skirtos makroekonominiams ir aplinkosauginiams tikslams pasiekti. Tačiau atsinaujinančių išteklių energijos paklausa tampa vis svarbesniu „iš apačios“ veikiančiu pramonės stimulu. Didėjančios energijos kainos verčia vartotojus rinktis kitas energijos gavybos strategijas. Energijos paklausa turėtų didėti, jeigu nebus aktyviai įgyvendinamos energijos vartojimo efektyvumo priemonės. Nuo 2004 m. iki 2005 m. elektros kaina vidutiniškai pakilo 40 %, labiausiai paveikdama komercinius ir pramonės vartotojus.

Atsinaujinančių išteklių energijos gamintojai tapo svarbiais elektros rinkos dalyviais. Todėl atsinaujinančių išteklių energiją reikia tinkamai integruoti į elektros vidaus rinką. Trečiosios šalies prieigos principas yra pagrindas, padėsiantis investuoti į atsinaujinančių išteklių energiją, siekiant tokią energiją tiekti į tinklą ir į rinką pritraukti naujus investuotojus. Investicijos į atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir jėgainių eksploatavimas yra rentabilesni, kai atsinaujinančių išteklių energijai yra taikomos rinkos kainos. Vidaus rinka leidžia sutelkti gamybą, taip padėdama stambiajai ir smulkiajai atsinaujinančiais ištekliais pagrįstai gamybai. Tarptautinė prekyba leidžia parduoti elektrą iš regiono, kurioje yra jos perteklius, plačiam vartotojų ratui arba elektrą importuoti iš tolimesnio regiono. Tai ypač svarbu regionams, kuriuose gaminama daug iš vėjo gaunamos energijos.

Atsinaujinančių išteklių energija taip pat gali apsaugoti nuo elektros rinkos pažeidžiamumo. Europa negali leisti sau sužlugdyti naujosios atsinaujinančių energijos išteklių politikos.

Kai kurios valstybės narės – Danija, Vokietija, Suomija, Ispanija, Airija, Vengrija, Nyderlandai ir Liuksemburgas – tikėtina, kad įgyvendins pagal direktyvą prisiimtus tikslus. Iš esmės dėl šių šalių pastangų ES gali tikėtis geriausiu atveju pasiekti, kad 2010 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudarytų 19 % viso kiekio. Kitos valstybės narės gali pasiekti nacionalinius planinius rodiklius tik sustiprinusios šioje srityje vykdomą politiką. Tačiau nemažai valstybių narių pastebimas atsinaujinančių išteklių energijos dalies sumažėjimas.

Vėjo energetikos sektoriuje veikla akivaizdžiai sėkminga – jos rinka Europoje ir pasaulyje auga. Biomasė – miegantis milžinas – pradeda busti, o biodujos ir kogeneracijos šaltiniai pastaruosius dvejus metus taip pat pradedami labiau išnaudoti. Vykdant dabartinę politiką bendras iš atsinaujinančių išteklių gaunamos elektros kiekis pasieks 19 % viso kiekio.

Toks priartėjimas prie planinio rodiklio gali būti laikomas daline sėkme, nors tebėra daugybė tobulintinų dalykų. Komisija ketina tęsti pastangas, kad būtų pasiekta stabili elektros energetikos raida ir rekomenduoja imtis toliau nurodytų veiksmų.

Turi būti nedelsiant plėtojamos aštuonios pagrindinės su atsinaujinančių išteklių energija susijusių veiksmų sritys:

1 Valstybės narės turi tiksliai ir iki galo įgyvendinti direktyvą dėl atsinaujinančių išteklių elektros energijos.

2. Būtina nedelsiant pašalinti administracines kliūtis, nesąžiningą prisijungimo prie tinklo tvarką ir sudėtingas procedūras.

3. Reikia optimizuoti paramos schemas, kaip apibrėžta dokumente COM (2005) 675 (galutinis). 2007 m. Komisija pakartotinai išnagrinės padėtį dėl valstybių narių paramos atsinaujinančių energijos išteklių schemas, kad įvertintų jų veiksmingumą ir poreikį pasiūlyti suderintas paramos schemas ES elektros vidaus rinkai. Nors nacionalinių schemų vis tiek prireiks pereinamuoju laikotarpiu, kol vidaus rinka pradės visiškai veikti, ilgalaikis tikslas turėtų būti suderintos paramos schemos.

