28.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 86/9

(1)

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB, panaikinanti Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB, dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (2) skatinama pakuočių atliekas naudoti ir deginti atliekų deginimo įmonėse, taip gaminant energiją ir jas perdirbant.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 nustatyti bendrieji principai, kaip pašalinti valstybių narių įstatymų dėl medžiagų ir gaminių, kurie liečiasi su maistu, skirtumus, o 5 straipsnio 1 dalyje išvardyta, kokios konkrečios priemonės medžiagų ir gaminių grupėms gali būti patvirtintos. Šiame reglamente nustatyta, kad perdirbto plastiko medžiagoms ir gaminiams taikomų taisyklių derinimui turėtų būti teikiamas prioritetas.

(3)

2002 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos direktyvoje 2002/72/EB dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais (3) nustatytos taisyklės plastikinėms medžiagoms ir gaminiams, kurie skirti liesti su maisto produktais.

(4)

Plastikinėse pakuočių atliekose gali būti ankstesnio naudojimo likučių, teršalų dėl netinkamo naudojimo ir neleistinai naudotų medžiagų teršalų. Todėl reikia nustatyti specialius reikalavimus, kad būtų galima užtikrinti, jog iš perdirbto plastiko pagamintos medžiagos ir gaminiai, skirti liestis su maistu, atitinka Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio reikalavimus.

(5)

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2023/2006 dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, geros gamybos praktikos (4) nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 I priede išvardytų medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, grupių ir tų medžiagų bei gaminių derinių arba perdirbtų medžiagų ir gaminių, naudojamų šiose medžiagose ir gaminiuose, geros gamybos praktikos taisyklės.

(6)

Plastikinės atliekos gali būti apdirbamos mechaniškai, kad būtų galima gaminti perdirbtas medžiagas ir gaminius, arba jos gali būti suskaidomos iki monomerų ir oligomerų cheminės depolimerizacijos būdu. Monomerai ir oligomerai, pagaminti cheminės depolimerizacijos būdu, neturėtų būti apdirbami skirtingai nei monomerai, pagaminti cheminės sintezės būdu. Todėl jiems taikoma Direktyvoje 2002/72/EB nustatyta monomerų ir priedų leidimų suteikimo tvarka ir jie turi atitikti joje nustatytas specifikacijas ir grynumo reikalavimus. Dėl to šis reglamentas jiems neturėtų būti taikomas.

(7)

Su maistu liestis galinčių plastikinių medžiagų gamybos atraižos ir likučiai, kurie nesilietė su maistu ar nebuvo kitaip užteršti ir yra įmonėje perlydomi į naujus produktus ar parduodami trečiajai šaliai kaip dalis kokybės kontrolės sistemos pagal Reglamente (EB) Nr. 2023/2006 išdėstytas geros gamybos praktikos taisykles, turėtų būti laikomi tinkamais naudoti liečiantis su maistu ir jiems šis reglamentas neturėtų būti taikomas. Visoms kitoms plastikinių su maistu liestis galinčių medžiagų gamybos atraižoms ir likučiams šis reglamentas turėtų būti taikomas.

(8)

Už plastikinio funkcinio barjero, kaip nurodyta Direktyvoje 2002/72/EB, naudojamam perdirbtam plastikui neturėtų būti taikoma šiame reglamente nustatyta leidimų suteikimo tvarka. Direktyvoje 2002/72/EB nustatytos taisyklės už plastikinio funkcinio barjero naudojamoms medžiagoms laikomos pakankamomis, kad būtų užtikrinta ir už plastikinio funkcinio barjero naudojamo perdirbto plastiko sauga.

(9)

Direktyvoje 2002/72/EB pateikti medžiagų, kurias galima naudoti plastikinių su maistu liestis galinčių medžiagų ar gaminių gamybai, sąrašai. Buvo vertinama šių medžiagų sauga ir buvo nustatytos išsiskyrimo ribinės vertės, kad jas būtų saugu naudoti. Siekiant užtikrinti tokį patį perdirbto plastiko medžiagų ir gaminių saugos lygį, į perdirbamą plastiką turėtų būti dedami tik leistini monomerai ir priedai, o perdirbto plastiko su maistu liestis galinčios medžiagos taip pat turėtų atitikti jų išsiskyrimo ribines vertes.

