Help Print this page 

Document 32010D0335

Title and reference
2010/335/: 2010 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimas dėl anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairių, nurodytų Direktyvos 2009/28/EB V priede (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 3751)
  • Date of entry into force unknown (pending notification) or not yet in force.
OJ L 151, 17.6.2010, p. 19–41 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Croatian: Chapter 15 Volume 013 P. 95 - 117

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2010/335/oj
Multilingual display
Dates
  • Date of document: 10/06/2010
  • Date of effect: 01/01/1001; įsigaliojimas pranešimo data
  • Date of notification: 01/01/1001
  • Date of end of validity: 31/12/9999
Miscellaneous information
  • Author: Europos Komisija
  • Form: Sprendimas
  • Addressee: Valstybės narės
Text

17.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 151/19


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. birželio 10 d.

dėl anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairių, nurodytų Direktyvos 2009/28/EB V priede

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 3751)

(2010/335/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (1), ypač į jos V priedo C dalies 10 punktą,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2009/28/EB nustatytos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir lygintino iškastinio kuro sukeliamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklės, kuriose atsižvelgiama į teršalus, išmetamus dėl anglies sankaupų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu. 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 93/12/EEB (2), nustatytos atitinkamos su biodegalais susijusios taisyklės.

(2)

Komisija turėtų parengti anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gaires, remdamasi 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos. Tos gairės buvo skirtos nacionalinei šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitai, todėl jos nėra pritaikytos naudoti ūkinės veiklos vykdytojams. Todėl, jei TKKK gairėse dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos trūksta būtinos informacijos, susijusios su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba, arba jei su tokia informacija nėra galimybės susipažinti, tikslinga remtis kitais moksliniais duomenų šaltiniais.

(3)

Anglies sankaupoms dirvožemio organinėje medžiagoje apskaičiuoti tikslinga atsižvelgti į klimatą, dirvožemio tipą, žemės dangą, žemės tvarkymą ir žmogaus veiklą. Mineralinių dirvožemių atveju tinkamu apskaičiavimo metodu laikoma TKKK 1 pakopos metodika, skirta organinės anglies sankaupoms dirvožemyje apskaičiuoti, kadangi ji taikoma pasauliniu lygmeniu. Organinių dirvožemių atveju TKKK metodika visų pirma naudojama dėl dirvožemio drenažo per metus prarastoms anglies sankaupoms apskaičiuoti. Kadangi dėl dirvožemio drenažo paprastai prarandama didelė anglies sankaupų dalis, kurios nekompensuoja naudojant biodegalus ar skystuosius bioproduktus išmetamas mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ir kadangi durpynų dirvožemio drenažas draudžiamas pagal Direktyvoje 2009/28/EB nustatytus tvarumo kriterijus, pakanka nustatyti bendras taisykles, skirtas organinės anglies sankaupoms arba nykstančioms anglies sankaupoms organiniuose dirvožemiuose apskaičiuoti.

(4)

Anglies sankaupoms gyvojoje biomasėje ir negyvoje organinėje medžiagoje apskaičiuoti turėtų būti naudojamas nesudėtingas metodas, atitinkantis augmenijai taikomą TKKK 1 pakopos metodiką. Remiantis šia metodika galima manyti, kad pakeitus žemės naudojimo paskirtį prarandamos visos gyvojoje biomasėje ir negyvoje organinėje medžiagoje esančios anglies sankaupos. Nors negyvos organinės medžiagos reikšmė keičiant žemės naudojimo paskirtį ir ją apsodinant biodegalams ir skystiesiems bioproduktams gaminti skirtais pasėliais paprastai yra nedidelė, į ją reikėtų atsižvelgti bent uždarų miškų atveju.

(5)

Apskaičiuojant žemės naudojimo paskirties keitimo padarinius, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, ūkinės veiklos vykdytojams turėtų būti sudaryta galimybė naudoti faktines anglies sankaupų vertes, susijusias su etalonine žemės naudojimo paskirtimi ir su žemės naudojimo paskirtimi po pakeitimo. Be to, jiems turėtų būti sudaryta galimybė naudoti standartines vertes, kurias tikslinga pateikti šiose gairėse. Tačiau standartinių verčių nebūtina pateikti tikrovėje nepasitaikantiems klimato ir dirvožemio tipo deriniams.

(6)

Direktyvos 2009/28/EB V priede nustatytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo metodas ir pateiktos metinio teršalų kiekio, išmetamo dėl anglies sankaupų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, apskaičiavimo taisyklės. Prie šio sprendimo pridedamose gairėse nustatomos anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo taisyklės, kuriomis papildomos V priede nustatytos taisyklės.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede pateikiamos anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairės, nurodytos Direktyvos 2009/28/EB V priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 10 d.

Komisijos vardu

Günther OETTINGER

Komisijos narys


(1)  OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

(2)  OL L 350, 1998 12 28, p. 58.


PRIEDAS

Anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairės, nurodytos Direktyvos 2009/28/EB V priede

TURINYS

1.

Įžanga

2.

Nuoseklus anglies sankaupų žemėje nustatymas

3.

Anglies sankaupų apskaičiavimas

4.

Organinės anglies sankaupos dirvožemyje

5.

Anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje augmenijos dalyse

6.

Standartinis anglies sankaupų kiekis mineraliniuose dirvožemiuose

7.

Organinės anglies sankaupų kiekio dirvožemyje ir standartinio organinės anglies sankaupų kiekio dirvožemyje skirtumą atspindintys veiksniai

8.

Anglies sankaupų antžeminėje ir požeminėje augmenijos dalyse vertės

1.   ĮŽANGA

Šiose gairėse nustatomos anglies sankaupų žemėje, susijusių tiek su etalonine žemės naudojimo paskirtimi (CSR , kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB V priedo 7 punkte), tiek su faktine žemės naudojimo paskirtimi (CSA , kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB V priedo 7 punkte), apskaičiavimo taisyklės.

2 dalyje pateikiamos taisyklės, pagal kurias būtų galima nuosekliai nustatyti anglies sankaupas žemėje. 3 dalyje pateikiama bendra anglies sankaupų, kurias sudaro organinės anglies sankaupos dirvožemyje ir anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje augmenijos dalyse, apskaičiavimo taisyklė.

4 dalyje pateikiamos išsamios organinės anglies sankaupų dirvožemyje apskaičiavimo taisyklės. Mineralinių dirvožemių atveju numatyta galimybė taikyti metodą, pagal kurį gali būti naudojamos gairėse nustatytos vertės, tačiau taip pat numatyta galimybė taikyti ir kitus metodus. Organinių dirvožemių atveju aprašyti juose esančių organinės anglies sankaupų apskaičiavimo metodai, bet gairėse nepateikiamos minėtoms sankaupoms nustatyti reikalingos vertės.

