18.9.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 243/7

(1)

2006 m. lapkričio 10 d. Komisija gavo skundą, kurį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pateikė gamintojas Tosoh Hellas AIC (toliau – skundo pateikėjas), kuris gamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visų Bendrijoje gaminamų tam tikrų mangano dioksidų.

(2)

Skunde pateikta pakankamai dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako pradėti tyrimą.

(3)

Tyrimas inicijuotas 2006 m. gruodžio 21 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus pranešimą apie inicijavimą (2).

(4)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitam Bendrijos gamintojui, eksportuojančiam gamintojui, importuotojui, žinomiems susijusiems naudotojams ir Pietų Afrikos atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą būti išklausytoms.

(5)

Skundą pateikęs gamintojas, eksportuojantis gamintojas, importuotojas ir naudotojai pareiškė savo nuomonę. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių jas išklausyti, tokia galimybė buvo suteikta.

(6)

Klausimynai buvo išsiųsti visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymus atsiuntė eksportuojantis Pietų Afrikos gamintojas, skundą pateikęs gamintojas, nagrinėjamojo Pietų Afrikos kilmės produkto importuotojas ir keturi nagrinėjamojo produkto naudotojai.

(7)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga siekiant padaryti laikinas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, bei atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

(8)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. spalio 1 d.–2006 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Analizuojant žalos vertinimui svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(9)

Nagrinėjamasis produktas yra Pietų Afrikos kilmės elektrolitinio proceso metu gauti ir po jo termiškai neapdoroti mangano dioksidai (EMD). Paprastai jų klasifikacinis KN kodas yra ex 2820 10 00.

(10)

Nagrinėjamąjį produktą sudaro dvi pagrindinės rūšys: anglies-cinko EMD ir šarminiai EMD. Abi dioksidų rūšys gaminamos elektrolitinio proceso metu, kai pritaikius tam tikrus parametrus gaunamas anglies-cinko EMD arba šarminiai EMD. Abiejose rūšyse paprastai yra daug gryno mangano ir jos dažnai naudojamos kaip tarpiniai produktai sausųjų elementų baterijoms gaminti.

(11)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nepaisant kai kurių tam tikrų fizinių ir cheminių savybių (tankio, vidutinio dalelės matmens, Brunauer-Emmet-Teller (BET) paviršiaus ploto ir šarminio potencialo) skirtumų, abi nagrinėjamojo produkto rūšys turi tas pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir yra naudojamos tais pačiais tikslais. Todėl padaryta išvada, kad šiame tyrime jos bus laikomos vienu produktu.

(12)

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad yra kitos mangano dioksidų rūšys, tačiau jos neturi tų pačių pagrindinių fizinių, cheminių ir (arba) techninių savybių kaip EMD ir paprastai naudojamos skirtingais tikslais. Todėl jos nepriklauso nagrinėjamajam produktui. Atskiri produktai yra: i) natūralaus mangano dioksidai, kuriuose yra daug priemaišų, o jų klasifikacinis KN kodas skiriasi: pvz. 2602 00 00; ii) cheminio mangano dioksidai, kurie gaunami cheminio proceso metu ir kurių tankis yra gerokai mažesnis, o BET paviršiaus plotas – kur kas didesnis nei EMD; iii) taip pat termiškai apdoroti elektrolitinio mangano dioksidai, kurie, nors kaip ir EMD gauti elektrolitinio proceso metu, nuo jų skiriasi keliomis pagrindinėmis savybėmis (tūriniu drėgniu, kristaline struktūra ir šarminiu potencialu), dėl kurių jie labiau tinka ličio baterijoms, kurių pagrindą sudaro nevandeninės sistemos ir kuriose anodas yra ličio metalas, priešingai nei anglies-cinko arba šarminėse baterijose, kurių pagrindą sudaro vandeninės sistemos ir kuriose anodas yra cinko metalas, kaip ir EMD.

(13)

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo dėl pirmiau pateiktos apibrėžties arba dviejų pagrindinių nagrinėjamojo produkto rūšių skirtumo.

(14)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės gaminamas ir Bendrijos rinkoje parduodamas EMD ir Pietų Afrikoje gaminamas bei jos vidaus rinkoje parduodamas ir (arba) importuojamas į Bendriją EMD turi tas pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes bei naudojami tai pačiai paskirčiai.

(15)

Todėl buvo padaryta laikina išvada, kad šie produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje, yra panašūs produktai.

(16)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę, Komisija visų pirma išsiaiškino, ar Delta bendras EMD pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, palyginus su bendru jų eksportu į Bendriją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, pardavimas vidaus rinkoje yra laikomas tipišku, jeigu bendras eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduodamas kiekis yra didesnis kaip 5 % jo bendro eksportui į Bendriją parduodamo kiekio.

(17)

Po to Komisija nustatė tas vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurių bendras vidaus pardavimas buvo tipiškas, ir kurios buvo identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su eksportui į Bendriją parduodamomis produktų rūšimis.

