30.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 256/1

(1)

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (3) (toliau – Septintoji bendroji programa) numatytas Bendrijos dalyvavimas kelių valstybių narių įgyvendinamose mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose, kaip apibrėžta Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 169 straipsnyje.

(2)

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendime 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (4), skatinamas įvairias temas apimantis požiūris į mokslinių tyrimų sritis, tiesiogiai susijusias su viena ar daugiau Septintosios bendrosios programos temų; šiomis aplinkybėmis iniciatyva pagal EB sutarties 169 straipsnį jungtinių Baltijos jūros mokslinių tyrimų srityje laikoma viena iš sričių, kurioje bendrai įgyvendinamose nacionalinėse mokslinių tyrimų programose gali dalyvauti Bendrija.

(3)

Baltijos jūros ekosistema, pusiau uždara Europos vidaus jūra, yra vienas iš didžiausių apysūrio vandens telkinių pasaulyje ir jai didelę įtaką daro daugybė gamtos ir žmogaus veiklos keliamų pavojų, pavyzdžiui, išmestų cheminių ginklų, pvz., Antrajame pasauliniame kare naudotų dujų ir sunkiųjų metalų sudedamųjų dalių, organinių medžiagų, radioaktyviųjų medžiagų tarša ir išsiliejęs šildymo kuras bei nafta. Dėl žemės ūkio vystymo Baltijos jūros baseine į jūrą taip pat patenka didelis kiekis trąšų ir organinių medžiagų, kurios lemia didesnę eutrofikaciją, o aplinkoje atsiranda nebūdingi svetimi organizmai. Dėl neracionalaus žuvies išteklių naudojimo ir klimato kaitos prarandama pirminė biologinė įvairovė. Minėti veiksniai, taip pat nuolatinė žmonių veikla, įskaitant infrastruktūros projektus pačioje pakrantėje, prie pat jos bei Baltijos jūros baseine ir ekologiniu požiūriu netvarus turizmas naikina natūralią aplinką. Visa tai labai mažina Baltijos jūros pajėgumą nuolat teikti gėrybes ir paslaugas, nuo kurių tiesiogiai ir netiesiogiai priklauso socialinė, kultūrinė ir ekonominė žmonių gerovė.

(4)

Kaip matyti 2009 m. birželio 10 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į Baltijos jūros aplinkos padėtį. Be to, Taryba paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl iniciatyvos pagal EB sutarties 169 straipsnį, susijusios su Baltijos jūros regionu.

(5)

Mokslas turėtų padėti spręsti tokias problemas ir rasti su Baltijos jūra susijusių skubių aplinkosaugos problemų sprendimą. Vis dėlto dabartinės padėties rimtumas skatina kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu suaktyvinti vykdomus mokslinius tyrimus Baltijos jūros regione, sukuriant ir taikant visapusiškai integruotą požiūrį, kuriuo remiantis atitinkamos mokslinių tyrimų programos visose bendras sienas turinčiose valstybėse gali būti racionalizuotos ir koncentruotos, siekiant koordinuotai, rezultatyviai ir veiksmingai išspręsti sudėtingas ir neatidėliotinas problemas.

(6)

Šiuo metu kai kurių valstybių narių atskirai nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos mokslinių tyrimų ir plėtros programos arba veikla, skirta moksliniams tyrimams ir plėtrai Baltijos jūros regione remti, nėra pakankamai koordinuojamos Sąjungos lygmeniu, kad būtų galima sukaupti būtinų pajėgumų, reikalingų strateginėms mokslinių tyrimų ir plėtros sritims.

(7)

Be to, esamos konkretiems sektoriams pritaikytos mokslinių tyrimų struktūros, kurios keitėsi per ilgą laiką besikeičiant nacionalinei politikai, yra giliai įsišaknijusios nacionalinėse valdymo sistemose ir trukdo plėtoti ir finansuoti problemoms Baltijos jūros regione spręsti reikalingus daugiadisciplininius ir tarpdisciplininius aplinkos mokslinius tyrimus.