5 dalyje pateikiamos išsamios anglies sankaupų augmenijoje apskaičiavimo taisyklės, tačiau jos tinka tik tuo atveju, jei pasirenkama nenaudoti gairių 8 dalyje nustatytų anglies sankaupų antžeminėje ir požeminėje augmenijos dalyse verčių (8 dalyje pateiktos vertės nėra privalomos ir tam tikrais atvejais gali būti nepateikta tinkamų verčių).

6 dalyje pateiktos taisyklės, kuriomis vadovaujantis būtų galima pasirinkti tinkamas vertes tuo atveju, jei pasirinkta naudoti gairėse pateiktas vertes, susijusias su organinės anglies sankaupomis mineraliniuose dirvožemiuose (šios vertės pateiktos 6 ir 7 dalyse). Šiose taisyklėse pateikta nuoroda į atskirus duomenis apie klimato regionus ir dirvožemio tipą, kuriuos galima rasti pagal Direktyvą 2009/28/EB įkurtoje internetinėje skaidrumo platformoje. Pagal minėtus išsamius duomenis parengti toliau pateikti 1 ir 2 paveikslai.

8 dalyje pateiktos anglies sankaupų antžeminėje ir požeminėje augmenijos dalyse vertės ir susiję parametrai. 7 ir 8 dalyse pateiktos keturioms skirtingoms žemės naudojimo paskirties kategorijoms – pasėlių žemei, daugiamečiams augalams, pievoms ir miškų žemei – skirtos vertės.

1   paveikslas

Klimato regionai

Image

2   paveikslas

Geografinis dirvožemio tipų pasiskirstymas

Image

2.   NUOSEKLUS ANGLIES SANKAUPŲ ŽEMĖJE NUSTATYMAS

Su CSR ir CSA susijusioms anglies sankaupoms ploto vienetui nustatyti taikomos šios taisyklės:

1)

visas plotas, kurio anglies sankaupos žemėje apskaičiuojamos, pasižymi:

a)

panašiomis biofizinėmis savybėmis, t. y. panašiu klimatu ir dirvožemio tipu;

b)

panašia žemės tvarkymo patirtimi, t. y. panašiu žemės įdirbimu;

c)

panašiais istoriniais anglies patekimo į dirvožemį duomenimis;

2)

nglies sankaupos, susijusios su faktine žemės naudojimo paskirtimi, t. y. CSA , – tai:

numatoma anglies sankaupų pusiausvyra, kuri bus pasiekta pakeitus žemės naudojimo paskirtį (tuo atveju, kai anglies sankaupos prarandamos);

numatomos anglies sankaupos po 20 metų arba subrendus pasėliams, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė (tuo atveju, kai anglies sankaupos kaupiasi).

3.   ANGLIES SANKAUPŲ APSKAIČIAVIMAS

CSR ir CSA apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:

CSi = (SOC + CVEG ) × A

Čia:

CSI= anglies sankaupos ploto vienetui, susijusios su žemės naudojimo paskirtimi i (matuojamos kaip anglies masė ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją);

SOC= organinės anglies sankaupos dirvožemyje (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 4 dalimi;

CVEG= anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje augmenijos dalyse (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 5 dalimi arba pasirenkama atitinkama 8 dalyje pateikta vertė;

A= veiksnių mastas atitinkamame plote (matuojamas hektarais ploto vienetui).

4.   ORGANINĖS ANGLIES SANKAUPOS DIRVOŽEMYJE

4.1.   Mineraliniai dirvožemiai

SOC apskaičiuoti gali būti taikoma ši taisyklė:

SOC = SOCST × FLU × FMG × FI

Čia:

SOC= organinės anglies sankaupos dirvožemyje (matuojamos kaip anglies masė hektarui);

SOCST= standartinis organinės anglies sankaupų, esančių 0–30 cm gylio viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, kiekis (matuojamas kaip anglies masė hektarui);

FLU= žemės naudojimo paskirties veiksnys, kuriuo išreiškiamas organinės anglies sankaupų kiekio dirvožemyje, kai anglies sankaupos susijusios su žemės naudojimo paskirtimi, ir standartinio organinės anglies sankaupų kiekio skirtumas;

FMG= žemės tvarkymo veiksnys, kuriuo išreiškiamas organinės anglies sankaupų kiekio dirvožemyje, kai anglies sankaupos susijusios su pagrindine žemės tvarkymo veikla, ir standartinio organinės anglies sankaupų kiekio skirtumas;

FI= žmogaus veiklos veiksnys, kuriuo išreiškiamas organinės anglies sankaupų kiekio dirvožemyje, kai anglies sankaupos susijusios su skirtingais anglies patekimo į dirvožemį lygiais, ir standartinio organinės anglies sankaupų kiekio skirtumas;

SOCST taikomos atitinkamos 6 dalyje pateiktos vertės.

FLU , FMG ir FI taikomos atitinkamos 7 dalyje pateiktos vertės.

Vietoj anksčiau pateiktos taisyklės, SOC nustatyti gali būti naudojami kiti tinkami metodai, įskaitant matavimus. Jei tokie metodai nepagrįsti matavimais, juos taikant atsižvelgiama į klimatą, dirvožemio tipą, žemės dangą, žemės tvarkymą ir žmogaus veiklą.

4.2.   Organiniai dirvožemiai (durpžemiai)

SOC nustatyti naudojami atitinkami metodai. Taikant šiuos metodus atsižvelgiama į visą organinio dirvožemio sluoksnį, taip pat į klimatą, žemės dangą, žemės tvarkymą ir žmogaus veiklą. Taikant tokius metodus gali būti atliekami matavimai.

Jei apskaičiuojamos anglies sankaupos, kurioms turėjo įtakos dirvožemio drenažas, taikant atitinkamus metodus atsižvelgiama į dėl dirvožemio drenažo prarastą anglies sankaupų dalį. Tokie metodai gali būti grindžiami per metus dėl drenažo prarastų anglies sankaupų dalimi.

5.   ANGLIES SANKAUPOS ANTŽEMINĖJE IR POŽEMINĖJE AUGMENIJOS DALYSE

Išskyrus atvejus, kai naudojama 8 dalyje pateikta CVEG vertė, CVEG apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:

CVEG = CBM  + CDOM

Čia:

CVEG= anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje augmenijos dalyse (matuojamos kaip anglies masė hektarui);

CBM= anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 5.1 dalimi;

CDOM= anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje negyvoje organinėje medžiagoje (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 5.2 dalimi.