(18)

Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu tiriamuoju laikotarpiu tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(19)

Iš visų produkto rūšių, parduodamų eksportui į Bendriją, nebuvo rasta identiškos arba tiesiogiai palyginamos ir vidaus rinkoje parduodamos tipiškais kiekiais, produkto rūšies. Todėl, laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies, normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota visoms eksportuojamoms produkto rūšims.

(20)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotojo eksportuotų rūšių gamybos sąnaudų (prireikus pakoreguotų) pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) sumą bei pagrįstą pelno skirtumą. PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatomas taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus metodus. Todėl Komisija tikrino, ar duomenys apie Delta vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas ir uždirbtą pelną yra patikimi.

(21)

Faktinės vidaus PBA išlaidos buvo laikomos patikimomis, nes, kaip minėta pirmiau, visas susijusios bendrovės pardavimo vidaus rinkoje kiekis buvo tipiškas, palyginti su pardavimo eksportui į Bendriją kiekiu.

(22)

Siekdama nustatyti, ar patikimi vidaus rinkoje gauto Delta pelno duomenys, Komisija visų pirma patikrino, ar kiekvienos nagrinėjamojo produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipišku kiekiu galėjo būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje. Tai buvo atliekama nustatant konkrečios rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje dalį.

(23)

Kadangi nė vienos rūšies pelningo pardavimo kiekis nesudarė daugiau kaip 10 % visos tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje, buvo padaryta išvada, kad vidaus rinkos kainos netinkamos nustatyti pelno dalį, kuri reikalinga apskaičiuojant normaliąją vertę.

(24)

Kadangi Delta yra vienintelis žinomas Pietų Afrikos EMD gamintojas, pagrįstas pelnas, kuris reikalingas normaliajai vertei apskaičiuoti, negalėjo būti nustatytas pagal kitų tiriamų eksportuotojų ar gamintojų faktinį panašaus produkto gamybos ir pardavimo kilmės šalies vidaus rinkoje pelną, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkte.

(25)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad EMD yra vienintelis Delta gaminamas ir parduodamas produktas, normaliajai vertei apskaičiuoti reikalingas pagrįstas pelnas negalėjo būti nustatytas pagal tiriamo eksportuotojo tos pačios kategorijos produktų gamybos ir pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis faktinį pelną, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punkte.

(26)

Todėl pagrįstas pelnas, reikalingas normaliajai vertei apskaičiuoti, buvo nustatomas remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktu.

(27)

Atsižvelgiant į tai, informacija apie pelną buvo surinkta iš visų kitų žinomų EMD gamintojų kitose šalyse. Informacija apie vieną Indijos, du Japonijos ir du JAV gamintojus buvo gauta iš viešų šaltinių. Vis dėlto trūksta informacijos apie vieno JAV ir dviejų Japonijos gamintojų arba gamybos bendrovių skyrių pelną, gaunamą iš EMD.

(28)

Vidutinis TL pelno dydis buvo skaičiuojamas remiantis vieno Indijos ir antrojo JAV gamintojo viešai pateikta informacija bei Delta informacija apie su ja susijusios Australijos bendrovės Delta EMD Australia Proprietary Ltd. pelną vidaus rinkoje. Nustatyta, kad vidutinis pelno dydis yra 9,2 %. Naudojama metodika (jei galima gauti informaciją) buvo laikoma tinkama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkte, o rezultatas – neviršija normos. Pagal viešai skelbtą informaciją nustatyta, kad per TL ši pelno dalis neviršijo kitų žinomų Pietų Afrikos tos pačios kategorijos produktų (t. y. specializuotų cheminių produktų) gamintojų pelno.

(29)

Delta savo produktus eksportui į Bendriją parduodavo naudodamasi vien tik nepriklausomo atstovo Traxys France S.A.S. paslaugomis.

(30)

Eksporto kainos buvo nustatomos pagal faktiškai sumokėtas arba mokėtinas nagrinėjamojo produkto, eksportuojamo iš Pietų Afrikos į Bendriją, kainomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje.

(31)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos lyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų lyginamumui. Prireikus buvo koreguojamos komisinių, transporto, draudimo, tvarkymo ir papildomos sąnaudos, taip pat pakavimo, kreditų, banko mokesčių išlaidos visais atvejais, kai nustatyta, kad toks koregavimas yra pagrįstas, tikslus ir patvirtintas įrodymais.

(32)

Į Bendriją eksportuojamo nagrinėjamojo produkto normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo lyginamas su atitinkamos nagrinėjamojo produkto rūšies eksporto kainos svertiniu vidurkiu, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(33)

Taigi laikinasis svertinis vidutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais yra:

(34)

Siekdama nustatyti šalies mastu taikomą dempingo skirtumą visiems kitiems Pietų Afrikos eksportuotojams, Komisija pirmiausia nustatė bendradarbiavimo lygį. Buvo lyginami Eurostato pateikti duomenys ir bendradarbiaujančio Pietų Afrikos eksportuojančio gamintojo atsiųsti klausimyno atsakymai. Palyginus paaiškėjo, kad remiantis gauta informacija, Delta eksportas į Bendriją sudarė 100 % nagrinėjamojo produkto eksporto iš Pietų Afrikos. Nustatytas labai aukštas bendradarbiavimo lygis, todėl dempingo skirtumas, taikomas šalies mastu, buvo nustatytas toks pat kaip ir dempingo skirtumas, apskaičiuotas Delta.

