13.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 8/3

(1)

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatančia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje (4), buvo nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistema Bendrijoje, siekiant skatinti taupų ir ekonomiškai veiksmingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekio mažinimą.

(2)

Pagrindinis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK), kuri Europos bendrijos vardu buvo patvirtinta Tarybos sprendimu 94/69/EB dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sudarymo (5), tikslas – stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje iki tokio lygio, kad pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdytų klimato sistemos.

(3)

2007 m. kovo 8–9 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo pabrėžta, kad gyvybiškai svarbu pasiekti strateginį tikslą – apriboti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą, kad jis neviršytų prieš industrializaciją buvusio lygio daugiau kaip 2 °C. Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės Ketvirtojoje įvertinimo ataskaitoje pristatyti naujausi mokslinių tyrimų rezultatai dar aiškiau rodo, kad neigiamas klimato kaitos poveikis kelia vis didesnę grėsmę ekosistemoms, maisto gamybai ir tvaraus vystymosi bei Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimui, taip pat žmonių sveikatai bei saugumui. Siekiant užtikrinti galimybę pasiekti 2 °C tikslą, būtina stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje laikantis apie 450 ppmv CO2 ekvivalento, o tam reikia bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, maksimaliai padidėsiantį per ateinančius 10–15 metų, vėliau sumažinti tiek, kad jis iki 2050 m. sumažėtų bent 50 %, palyginti su 1990 m. lygiu.

(4)

Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad Europos Sąjunga yra įsipareigojusi transformuoti Europos ekonomiką, kad ji labai efektyviai vartotų energiją ir jos išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai būtų nedideli, kad iki pasaulinio ir išsamaus susitarimo laikotarpiui po 2012 m. sudarymo ES tvirtai ir nepriklausomai įsipareigoja iki 2020 m. užtikrinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių sumažinimą bent 20 %, palyginti su 1990 m. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, susijusio su aviacijos sektoriumi, ribojimas yra labai svarbus indėlis, atitinkantis šį įsipareigojimą.

(5)

Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad ES yra įsipareigojusi dėl visuotinio ir išsamaus susitarimo dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamų kiekių laikotarpiui po 2012 m., kuris taps veiksmingu, rezultatyviu ir teisingu atsaku tokiu mastu, kurio reikia su klimato kaita susijusiems sunkumams įveikti. Ji patvirtino tikslą iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 %, palyginti su 1990 m., taip prisidedant prie pasaulinio ir išsamaus susitarimo laikotarpiui po 2012 m., jei kitos išsivysčiusios šalys įsipareigos užtikrinti palyginamą išmetamų kiekių sumažinimą, o ekonomiškai labiau pažengusios besivystančios šalys – tinkamai prisidėti atsižvelgdamos į savo pareigas ir atitinkamus pajėgumus. ES toliau imasi vadovaujančio vaidmens derybose dėl plataus užmojo tarptautinio susitarimo, kuris padės siekti tikslo apriboti vidutinės temperatūros didėjimą iki 2 °C ir yra įgavusi pasitikėjimo, kurį suteikė 2007 m. gruodžio mėn. Balyje įvykusioje JTBKKK Šalių tryliktojoje konferencijoje padaryta pažanga siekiant šio tikslo. ES sieks užtikrinti, kad į tokį visuotinį susitarimą būtų įtrauktos priemonės, skirtos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamus kiekius aviacijos sektoriuje ir tokiu atveju Komisija turėtų apsvarstyti, kokie šios direktyvos pakeitimai dėl orlaivių naudotojų yra būtini.

(6)

2007 m. vasario mėn. 14 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl klimato kaitos (6), kurioje nurodomas tikslas užtikrinti, kad vidutinė pasaulinė temperatūra nekiltų daugiau kaip 2 °C, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio lygiu, ir ES raginama išlaikyti vadovaujamą vaidmenį per derybas, kurių metu siekiama susitarti dėl tarptautinės sistemos siekiant kovoti su klimato kaita po 2012 m. bei neatsisakyti savo ambicingų užmojų būsimose diskusijose su tarptautiniais partneriais ir kurioje taip pabrėžiama būtinybė įsipareigoti iki 2020 m. visose pramoninėse šalyse sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekį 30 %, palyginti su 1990 m. lygiu, taip siekiant iki 2050 m. 60–80 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekį.

(7)

Pagal JTBKKK visos šalys privalo parengti ir įgyvendinti nacionalines, o tam tikrais atvejais ir regionines programas, į kurias būtų įtrauktos priemonės, skirtos mažinti klimato kaitos poveikį.

(8)

JTBKKK Kioto protokolu, kuris Europos bendrijos vardu buvo patvirtintas Tarybos sprendimu 2002/358/EB (7), išsivysčiusios šalys įpareigojamos pasitelkiant Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) siekti riboti ar mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, išmetimą iš orlaivių.