(10)

Direktyvoje 2002/72/EB nustatyta, kad turi būti rengiama atitikties deklaracija, o duomenys registruojami siekiant užtikrinti, kad atitinkama informacija apie saugų plastikinių medžiagų naudojimą būtų perduodama verslo operatoriams ir kompetentingoms institucijoms. Šios bendrosios taisyklės taip pat galioja perdirbtam plastikui; todėl jos turėtų būti taikomos ir perdirbto plastiko su maistu liestis galinčioms medžiagoms ir gaminiams.

(11)

Perdirbto plastiko medžiagos ir gaminio saugą galima užtikrinti tik žaliavų savybes, taršos mažinimo proceso bei rūšiavimo veiksmingumą derinant su nustatyta perdirbto plastiko naudojimo paskirtimi. Jos priklauso nuo plastiko rūšies ir taikomo perdirbimo proceso. Visus šiuos aspektus įvertinti įmanoma tik atskirai vertinant perdirbimo procesus ir suteikiant atskirus leidimus.

(12)

Perdirbto plastiko saugą užtikrinti galima tik jei perdirbant įmanoma pagaminti tokios pačios kokybės perdirbtą plastiką. Tai galima kontroliuoti, jei taikoma veiksminga kokybės užtikrinimo sistema. Todėl į rinką turėtų būti teikiami tik veiksmingos kokybės užtikrinimo sistemos valdomu perdirbimo procesu perdirbti plastikai.

(13)

Direktyvoje 2002/72/EB pateiktas tik tų monomerų ir pirminių medžiagų, kurias galima naudoti plastikinių su maistu liestis galinčių medžiagų ir gaminių gamybai, sąrašas (pozityvusis sąrašas), todėl tik medžiagos ir gaminiai, atitinkantys Direktyvoje 2002/72/EB išdėstytas nuostatas, turėtų būti naudojami kaip žaliavos perdirbimo procesui. Tai galima įgyvendinti rūšiuojant plastikines medžiagas prieš jas perdirbant. Kai kurioms medžiagoms, kaip antai poliolefinams, dėl jų fizinių ir cheminių savybių gali reikėti taikyti 100 % rūšiavimo našumą, kad būtų užtikrinta, jog perdirbtas plastikas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio reikalavimus. Tokį rūšiavimo našumą galima pasiekti uždaroje ir kontroliuojamoje produktų grandinėje. Kalbant apie kitas medžiagas, pvz., PET, perdirbto plastiko saugą galima užtikrinti taikant mažesnio našumo rūšiavimą ir atsižvelgiant į buvusį jo naudojimą liečiantis su maistu, o tai galima faktiškai įgyvendinti sistemingai surenkant plastikines atliekas. Kiekvienos medžiagos rūšiavimo našumas turėtų būti nustatomas atskirai.

(14)

Plastiko atliekos gali būti užterštos medžiagomis, su kuriomis jos anksčiau lietėsi, medžiagomis, kurios ant jų pateko dėl atsitiktinio neteisingo naudojimo, arba medžiagomis iš su maistu liestis neskirto plastiko. Kadangi neįmanoma žinoti visų galimų užteršimo atvejų ir kadangi skirtingos plastiko rūšys skirtingai sulaiko arba išskiria teršalus, neįmanoma nustatyti apibrėžtų galutinio produkto charakteristikų, kurios būtų taikomos visų rūšių perdirbtam plastikui. Todėl reikia derinti žaliavų savybių nustatymą su tinkamu galimų teršalų šalinimo procesu, kad būtų įmanoma kontroliuoti galutinio produkto saugą.

(15)

Jei plastikinės atliekos apdirbamos mechaniškai ir smulkinamos į mažas daleles bei valomos, ypatingą dėmesį reikėtų skirti teršalų šalinimui. Reikia įrodyti, kad perdirbimo procese galimų teršalų lygį veiksmingai galima sumažinti taip, kad jie nekeltų pavojaus žmonių sveikatai. Išskiriamų teršalų kiekis gali būti tik panašaus arba daug mažesnio lygio kaip ir tas, kuris buvo nustatytas per perdirbimo proceso bandymus ar kitokius tinkamus tyrimus, ir turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio reikalavimus. Atliekant saugos vertinimą reikėtų patikrinti, ar perdirbimo procesas atitinka šiuos reikalavimus. Kalbant apie medžiagas ir gaminius, kurių neįmanoma užpildyti, kaip antai dėžės ir padėklai, kurie tvarkomi uždaroje ir kontroliuojamoje produktų grandinėje, kurioje visi gamybos, skirstymo ir naudojimo etapai yra kontroliuojami, gali pakakti įrodyti, kad tarša neįmanoma, jei jie yra naudojami tik su sausais maisto produktais, kaip antai vaisiai ir daržovės.