(35)

Tyrime nustatyta, kad nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje panašų produktą gamino trys Bendrijos bendrovės. Tačiau 2003 m. vienas gamintojas nutraukė gamybą; todėl per TL liko tik du Bendrijos gamintojai.

(36)

Skundą pateikė tik vienas gamintojas, kuris visapusiškai bendradarbiavo tyrime. Nors antrasis gamintojas nebendradarbiavo, jis skundui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kad į klausimyną išsamiai atsakė tik viena bendrovė, dėl konfidencialumo visi su Bendrijos pramone susiję duomenys yra pateikti indeksais arba nurodyti intervalai.

(37)

Todėl Bendrijos gamybos kiekis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, buvo laikinai apskaičiuotas vienintelio bendradarbiaujančio Bendrijos gamintojo gamybos kiekį pridedant prie kito gamintojo gamybos kiekio, remiantis skunde pateiktais duomenimis. Iš viso Bendrijos gamyba per TL sudarė nuo 20 iki 30 tūkstančių tonų.

(38)

Bendradarbiaujančio Bendrijos gamintojo gamyba sudarė daugiau nei 50 % Bendrijoje pagamintų EMD. Todėl laikoma, kad ši bendrovė sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(39)

Tikrasis vartojimas Bendrijoje buvo nustatytas pagal skundą pateikusiojo gamintojo pardavimo EB rinkoje kiekį, kitų Bendrijos gamintojų pardavimą, apskaičiuotą pagal naudotojų pateiktus pirkimo duomenis ir importą iš nagrinėjamosios šalies, apskaičiuotą pagal patikrintus klausimyno atsakymus, ir kitų trečiųjų šalių duomenis, kuriuos pateikė Eurostatas.

(40)

Remiantis šiais duomenimis, per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos vartojimas sumažėjo 7 %. Vartojimas ypač išaugo 2003 m. ir 2004 m. ir sutapo su didžiausiu EMD, eksportuojamo iš Pietų Afrikos ir parduodamo labai mažomis kainomis (– 35 %), kiekio padidėjimu bei pagrindinio Bendrijos gamintojo gamybos nutraukimu. 2005 m. vartojimas vėl sumažėjo iki pradinio lygio ir po to dar kartą ryškiai nukrito per TL. Vartojimo tendenciją greičiausiai nulėmė pagrindinio Bendrijos gamintojo, kurio gamyba sudarė trečdalį Bendrijos gamybos, veiklos nutraukimas.

(41)

Importo iš Pietų Afrikos kiekis buvo apskaičiuotas pagal patikrintus duomenis, kuriuos pateikė vienintelis eksportuojantis gamintojas. Kaip minėta pirmiau, dėl konfidencialumo (kadangi nagrinėjami vienos bendrovės duomenys) dauguma duomenų pateikiami nurodant indeksus arba intervalus.

(42)

Importo kiekis ir rinkos dalis keitėsi taip:

(43)

Nors EMD vartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 7 %, importas iš nagrinėjamosios šalies per tą patį laikotarpį padidėjo 69 %. Dėl to Pietų Afrikos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį ryškiai išaugo iki beveik 81 % ir intervalas padidėjo nuo 30–40 % iki 60–70 %.

(44)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės importo kainos sumažėjo 31 %, nepaisant pagrindinės žaliavos kainos padidėjimo.

(45)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per nagrinėjamąjį laikotarpį, atitinkamos Bendrijos pramonės pardavimo kainos buvo grynosios kainos nepriklausomiems pirkėjams, prireikus pakoreguotos iki gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio, t. y. buvo atskaitytos transportavimo Bendrijoje kainos, taip pat atimtos nuolaidos ir lengvatos. Šios kainos buvo lyginamos su Pietų Afrikos eksportuojančio gamintojo nustatytomis pardavimo kainomis, atėmus nuolaidas ir prireikus pakoregavus atsižvelgiant į CIF kainas Bendrijos pasienyje, kurios savo ruožtu buvo pakoreguotos atsižvelgiant į muitinio įforminimo išlaidas bei išlaidas po importo.

(46)

Palyginus nustatyta, kad per TL svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas Bendrijos pramonės pardavimo kainų procentine išraiška buvo 11–14 %. Priverstinis kainų mažinimas buvo dar didesnis, nes Bendrijos pramonė per TL patyrė didelius nuostolius.

(47)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, nagrinėjant importo iš Pietų Afrikos dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei buvo nagrinėjami visi ekonominiai veiksniai ir indeksai, kurie nuo 2002 m. iki TL lėmė pramonės padėtį. Kaip minėta pirmiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjami tik vienos bendrovės duomenys, siekiant konfidencialumo dauguma duomenų pateikiami nurodant indeksus arba intervalus.

