27.3.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 83/16

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/478

2015 m. kovo 11 d.

dėl bendrų importo taisyklių

(Kodifikuota redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	Tarybos reglamentas (EB) Nr. 260/2009 (3) buvo iš esmės keičiamas (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo tas reglamentas turėtų būti kodifikuotas;

(2)	bendroji prekybos politika turėtų būti grindžiama vienodais principais;

(3)	Europos bendrija pasirašė Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) steigimo sutartį. Šios sutarties 1A priede, be kita ko, yra Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 (toliau – GATT 1994) ir Susitarimas dėl apsaugos priemonių;

(4)

Susitarimas dėl apsaugos priemonių yra būtinas, siekiant paaiškinti ir įtvirtinti GATT 1994, ypač XIX straipsnio taisykles. Tas Susitarimas reikalauja panaikinti neatitinkančias šių taisyklių apsaugos priemones, tokias kaip savanoriškus eksporto suvaržymus, susitarimus dėl reguliuojamos rinkodaros ar kitus panašius importo ar eksporto susitarimus;

(5)

Susitarimas dėl apsaugos priemonių taip pat taikomas anglies ir plieno produktams. Dėl to bendros importo, ypač su apsaugos priemonėmis susijusios taisyklės taip pat taikomos šiems produktams nepažeidžiant jokių konkrečių priemonių taikymo pagal su anglies ir plieno produktais susijusius susitarimus;

(6)	tekstilės gaminiams, patenkantiems į Tarybos reglamento (EB) Nr. 517/94 (5) taikymo sritį, Sąjungos ir tarptautiniu mastu yra taikomas specialus režimas. Dėl to jie neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sferą;

(7)	valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie bet kokį dėl importo tendencijų kylantį pavojų, dėl kurio reikėtų įvesti Sąjungos stebėjimą arba taikyti apsaugos priemones;

(8)	tokiais atvejais Komisija turėtų ištirti importo sąlygas, importo raidos tendencijas, įvairius ekonominės ir prekybos padėties aspektus ir prireikus taikytinas priemones;

(9)

taikant išankstinį Sąjungos stebėjimą atitinkamų produktų išleidimas į laisvą apyvartą turėtų būti siejamas su vienodus kriterijus atitinkančio priežiūros dokumento pateikimu. Tą dokumentą, importuotojui kreipusis, per tam tikrą laikotarpį turi išduoti valstybių narių valdžios institucijos, importuotojui dėl to neįgyjant teisės importuoti. Dėl to tas dokumentas turėtų galioti tik tol, kol importo taisyklės lieka nepakeistos;

(10)	valstybės narės ir Komisija turėtų kuo didesniu mastu keistis Sąjungos stebėjimo teikiama informacija;

(11)	Komisijos pareiga yra priimti apsaugos priemones, kurių reikia dėl Sąjungos interesų. Tie interesai turėtų būti vertinami kaip visuma ir turėtų konkrečiai aprėpti Sąjungos gamintojų, naudotojų ir vartotojų interesus;

(12)

apsaugos priemonės PPO nario atžvilgiu gali būti svarstomos tik tais atvejais, kai į Sąjungą importuojamas daug didesnis atitinkamų prekių kiekis ir tokiomis sąlygomis, kad gali arba gresia padaryti Sąjungos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių prekių gamintojams didelę žalą, nebent tarptautiniai įsipareigojimai leidžia nukrypti nuo šios taisyklės;

(13)	reikėtų apibrėžti terminus „didelė žala“, „didelės žalos grėsmė“ ir „Sąjungos gamintojai“ bei išdėstyti tikslius žalos nustatymo kriterijus;

(14)	prieš taikant kokią nors apsaugos priemonę, laikantis išlygos, kad Komisijai leidžiama neatidėliotinais atvejais taikyti laikinąsias priemones, reikėtų atlikti tyrimą;

(15)	reikėtų išsamių nuostatų dėl tyrimo inicijavimo, reikiamų patikrinimų ir apžiūrų, galimybės eksportuojančioms valstybėms ir suinteresuotosioms šalims gauti surinktą informaciją, suinteresuotųjų šalių išklausymo ir galimybės toms šalims reikšti savo nuomones suteikimo;

(16)	šiuo reglamentu įvedamų tyrimų nuostatos nepažeidžia profesinę paslaptį reglamentuojančių Sąjungos arba nacionalinių taisyklių;

(17)	taip pat reikia numatyti tyrimų inicijavimo ir nustatymo, ar priemonės yra tinkamos, ar ne, terminus, užtikrinti, kad toks nustatymas būtų greitas, siekiant padidinti teisinį susijusių ūkio subjektų užtikrintumą;

(18)	tais atvejais, kai apsaugos priemonės yra kvotų formos, jų dydis iš principo turėtų būti nustatomas ne žemesnis negu vidutinis importo kiekis reprezentatyviu bent trejų metų laikotarpiu;

