Help Print this page 

Document 32006R1881

Title and reference
2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (Tekstas svarbus EEE)
  • In force
OJ L 364, 20.12.2006, p. 5–24 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
OJ L 314M , 1.12.2007, p. 558–577 (MT)
Special edition in Bulgarian: Chapter 13 Volume 058 P. 3 - 22
Special edition in Romanian: Chapter 13 Volume 058 P. 3 - 22
Special edition in Croatian: Chapter 13 Volume 036 P. 34 - 53

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2006/1881/oj
Multilingual display
Dates
  • Date of document: 19/12/2006
  • Date of effect: 09/01/2007; įsigaliojimas paskelbimo data + 20 žr. str. 12
  • Date of effect: 01/03/2007; Taikymas žr. str. 12
  • Date of end of validity: 31/12/9999
Miscellaneous information
  • Author: Europos Komisija
  • Form: Reglamentas
  • Additional information: taikymas EEE
Relationship between documents
Text

20.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 364/5


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1881/2006

2006 m. gruodžio 19 d.

nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 315/93, nustatantį Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (1), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 466/2001, nustatantis didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius (2), buvo keletą kartų iš esmės keistas. Didžiausias leistinas tam tikrų teršalų koncentracijas reikia dar kartą iš dalies pakeisti, atsižvelgiant į naują informaciją ir Maisto kodekso (Codex Alimentarius) pakeitimus. Kartu, jei būtina, reikia patikslinti tekstą, todėl Reglamentą (EB) Nr. 466/2001 reikia pakeisti kitu.

(2)

Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, svarbiausia neleisti, kad teršalai viršytų toksikologiškai leistinas koncentracijas.

(3)

Atsižvelgiant į valstybių narių įstatymų skirtumus ir dėl to galimą konkurencijos iškraipymo riziką, kai kuriems teršalams būtina nustatyti Bendrijos priemones, kurios užtikrintų rinkos vienovę laikantis proporcingumo principo.

(4)

Didžiausios leistinos koncentracijos turi būti nustatomos taip griežtai, kad racionaliai būtų įmanoma jas pasiekti taikant gerą žemės ūkio, žuvininkystės ir gamybos praktiką ir atsižvelgiant į su maisto produktų vartojimu susijusį pavojų. Teršalų, kurie yra laikomi genotoksiniais kancerogenais, atveju arba tais atvejais, kai gyventojams arba lengvai pažeidžiamoms gyventojų grupėms šiuo metu daromas poveikis yra arti leistinos normos ribos arba šią normą viršija, turi būti nustatomi racionaliai įmanomi kuo mažesni didžiausios leistinos koncentracijos (ALARA) dydžiai. Toks požiūris užtikrina, kad maisto verslo subjektai, siekdami apsaugoti visuomenės sveikatą, imasi priemonių, kurios kiek įmanoma labiau apsaugotų nuo taršos ir ją sumažintų. Be to, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamos grupės – kūdikių ir mažų vaikų – sveikatą, reikia nustatyti mažiausius didžiausių leistinų koncentracijų dydžius, kurie pasiekiami taikant griežtą kūdikių ir mažų vaikų maisto gamybai naudojamų žaliavų atranką. Reikėtų griežtai atrinkti ir žaliavas, kurios yra naudojamos kai kurių specifinių maisto produktų, tokių kaip tiesiogiai žmonėms vartoti skirtų sėlenų, gamybai.

(5)

Tam, kad didžiausias leistinas koncentracijas būtų galima taikyti džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir sudėtiniams maisto produktams, kuriems nebuvo nustatytos jokios konkrečios Bendrijos didžiausios leistinos koncentracijos, maisto verslo subjektai konkrečius koncentravimo ir skiedimo koeficientus turėtų nurodyti kartu su pasiūlytą koeficientų pagrindžiančiais atitinkamais eksperimentiniais duomenimis.

(6)

Siekiant užtikrinti veiksmingą visuomenės sveikatos apsaugą, produktai, kuriuose esantis teršalų kiekis viršija didžiausias leistinas koncentracijas, neturi būti pateikiami į rinką nei tokie, kokie yra, nei sumaišius juos su kitais maisto produktais arba kaip kitų maisto produktų sudėtinė dalis.

(7)

Pripažinta, kad rūšiavimas arba kiti fiziniai apdorojimo būdai leidžia sumažinti aflatoksinų koncentraciją žemės riešutų, riešutų, džiovintų vaisių ir kukurūzų siuntose. Norint sumažinti poveikį prekybai, reikėtų leisti, kad produktuose, kurie nėra skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba nėra naudojami kaip maisto produktų sudėtinės dalys, būtų didesnė aflatoksinų koncentracija. Tokiais atvejais didžiausios leistinos aflatoksinų koncentracijos turi būti nustatomos atsižvelgiant į minėtų apdorojimo būdų, kurie aflatoksinų koncentraciją žemės riešutuose, riešutuose, džiovintuose vaisiuose ir kukurūzuose sumažina iki mažesnės nei tiesiogiai žmonėms vartoti skirtiems produktams arba produktams, kurie yra naudojami kaip sudėtinė maisto produkto dalis, nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos, veiksmingumą.

(8)

Tam, kad būtų veiksmingai laikomasi didžiausių leistinų tam tikrų teršalų tam tikruose maisto produktuose koncentracijų, reikia tokiems atvejams nustatyti tinkamas ženklinimo etiketėmis nuostatas.

(9)

Dėl kai kurioms valstybėms narėms būdingų klimato sąlygų yra sunku užtikrinti, kad nebūtų viršijamos didžiausios leistinos teršalų šviežiose salotose ir šviežiuose špinatuose koncentracijos. Tokioms valstybėms narėms turi būti leista laikinai nedrausti pardavinėti savo teritorijose užaugintų ir jose vartoti skirtų šviežių salotų ir šviežių špinatų, kuriuose esanti nitratų koncentracija viršija didžiausias leistinas koncentracijas. Šiose valstybėse narėse įsisteigę salotų ir špinatų augintojai turėtų pamažu keisti savo ūkininkavimo metodus ir taikyti tos valstybės narės rekomenduojamą gerą žemės ūkio praktiką.

(10)

Kai kurių Baltijos jūros regiono kilmės žuvų rūšių sukauptų dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracija gali būti didelė. Didelė dalis šių Baltijos jūros regiono žuvų rūšių neatitiks nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų ir todėl nebus vartojamos maistui. Kai kurie požymiai rodo, kad žuvų nebevartojimas maistui gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai Baltijos jūros regione.

(11)

Siekiant išvengti galimo pavojaus sveikatai, Švedijoje ir Suomijoje yra sukurta sistema, padedanti šiose šalyse nustatytas lengvai pažeidžiamų gyventojų grupes visapusiškai informuoti apie mitybos rekomendacijas, susijusias su Baltijos jūros regiono žuvies vartojimo apribojimais. Dėl šios priežasties Suomijai ir Švedijai reikia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kuri leistų laikinai į rinką pateikti kai kurių Baltijos jūros regiono kilmės žuvų rūšis, skirtas vartoti šių šalių teritorijose, kuriose dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos yra didesnės, nei nustatyta šiame reglamente. Siekiant užtikrinti, kad žuvimi ir žuvies produktais, kurie neatitinka nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų, nebūtų prekiaujama kitose valstybėse narėse, turi būti įgyvendinamos būtinos priemonės. Kiekvienais metais Suomija ir Švedija praneša Komisijai savo atliekamos dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijų Baltijos jūros regiono kilmės žuvyse stebėsenos rezultatus ir informuoja apie priemones dioksinų ir dioksinų tipo PCB poveikiui žmonėms sumažinti.

(12)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodų didžiausių leistinų koncentracijų, kompetentingos valdžios institucijos visoje Bendrijoje turi taikyti tuos pačius mėginių ėmimo kriterijus ir tuos pačius analizės atlikimo kriterijus. Be to, svarbu, kad analitiniai rezultatai būtų pranešami ir aiškinami vienodai. Šiame reglamente nurodytos mėginių ėmimo ir analizės priemonės nustato vienodas pranešimų pateikimo ir aiškinimo taisykles.

(13)

Dėl tam tikrų teršalų, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turi stebėti ir pranešti apie jų koncentracijas, taip pat pranešti apie pasiektą pažangą, taikant prevencines priemones. Tai leis Komisijai įvertinti būtinybę keisti esamas arba nustatyti papildomas priemones.

(14)

Visos Bendrijoje nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos gali būti iš naujo peržiūrėtos, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą bei geros žemės ūkio, žuvininkystės ir gamybos praktikos tobulėjimą.

(15)

Sėlenos ir gemalai gali būti parduodami tiesiogiai žmonėms vartoti, todėl reikia nustatyti didžiausią juose leistiną deoksinivalenolio ir zearalenono koncentraciją.

(16)

Maisto kodekse neseniai buvo nustatyta didžiausia leistina žuvyje sukaupto švino koncentracija, kuriai pritarė Bendrija. Dėl šios priežasties reikia atitinkamai pakeisti šiuo metu galiojančią švino koncentraciją žuvyje nustatančią nuostatą.

(17)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninių maisto produktų higienos reikalavimus (3), nustato gyvūninius maisto produktus, todėl, remiantis nurodytame reglamente vartojama terminija, kai kuriais atvejais reikia iš dalies pakeisti kai kuriuos įrašus apie gyvūninius maisto produktus.

(18)

Būtina nustatyti, kad didžiausios leistinos teršalų koncentracijos nėra taikomos maisto produktams, kurie buvo teisėtai pateikti į Bendrijos rinką iki šių didžiausių leistinų koncentracijų taikymo dienos.

(19)

Dėl nitratų: didžiausias žmonių suvartojamų nitratų šaltinis yra daržovės. Maisto produktų mokslinis komitetas (SCF) savo 1995 m. rugsėjo 22 d. nuomonėje (4) pareiškė, kad bendras suvartojamų nitratų kiekis paprastai yra daug mažesnis nei priimtina paros norma (PPN), kuri yra 3,65 mg/kg kūno svorio. Tačiau rekomenduojama ir toliau stengtis mažinti nitratų, suvartojamų su maistu ir vandeniu, poveikį.

(20)

Kadangi didžiausią įtaką nitratų kiekiui tam tikrose daržovėse, tokiose kaip salotos ir špinatai, turi klimato sąlygos, atsižvelgiant į sezoną, turėtų būti nustatomi skirtingi didžiausių leistinų nitratų koncentracijų dydžiai.