(9)

Nors Bendrija nėra 1944 m. Čikagos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – Čikagos konvencija) Susitariančioji Šalis, visos valstybės narės yra šios Konvencijos Susitariančiosios Šalys bei ICAO narės. Valstybės narės bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis ICAO toliau remia priemonių, įskaitant rinkos dėsniais grindžiamas priemones, skirtų spręsti aviacijos poveikio klimato kaitai klausimą, kūrimą. 2004 m. vykusiame šeštajame ICAO aviacijos aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo susitarta, kad specialiai aviacijai skirta prekybos taršos leidimais sistema, kuri būtų nustatyta naujame teisės akte ir kurią remtų ICAO, atrodo pakankamai nepatraukli ir nereikėtų siekti ją įgyvendinti. Todėl 2004 m. rugsėjo mėn. įvykusios 35-osios ICAO asamblėjos Rezoliucijoje Nr. A35–5 nesiūloma priimti naujo teisės akto, tačiau pritariama atvirai prekybai taršos leidimais ir galimybei valstybėms tarptautinės aviacijos išmetamuosius teršalus įtraukti į savo prekybos taršos leidimais sistemas. 2007 m. rugsėjo mėn. surengtos 36-osios ICAO asamblėjos Rezoliucijos Nr. A36–22 L priede Susitariančiosios Šalys raginamos netaikyti prekybos taršos leidimais sistemos kitų Susitariančiųjų Šalių orlaivių naudotojams, išskyrus atvejus, kai remiamasi šių šalių abipusiais susitarimais. Primindamos, kad Čikagos konvencijoje aiškiai pripažįstama kiekvienos Susitariančiosios Šalies teisė remiantis nediskriminavimo principu taikyti savo teisės aktus ir taisykles oro srityje visų valstybių orlaiviams, Europos bendrijos valstybės narės ir penkiolika kitų Europos valstybių pareiškė išlygą dėl šios rezoliucijos ir pasiliko teisę pagal Čikagos konvenciją nustatyti ir nediskriminuojant taikyti rinkos dėsniais grindžiamas priemones visų valstybių visiems orlaivių naudotojams, teikiantiems paslaugas į jų teritoriją, iš jos ar joje.

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB (8) nustatytoje Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje numatyta, kad Bendrija turi nustatyti ir įgyvendinti konkrečius veiksmus siekiant mažinti aviacijos sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, jei ICAO iki 2002 m. nesusitarė dėl tokių priemonių. 2002 m. spalio mėn., 2003 m. gruodžio mėn. ir 2004 m. spalio mėn. išvadose Taryba pakartotinai paragino Komisiją pasiūlyti veiksmus, kurių tikslas – mažinti tarptautinio oro susisiekimo poveikį klimato kaitai.

(11)

Siekiant užtikrinti reikšmingą būtiną teršalų išmetimo mažinimą, politikos kryptys ir priemonės turėtų būti įgyvendinamos valstybių narių ir Bendrijos lygmeniu visuose Bendrijos ekonomikos sektoriuose. Jei aviacijos sektoriaus poveikis klimato kaitai ir toliau didės tokiais pat tempais, šis sektorius gerokai pakenks teršalų išmetimo mažinimo tikslui, kuris, kovojant su klimato kaita, įgyvendinamas kituose sektoriuose.

(12)

2005 m. rugsėjo 27 d. komunikatu Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, pavadintu „Aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimas“, Komisija pateikė aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimo strategiją. Strategijoje, kuri yra visapusiško priemonių rinkinio sudedamoji dalis, buvo pasiūlyta įtraukti aviaciją į Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų prekybos taršos leidimais sistemą ir numatyta įgyvendinant antrąjį Europos klimato kaitos programos etapą sudaryti darbo grupę aviacijos klausimais, kuri suburtų daug suinteresuotų šalių ir svarstytų, kaip įtraukti aviaciją į Bendrijos sistemą. 2005 m. gruodžio 2 d. išvadose Taryba pripažino, kad ekonominiu ir aplinkos požiūriu aviacijos sektoriaus įtraukimas į Bendrijos sistemą atrodo geriausias sprendimas, ir paragino Komisiją iki 2006 m. pabaigos pateikti teisės akto projektą. 2006 m. liepos 4 d. rezoliucijoje dėl aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimo (9) Europos Parlamentas pripažino, kad prekyba taršos leidimais gali būti visapusiško priemonių rinkinio, skirto klausimams dėl aviacijos poveikio klimatui spręsti, sudedamąja dalimi, jei tik ji bus tinkamai parengta.

(13)

Į išsamų priemonių paketą taip pat turėtų būti įtrauktos ir veiklos bei technologinės priemonės. Oro eismo valdymo pagerinimai taikant bendro Europos dangaus ir Europos oro eismo naujos kartos valdymo sistemos (SESAR) programas galėtų leisti iki 12 % pagerinti degalų sunaudojimo ekonomiškumą. Naujų technologijų, įskaitant orlaivių degalų sunaudojimo ekonomiškumo pagerinimo metodus, tyrimai gali dar labiau sumažinti aviacijos išmetamų teršalų kiekį.

(14)

Šia direktyva daromų Direktyvos 2003/87/EB pakeitimų tikslas – mažinti aviacijai priskirtiną poveikį klimato kaitai įtraukiant aviacijos išmetamuosius teršalus į Bendrijos sistemą.