(8)

Nors bendradarbiavimas su Baltijos jūros regione ir už jo esančiomis valstybėmis Baltijos jūros mokslinių tyrimų srityje turi gilias tradicijas, iki šiol dėl nevienodos ekonominės ir išsivystymo padėties tose valstybėse ir dėl labai skirtingų nacionalinių mokslinių tyrimų darbotvarkių, mokslinių tyrimų temų ir prioritetų trūko pakankamų finansavimo šaltinių bendradarbiavimui plėtoti, kad būtų optimaliai išnaudotos mokslinių tyrimų galimybės.

(9)

Komisija savo 2007 m. birželio 11 d. darbo programoje 2007–2008 m. dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ įgyvendinimo numatė finansinę paramą projektams BONUS ERA-NET ir ERA-NET PLUS Baltijos jūros aplinkos mokslinių tyrimų srityje, siekiant sustiprinti aplinkos moksliniams tyrimams finansavimą teikiančių įstaigų Baltijos jūros regione bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui prie Baltijos jūrai skirtos jungtinės mokslinių tyrimų ir plėtros programos, kuri turėtų būti įgyvendinta pagal EB sutarties 169 straipsnį.

(10)

Apskritai projektai BONUS ERA-NET ir ERA-NET PLUS buvo vykdomi sėkmingai, todėl svarbu užtikrinti, kad mokslinių tyrimų srityje ir toliau būtų dedamos pastangos siekiant spręsti neatidėliotinas aplinkos problemas.

(11)

Laikantis Septintosios bendrosios programos ir kaip patvirtina įgyvendinant BONUS ERA-NET rengtose konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, Baltijos jūros regione reikalingos politinės mokslinių tyrimų programos.

(12)

Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija (toliau – dalyvaujančios valstybės) susitarė bendrai įgyvendinti Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą BONUS (toliau – BONUS). BONUS tikslas – remti mokslo plėtrą bei naujoves ir tuo tikslu sukurti teisinę ir organizacinę bazę, būtiną tarpvalstybiniam prie Baltijos jūros esančių valstybių bendradarbiavimui aplinkos mokslinių tyrimų Baltijos jūros regione klausimais.

(13)

Nors didžiausias dėmesys skiriamas aplinkos moksliniams tyrimams, BONUS yra susijusi su tam tikromis Sąjungos mokslinių tyrimų programomis, susijusiomis su įvairia žmogaus veikla, pavyzdžiui, žuvininkyste, akvakultūra, žemės ūkiu, infrastruktūra (be kita ko, energetikos srityje), transportu, mokymu ir mokslininkų judumu bei socialiniais ir ekonominiais klausimais, kuria daromas bendras poveikis ekosistemoms. BONUS yra labai svarbi tam tikroms Sąjungos politikos sritims ir direktyvoms, įskaitant Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją, bendrąją žuvininkystės politiką, bendrąją žemės ūkio politiką, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (5), 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (6) ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) Baltijos jūros veiksmų planą. Todėl BONUS bus naudinga daugelyje kitų Sąjungos politikos sričių.

(14)

Siekdamos padidinti BONUS poveikį, dalyvaujančios valstybės pritarė Sąjungos dalyvavimui joje.

(15)

Siekiant sudaryti sąlygas rengti plataus masto konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais dėl strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės, kuri taip pat gali prisidėti tenkinant atsirandančius mokslinių tyrimų poreikius, BONUS turėtų būti suskirstyta į strateginį ir po to sekantį įgyvendinimo etapus. BONUS strateginiame etape turėtų būti siekiama įtraukti papildomą finansavimą sektoriniu principu teikiančias įstaigas, kad būtų dar labiau sustiprinta mokslinių tyrimų, tenkinančių galutinių vartotojų poreikius įvairiuose sektoriuose, integracija ir užtikrintas veiksmingas naudojimasis rezultatais ir jų įsisavinimas, įgyvendinant politikos ir išteklių valdymo priemones įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

(16)

Strateginio etapo pabaigoje, siekiant pradėti BONUS įgyvendinimo etapą, Komisija turėtų patikrinti, ar parengta strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė, konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais platformos ir įgyvendinimo tvarka. Atitinkamais atvejais Komisija gali teikti rekomendacijas, skirtas strateginei mokslinių tyrimų darbotvarkei pagerinti. Perėjimas prie įgyvendinimo etapo turėtų būti sklandus ir neuždelstas.