(21)

Dėl aflatoksinų, SCF savo 1994 m. rugsėjo 23 d. nuomonėje pareiškė, kad aflatoksinai yra genotoksiniai kancerogenai (5). Remiantis šia nuomone, reikia apriboti bendrą aflatoksinų koncentraciją maiste (aflatoksino junginiai B1, B2, G1 ir G2) ir vieno aflatoksino B1 koncentraciją, kadangi aflatoksinas B1 neabejotinai yra pats toksiškiausias junginys. Svarstant galimybę sumažinti dabartinę didžiausią leistiną kūdikių ir mažų vaikų maiste esančio aflatoksino M1, koncentraciją, reikia atsižvelgti į analitinių procedūrų tobulėjimą.

(22)

1998 m. rugsėjo 17 d. SCF priėmė nuomonę dėl ochratoksino A (OTA) (6). Bendrijos gyventojų OTA suvartojimo su maistu vertinimas (7) buvo atliktas remiantis 1993 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 1993/5/EEB dėl valstybių narių pagalbos Komisijai ir dėl jų bendradarbiavimo moksliškai nagrinėjant su maistu susijusius klausimus (8) (SCOOP). Komisijos prašymu 2006 m. balandžio 4 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), remdamasi nauja moksline informacija, priėmė atnaujintą mokslinę nuomonę dėl ochratoksino A maiste (9) ir nustatė 120 ng/kg kūno svorio ochratoksino A leistiną savaitės normą (LSN).

(23)

Remiantis šiomis nuomonėmis, reikia nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas grūduose, grūdų produktuose, džiovintose vynuogėse, skrudintose kavos pupelėse, vyne, vynuogių sultyse ir kūdikių bei mažų vaikų maiste, kuriuos vartojant žmonėms daromas didelis OTA poveikis arba dėl kurių poveikis yra daromas pažeidžiamoms vartotojų grupėms, tokioms kaip vaikai.

(24)

Būtinybė nustatyti didžiausią leistiną OTA koncentraciją maisto produktuose, būtent džiovintuose vaisiuose, išskyrus džiovintas vynuoges, kakavoje ir kakavos produktuose, prieskoniuose, mėsos produktuose, žaliose kavos pupelėse, aluje bei paprastojo saldymedžio šaknyse, ir peržiūrėti galiojančias didžiausias leistinas koncentracijas, ypač OTA koncentracijas, džiovintose vynuogėse ir vynuogių sultyse, bus svarstoma, atsižvelgiant į naujausią EFSA mokslinę nuomonę.

(25)

Dėl patulino SCF 2000 m. kovo 8 d. posėdyje patvirtino 0,4 μg/kg kūno svorio patulino laikiną didžiausią leistiną paros normą (LDLPN) (10).

(26)

Remiantis Direktyva 1993/5/EEB, 2001 m. buvo įvykdyta SCOOP užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamo patulino normos vertinimas“ (11).

(27)

Remiantis šiuo vertinimu ir atsižvelgiant į LDLPN, reikia nustatyti didžiausias leistinas patulino kai kuriuose maisto produktuose koncentracijas, kad būtų galima apsaugoti vartotojus nuo nepageidautinos taršos. Šias didžiausias leistinas koncentracijas reikia peržiūrėti ir, jei būtina, sumažinti, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą bei 2003 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos rekomendacijos 2003/598/EB dėl obuolių sulčių ir obuolių sulčių, kaip sudedamosios kitų gėrimų dalies, taršos patulinu mažinimo ir prevencijos (12) įgyvendinimą.

(28)

Dėl Fusarium toksinų SCF priėmė keletą nuomonių: 1999 m. gruodžio mėn. įvertino deoksinivalenolį (13) ir nustatė 1 μg/kg kūno svorio leistiną paros normą (LPN), 2000 m. birželio mėn. įvertino zearalenoną (14) ir nustatė 0,2 μg/kg kūno svorio laikiną LPN, 2000 m. spalio mėn. (atnaujinta 2003 m. balandžio mėn.) (15) įvertino fumonizinus (16) ir nustatė 2 μg/kg kūno svorio LPN, 2000 m. spalio mėn. įvertino nivalenolį (17) ir nustatė 0,7 μg/kg kūno svorio laikiną LPN, 2001 m. gegužės mėn. įvertino toksinus T-2 ir HT-2 (18) ir nustatė 0,06 μg/kg kūno svorio bendrą laikiną LPN ir 2002 m. vasario mėn. įvertino richotecenų grupę (19).

(29)

Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2003 m. rugsėjo mėn. buvo atlikta ir įforminta SCOOP užduotis „Duomenų apie Fusarium toksinų paplitimą maiste rinkimas ir šių toksinų, kuriuos ES valstybių narių gyventojai gauna su maistu, suvartojimo įvertinimas“ (20).

(30)

Remiantis mokslinėmis nuomonėmis ir vartojimo su maistu vertinimu, reikia nustatyti didžiausias leistinas deoksinivalenolio, zearalenono ir fumonizinų koncentracijas. Kalbant apie fumonizinus, naujausio derliaus stebėsenos ir kontrolės rezultatai rodo, kad kukurūzai ir kukurūzų produktai gali būti labai užteršti fumonizinais, todėl būtina imtis priemonių, siekiant išvengti, kad tokie per daug užteršti kukurūzai ir kukurūzų produktai nepatektų į maisto grandinę.

(31)

Apskaičiuotas suvartojamas toksinų T-2 ir HT-2 kiekis rodo, kad šių toksinų koncentracija gali kelti pavojų visuomenės sveikatai. Todėl būtina sukurti patikimą ir jautrų analizės metodą, surinkti daugiau toksinų T-2 ir HT-2 paplitimo duomenų ir atlikti daugiau tyrimų (mokslinių tyrimų), susijusių su veiksniais, lemiančiais toksinų T-2 ir HT-2 koncentraciją grūduose ir grūdų produktuose, ypač avižose ir avižų produktuose, ir tam reikia teikti pirmenybę.

(32)

3-acetil deoksinivalenoliui, 15-acetil deoksinivalenoliui ir fumonizinui B3 nebūtina nustatyti konkrečių priemonių, nes priemonės, nustatytos deoksinivalenoliui ir fumonizinams B1 ir B2, taip pat apsaugos žmones nuo nepageidautino 3-acetil deoksinivalenolio, 15-acetil deoksinivalenolio ir fumonizino B3 poveikio. Tą patį galima pasakyti apie nivalenolį, kuris tam tikru mastu gali būti aptinkamas kartu su deoksinivalenoliu. Be to, apskaičiuotas nivalenolio poveikis žmogui yra daug mažesnis už laikiną LPN. Kalbant apie kitus trichotecenus, aptartus minėtoje SCOOP užduotyje, būtent 3-acetil deoksinivalenolį, 15-acetil deoksinivalenolį, fuzarenoną-X, T2-triolį, diacetoksiscirpenolį, neosolaniolį, monoacetoksiscirpenolį ir verukolį, negausi turima informacija rodo, kad jie nėra plačiai paplitę ir aptinkama koncentracija paprastai būna nedidelė.

(33)

Didžiausią įtaką Fusarium toksino kiekiui augimo, o ypač žydėjimo, metu turi klimato sąlygos. Tačiau gera žemės ūkio praktika, kuria vadovaujantis rizikos veiksniai sumažinami iki minimumo, tam tikru mastu gali padėti išvengti užteršimo Fusarium grybeliais. 2006 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos rekomendacija 2006/583/EB dėl Fusarium toksinų kiekio grūduose ir grūdų produktuose sumažinimo ir prevencijos (21) nustato bendrus grūdų taršos Fusarium toksinais (zearalenonu, fumonizinu ir trichotecenais) kiekių mažinimo ir prevencijos principus, kurie bus įgyvendinami kuriant šiais principais pagrįstus nacionalinius praktikos kodeksus.

(34)

Reikia nustatyti didžiausias leistinas Fusarium toksinų koncentracijas neperdirbtuose grūduose, pateiktuose į rinką pirmojo etapo perdirbimui. Valymo, rūšiavimo ir džiovinimo procesai nėra priskiriami pirmojo etapo perdirbimui, kol pačiam grūdui nedaromas joks fizinis poveikis. Lukštenimas yra laikomas pirmojo etapo perdirbimu.

(35)

Kadangi neperdirbtus grūdus valant ir perdirbant pašalintų Fusarium toksinų kiekis gali būti įvairus, reikia nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas galutiniam vartotojui skirtuose grūdų produktuose ir iš grūdų gaminamose pagrindinėse maisto sudedamosiose dalyse, kad, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, būtų priimti įgyvendinimą užtikrinantys teisės aktai.

(36)

Dėl kukurūzų dar nėra tiksliai žinomi visi veiksniai, susiję su Fusarium toksinų, ypač zearalenono ir fumonizinų B1 ir B2, susidarymu. Todėl skiriama laiko tam, kad grūdų sektoriaus maisto verslo subjektai galėtų atlikti šių mikotoksinų susidarymo šaltinių tyrimus ir nustatyti valdymo priemones, kurių reikia imtis, siekiant, kiek tai pagrįstai įmanoma, užkirsti kelią mikotoksinų susidarymui. Siūloma nuo 2007 m. taikyti didžiausias leistinas koncentracijas, nustatytas atsižvelgiant į turimus paplitimo duomenis, jei, remiantis nauja informacija apie toksinų paplitimą ir susidarymą, iki to laiko nebus nustatytos konkrečios didžiausios leistinos koncentracijos.

(37)

Atsižvelgiant į tai, kad ryžių užterštumo Fusarium toksinais lygis yra žemas, didžiausių leistinų koncentracijų ryžiams ar ryžių produktams nustatyti nesiūloma.

(38)

Iki 2008 m. liepos 1 d. reikia priimti sprendimą dėl didžiausių leistinų deoksinivalenolio, zearalenono, fumonizinų B1 ir B2 koncentracijų peržiūrėjimo ir tikslingumo nustatyti didžiausią leistiną toksinų T-2 ir HT-2 koncentraciją grūduose bei grūdų produktuose, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių apie šiuos toksinus maiste raidą.