(48)

Gamybos, pajėgumų ir pajėgumų išnaudojimo raida Bendrijos pramonėje:

(49)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė išaugo 30 %. Tačiau gamybos pajėgumai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko nepakitę. Aukščiausias gamybos lygis buvo pasiektas 2005 m., po to kai 2004 m. EB rinkoje sparčiai padidėjo vartojimas, sutapęs su pagrindinio gamintojo likvidavimu ir Bendrijos pramonės paklausos padidėjimu eksporto rinkoje. Nuo 2004 m. iki TL, kai dvigubai padidėjo žaliavos kainos, Bendrijos pramonė bandė pasiekti masto ekonomiją ir per TL sumažinti vieneto gamybos sąnaudas.

(50)

Atsargos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 32 %, todėl aišku, kad dėl konkurencijos su importu dempingo kaina Bendrijos rinkoje darėsi vis sunkiau parduoti Bendrijos pramonės produktus.

(51)

Toliau pateikiami duomenys rodo Bendrijos pramonės pardavimą nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje.

(52)

EB vartojimui sumažėjus 7 %, Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 3 %. Be to, vertinant absoliučiais skaičiais, bendras Bendrijos pramonės pardavimo kiekis EB rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį smarkiai sumažėjo (9 %), o per TL nukrito net 22 procentiniais punktais.

(53)

Nors 2004 m. Bendrijos pramonė, palyginti su 2002 m., laikinai padidėjus vartojimui galėjo padidinti savo pardavimo kiekį 52 %, o rinkos dalį – 35 %, kitais metais jos dalyvavimas rinkoje sumažėjo kartu su staigiu importo iš Pietų Afrikos, parduodamo dempingo kaina, padidėjimu.

(54)

Vidutinės pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje mažėjo iki 2004 m. Tai rodo, kad Bendrijos pramonė stengėsi konkuruoti su dempingo kainomis parduodamu importu ir išsilaikyti rinkoje. Bet 2004 m. kainos pasiekė nepagrįstai žemą lygį. 2005 m. jos pakilo 4 procentiniais punktais. Tačiau, nepaisant nedidelio 2005 m. kainų padidėjimo, kuris buvo patvirtintas per TL, Bendrijos pramonės kainose neatsispindėjo mangano rūdos, pagrindinės žaliavos, kainų, kurios nuo 2004 m. iki 2005 m. smarkiai pakilo (beveik 100 %), raidos.

(55)

Bendrijos pramonės EMD pardavimo pelningumas ir pinigų srautai buvo ypač neigiami.

(56)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas labai smuko (– 172 %). 2003 m., kai importo kainos labiausiai krito (– 30 %), jis buvo pats mažiausias. 2004 m. ir 2005 m. jis pagerėjo, kai padidėjo parduodamas kiekis. Per TL dėl kainų spaudimo ir augančių žaliavų kainų pelningumas vėl nukrito iki žemiausio lygio.

(57)

Be to, per nagrinėjamąjį laikotarpį grynųjų pinigų srautai, kaip ir pelningumas, sumažėjo.

(58)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos padidėjo 7 %. Įpusėjus šiam laikotarpiui Bendrijos pramonė užfiksavo tam tikrą investicijų sumą, skirtą gamybos kainoms sumažinti ir naujų įrenginių eksploatavimo išlaidoms. Kitais metais investicijos buvo tęsiamos, bet jų nebuvo tiek daug.

(59)

Investicijų grąža iš panašaus produkto gamybos ir pardavimo, kaip ir pardavimas bei pelningumas, 2003 m. ir nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje buvo neigiama.

(60)

Nenustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo Bendrijos pramonės pajėgumas padidinti kapitalą, nes didelių investicijų užteko padengti reikalingas kapitalo investicijas.

(61)

Bendrijos pramonės užimtumo, našumo ir darbo užmokesčio raida:

(62)

Nuo 2002 m. iki TL darbuotojų skaičius sumažėjo 33 %. Tai – sumažėjusio pardavimo ir Bendrijos pramonės pastangų pagerinti našumą pasekmė. Iš tiesų tokia Bendrijos pramonės racionalizacija atsispindėjo našumo rodikliuose, kurie rodė aiškią didėjimo tendenciją per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(63)

Bendros darbo sąnaudos smarkiai sumažėjo (18 %). Vieno darbuotojo darbo sąnaudos, atsižvelgiant į infliacijos raidą, santykinai padidėjo. Nors iš esmės darbo sąnaudų dalis, kuri sudarė bendras gamybos sąnaudas, buvo gerokai sumažinta, o efektyvumas akivaizdžiai pagerėjo.

(64)

Dempingo skirtumas nurodytas skyriuje apie dempingą. Šis skirtumas aiškiai viršija de minimis ribą. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kaina kiekį ir kainą, faktinio dempingo skirtumo poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

(65)

Nėra pagrindo manyti, kad Bendrija atsigauna po buvusio dempingo arba subsidijavimo.