(17)

Dalyvaujančios valstybės sutiko skirti 50 mln. EUR BONUS įgyvendinti. Turėtų būti galima prisidėti ir įnašu natūra, suteikiant prieigą prie infrastruktūros ir galimybę ja naudotis (toliau – natūrinis įnašas infrastruktūra), jeigu toks įnašas nesudaro reikšmingos viso įnašo dalies. Turėtų būti įvertinta tokio įnašo vertė ir naudingumas įgyvendinant BONUS projektus.

(18)

Sąjungos įnašas visam BONUS įgyvendinimo laikotarpiui turėtų atitikti dalyvaujančių valstybių įnašą, tačiau neviršyti 50 mln. EUR, siekiant, kad dalyvaujančios valstybės būtų labiau suinteresuotos bendrai įgyvendinti BONUS. Didžioji dalis Sąjungos finansinio įnašo turėtų būti skirta įgyvendinimo etapui. Turėtų būti nustatyta didžiausia kiekvienam etapui skirtina suma. Didžiausia įgyvendinimo etapui skirtina suma turėtų būti padidinta suma, kuri lieka įgyvendinus strateginį etapą.

(19)

Siekiant bendrai įgyvendinti BONUS, būtina speciali įgyvendinimo struktūra, kaip numatyta Sprendime 2006/971/EB. Dalyvaujančios valstybės susitarė, kad būtų sukurta tokia speciali įgyvendinimo struktūra ir sukūrė Baltijos jūros regiono organizacijų mokslo finansavimo tinklą (toliau – BONUS EEIG) BONUS įgyvendinimui. BONUS EEIG turėtų būti Sąjungos finansinio įnašo gavėja. Dalyvaujančioms valstybėms primenama, kad tikrojo bendrojo fondo principas yra svarbus, tačiau kiekviena dalyvaujanti valstybė nuspręs, laikydamasi bendrų BONUS finansavimo taisyklių ir procedūrų, ar pačiai administruoti savo įnašą, ar jos įnašą turėtų administruoti BONUS EEIG. BONUS EEIG taip pat turėtų užtikrinti, kad įgyvendinant BONUS būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo.

(20)

Sąjungos įnašas turėtų būti skiriamas dalyvaujančių valstybių kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms oficialiai įsipareigojus ir paskyrus savo finansinius įnašus.

(21)

Siekiant, kad Sąjungos įnašą būtų paprasčiau ir lengviau valdyti, jis strateginiam etapui turėtų būti skiriamas tik tuomet, kai Komisija Sąjungos vardu ir BONUS EEIG sudarys susitarimą dėl dotacijos, kuriam turėtų būti taikomas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1906/2006, nustatantis įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.) (7).

(22)

Sąjungos įnašas įgyvendinimo etapui turėtų būti skiriamas tik tuomet, kai Komisija Sąjungos vardu ir BONUS EEIG sudarys susitarimą dėl įgyvendinimo, kuriame bus nustatyta išsami Sąjungos finansinio įnašo naudojimo tvarka. Ši Sąjungos finansinio įnašo dalis turėtų būti valdoma taikant netiesioginį centralizuotą valdymą pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (8) (toliau – Finansinis reglamentas) 54 straipsnio 2 dalies c punktą ir 56 straipsnį bei 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (9), 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnį.

(23)

Visos už BONUS EEIG tinklui sumokėtus įnašus gautos palūkanos turėtų būti laikomos BONUS EEIG pajamomis ir skiriamos BONUS įgyvendinti.