(39)

Dėl švino SCF 1992 m. birželio 19 d. priėmė nuomonę (22), kurioje pritarė 1986 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pasiūlytai 25 μg/kg kūno svorio švino laikinai leistinai savaitės normai (LLSN). SCF savo nuomonėje padarė išvadą, kad tikriausiai dėl vidutinės švino koncentracijos maisto produktuose nebūtina nedelsiant susirūpinti.

(40)

Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2004 m. SCOOP 3.2.11 užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamo arseno, kadmio, švino ir gyvsidabrio vertinimas“ buvo atlikta 2004 m. (23). Atsižvelgiant į šį vertinimą ir SCF pateiktą nuomonę, reikia imtis priemonių, kurios kiek įmanoma labiau sumažintų švino kiekį maiste.

(41)

Dėl kadmio SCF savo 1995 m. birželio 2 d. nuomonėje (24) patvirtino 7 μg/kg kūno svorio kadmio LLSN ir rekomendavo dėti daugiau pastangų su maistu gaunamo kadmio poveikiui sumažinti, kadangi žmogaus vartojami maisto produktai yra pagrindinis gaunamo kadmio šaltinis. Su maistu patenkančio kadmio poveikis buvo įvertintas SCOOP 3.2.11 užduotyje. Atsižvelgiant į šį vertinimą ir SCF pareikštą nuomonę, reikia imtis priemonių, kurios kiek įmanoma labiau sumažintų kadmio kiekį maiste.

(42)

Dėl gyvsidabrio 2004 m. vasario 24 d. EFSA priėmė nuomonę dėl gyvsidabrio ir metilo gyvsidabrio maiste (25) ir patvirtino 1,6 μg/kg kūno svorio laikiną leistiną savaitės normą. Metilo gyvsidabris yra didžiausią rūpestį kelianti cheminė forma, kuri gali sudaryti daugiau kaip 90 % viso žuvyje ir jūros produktuose sukaupto gyvsidabrio. EFSA, atsižvelgdama į SCOOP 3.2.11 užduoties rezultatus, padarė išvadą, kad maisto produktuose, išskyrus žuvį ir jūros produktus, esanti gyvsidabrio koncentracija nekelia didelio susirūpinimo. Visuose šiuose maisto produktuose esančios gyvsidabrio formos dažniausiai yra ne metilo gyvsidabris, todėl yra laikomos mažai pavojingomis.

(43)

Šalia didžiausių leistinų metilo gyvsidabrio koncentracijų nustatymo, tikslingas vartotojų informavimas būtų tinkamiausias būdas labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms apsaugoti. Šiuo tikslu Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato tinklavietėje (26) pateikiamas informacinis pranešimas apie metilo gyvsidabrį žuvyje ir žuvies produktuose. Keletas valstybių narių taip pat paskelbė savo gyventojams aktualią informaciją šiuo klausimu.

(44)

Dėl neorganinio alavo SCF savo 2001 m. gruodžio 12 d. nuomonėje (27) padarė išvadą, kad 150 mg/kg neorganinio alavo koncentracija konservuotuose gėrimuose ir 250 mg/kg neorganinio alavo koncentracija kituose konservuotuose maisto produktuose kai kuriems asmenims gali suerzinti skrandį.

(45)

Norint apsaugoti visuomenės sveikatą nuo tokio pavojaus, reikia nustatyti didžiausias leistinas neorganinio alavo koncentracijas konservuotame maiste ir gėrimuose. Kol bus gauti duomenys dėl kūdikių ir mažų vaikų jautrumo maisto produktuose esančiam neorganiniam alavui, atsargumo dėlei būtina apsaugoti šios pažeidžiamos gyventojų grupės sveikatą ir nustatyti mažesnius didžiausių leistinų koncentracijų dydžius.

(46)

Dėl 3-monochlorpropan-1,2-diolio (3-MCPD), 2001 m. gegužės 30 d. SCF priėmė mokslinę nuomonę dėl maiste esančio 3-MCPD (28), kuria, remdamasis nauja moksline informacija, atnaujino savo 1994 m. gruodžio 16 d. nuomonę (29) ir nustatė 2 μg/kg kūno svorio 3-MCPD leistiną paros normą (LPN).

(47)

Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2004 m. birželio mėn. buvo atlikta ir įforminta SCOOP užduotis „Duomenų apie 3-MCPD ir susijusių medžiagų koncentracijas maiste rinkimas ir palyginimas“ (30). Pagrindinis suvartojamo 3-MCPD šaltinis yra sojų padažas ir jo turintys produktai. Kai kuriose šalyse 3-MCPD daug daugiau suvartojama kartu su kitais dideliais kiekiais vartojamais maisto produktais, pavyzdžiui, duona ir makaronais, greičiausiai ne todėl, kad šiuose produktuose būtų didelė 3-MCPD koncentracija, o todėl, kad jie vartojami dideliais kiekiais.

(48)

Taigi didžiausios leistinos 3-MCPD koncentracijos hidrolizuotame augaliniame baltyme (HVP) ir sojų padaže turi būti nustatomos atsižvelgiant į su šio maisto vartojimu susijusį pavojų. Tam, kad būtų įmanoma apsvarstyti būtinybę nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas papildomiems maisto produktams, valstybių narių prašoma ištirti kituose maisto produktuose aptinkamą 3-MCPD.

(49)

Dėl dioksinų ir PCB SCF 2001 m. gegužės 30 d. priėmė nuomonę dėl maiste aptinkamų dioksinų ir dioksinų tipo PCB (31), atnaujinančią jo 2000 m. lapkričio 22 d. nuomonę (32), kuri nustatė 14 pg Pasaulinės sveikatos organizacijos toksiškumo ekvivalentais išreikštą (PSO-TEQ)/kg kūno svorio dioksinų ir dioksinų tipo PCB leistiną savaitės normą (LSN).

(50)

Šiame reglamente vartojama sąvoka „dioksinai“ apima 75 giminingų polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir 135 giminingų polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) junginių grupę, iš kurių 17 junginių yra toksiški. Polichlorinti bifenilai (PCB) – tai 209 skirtingų giminingų junginių grupė, kuriai priklausančius junginius pagal toksines savybes galima suskirstyti į dvi grupes. Dvylikos junginių toksinės savybės yra panašios į dioksinų savybes ir todėl šie junginiai dažnai vadinami dioksinų tipo PCB. Kiti PCB neturi dioksinams būdingo toksiškumo – jų toksikologinis profilis yra kitoks.

(51)

Kiekvieno giminingo dioksinų junginio arba dioksinų tipo PCB toksiškumo lygis yra skirtingas. Siekiant įvertinti bendrą šių skirtingų junginių toksiškumą, rizikos vertinimui ir priežiūros kontrolei palengvinti buvo pradėta taikyti toksinio ekvivalentiškumo faktorių (TEF) sąvoka. Tai reiškia, kad analitiniai rezultatai, susiję su visais pavieniais toksiškais dioksinais ir dioksinų tipo PCB giminingais junginiais, išreiškiami kiekybiniu vienetu – TCDD toksiškumo ekvivalentu (TEQ).

(52)

Poveikio vertinimas, atsižvelgiant į 2000 m. birželio mėn. įformintą SCOOP užduotį „ES valstybių narių gyventojų suvartojamų su maistu dioksinų ir dioksinų tipo PCB vertinimas“ (33), rodo, kad daug Bendrijos gyventojų šių medžiagų su maistu suvartoja daugiau nei leistina savaitės norma.

(53)

Toksikologiniu požiūriu, nustatyta didžiausia koncentracija turėtų būti taikoma tiek dioksinams, tiek dioksinų tipo PCB, tačiau dėl labai neišsamių duomenų apie dioksinų tipo PCB paplitimą didžiausios leistinos koncentracijos dydžiai 2001 m. buvo nustatyti tik dioksinams, bet ne dioksinų tipo PCB. Kadangi nuo 2001 m. buvo gauta daugiau informacijos apie dioksinų tipo PCB paplitimą, 2006 m. buvo nustatyta didžiausia leistina dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija, nes toksikologiniu požiūriu tai buvo pats tinkamiausias metodas. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą, pereinamuoju laikotarpiu kartu su nustatytais dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijos dydžiais turėtų būti ir toliau taikomos didžiausios leistinos dioksinų koncentracijos. Maisto produktai šiuo pereinamuoju laikotarpiu turi atitikti didžiausias leistinas dioksinų koncentracijas ir didžiausias leistinas dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijas. Bus svarstoma galimybė iki 2008 m. gruodžio 31 d. atsisakyti atskirai dioksinams nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos.

(54)

Siekiant skatinti iniciatyvų požiūrį į dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekio mažinimą maisto produktuose ir pašaruose, 2006 m. vasario 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2006/88/EB dėl dioksinų, furanų ir PCB pašaruose bei maisto produktuose sumažinimo (34) buvo nustatytos veikimo koncentracijos. Šios veikimo koncentracijos yra priemonės, leidžiančios kompetentingoms institucijoms ir ūkio subjektams atkreipti dėmesį į atvejus, kai būtina nustatyti taršos šaltinį ir imtis priemonių taršai sumažinti arba panaikinti. Kadangi dioksinų ir dioksinų tipo PCB šaltiniai yra skirtingi, dioksinams ir dioksinų tipo PCB yra nustatomos atskiros veikimo koncentracijos. Vadovaujantis šiuo iniciatyviu požiūriu, reikia aktyviai mažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose bei pašaruose ir per nustatytą laikotarpį persvarstyti didžiausios leistinos koncentracijos dydžius, siekiant nustatyti mažesnius dydžius. Todėl bus svarstoma galimybė iki 2008 m. gruodžio 31 d. labai sumažinti didžiausias leistinas dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijas.

(55)

Ūkio subjektai turi stengtis padidinti savo gebėjimus pašalinti dioksinus, furanus ir dioksinų tipo PCB iš jūros gyvūnų taukų. Daug mažesni koncentracijos dydžiai, kuriuos reikės apsvarstyti iki 2008 m. gruodžio 31 d., turės būti grindžiami veiksmingiausiomis taršos mažinimo procedūrų techninėmis galimybėmis.

(56)

Kalbant apie galimybes iki 2008 m. gruodžio 31 d. nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas kituose maisto produktuose, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas būtinybei nustatyti specialų mažesnį didžiausios leistinos dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose dydį, atsižvelgiant į stebėsenos duomenis, surinktus įgyvendinant 2005 m., 2006 m. ir 2007 m. dioksinų ir dioksinų tipo PCB kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose stebėsenos programas.

