Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 32006D1364

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1364/2006/EB, nustatantis gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinantis Sprendimą 96/391/EB ir Sprendimą Nr. 1229/2003/EB

OJ L 262, 22.9.2006, p. 1–23 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Bulgarian: Chapter 12 Volume 002 P. 252 - 274
Special edition in Romanian: Chapter 12 Volume 002 P. 252 - 274
Special edition in Croatian: Chapter 12 Volume 001 P. 115 - 137

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2006/1364/oj

Date of document:
06/09/2006
Date of effect:
12/10/2006; įsigaliojimas paskelbimo data +20 žr. str. 17
Date of notification:
01/01/1001
Date of end of validity:
31/12/2013; panaikino 32013R0347
Author:
Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba
Form:
Sprendimas
Addressee:
Dvidešimt penkios valstybės narės: Belgija, Čekijos Respublika, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė
Additional information:
COD 2003/0297
Authentic language:
ispanų kalba, čekų kalba, danų kalba, vokiečių kalba, estų kalba, graikų kalba, anglų kalba, prancūzų kalba, italų kalba, latvių kalba, lietuvių kalba, vengrų kalba, maltiečių kalba, nyderlandų kalba, lenkų kalba, portugalų kalba, slovakų kalba, slovėnų kalba, suomių kalba, švedų kalba
Treaty:
Europos bendrijos steigimo sutartis
Legal basis:
Proposal:
Link
Select all documents based on this document
Link
Link
Select all documents mentioning this document
Modifies:
Relation Act Comment Subdivision concerned From To
Repeal 31996D0391
Repeal 32003D1229
Modified by:
Relation Act Comment Subdivision concerned From To
Repealed by 32013R0347
Modified by 32013R0517 pakeitimas priedas III 01/07/2013
Modified by 32013R0517 pakeitimas priedas II 01/07/2013
Subsequent related instruments:
Instruments cited:
Link

22.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1364/2006/EB

2006 m. rugsėjo 6 d.

nustatantis gaires transeuropiniams energetikos tinklams ir panaikinantis Sprendimą 96/391/EB ir Sprendimą Nr. 1229/2003/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 156 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Nuo to laiko, kai buvo priimtas 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1229/2003/EB, nustatantis tam tikras gaires transeuropiniams energetikos tinklams (3), atsirado poreikis šias gaires toliau atitinkamai pakeisti atsižvelgiant į naują Europos Sąjungos artumo politiką bei į šias gaires visiškai integruoti naujas valstybes nares ir stojančias į ES šalis ir šalis kandidates.

(2)

Su transeuropiniais energetikos tinklais susiję prioritetai atsirado sukūrus atviresnę ir konkurencingesnę energetikos vidaus rinką, įgyvendinus 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (4), bei įgyvendinus 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (5). Šie prioritetai parengti atsižvelgiant į 2001 m. kovo mėn. 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Stokholme išvadas dėl energetikos rinkos funkcionavimui reikalingos infrastruktūros plėtros. Ypač reikėtų siekti, kad būtų daugiau naudojama atsinaujinančių energijos šaltinių ir taip prisidedama prie tvaraus vystymosi politikos. Tačiau šio tikslo turėtų būti siekiama nesutrikdant įprastos rinkos pusiausvyros. Taip pat reikėtų nuodugniai atsižvelgti į Bendrijos transporto politikos tikslus, ypač į galimybę naudojant vamzdynus sumažinti eismą keliuose.

(3)

Šis sprendimas turėtų padėti priartėti prie tokio valstybių narių elektros tinklų sujungimo lygio, kokio buvo susitarta siekti 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Barselonoje, ir taip pagerinti tinklo patikimumą bei vientisumą ir užtikrinti tiekimo saugumą bei tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą.

(4)

Paprastai energetikos infrastruktūros kūrimui ir palaikymui turėtų būti taikomi rinkos principai. Tai taip pat atitinka energetikos vidaus rinkos sukūrimo bendrąsias taisykles ir konkurencijos teisės bendrąsias taisykles, kurių paskirtis – sukurti atviresnę ir konkurencingą energijos vidaus rinką. Todėl Bendrijos finansinė pagalba infrastruktūrų kūrimui ir palaikymui ir toliau turėtų būti skiriama tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys turi būti tinkamai pagrįstos.

(5)

Energetikos infrastruktūra turėtų būti kuriama ir palaikoma taip, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingam energijos vidaus rinkos funkcionavimui, deramai atsižvelgiant į galiojančias konsultavimosi su žmonėmis, kuriems tai daro poveikį, procedūras, nenukrypstant nuo strateginių ir prireikus universaliųjų paslaugų kriterijų bei viešųjų paslaugų įsipareigojimų.

(6)

Atsižvelgiant į galimą gamtinių dujų ir alkenų dujų tinklų sinergetiką, pakankamai dėmesio turėtų būti skiriama alkenų tinklų plėtrai ir integravimui, siekiant patenkinti Bendrijos pramonės šakų alkenų dujų vartojimo poreikius.

(7)

Su transeuropiniais energetikos tinklais susiję prioritetai atsirado ir dėl šių tinklų didėjančios svarbos užtikrinant ir diversifikuojant energijos tiekimą Bendrijoje, prijungiant naujųjų valstybių narių, stojančių šalių ir šalių kandidačių energetikos tinklus bei pasikonsultavus su atitinkamomis valstybėmis narėmis užtikrinant suderintą Bendrijos bei kaimyninių šalių energetikos tinklų darbą. Iš tiesų, Bendrijos kaimyninės šalys yra gyvybiškai svarbios Bendrijos energetikos politikai. Jos tiekia didžiąją Bendrijos suvartojamų gamtinių dujų dalį ir yra pagrindinės partnerės tranzitu tiekiant pirminę energiją į Bendriją bei ilgainiui taps svarbesnėmis Bendrijos dujų ir elektros energijos vidaus rinkos dalyvėmis.

