8.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 126/19

(1)

2012 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė pranešimą apie antisubsidijų tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės nerūdijančio plieno vielų (toliau – antisubsidijų tyrimas arba šis tyrimas) inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tą pačią dieną pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indijos kilmės nerūdijančio plieno vielų inicijavimą ir pradėjo atskirą tyrimą (toliau – antidempingo tyrimas).

(3)

Antisubsidijų tyrimas inicijuotas 2012 m. birželio 28 d. gavus Europos geležies ir plieno pramonės konfederacijos (toliau – Eurofer arba skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 50 proc. visų tam tikrų nerūdijančio plieno vielų Sąjungoje, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(4)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė Indijos vyriausybei gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl subsidijuojamo tam tikrų Indijos kilmės nerūdijančio plieno vielų importo Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Indijos vyriausybė buvo pakviesta konsultuotis, siekiant išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. Šiuo atveju priimti abi šalis tenkinančio sprendimo nepavyko.

(5)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams ir naudotojams ir Indijos valdžios institucijoms.

(6)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(7)

Atsižvelgdama į didelį su tyrimu susijusių nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų, nesusijusių importuotojų ir Sąjungos gamintojų skaičių ir norėdama tyrimą užbaigti per teisės aktuose nustatytą terminą Komisija pranešime apie inicijavimą paskelbė nusprendusi pasirinkti pagrįstą nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų, nesusijusių importuotojų ir Sąjungos gamintojų, kuriuos būtų galima išnagrinėti, skaičių ir pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį atlikti atranką (toliau – atranka).

(8)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(9)

Iš viso 18 eksportuojančių gamintojų, kurių kai kurie priklauso tai pačiai grupei, per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą pateikė prašomą informaciją, sutiko būti atrinkti, o 7 jų prašė atlikti individualų nagrinėjimą tuo atveju, jei nebūtų atrinkti. Penkiolika iš šių bendradarbiaujančių bendrovių nurodė per tiriamąjį laikotarpį eksportavusios nerūdijančio plieno vielas į Sąjungą. Todėl atranka atlikta remiantis šių 15 eksportuojančių gamintojų pateikta informacija.

(10)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Atrinktos dvi individualios bendrovės ir viena keturių susijusių bendrovių grupė; jų eksportas sudarė daugiau nei 63 proc. visos nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimties.

(11)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir susijusiomis Indijos valdžios institucijomis. Dėl bendrovių atrankos pastabų nepateikta.

(12)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, pagrįstai atrinkta tik tiek bendrovių, kiek galima išnagrinėti per turimą laikotarpį. Atliekant tyrimą dėl subsidijavimo išnagrinėtos bendrovės išvardytos 19 konstatuojamojoje dalyje.

(13)

Be to, kaip minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, pradžioje gauti 7 prašymai individualiam nagrinėjimui atlikti. Tačiau nuspręsta, kad šiuo etapu individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku užbaigti. Vis dėlto eksportuotojų, kurie reikiamą informaciją pateikė per nurodytą laikotarpį, prašymai bus nagrinėjami toliau atliekant tyrimą.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Pirmiausia buvo atrinkti penki gamintojai, kurie iki tyrimo inicijavimo Komisijai buvo žinomi kaip Sąjungos nerūdijančio plieno vielų gamintojai. Komisija bendroves atrinko remdamasi pardavimo ir gamybos apimtimi bei geografine vieta. Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys taip pat ragintos pareikšti savo nuomonę dėl laikinai atrinktų bendrovių. Išanalizavus klausimyno atsakymus nustatyta, kad vienas atrinktas Sąjungos gamintojas turėjo susijusią bendrovę Sąjungoje, kuri taip pat gamino ir pardavė nerūdijančio plieno vielas. Taigi, šešiems Sąjungos gamintojams teko 46,5 proc. visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos apimties. Laikoma, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(15)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų nesusijusių importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(16)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrinktais devyni nesusiję importuotojai. Komisija atrinko tris bendroves, kurioms per TL teko 23,8 proc. importo iš Indijos į Sąjungą apimties, remdamasi didžiausia importo į Sąjungą apimtimi. Tačiau du atrinkti importuotojai nepateikė klausimyno atsakymų. Todėl šiame tyrimo etape nebuvo galima taikyti atrankos, vėliau vykdant tyrimą bus stengiamasi užtikrinti kitų importuotojų bendradarbiavimą.

(17)

Klausimynai nusiųsti Indijos vyriausybei, trims atrinktiems eksportuojantiems Indijos gamintojams (jų grupėms) ir eksportuojantiems gamintojams, kurie prašė taikyti individualų nagrinėjimą, šešiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, trims atrinktiems nesusijusiems importuotojams ir devyniems žinomiems naudotojams.

(18)

Klausimyno atsakymus pateikė Indijos vyriausybė, trys atrinkti eksportuojantys Indijos gamintojai (jų grupės), vienas eksportuojantis gamintojas, kuris prašė taikyti individualų nagrinėjimą, šeši atrinkti Sąjungos gamintojai, vienas nesusijęs importuotojas ir trys naudotojai.

(19)

Komisija rinko ir tikrino visą suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti Indijos vyriausybės patalpose Delyje ir toliau išvardytų šalių patalpose.

(20)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2011 m. balandžio 1 d. – 2012 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(21)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės nerūdijančio plieno viela, kurios sudėtyje:

(22)

Viena šalis teigė, kad yra vadinamosios labai techniškos produktų rūšys, kurios skiriasi nuo kitų Indijoje ir Sąjungoje gaminamo nagrinėjamojo produkto rūšių. Ji taip pat teigė, kad ne taip kaip daugelio rūšių produktai, eksportuojami iš Indijos į Sąjungą, techniškų rūšių produktai yra ne prekės, bet konkrečių rūšių produktai, gaminami konkrečiai paskirčiai pagal tam tikras plieno markes ir tam tikrą diametrą, ir jie neturėtų būti nagrinėjami šiame tyrime.

(23)

Šiame etape atrodo, kad techniškų rūšių produktai priklauso produkto apibrėžčiai ir pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, palyginti su kitų rūšių nagrinėjamuoju produktu. Be to, atrodo, kad šių rūšių produktus taip pat gamina Sąjungos pramonė, taigi techninių rūšių produktai patenka į tyrimo aprėptį.

(24)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad nagrinėjamojo produkto ir Indijoje gaminamo ir vidaus rinkoje parduodamo produkto, taip pat Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungos rinkoje parduodamo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtis sutampa. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c dalyje.

(25)

Remiantis skunde ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija, nagrinėtos šios schemos, kurias taikant, kaip įtariama, buvo teikiamos subsidijos:

(26)

Schemos, nurodytos a, c, d, f ir g punktuose, yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio tyrimo TL susijęs Užsienio prekybos politikos dokumentas – 2009–2014 m. Užsienio prekybos politika (2009–2014 m. UPP). Be to, 2009–2014 m. UPP reglamentuojančias procedūras Indijos vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(27)

Eksporto kreditų schema, nurodyta e punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(28)

b punkte nurodyta SAMS schema yra pagrįsta 1962 m. Muitinės įstatymo 75 skirsniu, 1944 m. Centrinio akcizų įstatymo 37 skirsniu, 1994 m. Finansų įstatymo 93A ir 94 skirsniais ir 1995 m. Muitų, centrinio akcizų muito ir paslaugų mokesčio sąlyginio apmokestinimo taisyklėmis. Sąlyginio apmokestinimo normos skelbiamos reguliariai; TL taikytinos normos – 2011–2012 m. sąlyginio apmokestinimo muitu visos pramonės normos (VPN), paskelbtos pranešimu Nr. 68 / 2011- Cus. (N.T). 2009–2014 m. UPP 4 skyriuje Sąlyginio apmokestinimo muitu schema taip pat vadinama atsisakymo išieškoti muitus schema.