4. Reikia suaktyvinti biomasės sektorių veiksmais pagal biomasės veiksmų planą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas biomasės vartojimui termofikacinėse elektrinėse.

5. Ilgalaikis patikimumas: 2007 m. Komisija pasiūlys naują teisinę sistemą atsinaujinantiems energijos ištekliams skatinti, kaip nurodyta atsinaujinančių energijos išteklių plane.

6. Komisija toliau tęs artimą bendradarbiavimą su elektros tinklo institucijomis, Europos elektros valdytojais ir atsinaujinančių išteklių pramonės įmonėmis, kad atsinaujinančių išteklių energija galėtų būti tinkamiau tiekiama į elektros tinklą, ir kreips ypatingą dėmesį į specialius reikalavimus, susijusius su daug didesniu jūros vėjo energijos išnaudojimu, pirmiausia dėl tarptautinių elektros tinklų jungčių. Turėtų būti išnagrinėtos TEN-E teikiamos galimybės. Turėtų būti pradėtas darbas dėl Europos jūros vėjo supertinklo.

7. Elektros vidaus rinka turi būti plėtojama pagal atsinaujinančių išteklių plėtros strategiją. Liberalizavimas, o ypač tokie aspektai kaip skaidrumas, atsietumas, didesnė jungčių galia taip pat suteikia galimybę ateiti į rinką naujiems novatoriškiems subjektams.

8. Atsinaujinančių išteklių energetika turėtų būti sparčiai integruota į Europos Sąjungos Lisabonos paketą pasitelkiant konkurencingumo ir naujovių programą, regioninius, sanglaudos fondus, kaimo plėtra ir suaktyvintų mokslinių tyrimų bei plėtros veiklą 2007–2013 m. laikotarpiu.

PRIEDAS [35]

Valstybių narių pažangos siekiant 2010 m. planinio rodiklio įvertinimas (%)

| Atskaitos metai (1997 m. arba 2000 m.) | Pasiektas lygis 2004/2005 m. | Normalizuoti 2004/2005 m. duomenys | 2010 m. planinis rodiklis | Įvertinimas |