(8)

Būtina nustatyti, kurie su transeuropiniais energetikos tinklais susiję projektai yra prioritetiniai, t. y. itin svarbūs energijos vidaus rinkos funkcionavimui ar energijos tiekimo saugumui. Be to, įgyvendinant projektus, kuriems teikiamas didžiausias prioritetas, reikėtų deklaracijos dėl europinės svarbos ir, tam tikrais atvejais, tvirtesnio koordinavimo.

(9)

Kaupdamos informaciją, kuri reikalinga pagal šį sprendimą, Komisija ir valstybės narės turėtų kuo labiau naudotis jau turima informacija apie projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais, siekdamos išvengti pastangų dubliavimosi. Pavyzdžiui, tokia informacija jau gali būti sukaupta įgyvendinant 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/95, nustatantį bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje (6), kitus Bendrijos teisės aktus, kuriuose gali būti numatytas bendras transeuropinių tinklų projektų finansavimas, ir sprendimus, kuriais pagal minėtus teisės aktus patvirtinti atskiri projektai, arba Direktyvas 2003/54/EB ir 2003/55/EB.

(10)

Su transeuropiniais energetikos tinklais susijusių bendro intereso projektų identifikavimo tvarka turėtų užtikrinti Reglamento (EB) Nr. 2236/95 sklandų taikymą. Pagal šią tvarką turėtų būti skiriami du etapai: pirmojo etapo metu nustatomas nedidelis skaičius tokių projektų identifikavimo kriterijų, o antrojo etapo metu pateikiamas detalus projektų aprašymas, vadinamas „specifikacijomis“.

(11)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2236/95 reikiama pirmenybė turėtų būti teikiama projektų, paskelbtų europinės svarbos projektais, finansavimui. Valstybės narės, teikdamos projektus pagal kitas Bendrijos finansines priemones, ypatingą dėmesį turėtų skirti projektams, paskelbtiems europinės svarbos projektais.

(12)

Įgyvendinant daugumą projektų, paskelbtų europinės svarbos projektais, dideliu esamu ar būsimu vėlavimu galėtų būti laikomas vėlavimas, kurio numatoma trukmė – nuo vienų iki dvejų metų.

(13)

Kadangi projektų specifikacijos gali keistis, jos gali būti tik orientacinės. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai jas atnaujinti. Kadangi projektas gali turėti nemažą politinį, aplinkosaugos ir ekonominį poveikį, svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp teisinės priežiūros ir lankstumo nustatant, kuriems projektams verta skirti Bendrijos paramą.

(14)

Jei įgyvendinant projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais, tokių projektų dalis ar jų grupes kyla sunkumų, juos galėtų padėti pašalinti Europos koordinatorius, skatindamas visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą ir užtikrindamas tinkamą stebėseną tam, kad Bendrija būtų informuojama apie pažangą. Atitinkamų valstybių narių prašymu, galimybė pasinaudoti Europos koordinatoriaus paslaugomis taip pat turėtų būti suteikta įgyvendinant kitus projektus.

(15)

Valstybės narės turėtų būti raginamos koordinuoti tam tikrų projektų, ypač tarpvalstybinių, ar tarpvalstybinių projektų dalių, įgyvendinimą.

(16)

Reikėtų sukurti palankesnes transeuropinių energetikos tinklų plėtros ir kūrimo sąlygas, pirmiausia skatinant už tinklus atsakingų subjektų techninį bendradarbiavimą, palengvinant leidimų tinklų projektams išdavimo procedūrų taikymą valstybėse narėse, kad būtų sumažintas vėlavimas, ir tinkamai sutelkiant tinklų projektams įgyvendinti skirtus Bendrijos fondus, priemones ir finansines programas. Bendrija turėtų remti priemones, kurių imasi valstybės narės, siekdamos įgyvendinti šį tikslą.

(17)

Kadangi transeuropiniams energetikos tinklams skiriamo biudžeto paskirtis dažniausiai yra galimybių studijų finansavimas, lėšos tokiam, ypač tarpregioniniam tinklų sujungimui, gali būti skiriamos iš Bendrijos struktūrinių fondų, finansinių programų ir priemonių.

(18)

Bendro intereso projektų, jų specifikacijų ir prioritetinių, visų pirma europinės svarbos, projektų identifikavimas neturėtų daryti įtakos projektų, planų ar programų poveikio aplinkai įvertinimo rezultatams.

(19)

Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(20)

Komisija periodiškai turėtų rengti šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitą.

(21)

Tikėtina, kad daug informacijos, kuria turi būti keičiamasi su Komisija ar kuri jai turi būti pateikta pagal šį sprendimą, yra sukaupusios bendrovės. Taigi valstybėms narėms gali reikėti bendradarbiauti su šiomis bendrovėmis siekiant gauti šią informaciją.