(19)

tais atvejais, kai kvota skirstoma šalims tiekėjoms, kiekvienos šalies kvota gali būti nustatoma susitariant su pačiomis šalimis arba remiantis importo lygiu per reprezentatyvų laikotarpį. Kai padaroma didelė žala ir neproporcingai padidėja importas, vis dėlto turėtų būti galima nukrypti nuo šių taisyklių su sąlyga, kad būtų surengtos PPO Apsaugos priemonių komiteto remiamos konsultacijos;

(20)	turėtų būti nustatyta didžiausia apsaugos priemonių taikymo trukmė ir įteisintos konkrečios nuostatos, reglamentuojančios tokių priemonių taikymo pratęsimą, laipsnišką liberalizavimą ir peržiūras;

(21)	turėtų būti nustatytos aplinkybės, kuriomis PPO nare esančios besivystančios šalies produktams apsaugos priemonės nebūtų taikomos;

(22)

stebėjimo arba apsaugos priemonės, taikomos tik vienam ar keliems Sąjungos regionams, gali pasirodyti tinkamesnės už visai Sąjungai taikomas priemones. Vis dėlto tokios priemonės turėtų būti leidžiamos tik išimties tvarka ir tik tais atvejais, kai nėra jokios alternatyvos. Reikia užtikrinti, kad tokios priemonės būtų laikinos ir kuo mažiau trikdytų vidaus rinkos veikimą;

(23)

siekiant importo taisyklių vienodumo formalumai, kurių turi laikytis importuotojai, turėtų būti paprasti ir vienodi, nepaisant to, kur atliekami muitinės formalumai. Dėl to pageidautina nustatyti, kad bet kokie formalumai būtų atliekami naudojant prie šio reglamento pridedamą pavyzdį atitinkančius blankus;

(24)	priežiūros dokumentai, išduoti dėl Sąjungos stebėjimo priemonių, turėtų galioti visoje Sąjungoje nepriklausomai nuo to, kokia valstybė narė juos išdavė;

(25)	šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos vienodos laikinųjų ir galutinių apsaugos priemonių patvirtinimo ir išankstinių priežiūros priemonių nustatymo sąlygos. Tos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (6);

(26)

tvirtinant priežiūros ir laikinąsias priemones, atsižvelgiant į tokių priemonių poveikį ir jų loginę seką, susijusią su galutinių apsaugos priemonių patvirtinimu, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra. Tais atvejais, kai delsiant nustatyti priemones būtų padaryta sunkiai atitaisoma žala, reikia sudaryti galimybę Komisijai patvirtinti nedelsiant taikytinas laikinąsias priemones,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

1.   Šis reglamentas taikomas trečiųjų šalių kilmės produktų importui, išskyrus:

a)	tekstilės gaminius, kuriems taikomos specialios importo taisyklės pagal Reglamentą (EB) Nr. 517/94;

b)	tam tikrų trečiųjų šalių, išvardytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 625/2009 (7), kilmės produktus.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai importuojami į Sąjungą laisvai ir atitinkamai jiems netaikomi jokie kiekybiniai apribojimai, tačiau neribojant apsaugos priemonių, kurių gali būti imamasi pagal V skyrių, taikymo.

II SKYRIUS

SĄJUNGOS INFORMAVIMAS IR KONSULTACIJŲ TVARKA

2 straipsnis

Paaiškėjus, kad importo tendencijos reikalauja imtis stebėjimo arba apsaugos priemonių, valstybės narės apie tai informuoja Komisiją. Ši informacija turi apimti pagal 9 straipsnyje nustatytus kriterijus prieinamus įrodymus. Šią informaciją Komisija nedelsdama perduoda visoms valstybėms narėms.

3 straipsnis

1.   Komisijai padeda Apsaugos priemonių komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su to reglamento 5 straipsniu.

5.   Remiantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnio 5 dalimi, tais atvejais, kai siekiant patvirtinti galutines priemones pagal šio reglamento 16 straipsnį laikomasi rašytinės procedūros, tokia procedūra nutraukiama nepasiekus rezultatų tais atvejais, kai per pirmininko nurodytą laikotarpį taip nusprendžia pirmininkas arba to prašo dauguma komiteto narių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 1 dalyje. Kai rašytinės procedūros laikomasi kitais atvejais, kai komitete buvo diskutuojama dėl priemonės projekto, tokia procedūra nutraukiama nepasiekus rezultatų tais atvejais, kai per pirmininko nurodytą laikotarpį taip nusprendžia pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma. Kai rašytinės procedūros laikomasi kitais atvejais, kai komitete nebuvo diskutuojama dėl priemonės projekto, tokia procedūra nutraukiama nepasiekus rezultatų tais atvejais, kai per pirmininko nurodytą laikotarpį taip nusprendžia pirmininkas arba to prašo bent vienas ketvirtadalis komiteto narių.

III SKYRIUS

SĄJUNGOS TYRIMO PROCEDŪRA

4 straipsnis

1.   Nedarant poveikio 7 straipsniui, prieš taikant kokią nors apsaugos priemonę atliekama Sąjungos tyrimo procedūra.

2.   Remiantis 9 straipsnyje nurodytais veiksniais, tyrimo metu siekiama nustatyti, ar svarstomo produkto importo kiekiai daro ar gresia padaryti didelę žalą atitinkamiems Sąjungos gamintojams.