(15)

Orlaivių naudotojai tiesiogiai kontroliuoja eksploatuojamų orlaivių rūšis ir jų skrydžius, todėl jie turėtų atsakyti už šia direktyva nustatytų įpareigojimų vykdymą, įskaitant įsipareigojimą parengti stebėsenos planą ir pagal šį planą stebėti išmetamus teršalus bei teikti ataskaitas. Orlaivio naudotojas gali būti identifikuojamas naudojant ICAO žymenį arba bet kokį kitą skrydžio identifikavimui naudojamą pripažintą žymenį. Jei orlaivio naudotojo tapatybė nežinoma, orlaivio naudotoju laikomas orlaivio savininkas, nebent jis nurodo, kuris kitas asmuo yra orlaivio naudotojas.

(16)

Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų ir pagerinti ekologinį veiksmingumą, visų skrydžių į Bendrijos aerodromus ir iš jų metu išmetami teršalai turėtų būti įtraukti nuo 2012 m.

(17)

Bendrija ir jos valstybės narės turėtų toliau siekti susitarimo dėl pasaulinio masto priemonių, skirtų aviacijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Bendrijos sistema gali būti pavyzdys, pagal kurį prekybos taršos leidimais sistema būtų naudojama visame pasaulyje. Bendrija ir jos valstybės narės šios direktyvos įgyvendinimo metu turėtų palaikyti nuolatinį ryšį su trečiosiomis šalimis ir skatinti trečiąsias šalis imtis lygiaverčių priemonių. Jeigu trečioji šalis patvirtina skrydžių į Bendriją poveikio klimatui mažinimo priemones, kurių poveikis aplinkai yra mažiausiai toks pat, kaip šios direktyvos, Komisija, pasikonsultavusi su ta šalimi, turėtų apsvarstyti turimas galimybes užtikrinti optimalią Bendrijos sistemos ir trečiosios šalies taikomų priemonių sąveiką. Trečiosiose šalyse kuriamos išmetamųjų teršalų prekybos sistemos pradeda užtikrinti optimalią sąveiką su Bendrijos sistema aviacijos srityje. Dvišaliai susitarimai, susiejantys Bendrijos sistemą su kitomis prekybos sistemomis, kurie formuoja bendrą sistemą arba atsižvelgia į lygiavertes priemones, siekiant išvengti dvigubo reguliavimo, galėtų tapti žingsniu į priekį link pasaulinio susitarimo. Kai sudaromi tokie dvišaliai susitarimai, Komisija gali iš dalies pakeisti į Bendrijos sistemą įtrauktas aviacijos veiklos rūšis, įskaitant atitinkamą bendro orlaivių naudotojams išduotų leidimų skaičiaus patikslinimą.

(18)

Laikantis geresnio reguliavimo principo tam tikriems skrydžiams Bendrijos sistema turėtų būti netaikoma. Siekiant toliau užkirsti kelią neproporcingai administracinei naštai, komercinių oro transporto priemonių naudotojams, kurie per trejus iš eilės keturių mėnesių laikotarpius atlieka mažiau nei 243 skrydžius per laikotarpį, ši Bendrijos sistema neturėtų būti taikoma. Tai būtų naudinga oro vežėjams, kurie teikia nedaug paslaugų pagal Bendrijos sistemą, įskaitant besivystančių šalių oro vežėjus.

(19)

Aviacija daro įtaką pasaulio klimatui: šiame sektoriuje išmetamas anglies dioksidas, azoto oksidai, vandens garai bei sulfatų ir suodžių dalelės. Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė apytikriai nustatė, kad bendras dabartinis aviacijos poveikis klimatui yra 2–4 kartus didesnis nei vien tik šiame sektoriuje praeityje išmesto anglies dioksido poveikis. Naujausi Bendrijos mokslo tyrimų rezultatai rodo, kad bendras aviacijos poveikis klimatui galėtų būti maždaug du kartus didesnis už vien tik anglies dioksido poveikį. Tačiau nė viename iš šių apskaičiavimų neatsižvelgiama į ypač neaiškų plunksninių debesų poveikį. Pagal Sutarties 174 straipsnio 2 dalį Bendrijos aplinkos politika turi būti grindžiama atsargumo principu. Laukiant pažangos mokslo srityje, kuo daugiau dėmesio turėtų būti skiriama aviacijos poveikio klausimui. Su išmetamais azoto oksidais susiję klausimai bus sprendžiami kituose teisės aktuose, kuriuos 2008 m. pasiūlys Komisija. Turėtų būti skatinami inversijos pėdsakų ir plunksninių debesų formavimosi bei veiksmingų mažinimo priemonių tyrimai, įskaitant veiklos ir technines priemones.

(20)

Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų reikėtų nustatyti suderintą leidimų paskirstymo metodiką, skirtą nustatyti bendrą išduotinų leidimų skaičių ir paskirstyti leidimus orlaivių naudotojams. Dalis leidimų bus paskirstyta aukciono būdu pagal taisykles, kurias parengs Komisija. Dalis leidimų turėtų būti atidedama į specialų rezervą, skirtą užtikrinti naujiems orlaivių naudotojams galimybę patekti į rinką ir padėti orlaivių naudotojams, kurie labai padidina atliekamų skrydžių tonkilometrių skaičių. Veiklą nutraukusiems orlaivių naudotojams leidimai turėtų būti išduodami iki laikotarpio, kuriam jau buvo paskirti nemokami leidimai, pabaigos.