(29)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas 2009–2014 UPP m. 4.3 skyriuje ir PV I 2009–2014 m. 4 skyriuje.

(30)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(31)

Eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal standartines išeigos normas (toliau – SIN), atsižvelgiant į tariamą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir tokiam tariamam importui taikomus muito mokesčius, neatsižvelgiant į tai, ar toks importo muitas buvo faktiškai sumokėtas, ar ne. Nagrinėjamojo produkto MSLS norma per dabartinio tyrimo TL buvo 5 proc., taikant 97 Rs/kg viršutinę vertės ribą.

(32)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto sandorio metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad produktus būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė, vykdydama išsiuntimo procedūrą, išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tai eksporto operacijai. Tada eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinėms išdavus eksporto važtaraštį, Indijos vyriausybė nebegali keisti savo sprendimo dėl MSLS kredito suteikimo.

(33)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muitams už paskesnius importuojamus produktus, išskyrus gamybos priemones ir produktus, kuriems taikomi importo apribojimai. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo išdavimo.

(34)

Prašymai dėl MSLS kreditų teikiami elektronine forma, juos galima pateikti neribotam eksporto sandorių skaičiui. De facto nėra nustatyti galutiniai paraiškų dėl MSLS kreditų teikimo terminai. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto sandorių, pateiktų po PV I 2009–2014 m. 4.47 skyriuje nurodyto pateikimo termino. Be to, kaip aiškiai numatyta PV I 2009–2014 m. 9.3 skyriuje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 proc. susijusios sumos).

(35)

Nustatyta, kad dvi atrinktos bendrovės per pirmuosius du TL ketvirčius šia schema naudojosi.

(36)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas – Indijos vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos vyriausybės pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(37)

Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina schema.

(38)

Ši schema negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) išdėstytų taisyklių. Tiksliau eksportuotojas per gamybos procesą neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, ir kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(39)

2011 m. liepos 17 d. Valstybės pranešimu Nr. 54 (RE-2010)/2009–2014 MSLS paskutinį kartą pratęsta trims mėnesiams ir jos galiojimas pratęstas iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Kadangi apie papildomą pratęsimą paskelbta nebuvo, MSLS buvo faktiškai panaikinta nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. Todėl reikėjo patikrinti, ar atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį galima nustatyti priemones.

(40)

Indijos vyriausybė Komisijai paaiškino, kad panaikinus MSLS bendrovės galėjo rinktis kitas atleidimo nuo muito / atsisakymo išieškoti muitus schemas, apibrėžtas 2009–2014 m. UPP 4 skyriuje, t. y. Išankstinių leidimų schemą (ILS) arba Sąlyginio apmokestinimo muitu schemą (SAMS).

(41)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad abi atrinktos bendrovės SAMS pradėjo naudotis netrukus, kai tik buvo panaikinta MSLS. Reikia pabrėžti, kad SAMS pradėta taikyti 1995 m., ji taikyta kartu su MSLS per pirmuosius du TL ketvirčius ir ne vienerius metus iki TL. Tačiau SAMS nebuvo galima naudoti kartu su MSLS tam pačiam eksportui.

(42)

Reikia pažymėti, kad Indijos vyriausybė ėmėsi priemonių sklandžiam MSLS pakeitimui į SAMS organizuoti, kaip įrodo 2011 m. rugsėjo 22 d. aplinkraštis Nr. – 42 /2011-Customs. Šiame aplinkraštyje aiškinama, kad „sąlyginio apmokestinimo muitu schemai šiais metais priskiriamos prekės, kurioms taikyta MSLS“. Tame pačiame aplinkraštyje teigiama, kad pagal MSLS veikiantiems sektoriams „nuspręsta suorganizuoti sklandų nuostatų šiems sektoriams pakeitimą jas įtraukiant į Sąlyginio apmokestinimo muitu schemą. Pagal pereinamojo laikotarpio susitarimą šioms prekėms bus šiek tiek sumažinta MSLS norma, t. y. 1–3 proc. daugumai prekių.“ Kitaip tariant aplinkraštyje nurodyta, kad sąlyginio apmokestinimo muitu normos, kurios įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d., nustatytos taip, kad pagal jas būtų teikiamos tokios pačios lengvatos, kaip pagal panaikintą MSLS.

(43)

Iš tiesų nustatyta, kad nagrinėjamajam produktui nuo 2011 m. spalio 1 d. taikant SAMS normas subsidijavimo lygis buvo toks pat, kaip pagal MSLS iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Per tyrimą taip pat patvirtinta, kad visų atrinktų bendrovių MSLS ir SAMS subsidijų skirtumų lygiai labai panašūs, kiekviena tų bendrovių MSLS naudojo pirmus 6 TL mėnesius, SAMS – kitus 6 TL mėnesius.

(44)

41–43 konstatuojamosiose dalyse įrodyta, kad net panaikinus MSLS lengvatos toliau buvo teikiamos nepertraukiamai, jos praktiškai buvo tokio paties dydžio, todėl perėjimas prie sąlyginio apmokestinimo muitu schemos buvo nejuntamas. Dėl to daroma išvada, kad subsidijos nebuvo panaikintos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalyje, ir MSLS yra kompensuotina subsidija.

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos dydis yra apskaičiuojamas subsidijos gavėjui suteiktos naudos išraiška, nustačius, kad tokios naudos suteikta subsidijavimo tyrimo laikotarpiu. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Šiuo momentu Indijos vyriausybė privalo atsisakyti muitų, o tai yra finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal MSLS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per TL, sumoms.

(46)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(47)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, susijusioms bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 0,58 proc. subsidijų norma ir atitinkamai 0,93 proc. 1,04 proc., 1,32 proc., 2,04 proc. subsidijų normos Venus grupės bendrovėms.

(48)

Išsamus SAMS aprašymas pateiktas 1995 m. Muitų ir centrinio akcizo sąlyginio apmokestinimo muitu taisyklėse su pakeitimais, padarytais vėliau paskelbtais pranešimais.

(49)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(50)

Teisę naudotis šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl sąlyginio apmokestinimo muitu sumos, kuri skaičiuojama procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, FOB vertės. Sąlyginio apmokestinimo muitu normas Indijos vyriausybė nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatytos remiantis produkto gamybai kaip žaliavos naudojamų medžiagų vidutiniu kiekiu ar verte ir vidutine už žaliavas sumokėtų muitų suma. Šios normos taikomos neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą. Nagrinėjamojo produkto SAMS norma per TL buvo 4 proc. FOB vertės, taikant 5 Rs/kg viršutinę ribą, priklausomai nuo to, kuri mažesnė.

(51)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Į muitinės serverį (ICEGATE) įvedant krovinio duomenis nurodoma, kad eksportas vykdomas pagal SAMS, ir SAMS suma nustatoma neatšaukiamai. Po to, kai vežėjas pateikia bendrąją eksporto deklaraciją, muitinė ją palygina su važtaraščio duomenimis ir įvertina patenkinamai, laikoma, kad visos sąlygos yra įvykdytos ir sąlyginio apmokestinimo muitu suma turi būti sumokėta tiesioginiu mokėjimu į eksportuotojo banko sąskaitą arba išduodant banko vekselį.

(52)

Be to, eksportuotojas turi pateikti eksporto pajamų panaudojimo įrodymą pateikdamas banko pažymą apie eksporto pajamų panaudojimą (BRC). Šį dokumentą galima pateikti po to, kai sumokama sąlyginio apmokestinimo muitu suma, tačiau Indijos vyriausybė atsiima sumokėtą sumą, jei eksportuotojas per nustatytą terminą nepateikia BRC.