(24)

Siekiant, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, Sąjungai turėtų būti suteikta teisė laikantis susitarimuose, kuriuos ji sudarys su BONUS EEIG, nustatytų sąlygų sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą, jei BONUS būtų įgyvendinama netinkamai, iš dalies arba vėluojant arba jei dalyvaujančios valstybės prie BONUS finansavimo neprisidėtų, prisidėtų iš dalies arba vėluotų prisidėti.

(25)

Siekiant veiksmingai įgyvendinti BONUS, įgyvendinimo etape finansinė parama turėtų būti teikiama BONUS projektų, kurie pagal kvietimų teikti paraiškas rezultatus centralizuotai atrenkami, prižiūrint BONUS EEIG, dalyviams. Šios finansinės paramos skyrimas ir mokėjimas BONUS projektų dalyviams turėtų būti skaidrus, nebiurokratinis ir vykdomas laikantis bendrų taisyklių pagal Septintąją bendrąją programą.

(26)

Nepaisant to, kad Jungtinis tyrimų centras yra Komisijos padalinys, jo institutai turi pajėgumų vykdyti su BONUS susijusius mokslinius tyrimus ir galėtų padėti ją įgyvendinti. Todėl yra tikslinga Jungtinio tyrimų centro vaidmenį apibrėžti atsižvelgiant į jo atitikimą finansavimo reikalavimams.

(27)

Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį, vertinant paraiškas turėtų būti laikomasi tų pačių principų, kurie yra taikomi pagal Septintąją bendrąją programą pateiktoms paraiškoms. Todėl paraiškas turėtų centralizuotai vertinti, prižiūrint BONUS EEIG, vietos sąlygas gerai žinantys nepriklausomi ekspertai, remdamiesi skaidriais ir bendrais kriterijais, o finansavimas turėtų būti skiriamas pagal centralizuotai patvirtintą eiliškumo sąrašą. Eiliškumo ir pirmumo tvarką turėtų patvirtinti BONUS EEIG, griežtai laikantis nepriklausomo vertinimo rezultatų, kurie yra privalomi.

(28)

Visos valstybės narės ir visos Septintosios bendrosios programos asocijuotosios šalys turėtų turėti teisę prisijungti prie BONUS.

(29)

Pagal Septintosios bendrosios programos tikslus, visų kitų šalių, visų pirma su Baltijos jūra sieną turinčių arba jos baseino regionui priklausančių šalių, dalyvavimas BONUS turėtų būti įmanomas su sąlyga, kad toks dalyvavimas numatytas atitinkamame tarptautiniame susitarime ir kad tam pritaria Komisija ir dalyvaujančios valstybės. Pagal Septintąją bendrąją programą Sąjunga turėtų turėti teisę susitarti dėl savo finansinio įnašo į BONUS sąlygų, susijusių su kitų šalių dalyvavimu šioje programoje, remiantis šiame sprendime nustatytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

(30)

Reikėtų imtis atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta pažeidimų ir sukčiavimo, taip pat imtis būtinų veiksmų susigrąžinti prarastas, klaidingai sumokėtas arba netinkamai panaudotas lėšas, remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (10), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (11) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (12).

(31)

Pagal BONUS vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų atitikti etikos principus pagal Septintosios bendrosios programos bendruosius principus, o ją vykdant turėtų būti laikomasi lyčių integravimo ir lyčių lygybės bei tvaraus vystymosi principų.

(32)

Komisija, padedant nepriklausomiems ekspertams, gerai žinantiems vietos sąlygas, atlikdama tarpinį vertinimą, turėtų įvertinti BONUS įgyvendinimo kokybę bei veiksmingumą ir pažangą siekiant nustatytų tikslų, taip pat atlikti galutinį vertinimą.

(33)

BONUS dalyviai turėtų bendradarbiauti ir plačiai skleisti projektų rezultatus, visų pirma kitiems panašius regioninius jūrų mokslinių tyrimų projektų dalyviams, ir viešai skelbti informaciją.