(21)

Reikėtų visapusiškai suderinti visiems sistemoje dalyvaujantiems orlaivių naudotojams nemokamai išduotų leidimų skaičių siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas orlaivių naudotojams, atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno orlaivio naudotojo skrydžius, vykdomus iš ES ir jos viduje, reguliuos viena valstybė narė, ir į nediskriminuojančias dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų su trečiosiomis šalimis nuostatas.

(22)

Aviacija prisideda prie žmogaus veiklos daromo poveikio bendrai klimato kaitai, o iš orlaivių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis aplinkosaugai gali būti sušvelnintas imantis priemonių klimato kaitos problemoms ES ir trečiosiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse, spręsti ir finansuojant mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą siekiant sušvelninti šį poveikį ir prisitaikyti, ypač aeronautikos ir oro transporto srityse. Laikantis subsidiarumo principo priimami sprendimai dėl nacionalinių viešųjų išlaidų priklauso valstybių narių kompetencijai. Nepažeidžiant šios nuostatos, leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos arba lygiavertė suma, kai to reikalaujama dėl svarbių valstybės narės biudžeto principų, pavyzdžiui, vieningumo ir universalumo principų, turėtų būti naudojamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimui, prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio ES ir trečiosiose šalyse, mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros finansavimui siekiant sušvelninti poveikį bei prisitaikyti ir Bendrijos sistemos administravimo išlaidoms padengti. Aukcionuose gaunamos pajamos taip pat turėtų būti naudojamos nedidelį teršalų kiekį išmetančiam transportui. Aukcione gautos įplaukos pirmiausia turėtų būti naudojamos įnašams į Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių fondą padengti bei priemonėms, kurios padėtų užkirsti kelią miškų kirtimui ir sudarytų palankesnes sąlygas prisitaikyti besivystančiose šalyse, finansuoti. Šios direktyvos nuostatos, susijusios su pajamų naudojimu, neturėtų daryti įtakos sprendimams dėl leidimų pardavimo aukcione gautų pajamų naudojimo, priimamiems vykdant platesnio pobūdžio Direktyvos 2003/87/EB bendrą peržiūrą.

(23)

Apie nuostatas dėl įplaukų iš aukciono naudojimo reikėtų pranešti Komisijai. Toks pranešimas neatleidžia valstybių narių nuo Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatyto įsipareigojimo pranešti apie tam tikras nacionalines priemones. Ši direktyva neturėtų pažeisti jokių būsimų valstybės pagalbos procedūrų, kurių gali būti imamasi pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius, rezultatų.

(24)

Siekiant didinti Bendrijos sistemos ekonomiškumą, orlaivių naudotojai turėtų turėti galimybę naudoti projektų veiklos patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus (PTEMV) ir išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus (TEMV), kad galėtų įvykdyti įsipareigojimą grąžinti leidimus iki suderinto lygio. TEMV ir PTEMV naudojimas turėtų atitikti tinkamumo naudoti prekybos taršos leidimais sistemoje kriterijus, išdėstytus šioje direktyvoje. Valstybių narių PTEMV ir TEMV naudojimo Kioto protokolo pirmojo įsipareigojimų laikotarpio metu procentinių dalių vidurkis yra apytiksliai 15 %.

(25)

2008 m. kovo 13 d. ir 14 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadose pripažinta, kad pasauliniame konkurencinių rinkų kontekste anglies junginių šaltinių perkėlimo problema kelia susirūpinimą ir ją reikia išnagrinėti ir neatidėliojant spręsti naujoje Išmetamųjų teršalų prekybos leidimų direktyvoje, kad būtų galima imtis priemonių, jei tarptautinės derybos baigtųsi nesėkme. Tarptautinis susitarimas tebėra geriausias būdas šiam klausimui spręsti.

(26)

Siekiant mažinti orlaivių naudotojams tenkančią administravimo naštą, už kiekvieną orlaivio naudotoją turėtų atsakyti viena valstybė narė. Valstybės narės turėtų būti įpareigotos užtikrinti, kad orlaivių naudotojai, kuriems leidimas oro susisiekimui vykdyti buvo išduotas toje valstybėje narėje, leidimo neturintys orlaivių naudotojai arba trečiųjų šalių orlaivių naudotojai, kurių didžiausias išmetamųjų teršalų kiekis baziniais metais tenka tai valstybei narei, laikytųsi šios direktyvos reikalavimų. Jeigu orlaivio naudotojas nesilaiko šios direktyvos reikalavimų ir kitomis vykdymo priemonėmis, kurių imasi administruojanti valstybė narė, nepavyksta užtikrinti, kad būtų laikomasi šių reikalavimų, valstybės narės turėtų veikti solidariai. Todėl administruojanti valstybė narė turėtų turėti galimybę paprašyti Komisijos kraštutiniu atveju atitinkamo orlaivio naudotojo atžvilgiu priimti sprendimą dėl draudimo vykdyti veiklą Bendrijos lygmeniu.