(53)

Sąlyginio apmokestinimo muitu sumą galima naudoti bet kokiais tikslais.

(54)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus sąlyginio apmokestinimo muitu suma komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiama į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas.

(55)

Nustatyta, kad dvi atrinktos bendrovės per du paskutinius TL ketvirčius naudojosi SAMS.

(56)

SAMS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Sąlyginio apmokestinimo muitu suma yra finansinė Indijos vyriausybės parama, nes tai Indijos vyriausybės tiesioginis lėšų pervedimas. Sąlyginio apmokestinimo muitu suma taip pat yra naudinga eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(57)

Be to, pagal teisės aktus SAMS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(58)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės).

(59)

Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis SAMS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis SAMS.

(60)

Tai patvirtinta Indijos vyriausybės aplinkraštyje Nr. 24/2001, kuriame aiškiai teigiama, kad „sąlyginio apmokestinimo muitu normos nėra susijusios su faktiniu žaliavų naudojimu ir faktiniu konkretaus eksportuotojo ar atskiros siuntos žaliavų apmokestinimu“, ir regioninėms valdžios institucijoms nurodoma, kad „per patikrinimus vietoje neturi būti reikalaujama pateikti įrodymų apie faktinius muitus, sumokėtus už importuotas ar vietines žaliavas, ar eksportuotojų pateiktų sąlyginio apmokestinimo muitu prašymų“.

(61)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad SAMS yra kompensuotina subsidija.

(62)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos dydis yra apskaičiuojamas subsidijos gavėjui suteiktos naudos išraiška, nustačius, kad tokios naudos suteikta subsidijavimo tyrimo laikotarpiu. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Šiuo momentu Indijos vyriausybė privalo sumokėti sąlyginio apmokestinimo muitu sumą, o tai yra finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina sąlyginio apmokestinimo muitu suma, Indijos vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal SAMS gauta subsidija yra lygi sąlyginio apmokestinimo muitu sumų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per TL, sumoms.

(63)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(64)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, susijusioms bendradarbiaujančioms bendrovėms pagal šią schemą nustatyta 0,61 proc. subsidijų norma ir atitinkamai 1,14 proc., 1,77 proc., 1,68 proc., 1,91 proc. subsidijų normos Venus grupės bendrovėms.

(65)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas 2009–2014 m. UPP 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 4.1–4.30 skyriuose.

(66)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 67 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir ILS metiniams poreikiams taikomomis poschemėmis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS vadinamojo tariamo eksporto poscheme turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus 2009–2014 m. UPP 8.2 dalyje nurodytoms vadinamojo tariamo eksporto kategorijų įmonėms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai vadinamojo tariamo eksporto lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(67)

Išankstinai leidimai gali būti išduodami:

i)   Fiziniam eksportui: tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas konkretiems eksportuojamiems produktams gaminti. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leidžiama importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį.

ii)   Metiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiai ir susiję produktai), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą.

iii)   Tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Tarpinį produktą gaminantis gamintojas eksportuotojas gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti ILS tarpiniam tiekimui. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą.

iv)   Tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti produktus, kuriuos ketinama parduoti 2009–2014 m. UPP 8.2. dalies b–f, g, i ir j punktuose minėtų kategorijų pirkėjams kaip vadinamąjį tariamą eksportą. Indijos vyriausybės nuomone, tariamas eksportas reiškia tuos sandorius, pagal kuriuos tiekiami produktai yra neišgabenami iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei produktai pagaminti Indijoje, pvz., produktų tiekimas į eksportą orientuotai įmonei (toliau – EOĮ) arba specialiojoje ekonominėje zonoje (toliau – SEZ) esančiai bendrovei.

v)   Išankstinio išleidimo įsakymas (IIĮ): ILS leidimo turėtojas, ketinantis įsigyti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jų įsigyti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip nurodyta 2009–2014 m. UPP 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui muitais ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). Pagal IIĮ mechanizmą mokesčiai ir muitai grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui sąlyginio apmokestinimo muitais ir (arba) muitų grąžinimo forma. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas.

vi)   Kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat apima vietos tiekimą išankstinio leidimo turėtojui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl vidaus akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas patvirtina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami šalies viduje, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis 2009–2014 m. UPP 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui muitais ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS).

(68)

Per TL dviem atrinktoms bendrovėms pagal ILS taikytos nuolaidos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu. Šios bendrovės naudojosi viena iš poschemių, t. y. išankstiniais leidimais fiziniam eksportui. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(69)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais teisinga ir tiksli.

(70)

Dėl poschemės, kuria per TL naudojosi nagrinėjamosios bendrovės, t. y. fizinio eksporto poschemės: Indijos vyriausybė nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN), kurios nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą.

(71)

Importuojamos žaliavos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(72)

Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi arba jie dar neišbandyti.

(73)

Abi patikrintos bendrovės turėjo tam tikrą gamybos ir suvartojimo registrą. Tačiau remiantis suvartojimo registru nebuvo galima patikrinti, kurios žaliavos ir koks jų kiekis buvo sunaudota eksportuojamam produktui gaminti. Dėl tikrinimo reikalavimų, nurodytų 69 konstatuojamojoje dalyje, bendrovės neturėjo jokių įrašų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad buvo atliktas nepriklausomas suvartojimo registro auditas. Todėl manoma, kad nagrinėti eksportuotojai nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi susijusių užsienio prekybos politikos dokumentų nuostatų.

(74)

Atleidimas nuo importo muitų yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Indijos vyriausybės finansinė parama, nes ją teikiant sumažėja pajamos iš muitų, kurios kitu atveju būtų surinktos, o tiriamiems eksportuotojams suteikiama lengvata, nes pagerėja jų likvidumas.

(75)

Be to, pagal teisės aktus aiškiai nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias schemas teikiamomis lengvatomis.

(76)

Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Todėl laikoma, kad nagrinėjamojo produkto SIN buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio vartojimo tikrinimo sistema, nes dėl jų formos Indijos vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Indijos vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(77)

Todėl poschemė yra kompensuotina.

(78)

Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kompensuotina lengvata – atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokamus už importuojamas žaliavas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma gali būti kompensuojama, tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo sistemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamos perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Kitaip nei nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(79)

Subsidijos suma bendrovėms, kurios naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per TL pagal poschemę (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijų suma buvo paskirstyta visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(80)

Susijusioms bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 2,43 proc. subsidijų norma ir atitinkamai 0,15 proc., 0 proc., 0 proc., 0 proc. subsidijų normos Venus grupės bendrovėms.

(81)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas 2009–2014 m. UPP 5 skyriuje ir PV I 2009–2014 m. 5 skyriuje.

(82)

Teisę naudotis šia schema turi eksportuojantys gamintojai, taip pat su gamintojais susiję eksportuojantys prekiautojai ir paslaugų teikėjai.

(83)

Laikydamasi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos, bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones ir naudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 3 proc. importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal 2009–2014 m. UPP gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 proc. normos muitą, tačiau tokiu atveju eksporto įsipareigojimui įvykdyti skiriamas trumpesnis laikotarpis.

(84)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(85)

Nustatyta, kad visos trys atrinktos bendrovės pagal GPESS gavo nuolaidų, kurios buvo skirtos nagrinėjamajam produktui per TL.

(86)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos vyriausybės finansine parama, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos Indijos vyriausybės muitų pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Muito sumažinimas taip pat naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(87)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(88)

GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, netaikomos gamybos priemonėms, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(89)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama TL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos vertė per tam tikrą laikotarpį. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti.

(90)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tam tikrai eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, perdirbtą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(91)

Susijusioms bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 0,09 proc. ir 0,6 proc. subsidijų norma ir atitinkamai 0,02 proc., 0 proc., 0 proc., 0 proc. subsidijų normos Venus grupės bendrovėms.