(22)

Kadangi šio sprendimo dalykas ir taikymo sritis yra tokie patys kaip 1996 m. kovo 28 d. Tarybos sprendimo 96/391/EB, nustatančio priemones, skirtas sudaryti palankesnes sąlygas energetikos sektoriaus transeuropiniams tinklams plėtoti (8), ir Sprendimo Nr. 1229/2003/EB, šie du sprendimai turėtų būti panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame sprendime apibrėžiamas Bendrijos veiklos, skirtos nustatyti gaires transeuropiniams energetikos tinklams, pobūdis ir apimtis. Sprendime nustatomos su transeuropiniais energetikos tinklais susijusių Bendrijos tikslų, prioritetų ir bendrų veiklos krypčių gairės. Šiose gairėse nurodoma, kurie transeuropiniai elektros energijos ir dujų tinklų projektai yra bendro intereso ir kurie prioritetiniai, įskaitant europinės svarbos projektus.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas:

1)

elektros energijos tinklų srityje:

a)

visoms aukštos įtampos linijoms, išskyrus skirstomuosius tinklus, ir povandeninėms jungiamosioms linijoms, su sąlyga, kad ši infrastruktūra naudojama tarpregioniniam ar tarptautiniam perdavimui ar sujungimui;

b)

įrangai ar įrenginiams, kurie yra būtini, kad atitinkama sistema veiktų sklandžiai, įskaitant apsaugos, stebėsenos ir kontrolės sistemas;

2)

dujų tinklų (kuriais transportuojamos gamtinės ar alkenų dujos) srityje:

a)

aukšto slėgio dujotiekiams, išskyrus skirstomųjų tinklų, užtikrinantiems tiekimą Bendrijos regionams iš vidaus ar išorės šaltinių;

b)

požeminėms saugykloms, sujungtoms su pirmiau minėtais aukšto slėgio dujotiekiais;

c)

suskystintų gamtinių dujų (SGD) priėmimo, saugojimo ir pakartotinio dujinimo įrenginiams, taip pat SGD tanklaiviams pagal numatytą tiekti tūrį;

d)

įrangai ar įrenginiams, kurie yra būtini, kad atitinkama sistema veiktų sklandžiai, įskaitant apsaugos, stebėsenos ir kontrolės sistemas.

3 straipsnis

Tikslai

Bendrija skatina transeuropinių energetikos tinklų sujungimą, tarpusavio sąveiką ir plėtrą bei galimybę tokiais tinklais naudotis laikantis šiuo metu galiojančių Bendrijos teisės aktų, siekiant:

a)

skatinti vidaus rinkos apskritai, o visų pirma – energijos vidaus rinkos, veiksmingą funkcionavimą bei plėtrą, drauge skatinant racionalią energijos išteklių gamybą, transportavimą, paskirstymą ir panaudojimą bei atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir prijungimą, siekiant sumažinti energijos kainą vartotojams bei prisidėti prie energijos išteklių diversifikavimo;

b)

palengvinti Bendrijos mažiau palankias sąlygas turinčių regionų ir salų vystymą bei mažinti jų izoliaciją, taip padedant stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą;

c)

padidinti energijos tiekimo saugumą, pavyzdžiui, stiprinant visų atitinkamų Šalių abipusiai naudingus santykius su trečiosiomis šalimis energetikos sektoriuje, visų pirma remiantis Energetikos chartijos sutartimi ir Bendrijos sudarytais bendradarbiavimo susitarimais;

d)

prisidėti prie tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos, ypač naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažinant su energijos transportavimu ir perdavimu susijusį pavojų aplinkai.

4 straipsnis

Veiklos prioritetai

Bendrijos veiklos, susijusios su transeuropiniais energetikos tinklais, prioritetai turi būti suderinti su tvaraus vystymosi principais ir yra tokie:

1)

elektros energijos ir dujų tinklų srityse:

a)

energetikos tinklų pritaikymas ir plėtra, siekiant palaikyti energijos vidaus rinkos funkcionavimą, pirmiausia sprendžiant sumažėjusio, ypač tarptautinių tinklų, pralaidumo, perkrovos ir trūkstamų jungiamųjų linijų problemas ir atsižvelgiant į poreikius, kylančius dėl elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos funkcionavimo ir Europos Sąjungos plėtros;

b)

energetikos tinklų įdiegimas salose, izoliuotuose, periferiniuose ir atokiuose regionuose, drauge skatinant energijos išteklių diversifikavimą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, ir prireikus tų tinklų sujungimas;

2)

elektros energijos tinklų srityje:

a)

tinklų pritaikymas ir plėtra, siekiant palengvinti energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių įrenginių integravimą ir prijungimą;

b)

Bendrijos elektros energijos tinklų sąveikos su stojančių šalių, šalių kandidačių ir kitų Europos ir Viduržemio bei Juodosios jūrų baseinų valstybių tinklais užtikrinimas;

3)

dujų tinklų srityje:

a)

gamtinių dujų tinklų plėtra, siekiant patenkinti Bendrijos gamtinių dujų vartojimo poreikius ir kontroliuoti jos gamtinių dujų tiekimo sistemas;

b)

Bendrijos gamtinių dujų tinklų sąveikos su stojančių šalių, šalių kandidačių, kitų Europos šalių bei Viduržemio, Juodosios ir Kaspijos jūrų baseinų valstybių, taip pat Vidurio Rytų ir Persijos įlankos regionų šalių tinklais užtikrinimas ir gamtinių dujų išteklių bei tiekimo trasų diversifikavimas.

5 straipsnis

Veiklos kryptys

Su transeuropiniais energetikos tinklais susijusios Bendrijos veiklos kryptys yra šios:

a)

identifikuoti bendro intereso ir prioritetinius projektus, įskaitant europinės svarbos projektus;

b)

sukurti palankesnes sąlygas šių tinklų plėtrai.

6 straipsnis

Bendro intereso projektai

1.   Priimant sprendimus dėl bendro intereso projektų identifikavimo, šių projektų pakeitimų, specifikacijų arba projektų atnaujinimo paraiškų, taikomi šie bendrieji kriterijai:

a)

projektams taikomas 2 straipsnis;

b)

projektai atitinka 3 ir 4 straipsniuose nustatytus veiklos tikslus ir prioritetus;

c)

galima numatyti projektų ekonominį perspektyvumą.