(27)

Siekiant išsaugoti Bendrijos sistemos apskaitos sistemos vientisumą atsižvelgiant į tai, kad tarptautinės aviacijos išmetamieji teršalai nėra įtraukti į valstybių narių pagal Kioto protokolą prisiimtus įsipareigojimus, aviacijos sektoriui skirti leidimai turėtų būti naudojami tik siekiant įgyvendinti orlaivių naudotojams nustatytus įsipareigojimus grąžinti leidimus pagal šią direktyvą.

(28)

Siekdamos užtikrinti vienodą orlaivių naudotojų statusą, valstybės narės, administruodamos orlaivių naudotojus, už kuriuos jos atsakingos, turėtų vadovautis suderintomis taisyklėmis ir remtis konkrečiomis gairėmis, kurias parengs Komisija.

(29)

Siekiant užtikrinti Bendrijos sistemos vientisumą aplinkos atžvilgiu, turėtų būti laikoma, kad vienetai, kurių atsisako orlaivių naudotojai, prisideda tik prie tų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų, kuriuose atsižvelgiama į tokio pobūdžio teršalus.

(30)

Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrolė) gali turėti informacijos, kuri galėtų padėti valstybėms narėms ar Komisijai įgyvendinti įsipareigojimus pagal šią direktyvą.

(31)

Bendrijos sistemos nuostatos, susijusios su išmetamųjų teršalų stebėsena, ataskaitų teikimu ir tikrinimu bei su naudotojams taikytinomis nuobaudomis, taip pat turėtų būti taikomos orlaivių naudotojams.

(32)

Komisija turėtų peržiūrėti Direktyvos 2003/87/EB veikimą, susijusį su aviacijos veikla, atsižvelgiant į jos taikymo patirtį, ir pateikti pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai.

(33)

Atliekant Direktyvos 2003/87/EB veikimo peržiūrą, susijusią su aviacijos veiklos rūšimis, turėtų būti atsižvelgiama į tų šalių, kurios neturi tinkamų ir panašių alternatyvių transporto priemonių ir dėl to labai priklauso nuo oro susisiekimo, ir kuriose turizmo sektorius labai prisideda prie tų šalių bendrojo vidaus produkto, struktūrinės priklausomybės nuo aviacijos. Turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys problemoms, susijusioms su pateikimu į rinką ir konkurencingumu, su kuriomis susiduria atokiausi Bendrijos regionai, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje, ir problemoms, susijusioms su viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimais įgyvendinant šią direktyvą, sušvelninti ar netgi panaikinti.

(34)

Ministrų deklaracija dėl Gibraltaro oro uosto, dėl kurios susitarta 2006 m. rugsėjo 18 d. Kordoboje įvykusiame Dialogo dėl Gibraltaro forumo pirmajame ministrų susitikime, pakeis 1987 m. gruodžio 2 d. Londone sudarytą bendrą deklaraciją dėl oro uosto, ir visapusiškas tos deklaracijos laikymasis laikomas 1987 m. Deklaracijos laikymusi.

(35)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10).

(36)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus patvirtinti priemones dėl leidimų, kurių neprivaloma išduoti nemokamai, pardavimo aukcione; patvirtinti išsamias taisykles dėl specialiojo rezervo tam tikriems orlaivių naudotojams veikimo ir dėl tvarkos, susijusios su prašymais Komisijai priimti sprendimą dėl draudimo vykdyti veiklą nustatymo orlaivio naudotojui; ir iš dalies keisti I priede išvardytas aviacijos veiklos rūšis, jei trečioji šalis nustato priemones, skirtas mažinti aviacijos poveikį klimato kaitai. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, papildant šią direktyvą naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(37)

Kadangi šios direktyvos tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bendrija dėl siūlomų veiksmų masto arba poveikio gali juos pasiekti geriau, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(38)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (11) 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti.

(39)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2003/87/EB,

1)

prieš 1 straipsnį įterpiamas šis pavadinimas:

2)

2 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Šios direktyvos taikymas Gibraltaro oro uostui neturi įtakos Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės atitinkamoms teisinėms pozicijoms ginče dėl suverenių teisių į teritoriją, kurioje yra oro uostas.“;

3)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

po 3 straipsnio įterpiamas šis skyrius:

„II   SKYRIUS

AVIACIJA

3a straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos leidimų, susijusių su I priede išvardytų rūšių aviacijos veikla, paskirstymui ir išdavimui.

3b straipsnis

Aviacijos veiklos rūšys

Iki 2009 m. rugpjūčio 2 d. Komisija pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą parengia gaires dėl išsamaus I priede išvardytų aviacijos veiklos rūšių aiškinimo.

3c straipsnis

Bendras aviacijai skirtų leidimų skaičius

1.   Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. bendras orlaivių naudotojams paskirstytinų leidimų skaičius lygus 97 % ankstesnio laikotarpio aviacijos emisijų kiekio.