(92)

Išsamus šios schemos aprašymas pateiktas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 01/04.02.02/2007–08 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 09/04.02.02/2008–09 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta), kurie skirti visiems komerciniams Indijos bankams.

(93)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai.

(94)

Pagal šią schemą IRB privaloma tvarka nustato didžiausią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams Indijos rupijomis ir užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui. EKS sudaro dvi poschemės, t. y. eksporto kreditų schema, taikoma produktams prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui produktų pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant produktus, ir eksporto kreditų schema, taikoma produktams po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(95)

Pagal minėtus IRB Pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas. Bendrovėms, kurių kredito reitingai geri, palūkanų normų skirtumas gali būti sumažintas. Iš tikrųjų bendrovės, kurių reitingai aukšti, gali gauti eksporto kreditus ir kreditus grynaisiais vienodomis sąlygomis.

(96)

Nustatyta, kad dvi atrinktos bendrovės per TL naudojosi šia schema.

(97)

Dėl EKS kredito lengvatinių palūkanų normų, nustatytų 95 konstatuojamojoje dalyje nurodytais IRB Pagrindiniais aplinkraščiais, gali sumažėti eksportuotojo palūkanų išlaidos, palyginti su išlaidomis kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria naudojosi toks eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Eksporto finansavimas nėra per se saugesnis už vidaus finansavimą. Iš tikrųjų jis paprastai laikomas rizikingesniu, o tam tikram kreditui reikalingo užstato dydis, kad ir koks būtų finansavimo objektas, tėra paprasčiausias komercinis sprendimas, kurį priima tam tikras komercinis bankas. Įvairių bankų taikomų palūkanų normų skirtumai yra IRB metodų, pagal kuriuos reikalaujama nustatyti individualias didžiausias skolinimo palūkanų normas kiekvienam komerciniam bankui, taikymo rezultatas.

(98)

Neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, nei Susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nenustatyta, kad skiriant subsidiją nereikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., Indijos vyriausybės kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies i, ii arba iii papunkčiuose. IRB yra valstybės įstaiga ir dėl to jai taikoma vyriausybės apibrėžtis, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte. IRB 100 proc. priklauso vyriausybei, vykdo valstybinės politikos, pvz., pinigų politikos, tikslus, o jo vadovybę skiria Indijos vyriausybė. IRB reguliuoja privačių įstaigų veiklą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antroje įtraukoje, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo nustatytų sąlygų, inter alia, IRB Pagrindiniuose aplinkraščiuose nustatytų didžiausių eksporto kreditų palūkanų normų ir IRB nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju teikti lengvatinio eksporto finansavimo paskolas. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas vyriausybei, o taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių vyriausybių taikomos praktikos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto sandoriams finansuoti, ir dėl to priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkte.

(99)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis skirtumu tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kuriais įmonės naudojosi per TL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už nagrinėjamosios bendrovės naudojamus įprastinius komercinius kreditus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per TL arba bendrai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per TL už kreditus, jei buvo įmanoma nustatyti aiškų ryšį su nagrinėjamuoju produktu, kuris galėjo būti naudojamas kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(100)

Susijusioms bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 0,61 proc. subsidijų norma ir atitinkamai 0,08 proc., 0,28 proc., 0,03 proc., 0,10 proc. subsidijų normos Venus grupės bendrovėms.

(101)

Išsamus TRS aprašymas pateiktas 2009–2014 m. UPP 3.14 dalyje ir PV I 2009–2014 m. 3.8 dalyje.

(102)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(103)

Pagal šią schemą visiems produktams, eksportuojamiems į PV I 2009–2014 m. 37(C) priedėlio 1 ir 2 lentelėje nurodytas šalis, suteikiamas 3 proc. FOB vertės muito kreditas. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. visiems produktams, eksportuojamiems į 37(C) priedėlio 3 lentelėje nurodytas šalis (tikslinės rinkos), suteikiamas 4 proc. FOB vertės muito kreditas. Ši schema netaikoma tam tikrų rūšių eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir bendrovių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių bendrovių eksporto apyvartai. Ši schema taip pat netaikoma tam tikrų rūšių produktams, pvz., deimantams, tauriesiems metalams, rūdoms, grūdams, cukrui ir naftos produktams.

(104)

TRS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo atitinkamo sertifikato, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones.

(105)

Sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išduodamas eksportavus arba išsiuntus produktus uoste, iš kurio buvo eksportuota. Tol, kol pareiškėjas teikia valdžios institucijoms visų atitinkamų eksporto dokumentų (pvz., eksporto užsakymo, sąskaitų, važtaraščių, bankų pažymų apie eksporto pajamų panaudojimą) kopijas, Indijos vyriausybė neturi teisės priimti sprendimo suteikti muito kreditus.

(106)

Nustatyta, kad viena atrinkta bendrovė per TL naudojosi šia schema.

(107)

TRS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. TRS muito kreditas yra Indijos vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas kompensuoti importo muitus, taip sumažinant Indijos vyriausybės pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. TRS muito kreditas taip pat yra naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(108)

Be to, pagal teisės aktus TRS priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(109)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis TRS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TRS. Be to, eksportuotojas gali naudoti TRS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra naudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(110)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota remiantis gavėjui suteikta lengvata, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per TL ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, perdirbtą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(111)

Pagal šią schemą per TL nustatyta atitinkamai 0,13 proc., 0,71 proc., 0,07 proc., ir 0 proc. subsidijų normos Venus grupės bendrovėms.

(112)

Nustatyta, kad per TL EOB naudojosi tik viena atrinkta bendrovė. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad šiai bendrovei nustatytas kompensuotinų subsidijų lygis yra mažesnis nei de minimis, todėl EOB toliau neanalizuota.

(113)

Remiantis lentelėje pateiktais nustatytais faktais bendra kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, sudarė 3,15–4,32 proc.

(114)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį subsidijų skirtumas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, apskaičiuotas remiantis atrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurių individualūs subsidijų skirtumai buvo didesni nei de minimis, nustatytų subsidijų skirtumų svertiniu vidurkiu, yra 3,82 proc.

(115)

Kalbant apie visus kitus Indijos eksportuotojus, Komisija pirmiausia nustatė jų bendradarbiavimo lygį. Palyginus Eurostato importo duomenis ir bendradarbiaujančių bendrovių arba grupių nurodytą nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu apimtį su nagrinėjamuoju laikotarpiu į Sąjungą eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekiu nustatyta, kad eksportuojančių Indijos gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas. Kadangi bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms buvo nustatyta 4,32 proc. dydžio subsidijų norma, t. y. bendrovei nustatyta didžiausia individuali norma.

(116)

Panašų produktą gamino 27 Sąjungos gamintojai. Laikoma, kad jie yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 8 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(117)

Norint nustatyti visą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje pagamintą produkto kiekį, naudota visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, įskaitant skunde pateiktą informaciją, Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus.

(118)

Reikėtų paminėti, kad vienas Sąjungos gamintojas, susijęs su Indijos eksportuojančiu gamintoju ir nesutikęs su tyrimo inicijavimu yra taip pat įtrauktas į Sąjungos pramonės apibrėžtį. Tuo remiantis nustatyta, kad per TL Sąjungoje pagaminta apie 139 141 t produkto. Į šį skaičių įtraukta visų Sąjungos gamintojų, kurie pranešė apie save, produkcija ir apskaičiuota likusių Sąjungos gamintojų, kurie tyrime nedalyvavo, gamybos apimtis.

(119)

Kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti šeši Sąjungos gamintojai, kurie pagamino apie 46,5 proc. apskaičiuotos visos Sąjungos panašaus produkto produkcijos.