(57)

Dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA), SCF savo 2002 m. gruodžio 4 d. nuomonėje (35) padarė išvadą, kad dalis policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) yra genotoksiniai kancerogenai. 2005 m. Jungtinis MŽŪO/PSO maisto priedų ekspertų komitetas (JECFA) atliko PAA rizikos vertinimą ir apskaičiavo PAA poveikio ribinius dydžius (MOE), kuriais grindžiamas patarimas dėl junginių, kurie yra ir genotoksiniai, ir kancerogeniniai (36).

(58)

Remiantis SCF, benzo(a)pirenas, įskaitant benz(a)antraceną, benzo(b)fluoranteną, benzo(j)fluoranteną, benzo(k)fluoranteną, benzo(g,h,i)perileną, chrizeną, ciklopenta(c,d)pireną, dibenz(a,h)antraceną, dibenzo(a,e)pireną, dibenzo(a,h)pireną, dibenzo(a,i)pireną, dibenzo(a,l)pireną, indeno(1,2,3,-cd)pireną ir 5-metilchrizeną, gali būti naudojamas kaip kancerogeninių PAA paplitimo maisto produktuose ir poveikio jiems rodiklis. Reikėtų atlikti tolesnę šių PAA santykinių kiekių maisto produktuose analizę, kad apie tai būtų žinoma vėliau peržiūrint benzo(a)pireno, kaip rodiklio, tolesnio taikymo tinkamumą. Be to, benzo(c)fluoreno analizė turi būti atliekama remiantis JECFA rekomendacija.

(59)

PAA gali užteršti maisto produktus rūkymo, kaitinimo ir džiovinimo procesų metu, kai sudaromos sąlygos tiesioginiam maisto sąlyčiui su degimo produktais. Be to, maistas, ypač žuvis ir žuvininkystės produktai, gali užsiteršti PAA dėl aplinkos užterštumo.

(60)

Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2004 m. buvo atlikta konkreti SCOOP užduotis „Duomenų apie PAA paplitimą maiste rinkimas“ (37). Didelės jų koncentracijos buvo rastos džiovintuose vaisiuose, alyvuogių išspaudų aliejuje, rūkytoje žuvyje, vynuogių kauliukų aliejuje, rūkytuose mėsos gaminiuose, šviežiuose moliuskuose, prieskoniuose (padažuose) ir pagarduose.

(61)

Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, reikia nustatyti didžiausias benzo(a)pireno koncentracijas tam tikruose maisto produktuose, kurių sudėtyje yra riebalų ir aliejų, ir produktuose, kurie džiovinimo ar rūkymo procesų metu gali smarkiai užsiteršti. Taip pat reikia nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas maisto produktuose, ypač žuvyje ir žuvininkystės produktuose, tokiais atvejais, kai aukštas užteršimo lygis gali susidaryti dėl aplinkos užterštumo, pavyzdžiui, naftai išsiliejus į jūrą.

(62)

Kai kuriuose produktuose, pavyzdžiui džiovintuose vaisiuose ir maisto papilduose, buvo rasta benzo(a)pireno, tačiau turimų duomenų nepakanka, kad būtų nustatyti racionaliai pagrįsti koncentracijos dydžiai. Siekiant aiškiai nustatyti racionaliai įmanomas koncentracijas šiuose maisto produktuose, reikia atlikti tolesnį tyrimą. Kol kas turėtų būti taikomos atitinkamoms sudedamosioms dalims, pavyzdžiui, maisto papilduose naudojamiems aliejams ir riebalams, nustatytos didžiausios leistinos benzo(a)pireno koncentracijos.

(63)

Atsižvelgiant į mokslo ir technologijos pažangą dėl benzo(a)pireno ir kitų kancerogeninių PAA paplitimo maisto produktuose, iki 2007 m. balandžio 1 d. reikia peržiūrėti didžiausias leistinas PAA koncentracijas kakavos svieste.

(64)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.   Priede išvardyti maisto produktai nėra pateikiami į rinką, jei juose esančio priede nurodyto teršalo koncentracija viršija priede nustatytą didžiausią leistiną koncentraciją.

2.   Priede nurodytos didžiausios leistinos koncentracijos taikomos susijusių maisto produktų valgomajai daliai, nebent priede yra nurodyta kitaip.

2 straipsnis

Džiovinti, atskiesti, perdirbti ir sudėtiniai maisto produktai

1.   Taikant džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems arba sudėtiniams maisto produktams priede nustatytas didžiausias leistinas teršalų koncentracijas, yra atsižvelgiama į:

a)

teršalo koncentracijos pokyčius džiovinant arba skiedžiant;

b)

teršalo koncentracijos pokyčius perdirbant;

c)

produkto sudedamųjų dalių atitinkamas proporcijas; ir

d)

kiekybinio vertinimo analitinę ribą.

2.   Kompetentingai institucijai atliekant oficialią kontrolę, maisto verslo subjektas nurodo ir pagrindžia konkrečius koncentravimo ar skiedimo koeficientus susijusiems džiovinimo, skiedimo, perdirbimo ir (arba) maišymo procesams arba džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir (arba) sudėtiniams maisto produktams.

Jeigu maisto verslo subjektas nenurodo reikiamo koncentravimo ar skiedimo koeficiento arba jeigu, kompetentingos institucijos nuomone, koeficientas nėra tinkamas atsižvelgiant į pateiktą pagrindimą, ta institucija, remdamasi turima informacija ir siekdama užtikrinti didžiausią žmonių sveikatos apsaugos lygį, pati nustato šį koeficientą.

3.   1 ir 2 dalys taikomos tais atvejais, kai tokiems džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems arba sudėtiniams maisto produktams nėra nustatytos konkrečios Bendrijos didžiausios leistinos koncentracijos.

4.   Kadangi Bendrijos teisės aktuose nėra nustatytos konkrečios didžiausios leistinos teršalų koncentracijos maisto produktuose, skirtuose kūdikiams ir mažiems vaikams, valstybės narės gali nustatyti griežtesnes ribas.

3 straipsnis

Vartojimui, maišymui ir detoksikavimui nustatyti draudimai

1.   Maisto produktus, kurie neatitinka priede nustatytų didžiausių leistinų taršos koncentracijų, draudžiama naudoti kaip maisto sudedamąsias dalis.

2.   Maisto produktus, kurie atitinka priede nustatytas didžiausias leistinas taršos koncentracijas, draudžiama maišyti su šias didžiausias leistinas koncentracijas viršijančiais produktais.

3.   Maisto produktus, kurie turi būti rūšiuojami arba fiziškai apdorojami, siekiant sumažinti taršos lygį, draudžiama maišyti su maisto produktais, kurie yra skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, arba maišyti su maisto produktais, kuriuos ketinama naudoti kaip maisto sudedamąsias dalis.

4.   Maisto produktus, kuriuose yra priedo 2 dalyje nurodytų teršalų (mikotoksinų), draudžiama sąmoningai detoksikuoti, juos chemiškai apdorojant.

4 straipsnis

Žemės riešutams, riešutams, džiovintiems vaisiams ir kukurūzams taikomos specialiosios nuostatos

Priedo 2.1.3, 2.1.5 ir 2.1.6 punktuose nustatytų atitinkamų didžiausių leistinų aflatoksinų koncentracijų neatitinkantys žemės riešutai, riešutai, džiovinti vaisiai ir kukurūzai gali būti pateikiami į rinką, jeigu šie produktai:

a)

nėra skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba nėra skirti naudoti kaip maisto sudedamosios dalys;

b)

atitinka priedo 2.1.1, 2.1.2, 2.1.4 ir 2.1.7 punktuose nustatytas atitinkamas didžiausias leistinas koncentracijas;

c)

yra apdorojami, įskaitant rūšiavimą ar kitokį fizinį apdorojimą, o po tokio apdorojimo nėra viršijamos priedo 2.1.3, 2.1.5 ir 2.1.6 punktuose nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos ir dėl šio apdorojimo nesusidaro kitų kenksmingų likučių;

d)

yra ženklinami, aiškiai nurodant jų paskirtį ir pateikiant nuorodą „produktas turi būti rūšiuojamas arba kitaip fiziškai apdorojamas, kad prieš vartojant žmonėms arba jį naudojant kaip maisto sudedamąją dalį sumažėtų užteršimas aflatoksinais“. Nuoroda pateikiama kiekvieno atskiro maišo, dėžės ir t. t. etiketėje arba originaliuose lydimuosiuose dokumentuose. Ant kiekvieno atskiro siuntos (partijos) maišo, dėžės ir t. t. ir originaliuose lydimuosiuose dokumentuose neištrinamais spaudmenimis nurodomas siuntos identifikavimo kodas.

5 straipsnis

Žemės riešutams, jų išvestiniams produktams ir grūdams taikomos specialiosios nuostatos

Kiekvieno atskiro maišo, dėžės ir t. t. etiketėje arba originaliame lydimajame dokumente turi būti aiškiai nurodoma paskirtis. Šiame lydimajame dokumente turi būti aiški sąsaja su siunta, nurodytas siuntos identifikavimo kodas, kuris yra užrašytas ant kiekvieno atskiro siuntos maišo, dėžės ir t. t. Be to, lydimajame dokumente nurodytos siuntos gavėjo veikla neturi prieštarauti paskirčiai.

Jeigu nėra aiškiai nurodoma, kad produktai nėra skirti žmonėms vartoti, visiems į rinką pateiktiems žemės riešutams, jų išvestiniams produktams ir grūdams taikomos priedo 2.1.3 ir 2.1.6 punktuose nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos.

6 straipsnis

Salotoms taikomos specialiosios nuostatos

Jeigu salotų etiketėje nėra pažymėta, kad jos buvo auginamos uždengtos (apsaugotos salotos), taikomos priede lauke augintoms salotoms (lauke augintos salotos) nustatytos didžiausios leistinos taršos koncentracijos.

7 straipsnis

Laikinos nukrypti leidžiančios nuostatos

1.   Nukrypdami nuo 1 straipsnio nuostatų, Belgija, Airija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė gali iki 2008 m. gruodžio 31 d. leisti pateikti į rinką savo teritorijoje išaugintus ir joje vartoti skirtus šviežius špinatus, kuriuose nitratų koncentracija viršija priedo 1.1 punkte nurodytas didžiausias leistinas koncentracijas.