3.   Taikomos šios sąvokos:

a)   didelė žala– tai reikšmingas visa apimantis pakenkimas Sąjungos gamintojų būklei;

b)   didelės žalos grėsmė– reiškia didelę žalą, kuri yra akivaizdžiai neišvengiama;

c)   Sąjungos gamintojai– tai Sąjungos teritorijoje veikiantys panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojai kaip visuma, arba tie gamintojai, kurių bendra panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamybos apimtis sudaro didžiąją šių produktų gamybos Sąjungoje dalį.

5 straipsnis

1.   Tais atvejais, kai Komisijai paaiškėja, kad yra pakankamai įrodymų tyrimo inicijavimui pagrįsti, Komisija per vieną mėnesį nuo informacijos iš valstybės narės gavimo inicijuoja tyrimą ir paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tame pranešime:

a)	pateikiama gautos informacijos santrauka ir nurodoma, kad visa susijusi informacija būtų siunčiama Komisijai;

b)	nustatomas terminas, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu pareikšti savo nuomones ir pateikti informaciją, jei į tokias nuomones ir tą informaciją, jų manymu, turi būti atsižvelgta tyrimo metu;

c)	nurodomas terminas, per kurį suinteresuotosios šalys gali kreiptis, kad Komisija pagal 4 dalį jas išklausytų žodžiu.

Komisija pradeda tyrimą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.

Komisija paprastai per 21 dieną nuo informacijos pateikimo Komisijai dienos valstybėms narėms suteikia informaciją apie jos atliktą informacijos tyrimą.

2.   Komisija siekia gauti visą, jos manymu, reikalingą informaciją ir prireikus, informavusi valstybes nares, stengiasi tą informaciją patikrinti, pasitelkdama importuotojus, prekybininkus, prekybos atstovus, gamintojus, prekybos asociacijas ir organizacijas.

Atlikti šią užduotį Komisijai padeda valstybės narės, kurios teritorijoje tie patikrinimai atliekami, darbuotojai su sąlyga, kad ta valstybė narė to pageidauja.

3.   Komisijos prašymu ir laikydamosi jos nustatytos tvarkos, valstybės narės turi pateikti jai turimą informaciją apie svarstomo produkto rinkos pokyčius.

4.   Pagal šio straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą suinteresuotumą parodžiusios šalys ir eksportuojančios šalies atstovai, pateikę raštišką prašymą, gali susipažinti su visa tyrimo metu Komisijos gauta informacija, išskyrus Sąjungos arba jos valstybių narių institucijų parengtus vidaus dokumentus, su sąlyga, kad ji yra svarbi joms ginant savo interesus ir nekonfidenciali, kaip nurodyta 8 straipsnyje, ir kad Komisija ja naudojasi tyrimo metu.

Suinteresuotumą parodžiusios šalys dėl tos informacijos gali pranešti Komisijai savo nuomonę. Į tokią nuomonę gali būti atsižvelgiama, jei ji pakankamai argumentuota.

5.   Komisija gali suinteresuotąsias šalis išklausyti. Tokios šalys turi būti išklausytos tais atvejais, kai jos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime nustatytu terminu raštu pateikia prašymą, parodantį, kad jos tikrai gali būti paveiktos tyrimo išvadų ir kad yra ypatingų priežasčių, dėl kurių jos turi būti išklausytos žodžiu.

6.   Kai šiuo reglamentu arba Komisijos pagal šį reglamentą nustatytais terminais informacija nepateikiama arba kai tai tyrimui ženkliai trukdo, išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais. Jei Komisija nustato, kad kuri nors suinteresuotoji šalis ar trečioji šalis pateikė melagingą arba klaidinančią informaciją, ji į tą informaciją neatsižvelgia ir gali remtis tik turimais faktais.

7.   Jei Komisija mano, kad įrodymų tyrimui pagrįsti nepakanka, ji apie savo sprendimą praneša valstybėms narėms per vieną mėnesį nuo informacijos iš valstybės narės gavimo dienos.

6 straipsnis

1.   Tyrimo pabaigoje Komisija turi pateikti Komitetui ataskaitą apie jo rezultatus.

2.   Kai per devynis mėnesius nuo tyrimo inicijavimo Komisija nusprendžia, kad Sąjungos stebėjimo arba apsaugos priemonių nereikia, tyrimas baigiamas per vieną mėnesį. Komisija baigia tyrimą laikydamasi 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3.   Jei Komisija nusprendžia, kad Sąjungos stebėjimo arba apsaugos priemonių reikia, ji ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo tyrimo inicijavimo priima reikalingus sprendimus pagal IV ir V skyrius. Išskirtinėmis aplinkybėmis šis terminas gali būti pratęstas daugiausia dar dviem mėnesiais; tada Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija skelbia pranešimą, kuriame nustatoma pratęsimo trukmė ir glaustai pateikiami jo motyvai.