(120)

Sąjungos suvartojimas buvo nustatytas remiantis visa Sąjungos pramonės pardavimo apimtimi Sąjungos rinkoje ir viso importo duomenimis. 2009 m. buvo išskirtiniai dėl itin aukštų nikelio (pagrindinės nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto žaliavos) kainų ir pasaulinių neigiamų finansų krizės padarinių, dėl ko Sąjungos suvartojimas tais metais buvo ypač nedidelis. Tačiau, kaip parodyta lentelėje, padėtis rinkoje pagerėjo ir Sąjungos suvartojimas nuo 2009 m. iki TL padidėjo 50 proc.

(121)

Bendradarbiaujančių bendrovių, kurios remiantis atrinktomis bendrovėmis, kaip nustatyta, per tiriamąjį laikotarpį nesinaudojo subsidijų schemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, importo apimtis išbraukta iš bendros importo iš Indijos apimties. Nagrinėjamojo produkto importo duomenys susiję su dviem bendrovėmis, todėl manyta, kad dėl konfidencialumo būtų tikslinga šiuos duomenis nurodyti indeksuota forma.

(122)

Nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tiek subsidijuoto importo į Sąjungą iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų apimtis, tiek šiam importui tenkanti rinkos dalis:

(123)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu subsidijuoto importo iš Indijos apimtis padidėjo net 110 proc. Padidėjimas buvo pastebimiausias 2009–2010 m., kai importas iš Indijos į Sąjungą padidėjo net 72 proc., o Sąjungos suvartojimas padidėjo 42 proc. Tačiau nors suvartojimas nuo 2010 m. iki TL padidėjo tik 5 proc., importo iš Indijos apimtis per tą patį laikotarpį padidėjo net 22 proc.

(124)

Subsidijuoto importo iš Indijos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo net 40 proc.

(125)

Kaip paaiškinta 22 konstatuojamojoje dalyje, viena šalis pareiškė, kad antisubsidijų klausimynas neleido atskirti visų pirma tam tikrų nagrinėjamojo produkto rūšių, kurios jos manymu skiriasi.

(126)

Šis klausimas klausimyne išspręstas išplečiant vadinamuosius produkto kontrolės numerius (PKN), kad būtų aiškiai nustatytos su tyrimu susijusios rūšys, ypač naudojamos lyginant kainas. Šiuo etapu per tyrimą nustatyta, kad eksportuojantys Indijos gamintojai eksportavo tik labai nedidelį šių labai techniškų rūšių produktų kiekį. Vis dėlto pažymima, kad PKN pakeitimais užtikrinta, kad tam tikrų rūšių produkto kainos būtų palygintos tiesiogiai su panašių rūšių produktų kainomis.

(127)

Lentelėje pateikta vidutinė subsidijuoto importo kaina:

(128)

Vidutinės importo iš Indijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 35 proc., tačiau jos ir toliau buvo mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas per tą patį laikotarpį (žr. 145 konstatuojamąją dalį). Tuo paaiškinamas importo apimties padidėjimas ir Indijos eksportuotojams tenkančios rinkos dalies padidėjimas net 40 proc. tuo pačiu laikotarpiu.

(129)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per TL, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis subsidijuoto importo kainomis iš dviejų Indijos gamintojų, kurie buvo atrinkti ir gavo daugiau nei de minimis kompensuotinų subsidijų, pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF kaina ir tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į išlaidas po importo.

(130)

Remiantis palyginimo rezultatais, išreikštais atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per TL procentine dalimi, nustatytas 12,5 proc. vidutinis svertinis subsidijuoto importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungos rinką priverstinis kainų mažinimas. Mažesnėmis subsidijuoto importo kainomis, palyginti su Sąjungos kainomis per nagrinėjamąjį laikotarpį, paaiškinamas nemažas importo iš Indijos apimties ir importui iš Indijos tenkančios rinkos dalies padidėjimas nuo 2009 m. iki TL.

(131)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėjant subsidijuoto importo iš Indijos poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(132)

Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje, tiriant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(133)

Žalai analizuoti Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Taigi, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis vertinama remiantis a) makroekonominiais rodikliais, tiksliau gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, pardavimo apimties, rinkos dalies ir augimo, užimtumo, našumo, faktinio subsidijų skirtumo dydžio ir atsigavimo po buvusio subsidijavimo rodikliais, kurių duomenys surinkti visos Sąjungos pramonės lygmeniu, ir remiantis b) mikroekonominiais rodikliais, tiksliau vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudų, pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą, atsargų ir darbo sąnaudų rodikliais, kurių duomenys surinkti atrinktų Sąjungos gamintojų lygmeniu.

(134)

Pabrėžtina, kad norint nustatyti makroekonominius rodiklius ir ypač su neatrinktais Sąjungos gamintojais susijusius duomenis, naudota visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, įskaitant skunde pateiktą informaciją, Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus.

(135)

Mikroekonominiai rodikliai nustatyti remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateikta informacija.

(136)

Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(137)

Sąjungos gamyba per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 32 proc., o tai rodo tam tikrą teigiamą suvartojimo raidą. Tačiau gamybos apimtis nuo 2010 m. iki TL nesikeitė.

(138)

Nors per nagrinėjamąjį laikotarpį pajėgumų naudojimas pagerėjo ir padidėjo 13 procentinių punktų, gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nesikeitė.

(139)

Pardavimo apimties, rinkos dalies ir augimo tendencijos per nagrinėjamąjį laikotarpį:

(140)

Didėjant suvartojimui 2009–2010 m. gerokai padidėjusi pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis tiek nebedidėjo net ir nuolatos didėjant paklausai (4,9 proc. 2010–2011 m.). Tai rodo ir didėjančios atsargos – jos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo iš viso 41 proc., kaip parodyta 153 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 4,7 procentinio punkto, nors suvartojimas padidėjo 50 proc.

(141)

Kaip nurodyta 120 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos suvartojimas nuo 2009 m. iki TL padidėjo 50 proc., o subsidijuoto importo apimtis per tą patį laikotarpį išaugo 110 proc., kaip nurodyta 122 ir 123 konstatuojamosiose dalyse. Todėl Sąjungos rinkos augimą nuo 2009 m. iki TL iš dalies amortizavo subsidijuotas importas, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtis per tą patį laikotarpį padidėjo 40 proc. Tai rodo, kad Sąjungos pramonė negalėjo iki galo pasinaudoti Sąjungos suvartojimo didėjimu dėl to, kad didėjo subsidijuoto importo rinkos dalis.

(142)

Nepaisant 147–152 konstatuojamosiose dalyse aprašytos sudėtingos finansinės padėties Sąjungos pramonės užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nesikeitė. Atsižvelgiant į padidėjusią gamybos apimtį (žr. 136 konstatuojamąją dalį) našumas, matuojamas vieno darbuotojo produkcija tonomis per metus, per tą patį laikotarpį padidėjo 30 proc., o tai rodo, kad Sąjungos pramonė aktyviai siekė didinti veiksmingumą.

(143)

Dviejų atrinktų eksportuojančių Indijos gamintojų subsidijų skirtumai yra didesni nei de minimis (žr. 113 konstatuojamąją dalį). Atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto sektorių, pirmiau aptartą subsidijuoto importo iš Indijos apimtį, užimamą rinkos dalį ir kainas, faktinio subsidijų skirtumo poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(144)

Primenama, kad 1999 m. nagrinėjamajam produktui nustatytos antidempingo ir antisubsidijų kompensacinės priemonės. Tačiau atsižvelgiant į laiko tarpą tarp 1999 m. nustatytų priemonių galiojimo pabaigos ir šio tyrimo, neturima duomenų buvusio subsidijavimo poveikiui įvertinti (7). Bet kokiu atveju per tyrimą negauta įrodymų, kad pramonė vis dar atsigavinėtų nuo buvusio subsidijavimo.