(66)

Derėtų priminti, kad importas iš Pietų Afrikos, vertinant absoliučiais skaičiais ir jo rinkos dalimi, gerokai padidėjo. Iš tiesų per nagrinėjamąjį laikotarpį importas, vertinant absoliučiais skaičiais, padidėjo 69 %, ir, sprendžiant pagal Bendrijos vartojimą – beveik 81 %. Rinkos dalis sudarė 60–70 %.

(67)

Be to, per TL Bendrijos pramonės pardavimo kainos buvo reikšmingai priverstinai sumažintos parduodant nagrinėjamąjį produktą dempingo kainomis. Remiantis svertiniu vidurkiu, per TL priverstinis kainų sumažinimas siekė 11–14 %.

(68)

Kai per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos vartojimas sumažėjo 7 %, Bendrijos pramonės pardavimo kiekis sumažėjo 9 %, o rinkos dalis – 3 %. Šie rodikliai smarkiai sumažėjo per TL: pardavimo kiekis sumažėjo 22 procentiniais punktais, o rinkos dalis – 13 procentiniais punktais, palyginti su 2005 m.

(69)

Mažėjant pardavimo kiekiui, rinkos daliai ir kainoms, Bendrijos pramonė negalėjo pritaikyti pasaulinio žaliavos kainų didėjimo savo klientams. Dėl to pelningumas labai sumažėjo (atsirado nuostolių).

(70)

Nepaisant didelių Bendrijos pramonės investicijų per nagrinėjamąjį laikotarpį ir jos nuolatinių pastangų didinti našumą ir konkurencingumą, jos pelningumas, grynųjų pinigų srautai ir investicijų grąža smarkiai mažėjo, ir pasiekė ypač neigiamą lygį.

(71)

Prastėjančią Bendrijos pramonės padėtį per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat patvirtina neigiamos užimtumo tendencijos.

(72)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(73)

Laikantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių, buvo tiriama, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp importo iš Pietų Afrikos, parduodamo dempingo kaina, ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję, žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo atsirasti dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta dempingo kaina parduodamam importui.

(74)

Kaip minėta 43 ir 44 konstatuojamosiose dalyse, per nagrinėjamąjį laikotarpį importas nuolat sparčiai augo, kol jo kiekis padidėjo 69 %, o rinkos dalis – 81 %. Importo iš Pietų Afrikos vieneto pardavimo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 31 %. Per TL importo iš Pietų Afrikos kainos priverstinai 11–14 % sumažino Bendrijos pramonės kainas.

(75)

Apie importo dempingo kaina poveikį galima lengvai spręsti iš kelių pagrindinių naudotojų, kurie sudaro daugiau nei 60 % viso vartojimo, sprendimo nebepirkti iš Bendrijos pramonės ir pereiti prie Pietų Afrikos produktų. Nors nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje šie naudotojai pirko tik nedidelę Pietų Afrikos kilmės produktų dalį, nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje Pietų Afrikos produkcija jie tenkino iki 70–100 % savo poreikių.

(76)

Tuo pačiu metu Bendrijos pramonė turėjo greitai sumažinti savo kainas, kad galėtų vykdyti su kitais naudotojais sudarytas pardavimo sutartis.

(77)

Bendrijos pramonės mažėjančią rinkos dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį reikėtų vertinti atsižvelgiant į Pietų Afrikos importo kiekio ir jo užimamos rinkos dalies didėjimą. Be to, 2005 m. ir per TL, kai Bendrijos vartojimas sumažėjo 18 %, palyginti su jo staigiu kilimu 2004 m., importas iš Pietų Afrikos, vertinant absoliučiais skaičiais, padidėjo 8 %, o užimamos rinkos dalis išaugo beveik 31 %. Tuo pat metu Bendrijos pramonė prarado 28 % rinkos dalies ir 40 % pardavimo.

(78)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad importo (kurio kiekis ir rinkos dalis nuo 2002 m. labai didėjo ir kuris buvo parduodamas dempingo kainomis, priverstinai ir dideliu mastu mažinant kainas bei verčiant parduoti mažesnėmis kainomis) daromas spaudimas turėjo lemiamą vaidmenį Bendrijos pramonės pardavimo, taigi ir pelningumo bei grynųjų pinigų srautų mažėjimui, neigiamai veikė investicijų grąžą, užimtumą ir didino atsargas.

(79)

Remiantis Eurostato duomenimis, importo iš kitų trečiųjų šalių raida buvo tokia:

(80)

Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje EMD importas iš kitų trečiųjų šalių sudarė 15 % rinkos dalies. Vėliau šis importas kur kas sumažėjo ir TL pabaigoje tesudarė 8 % rinkos dalies. Šio importo kainos iš esmės liko aukštesnės nei Pietų Afrikos kainos ir netgi padidėjo 1 %.

(81)

Kai kur buvo nurodyta, kad EMD importas iš Kinijos, kuri nėra šio tyrimo nagrinėjamoji šalis, daug prisidėjo prie Bendrijos gamintojui padarytos žalos. Tačiau importas iš Kinijos per TL, nors jo vidutinės kainos buvo mažesnės nei Pietų Afrikos produktų, sudarė tik 0,6 % viso importo iš trečiųjų šalių, todėl priežastinis ryšis tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos išlieka.