Vertinant ekonominį perspektyvumą remiamasi ekonominės naudos analize, kuri atliekama atsižvelgiant į visas sąnaudas ir naudą, įskaitant vidutinės trukmės laikotarpio ir (arba) ilgalaikės perspektyvos sąnaudas ir naudą, bei aplinkos apsaugos aspektus, tiekimo saugumą bei naudingumą ekonominės ir socialinės sanglaudos požiūriu. Bendro intereso projektams, vykdomiems valstybės narės teritorijoje, reikalingas tos valstybės narės sutikimas.

2.   Papildomi bendro intereso projektų identifikavimo kriterijai nustatyti II priede. Sprendimai dėl II priede nustatytų bendro intereso projektų papildomų identifikavimo kriterijų pakeitimų priimami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka.

3.   Bendrijos pagalba pagal Reglamentą (EB) Nr. 2236/95 gali būti teikiama tik tiems III priede išvardytiems projektams, kurie atitinka 1 dalyje ir II priede nustatytus kriterijus.

4.   Orientacinės projektų specifikacijos, apimančios detalų projektų ir prireikus projektų geografinių duomenų aprašymą, nustatytos III priede. Šios specifikacijos atnaujinamos 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Atnaujinimai yra techninio pobūdžio ir apsiriboja projektų techniniais pakeitimais, nustatyto maršruto dalies pakeitimu ar ribotu vietovės, kurioje vykdomas projektas, pritaikymu.

5.   Valstybės narės imasi visų, jų nuomone, būtinų priemonių, siekdamos palengvinti ir pagreitinti bendro intereso projektų užbaigimą bei sumažinti vėlavimą, laikydamosi aplinkos apsaugą reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų ir tarptautinių konvencijų, ypač įgyvendindamos projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais. Ypač greitai reikia užbaigti būtinas leidimų išdavimo procedūras.

6.   Kai bendro intereso projektų dalys vykdomos trečiųjų šalių teritorijoje, Komisija, atitinkamoms valstybėms narėms sutikus, tam tikrais atvejais – atsižvelgdama į Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimų valdymo tvarką bei laikydamasi Energetikos chartijos sutarties ir kitų daugiašalių susitarimų, taikomų trečiosioms šalims, kurios yra minėtos sutarties šalys, gali atitinkamoms trečiosioms šalims teikti pasiūlymus dėl šių projektų pripažinimo atitinkančiais abipusius interesus, kad būtų pagreitintas jų įgyvendinimas.

7 straipsnis

Prioritetiniai projektai

1.   Skiriant Bendrijos finansinę pagalbą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2236/95 pirmenybė teikiama 6 straipsnio 3 dalyje nurodytiems bendro intereso projektams, atitinkantiems I priede nustatytas prioritetinių projektų kryptis. Sprendimai dėl I priedo pakeitimų priimami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.   Tarpvalstybinių investicinių projektų atveju valstybės narės imasi būtinų veiksmų užtikrinti, kad pagal nacionalines leidimų suteikimo procedūras kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos vertinimo kriterijumi laikytų faktą, kad tokie projektai didina dviejų ar daugiau valstybių narių tinklų sujungimo galimybę ir tokiu būdu – tiekimo saugumą visoje Europoje.

3.   Atitinkamos valstybės narės ir Komisija, atsižvelgdamos į savo kompetencijos ribas, drauge su atsakingomis bendrovėmis tęsia prioritetinių, ypač tarptautinių, projektų įgyvendinimą.

4.   Prioritetiniai projektai turi būti suderinti su tvaraus vystymosi principais ir atitikti šiuos kriterijus:

a)

turėti didelį poveikį vidaus rinkos konkurencingumui ir (arba)

b)

didinti tiekimo saugumą Bendrijoje, ir (arba)

c)

juos įgyvendinus padidės atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas.

8 straipsnis

Europinės svarbos projektai

1.   Tam tikri pagal 7 straipsnyje nurodytas kryptis prioritetiniams priskirti projektai, kurie yra tarptautinio pobūdžio arba turi didelį poveikį tarptautiniam perdavimo pajėgumui, skelbiami europinės svarbos projektais. Šie projektai išvardyti I priede.

2.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 2236/95 10 straipsnį atrenkant projektus, kurie bus finansuojami transeuropiniams tinklams skirtomis lėšomis, reikiama pirmenybė teikiama projektams, paskelbtiems europinės svarbos projektais.

3.   Atrenkant projektus, kurie bus finansuojami kitomis bendram finansavimui skirtomis Bendrijos lėšomis, ypatingas dėmesys skiriamas projektams, paskelbtiems europinės svarbos projektais.

4.   Jei labai vėluojama ar numatoma vėluoti įgyvendinant projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais, Komisija gali paprašyti atitinkamų valstybių narių užtikrinti, kad per tris mėnesius būtų pateiktos vėlavimo priežastys.

Įgyvendinant projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais, kuriems paskirtas Europos koordinatorius, Europos koordinatorius savo ataskaitoje nurodo vėlavimo priežastis.

5.   Praėjus penkeriems metams po to, kai buvo užbaigtas projektas, paskelbtas europinės svarbos projektu, ar viena iš jo dalių, Komisija, padedama 14 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto, įvertina projektą, taip pat jo socialinį ir ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, valstybių narių prekybai, teritorinei sanglaudai ir tvariam vystymuisi. Komisija praneša 14 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie šio įvertinimo rezultatus.