2.   11 straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu, kuris prasideda 2013 m. sausio 1 d. ir jei atliekant 30 straipsnio 4 dalyje numatytą peržiūrą nepadaroma pakeitimų kiekvienu vėlesniu laikotarpiu, bendras orlaivių naudotojams paskirstytinų leidimų skaičius lygus 95 % ankstesnio laikotarpio aviacijos emisijų kiekio, padauginto iš laikotarpio metų skaičiaus.

Ši procentinė dalis gali būti peržiūrėta bendros šios direktyvos peržiūros metu.

3.   Komisija peržiūri bendrą orlaivių naudotojams paskirstytinų leidimų skaičių laikydamasi 30 straipsnio 4 dalies.

4.   Iki 2009 m. rugpjūčio 2 d. Komisija, remdamasi geriausiais turimais duomenimis, priima sprendimą dėl ankstesnio laikotarpio aviacijos emisijų ir dėl faktine eismo informacija pagrįstos sąmatos. Šį sprendimą svarsto 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas.

3d straipsnis

Aviacijai skirtų leidimų paskirstymas aukcione

1.   3c straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu aukcione parduodama 15 % leidimų.

2.   Nuo 2013 m. sausio 1 d. 15 % leidimų parduodama aukcione. Ši procentinė dalis gali būti padidinta atsižvelgiant į bendros šios direktyvos peržiūros rezultatus.

3.   Priimamas reglamentas, kuriame pateikiamos išsamios nuostatos dėl valstybių narių aukcione parduotinų leidimų, kurių neprivaloma išduoti nemokamai pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis arba 3f straipsnio 8 dalį. Leidimų skaičius, kurį kiekviena valstybė narė turės parduoti aukcione kiekvienu laikotarpiu, yra proporcingas šiai valstybei narei tenkančiai bendrai visoms valstybėms narėms ataskaitiniais metais priskirtų aviacijos emisijų daliai, apie kurią pranešama pagal 14 straipsnio 3 dalį ir kuri patikrinama pagal 15 straipsnį. 3c straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu ataskaitiniais metais laikomi 2010 m., o kiekvienu 3c straipsnyje nurodytu vėlesniu laikotarpiu ataskaitiniais metais laikomi kalendoriniai metai, kurie pasibaigia likus 24 mėnesiams iki laikotarpio, kuriuo vyks aukcionas, pradžios.

Tas reglamentas, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamas pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.   Valstybės narės nustato, kaip bus naudojamos leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos. Šios pajamos turėtų būti naudojamos klimato kaitos problemoms ES ir trečiosiose šalyse spręsti, inter alia, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio ES ir trečiosiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse, mokslinių tyrimų ir pokyčių finansavimui siekiant sušvelninti šį poveikį ir prisitaikyti, ypač aeronautikos ir oro transporto srityse, išmetamų dujų kiekio naudojant nedidelį teršalų kiekį išmetantį transportą sumažinimui ir Bendrijos sistemos administravimo išlaidų padengimui. Aukcione gautos įplaukos taip pat turėtų būti naudojamos įnašams į Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių fondą padengti bei priemonėms, kurios padėtų užkirsti kelią miškų kirtimui, finansuoti.

Valstybės narės praneša Komisijai apie veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį.

5.   Informacija, pateikta Komisijai pagal šią direktyvą, neatleidžia valstybių narių nuo įpareigojimo teikti informaciją, nustatyto Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje.

3e straipsnis

Leidimų paskirstymas ir išdavimas orlaivių naudotojams

1.   Kiekvienu 3c straipsnyje nurodytu laikotarpiu kiekvienas orlaivio naudotojas gali kreiptis dėl nemokamai skiriamų leidimų. Paraišką galima pateikti perduodant administruojančios valstybės narės kompetentingai institucijai patikrintus I priede nurodytų rūšių aviacijos veiklos, kurią vykdė tas orlaivio naudotojas, tonkilometrių duomenis už stebėsenos metus. Šiame straipsnyje stebėsenos metais laikomi kalendoriniai metai, kurie pasibaigia likus 24 mėnesiams iki laikotarpio, su kuriuo jie susiję pagal IV ir V priedus, pradžios arba 3c straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio atveju – 2010 m. Kiekviena paraiška pateikiama likus ne mažiau kaip 21 mėnesiui iki laikotarpio, su kuriuo ji yra susijusi, pradžios arba 3c straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio atveju – iki 2011 m. kovo 31 d.

2.   Likus ne mažiau kaip aštuoniolikai mėnesių iki laikotarpio, su kuriuo yra susijusi paraiška, pradžios, arba 3c straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio atveju – iki 2011 m. birželio 30 d. – valstybės narės paraiškas, gautas pagal 1 dalį, pateikia Komisijai.

3.   Likus ne mažiau kaip penkiolikai mėnesių iki kiekvieno 3c straipsnio 2 dalyje nurodyto laikotarpio pradžios arba 3c straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio atveju – iki 2011 m. rugsėjo 30 d. – Komisija apskaičiuoja ir priima sprendimą, nurodantį:

Atskaitos dydis, nurodytas e punkte, kuris išreiškiamas leidimais tonkilometriams, apskaičiuojamas d punkte nurodytą leidimų skaičių dalijant iš tonkilometrių duomenų, nurodytų Komisijai pagal 2 dalį pateiktose paraiškose, sumos.