CDOM vertė gali būti lygi 0, išskyrus anglies sankaupas miškų žemėje (neįskaitant miškų plantacijų), kurioje medžių lajos danga užima daugiau kaip 30 % miško ploto.

5.1.   Gyvoji biomasė

CBM apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:

CBM = CAGB  + CBGB

Čia:

CBM= anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui);

CAGB= anglies sankaupos antžeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 5.1.1 dalimi;

CBGB= anglies sankaupos požeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 5.1.2 dalimi.

5.1.1.   Antžeminė gyvoji biomasė

CAGB apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:

CAGB = BAGB  × CFB

Čia:

CAGB= anglies sankaupos antžeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui);

BAGB= antžeminės gyvosios biomasės svoris (matuojamas kaip sausosios medžiagos masė hektarui);

CFB= anglies sankaupų dalis gyvosios biomasės sausojoje medžiagoje (matuojama kaip anglies masė sausosios medžiagos masėje).

Pasėlių žemės, daugiamečių augalų plotų ir miškų plantacijų BAGB vertė yra antžeminės gyvosios biomasės svorio vidurkis per augimo ciklą.

CFB vertė gali būti lygi 0,47.

5.1.2.   Požeminė gyvoji biomasė

CBGB apskaičiuoti naudojama viena iš šių dviejų taisyklių:

1)

CBGB = BBGB  × CFB

Čia:

CBGB= anglies sankaupos požeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui);

BBGB= požeminės gyvosios biomasės svoris (matuojamas kaip sausosios medžiagos masė hektarui);

CFB= anglies sankaupų dalis gyvosios biomasės sausojoje medžiagoje (matuojama kaip anglies masė sausosios medžiagos masėje).

Pasėlių žemės, daugiamečių augalų plotų ir miškų plantacijų BBGB vertė yra požeminės gyvosios biomasės svorio vidurkis per augimo ciklą.

CFB vertė gali būti lygi 0,47.

2)

CBGB = CAGB  × R

Čia:

CBGB= anglies sankaupos požeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui);

CAGB= anglies sankaupos antžeminėje gyvojoje biomasėje (matuojamos kaip anglies masė hektarui);

R= anglies sankaupų požeminėje gyvojoje biomasėje ir anglies sankaupų antžeminėje gyvojoje biomasėje santykis.

R santykiui išreikšti gali būti naudojamos atitinkamos 8 dalyje pateiktos vertės.

5.2.   Negyva organinė medžiaga

CDOM apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:

CDOM = CDW  + CLI

Čia:

CDOM= anglies sankaupos antžeminėje ir požeminėje negyvoje organinėje medžiagoje (matuojamos kaip anglies masė hektarui);

CDW= anglies sankaupos negyvoje medienoje (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 5.2.1 dalimi;

CLI= anglies sankaupos kraike (matuojamos kaip anglies masė hektarui), apskaičiuojamos vadovaujantis 5.2.2 dalimi.

5.2.1.   Anglies sankaupos negyvoje medienoje

CDW apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:

CDW = DOMDW  × CFDW

Čia:

CDW= anglies sankaupos negyvoje medienoje (matuojamos kaip anglies masė hektarui);

DOMDW= negyvos medienos svoris (matuojamas kaip sausosios medžiagos masė hektarui);

CFDW= anglies sankaupų dalis negyvos medienos sausojoje medžiagoje (matuojama kaip anglies masė sausosios medžiagos masėje).

CFDW vertė gali būti lygi 0,5.

5.2.2.   Anglies sankaupos kraike

CLI apskaičiuoti taikoma ši taisyklė:

CLI = DOMLI  × CFLI

Čia:

CLI= anglies sankaupos kraike (matuojamos kaip anglies masė hektarui);

DOMLI= kraiko svoris (matuojamas kaip sausosios medžiagos masė hektarui);

CFLI= anglies sankaupų dalis kraiko sausojoje medžiagoje (matuojama kaip anglies masė sausosios medžiagos masėje).

CFLI vertė gali būti lygi 0,4.

6.   STANDARTINIS ANGLIES SANKAUPŲ KIEKIS MINERALINIUOSE DIRVOŽEMIUOSE

SOCST vertė pasirenkama iš 1 lentelės remiantis atitinkamu klimato regionu ir susijusios teritorijos dirvožemio tipu, kaip nurodyta 6.1 ir 6.2 dalyse.

1   lentelė

SOCST – standartinis organinės anglies sankaupų, esančių 0–30 cm gylio viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, kiekis

(tonos anglies hektarui)

Klimato regionas

Dirvožemio tipas

 

Didelio aktyvumo molingi dirvožemiai

Mažo aktyvumo molingi dirvožemiai

Smėlingi dirvožemiai

Iliuviniai humusiniai geležingieji (angl. spodic) dirvožemiai

Vulkaninės kilmės dirvožemiai

Šlapynių dirvožemiai

Subarktinis

68

10

117

20

146

Vidutinių platumų šiltasis sausasis

50

33

34

20

87

Vidutinių platumų šiltasis drėgnasis

95

85

71

115

130

87

Subtropinis sausasis

38

24

19

70

88

Subtropinis drėgnasis

88

63

34

80

88

Subekvatorinis sausasis

38

35

31

50

86

Subekvatorinis drėgnasis

65

47

39

70

86

Ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis

44

60

66

130

86

Ekvatorinis (pusiaujo) kalnų

88

63

34

80

86

6.1.   Klimato regionas

Atitinkamas klimato regionas, pagal kurį būtų galima pasirinkti atitinkamą SOCST vertę, nustatomas remiantis pagal Direktyvos 2009/28/EB 24 straipsnį įkurtos skaidrumo platformos interneto svetainėje apie klimato regionus pateiktais duomenimis.

6.2.   Dirvožemio tipas

Atitinkamas dirvožemio tipas nustatomas pagal 3 paveikslą. Nustatant atitinkamą dirvožemio tipą galima vadovautis pagal Direktyvos 2009/28/EB 24 straipsnį įkurtos skaidrumo platformos interneto svetainėje apie dirvožemio tipus pateiktais duomenimis.