7 straipsnis

1.   Šio skyriaus nuostatos neužkerta kelio bet kuriuo metu imtis stebėjimo priemonių pagal 10–14 straipsnius arba laikinųjų apsaugos priemonių pagal 15, 16 ir 17 straipsnius.

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos

a)	susidarius kritiškai padėčiai, kai delsimas padarytų sunkiai atitaisomą žalą ir reikia neatidėliotinų veiksmų; ir

b)	tais atvejais, kai preliminariai nustatoma, jog yra aiškių įrodymų, kad padidėję importo kiekiai padarė arba gresia padaryti didelę žalą.

Tokių priemonių trukmė neturi viršyti 200 dienų.

2.   Laikinąją apsaugos priemonę sudaro esamo muito mokesčio dydžio (nepaisant to, ar jis yra nulinis ar didesnis) padidinimas, jei toks veiksmas tikrai galėtų užkirsti kelią didelei žalai arba ją atitaisyti.

3.   Komisija turi nedelsdama imtis būtinų tyrimo priemonių.

4.   Jei laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos dėl to, kad didelės žalos nepadaryta arba didelės žalos grėsmės nėra, tai kaip laikinosios priemonės surinkti muito mokesčiai nedelsiant grąžinami. Taikoma Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (8) 235 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose nustatyta tvarka.

8 straipsnis

1.   Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo prašoma.

2.   Nei Komisija, nei valstybės narės, įskaitant bet kurios iš jų pareigūnus, neatskleidžia jokios pagal šį reglamentą gautos konfidencialaus pobūdžio informacijos arba konfidencialiai pateiktos informacijos be tokios informacijos pateikėjo specialaus leidimo.

3.   Kiekviename prašyme išlaikyti konfidencialumą turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ta informacija yra konfidenciali.

Tačiau jei pasirodo, kad prašymas išlaikyti konfidencialumą yra nepagrįstas, ir jei informacijos pateikėjas nenori jos viešinti ar leisti jos atskleisti bendro pobūdžio arba santraukos forma, į šią informaciją gali būti neatsižvelgiama.

4.   Informacija bet kokiu atveju laikoma konfidencialia, jei jos atskleidimas galėtų turėti didesnių neigiamų pasekmių tokios informacijos teikėjui arba šaltiniui.

5.   Šio straipsnio 1–4 dalys neužkerta kelio Sąjungos institucijoms suteikti bendro pobūdžio informaciją ir ypač nurodyti motyvus, kuriais grindžiami pagal šį reglamentą priimami sprendimai. Tačiau šios institucijos privalo atsižvelgti į atitinkamų juridinių ir fizinių asmenų teisėtus interesus, kad nebūtų atskleistos jų komercinės paslaptys.

9 straipsnis

1.   Importo tendencijų, sąlygų, kuriomis importuojama, ir tokio importo daromos didelės žalos arba keliamos didelės žalos grėsmės Sąjungos gamintojams nagrinėjimas visų pirma apima šiuos veiksnius:

a)	importo kiekį, ypač tais atvejais, kai yra ženklus importo padidėjimas absoliučiais dydžiais ar palyginti su gamyba arba suvartojimu Sąjungoje;

b)	importo kainą, ypač tais atvejais, kai yra ženklus kainų mažėjimas palyginti su panašaus produkto kaina Sąjungoje;

c)

iš to sekantį poveikį Sąjungos gamintojams, pasireiškiantį pokyčiais tam tikrų ekonominių veiksnių, tokių kaip: — gamybos kiekio, — gamybos pajėgumų naudojimo, — prekių atsargų lygio, — pardavimų kiekio, — rinkos dalies, — kainų (t. y. kainų mažėjimas arba trukdymas tikėtinam kainų padidėjimui, kuris paprastai būtų įvykęs), — pelno, — investuoto kapitalo atsipirkimo, — pinigų srautų, — užimtumo;

d)	kitus veiksnius, išskyrus importo tendencijas, kurie daro arba galėjo padaryti žalą atitinkamiems Sąjungos gamintojams.

2.   Tais atvejais, kai iškyla tariama didelės žalos grėsmė, Komisija taip pat tiria, ar aiškiai galima numatyti, kad tam tikros būklės raida gali tikrai padaryti faktiškos žalos.

Šiuo atveju gali būti atsižvelgiama į tokius veiksnius:

a)	eksporto į Sąjungą didėjimą;

b)	prekės kilmės ar eksportuojančios šalies eksporto pajėgumą arba į jau egzistuojantį ar artimiausioje ateityje galimą eksporto dydį ir tikėtinumą, kad tas pajėgumas bus naudojamas eksportui į Sąjungą.

IV SKYRIUS

STEBĖJIMAS

10 straipsnis

1.   Kai dėl trečiosios šalies kilmės prekės, kuriai taikomas šis reglamentas, importo tendencijų Sąjungos gamintojams kyla žalos grėsmė ir kai to reikia dėl Bendrijos interesų, tos prekės importui gali būti atitinkamai taikomas:

a)	retrospektyvus Sąjungos stebėjimas, atliekamas pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo nuostatas;

b)	išankstinis Sąjungos stebėjimas, atliekamas pagal 11 straipsnį.