2.   Nukrypdamos nuo 1 straipsnio nuostatų, Airija ir Jungtinė Karalystė gali iki 2008 m. gruodžio 31 d. leisti pateikti į rinką visus metus skinamas savo teritorijoje užaugintas ir joje vartoti skirtas šviežias salotas, kuriose nitratų koncentracija viršija priedo 1.3 punkte nurodytas didžiausias leistinas koncentracijas.

3.   Nukrypdama nuo 1 straipsnio nuostatų, Prancūzija gali iki 2008 m. gruodžio 31 d. leisti pateikti į rinką nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. skinamas savo teritorijoje užaugintas ir joje vartoti skirtas šviežias salotas, kuriose nitratų koncentracija viršija priedo 1.3 punkte nurodytas didžiausias leistinas koncentracijas.

4.   Nukrypdamos nuo 1 straipsnio nuostatų, Švedija ir Suomija iki 2011 m. gruodžio 31 d. gali pateikti į rinką savo teritorijoje vartoti skirtą Baltijos jūros regiono kilmės lašišą (Salmo salar), silkę (Clupea harengus), upinę nėgę (Lampetra fluviatilis), upėtakį (Salmo trutta), šalvius (Salvelinus spp) ir paprastąją seliavą (Coregonus albula), kuriuose dioksinų koncentracija ir (arba) dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija viršija priedo 5.3 punkte nustatytus dydžius, jeigu šiose šalyse yra sukurta sistema, kuri užtikrina, kad, siekiant išvengti galimo pavojaus sveikatai, vartotojai bus visapusiškai informuoti apie mitybos rekomendacijas, susijusias su šių Baltijos jūros regiono žuvų rūšių vartojimo apribojimais nurodytoms lengvai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Suomija ir Švedija kasmet iki kovo 31 d. Komisijai pateikia praėjusių metų savo atliktos dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijų Baltijos jūros regiono žuvyse stebėsenos rezultatus ir priemonių, kurių buvo imtasi siekiant sumažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB, gaunamų vartojant Baltijos jūros regiono žuvį, poveikį žmonėms, ataskaitą.

Suomija ir Švedija ir toliau taiko priemones, būtinas užtikrinti, kad priedo 5.3 punkto neatitinkančia žuvimi ir žuvies produktais nebūtų prekiaujama kitose valstybėse narėse.

8 straipsnis

Mėginių ėmimas ir analizė

Vykdant oficialią priede nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų kontrolę, mėginių ėmimas ir analizė atliekami remiantis Komisijos reglamentais (EB) Nr. 1882/2006 (38), (EB) Nr. 401/2006 (39), (EB) Nr. 1883/2006 (40) ir Komisijos direktyvomis 2001/22/EB (41), 2004/16/EB (42) ir 2005/10/EB (43).

9 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.   Valstybės narės atlieka nitratų koncentracijos daržovėse, kuriose gali būti didelė teršalo koncentracija, t. y. žalialapėse daržovėse, stebėseną ir kasmet iki birželio 30 d. perduoda Komisijai jos rezultatus. Komisija šiuos rezultatus pateiks valstybėms narėms.

2.   Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys kiekvienais metais pateikia Komisijai atliktų tyrimų rezultatus, įskaitant duomenis apie paplitimą ir pažangą taikant prevencines priemones, kad būtų galima išvengti užteršimo ochratoksinu A, deoksinivalenoliu, zearalenonu, fumonizinu B1 ir B2, toksinais T-2 ir HT-2. Komisija šiuos rezultatus pateiks valstybėms narėms.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai išvadas dėl aflatoksinų, dioksinų, dioksinų tipo PCB, ne dioksinų tipo PCB ir policiklinių aromatinių angliavandenilių, kaip nurodyta Komisijos sprendime 2006/504/EB (44), Komisijos rekomendacijoje 2006/794/EB (45) ir Komisijos rekomendacijoje 2005/108/EB (46).

10 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 466/2001 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

11 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Šis reglamentas nėra taikomas produktams, kurie į rinką buvo pateikti iki a–d punktuose nurodytų dienų, laikantis nuo atitinkamos dienos taikomų nuostatų:

a)

nuo 2006 m. liepos 1 d. taikomos priedo 2.4.1, 2.4.2, 2.4.4, 2.4.5, 2.4.6, 2.4.7, 2.5.1, 2.5.3, 2.5.5 ir 2.5.7 punktuose deoksinivalenoliui ir zearalenonui nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos;

b)

nuo 2007 m. liepos 1 d. taikomos priedo 2.4.3, 2.5.2, 2.5.4, 2.5.6 ir 2.5.8 punktuose deoksinivalenoliui ir zearalenonui nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos;

c)

nuo 2007 m. spalio 1 d. taikomos priedo 2.6 punkte fumonizinams B1 ir B2 nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos;

d)

nuo 2006 m. lapkričio 4 d. taikomos priedo 5 dalyje dioksinams ir dioksinų tipo PCB sumai nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos.

Įrodyti, kada produktai buvo pateikti į rinką, privalo maisto verslo subjektas.

12 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. kovo 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 37, 1993 2 13, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(2)  OL L 77, 2001 3 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 199/2006 (OL L 32, 2006 2 4, p. 32).

(3)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1662/2006 (OL L 320, 2006 11 18, p. 1).

(4)  Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 38-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl nitratų ir nitrito, p. 1–33, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_38.pdf

(5)  Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 35-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl aflatoksinų, ochratoksino A ir patulino, p. 45–50, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_35.pdf

(6)  Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl ochratoksino A (pareikšta 1998 m. rugsėjo 17 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out14_en.html

(7)  Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.7 užduotis „ES valstybių narių gyventojų ochratoksino A suvartojimo su maistu įvertinimas“. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/task_3-2-7_en.pdf

(8)  OL L 52, 1993 3 4, p. 18.

(9)  EMST mokslinės grupės nuomonė dėl teršalų maisto grandinėje, kurios Komisija prašė dėl ochratoksino A maiste. http://www.efsa.europa.eu/etc/medialib/efsa/science/contam/contam_opinions/1521.Par.0001.File.dat/contam_op_ej365_ochratoxin_a_food_en1.pdf

(10)  2000 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusio 120-ojo Maisto mokslinio komiteto susirinkimo protokolas. Pranešimas apie patuliną. http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out55_en.pdf

(11)  Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.8 užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamo patulino vertinimas“. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/3.2.8_en.pdf

(12)  OL L 203, 2003 8 12, p. 34.

(13)  Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 1 dalis: deoksinivalenolis (DON) (pareiškta 1999 m. gruodžio 2 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out44_en.pdf

(14)  Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 2 dalis: zearalenonas (ZEA) (pareikšta 2000 m. birželio 22 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out65_en.pdf

(15)  Atnaujinta Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl fumonizinų B1, B2 ir B3 (pareikšta 2003 m. balandžio 4 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out185_en.pdf

(16)  Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 3 dalis: fumonizinas B1 (FB1) (pareikšta 2000 m. spalio 17 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out73_en.pdf

(17)  Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 4 dalis: nivalenolis (pareikšta 2000 m. spalio 19 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out74_en.pdf

(18)  Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 5 dalis: toksinai T-2 ir HT-2 (priimta 2001 m. gegužės 30 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out88_en.pdf

(19)  Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 6 dalis: toksino T-2, toksino HT-2, nivalenolio ir deoksinivalenolio grupės vertinimas (priimta 2002 m. vasario 26 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out123_en.pdf

(20)  Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.10 užduotis „Duomenų apie Fusarium toksinų paplitimą maiste rinkimas ir ES valstybių narių gyventojų suvartojimo su maistu vertinimas“. http://ec.europa.eu/food/fs/scoop/task3210.pdf

(21)  OL L 234, 2006 8 29, p. 35.

(22)  Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 32-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl maiste ir gėrimuose esančio švino keliamo galimo pavojus sveikatai, p. 7–8, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_32.pdf

(23)  Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.11 užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamo arseno, kadmio, švino ir gyvsidabrio vertinimas“. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/scoop_3-2-11_heavy_metals_report_en.pdf

(24)  Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 36-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl kadmio, p. 67–70, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_36.pdf

(25)  Europos maisto saugos tarnybos (EMST) mokslinės grupės dėl teršalų maisto grandinėje nuomonė, kurios Komisija prašė, dėl gyvsidabrio ir metilo gyvsidabrio maiste (priimta 2004 m. vasario 24 d.) http://www.efsa.eu.int/science/contam/contam_opinions/259/opinion_contam_01_en1.pdf

(26)  http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/information_note_mercury-fish_12-05-04.pdf

(27)  Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl konservuotame maiste esančio alavo keliamo didelio pavojaus (priimta 2001 m. gruodžio 12 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out110_en.pdf

(28)  Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl 3-monochlorpropano-1,2-diolio (3-MCPD), atnaujinanti SCF 1994 m. priimtą nuomonę (priimta 2001 m. gegužės 30 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out91_en.pdf

(29)  Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 36-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl 3-monochlorpropano-1,2-diolio (3-MCPD), p. 31–34, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_36.pdf

(30)  Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.9 užduotis „Duomenų apie 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD) ir susijusių medžiagų koncentraciją maisto produktuose rinkimas ir lyginimas“, 256 p. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/scoop_3-2-9_final_report_chloropropanols_en.pdf

(31)  Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl maiste esančių dioksinų ir dioksinų tipo PCB keliamo pavojaus vertinimo. Atnaujinta versija grindžiama nauja moksline informacija, kuri buvo gauta po 2000 m. lapkričio 22 d. SCF nuomonės šiuo klausimu priėmimo (priimta 2001 m. gegužės 30 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out90_en.pdf

(32)  Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl maiste esančių dioksinų ir dioksinų tipo PCB keliamo pavojaus vertinimo (priimta 2000 m. lapkričio 22 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out78_en.pdf

(33)  Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.5 užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamų dioksinų ir susijusių PCB vertinimas“. http://ec.europa.eu/dgs/health_consumer/library/pub/pub08_en.pdf

(34)  OL L 42, 2006 2 14, p. 26.

(35)  Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl maiste esančių policiklinių aromatinių angliavandenilių keliamo pavojaus žmonių sveikatai (pareikšta 2002 m. gruodžio 4 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out153_en.pdf

(36)  2005 m. vasario 8–17 d. Romoje vykęs 64-asis susirinkimas, Jungtinio MŽŪO/PSO maisto priedų ekspertų komiteto ataskaita „Tam tikrų maiste esančių teršalų vertinimas“, p. 1–6 ir p. 61–81.