3   paveikslas

Dirvožemio tipų klasifikacija

Image

7.   ORGANINĖS ANGLIES SANKAUPŲ KIEKIO DIRVOŽEMYJE IR STANDARTINIO ORGANINĖS ANGLIES SANKAUPŲ KIEKIO DIRVOŽEMYJE SKIRTUMĄ ATSPINDINTYS VEIKSNIAI

Atitinkamos FLU , FMG ir FI vertės pasirenkamos iš šioje dalyje pateiktų lentelių. Apskaičiuojant CSR remiamasi atitinkamais 2008 m. sausio mėn. taikytais žemės tvarkymo ir žmogaus veiklos veiksniais. Apskaičiuojant CSA remiamasi šiuo metu taikomais atitinkamais žemės tvarkymo ir žmogaus veiklos veiksniais, kurie padės pasiekti konkrečių anglies sankaupų pusiausvyrą.

7.1.   Pasėlių žemė

2   lentelė

Pasėlių žemei taikomi veiksniai

Klimato regionas

Žemės naudojimo paskirtis

(FLU )

Žemės tvarkymas

(FMG )

Žmogaus veikla

(FI )

FLU

FMG

FI

Vidutinių platumų ir (arba) subarktinis sausasis

Dirbama žemė

Visiškai įdirbta žemė

Neintensyvi

0,8

1

0,95

Vidutiniškai intensyvi

0,8

1

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,8

1

1,37

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,8

1

1,04

Mažiau įdirbta žemė

Neintensyvi

0,8

1,02

0,95

Vidutiniškai intensyvi

0,8

1,02

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,8

1,02

1,37

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,8

1,02

1,04

Neįdirbta žemė

Neintensyvi

0,8

1,1

0,95

Vidutiniškai intensyvi

0,8

1,1

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,8

1,1

1,37

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,8

1,1

1,04

Vidutinių platumų ir (arba) subarktinis drėgnasis ir (arba) lietingasis

Dirbama žemė

Visiškai įdirbta žemė

Neintensyvi

0,69

1

0,92

Vidutiniškai intensyvi

0,69

1

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,69

1

1,44

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,69

1

1,11

Mažiau įdirbta žemė

Neintensyvi

0,69

1,08

0,92

Vidutiniškai intensyvi

0,69

1,08

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,69

1,08

1,44

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,69

1,08

1,11

Neįdirbta žemė

Neintensyvi

0,69

1,15

0,92

Vidutiniškai intensyvi

0,69

1,15

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,69

1,15

1,44

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,69

1,15

1,11

Subekvatorinis sausasis

Dirbama žemė

Visiškai įdirbta žemė

Neintensyvi

0,58

1

0,95

Vidutiniškai intensyvi

0,58

1

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,58

1

1,37

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,58

1

1,04

Mažiau įdirbta žemė

Neintensyvi

0,58

1,09

0,95

Vidutiniškai intensyvi

0,58

1,09

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,58

1,09

1,37

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,58

1,09

1,04

Neįdirbta žemė

Neintensyvi

0,58

1,17

0,95

Vidutiniškai intensyvi

0,58

1,17

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,58

1,17

1,37

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,58

1,17

1,04

Subekvatorinis drėgnasis ir (arba) ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis

Dirbama žemė

Visiškai įdirbta žemė

Neintensyvi

0,48

1

0,92

Vidutiniškai intensyvi

0,48

1

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,48

1

1,44

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,48

1

1,11

Mažiau įdirbta žemė

Neintensyvi

0,48

1,15

0,92

Vidutiniškai intensyvi

0,48

1,15

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,48

1,15

1,44

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,48

1,15

1,11

Neįdirbta žemė

Neintensyvi

0,48

1,22

0,92

Vidutiniškai intensyvi

0,48

1,22

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,48

1,22

1,44

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,48

1,22

1,11

Ekvatorinis (pusiaujo) kalnų

Dirbama žemė

Visiškai įdirbta žemė

Neintensyvi

0,64

1

0,94

Vidutiniškai intensyvi

0,64

1

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,64

1

1,41

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,64

1

1,08

Mažiau įdirbta žemė

Neintensyvi

0,64

1,09

0,94

Vidutiniškai intensyvi

0,64

1,09

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,64

1,09

1,41

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,64

1,09

1,08

Neįdirbta žemė

Neintensyvi

0,64

1,16

0,94

Vidutiniškai intensyvi

0,64

1,16

1

Intensyvi naudojant trąšas

0,64

1,16

1,41

Intensyvi nenaudojant trąšų

0,64

1,16

1,08

3 lentelėje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis remiantis būtų galima pasirinkti tinkamas 2 ir 4 lentelėse nurodytas vertes.

3   lentelė

Rekomendacijos pasėlių žemės ir daugiamečių augalų plotų žemės tvarkymo ir žmogaus veiklos tipui nustatyti

Žemės tvarkymas ir (arba) žmogaus veikla

Rekomendacijos

Visiškai įdirbta žemė

Žymus dirvožemio suardymas jį visiškai apverčiant ir (arba) dažnai (per metus) jį ariant. Sodinant liekanomis padengiama maža dirvožemio paviršiaus dalis (t. y. < 30 %).

Mažiau įdirbta žemė

Pirminis ir (arba) antrinis įdirbimas, tačiau mažiau suardant dirvožemį (paprastai įdirbimas būna negilus ir dirvožemis nėra visiškai apverčiamas); sodinant liekanomis paprastai padengiama > 30 % dirvožemio paviršiaus.

Neįdirbta žemė

Sėjama tiesiogiai, be pirminio įdirbimo, dirvožemis suardomas itin mažai ir tik sėjimo zonoje. Piktžolėms naikinti paprastai naudojami herbicidai.

Neintensyvi žmogaus veikla

Mažą liekanų patekimą atgal į dirvožemį lemia jų pašalinimas (surenkant arba sudeginant), dažnai paliekamas grynasis pūdymas, mažai liekanų paliekančių pasėlių (pvz., daržovių, tabako, medvilnės) auginimas, mineralinių trąšų nenaudojimas arba azotą fiksuojančių pasėlių auginimas.

Vidutiniškai intensyvi žmogaus veikla

Kasmetinio žemės apsėjimo grūdinėmis kultūromis, kai visos jų liekanos patenka į dirvą, pavyzdys. Jei liekanos pašalinamos, dirva papildomai patręšiama papildoma organine medžiaga (pvz., mėšlu). Be to, reikalingas tręšimas mineralinėmis trąšomis arba azotą fiksuojančių pasėlių sėjomaina.

Intensyvi žmogaus veikla naudojant trąšas

Palyginti su auginimo sistemomis, kurias naudojant į dirvožemį patenka vidutinis kiekis anglies, šiuo atveju dėl papildomo nuolatinio tręšimo gyvulių mėšlu į dirvožemį patenka daug didesnis kiekis anglies.