2.   Sprendimą įvesti stebėjimą priima Komisija įgyvendinimo aktais, laikydamasi 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3.   Stebėjimo priemonės galioja ribotą laikotarpį. Jeigu nenumatyta kitaip, jos nustoja galiojusios pasibaigus kitam šešių mėnesių laikotarpiui po šešių mėnesių, kai tos priemonės buvo pradėtos taikyti.

11 straipsnis

1.   Produktai, kuriems taikoma išankstinė Sąjungos priežiūra, į laisvą apyvartą gali būti išleidžiamos tik pateikus priežiūros dokumentą. Tokį dokumentą valstybių narių paskirta kompetentinga institucija išduoda nemokamai bet kokiam prašomam kiekiui ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai nacionalinė kompetentinga institucija gauna Sąjungos importuotojo paraišką, nepaisant jo verslo vietos Sąjungoje. Ši paraiška yra laikoma nacionalinės kompetentingos institucijos gauta ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pateikimo, jeigu neįrodoma kitaip.

2.   Priežiūros dokumentas turi būti parengtas pagal formą, atitinkančią I priede pateiktą pavyzdį.

Išskyrus atvejus, kai sprendimas taikyti priežiūrą nustato kitaip, importuotojo paraiškoje priežiūros dokumentams gauti pateikiami:

a)	pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas (įskaitant telefono ir fakso numerius bei kokį kitą numerį, pagal kurį nacionalinė kompetentinga institucija gali nustatyti pareiškėjo tapatybę), pareiškėjo PVM registracijos numeris, jei jis privalo mokėti PVM;

b)	prireikus deklaracijos pateikėjo arba pareiškėjo paskirto atstovo vardas, pavardė ir adresas (įskaitant telefono ir fakso numerius);

c)	prekių aprašymas, nurodant jų: — prekybinį pavadinimą, — kombinuotosios nomenklatūros kodą, — kilmės ir išsiuntimo vietą;

d)	deklaruotas kiekis kilogramais ir prireikus kitais papildomais vienetais (poromis, vienetais ir kt.);

e)	prekių vertė ir CIF kaina iki Sąjungos sienos eurais;

f)	data pažymėtas ir pareiškėjo parašu patvirtintas, pareiškėjo pavardę rašant didžiosiomis raidėmis, pareiškimas: „Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad šioje paraiškoje nurodyta informacija yra teisinga ir pateikta sąžiningai ir kad esu įsikūręs Sąjungoje.“

3.   Priežiūros dokumentas, nepriklausomai nuo to, kuri valstybė narė jį išdavė, galioja visoje Sąjungoje.

4.   Nustatymas, kad prekės vieneto kaina, pagal kurią sudarytas sandoris, viršija priežiūros dokumente nurodytą kainą mažiau kaip 5 %, arba kad importui pateiktų prekių bendroji vertė arba bendras kiekis viršija priežiūros dokumente pateiktą vertę arba kiekį mažiau kaip 5 %, neužkerta kelio tą prekę išleisti laisvai cirkuliuoti. Išklausiusi komitete pareikštas nuomones ir atsižvelgdama į prekių pobūdį bei kitas atitinkamų sandorių ypatybes, Komisija gali nustatyti kitokį procentinį dydį, tačiau apskritai jis neturėtų būti didesnis kaip 10 %.

5.   Priežiūros dokumentai gali būti naudojami tik tol, kol atitinkamų sandorių atžvilgiu galioja importo liberalizavimo tvarka. Tokie priežiūros dokumentai jokiu būdu negali būti naudojami pasibaigus tuo pačiu metu ir ta pačia tvarka kaip ir stebėjimas nustatomam terminui, kurį nustatant atsižvelgiama į prekių pobūdį bei kitas sandorių ypatybes.

6.   Tais atvejais, kai to reikalauja pagal 10 straipsnį priimtas sprendimas, prekės kilmė, įvedus Sąjungos stebėjimą, privalo būti įrodyta kilmės sertifikatu. Ši dalis nedaro poveikio kitoms nuostatoms dėl tokio sertifikato pateikimo.

7.   Tais atvejais, kai prekė, kuriai įvestas Sąjungos stebėjimas, yra bet kurioje valstybėje narėje taikomos regioninės apsaugos priemonės objektas, priežiūros dokumentą gali pakeisti tos valstybės narės išduotas importo leidimas.

8.   Priežiūros dokumento formos ir jų išrašai parengiami dviem vienodais egzemplioriais: vienas egzempliorius, pažymėtas žodžiais „dokumento pateikėjui“ ir skaitmeniu „1“, išduodamas pareiškėjui, o kitas, pažymėtas žodžiais „kompetentingai institucijai“ ir skaitmeniu „2“, laikomas dokumentą išdavusioje institucijoje. Administravimo tikslais kompetentinga institucija gali papildomai padidinti skaitmeniu „2“ pažymėtų kopijų skaičių.