(82)

Taip pat buvo tiriama, ar per nagrinėjamąjį laikotarpį patirtai žalai galėjo būti daroma įtaka eksportu į ES nepriklausančias valstybes.

(83)

Nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės eksporto kiekis padidėjo 9 % ir nors eksporto kaina sumažėjo 14 %, ji vis dar gerokai viršijo vieneto gamybos sąnaudas. Taigi dėl Bendrijos pramonės eksporto per šį laikotarpį žala negalėjo būti padaryta.

(84)

Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvo dar du Bendrijos gamintojai.

(85)

Vienas Airijos gamintojas dėl finansinių sunkumų, atsiradusių smarkiai sumažėjus pardavimui dėl didelio importo dempingo kainomis spaudimo, 2003 m. sustabdė gamybą. Antrasis, įsisteigęs Ispanijoje, tyrime nebendradarbiavo. Kadangi bendradarbiauta nepakankamai, kitų gamintojų duomenys apie pardavimą Bendrijos rinkoje buvo renkami iš naudotojų užpildyto klausimyno. Remiantis tyrimo duomenimis, pastaroji bendrovė gamino baterijas ir EMD. Dauguma šios bendrovės pagamintų EMD buvo greičiausiai naudojami jos baterijų gamybai. Tačiau šios bendrovės vaidmuo Bendrijos EMD rinkoje vis labiau stiprėjo.

(86)

Akivaizdu, kad bendras įspūdis apie kitus EB gamintojus priklauso nuo gamintojų, iš kurių vienas 2003 m. sustabdė savo veiklą, o antrasis per tiriamąjį laikotarpį EB rinkoje nesugebėjo parduoti didelio kiekio. Tačiau remiantis tyrime gautais duomenimis galima daryti išvadą, kad ir šie Bendrijos gamintojai nukentėjo dėl Pietų Afrikos importo dempingo daromo spaudimo kainomis ir pasikeitimų rinkoje, nes jų rinkos dalis sumažėjo nuo 10–25 % iki 4–10 %. Todėl kitų Bendrijos gamintojų pardavimas negalėjo daryti žalos, kurią patyrė Bendrijos pramonė.

(87)

Taip pat buvo tiriama, ar paklausos sumažėjimas Bendrijos rinkoje galėjo daryti įtakos per nagrinėjamąjį laikotarpį patirtai žalai. To nebuvo nustatyta. Kaip nustatyta 52 ir 74 konstatuojamosiose dalyse, Bendrijos pramonės pardavimas sumažėjo daugiau nei bendras Bendrijos vartojimas, o atitinkama Pietų Afrikos importo rinkos dalis labai išaugo.

(88)

Buvo bandoma įrodyti, kad žala daugiausiai priklauso nuo pasaulinio pagrindinės žaliavos (mangano rūdos) kainos padidėjimo. Mangano rūdos kainos, kurios iki 2004 m. nesikeitė, 2005 m. netikėtai padvigubėjo ir per TL nežymiai sumažėjo. Tai 19 % padidino Bendrijos pramonės vieneto gamybos sąnaudas.

(89)

Tačiau kadangi importo iš Pietų Afrikos kainos per tą patį laikotarpį (2004–2005 m.) padidėjo tik 1 procentiniu punktu, Bendrijos pramonė, kuri bandė konkuruoti su importu dempingo kaina ir išsilaikyti rinkoje, negalėjo pritaikyti bendro sąnaudų didėjimo paskesnės grandies vartotojams. Bendrijos pramonė savo kainas galėjo pakelti tik 4 procentiniais punktais, kurios liko mažesnėmis už gamybos sąnaudas.

(90)

Tokiomis aplinkybėmis buvo nuspręsta, kad kainų padidėjimas savaime nebuvo žalą sąlygojantis veiksnys. Žalą lėmė tai, kad Bendrijos pramonė, patyrusi spaudimą mažinti kainas, atsiradusį dėl Pietų Afrikos importo dempingo kaina, kuriam žaliavų brangimas neturėjo įtakos, negalėjo taikyti padidėjusių kainų savo klientams. Taigi šis skundas buvo atmestas.

(91)

Kai kurios šalys bandė įrodyti, kad pasaulinę perteklinę EMD pasiūlą sukėlė padidėjęs Kinijos gamybos pajėgumas, dėl kurio sumažėjo EMD kainos ir padaryta žala Bendrijos pramonei.

(92)

Tačiau atsižvelgiant į mažą importo iš Kinijos kiekį ir nepaisant jo santykinai mažų kainų per nagrinėjamąjį laikotarpį, toks tvirtinimas buvo nustatytas nepagrįstu.

(93)

Kai kurios šalys toliau įrodinėjo, kad Bendrijos pramonės EMD pardavimo kainos sumažėjo dėl didėjančios baterijos gamintojų konkurencijos ir jiems daromo kainų spaudimo, o ne dėl importo iš Pietų Afrikos dempingo kaina.