6.   Įgyvendinant kiekvieną projektą, paskelbtą europinės svarbos projektu, ypač tarptautines jo dalis, atitinkamos valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad:

—

būtų nuolat keičiamasi atitinkama informacija ir

—

prireikus būtų rengiami jungtiniai koordinatorių posėdžiai.

Prireikus rengiami Jungtiniai koordinatorių posėdžiai, atsižvelgiant į konkrečius projekto reikalavimus (pvz., projekto rengimo etapą) ir numatomus ar kylančius sunkumus. Jungtiniuose koordinatorių posėdžiuose visų pirma svarstomi įvertinimo ir konsultavimosi su visuomene klausimai. Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad Komisijai būtų pranešama apie jungtinius koordinatorių posėdžius ir apie keitimąsi informacija.

9 straipsnis

Europinės svarbos projektų įgyvendinimas

1.   Europinės svarbos projektai įgyvendinami sparčiai.

Ne vėliau kaip iki 2007 m. balandžio 12 d. valstybės narės, remdamosi šiuo tikslu Komisijos pateiktu tvarkaraščio projektu, pateikia Komisijai atnaujintą orientacinį minėtų projektų užbaigimo tvarkaraštį, įskaitant visą turimą informaciją apie:

a)

numatomą procesą, kaip bus tvirtinamas projekto planas;

b)

pagrįstumo ir planavimo etapo tvarkaraštį;

c)

projekto rengimą ir

d)

projekto įgyvendinimą.

2.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu, kas dvejus metus pateikia pažangos, pasiektos įgyvendinant 1 dalyje nurodytus projektus, ataskaitą.

Įgyvendinant projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais, kuriems paskirtas Europos koordinatorius, šios kas dvejus metus pateikiamos ataskaitos pakeičiamos Europos koordinatoriaus pateikiamomis metinėmis ataskaitomis.

10 straipsnis

Europos koordinatorius

1.   Kai labai vėluojama arba kyla sunkumų įgyvendinant projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais, įskaitant su trečiosiomis šalimis susijusias situacijas, Komisija, susitarusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali paskirti Europos koordinatorių. Prireikus valstybės narės taip pat gali prašyti, kad Komisija paskirtų kitų transeuropinių energetikos tinklų projektų Europos koordinatorių.

2.   Europos koordinatorius parenkamas visų pirma atsižvelgiant į jo patirtį Europos institucijų klausimais ir į žinias energetikos politikos, finansavimo ir didelių projektų socialinio ir ekonominio poveikio bei poveikio aplinkai įvertinimo klausimais.

3.   Sprendime, kuriuo paskiriamas Europos koordinatorius, nurodoma, kaip jis atliks savo užduotis.

4.   Europos koordinatorius:

a)

skatina europinį projekto aspektą ir tarptautinį projekto rėmėjų ir suinteresuotų asmenų dialogą;

b)

padeda koordinuoti valstybių narių procedūras, skirtas konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, ir

c)

kiekvienais metais pateikia Komisijai pažangos, pasiektos įgyvendinant projektą (-us), kuris (-ie) jam buvo paskirtas (-i), ir bet kokių sunkumų ir kliūčių, kurios galėtų lemti didelį vėlavimą, atskaitą. Komisija perduoda šią atskaitą atitinkamoms valstybėms narėms.

5.   Atitinkamos valstybės narės bendradarbiauja su Europos koordinatoriumi jam įgyvendinant 4 dalyje nurodytas užduotis.

6.   Komisija gali paprašyti Europos koordinatorių pateikti nuomonę, vertindama paraiškas skirti Bendrijos finansavimą projektams ar jų grupėms, kurioms Europos koordinatorius buvo paskirtas.

7.   Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, koordinavimo lygis turi būti proporcingas projekto išlaidoms.

11 straipsnis

Palankesnės sąlygos

1.   Siekdama prisidėti prie palankesnių sąlygų transeuropinių energetikos tinklų plėtrai ir jų sąveikai sudarymo Bendrija atsižvelgia į valstybių narių pastangas siekiant šio tikslo, prireikus skatina ir teikia ypatingą svarbą toliau išvardytoms priemonėms:

a)

techniniam už transeuropinius energetikos tinklus atsakingų subjektų bendradarbiavimui, ypač siekiant, kad tinkamai veiktų II priedo 1, 2 ir 7 punktuose nurodytos jungtys;

b)

leidimų su transeuropiniais energetikos tinklais susijusiems projektams išdavimo procedūrų palengvinimui, kad sumažėtų vėlavimas, ypač įgyvendinant projektus, paskelbtus europinės svarbos projektais;

c)

paramos bendro intereso projektams, skiriamos iš Bendrijos fondų, priemonių ir finansinių programų, taikomų minėtiems tinklams, teikimui.

2.   Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis, imasi iniciatyvos skatinti 1 dalyje nurodytos veiklos koordinavimą.

3.   Sprendimus dėl priemonių, reikalingų 1 dalies a ir b punktuose nurodytai veiklai atlikti, priima Komisija 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

12 straipsnis

Poveikis konkurencijai

Svarstant projektus atsižvelgiama į jų poveikį konkurencijai ir tiekimo saugumui. Pagrindinis finansavimas vykdomas iš privačių šaltinių arba teikiamas atitinkamų ūkio subjektų, ir toks finansavimas yra skatinamas. Laikantis Sutarties nuostatų, reikia vengti bet kokio konkurencijos tarp rinkoje veikiančių subjektų iškraipymo.

13 straipsnis

Apribojimai

1.   Šis sprendimas neturi įtakos valstybių narių ar Bendrijos finansiniams įsipareigojimams.