4.   Per tris mėnesius nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pagal 3 dalį dienos kiekviena administruojanti valstybė narė apskaičiuoja ir paskelbia:

5.   Iki 2012 m. vasario 28 d., o vėliau kasmet iki vasario 28 d. administruojančios valstybės narės kompetentinga institucija kiekvienam orlaivio naudotojui išduoda tam orlaivio naudotojui tiems metams pagal šį straipsnį arba 3f straipsnį skirtų leidimų skaičių.

3f straipsnis

Specialus tam tikriems orlaivių naudotojams skirtas rezervas

1.   Kiekvienu 3c straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu 3 % paskirstytino bendro leidimų skaičiaus atidedama į specialų rezervą, skirtą orlaivių naudotojams:

ir kurių veikla pagal a punktą arba papildoma veikla pagal b punktą, nėra veikla, kuria visiškai ar iš dalies tęsiama kito orlaivio naudotojo anksčiau vykdyta aviacijos veikla.

2.   Reikalavimus pagal 1 dalį atitinkantis orlaivio naudotojas gali kreiptis dėl nemokamai iš specialiojo rezervo skiriamų leidimų pateikdamas paraišką jį administruojančios valstybės narės kompetentingai institucijai. Paraiška pateikiama 3c straipsnio 2 dalyje nurodyto laikotarpio, su kuriuo ji yra susijusi, trečiaisiais metais iki birželio 30 d.

Pagal 1 dalies b punktą orlaivių naudotojui išduodama ne daugiau, kaip 1 000 000 leidimų.

3.   Paraiškoje pagal 2 dalį:

4.   Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo paraiškos pateikimo pagal 2 dalį termino, valstybės narės pateikia Komisijai pagal tą dalį gautas paraiškas.

5.   Ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo paraiškos pateikimo pagal 2 dalį termino, Komisija priima sprendimą dėl atskaitos dydžio, kuriuo turi būti remiamasi nemokamai paskirstant leidimus orlaivių naudotojams, kurių paraiškos buvo pateiktos Komisijai pagal 4 dalį.

Laikantis 6 dalies nuostatų, atskaitos dydis apskaičiuojamas specialiajame rezerve esančių leidimų skaičių dalijant iš toliau nurodytų duomenų sumos:

6.   Taikant 5 dalį nurodytą atskaitos dydį, metams skirtų leidimų skaičius, išreikštas tonkilometriais, neturi būti didesnis už orlaivių naudotojams pagal 3e straipsnio 4 dalį metams skirtų leidimų skaičių, išreikštą tonkilometriais.

7.   Per tris mėnesius nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal 5 dalį dienos kiekviena administruojanti valstybė narė apskaičiuoja ir paskelbia:

8.   Valstybės narės aukcione parduoda iš specialiojo rezervo nepaskirtus leidimus.

9.   Komisija gali nustatyti išsamias taisykles dėl specialiojo rezervo veikimo pagal šį straipsnį, įskaitant atitikimo reikalavimų kriterijams pagal 1 dalį įvertinimą. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3g straipsnis

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo planai

Administruojanti valstybė narė užtikrina, kad kiekvienas orlaivio naudotojas pateiktų tos valstybės narės kompetentingai institucijai stebėsenos planą, kuriame būtų nustatytos priemonės, skirtos stebėti emisijų kiekius bei tonkilometrių duomenis ir teikti ataskaitas apie juos paraiškos pagal 3e straipsnį tikslais, ir užtikrina, kad tokius planus patvirtintų kompetentingos institucijos laikydamosi pagal 14 straipsnį priimtų gairių.“;

5)

įterpiamas šis pavadinimas ir straipsnis:

„III   SKYRIUS

STACIONARŪS ĮRENGINIAI

3h straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų leidimams ir leidimų, susijusių su I priede išvardytų rūšių veikla, išskyrus aviacijos veiklą, paskirstymui ir išdavimui.“;

6)

6 straipsnio 2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

7)

po 11 straipsnio įterpiamas šis pavadinimas:

8)

11a straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a.   3c straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu orlaivių naudotojai gali naudoti PTEMV ir TEMV, neviršydami 15 % leidimų, kurių jie turi atsisakyti pagal 12 straipsnio 2a dalį, skaičiaus.

Vėlesniais laikotarpiais PTEMV ir TEMV procentinė dalis, kuri gali būti naudojama aviacijos srityje, peržiūrima šios direktyvos bendros peržiūros metu ir atsižvelgiant į tarptautinio klimato kaitos režimo raidą.

Komisija paskelbia šią procentinę dalį likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki kiekvieno 3c straipsnyje nurodyto laikotarpio pradžios.“;

9)

11b straipsnio 2 dalyje žodžiai „iš įrenginių, kuriems“ pakeičiami žodžiais „vykdant veiklos rūšis, kurioms“;

10)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

13 straipsnio 3 dalyje žodžiai „12 straipsnio 3 dalį“ pakeičiami žodžiais „12 straipsnio 2a arba 3 dalį“;

12)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Tikrinimas

Valstybės narės užtikrina, kad operatorių ir orlaivių naudotojų pagal 14 straipsnio 3 dalį pateikiamos ataskaitos būtų tikrinamos taikant V priede nustatytus kriterijus ir visas Komisijos pagal šį straipsnį priimtas išsamias nuostatas, ir kad kompetentingai institucijai apie tai būtų pranešta.