(94)

Tyrime nustatyta, kad EB baterijų gamintojai iš tiesų patyrė kainų spaudimą, atsiradusį dėl pasaulinio žaliavų kainų padidėjimo ir sustiprėjusios konkurencijos. Tačiau taip pat nustatyta, kad atsižvelgiant į nedidelį Bendrijos rinkos EMD gamintojų skaičių, jie dėl nagrinėjamojo produkto kainos galėjo lengvai derėtis su baterijų gamintojais. Todėl manoma, kad Bendrijos EMD pardavimo kainų sumažėjimas tiesiogiai priklauso nuo importo dempingo kaina ir Pietų Afrikos eksportuojančio gamintojo priverstinio kainų mažinimo nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios, o ne nuo tariamo baterijų gamintojų daromo kainų spaudimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, padaryta preliminari išvada, kad dėl didėjančios baterijų gamintojų konkurencijos priežastinis ryšys tarp importo iš Pietų Afrikos dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos nenutrūko.

(95)

Iš atliktos analizės matyti, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Pietų Afrikos kilmės importo kiekis greitai išaugo ir užėmė didelę rinkos dalį, o jo kainos labai sumažėjo kartu su priverstiniu kainų mažinimu per TL. Toks importo dempingo kaina užimamos rinkos dalies padidėjimas sutapo su reikšmingu Bendrijos pramonės pardavimo kiekio mažėjimu ir rinkos dalies praradimu. Susidarius tokiai padėčiai ir atsiradus spaudimui mažinti kainas, per TL Bendrijos pramonė, be kitų pasekmių, patyrė didelius nuostolius.

(96)

Be to, išnagrinėjus kitus veiksnius, dėl kurių galėjo atsirasti žala Bendrijos pramonei, paaiškėjo, kad nė vienas iš jų negalėjo padaryti tokios neigiamos žalos pramonei, kaip importas dempingo kaina iš Pietų Afrikos.

(97)

Remiantis pirmiau nurodyta informacija, daroma laikina išvada, kad dėl importo dempingo kaina Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(98)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo išnagrinėta, ar, nepaisant išvadų apie dempingą, žalą ir priežastinį ryšį, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad Bendrijai nėra naudinga nustatyti antidempingo priemones iš nagrinėjamosios šalies importuojamiems produktams.

(99)

Komisija nusiuntė klausimyną vieninteliam Pietų Afrikos EMD gamintojui ir visiems žinomiems arba galimai susijusiems su šiomis priemonėmis pramonės naudotojams. Klausimynų atsakymus atsiuntė importuotojas ir keturi pagrindiniai Bendrijos nagrinėjamojo produkto naudotojai.

(100)

Primenama, kad Bendrijos pramonę sudaro vienas gamintojas, kurio gamybos įrenginiai yra Graikijoje ir kurio pardavimas bei pelnas per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo. Taip buvo neigiamai paveikta jo rinkos dalis, užimtumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautai.

(101)

Gali būti, kad, neįvedus priemonių, dėl importo dempingo kaina susidarusio kainų spaudimo ir nepakankamo pelningumo Bendrijos pramonė bus priversta nutraukti EMD gamybą Bendrijoje. Primenama, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį vienas Bendrijos gamintojų nutraukė savo veiklą. Tai įvyko kaip tik tada, kai Bendrijos rinka patyrė padidėjusį spaudimą dėl Pietų Afrikos importo. Be to, skundą pateikęs Bendrijos gamintojas 2003 m. buvo priverstas laikinai vienam mėnesiui nutraukti gamybą ir pranešė Komisijai apie panašią 2007 m. susidarusią padėtį, kuri truko ilgiau.

(102)

Atkreipiamas dėmesys, kad, kaip ir Pietų Afrikos eksportuojantis gamintojas, Bendrijos pramonė gamina tik EMD ir jos gamybos linijos negali būti naudojamos kitiems produktams gaminti.

(103)

Tačiau įvedus antidempingo priemones tikimasi, kad Bendrijos pramonės pardavimo kiekis ir kainos Bendrijos rinkoje pakils ir taip bus pagerintas Bendrijos pramonės pelningumas ir nebus nutraukta gamyba.

(104)

Todėl akivaizdu, kad antidempingo priemonės atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

(105)

Vienintelė EMD naudojanti pramonė yra pirminių šarminių elementų ir anglies-cinko baterijų gamintojai.

(106)

Kaip minėta pirmiau, klausimynai nusiųsti visiems žinomiems Bendrijos baterijų gamintojams. Atsakymus atsiuntė keturios bendrovės, kurios sudarė 93 % Bendrijos vartojimo; trys atsakymai buvo patikrinti vietoje.