Danija | 8,7 | 25,8 (2005) | 27,3 (2005) | 29,0 | |

Vokietija | 4,5 | 10,4 (2005) | 10,8 (2005) | 12,5 | |

Vengrija | 0,7 | 4,4 (2005) | 4,0(2005) | 3,6 | |

| | | | | |

Suomija | 24,7 | 25,0 (2005) | 25,4(2005) | 31,5 | |

Airija | 3,6 | 6,1(2005) | 8,0 (2005) | 13,2 | |

Liuksemburgas | 2,1 | 3,6 (2005) | 4,0 (2005) | 5,7 | |

Ispanija | 19,9 | 17,2 (2005) | 21,6 (2005) | 29,4 | |

Švedija | 49,1 | 53,2 (2005) | 52,0 (2005) | 55,2 | |

Nyderlandai | 3,5 | 6,9 (2005) | 6,5 (2005) | 9,0 | |

| | | | | |

Čekija | 3,8 | 4,8 (2005) | 4,0 (2005) | 8 | |

Lietuva | 3,3 | 3,7 (2004) | 3,3 (2004) | 7 | |

Lenkija | 1,6 | 2,8 (2005) | 3,2 (2005) | 7,5 | |

Slovėnija | 29,9 | 29,1 (2004) | 29,4 (2004) | 33,6 | |

Jungtinė Karalystė | 1,7 | 4,1 (2005) | 4,2 (2005) | 10,0 | |

| | | | | |

Belgija | 1,1 | 1,8 (2005) | 1,9 (2005) | 6,0 | |

Graikija | 8,6 | 9,1 (2005) | 7,7 (2005) | 20,1 | |

Portugalija | 38,5 | 14,8 (2005) | 28,8 (2005) | 39,0 | |

| | | | | |

Austrija | 70,0 | 54,9 (2005) | 57,5 (2005) | 78,1 | |

Kipras | 0,0 | 0,0 (2004) | 0,0 (2004) | 6 | |

Estija | 0,2 | 0,7 (2004) | 0,7 (2004) | 5,1 | |

Prancūzija | 15,0 | 11,0 (2005) | 14,2 (2005) | 21,0 | |

Italija | 16,0 | 15,3 (2005) | 16,0 (2005) | 25,0 | |

Latvija | 42,4 | 47,1 (2004) | 43,9 (2004) | 49,3 | |

Malta | 0,0 | 0,0 (2004) | 0,0 (2004) | 5 | |

Slovakija | 17,9 | 15,4 (2005) | 14,9 (2005) | 31 | |

ES-25 | 12,9 | 13,7 (2004) | 14,5 (2004) | 21,0 | |

[1] 2001 m. rugsėjo 27 d. Direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje. OL L 283, 2001 10 27, p. 33.

[2] COM (2004) 366 galutinis, Atsinaujinančiųjų šaltinių energijos dalis ES, Europos Komisija 2004 m.

[3] 2006 m. Ispanija pastatė 11 MW galingumo saulės šilumos elektrinę, 65 MW galingumo elektrinė šiuo metu statoma. Šiuo metu tik Portugalija ir Jungtinė Karalystė rimtai planuoja įrengti jūros energiją panaudojančias sistemas. Jūros lygio svyravimas vakarinėje Anglijos ir Velso pakrantėje sudaro palankiausias pasaulyje sąlygas potvynių energijai panaudoti. Komisijos žaliojoje knygoje „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija“, COM (2006) 275, galutinis, bangų, potvynių ir jūros vėjo energija ateityje vadinama potencialiu energijos šaltiniu.

[4] Šaltinis – Eurostatas (iki 2004 m.). 2005 m. duomenys yra negalutiniai, gauti iš TEA ir valstybių narių.

[5] 2005 m. duomenys yra negalutiniai, gauti iš TEA ir valstybių narių Eurostato suvestiniai duomenys 2004 m. rodo 14 %. Pradinis rodiklis pagal direktyvą buvo 13 %.

[6] Jei ES-25 elektros suvartojimas nuo 1997 m. būtų nepakitęs, dabar atsinaujinančių išteklių elektros energijos dalis būtų 16 %.

[7] Šaltinis – Eurostatas (iki 2004 m.). 2005 m. duomenys yra negalutiniai, gauti iš TEA ir valstybių narių.

[8] Pasiekimų analizė atlikta remiantis pažangos projektu „2010 m. nacionalinių ir Bendrijos planinių rodiklių pagal Direktyvą 2001/77/EB pasiekimo analizė“ ir EurObserv'ER projektu.

[9] Dažniausiai vėliausi suvestiniai duomenys yra 2004 m. Kai kurios valstybės narės pateikė 2005 m. duomenis ir žinoma 2005 m. vėjo, saulės ir biodujų energijos statistika. Biomasės energijos duomenys yra negalutiniai, gauti iš TEA. Bus atsižvelgta ir į 2005 m. duomenis, kai tik valstybės narės juos pateiks..

[10] Ernst &Young investicinis indeksas.

[11] Ataskaita apie elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių padėtį. Vengrijos Respublikos ekonomikos ir transporto ministras, Budapeštas, 2006 m. vasaris.

[12] Didelis hidroelektrinėse pagaminamos energijos kintamumas ir jos dalis Suomijoje paaiškina 1 paveiksle pateiktą faktinio ir normalizuoto procentinių dydžių skirtumą.

[13] COM (2005) 627 galutinis, 2005 12 7, Komisijos komunikatas „Parama elektros energijai iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti“.

[14] Hidroelektrinės (mažosios ir didžiosios) 2005 m. pagamino 67 % visos atsinaujinančių išteklių energijos.

[15] Amerikos produkcijos mokesčių lengvatos (PTC) schemos pratęsimas iki 2007 m. dar kartą suteikė garantijas JAV investuotojams, kurie 2004 m. įrengė daugiau kaip 2 400 MW galios įrenginių. Europos Sąjunga 2005 m. įrengė 6 165,7 MW galios įrenginių.