(145)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojų vidutinė vieneto pardavimo kaina ir gamybos sąnaudos keitėsi taip:

(146)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainos padidėjo 34 proc. Šis padidėjimas rodo bendrą pramonės žaliavų sąnaudų padidėjimą tuo pačiu laikotarpiu. 2011 m. ir per TL Sąjungos gamintojai galėjo tik šiek tiek padidinti kainas, kad padengtų didėjančias gamybos sąnaudas ir kad pelningumo lygį išlaikytų vos virš 1 proc. 2011 m., o per TL išvengtų nuostolių. Taigi, kaip matyti iš pirmesnės lentelės duomenų, net gerokai padidinusi pardavimo kainą Sąjungos pramonė negalėjo gauti pagrįsto pelno.

(147)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojų pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža ir gebėjimas padidinti kapitalą keitėsi taip:

(148)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams, išreiškus susijusios apyvartos procentine dalimi. 2009 m. atrinkti Sąjungos gamintojai patyrė nuostolių, tačiau 2010 m. pradėjo atsigauti kartu iki 50 proc. padidėjus suvartojimui, kaip aprašyta 120 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau net pelningumui šiek tiek padidėjus, 0,2 proc. pelno dydis yra gerokai per mažas, palyginti su pagrįstu pelningumo lygiu plieno sektoriuje. Iš tikrųjų, preliminariai nustatytas 5 proc. tikslinis pelno dydis, nes manyta, kad tai pelnas, kurį būtų galima pagrįstai gauti šio tipo pramonės sektoriuje, susijusiame su nagrinėjamu produktu, įprastinėmis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra subsidijuoto importo, panašų produktą parduodant Sąjungoje, kaip nurodė Sąjungos pramonė. Be to, šie 5 proc. yra ikimokestinio pelno dydis, kuris laikytas tinkamu minimaliu dydžiu per kitą tyrimą dėl panašių produktų tame pačiame sektoriuje.

(149)

Per TL atrinkti Sąjungos gamintojai sugebėjo nepatirti nuostolių. Tačiau dėl subsidijuoto importo daryto spaudimo kainoms jie negalėjo kainų suderinti su sąnaudomis ir gauti patenkinamų rezultatų. Šią situaciją galima paaiškinti ir tuo, kad tiriamas produktas laikomas preke, todėl kainos yra pagrindinis pirkėjo pasirinkimą lemiantis veiksnys.

(150)

Grynųjų pinigų srautas, t. y. pramonės gebėjimas finansuoti savo veiklą, kuris buvo apskaičiuotas remiantis vykdytomis operacijomis, iki 2010 m. buvo neigiamas. Nors 2011 m. jis pagerėjo, nuo 2011 m. iki TL jis sumažėjo 34 proc.

(151)

Dėl pelningumo ir grynųjų pinigų srauto raidos nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų galimybės investuoti į savo veiklą buvo ribotos, ir tai pakenkė jų plėtrai. Todėl sumažėjo Sąjungos gamintojų pajėgumas padidinti kapitalą ir padengti sąnaudas. Nors atrinktiems Sąjungos gamintojams 2010 m. pavyko šiek tiek investuoti, vėliau investicijos sumažėjo, ypač per TL, t. y. sumažėjo 51 proc., palyginti su 2010 m. lygiu. Be to, net jei investicijų, susijusių su panašiu produktu, grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, 2011 m. tapo teigiama, per TL ji sumažėjo net 5,9 procentinio punkto ir buvo tik 0,8 proc.

(152)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad finansinė atrinktų Sąjungos gamintojų padėtis per TL vis tiek išliko nestabili.

(153)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 41 proc.; šis padidėjimas sutapo su prarasta rinkos dalimi, ypač per TL.

(154)

Vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nežymiai, todėl jos nėra lemiamas sąnaudų didėjimo veiksnys.

(155)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė visapusiškai nepasinaudojo suvartojimo padidėjimu per nagrinėjamąjį laikotarpį ir ypač per TL. Pradžioje, 2009–2010 m. dauguma Sąjungos pramonės žalos rodiklių pagerėjo, tačiau vėliau ekonominė padėtis nesikeitė arba net blogėjo.

(156)

Iš tiesų, klestint rinkai tam tikri rodikliai, pvz., Sąjungos pramonės gamyba ir pardavimo apimtis, gerokai padidėjo 2009–2010 m., tačiau nuo 2010 m. mažėjo. Ši padėtis susiklostė net didėjant suvartojimui.

(157)

Be to, su finansine Sąjungos pramonės veikla susijusiems žalos rodikliams, pvz., grynųjų pinigų srauto, investicijų ir pelningumo rodikliams, didelį poveikį padarė Sąjungos rinkoje vyravęs spaudimas kainoms, ypač per TL. Sąjungos pramonei nepavyko pakankamai padidinti kainų, kad galėtų padengti gamybos sąnaudas 2009–2010 m. Pelningumas 2009–2011 m. gerėjo, 2011 m. pramonė gavo 1,4 proc. pelno. Tačiau per TL vėl pradėjo mažėti ir buvo tik toks, kad užtikrintų pelno ir nuostolių subalansavimą. Tai reiškia, kad Sąjungos pramonės pajėgumui padidinti kapitalą ir atsigauti taip pat padarytas neigiamas poveikis.

(158)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje.

(159)

Remdamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 ir 7 dalimis Komisija nagrinėjo, ar subsidijuotas importas iš Indijos padarė Sąjungos pramonei tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su subsidijuotu importu nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta subsidijuotam importui.

(160)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 50 proc., o Indijos kilmės importo apimtis per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau nei dvigubai. Kita vertus, padidėjusi subsidijuoto importo apimtis sutapo su Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusioms šalims sumažėjimu nuo 2010 m. iki TL.

(161)

Dėl Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį vyravusio spaudimo kainoms nustatyta, kad vidutinės importo iš Indijos kainos visą laiką buvo mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės pardavimo kainas. Sąjungos pramonės kainas priverstinai mažinant vidutiniškai 12,5 proc. per TL, subsidijuoto importo iš Indijos rinkos dalis nuo 2009 m. iki TL padidėjo 40 proc., o Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 4,7 procentinio punkto (nuo 67,6 proc. 2009 m. iki 62,9 proc. per TL). Prarasta rinkos dalis rodo, kad Sąjungos pramonė padidėjusiu suvartojimu galėjo tik nežymiai pasinaudoti.

(162)

Didėjant gamybos sąnaudoms Sąjungos pramonė bandė didinti vieneto kainas nesusijusiems pirkėjams, kaip parodyta 145 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau dėl spaudimo kainoms, kurį darė didėjanti subsidijuoto importo iš Indijos apimtis, kaip nurodyta pirmiau, padidintos kainos nepakako augančioms sąnaudoms padengti, todėl Sąjungos pramonė negalėjo gauti patenkinamo pelno, kurį būtų galima laikyti būtinu šiame pramonės sektoriuje.

(163)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad subsidijuoto importo iš Indijos kainomis, kuriomis buvo nuolat priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, padidėjimas turėjo lemiamo poveikio Sąjungos pramonės patirtai materialinei žalai.

(164)

Toliau lentelėje pateikta nesubsidijuoto eksporto apimtis ir kainų raida per nagrinėjamąjį laikotarpį. Apimtis sudarė šiek tiek mažiau nei trečdalį Indijos eksporto apimties per TL ir keitėsi panašiai kaip subsidijuoto importo apimtis.

(165)

Remiantis šiais faktais manoma, kad galimas neigiamas nesubsidijuoto importo poveikis, kuris galėjo būti daromas Sąjungos rinkai, nebuvo toks, kad būtų galima nutraukti subsidijuoto importo iš Indijos ir Sąjungos pramonei per TL darytos žalos priežastinį ryšį.