(16)

Kai kurių rūšių iš perdirbto plastiko pagamintos plastikinės medžiagos ir gaminiai gali būti tinkami tik liestis su konkrečių rūšių maisto produktais esant tam tikroms sąlygoms. Vertinant saugą reikėtų nustatyti šias medžiagas ir gaminius bei tinkamas lietimosi sąlygas.

(17)

Nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų dėl saugos vertinimo ir leidimų suteikimo perdirbimo procesams, kurie taikomi gaminant medžiagas ir gaminius, skirtus liestis su maistu, skirtumai gali trukdyti šių medžiagų ir gaminių laisvam judėjimui, sukurdami nelygios ir nesąžiningos konkurencijos sąlygas. Todėl leidimų suteikimo tvarka turėtų būti nustatyta Bendrijos mastu remiantis Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 9–12 straipsniuose nustatyta leidimų suteikimo tvarka.

(18)

Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 9–12 straipsniuose išdėstyta leidimų suteikimo tvarka yra taikoma leidimų medžiagoms suteikimui. Šiame reglamente turėtų būti padaryti šios tvarkos pakeitimai, kad leidimų suteikimo tvarka būtų pritaikyta perdirbimo procesų leidimų suteikimui. Šie pakeitimai yra konkrečios procedūros taisyklės, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 5 straipsnio 1 dalies n punkte.

(19)

Perdirbimo procesų saugos vertinimą turėtų atlikti Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba). Kad pareiškėjas būtų informuotas, kokius duomenis reikia pateikti atliekant saugos vertinimą, Tarnyba turėtų paskelbti išsamų vadovą, kaip parengti ir pateikti paraišką.

(20)

Po perdirbimo proceso saugos vertinimo turėtų būti priimtas rizikos valdymo sprendimas, ar galima leisti taikyti tą perdirbimo procesą. Siekiant glaudaus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo, toks sprendimas turėtų būti priimtas laikantis Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.

(21)

Kiekvienoje įmonėje perdirbimo procesas yra kitoks dėl taikomų technologijų ir proceso parametrų. Todėl leidimai turėtų būti suteikiami tik konkrečiam procesui. Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 9–12 straipsniuose išdėstyta leidimų suteikimo tvarka turėtų būti atitinkamai pakeista.

(22)

Procesą turėtų būti įmanoma taikyti skirtingose gamybos vietose tol, kol laikomasi paraiškoje ir leidime nurodytų technologijų ir proceso parametrų.

(23)

Visuomenė turėtų būti informuota apie perdirbimo procesus, kuriems suteiktas leidimas. Todėl pagal šį reglamentą turėtų būti sukurtas Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 5 straipsnio 1 dalies m punkte nurodytas Bendrijos leidžiamų perdirbimo procesų registras, įskaitant leidžiamo proceso taikymo perdirbtam plastikui srities aprašymą.

(24)

Valstybė narė turėtų prižiūrėti ir kontroliuoti perdirbimo įmonę. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (5), taip pat taikomas su maistu liestis galinčių medžiagų oficialiai kontrolei. Kompetentingų institucijų atliekamas perdirbimo įmonės auditas yra pats veiksmingiausias būdas kontroliuoti, ar perdirbimo procesas taikomas taip, kaip nurodyta leidime, ir ar veikia veiksminga kokybės užtikrinimo sistema. Todėl oficiali kontrolė, atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, turėtų apimti ir auditą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 10 straipsnyje. Auditas turėtų būti atliekamas ekonomiškai veiksmingiausiu būdu, kad kompetentingoms institucijoms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms tenkanti administracinė ir ekonominė našta būtų kuo mažesnė.