WHO Technical Report Series, No. 930, 2006 – http://whqlibdoc.who.int/trs/WHO_TRS_930_eng.pdf

(37)  Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.12 užduotis „Duomenų apie policiklinių aromatinių angliavandenilių paplitimą maiste rinkimas“. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/scoop_3-2-12_final_report_pah_en.pdf

(38)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 25.

(39)  OL L 70, 2006 3 9, p. 12.

(40)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 32.

(41)  OL L 77, 2001 3 16, p. 14. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/4/EB (OL L 19, 2005 1 21, p. 50).

(42)  OL L 42, 2004 2 13, p. 16.

(43)  OL L 34, 2005 2 8, p. 15.

(44)  OL L 199, 2006 7 21, p. 21.

(45)  OL L 322, 2006 11 22, p. 24.

(46)  OL L 34, 2005 2 8, p. 43.


PRIEDAS

Didžiausios leistinos tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijos (1)

1 dalis.   Nitratai

Maisto produktai (1)

Didžiausia leistina koncentracija (mg NO3/kg)

1.1

Švieži špinatai (Spinacia oleracea) (2)

Išauginti nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.

3 000

Išauginti nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.

2 500

1.2

Konservuoti, stipriai sušaldyti arba sušaldyti špinatai

 

2 000

1.3

Šviežios salotos (Lactuca sativa L.) (apsaugotos ir lauke augintos salotos), išskyrus nurodytas 1.4 punkte

Išaugintos nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.:

 

uždengtos auginamos salotos

4 500

lauke auginamos salotos

4 000

Išaugintos nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.:

 

uždengtos auginamos salotos

3 500

lauke auginamos salotos

2 500

1.4

Gūžinės salotos

uždengtos auginamos salotos

2 500

lauke auginamos salotos

2 000

1.5

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas (3), (4)

 

200


2 dalis.   Mikotoksinai

Maisto produktai (1)

Didžiausia leistina koncentracija (μg/kg)

2.1

Aflatoksinai

B1

B1, B2, G1 ir G2 suma

M1

2.1.1

Žemės riešutai, kurie prieš vartojant maistui arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami

8,0 (5)

15,0 (5)

2.1.2

Riešutai, kurie prieš vartojant maistui arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami

5,0 (5)

10,0 (5)

2.1.3

Žemės riešutai, riešutai ir iš jų pagaminti apdoroti produktai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba naudoti kaip maisto produktų sudedamąsias dalis

2,0 (5)

4,0 (5)

2.1.4

Džiovinti vaisiai, kurie prieš vartojant maistui arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami

5,0

10,0

2.1.5

Džiovinti vaisiai ir iš jų pagaminti perdirbti produktai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba naudoti kaip maisto produktų sudedamąsias dalis

2,0

4,0

2.1.6

Visi grūdai ir visi grūdų išvestiniai produktai, įskaitant perdirbtus grūdų produktus, išskyrus 2.1.7, 2.1.10 ir 2.1.12 punktuose išvardytus maisto produktus

2,0

4,0

2.1.7

Kukurūzai, kurie prieš vartojant maistui arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami

5,0

10,0

2.1.8

Žalias pienas (6), termiškai apdorotas pienas ir pienas, skirtas pieno pagrindo produktams gaminti

0,050

2.1.9

Šios prieskonių rūšys:

 

Capsicum spp (džiovinti jų vaisiai, sveiki arba malti, įskaitant aitriąsias paprikas, aitriųjų paprikų miltelius, raudonuosius ankštinius pipirus ir paprikas)

 

Piper spp (jų vaisiai, įskaitant baltuosius ir juoduosius pipirus)

 

Myristica fragrans (muskatai)

 

Zingiber officinale (imbieras)

 

Curcuma longa (ciberžolės)

5,0

10,0

2.1.10

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas (3), (7)

0,10

2.1.11

Mišiniai kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišiniai vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams, įskaitant pieną kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams (4), (8)

0,025

2.1.12

Tik kūdikiams skirti specialiosios medicininės paskirties dietiniai maisto produktai (9), (10)

0,10

0,025

2.2

Ochratoksinas A

 

2.2.1

Neperdirbti grūdai

5,0

2.2.2

Visi neperdirbtų grūdų produktai, įskaitant perdirbtus grūdų produktus ir grūdus, skirtus tiesiogiai žmonėms vartoti, išskyrus 2.2.9 ir 2.2.10 punktuose išvardytus maisto produktus

3,0

2.2.3

Džiovintos vynuogės (Currants veislės razinos, razinos ir Sultana veislės razinos)

10,0

2.2.4

Skrudintos kavos pupelės ir maltos skrudintos kavos pupelės, išskyrus tirpią kavą

5,0

2.2.5

Tirpi kava

10,0

2.2.6

Vynas (įskaitant putojantį vyną, išskyrus likerinį vyną ir vyną, kurio alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 15 % tūrio) ir vaisių vynas (11)

2,0 (12)

2.2.7

Aromatintas vynas, aromatinto vyno gėrimai ir aromatinto vyno produktų kokteiliai (13)

2,0 (12)

2.2.8

Vynuogių sultys, atgamintos koncentruotos vynuogių sultys, vynuogių nektaras, vynuogių misa ir atgaminta koncentruota vynuogių misa, skirta tiesiogiai žmonėms vartoti (14)

2,0 (12)

2.2.9

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas (3), (7)

0,50

2.2.10

Tik kūdikiams skirti specialiosios medicininės paskirties dietinio maisto produktai (9), (10)

0,50

2.2.11

Žalios kavos pupelės, džiovinti vaisiai, išskyrus džiovintas vynuoges, alas ir kakavos produktai, likerinis vynas, mėsos produktai, prieskoniai ir paprastojo saldymedžio šaknys

2.3

Patulinas

 

2.3.1

Vaisių sultys, atgamintos koncentruotos vaisių sultys ir vaisių nektaras (14)

50

2.3.2

Spirituoti gėrimai (15), sidras ir kiti fermentuoti gėrimai, pagaminti iš obuolių arba kurių sudėtyje yra obuolių sulčių

50

2.3.3

Kieti obuolių produktai, įskaitant obuolių kompotą, obuolių tyrę, skirti tiesiogiai vartoti, išskyrus 2.3.4 ir 2.3.5 punktuose išvardytus maisto produktus

25

2.3.4

Obuolių sultys ir kieti obuolių produktai, įskaitant obuolių kompotą ir obuolių tyrę, kūdikiams ir mažiems vaikams (16), paženklinti etiketėmis ir parduodami kaip kūdikių ar mažų vaikų maistas (4)

10,0

2.3.5

Kitas kūdikių maistas, išskyrus kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus perdirbtus grūdinius maisto produktus (3), (4)

10,0

2.4

Deoksinivalenolis  (17)

 

2.4.1

Neperdirbti grūdai (18), (19), išskyrus kietuosius kviečius, avižas ir kukurūzus

1 250

2.4.2

Neperdirbti kietieji kviečiai ir avižos (18), (19)

1 750

2.4.3

Neperdirbti kukurūzai (18)

1 750 (20)

2.4.4

Grūdai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, grūdų miltai (įskaitant kukurūzų miltus, kukurūzų rupinius ir kukurūzų kruopas (21)), sėlenos, kaip galutinis produktas, parduodamas tiesiogiai žmonėms vartoti, ir gemalai, išskyrus 2.4.7 punkte išvardytus maisto produktus

750

2.4.5

Makaronai (sausi) (22)

750

2.4.6

Duona (įskaitant mažus kepyklos gaminius), pyragaičiai, sausainiai, javainių užkandžiai ir javainiai

500

2.4.7

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas (3), (7)

200

2.5

Zearalenonas  (17)

 

2.5.1

Neperdirbti grūdai (18), (19), išskyrus kukurūzus

100

2.5.2

Neperdirbti kukurūzai (18)

200 (20)

2.5.3

Grūdai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, grūdų miltai, sėlenos, kaip galutinis produktas, parduodamas tiesiogiai žmonėms vartoti, ir gemalai, išskyrus 2.5.4, 2.5.7 ir 2.5.8 punktuose išvardytus maisto produktus

75

2.5.4

Kukurūzai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, kukurūzų miltai, kukurūzų rupiniai, kukurūzų kruopos, kukurūzų gemalai ir rafinuotas kukurūzų aliejus (21)

200 (20)

2.5.5

Duona (įskaitant mažus kepyklos gaminius), pyragaičiai, sausainiai, javainių užkandžiai ir javainiai, išskyrus kukurūzų užkandžius ir kukurūzų dribsnius

50

2.5.6

Kukurūzų užkandžiai ir kukurūzų dribsniai

50 (20)

2.5.7

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai (išskyrus perdirbtus kukurūzų maisto produktus) ir kūdikių maistas (3), (7)

20

2.5.8

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti kukurūzų maisto produktai (3), (7)

20 (20)

2.6

Fumonizinas

B1 ir B2 suma

2.6.1

Neperdirbti kukurūzai (18)

2 000 (23)

2.6.2

Kukurūzų miltai, kukurūzų rupiniai, kukurūzų kruopos, kukurūzų gemalai ir rafinuotas kukurūzų aliejus (21)

1 000 (23)

2.6.3

Tiesiogiai žmonėms vartoti skirti kukurūzų produktai, išskyrus 2.6.2 ir 2.6.4 punktuose nurodytus maisto produktus

400 (23)

2.6.4

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti kukurūzų produktai ir kūdikių maistas (3), (7)

200 (23)

2.7

Toksinai T-2 ir HT-2  (17)

Toksinų T-2 ir HT-2 suma

2.7.1

Neperdirbti grūdai (18) ir grūdų produktai

 


3 dalis.   Metalai

Maisto produktai (1)

Didžiausia leistina koncentracija

(mg/kg drėgno produkto svorio)

3.1

Švinas

 

3.1.1

Žalias pienas (6), termiškai apdorotas pienas ir pienas, skirtas pieno pagrindo produktams gaminti

0,020

3.1.2

Mišiniai kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišiniai vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams (4), (8)

0,020

3.1.3

Galvijiena (išskyrus subproduktus), aviena, kiauliena ir paukštiena (6)

0,10

3.1.4

Galvijienos, avienos, kiaulienos ir paukštienos subproduktai (6)

0,50

3.1.5

Žuvų raumenų mėsa (24), (25)

0,30

3.1.6

Vėžiagyviai, išskyrus rudąją krabų mėsą ir omarų bei panašių stambiųjų vėžiagyvių (Nephropidae ir Palinuridae) galvas ir krūtinės dalies mėsą (26)

0,50

3.1.7

Dvigeldžiai moliuskai (26)

1,5

3.1.8

Galvakojai moliuskai (be vidaus organų) (26)

1,0

3.1.9

Grūdai ir ankštiniai

0,20

3.1.10

Daržovės, išskyrus kopūstines ir lapines daržoves, šviežias prieskonines žoles ir grybus (27). Bulvėms taikomos nuskustoms bulvėms nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos.