Intensyvi žmogaus veikla nenaudojant trąšų

Palyginti su auginimo sistemomis, kurias naudojant į dirvožemį patenka vidutinis kiekis anglies, šiuo atveju dėl papildomos veiklos – daug liekanų paliekančių pasėlių auginimo, žaliųjų trąšų naudojimo, antsėlių auginimo, užimtųjų pūdymų laikymo, drėkinimo, taikant kasmetinę sėjomainą dažno apsėjimo daugiamete žole, – kurią vykdant nenaudojamos trąšos (žr. ankstesnį punktą), į dirvožemį patenka daug didesnis pasėlių liekanų kiekis.

7.2.   Daugiamečiai augalai

4   lentelė

Daugiamečiams augalams, t. y. augalams, kurių stiebai paprastai nėra kasmet nupjaunami (pvz., trumpos rotacijos želdiniai ir aliejinės palmės), taikomi veiksniai

Klimato regionas

Žemės naudojimo paskirtis

(FLU )

Žemės tvarkymas

(FMG )

Žmogaus veikla

(FI )

FLU

FMG

FI

Vidutinių platumų ir (arba) subarktinis sausasis

Daugiamečiai augalai

Visiškai įdirbta žemė

Neintensyvi

1

1

0,95

Vidutiniškai intensyvi

1

1

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1

1,37

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1

1,04

Mažiau įdirbta žemė

Neintensyvi

1

1,02

0,95

Vidutiniškai intensyvi

1

1,02

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1,02

1,37

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1,02

1,04

Neįdirbta žemė

Neintensyvi

1

1,1

0,95

Vidutiniškai intensyvi

1

1,1

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1,1

1,37

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1,1

1,04

Vidutinių platumų ir (arba) subarktinis drėgnasis ir (arba) lietingasis

Daugiamečiai augalai

Visiškai įdirbta žemė

Neintensyvi

1

1

0,92

Vidutiniškai intensyvi

1

1

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1

1,44

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1

1,11

Mažiau įdirbta žemė

Neintensyvi

1

1,08

0,92

Vidutiniškai intensyvi

1

1,08

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1,08

1,44

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1,08

1,11

Neįdirbta žemė

Neintensyvi

1

1,15

0,92

Vidutiniškai intensyvi

1

1,15

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1,15

1,44

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1,15

1,11

Subekvatorinis sausasis

Daugiamečiai augalai

Visiškai įdirbta žemė

Neintensyvi

1

1

0,95

Vidutiniškai intensyvi

1

1

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1

1,37

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1

1,04

Mažiau įdirbta žemė

Neintensyvi

1

1,09

0,95

Vidutiniškai intensyvi

1

1,09

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1,09

1,37

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1,09

1,04

Neįdirbta žemė

Neintensyvi

1

1,17

0,95

Vidutiniškai intensyvi

1

1,17

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1,17

1,37

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1,17

1,04

Subekvatorinis drėgnasis ir (arba) ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis

Daugiamečiai augalai

Visiškai įdirbta žemė

Neintensyvi

1

1

0,92

Vidutiniškai intensyvi

1

1

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1

1,44

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1

1,11

Mažiau įdirbta žemė

Neintensyvi

1

1,15

0,92

Vidutiniškai intensyvi

1

1,15

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1,15

1,44

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1,15

1,11

Neįdirbta žemė

Neintensyvi

1

1,22

0,92

Vidutiniškai intensyvi

1

1,22

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1,22

1,44

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1,22

1,11

Ekvatorinis (pusiaujo) kalnų

Daugiamečiai augalai

Visiškai įdirbta žemė

Neintensyvi

1

1

0,94

Vidutiniškai intensyvi

1

1

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1

1,41

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1

1,08

Mažiau įdirbta žemė

Neintensyvi

1

1,09

0,94

Vidutiniškai intensyvi

1

1,09

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1,09

1,41

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1,09

1,08

Neįdirbta žemė

Neintensyvi

1

1,16

0,94

Vidutiniškai intensyvi

1

1,16

1

Intensyvi naudojant trąšas

1

1,16

1,41

Intensyvi nenaudojant trąšų

1

1,16

1,08

7.1 dalies 3 lentelėje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis remiantis būtų galima pasirinkti tinkamas 4 lentelėje pateiktas vertes.

7.3.   Pievos

5   lentelė

Pievoms, įskaitant savanas, taikomi veiksniai

Klimato regionas

Žemės naudojimo paskirtis

(FLU )

Žemės tvarkymas

(FMG )

Žmogaus veikla

(FI )

FLU

FMG

FI

Vidutinių platumų ir (arba) subarktinis sausasis

Pievos

Geresnės būklės

Vidutiniškai intensyvi

1

1,14

1

Intensyvi

1

1,14

1,11

Nominaliai tvarkomos

Vidutiniškai intensyvi

1

1

1

Vidutiniškai nualintos

Vidutiniškai intensyvi

1

0,95

1

Labai nualintos

Vidutiniškai intensyvi

1

0,7

1

Vidutinių platumų ir (arba) subarktinis drėgnasis ir (arba) lietingasis

Pievos

Geresnės būklės

Vidutiniškai intensyvi

1

1,14

1

Intensyvi

1

1,14

1,11

Nominaliai tvarkomos

Vidutiniškai intensyvi

1

1

1

Vidutiniškai nualintos

Vidutiniškai intensyvi

1

0,95

1

Labai nualintos

Vidutiniškai intensyvi

1

0,7

1

Subekvatorinis sausasis

Pievos

Geresnės būklės

Vidutiniškai intensyvi

1

1,17

1

Intensyvi

1

1,17

1,11

Nominaliai tvarkomos

Vidutiniškai intensyvi

1

1

1

Vidutiniškai nualintos

Vidutiniškai intensyvi

1

0,97

1

Labai nualintos

Vidutiniškai intensyvi

1

0,7

1

Subekvatorinis drėgnasis ir (arba) ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis

Savana

Geresnės būklės

Vidutiniškai intensyvi

1

1,17

1

Intensyvi

1

1,17

1,11

Nominaliai tvarkoma

Vidutiniškai intensyvi

1

1

1

Vidutiniškai nualinta

Vidutiniškai intensyvi

1

0,97

1

Labai nualinta

Vidutiniškai intensyvi

1

0,7

1

Ekvatorinis (pusiaujo) kalnų sausasis

Pievos

Geresnės būklės

Vidutiniškai intensyvi

1

1,16

1

Intensyvi

1

1,16

1,11

Nominaliai tvarkomos

Vidutiniškai intensyvi

1

1

1

Vidutiniškai nualintos

Vidutiniškai intensyvi

1

0,96

1

Labai nualintos

Vidutiniškai intensyvi

1

0,7

1

6 lentelėje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis remiantis būtų galima pasirinkti tinkamas 5 lentelėje pateiktas vertes.