2.   Šis sprendimas neturi įtakos projektų, planų ar programų, apibrėžiančių būsimą leidimų tokiems projektams išdavimo sistemą, poveikio aplinkai įvertinimo rezultatams. Kai pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus reikalaujama atlikti poveikio aplinkai įvertinimą, į šio įvertinimo rezultatus atsižvelgiama prieš atitinkamais Bendrijos teisės aktais nustatyta tvarka priimant sprendimą dėl projektų įgyvendinimo.

14 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

15 straipsnis

Ataskaita

Komisija kas dveji metai parengia ataskaitą apie šio sprendimo įgyvendinimą, kurią pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie prioritetinių projektų, susijusių su II priedo 2, 4 ir 7 punktuose nurodytais tarptautiniais tinklų sujungimais, įgyvendinimą ir pasiektą pažangą, taip pat apie tokių projektų finansavimo tvarką, ypač apie Bendrijos finansinį įnašą.

16 skyrius

Panaikinimas

Sprendimas 96/391/EB ir Sprendimas Nr. 1229/2003/EB panaikinami.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

18 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2006 m. rugsėjo 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkė

P. LEHTOMÄKI

(1)  OL C 241, 2004 9 28, p. 17.

(2)  2005 m. birželio 7 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 124 E, 2006 5 25, p. 68). 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 80 E, 2006 4 4, p. 1). 2006 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. liepos 24 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 176, 2003 7 15, p. 11.

(4)  OL L 176, 2003 7 15. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2004/85/EB (OL L 236, 2004 7 7, p. 10).

(5)  OL L 176, 2003 7 15, p. 57.

(6)  OL L 228, 1995 9 23, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1159/2005 (OL L 191, 2005 7 22, p. 16).

(7)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(8)  OL L 161, 1996 6 29, p. 154.

I PRIEDAS

TRANSEUROPINIAI ENERGETIKOS TINKLAI

7 ir 8 straipsniuose nurodytų prioritetinių projektų kryptys, įskaitant Europinės svarbos projektus.

Toliau išvardyti kiekvienos krypties prioritetiniai projektai, įskaitant Europinės svarbos projektus.

ELEKTROS ENERGIJOS TINKLAI

EL.1.

Prancūzija–Belgija–Nyderlandai–Vokietija:

 

elektros energijos tinklo sustiprinimas, siekiant išspręsti perkrovos problemą perduodant elektros energiją per Beniliukso valstybių teritoriją.

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Avelin (FR)–Avelgem (BE) linija

 

Moulaine (FR)–Aubange (BE) linija

EL.2.

Italijos sienos su Prancūzija, Austrija, Slovėnija ir Šveicarija:

 

elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų didinimas.

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Lienz (AT)–Cordignano (IT) linija

 

Naujas Italijos ir Slovėnijos tinklų sujungimas

 

Udine Ovest (IT)–Okroglo (SI) linija

 

S. Fiorano (IT)–Nave (IT)–Gorlago (IT) linija

 

Venezia Nord (IT)–Cordignano (IT) linija

 

St. Peter (AT)–Tauern (AT) linija

 

Südburgenland (AT)–Kainachtal (AT) linija

 

Austrijos ir Italijos (Thaur–Brixen) tinklų sujungimas Brenner geležinkelio tuneliu

EL.3.

Prancūzija–Ispanija–Portugalija:

 

šių šalių ir Iberijos pusiasalio elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų didinimas ir tinklo plėtra salose.

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Sentmenat (ES)–Bescanό (ES)–Baixas (FR) linija

 

Valdigem (PT)–„Douro Internacional“ (PT)–Aldeadávila (ES) linija ir „Douro Internacional“ įrenginiai

EL.4.

Graikija–Balkanų šalys–UCTE sistema:

 

elektros energijos infrastruktūros plėtra, siekiant prijungti Graikijos tinklus prie UCTE sistemos ir sudaryti palankesnes sąlygas Pietryčių Europos elektros energijos rinkos plėtrai.

Europinės svarbos projektams priskiriamas šis projektas:

 

Philippi (EL)–Hamidabad (TR) linija

EL.5.

Jungtinė Karalystė–žemyninė ir Šiaurės Europa:

 

elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų sukūrimas (didinimas) bei galimas jūros vėjo energijos integravimas.

Europinės svarbos projektams priskiriamas šis projektas:

 

Povandeninis kabelis, jungiantis Angliją (UK) ir Nyderlandus

EL.6.

Airija–Jungtinė Karalystė:

 

elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų didinimas bei galimas jūros vėjo energijos integravimas.

Europinės svarbos projektams priskiriamas šis projektas:

 

Povandeninis kabelis, jungiantis Airiją ir Velsą (UK)

EL.7.

Danija–Vokietija–Baltijos žiedas (įskaitant: Norvegija–Švedija–Suomija–Danija–Vokietija–Lenkija–Baltijos šalys–Rusija):

 

elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų didinimas bei galimas jūros vėjo energijos integravimas.

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Kassø (DK)–Hamburg/Dollern (DE) linija

 

Hamburg/Krümmel (DE)–Schwerin (DE) linija

 

Kassø (DK)–Revsing (DK)–Tjele (DK) linija

 

Vester Hassing (DK)–Trige (DK) linija

 

Povandeninis kabelis „Skagerrak 4“: tarp Danijos ir Norvegijos

 

Jungiamoji linija Lenkija–Lietuva, įskaitant būtiną Lenkijos elektros energijos tinklo ir Lenkija–Vokietija profilio stiprinimą, siekiant sudaryti sąlygas dalyvavimui energijos vidaus rinkoje

 

Povandeninis kabelis Suomija–Estija („Estlink“)

 

Povandeninis kabelis „Fennoscan“ tarp Suomijos ir Švedijos

 

Halle/Saale (DE)–Schweinfurt (DE)

EL.8.