(25)

Kad būtų užtikrinta veiksminga kontrolė, valstybės narės ir Komisija turėtų būti informuotos apie perdirbimo ar gamybos vietas, kuriose taikomas leidžiamas perdirbimo procesas.

(26)

Pramonė turėtų turėti galimybę ženklinti, kad jų pakuotei gaminti buvo naudojamas perdirbtas plastikas. Tačiau ženklinimas neturėtų klaidinti vartotojų dėl perdirbto kiekio. Perdirbto plastiko ženklinimo reikalavimai dėl perdirbto plastiko kiekio išdėstyti EN ISO 14021 standarte. Kad vartotojas būtų tinkamai informuotas, ženklinant perdirbtą plastiką reikėtų laikytis skaidrumo reikalavimų, išdėstytų EN ISO 14021 arba kituose standartuose.

(27)

Pagal Reglamento (EB) 1935/2004 16 straipsnį reikalaujama turėti medžiagų ir gaminių atitikties deklaraciją. Gamintojas, iš perdirbto plastiko gaminantis medžiagas ir gaminius, turėtų deklaruoti, kad jis naudoja tik leidžiamu procesu perdirbtą plastiką ir kad galutinis produktas atitinka jam taikomus Bendrijos ir nacionalinius reikalavimus, visų pirma Reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 ir Direktyvą 2002/72/EB. Perdirbėjas gamintojui turėtų pateikti informaciją, kad perdirbtas plastikas yra pagamintas leidžiamu procesu ir nurodyti jo taikymo sritį. Todėl ir prie galutinių iš perdirbto plastiko pagamintų medžiagų bei gaminių, ir prie perdirbto plastiko turėtų būti pridėta atitikties deklaracija. Bendroji informacija, kurią reikia pateikti deklaracijoje, jau išdėstyta Direktyvoje 2002/72/EB. Todėl šiame reglamente turi būti nurodyta tik papildoma informacija apie perdirbto plastiko kiekį iš perdirbto plastiko pagamintose medžiagose ir gaminiuose.

(28)

Kadangi perdirbtų medžiagų ir gaminių jau yra valstybių narių rinkose, turėtų būti priimtos nuostatos, kuriomis būtų užtikrinta, kad perėjimas prie Bendrijos leidimų išdavimo tvarkos būtų sklandus ir nesutrikdytų dabartinės perdirbtų medžiagų ir gaminių rinkos. Pareiškėjams turėtų būti suteikta pakankamai laiko pateikti Tarnybai tokiuose produktuose naudojamo perdirbto plastiko saugos vertinimui reikalingą informaciją. Todėl turėtų būti nustatytas tam tikras laikotarpis (toliau – pradinis leidimo suteikimo etapas), per kurį pareiškėjai Tarnybai turėtų pateikti informaciją apie egzistuojančius perdirbimo procesus. Paraiškos dėl leidimų naujiems perdirbimo procesams taip pat gali būti pateiktos per pradinį leidimo suteikimo etapą. Tarnyba turėtų nedelsdama įvertinti visas paraiškas, pateiktas dėl esamų ir naujų perdirbimo procesų, apie kuriuos pradiniu leidimo suteikimo etapu buvo pateikta pakankamai informacijos.

(29)

Reikia nustatyti konkrečius reikalavimus perdirbimo procesuose taikomai kokybės užtikrinimo sistemai. Kadangi kokybės užtikrinimas yra dalis geros gamybos praktikos, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2023/2006, konkretūs reikalavimai kokybės užtikrinimo sistemai turėtų būti pateikti to reglamento priede.

(30)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

perdirbto plastiko medžiagoms ir gaminiams, pagamintiems iš monomerų ir pirminių medžiagų, gautų iš plastikinių medžiagų ir gaminių cheminės depolimerizacijos būdu;

b)

perdirbto plastiko medžiagoms ir gaminiams, pagamintiems iš Direktyvą 2002/72/EB atitinkančių nepanaudotų plastiko gamybos atraižų ir (arba) proceso atliekų, kurios perdirbamos gamybos vietoje arba naudojamos kitoje vietoje;

c)

perdirbto plastiko medžiagoms ir gaminiams, kuriems gaminti perdirbtas plastikas naudojamas už plastikinio funkcinio barjero, kaip nurodyta Direktyvoje 2002/72/EB.