(107)

Kaip nurodyta pirmiau, nustatyta, kad EB baterijų gamintojai patyrė didelį spaudimą dėl pasaulinio žaliavų (cinko, nikelio, vario, plieno) kainų padidėjimo ir sustiprėjusios baterijų rinkos konkurencijos. Jie tvirtino, kad įvedus antidempingo priemones importui iš Pietų Afrikos dar labiau padidėtų kainų spaudimas ir būtų patirta nuostolių, nes jie negalėtų didinti kainų savo klientams. Tačiau nustatyta, kad jų finansinė padėtis iš esmės yra gera, per TL jie sukaupė nemenką ikimokestinį pelną, o pardavimo kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo dėl teigiamo jų prekės ženklo įvaizdžio. Remiantis gauta informacija, buvo galima patikrinti, kad EMD, skirtų baterijų gamybai, kaina gali skirtis nuo 10–15 % bendros kainos (priklausomai nuo baterijų dydžio) ir apskaičiuoti, kad įvedus siūlomą antidempingo muitą baterijos kaina neturėtų padidėti daugiau kaip 0,01–0,02 EUR. Baterijų kainų kilimas, kuris gali atsirasti įvedus antidempingo muitą, buvo įvertintas taikant siūlomą muito dydį skirtingų dydžių baterijų gamybos sąnaudoms.

(108)

Nors priemonių įvedimui paprastai prieštaraujama, keli naudotojai pripažino, kad išnykus Bendrijos pramonei, nukentėtų jie ir EB rinkos konkurencija, nes Bendrijos pramonė gamina aukštos kokybės EMD, tinkamas aukščiausios kokybės baterijų gamybai. Taigi jei Bendrijos pramonė nustotų gaminusi, naudotojai rizikuotų tapti priklausomais vien tik nuo Pietų Afrikos gaminamų EMD.

(109)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti laikiną išvadą, kad įvedus bet kokias antidempingo priemones, naudotojų pramonė nepatirtų didelio neigiamo poveikio.

(110)

Tyrime bendradarbiavo vienintelis Bendrijos importuotojas, importuojantis Pietų Afrikos kilmės EMD. Remiantis pateikta informacija, nustatyta, kad šis importuotojas buvo vienintelis ir nepriklausomas Delta prekybos agentas. Visas EMD importas iš Pietų Afrikos Bendrijoje parduotas tarpininkaujant šiai bendrovei. Bendrovės prekybos veikla sudarė mažiau nei 20 % visos jos apyvartos. Importuotojas išreiškė susirūpinimą dėl galimų priemonių nustatymo. Tačiau nors jos pardavimai ir sumažėtų įvedus priemones, o tarpininko komisiniai sumažėtų, tikimasi, kad finansinė padėtis išliktų pakankamai gera, o tikimybė, kad importuotojas reikšmingai nukentėtų nuo įvestų priemonių – nedidelė. Todėl akivaizdu, kad antidempingo muito poveikį patirtų naudotojai.

(111)

Remiantis tokia analize, padaryta laikina išvada, kad, įvedus antidempingo priemones, importuotojai Bendrijoje reikšmingai nenukentėtų.

(112)

Galima tikėtis, kad, įvedus priemones, Bendrija galės susigrąžinti prarastą pardavimą bei rinkos dalį ir pagerinti savo pelningumą. Atsižvelgiant į blogėjančią Bendrijos pramonės padėtį ir neįvedus priemonių rizikuojama, kad Bendrijos pramonė nutrauks gamybą ir iš darbo atleis savo darbuotojus.

(113)

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamasis produktas naudojamas baterijų gamyboje, kurioje EMD kaina nėra didelė, palyginti su galutinių produktų kaina, poveikis naudotojams neturėtų būti reikšmingas, kaip nurodyta 105 konstatuojamojoje dalyje.

(114)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą informaciją, daroma laikina išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl antidempingo priemonės neturėtų būti nustatytos.

(115)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

(116)

Nustatytos priemonės turėtų būti pakankamo lygio, kad būtų pašalinta šiuo importu padaryta žala Bendrijos pramonei, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Skaičiuojant muito dydį, būtiną žalingo dempingo poveikiui panaikinti, laikytasi nuomonės, kad priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir pardavus panašų produktą gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti šiame sektoriuje normalioms konkurencijos sąlygoms, t. y. kai nėra importo dempingo kaina. Atliekant šį skaičiavimą ikimokestinio pelno skirtumas atitiko Bendrijos pramonės uždirbtą pelną nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, kai EMD iš Pietų Afrikos ir Bendrijoje parduodamo panašaus produkto kainos buvo vienodos.

(117)

Būtinas kainų padidėjimas tuomet buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (žr. 45 konstatuojamąją dalį) ir nežalingos panašių produktų, kuriuos Bendrijos pramonė parduoda Bendrijos rinkoje, kainos palyginimu. Nežalinga kaina apskaičiuota prie Bendrijos pramonės pardavimo kainos, kuri buvo pakoreguota atsižvelgiant į faktinį nuostolį (pelną) per TL, pridėjus pirmiau minėtą pelno skirtumą. Bet koks šio palyginimo skirtumas tuomet buvo išreikštas kaip visos CIF importo vertės procentas.

(118)

Žalos skirtumas gerokai viršijo nustatytą dempingo skirtumą.

(119)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad laikantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies, laikinasis antidempingo muitas turėtų būti lygus nustatytam dempingo skirtumui, nes jis yra mažesnis už pirmiau apskaičiuotą žalos skirtumą.

(120)

Todėl siūlomos tokios laikinosios muito normos:

(121)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą būti išklausytoms. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutines priemones,