0,10

3.1.11

Kopūstinės, lapinės daržovės ir auginamieji grybai (27)

0,30

3.1.12

Vaisiai, išskyrus uogas ir smulkius vaisius (27)

0,10

3.1.13

Uogos ir smulkūs vaisiai (27)

0,20

3.1.14

Aliejai ir riebalai, įskaitant pieno riebalus

0,10

3.1.15

Vaisių sultys, atgamintos koncentruotos vaisių sultys ir vaisių nektarai (14)

0,050

3.1.16

Vynas (įskaitant putojantį vyną, išskyrus likerinį vyną), sidras, kriaušių ir vaisių vynas (11)

0,20 (28)

3.1.17

Aromatizuotas vynas, aromatizuoto vyno gėrimai ir aromatizuoto vyno kokteiliai (13)

0,20 (28)

3.2

Kadmis

 

3.2.1

Galvijiena (išskyrus subproduktus), aviena, kiauliena ir paukštiena (6)

0,050

3.2.2

Arkliena, išskyrus subproduktus (6)

0,20

3.2.3

Galvijų, avių, kiaulių, paukščių ir arklių kepenys (6)

0,50

3.2.4

Galvijų, avių, kiaulių, paukščių ir arklių inkstai (6)

1,0

3.2.5

Žuvų, išskyrus 3.2.6 ir 3.2.7 punktuose išvardytas rūšis, raumenų mėsa (24), (25)

0,050

3.2.6

Šių žuvų raumenų mėsa (24), (25):

 

europinių ančiuvių (Engraulis rūšys)

 

atlantinių pelamidžių (Sarda sarda)

 

snapasnukių sargų (Diplodus vulgaris)

 

europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla)

 

kefalių (Mugil labrosus labrosus)

 

paprastųjų stauridžių (Trachurus rūšys)

 

karališkųjų luvarių (Luvarus imperialis)

 

europinių sardinių (Sardina pilchardus)

 

Sardinops rūšies sardinių (Sardinops rūšys)

 

tunų (Thunnus rūšys, Euthynnus rūšys, Katsuwonus pelamis)

 

paprastųjų jūrų liežuvėlių (Dicologoglossa cuneata)

0,10

3.2.7

Durklažuvių (Xiphias gladius) raumenų mėsa (24), (25)

0,30

3.2.8

Vėžiagyviai, išskyrus rudąją krabų mėsą ir omarų bei kitų panašių stambiųjų vėžiagyvių (Nephropidae ir Palinuridae) galvas ir krūtinės dalies mėsą (26)

0,50

3.2.9

Dvigeldžiai moliuskai (26)

1,0

3.2.10

Galvakojai moliuskai (be vidaus organų) (26)

1,0

3.2.11

Grūdai, išskyrus sėlenas, gemalus, kviečių grūdus ir ryžius

0,10

3.2.12

Sėlenos, gemalai, kviečių grūdai ir ryžiai

0,20

3.2.13

Sojų pupelės

0,20

3.2.14

Daržovės ir vaisiai, išskyrus lapines daržoves, šviežias prieskonines žoles, grybus, stiebines daržoves, kedrų riešutus, šakniavaisines daržoves ir bulves (27)

0,050

3.2.15

Lapinės daržovės, šviežios prieskoninės žolės, auginamieji grybai ir gumbiniai salierai (27)

0,20

3.2.16

Stiebinės daržovės, šakniavaisinės daržovės ir bulvės, išskyrus gumbinius salierus (27). Bulvėms taikoma nuskustoms bulvėms nustatyta didžiausia leistina koncentracija.

0,10

3.3

Gyvsidabris

 

3.3.1

Žuvininkystės produktai (26) ir žuvų, išskyrus 3.3.2 punkte nurodytas rūšis, raumenų mėsa (24), (25). Didžiausios leistinos koncentracijos yra taikomos vėžiagyviams, išskyrus rudąją krabų mėsą ir omarų bei kitų panašių stambiųjų vėžiagyvių (Nephropidae ir Palinuridae) galvas ir krūtinės dalies mėsą.

0,50

3.3.2

Šių žuvų raumenų mėsa (24), (25):

 

jūrų velnių (Lophius rūšys)

 

atlantinių vilkžuvių (Anarhichas lupus)

 

atlantinių pelamidžių (Sarda sarda)

 

europinių upinių ungurių (Anguilla rūšys)

 

karališkųjų, atlantinių pjūklapilvių (didžiagalvių islandinių) beriksų, viduržemio pjūklapilvių (didžiagalvių) beriksų (Hoplostethus rūšys)

 

bukasnukių ilgauodegių grenadierių (Coryphaenoides rupestris)

 

atlantinių paltusų (Hippoglossus hippoglossus)

 

marlinų (Makaira rūšys)

 

megrimų (Lepidorhombus rūšys)

 

paprastųjų barzdočių (Mullus rūšys)

 

lydekų (Esox lucius)

 

vienspalvių bonitų (Orcynopsis unicolor)

 

mažųjų stintmenkių (Tricopterus minutes)

 

Portugalijos baltaakių dygliaryklių (Centroscymnus coelolepis)

 

rajų (Raja rūšys)

 

jūrų ešerių (Sebastes marinus, S. mentella, S. viviparus)

 

buriažuvių (Istiophorus platypterus)

 

uodeguotųjų kalavijų (Lepidopus caudatus, Aphanopus carbo)

 

vaivorykštinių karosų (pangos), raudonųjų pagelų (Pagellus rūšys)

 

ryklių (visų rūšių)

 

pilkųjų taukinių skumbrių, taukinių skumbrių, paprastųjų gyvatinių skumbrių (Lepidocybium flavobrunneum, Ruvettus pretiosus, Gempylus serpens)

 

eršketų (Acipenser rūšys)

 

durklažuvių (Xiphias gladius)

 

tunų (Thunnus rūšių, Euthynnus rūšių, Katsuwonus pelamis)

1,0

3.4

Alavas (neorganinis)

 

3.4.1

Konservuoti maisto produktai, išskyrus gėrimus

200

3.4.2

Konservuoti gėrimai, įskaitant vaisių ir daržovių sultis

100

3.4.3

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirtas konservuotas kūdikių maistas ir konservuoti perdirbti grūdiniai maisto produktai, išskyrus sausus ir miltelių pavidalo produktus (3), (29)

50

3.4.4

Konservuoti mišiniai kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišiniai vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams (įskaitant pieną kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams), išskyrus sausus ir miltelių pavidalo produktus (8), (29)

50

3.4.5

Konservuoti tik kūdikiams skirti specialiosios medicininės paskirties dietiniai maisto produktai (9), (29), išskyrus sausus ir miltelių pavidalo produktus

50


4 dalis.   3-monochloropropano-1,2-diolis (3-MCPD)

Maisto produktai (1)

Didžiausia leistina koncentracija

(μg/kg)

4.1

Hidrolizuoti augaliniai baltymai (30)

20

4.2

Sojų padažas (30)

20


5 dalis.   Dioksinai ir PCB (31)

Maisto produktai

Didžiausia leistina koncentracija

Dioksinų suma (PSO-PCDD/F-TEQ) (32)

Dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma (PSO-PCDD/F-PCB-TEQ) (32)

5.1

Mėsa ir mėsos produktai (išskyrus valgomuosius subproduktus), pagaminti iš (6):

 

 

galvijų ir avių,

3,0 pg/g riebalų (33)

4,5 pg/g riebalų (33)

paukščių,

2,0 pg/g riebalų (33)

4,0 pg/g riebalų (33)

kiaulių

1,0 pg/g riebalų (33)

1,5 pg/g riebalų (33)

5.2

5.1 punkte nurodytų sausumos gyvūnų kepenys ir jų išvestiniai produktai (6)

6,0 pg/g riebalų (33)

12,0 pg/g riebalų (33)

5.3

Žuvų raumenų mėsa, žuvininkystės produktai ir jų produktai, išskyrus europinių upinių ungurių (25), (34). Didžiausia leistina koncentracija taikoma vėžiagyviams, išskyrus rudąją krabų mėsą ir omarų bei kitų panašių stambiųjų vėžiagyvių (Nephropidae ir Palinuridae) galvas ir krūtinės dalies mėsą.

4,0 pg/g drėgno svorio

8,0 pg/g drėgno svorio

5.4

Europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) raumenų mėsa ir jų produktai

4,0 pg/g drėgno svorio

12,0 pg/g drėgno svorio

5.5

Žalias pienas (6) ir pieno produktai (6), įskaitant sviesto riebalus

3,0 pg/g riebalų (33)

6,0 pg/g riebalų (33)

5.6

Vištų kiaušiniai ir kiaušinių produktai (6)

3,0 pg/g riebalų (33)

6,0 pg/g riebalų (33)

5.7

Šių gyvūnų riebalai:

 

 

galvijų ir avių,

3,0 pg/g riebalų

4,5 pg/g riebalų

paukščių,

2,0 pg/g riebalų

4,0 pg/g riebalų

kiaulių

1,0 pg/g riebalų

1,5 pg/g riebalų

5.8

Sumaišyti gyvūnų riebalai

2,0 pg/g riebalų

3,0 pg/g riebalų

5.9

Augalinis aliejus ir riebalai

0,75 pg/g riebalų

1,5 pg/g riebalų

5.10

Jūros gyvūnų taukai (žuvų kūno taukai, žuvų kepenų taukai ir kitų jūros organizmų taukai, skirti žmonėms vartoti)

2,0 pg/g riebalų

10,0 pg/g riebalų


6 dalis.   Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

Maisto produktai

Didžiausia leistina koncentracija

(μg/kg drėgno svorio)

6.1

Benzo(a)pirenas  (35)

 

6.1.1

Aliejai ir riebalai (išskyrus kakavos sviestą), skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba vartojami kaip maisto produktų sudedamosios dalys

2,0

6.1.2

Rūkyta mėsa ir rūkytos mėsos produktai

5,0

6.1.3

Rūkytos žuvies raumenų mėsa ir rūkyti žuvininkystės produktai (25), (36), išskyrus dvigeldžius moliuskus. Didžiausia leistina koncentracija taikoma rūkytiems vėžiagyviams, išskyrus rudąją krabų mėsą ir omarų bei kitų panašių stambiųjų vėžiagyvių (Nephropidae ir Palinuridae) galvas ir krūtinės dalies mėsą.