(34)

Sėkmingai įgyvendinant pagal BONUS ERA-NET ir BONUS ERA-NET PLUS jau vykdomus projektus, buvo atskleista katastrofiška Baltijos jūros padėtis. Todėl būtina ir toliau vykdyti Baltijos jūros aplinkos būklės mokslinių tyrimų veiklą,

a)

laikantis Septintojoje bendrojoje programoje nustatytų tikslų, parengia Strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, apibrėžiančią BONUS mokslinio turinio dalį, daugiausia dėmesio skiriant kvietimams teikti paraiškas;

b)

sukuria konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais platformas, siekiant paskatinti ir oficialiai įtvirtinti visų susijusių sektorių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

c)

nustato įgyvendinimo tvarką, įskaitant teisinio ir finansinio pobūdžio taisykles bei procedūras, nuostatas, reglamentuojančias su BONUS veikla susijusias intelektinės nuosavybės teises, žmogiškuosius išteklius ir informavimo klausimus.

a)

dalyvaujančios valstybės yra parengusios strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais platformas ir įgyvendinimo tvarką, kaip nurodyta 2 straipsnio 3 dalyje, taip pat padaryta pažanga siekiant I priedo 2 skirsnyje nurodytų tikslų ir rezultatų. Prireikus, Komisija gali teikti rekomendacijas, skirtas strateginei mokslinių tyrimų darbotvarkei gerinti;

b)

BONUS EEIG įrodo esantis pajėgus įgyvendinti BONUS, įskaitant Sąjungos finansinio įnašo gavimą, skyrimą bei jo naudojimo kontrolę, taikant netiesioginį centralizuotą valdymą pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktą bei 56 straipsnį ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį bei 41 straipsnį ir laikantis patikimo finansų valdymo principo;

c)

laikantis II priedo reikalavimų, palaikomas ir taikomas tinkamas ir veiksmingas BONUS valdymo modelis;

d)

BONUS EEIG veiksmingai vykdo I priede nustatytą su BONUS įgyvendinimo etapu susijusią veiklą, įskaitant kvietimų teikti paraiškas dotacijoms skirti skelbimą;

e)

kiekviena dalyvaujanti valstybė įsipareigoja tam tikra dalimi prisidėti prie BONUS finansavimo ir tinkamai sumokėti savo finansinį įnašą, visų pirma finansavimą skiriant BONUS projektų, kurie buvo atrinkti po kvietimo teikti paraiškas, dalyviams;

f)

laikomasi Sąjungos taisyklių dėl valstybės pagalbos, ypač nustatytųjų Bendrijos sistemoje dėl valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui (13);

g)

užtikrinama aukšto lygio mokslinė kompetencija ir laikomasi etikos principų pagal Septintosios bendrosios programos bendruosius principus, taip pat lyčių aspekto integravimo, lyčių lygybės ir tvaraus vystymosi principų.

a)

pavestų užduočių apibrėžtys;

b)

nuostatos dėl Sąjungos lėšų apsaugos užtikrinimo;

c)

užduočių vykdymo sąlygos ir išsami tvarka, įskaitant finansavimo taisykles ir BONUS projektams taikomas viršutines finansavimo ribas, deramas atsakomybės pasidalijimo ir įgyvendinimo kontrolės nuostatas;

d)

užduočių atlikimo ataskaitų teikimo Komisijai taisyklės;

e)

užduočių vykdymo nutraukimo sąlygos;

f)

išsami Sąjungos atliekamo nuodugnaus tikrinimo tvarka;

g)

atskiros banko sąskaitos ir gautų palūkanų naudojimo sąlygos;

h)

nuostatos, kuriomis užtikrinamas Sąjungos veiklos, susijusios su kita BONUS EEIG veikla, matomumas;

i)

įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 52 straipsnio 2 dalyje;

j)

nuostatos, reglamentuojančios intelektinės nuosavybės teises, susijusias su BONUS įgyvendinimu, kaip nurodyta 2 straipsnyje;

k)

tarpiniam ir galutiniam vertinimams taikytini kriterijai, įskaitant 13 straipsnyje nurodytus kriterijus.