(166)

Be subsidijuoto importo iš Indijos, kuris sudarė 35 proc. visos importo į Sąjungos rinką per TL apimties, buvo ir kitų importo šaltinių, įskaitant Kinijos Liaudies Respubliką, Korėją ir Šveicariją, kuriuos reikėjo nagrinėti analizuojant priežastinį ryšį.

(167)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį ir ypač per TL vidutinės eksportuojančių Korėjos ir Šveicarijos gamintojų pardavimo kainos buvo didesnės už eksportuojančių Indijos gamintojų kainas ir Sąjungos pramonės kainas. Be to, jų rinkos dalis per TL sumažėjo atitinkamai 0,5 ir 1,6 procentinio punkto.

(168)

Vidutinė Kinijos Liaudies Respublikos kaina buvo mažesnė už Sąjungos pramonės kainą, o šios šalies rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad iš Kinijos importuoto produkto asortimentas skyrėsi ir kad Kinijos produktai Sąjungos rinkoje tiesiogiai nekonkuruoja su Sąjungos pramonės ar Indijos kilmės produktu. Todėl manyta, kad Kinijos eksportas negalėjo turėti didelio poveikio pagrindiniams Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduodamų tam tikrų rūšių produktams. Taigi, poveikis, kurį Sąjungos pramonės patirtai žalai galėjo daryti importas iš Kinijos, buvo minimalus.

(169)

Vis dėlto eksportuojantis gamintojas teigė, kad nerūdijančio plieno vielų importas iš Kinijos Liaudies Respublikos, Korėjos Respublikos ir Šveicarijos turėjo būti įtrauktas į šio tyrimo aprėptį.

(170)

Be faktų ir aplinkybių, kurie buvo aptarti pirmiau, pažymėtina, kad inicijavus tyrimą ir iki dabar nėra subsidijavimo, žalos ir (arba) priežastinio ryšio įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti antisubsidijų tyrimo dėl importo iš minėtų šalių inicijavimą. Be to, net jei būtų įrodymų tyrimui dėl kitos kilmės importo pagrįsti, skirtingas požiūris į antisubsidijų tyrimo dėl importo tik iš Indijos vykdymą nebūtų laikomas diskriminaciniu. Todėl teiginys, kad šios šalys turėjo būti įtrauktos į tyrimo aprėptį, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

(171)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad trečiųjų šalių eksportas neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonės patirtai žalai.

(172)

Sąjungos pramonės nagrinėjamojo produkto visas eksportas sudarė 8,5 proc. viso per TL pagaminto kiekio. Ši padėtis matyti iš atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto nesusijusiems pirkėjams, kuris per TL sudarė 7 proc. pagaminto kiekio, o kainos buvo 36 proc. didesnės už kainas ES rinkoje per tą patį laikotarpį. Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonės eksportas negali būti galima materialinės žalos priežastis.

(173)

Kaip minėta 120 konstatuojamojoje dalyje, 2009 m. suvartojimo lygis buvo labai žemas dėl išskirtinai didelės nikelio kainos ir ekonomikos krizės poveikio. Padėtį galima paaiškinti ir ypač bloga finansine Sąjungos pramonės padėtimi 2009 m. Tačiau pastebėtina, kad augant suvartojimui nuo 2010 m. ir subsidijuotas importas mažomis kainomis visiškai neatitinka Sąjungos pramonės veiklos.

(174)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad net bendrai atsigaunant ekonomikai Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti augančiu suvartojimu ir prarado rinkos dalį per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, kai Indijos subsidijuotas eksportas užėmė dar didesnę rinkos dalį.

(175)

Todėl, nors ekonomikos krizė ir didėjanti žaliavų kaina galėjo prisidėti prie prastų Sąjungos pramonės rodiklių, apskritai šis poveikis negali būti laikomas tokiu, kad būtų nutrauktas subsidijuoto importo ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos, ypač per TL, priežastinis ryšys.

(176)

Nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu itin padidėjo Indijos kilmės subsidijuoto importo apimtis ir rinkos dalis (atitinkamai 110 ir 40 proc.). Be to, nustatyta, kad dėl šio importo Sąjungos rinkoje, ypač per TL, buvo nuolat priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos (vidutiniškai 12,5 proc.).

(177)

Šis subsidijuoto importo iš Indijos apimties ir rinkos dalies padidėjimas sutapo su lėta Sąjungos pramonės finansinės padėties raida, ypač nuo 2010 m. Taigi, nepaisant to, kad padidėjo suvartojimas, Sąjungos pramonė negalėjo padidėjusių sąnaudų patenkinamo dydžio perkelti savo pirkėjui, todėl tokie finansiniai rodikliai kaip pelningumas, grynųjų pinigų srautas ir investicijos buvo žemi.

(178)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, kurie galėjo daryti žalą Sąjungos pramonei, paaiškėjo, kad tie veiksniai negalėjo nutraukti nustatyto priežastinio ryšio tarp subsidijuoto importo iš Indijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(179)

Remiantis minėtu nagrinėjimu, kurį atlikus buvo nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro subsidijuotas eksportas, daroma preliminari išvada, kad subsidijuotas importas iš Indijos Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje.

(180)

Remiantis pagrindinio reglamento 31 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant preliminarių išvadų dėl žalingo subsidijavimo, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Analizuojant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(181)

Sąjungos pramonę sudaro 27 žinomi gamintojai, kurie pagamina visą panašaus produkto Sąjungoje kiekį. Gamintojai įsikūrę skirtingose Sąjungos valstybėse narėse ir tiesiogiai įdarbinę 1 747 darbuotojus, kurių darbas per TL buvo susijęs su panašiu produktu.

(182)

Vienas Sąjungos gamintojas, kuris pagamina palyginti nedidelį produkto kiekį Sąjungoje ir kuris turi susijusią bendrovę Indijoje, prieštaravo tyrimo inicijavimui. Jis taip pat teigė, kaip minėta 22 konstatuojamojoje dalyje, kad labai techniški produktai neturėtų būti įtraukti į tyrimą ir kad priemonių nustatymas šios rūšies produktams neatitiktų Sąjungos interesų.

(183)

Kaip minėta 126 konstatuojamojoje dalyje, šis klausimas išspręstas klausimyne, kuriame išplėsti PKN, kad atliekant tyrimą būtų galima aiškiai nustatyti šių rūšių produktus. Tačiau šiuo etapu atliekant tyrimą nustatyta, kad labai techniški produktai patenka į tyrimo aprėptį ir kad eksportuojantys Indijos gamintojai eksportavo labai nedidelį šių rūšių produkto kiekį. Taigi, šio gamintojo tvirtinimai laikyti nepagrįstais ir todėl atmesti.

(184)

Nustatyta, kad Sąjungos pramonei dėl subsidijuoto importo iš Indijos padaryta materialinė žala. Primenama, kad Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti didėjančiu suvartojimu ir kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis liko nestabili.

(185)

Tikimasi, kad nustačius kompensacinius muitus bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos Sąjungos rinkoje, kuriomis pasinaudojusi Sąjungos pramonė galės panašaus produkto kainas priderinti prie gamybos sąnaudų.

(186)

Be to, galima tikėtis, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai turėtų teigiamo poveikio jos pelningumui ir bendrai finansinei padėčiai. Nustačius priemones pramonė galėtų toliau stengtis išlikti ekonomiškai veiksminga.

(187)

Jei priemonės nebūtų nustatytos, Sąjungos pramonė veikiausiai prarastų daugiau rinkos ir mažėtų jos pelningumas.