Vokietija–Lenkija–Čekijos Respublika–Slovakija–Austrija–Vengrija–Slovėnija:

 

elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumų didinimas.

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Neuenhagen (DE)–Vierraden (DE)–Krajnik (PL) linija

 

Dürnrohr (AT)–Slavětice (CZ) linija

 

Naujas Vokietijos ir Lenkijos tinklų sujungimas

 

Veľké Kapušany (SK)–Lemešany (SK)–Moldava (SK)–Sajóivánka (HU) linija

 

Gabčíkovo (SK)–Vel'ký Ďur (SK) linija

 

Stupava (SK)–pietrytinė Vienos dalis (AT) linija

EL.9.

Viduržemio jūros valstybės narės–Viduržemio jūros elektros energijos žiedas

 

Viduržemio jūros regiono valstybių narių tinklų ir Marokas–Alžyras–Tunisas–Libija–Egiptas–Artimųjų Rytų valstybės–Turkija tinklo sujungimo pajėgumų didinimas

Europinės svarbos projektams priskiriamas šis projektas:

 

Tunisą ir Italiją jungianti elektros energijos tinklų jungtis.

DUJŲ TINKLAI

NG.1.

Jungtinė Karalystė–žemyninės Europos šiaurinė dalis, įskaitant Nyderlandus, Belgiją, Daniją, Švediją, ir Vokietija–Lenkija–Lietuva–Latvija–Estija–Suomija–Rusija:

 

Dujotiekiai, skirti sujungti kai kuriuos pagrindinius dujų tiekimo šaltinius Europoje, pagerinti tinklų sąveiką ir padidinti tiekimo saugumą, įskaitant gamtinių dujų vamzdynų trasą jūra iš Rusijos į ES ir sausuma – iš Rusijos į Lenkiją bei Vokietiją, naujo dujotiekio statybą ir Vokietijos, Danijos ir Švedijos tinklų bei šias šalis jungiančių tinklų pajėgumų didinimą ir Lenkijos, Čekijos Respublikos, Slovakijos, Vokietijos ir Austrijos tinklų bei šias šalis jungiančių tinklų pajėgumų didinimas.

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Šiaurės Europos dujotiekis

 

Dujotiekis „Jamal“ Europa

 

Gamtinių dujų vamzdynas, jungiantis Daniją, Vokietiją ir Švediją

 

Krypties Vokietija–Belgija–Jungtinė Karalystė perdavimo pajėgumų didinimas

NG.2.

Alžyras–Ispanija–Italija–Prancūzija–žemyninės Europos šiaurinė dalis:

 

naujų gamtinių dujų dujotiekių tiesimas iš Alžyro į Ispaniją, Prancūziją ir Italiją bei Ispanijos, Italijos ir Prancūzijos tinklų ir šias šalis jungiančių tinklų pajėgumų didinimas.

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Dujotiekis Alžyras–Tunisas–Italija

 

Dujotiekis Alžyras–Italija per Sardiniją ir Korsiką, su atšaka į Prancūziją

 

Dujotiekis „Medgas“ (Alžyras–Ispanija–Prancūzija–žemyninė Europa)

NG.3.

Kaspijos jūros šalys–Vidurio Rytai–Europos Sąjunga:

 

nauji gamtinių dujų tiekimo į Europos Sąjungą iš naujų šaltinių tinklai, įskaitant gamtinių dujų dujotiekius Turkija–Graikija, Graikija–Italija ir Turkija–Austrija bei Graikija–Slovėnija–Austrija (per Vakarų Balkanus).

Europinės svarbos projektams priskiriami šie projektai:

 

Dujotiekis Turkija–Graikija–Italija

 

Dujotiekis Turkija–Austrija

NG.4.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalai Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje, Kipre ir Lenkijoje:

 

tiekimo šaltinių ir dujų perdavimo stočių diversifikacija, įskaitant SGD terminalų jungtis su perdavimo tinklu

NG.5.

Požeminės gamtinių dujų saugyklos Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje ir Baltijos jūros regione:

 

pajėgumų didinimas Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Baltijos jūros regione ir pirmųjų įrenginių statyba Portugalijoje, Graikijoje ir Lietuvoje

NG.6.

Viduržemio jūros regiono valstybės narės – Viduržemio jūros regiono rytinės dalies dujotiekio žiedas:

 

Gamtinių dujų dujotiekio tarp Viduržemio jūros regiono valstybių narių ir Libijos, Egipto, Jordanijos, Sirijos ir Turkijos statyba ir jo pajėgumų didinimas.

Europinės svarbos projektams priskiriamas šis projektas:

 

Dujotiekis Libija–Italija.

II PRIEDAS

TRANSEUROPINIAI ENERGETIKOS TINKLAI

6 straipsnio 2 dalyje numatyti papildomi bendro intereso projektų identifikavimo kriterijai

ELEKTROS ENERGIJOS TINKLAI

1.

Elektros energijos tinklų plėtra salų, izoliuotuose, periferiniuose ir atokiuose regionuose, skatinant energijos išteklių diversifikaciją ir didinant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir prireikus šių regionų elektros energijos tinklų jungimas:

—

Airija–Jungtinė Karalystė (Velsas)

—

Graikija (salos)

—

Italija (Sardinija)–Prancūzija (Korsika)–Italija (žemyninė dalis)

—

Jungtys salose, įskaitant jungtis su žemynine dalimi

—

Jungtys atokiuose Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos regionuose

2.