Valstybės narės užtikrina, kad operatorius ar orlaivio naudotojas, kurių ataskaita dėl per praėjusius metus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų iki kiekvienų metų kovo 31 d. nebuvo patikrinta ir pripažinta atitinkančia reikalavimus pagal V priede išvardytus kriterijus ir visas Komisijos pagal šį straipsnį priimtas išsamias nuostatas, negalėtų perleisti kitų leidimų tol, kol to operatoriaus ar orlaivio naudotojo ataskaita nebus pripažinta atitinkančia nustatytus reikalavimus.

Komisija gali priimti išsamias nuostatas dėl orlaivių naudotojų pagal 14 straipsnio 3 dalį pateiktų ataskaitų ir pagal 3e ir 3f straipsnius pateiktų paraiškų tikrinimo, taip pat dėl tikrintojų naudojamų tikrinimo procedūrų, pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.“;

14)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

įterpiami šie straipsniai:

„18a straipsnis

Administruojanti valstybė narė

1.   Administruojanti valstybė narė orlaivio naudotojo atžvilgiu yra ši:

2.   Jei pirmaisiais dvejais kurio nors 3c straipsnyje nurodyto laikotarpio metais jokios aviacijos emisijos, išmestos orlaivio naudotojui, kuriam taikomas šio straipsnio 1 dalies b punktas, vykdant skrydžius, nėra priskiriamos jį administruojančiai valstybei narei, orlaivio naudotojas kitam laikotarpiui perduodamas kitai administruojančiai valstybei narei. Naujoji administruojanti valstybė narė yra valstybė narė, kuriai teko didžiausia apskaičiuotų aviacijos emisijų, išmestų tam orlaivio naudotojui vykdant skrydžius ankstesnio laikotarpio pirmaisiais dvejais metais, dalis.

3.   Remdamasi geriausia turima informacija, Komisija:

4.   Komisija gali pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą parengti gaires, kuriomis vadovaudamosi valstybės narės pagal šią direktyvą administruotų orlaivių naudotojus.

5.   1 dalyje „baziniai metai“ veiklą Bendrijoje po 2006 m. sausio 1 d. pradėjusio orlaivio naudotojo atžvilgiu – tai pirmieji kalendoriniai veiklos metai, visais kitais atvejais – 2006 m. sausio 1 d. prasidėję kalendoriniai metai.

18b straipsnis

Eurokontrolės teikiama pagalba

Siekdama įgyvendinti įsipareigojimus pagal 3c straipsnio 4 dalį ir 18a straipsnį, Komisija gali kreiptis pagalbos į Eurokontrolę arba kitą atitinkamą organizaciją ir, siekdama šio tikslo, gali sudaryti su tomis organizacijomis tinkamus susitarimus.

16)

19 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

17)

23 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“;

18)

Įterpiamas šis straipsnis:

„25a straipsnis

Trečiųjų šalių priemonės siekiant mažinti aviacijos poveikį klimato kaitai

1.   Jei trečioji šalis patvirtina priemones, kurių tikslas – mažinti iš tos šalies kylančių ir Bendrijoje nutūpiančių orlaivių poveikį klimato kaitai, Komisija, pasikonsultavusi su ta trečiąja šalimi ir valstybėmis narėmis komitete, nurodytame 23 straipsnio 1 dalyje, apsvarsto esamas galimybes užtikrinti optimalią Bendrijos sistemos ir tos šalies taikomų priemonių sąveiką.

Prireikus Komisija gali priimti pakeitimus, kad skrydžiai iš atitinkamos trečiosios šalies būtų išbraukti iš I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklos, arba numatyti kiti I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklos pakeitimai, kurie reikalingi susitarimo pagal ketvirtą pastraipą tikslais. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai gali siūlyti bet kokius kitus šios direktyvos pakeitimus.

Prireikus pagal Sutarties 300 straipsnio 1 dalį Komisija taip pat gali teikti rekomendacijas Tarybai pradėti derybas siekiant sudaryti susitarimą su atitinkama trečiąja šalimi.

2.   Bendrija ir jos valstybės narės toliau siekia susitarimo dėl pasaulinio masto priemonių, skirtų aviacijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Atsižvelgdama į bet kurį tokį susitarimą Komisija svarsto, ar šios direktyvos pakeitimų nuostatos, taikomos orlaivių naudotojams, yra būtinos.“;

19)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

20)

30 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   Iki 2014 m. gruodžio 1 d., remdamasi šios direktyvos taikymo stebėsenos rezultatais ir patirtimi, Komisija peržiūri šios direktyvos veikimą su I priede išvardytų rūšių aviacijos veikla susijusiose srityse ir prireikus pagal Sutarties 251 straipsnį gali pateikti pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija visų pirma atsižvelgia į:

Komisija atitinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

21)

po 30 straipsnio įterpiamas šis pavadinimas:

22)

I, IV ir V priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.