9.   Formos išspausdinamos ant mechaninės celiuliozės neturinčio balto taurinto rašymo popieriaus, kurio kvadratinis metras sveria nuo 55 iki 65 gramų. Jų dydis – 210 × 297 mm; tarpas tarp eilučių – 4,24 mm (viena šeštoji colio); tiksliai laikomasi formų išdėstymo. Abi skaitmeniu „1“ pažymėto egzemplioriaus, kuris yra priežiūros dokumentas, pusės papildomai turi geltonai išspausdintą giljoširuotę, kad būtų galima nustatyti mechaninę ar cheminę klastotę.

10.   Už formų išspausdinimą atsakingos valstybės narės. Jas taip pat gali išspausdinti valstybės narės paskirta ir joje įsteigta spaustuvė. Pastaruoju atveju ant kiekvienos formos daroma to valstybės narės paskyrimo nuoroda. Ant kiekvienos formos nurodomas spaustuvės pavadinimas ir adresas arba spaustuvę atpažinti padedantis ženklas.

12 straipsnis

Tais atvejais, kai dėl produkto importo neįvedamas išankstinis Sąjungos stebėjimas, Komisija pagal 17 straipsnį gali įvesti importo į vieną ar kelis Sąjungos regionus stebėjimą. Nusprendusi įvesti stebėjimą, Komisija suteikia informaciją valstybėms narėms.

13 straipsnis

1.   Produktai, kuriems taikoma regioninė priežiūra, į laisvą apyvartą tame regione gali būti išleidžiami tik pateikus priežiūros dokumentą. Tokį dokumentą išduoda valstybės narės paskirta kompetentinga institucija nemokamai bet kokiam prašomam kiekiui ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai nacionalinė kompetentinga institucija gauna Sąjungos importuotojo paraišką, nepaisant jo verslo vietos Sąjungoje. Ši paraiška yra laikoma nacionalinės kompetentingos institucijos gauta ne vėliau kaip per tris darbo dienas po pateikimo, jeigu neįrodoma kitaip. Priežiūros dokumentai gali būti naudojami tik tol, kol atitinkamų sandorių atžvilgiu galioja liberalizuota importo tvarka.

2.   Taikoma 11 straipsnio 2 dalis.

14 straipsnis

1.   Sąjungos arba regioninio stebėjimo atveju per pirmas dešimt kiekvieno mėnesio dienų valstybės narės turi pranešti Komisijai:

a)	išankstinio stebėjimo atveju – duomenis apie pinigų sumas (apskaičiuotas pagal CIF kainas) ir prekių kiekius, dėl kurių ankstesniu laikotarpiu buvo išduoti priežiūros dokumentai;

b)	visais atvejais – duomenis apie importą, įvykusį anksčiau nei a punkte nurodytas laikotarpis.

Valstybių narių pateikta informacija turi būti suskirstyta pagal prekes ir šalis.

Tuo pačiu metu ir ta pačia tvarka kaip ir stebėjimas gali būti nustatomos ir kitokios nuostatos.

2.   Jei to reikalauja prekės pobūdis arba ypatingos aplinkybės, valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija gali pakeisti šios informacijos pateikimo tvarkaraštį.

3.   Komisija turi atitinkamai informuoti valstybes nares.

V SKYRIUS

APSAUGOS PRIEMONĖS

15 straipsnis

1.   Kai produktas į Sąjungą importuojamas tokiais padidėjusiais kiekiais ir (arba) tokiomis sąlygomis, kad daro ar gresia padaryti didelę žalą Sąjungos gamintojams, Komisija, kad apsaugotų Sąjungos interesus, veikdama valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva, gali:

a)	apriboti priežiūros dokumentų, kurie bus išduoti šiai priemonei įsigaliojus kaip nustatyta 11 straipsnyje, galiojimo laiką;

b)	pakeisti svarstomo produkto importo taisykles taip, kad jis būtų išleidžiamas į laisvą apyvartą tik pateikus importo leidimą, kurio išdavimas reglamentuojamas Komisijos nustatytomis nuostatomis ir apribojimais.

a ir b punktuose nurodytos priemonės įsigalioja nedelsiant.

2.   PPO narių atžvilgiu 1 dalyje nurodytų priemonių gali būti imamasi tik tada, kai tenkinamos abi tos dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos.

3.   Jei nustatoma kvota, ypač turi būti atsižvelgiama į:

a)	tikslingumą kiek įmanoma išlaikyti įprastus prekybos srautus;

b)	eksportuojamų prekių kiekį pagal sutartis, sudarytas normaliais terminais ir sąlygomis prieš įsigaliojant apsaugos priemonei, kaip nurodyta šiame skyriuje, tais atvejais, kai atitinkama valstybė narė apie tokias sutartis yra pranešusi Komisijai;

c)	būtinumą nustatoma kvota vengti rizikos dėl siekiamo tikslo.

Bet kokia kvota turi būti nustatyta ne mažesnė negu importo per paskutinius trejus reprezentatyvius metus, už kuriuos yra prieinami statistiniai duomenys, vidurkis, nebent kitoks kvotos dydis reikalingas užkirsti kelią didelei žalai arba ją atitaisyti.