6   lentelė

Rekomendacijos pievų žemės tvarkymo ir žmogaus veiklos tipui nustatyti

Žemės tvarkymas ir (arba) žmogaus veikla

Gairės

Geresnės būklės

Tvariai tvarkomos pievos, jose ganoma vidutiniškai intensyviai, o jų būklė pagerinama bent vienu veiksniu (pvz., tręšiant, gerinant augalų rūšis, drėkinant).

Nominaliai tvarkomos

Nenualintos, tvariai tvarkomos pievos, tačiau jų būklė nėra akivaizdžiai gerinama.

Vidutiniškai nualintos

Per daug nuganytos arba vidutiniškai nualintos pievos, kurių produktyvumas, palyginti su natūraliomis arba minimaliai tvarkomomis pievomis, iš dalies sumažėjęs ir nesiimama jokių žemės tvarkymo priemonių.

Labai nualintos

Pastebimas stiprus ilgalaikis produktyvumo nuosmukis ir augmenijos nykimas, kuriuos lemia didelė mechaninė žala augmenijai ir (arba) stipri dirvožemio erozija.

Vidutiniškai intensyvi

Nesiimama jokių papildomų žemės tvarkymo priemonių.

Intensyvi

Taikoma geresnės būklės pievai, kai imtasi papildomų žemės tvarkymo priemonių ir (arba) pievų būklės gerinimo pastangų. Be to, tokios pievos turi būti priskirtos prie geresnės būklės pievų.

7.4.   Miškų žemė

7   lentelė

Miškų žemei, kurioje medžių lajos danga užima bent 10 % miško ploto, taikomi veiksniai

Klimato regionas

Žemės naudojimo paskirtis

(FLU )

Žemės tvarkymas

(FMG )

Žmogaus veikla

(FI )

FLU

FMG

FI

Visi

Natūralus miškas (nesunykęs)

nt (1)

nt

1

 

 

Visi

Tvarkomas miškas

Visų rūšių

Visų rūšių

1

1

1

Subekvatorinis drėgnasis ir (arba) sausasis

Kaitomasis auginimas, trumpalaikis pūdymavimas

nt

nt

0,64

 

 

Kaitomasis auginimas, brandinamasis pūdymavimas

nt

nt

0,8

 

 

Vidutinių platumų ir (arba) subarktinis drėgnasis ir (arba) sausasis

Kaitomasis auginimas, trumpalaikis pūdymavimas

nt

nt

1

 

 

Kaitomasis auginimas, brandinamasis pūdymavimas

nt

nt

1

 

 

8 lentelėje pateikiamos rekomendacijos, kuriomis remiantis būtų galima pasirinkti tinkamas 7 lentelėje nurodytas vertes.

8   lentelė

Rekomendacijos miško žemės naudojimo paskirčiai nustatyti

Žemės naudojimo paskirtis

Gairės

Natūralus miškas

(nesunykęs)

Natūralus arba ilgaamžis nesunykęs ir tvariai tvarkomas miškas.

Kaitomasis auginimas

Nuolat kaitomas auginimas: atogrąžų miškas arba miškinga vietovė iškertama ir žemė trumpam laikui (t. y. 3–5 metams) apsodinama vienmetėmis kultūromis. Vėliau ji paliekama nedirbama laukiant, kol vėl ataugs miškas.

Brandinamasis pūdymavimas

Miško augmenijai ataugus ir subrendus arba beveik subrendus, ji vėl iškertama ir žemė apsodinama kultūromis.

Trumpalaikis pūdymavimas

Miško augmenijai dar nespėjus ataugti, ji vėl iškertama.

8.   ANGLIES SANKAUPŲ ANTŽEMINĖJE IR POŽEMINĖJE AUGMENIJOJE VERTĖS

CVEG arba R išreikšti gali būti naudojamos šioje dalyje nurodytos vertės.

8.1.   Pasėlių žemė

9   lentelė

Pasėlių žemei taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės (bendros)

Klimato regionas

CVEG

(tonų anglies hektarui)

Visi

0


10   lentelė

Cukranendrėms taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės (konkrečios)

Sritis

Klimato regionas

Ekologinė juosta

Žemynas

CVEG

(tonų anglies hektarui)

Ekvatorinė (pusiaujo)

Subekvatorinis sausasis

Sausieji atogrąžų miškai

Afrika

4,2

Azija (žemyninė dalis ir salos)

4

Atogrąžų krūmynai

Azija (žemyninė dalis ir salos)

4

Subekvatorinis drėgnasis

Sezoniškai drėgni atogrąžų lapuočių miškai

Afrika

4,2

Centrinė ir Pietų Amerika

5

Ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis

Drėgnieji visžaliai atogrąžų miškai

Azija (žemyninė dalis ir salos)

4

Centrinė ir Pietų Amerika

5

Subtropinė

Subtropinis sausasis

Subtropinės stepės

Šiaurės Amerika

4,8

Subtropinis drėgnasis

Subtropiniai drėgnieji (humidinio klimato) miškai

Centrinė ir Pietų Amerika

5

Šiaurės Amerika

4,8

8.2.   Daugiamečiai augalai, t. y. augalai, kurių stiebai nuimant derlių paprastai nėra kasmet nupjaunami (pvz., trumpos rotacijos želdiniai ir aliejinės palmės)

11   lentelė

Daugiamečiams augalams taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės (bendros)

Klimato regionas

CVEG

(tonų anglies hektarui)

Vidutinių platumų (visų drėgmės režimų)

43,2

Subekvatorinis sausasis

6,2

Subekvatorinis drėgnasis

14,4

Ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis

34,3


12   lentelė

Konkretiems daugiamečiams augalams taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės

Klimato regionas

Augalų tipas

CVEG

(tonų anglies hektarui)

Visi

Kokosai

75

Braivėliai (lot. jatropha)

17,5

Simondsijos (angl. jojoba)

2,4

Aliejinės palmės

60

8.3.   Pievos

13   lentelė

Pievoms, išskyrus krūmynus, taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės (bendros)

Klimato regionas

CVEG

(tonų anglies hektarui)