5,0

6.1.4

Žuvies, išskyrus rūkytą žuvį, raumenų mėsa (24), (25)

2,0

6.1.5

Vėžiagyviai, galvakojai moliuskai, išskyrus rūkytus (26). Didžiausia leistina koncentracija taikoma vėžiagyviams, išskyrus rudąją krabų mėsą ir langustų bei kitų panašių stambiųjų vėžiagyvių (Nephropidae ir Palinuridae) galvas ir krūtinės dalies mėsą.

5,0

6.1.6

Dvigeldžiai moliuskai (26)

10,0

6.1.7

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai produktai ir kūdikių maistas (3), (29)

1,0

6.1.8

Mišiniai kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišiniai vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams, įskaitant pieną kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams (8), (29)

1,0

6.1.9

Tik kūdikiams skirti specialiosios medicininės paskirties dietiniai maisto produktai (9), (29)

1,0


(1)  Kalbant apie vaisius, daržoves ir grūdus, nuoroda yra daroma į atitinkamai kategorijai priskiriamus maisto produktus, kaip apibrėžia 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 178/2006 (OL L 29, 2006 2 2, p. 3). Tai reiškia, inter alia, kad grikiai (Fagopyrum sp) yra priskiriami „grūdams“, o grikių produktai – „grūdų produktams“.

(2)  Didžiausios leistinos koncentracijos nėra taikomos šviežiems špinatams, kurie turi būti perdirbami ir kurie iš lauko dideliais kiekiais yra vežami tiesiai į perdirbimo įmonę.

(3)  Šiai kategorijai priskiriami maisto produktai yra apibrėžti 1996 m. vasario 16 d. Komisijos direktyvoje 96/5/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams (OL L 49, 1996 2 28, p. 17), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/13/EB (OL L 41, 2003 2 14, p. 33).

(4)  Didžiausia leistina koncentracija taikoma vartoti paruoštiems produktams (parduodamiems kaip tokiems arba paruoštiems pagal gamintojo instrukcijas).

(5)  Didžiausios leistinos koncentracijos taikomos žemės riešutų ir riešutų valgomajai daliai. Jei tiriami „nelukštenti“ žemės riešutai ir riešutai, apskaičiuojant aflatoksino koncentraciją laikoma, kad visi teršalai yra valgomojoje dalyje.

(6)  Šios kategorijos maisto produktai yra apibrėžti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 226, 2004 6 25, p. 22).

(7)  Didžiausia leistina koncentracija taikoma sausajai medžiagai. Sausoji medžiaga nustatoma remiantis Reglamentu (EB) Nr. 401/2006.

(8)  Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1991 m. gegužės 14 d. Komisijos direktyvoje 91/321/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių (OL L 175, 1991 7 4, p. 35), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/14/EB (OL L 41, 2003 2 14, p. 37).

(9)  Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1999 m. kovo 25 d. Komisijos direktyvoje 1999/21/EB dėl specialios medicininės paskirties dietinių maisto produktų (OL L 91, 1999 4 7, p. 29).

(10)  Didžiausia leistina koncentracija, kalbant apie pieno ir pieno produktus, nurodoma paruoštiems vartoti produktams (kuriais prekiaujama kaip tokiais arba produktams, paruoštiems pagal gamintojo pateiktas instrukcijas), o kalbant apie kitus produktus, išskyrus pieną ir pieno produktus, – sausajai medžiagai. Sausoji medžiaga nustatoma remiantis Reglamentu (EB) Nr. 401/2006.

(11)  Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 179, 1999 7 14, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Protokolu dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos (OL L 157, 2005 6 21, p. 29).

(12)  Didžiausia leistina koncentracija taikoma produktams, pagamintiems iš 2005 m. derliaus.

(13)  Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1601/91, nustatančiame bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (OL L 149, 1991 6 14, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Protokolu dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos. Didžiausia leistina ochratoksino A koncentracija šiuose gėrimuose priklauso nuo vyno ir (arba) vynuogių misos proporcijos galutiniame produkte.

(14)  Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų (OL L 10, 2002 1 12, p. 58).

(15)  Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1576/89, nustatančiame bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles (OL L 160, 1989 6 12, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Protokolu dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos.

(16)  Kūdikiai ir maži vaikai, kaip apibrėžta Direktyvoje 91/321/EEB ir Direktyvoje 96/5/EB.

(17)  Taikant 2.4, 2.5 ir 2.7 punktuose nustatytas didžiausias leistinas deoksinivalenolio, zearalenono, toksinų T-2 ir HT-2 koncentracijas, ryžiai nepriskiriami „grūdams“, o ryžių produktai nepriskiriami „grūdų produktams“.

(18)  Didžiausia leistina koncentracija yra taikoma neperdirbtiems grūdams, pateiktiems į rinką pirmojo etapo perdirbimui. „Pirmojo etapo perdirbimas“ reiškia bet kokį fizinį ar terminį grūdų apdorojimą, išskyrus džiovinimą. Valymo, rūšiavimo ir džiovinimo procesai nėra priskiriami „pirmojo etapo perdirbimui“, kol pačiam grūdui nedaromas joks fizinis poveikis ir po valymo bei rūšiavimo visas grūdas lieka nepažeistas. Taikant integruotas gamybos ir perdirbimo sistemas, didžiausia leistina koncentracija taikoma neperdirbtiems grūdams, jeigu jie yra skirti pirmojo etapo perdirbimui.

(19)  Didžiausia leistina koncentracija nuo 2005–2006 prekybos metų taikoma grūdams, išaugintiems ir perimtiems remiantis 2000 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 824/2000, nustatančiu intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (OL L 100, 2000 4 20, p. 31), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1068/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 65).

(20)  Didžiausia leistina koncentracija pradedama taikyti nuo 2007 m. liepos 1 d.

(21)  Šiai kategorijai taip pat priklauso kiti panašūs produktai kitokiais pavadinimais, tokie kaip manų kruopos.

(22)  Makaronai (sausi) reiškia makaronus, kuriuose esantis vanduo sudaro apytikriai 12 %.

(23)  Didžiausia leistina koncentracija pradedama taikyti nuo 2007 m. spalio 1 d.

(24)  Šiai kategorijai priklauso žuvys, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 (OL L 17, 2000 1 21, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Europos Sąjungos steigimo sutarčių pakeitimais (OL L 236, 2003 9 23, p. 33), 1 straipsnyje esančio sąrašo a punkte nurodytoje kategorijoje, išskyrus KN 0302 70 00 kodu pažymėtas žuvų kepenis. Džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir (arba) sudėtiniams maisto produktams taikoma 2 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 2 dalis.

(25)  Jei žuvis valgoma visa, didžiausia leistina koncentracija taikoma visai žuviai.

(26)  Maisto produktai (rūšys nurodytos ties atitinkamu pavadinimu), atitinkamai priklausantys Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnyje esančio sąrašo c ir f punktuose nurodytoms kategorijoms. Džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir (arba) sudėtiniams maisto produktams taikoma 2 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 2 dalis.

(27)  Didžiausia leistina koncentracija taikoma nuplautų vaisių ar daržovių atskirtoms valgomoms dalims.

(28)  Didžiausia leistina koncentracija taikoma produktams, pagamintiems iš 2001 m. derliaus.

(29)  Didžiausia leistina koncentracija į prekybą pateiktuose produktuose.

(30)  Didžiausia leistina koncentracija taikoma skystam produktui, kuriame sausosios medžiagos kiekis sudaro 40 %, o tai atitinka 50 μg/kg sausųjų medžiagų didžiausią leistiną koncentraciją. Koncentraciją reikia proporcingai tikslinti, atsižvelgiant į produktų sausosios medžiagos kiekį.

(31)  Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDD) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) suma, išreikšta Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO toksinio ekvivalentiškumo faktorius (PSO-TEF), ir dioksinų bei dioksinų tipo PCB suma (PCDD, PCDF ir polichlorintų bifenilų (PCB) suma, išreikšta PSO toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO-TEF). Rizikos žmonėms vertinimo PSO-TEF sudaryti pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos susitikimo, vykusio 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme (Švedija), išvadas (Van den Berg et al., (1998) PCB, PCDD ir PCDF toksinio ekvivalentiškumo faktoriai (TEF) žmonėms, gyvūnijai ir augalijai. Aplinkos būklės perspektyvos, 106 (12), 775).

Image

(32)  Viršutinės ribinės koncentracijos: viršutinės ribinės koncentracijos apskaičiuojamos darant prielaidą, kad visi skirtingų giminingų junginių dydžiai, mažesni už kiekybinio nustatymo ribą, yra lygūs kiekybinio nustatymo ribai.

(33)  Didžiausia leistina koncentracija netaikoma maisto produktams, kurių sudėtyje yra < 1 % riebalų.

(34)  Šiai kategorijai priklauso maisto produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnio sąrašo a, b, c, e ir f punktuose nurodytose kategorijose, išskyrus KN 0302 70 00 kodu pažymėtas žuvies kepenis.

(35)  Benzo(a)pyrenas, kurio nurodomos didžiausios leistinos koncentracijos, yra naudojamas kaip kancerogeninių policiklinių aromatinių angliavandenilių paplitimo ir poveikio rodiklis. Todėl šiomis priemonėmis numatoma valstybėse narėse visiškai suderinti nurodytuose maisto produktuose esančius policiklinius aromatinius angliavandenilius.

(36)  Maisto produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnio sąrašo b, c ir f punktuose nurodytose kategorijose.


Top