[16] Portugalija tapo septintąja ES šalimi, pasiekusia 1 000 MW ribą, kai 2005 m. pabaigoje jos bendra įrengtų įrenginių galia pasiekė 1 021 MW. Portugalija per vienerius metus praktiškai padvigubino savo įrengtų įrenginių galią, ją papildydama 500 MW. Šie puikūs rezultatai pasiekti dėl administracinių kliūčių panaikinimo ir labai patrauklios supirkimo kainos sistemos.

[17] COM (1997) 599 galutinis, 1997 11 26, Komisijos komunikatas Ateities energetika – atsinaujinantieji energijos ištekliai, Bendrijos veiksmų plano baltoji knyga.

[18] COM (2005) 627 galutinis, 2005 12 7, Komisijos komunikatas „Parama elektros energijai iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti“.

[19] Šaltinis – Eurostatas (iki 2004 m.). 2005 m. duomenys yra negalutiniai, gauti iš TEA ir valstybių narių.

[20] 2005 m. duomenys yra negalutiniai, gauti iš TEA.

[21] Darant prielaidą, kad visa biomasės energija sudarys 40 %, vėjo energija – 50 % , o visa kita RES-E – 10 % papildomos gaunamos RES-E iki 2010 m., palyginti su 2001 m. Žr. COM (2004) 366 galutinį, kur šie įverčiai paaiškinti išsamiau.

[22] Nyderlandų vyriausybė įšaldė paramos biomasės energetikai sistemą. Švedijos sėkmę biomasės sektoriuje lėmė esamos jėgainės, o ne nauji pajėgumai.

[23] Šaltinis – Eurostatas (iki 2004 m.). 2005 m. duomenys yra negalutiniai, gauti iš TEA ir valstybių narių.

[24] COM (2005) 628 galutinis. Komisijos komunikatas „Biomasės naudojimo veiksmų planas“, Europos Komisija, 2005 m.

[25] Šaltinis – Eurostatas (iki 2004 m.). 2005 m. duomenys yra negalutiniai, gauti iš TEA ir valstybių narių.

[26] COM (2006) 302 galutinis, Komisijos komunikatas dėl miškams skirto ES veiksmų plano, Europos Komisija, 2005 m.

[27] Šaltinis – Eurostatas (iki 2004 m.). 2005 m. duomenys yra negalutiniai, gauti iš TEA ir valstybių narių.

[28] Paprastai saulės energijos galia išreiškiama piko vatais (Wp). Tai yra saulės modulio nuolatinės srovės galia vatais, matuojama pramonės standartizuotomis sąlygomis. Tos sąlygos – tai 1 000 W/m² apšviestumas, 25 °C aplinkos temperatūra ir pro atmosferą prasiskverbusios saulės šviesos spektras (AM arba oro masė 1,5).

[29] Tinkamas naujoviškos tolesnio saulės energetikos rėmimo pavyzdys yra Ispanijoje, kuri pirmoji Europoje prisiėmė nacionalinį įsipareigojimą, kad būtų imamasi priemonių veiksmingai naudoti energiją pastatuose ir privalomai naudojama saulės energija (saulės šilumos ar fotovoltinė) naujuose ar renovuojamuose pastatuose. Prievolė naudoti tam tikrą kiekį saulės elektros energijos taikoma naujiems paslaugų sektoriaus pastatams, kurių paviršius viršija tam tikrą m² skaičių.

[30] Šaltinis: Eurostatas.

[31] Europoje geoterminių išteklių galia sudaro 6 589,8 MWth (įskaitant 4 531 MWth iš šilumos siurblių).

[32] Šaltinis: Eurostatas.

[33] „Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių skatinti didesnį elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančiosios energijos šaltinių, vartojimą [...]. Šios priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui.

[34] COM (2006) 105 galutinis, 2005 3 8. Komisijos komunikatas „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“. Europos Komisija, 2005 m. kovo mėn.

[35] 2010 m. Bulgarijos ir Rumunijos nacionaliniai planiniai rodikliai sudaro 21 % išsiplėtusios Sąjungos rodiklio. Iki 2010 m. Rumunijos rodiklis yra nuo 28 % iki 33 %, o Bulgarijos – nuo 6 % iki 11 %. 2008 m. Komisijos ataskaitoje bus įvertinta pažanga siekiant jų nacionalinių planinių rodiklių.

--------------------------------------------------

Top