4.   Kvotą paskirstant šalims tiekėjoms, dėl paskirstymo galima tartis su tomis iš jų, kurios turi esminį interesą tiekti svarstomą produktą į Sąjungą.

Nepavykus susitarti, kvota šalims tiekėjoms paskirstoma proporcingai joms tenkančiai svarstomo produkto importo į Sąjungą daliai per ankstesnį reprezentatyvų laikotarpį, deramai atsižvelgiant į konkrečius veiksnius, kurie galėjo ar gali turėti įtakos prekybai šiuo produktu.

Su sąlyga, kad bus laikomasi įsipareigojimo surengti PPO Apsaugos priemonių komiteto remiamas konsultacijas, Sąjunga vis dėlto gali nesilaikyti šio paskirstymo būdo didelės žalos atveju, jei importo kiekis iš vienos ar daugiau šalių tiekėjų padidėjo procentiniu dydžiu, neproporcingu palyginti su bendru svarstomo produkto importo kiekio padidėjimu ankstesniu reprezentatyviu laikotarpiu.

5.   Šiame straipsnyje nurodytos priemonės, joms įsigaliojus, taikomos kiekvienam į laisvą apyvartą išleidžiamam produktui. Vadovaujantis 17 straipsniu, jos gali būti taikomos vienam arba keliems Sąjungos regionams.

Tačiau tokios priemonės neužkerta kelio išleisti į laisvą apyvartą jau pakeliui į Sąjungą esančių produktų su sąlyga, kad tokių produktų paskirties vietos negalima pakeisti ir kad tie produktai, kurie pagal 10 ir 11 straipsnius gali būti išleisti į laisvą apyvartą tik pateikus priežiūros dokumentą, yra faktiškai gabenami su tokiu dokumentu.

6.   Valstybei narei paprašius, kad Komisija įsikištų, Komisija, laikydamasi 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, arba, jei reikia veikti nedelsiant, pagal 3 straipsnio 4 dalį priima sprendimą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos.

16 straipsnis

Kai to reikia dėl Sąjungos interesų, Komisija, laikydamasi 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ir pagal III skyriaus sąlygas, gali patvirtinti atitinkamas priemones, kuriomis užkertamas kelias importuoti į Sąjungą daug didesnį produktų kiekį ir (arba) tokiomis sąlygomis, kurios padarytų arba keltų grėsmę padaryti didelę žalą Sąjungos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojams.

Taikomos 15 straipsnio 2–5 dalys.

17 straipsnis

Kai, remiantis pirmiausia 9 straipsnyje nurodytais veiksniais, paaiškėja, kad viename ar keliuose Sąjungos regionuose yra susidariusios aplinkybės, reikalaujančios imtis priemonių pagal 10 ir 15 straipsnius, Komisija, apsvarsčiusi alternatyvius sprendimus, gali išimties tvarka leisti stebėjimo arba apsaugos priemones taikyti tik tame regione arba tuose regionuose, jei ji mano, kad tuo lygiu taikomos tokios priemonės yra tinkamesnės už taikomas visos Sąjungos mastu.

Šios priemonės privalo būti laikinos ir kiek įmanoma mažiau trikdyti vidaus rinkos veikimą.

Šios priemonės įteisinamos pagal 10 ir 15 straipsniuose išdėstytas nuostatas.

18 straipsnis

Jokios apsaugos priemonės netaikomos besivystančios šalies PPO narės kilmės produktui tol, kol šios šalies svarstomo produkto importo į Sąjungą dalis neviršija 3 %, jei tik besivystančioms šalims PPO narėms, atskirai neviršijančioms 3 %, kartu tenka mažiau kaip 9 % tokio produkto bendro importo į Sąjungą.

19 straipsnis

1.   Apsaugos priemonės taikomos tiek laiko, kiek tai būtina, kad užkirsti kelią didelei žalai, arba ją atitaisyti ir padėti Sąjungos gamintojams prisitaikyti. Šis laikotarpis neturi viršyti ketverių metų, įskaitant bet kokios laikinosios priemonės taikymo trukmę.

2.   Toks pradinis laikotarpis gali būti pratęstas, išskyrus 15 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nurodytą priemonių taikymo atvejį, jei nustatoma, kad:

a)	taikoma apsaugos priemonė ir toliau reikalinga užkirsti kelią didelei žalai arba ją atitaisyti;

b)	yra įrodymų, kad Sąjungos gamintojai prisitaiko.

3.   Pratęsimas įteisinamas pagal III skyriaus reikalavimus ir ta pačia tvarka kaip ir nustatant pradines priemones. Priemonė, kurios taikymo laikas pratęsiamas, negali būti labiau suvaržanti negu ji buvo pradinio laikotarpio pabaigoje.

4.   Jei priemonė taikoma ilgiau negu metus, ji privalo būti palaipsniui liberalizuojama reguliariais intervalais per priemonės taikymo laikotarpį, įskaitant pratęsimą.

5.   Bendras apsaugos priemonės taikymo laikotarpis, įskaitant bet kokių laikinųjų priemonių taikymo laikotarpį, pradinį taikymo ir jo bet kokio laikino nutraukimo laikotarpį, negali viršyti aštuonerių metų.