a)

perdirbimo procesas – tai procesas, kuriame plastiko atliekos perdirbamos pagal perdirbimo apibrėžtį, pateiktą Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų 3 straipsnio 7 punkte; šiame reglamente šis terminas reiškia tik procesą, kuriame gaminamas perdirbtas plastikas;

b)

plastiko žaliavos – tai surinktos ir išrūšiuotos plastikinės medžiagos ir gaminiai, naudojami kaip žaliava perdirbimo procese;

c)

uždara ir kontroliuojama produktų grandinė – tai gamybos ir paskirstymo ciklai, kuriuose produktai cirkuliuoja kontroliuojant jų pakartotinį panaudojimą bei paskirstymą, ir perdirbtos medžiagos yra gaunamos tik iš šių grandinės objektų, tad netyčia pridėti pašalinių medžiagų techniškai įmanoma tik minimaliai;

d)

bandymai – tai perdirbimo proceso veiksmingumo šalinti cheminius teršalus iš plastikinių medžiagų ar gaminių įrodymas;

e)

gamintojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamame versle būtų užtikrintas šio reglamento reikalavimų dėl perdirbto plastiko medžiagų ir gaminių laikymasis;

f)

perdirbėjas – tai fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamame versle būtų užtikrintas šio reglamento reikalavimų dėl perdirbimo proceso laikymasis.

a)

plastiko žaliavų kokybė turi būti nustatoma ir kontroliuojama pagal iš anksto nustatytus kriterijus, kuriais užtikrinama galutinio perdirbto plastiko medžiagos ar gaminio atitiktis Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsniui;

b)

plastiko žaliava turi būti gaunama iš plastikinių medžiagų ir gaminių, kurie buvo pagaminti pagal Bendrijos teisės aktus, taikomus plastikinėms su maistu liestis galinčioms medžiagoms ir gaminiams, visų pirma pagal 1978 m. sausio 30 d. Tarybos direktyvą 78/142/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su medžiagomis ir gaminiais, kurių sudėtyje yra vinilo chlorido monomero ir kurie gali liestis su maisto produktais, suderinimo (6) ir pagal Direktyvą 2002/72/EB;

c)

d)

perdirbto plastiko kokybė turi būti nustatoma ir kontroliuojama pagal iš anksto nustatytus kriterijus, kuriais užtikrinama galutinio perdirbto plastiko medžiagos ar gaminio atitiktis Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsniui;

e)

turi būti nustatytos perdirbto plastiko naudojimo sąlygos, kuriomis būtų užtikrinta, kad perdirbto plastiko medžiagos ar gaminiai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnį.

a)

trumpas perdirbimo proceso aprašymas;

b)

jei reikia, rekomendacijos dėl sąlygų ar ribojimų, susijusių su plastiko žaliava;

c)

jei reikia, rekomendacijos dėl sąlygų ar ribojimų, susijusių su perdirbimo procesu;

d)

jei reikia, kriterijai, pagal kuriuos apibūdinamas perdirbtas plastikas;

e)

jei reikia, rekomendacijos dėl perdirbto plastiko naudojimo sąlygų;

f)

jei reikia, rekomendacijos dėl perdirbimo proceso atitikties leidime nustatytoms sąlygoms stebėsenos.

a)

perdirbimo proceso pavadinimas;

b)

leidimo turėtojo(-ų) pavadinimas ir adresas;

c)

trumpas perdirbimo proceso aprašymas;

d)

sąlygos ar ribojimai, taikomi plastiko žaliavai;

e)

sąlygos ar ribojimai, taikomi perdirbimo procesui;

f)

perdirbto plastiko apibūdinimas;

g)

perdirbimo proceso metu pagaminto perdirbto plastiko naudojimo sąlygos;

h)

reikalavimai dėl perdirbimo proceso atitikties leidime nustatytoms sąlygoms stebėsenos;

i)

data, nuo kurios leidimas įsigalioja.

a)

nuoroda į paraiškos originalą;

b)

techniniai dokumentai, kuriuose pateikta nauja informacija pagal 5 straipsnio 2 dalyje nurodytas gaires;

c)

nauja išsami standartizuotos formos techninių dokumentų santrauka.