(188)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antisubsidijų priemonių nustatymas Indijos kilmės importui atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(189)

Devyniems Sąjungos naudotojams buvo išsiųsti klausimynai. Tik trys naudotojai atsakė į klausimyną, jie sunaudojo apie 6 proc. viso iš Indijos importuoto nagrinėjamojo produkto kiekio per TL. Šie naudotojai veikia sektoriuose, susijusiuose su maisto perdirbimu, įskaitant komercinės paskirties virtuves ir viešąjį maitinimą, buitinius prietaisus, automobilių pramonę.

(190)

Vidutiniškai apie 67 proc. nagrinėjamojo produkto jie pirko iš Indijos ir tik vienam naudotojui Indija buvo vienintelis tiekimo šaltinis. Per TL su nagrinėjamuoju produktu susijusi jų apyvarta sudarė vidutiniškai 54 proc. visos jų apyvartos.

(191)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per TL vidutinis visų bendradarbiaujančių naudotojų pelningumas sektoriuose, kuriuose naudojamas nagrinėjamasis produktas, viršijo 9 proc. apyvartos.

(192)

Galimas siūlomų priemonių poveikis įvertintas remiantis iš naudotojų gautais klausimyno atsakymais ir bendra Sąjungos nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto rinka. Pasirinkus blogiausią scenarijų Sąjungos rinkai, t. y. jei kainos padidėjimo iš viso nebūtų galima perkelti į platinimo grandinę ir naudotojai toliau pirktų tokį patį produkto kiekį iš Indijos, dėl muito poveikio naudotojų pelningumas sumažėtų apytikriai 0,2 procentinio punkto.

(193)

Pažymėtina, kad vienas naudotojas dėl tyrimo laikėsi neutralios pozicijos manydamas, kad nustačius priemones nebūtų padarytas didelis poveikis rinkos kainoms, nes galimą kainų padidėjimą amortizuotų platintojai.

(194)

Kitas naudotojas pareiškė, kad jei priemonės būtų nustatytos, jos būtų taikomos ir tam tikrų rūšių produktams, kurie Sąjungoje nebegaminami. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad minėto naudotojo nurodytų rūšių produktai vis dar gaminami Sąjungoje ir kad šių rūšių nerūdijančio plieno markių produktų paklausa nėra didelė. Be to, pažymėtina, kad Sąjungos gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį nenaudojo visų pajėgumų, todėl padidėjus paklausai būtų galima atitinkamai padidinti gamybą.

(195)

Pažymėtina, kad nagrinėjamasis produktas pagal sektorių ir panaudojimą yra standartizuotas produktas, todėl naudotojai gali lengvai keisti tiekimo šaltinius produkto kokybės ar kainos atžvilgiu. Nustačius priemones nebūtų kliudoma nagrinėjamojo produkto importuoti iš kitų šalių, net iš Indijos, jei pašalinamas dėl subsidijavimo atsirandantis prekybą iškraipantis poveikis.

(196)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, net jei kai kuriems naudotojams priemonės importui iš Indijos turėtų didesnio neigiamo poveikio nei kitiems naudotojams, laikoma, kad bendras poveikis naudotojams būtų nedidelis.

(197)

Nesusijusių importuotojų bendradarbiavimo lygis buvo žemas. Atrankai svarbios informacijos pateikė devyni importuotojai, tačiau bendradarbiavo tik vienas. Ši bendrovė importavo apie 7 proc. viso iš Indijos importuoto kiekio per TL. Bendrovė nesutinka su priemonių nustatymu, nes Indija yra svarbiausias jos importo šaltinis. Nors nustačius priemones šios bendrovės pelningumui būtų padarytas neigiamas poveikis dėl didesnių sąnaudų, kurias ji patirtų, importuojančiai bendrovei turėtų pavykti bent dalį padidėjusių sąnaudų perkelti savo pirkėjams.

(198)

Be to, importuotojai gali rinktis kitus šaltinius, taip pat ir Sąjungos pramonę ir kitas eksportuojančias šalis.

(199)

Tuo remiantis daroma preliminari išvada, kad nustačius kompensacines priemones importuotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebus padaryta.

(200)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad apskritai remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių iš Indijos importuojamam nagrinėjamajam produktui nereikėtų nustatyti priemonių.

(201)

Be to, kalbant apie bendrą antisubsidijų priemonių poveikį Sąjungos rinkai, teigiamas poveikis, ypač Sąjungos pramonei, kompensuotų galimą neigiamą poveikį kitoms mažiau susijusioms suinteresuotosioms šalims.

(202)

Atsižvelgiant į išvadas dėl subsidijavimo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias kompensacines priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro subsidijuojamas importas.

(203)

Nustatant šių priemonių dydį atsižvelgta į nustatytus subsidijų skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(204)

Apskaičiuojant muito dydį, kurio reikia žalingo subsidijavimo poveikiui pašalinti, laikyta, kad taikydama bet kurias priemones Sąjungos pramonė turėtų galėti padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra subsidijuoto importo, parduodant panašų produktą Sąjungoje.

(205)

Todėl žalos pašalinimo lygis apskaičiuotas remiantis vidutinės svertinės subsidijuoto importo kainos, 130 konstatuojamojoje dalyje nustatytos priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti, ir nežalingos Sąjungos pramonės panašaus produkto kainos palyginimu. Nežalinga kaina nustatyta prie gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstą pelno dydį. Preliminariai nustatytas 5 proc. tikslinis pelno dydis, kaip nurodyta 148 konstatuojamojoje dalyje.

(206)

Tada visi dėl šio palyginimo atsiradę skirtumai buvo išreikšti vidutinės visos CIF importo kainos procentine dalimi, žr. 208 konstatuojamąją dalį.

(207)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalimi importuojamiems Indijos kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios kompensacinės priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš subsidijų ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(208)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kompensacinio muito normos apskaičiuotos žalos skirtumus lyginant su subsidijų skirtumais. Todėl siūlomos šios laikinojo kompensacinio muito normos:

(209)

Dėl gretutinio antidempingo tyrimo, pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (8) 14 straipsnio 1 dalį jokiam produktui nėra taikomi kartu ir antidempingo, ir kompensaciniai muitai, skirti atstatyti tą pačią padėtį, susidariusią dėl dempingo ir eksporto subsidijavimo. Dėl subsidijų schemų, kurios nurodytos 29–112 konstatuojamosiose dalyse, visos jų susijusios su eksporto subsidijavimu. Atitinkamos susijusių bendradarbiaujančių gamintojų laikinojo antidempingo muito normos bus tinkamai pakoreguotos per gretutinį antidempingo tyrimą.

(210)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos kompensacinio muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos rodo atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatyta muito norma, taikoma visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tam importuojamam Indijos kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(211)

Visi prašymai taikyti šias individualiai bendrovei nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (9), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(212)

Siekiant užtikrinti tinkamą antisubsidijų muito taikymą, kitoms bendrovėms nustatyto dydžio muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Sąjungą.

(213)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl kompensacinių muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir jas gali reikėti persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas,

—

nikelis sudaro ne mažiau kaip 2,5 proc. masės, išskyrus vielą, kurios sudėtyje esantis nikelis sudaro ne mažiau kaip 28 proc., bet ne daugiau kaip 31 proc. masės ir kurios sudėtyje esantis chromas sudaro ne mažiau kaip 20 proc., bet ne daugiau kaip 22 proc. masės,

—

nikelis sudaro mažiau kaip 2,5 proc. masės, išskyrus vielą, kurios sudėtyje esantis chromas sudaro ne mažiau kaip 13 proc., bet ne daugiau kaip 25 proc. masės, ir kurios sudėtyje esantis aliuminis sudaro ne mažiau kaip 3,5 proc., bet ne daugiau kaip 6 proc. masės