20 straipsnis

1.   Kol galioja bet kuri pagal IV ir V skyrius taikoma stebėjimo arba apsaugos priemonė, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali ne vėliau kaip priemonių, kurių trukmė viršija trejų metų laikotarpį, taikymo laikotarpio viduryje:

a)	ištirti priemonės poveikį;

b)	nustatyti, ar tikslinga ir kokiu būdu tiktų paspartinti liberalizavimą;

c)	įvertinti, ar vis dar reikia taikyti priemonę.

Kai Komisija mano, kad vis dar reikia taikyti priemonę, ji atitinkamai informuoja valstybes nares.

2.   Jei Komisija mano, kad kuri nors 10, 12, 15, 16 ir 17 straipsniuose nurodyta stebėjimo arba apsaugos priemonė turėtų būti panaikinta arba pakeista, ji panaikina arba iš dalies pakeičia priemonę laikydamasi 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Kai sprendimas yra susijęs su regioninėmis stebėjimo priemonėmis, jis turi būti taikomas nuo šeštos dienos po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

21 straipsnis

1.   Jei kokiam nors importuojamam produktui jau buvo taikyta apsaugos priemonė, tokia priemonė tam produktui toliau negali būti taikoma tol, kol nepraeina ankstesnės priemonės taikymo trukmei prilygstantis laikotarpis. Tas laikotarpis negali būti trumpesnis kaip dveji metai.

2.   Nepaisant 1 dalies, 180 dienų arba mažesnės trukmės apsaugos priemonė gali būti dar kartą taikoma produktui, jei:

a)	nuo apsaugos priemonės įvedimo to produkto importui praėjo mažiausiai metai; ir

b)	tokia apsaugos priemonė nebuvo taikoma tam pačiam produktui daugiau kaip du kartus per penkerius metus prieš pat priemonės įvedimo datą.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Kai to reikia dėl Sąjungos interesų, Komisija, laikydamasi 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali patvirtinti atitinkamas priemones, kuriomis įgyvendinami teisėkūros procedūra priimami aktai, kad leistų Sąjungai arba visoms valstybėms narėms naudotis teisėmis ir vykdyti įsipareigojimus, ypatingai susijusius su prekyba prekėmis tarptautiniu lygiu.

23 straipsnis

Vadovaudamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (9) 22a straipsniu, Komisija į savo metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl prekybos apsaugos priemonių taikymo ir įgyvendinimo įtraukia informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą.

24 straipsnis

1.   Šis reglamentas neužkerta kelio vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų specialių nuostatų.

2.   Nepažeidžiant kitų Sąjungos nuostatų, šis reglamentas valstybėms narėms neužkerta kelio priėmimui arba taikymui:

a)

draudimų, kiekybinių apribojimų arba stebėjimo priemonių, grindžiamų viešosios moralės, visuomenės interesų ar viešojo saugumo, žmonių, gyvulių sveikatos, augalų sveikumo ir gyvybės apsaugos, meninę, istorinę ar archeologinę vertę turinčių nacionalinių vertybių apsaugos arba pramoninės ar komercinės nuosavybės apsaugos motyvais;

b)	specialių užsienio valiutos keitimo formalumų;

c)	formalumų, nustatytų sutinkamai su tarptautiniais susitarimais pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.

Valstybės narės, norinčios pagal pirmą pastraipą įvesti ar pakeisti priemones ar formalumus, turi informuoti Komisiją.

Ekstremalių aplinkybių atveju pritaikius nacionalines priemones ar formalumus Komisijai turi būti pranešta nedelsiant jas nustačius.

25 straipsnis

1.   Šis reglamentas nepažeidžia bendrą žemės ūkio rinkų organizaciją nustatančių dokumentų ar iš jų kylančių Sąjungos ar nacionalinių valdymo nuostatų, arba perdirbtų žemės ūkio produktų kilmės prekėms taikomų specifinių dokumentų galiojimo. Jis galioja papildydamas tuos dokumentus.

2.   Produktams, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje minėti dokumentai, 10–14 straipsnių ir 21 straipsnio nuostatos netaikomos tiems iš jų, kurių atžvilgiu Sąjungos prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklės reikalauja licencijos arba kitokio importo dokumento pateikimo.

15, 17 ir 20–24 straipsniai netaikomi toms prekėms, kurių atžvilgiu tokios taisyklės numato importo kiekybinių apribojimų taikymą.

26 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 260/2009 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

27 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2014 m. gruodžio 10 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2015 m. kovo 2 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 260/2009 dėl bendrų importo taisyklių (OL L 84, 2009 3 31, p. 1).

(4)  Žr. II priedą.

(5)  1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 517/94 dėl tekstilės gaminių iš tam tikrų trečiųjų šalių importo, kurioms netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos specifinės Bendrijos importo taisyklės, bendrų taisyklių (OL L 67, 1994 3 10, p. 1).

(6)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(7)  2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 625/2009 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 185, 2009 7 17, p. 1).

(8)  1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

(9)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009 12 22, p. 51).

---

---

---

---