Subarktinis sausasis ir drėgnasis

4,3

Vidutinių platumų šiltasis sausasis

3,3

Vidutinių platumų šiltasis lietingasis

6,8

Subtropinis sausasis

3,1

Subtropinis lietingasis

6,8

Subekvatorinis sausasis

4,4

Subekvatorinis drėgnasis ir ekvatorinis (pusiaujo) lietingasis

8,1


14   lentelė

Miskantams (lot. miscanthus) taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės (konkrečios)

Sritis

Klimato regionas

Ekologinė juosta

Žemynas

CVEG

(tonų anglies hektarui)

Subtropinė

Subtropinis sausasis

Sausieji subtropiniai miškai

Europa

10

Šiaurės Amerika

14,9

Subtropinės stepės

Šiaurės Amerika

14,9


15   lentelė

Krūmynams, t. y. žemės plotams, kuriuose daugiausia auga žemesni nei 5 metrų aukščio medingieji augalai, nepasižymintys medžiams būdingomis aiškiomis išorinėmis savybėmis, taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės

Sritis

Žemynas

CVEG

(tonų anglies hektarui)

Ekvatorinė (pusiaujo)

Afrika

46

Šiaurės ir Pietų Amerika

53

Azija (žemyninė dalis)

39

Azija (salos)

46

Australija

46

Subtropinė

Afrika

43

Šiaurės ir Pietų Amerika

50

Azija (žemyninė dalis)

37

Europa

37

Azija (salos)

43

Vidutinių platumų

Pasaulio mastu

7,4

8.4.   Miškų žemė

16   lentelė

Miškų žemei (išskyrus miškų plantacijas), kurioje medžių lajos danga užima nuo 10 % iki 30 % miško ploto, taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės

Sritis

Ekologinė juosta

Žemynas

CVEG

(tonų anglies hektarui)

R

Ekvatorinė (pusiaujo)

Drėgnieji visžaliai atogrąžų miškai

Afrika

40

0,37

Šiaurės ir Pietų Amerika

39

0,37

Azija (žemyninė dalis)

36

0,37

Azija (salos)

45

0,37

Sezoniškai drėgni atogrąžų miškai

Afrika

30

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika

26

0,24

Azija (žemyninė dalis)

21

0,24

Azija (salos)

34

0,24

Sausieji subekvatoriniai miškai

Afrika

14

0,28

Šiaurės ir Pietų Amerika

25

0,28

Azija (žemyninė dalis)

16

0,28

Azija (salos)

19

0,28

Ekvatorinės (pusiaujo) kalnų sistemos

Afrika

13

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika

17

0,24

Azija (žemyninė dalis)

16

0,24

Azija (salos)

26

0,28

Subtropinė

Drėgnieji (humidinio klimato) subtropiniai miškai

Šiaurės ir Pietų Amerika

26

0,28

Azija (žemyninė dalis)

22

0,28

Azija (salos)

35

0,28

Sausieji subtropiniai miškai

Afrika

17

0,28

Šiaurės ir Pietų Amerika

26

0,32

Azija (žemyninė dalis)

16

0,32

Azija (salos)

20

0,32

Subtropinės stepės

Afrika

9

0,32

Šiaurės ir Pietų Amerika

10

0,32

Azija (žemyninė dalis)

7

0,32

Azija (salos)

9

0,32

Vidutinių platumų

Vidutinių platumų jūrinio klimato juostos miškai

Europa

14

0,27

Šiaurės Amerika

79

0,27

Naujoji Zelandija

43

0,27

Pietų Amerika

21

0,27

Vidutinių platumų žemyninio klimato juostos miškai

Azija, Europa (≤ 20 m.)

2

0,27

Azija, Europa (> 20 m.)

14

0,27

Šiaurės ir Pietų Amerika (≤ 20 m.)

7

0,27

Šiaurės ir Pietų Amerika (> 20 m.)

16

0,27

Vidutinių platumų kalnų sistemos

Azija, Europa (≤ 20 m.)

12

0,27

Azija, Europa (> 20 m.)

16

0,27

Šiaurės ir Pietų Amerika (≤ 20 m.)

6

0,27

Šiaurės ir Pietų Amerika (> 20 m.)

6

0,27

Subarktinė

Subarktiniai spygliuočių miškai

Azija, Europa, Šiaurės Amerika

12

0,24

Subarktinė miškatudrė

Azija, Europa, Šiaurės Amerika (≤ 20 m.)

0

0,24

Azija, Europa, Šiaurės Amerika (> 20 m.)

2

0,24

Subarktinės kalnų sistemos

Azija, Europa, Šiaurės Amerika (≤ 20 m.)

2

0,24

Azija, Europa, Šiaurės Amerika (> 20 m.)

6

0,24


17   lentelė

Miškų žemei (išskyrus miškų plantacijas), kurioje medžių lajos danga užima daugiau kaip 30 % miško ploto, taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės

Sritis

Ekologinė juosta

Žemynas

CVEG (tonų anglies hektarui)

Ekvatorinė (pusiaujo)

Drėgnieji visžaliai atogrąžų miškai

Afrika

204

Šiaurės ir Pietų Amerika

198

Azija (žemyninė dalis)

185

Azija (salos)

230

Sezoniškai drėgni atogrąžų lapuočių miškai

Afrika

156

Šiaurės ir Pietų Amerika

133

Azija (žemyninė dalis)

110

Azija (salos)

174

Sausieji subekvatoriniai miškai

Afrika

77

Šiaurės ir Pietų Amerika

131

Azija (žemyninė dalis)

83

Azija (salos)

101

Ekvatorinės (pusiaujo) kalnų sistemos

Afrika

77

Šiaurės ir Pietų Amerika

94

Azija (žemyninė dalis)

88

Azija (salos)

130

Subtropinė

Drėgnieji (humidinio klimato) subtropiniai

Šiaurės ir Pietų Amerika

132

Azija (žemyninė dalis)

109

Azija (salos)

173

Sausieji subtropiniai miškai

Afrika

88

Šiaurės ir Pietų Amerika

130

Azija (žemyninė dalis)

82

Azija (salos)

100

Subtropinės stepės

Afrika

46

Šiaurės ir Pietų Amerika

53

Azija (žemyninė dalis)

41

Azija (salos)

47

Vidutinių platumų

Vidutinių platumų jūrinio klimato juostos miškai

Europa

84

Šiaurės Amerika

406

Naujoji Zelandija

227

Pietų Amerika

120

Vidutinių platumų žemyninio klimato juostos miškai

Azija, Europa (≤ 20 m.)

27

Azija, Europa (> 20 m.)

87

Šiaurės ir Pietų Amerika (≤ 20 m.)

51

Šiaurės ir Pietų Amerika (> 20 m.)

93

Vidutinių platumų kalnų sistemos

Azija, Europa (≤ 20 m.)

75

Azija, Europa (> 20 m.)

93

Šiaurės ir Pietų Amerika (≤ 20 m.)

45

Šiaurės ir Pietų Amerika (> 20 m.)

93

Subarktinė

Subarktiniai spygliuočių miškai

Azija, Europa, Šiaurės Amerika

53

Subarktinė miškatudrė

Azija, Europa, Šiaurės Amerika (≤ 20 m.)

26

Azija, Europa, Šiaurės Amerika (> 20 m.)

35

Subarktinės kalnų sistemos

Azija, Europa, Šiaurės Amerika (≤ 20 m.)

32

Azija, Europa, Šiaurės Amerika (> 20 m.)

53


18   lentelė

Miškų plantacijoms taikomos anglies sankaupų augmenijoje vertės

Sritis

Ekologinė juosta

Žemynas

CVEG

(tonų anglies hektarui)

R

Ekvatorinė (pusiaujo)

Drėgnieji visžaliai atogrąžų miškai

Afrika, plačialapių, > 20 m.

87

0,24

Afrika, plačialapių, ≤ 20 m.

29

0,24

Afrika, pušų (Pinus spp.), > 20 m.

58

0,24

Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m.

17

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.)

58

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.)

87

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis)

70

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių

44

0,24

Azija, plačialapių

64

0,24

Azija, kitos

38

0,24

Sezoniškai drėgni atogrąžų lapuočių miškai

Afrika, plačialapių, > 20 m.

44

0,24

Afrika, plačialapių, ≤ 20 m.

23

0,24

Afrika, pušų (Pinus spp.), > 20 m.

35

0,24

Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m.

12

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.)

26

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.)

79

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis)

35

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių

29

0,24

Azija, plačialapių

52

0,24

Azija, kitos

29

0,24

Sausieji subekvatoriniai miškai

Afrika, plačialapių, > 20 m.

21

0,28

Afrika, plačialapių, ≤ 20 m.

9

0,28

Afrika, pušų (Pinus spp.) > 20 m.

18

0,28

Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m.

6

0,28

Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.)

27

0,28

Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.)

33

0,28

Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis)

27

0,28

Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių

18

0,28

Azija, plačialapių

27

0,28

Azija, kitos

18

0,28

Subekvatoriniai krūmynai

Afrika, plačialapių

6

0,27

Afrika, pušų (Pinus spp.), > 20 m.

6

0,27

Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m.

4

0,27

Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.)

18

0,27

Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.)

18

0,27

Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis)

15

0,27

Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių

9

0,27

Azija, plačialapių

12

0,27

Azija, kitos

9

0,27

Ekvatorinės (pusiaujo) kalnų sistemos

Afrika, plačialapių, > 20 m.

31

0,24

Afrika, plačialapių, ≤ 20 m.

20

0,24

Afrika, pušų (Pinus spp.), > 20 m.

19

0,24

Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m.

7

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.)

22

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.)

29

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis)

23

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių

16

0,24

Azija, plačialapių

28

0,24

Azija, kitos

15

0,24

Subtropinė

Drėgnieji (humidinio klimato) subtropiniai miškai

Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.)

42

0,28

Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.)

81

0,28

Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis)

36

0,28

Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių

30

0,28

Azija, plačialapių

54

0,28

Azija, kitos

30

0,28

Sausieji subtropiniai miškai

Afrika, plačialapių, > 20 m.

21

0,28

Afrika, plačialapių, ≤ 20 m.

9

0,32

Afrika, pušų (Pinus spp.), > 20 m.

19

0,32

Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m.

6

0,32

Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.)

34

0,32

Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.)

34

0,32

Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis)

28

0,32

Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių

19

0,32

Azija, plačialapių

28

0,32

Azija, kitos

19

0,32

Subtropinės stepės

Afrika, plačialapių

6

0,32

Afrika, pušų (Pinus spp.), > 20 m.

6

0,32

Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m.

5

0,32

Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.)

19

0,32

Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.)

19

0,32

Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis)

16

0,32

Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių

9

0,32

Azija, plačialapių > 20 m.

25

0,32

Azija, plačialapių, ≤ 20 m.

3

0,32

Azija, spygliuočių > 20 m.

6

0,32

Azija, spygliuočių, ≤ 20 m.

34

0,32

Subtropinių kalnų sistemos

Afrika, plačialapių, > 20 m.

31

0,24

Afrika, plačialapių, ≤ 20 m.

20

0,24

Afrika, pušų (Pinus spp.), > 20 m.

19

0,24

Afrika, pušų (Pinus spp.), ≤ 20 m.

7

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, eukaliptų (Eucalyptus spp.)

22

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, pušų (Pinus spp.)

34

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, didžiųjų tikmedžių (Tectona grandis)

23

0,24

Šiaurės ir Pietų Amerika, kitų plačialapių

16

0,24

Azija, plačialapių

28

0,24

Azija, kitos

15

0,24

Vidutinių platumų

Vidutinių platumų jūrinio klimato juostos miškai

Azija, Europa, plačialapių, > 20 m.

60

0,27

Azija, Europa, plačialapių, ≤ 20 m.

9

0,27

Azija, Europa, spygliuočių, > 20 m.

60

0,27

Azija, Europa, spygliuočių, ≤ 20 m.

12

0,27

Šiaurės Amerika

52

0,27

Naujoji Zelandija

75

0,27

Pietų Amerika

31

0,27

Vidutinių platumų žemyninio klimato juostos miškai ir kalnų sistemos

Azija, Europa, plačialapių, > 20 m.

60

0,27

Azija, Europa, plačialapių, ≤ 20 m.

4

0,27

Azija, Europa, spygliuočių, > 20 m.

52

0,27

Azija, Europa, spygliuočių, ≤ 20 m.

7

0,27

Šiaurės Amerika

52

0,27

Pietų Amerika

31

0,27

Subarktinė

Subarktiniai spygliuočių miškai ir kalnų sistemos

Azija, Europa, > 20 m.

12

0,24

Azija, Europa, ≤ 20 m.

1

0,24

Šiaurės Amerika

13

0,24

Subarktinė miškatundrė

Azija, Europa, > 20 m.

7

0,24

Azija, Europa, ≤ 20 m.

1

0,24

Šiaurės Amerika

7

0,24


(1)  nt = netaikoma; šiais atvejais FMG ir FI veiksniai netaikomi, o SOC apskaičiuoti gali būti taikoma ši taisyklė: SOC = SOCST × FLU


Top