Jungčių tarp valstybių narių elektros energijos tinklų plėtra, būtina vidaus rinkos funkcionavimui ir elektros energijos tinklų veikimo patikimumui užtikrinti:

—

Prancūzija–Belgija–Nyderlandai–Vokietija

—

Prancūzija–Vokietija

—

Prancūzija–Italija

—

Prancūzija–Ispanija

—

Portugalija–Ispanija

—

Suomija–Švedija

—

Suomija–Estija–Latvija–Lietuva

—

Austrija–Italija

—

Italija–Slovėnija

—

Austrija–Italija–Slovėnija–Vengrija

—

Vokietija–Lenkija

—

Vokietija–Lenkija–Čekijos Respublika–Austrija–Slovakija–Vengrija

—

Vengrija–Slovakija

—

Vengrija–Austrija

—

Lenkija–Lietuva

—

Airija–Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija)

—

Austrija–Vokietija–Slovėnija–Vengrija

—

Nyderlandai–Jungtinė Karalystė

—

Vokietija–Danija–Švedija

—

Graikija–Italija

—

Vengrija–Slovėnija

—

Malta–Italija

—

Suomija–Estija

—

Italija–Slovėnija

3.

Valstybių narių elektros energijos tinklų jungčių plėtra, kai tai būtina siekiant pasinaudoti jungtimis tarp valstybių narių, vidaus rinka ar atsinaujinančių energijos šaltinių jungtimi:

—

Visos valstybės narės

4.

Elektros energijos tinklų jungčių su valstybių, kurios nėra ES narės, ypač su šalių kandidačių, tinklais plėtra, tokiu būdu gerinant sąveiką, elektros energijos tinklų veikimo patikimumą ir saugumą ar elektros energijos tiekimą Europos Bendrijoje:

—

Vokietija–Norvegija

—

Nyderlandai–Norvegija

—

Švedija–Norvegija

—

Jungtinė Karalystė–Norvegija

—

Baltijos jūros elektros energijos žiedas: Vokietija–Lenkija–Baltarusija–Rusija–Lietuva–Latvija–Estija–Suomija–Švedija–Norvegija–Danija

—

Norvegija–Švedija–Suomija–Rusija

—

Viduržemio jūros elektros energijos žiedas: Prancūzija–Ispanija–Marokas–Alžyras–Tunisas–Libija–Egiptas–Artimųjų Rytų šalys–Turkija–Graikija–Italija

—

Graikija–Turkija

—

Italija–Šveicarija

—

Austrija–Šveicarija

—

Vengrija–Rumunija

—

Vengrija–Serbija

—

Vengrija–Kroatija

—

Italija–Tunisas

—

Graikija–Balkanų šalys

—

Ispanija–Marokas

—

Ispanija–Andora–Prancūzija

—

ES–Balkanų šalys–Baltarusija–Rusija–Ukraina

—

Juodosios jūros elektros energijos žiedas: Rusija–Ukraina–Rumunija–Bulgarija–Turkija–Gruzija

—

Bulgarija–Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija/Graikija–Albanija–Italija arba Bulgarija–Graikija–Italija

5.

Veiksmai, kuriais siekiama pagerinti vidaus rinkos sujungtų elektros energijos tinklų veikimą, visų pirma sumažėjusio pralaidumo vietų ir trūkstamų jungiamųjų linijų identifikavimas, perkrovos problemų sprendimas bei prognozavimo ir elektros energijos tinklų eksploatavimo metodų pritaikymas:

—

Sumažėjusio pralaidumo vietų bei trūkstamų jungiamųjų linijų identifikavimas elektros energijos tinkluose, ypač tarptautiniuose

—

Elektros energijos srauto valdymo sprendimai, siekiant išspręsti elektros energijos tinklų perkrovos problemas

—

Prognozavimo ir elektros energijos tinklų eksploatavimo metodų pritaikymas, būtinas vidaus rinkos funkcionavimui ir kai sunaudojama didelė procentinė dalis energijos iš atsinaujinančių šaltinių

DUJŲ TINKLAI

6.

Gamtinių dujų tiekimas naujiems regionams, daugiausia saloms, izoliuotiems, periferiniams ir atokiems regionams, ir dujų tinklų plėtra šiuose regionuose:

—

Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija)

—

Airija

—

Ispanija

—

Portugalija

—

Graikija

—

Švedija

—

Danija

—

Italija (Sardinija)

—

Prancūzija (Korsika)

—

Kipras

—

Malta

—

Atokūs Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos regionai

7.

Gamtinių dujų tinklų jungčių plėtra, siekiant patenkinti vidaus rinkos poreikius ar sustiprinti tiekimo saugumą, įskaitant atskirų gamtinių dujų tinklų bei alkenų dujų tinklų sujungimą:

—

Airija–Jungtinė Karalystė

—

Prancūzija–Ispanija

—

Prancūzija–Šveicarija

—

Portugalija–Ispanija

—

Austrija–Vokietija

—

Austrija–Vengrija

—

Austrija–Vengrija–Slovakija–Lenkija

—

Lenkija–Čekijos Respublika

—

Slovakija–Čekijos Respublika–Vokietija–Austrija

—

Austrija–Italija

—

Graikija–Balkanų šalys

—

Austrija–Vengrija–Rumunija–Bulgarija–Graikija–Turkija

—

Prancūzija–Italija

—

Graikija–Italija

—

Austrija–Čekijos Respublika

—

Vokietija–Čekijos Respublika–Austrija–Italija

—

Austrija–Slovėnija–Kroatija

—

Vengrija–Kroatija

—

Vengrija–Rumunija

—

Vengrija–Slovakija

—

Vengrija–Ukraina

—

Slovėnija–Balkanų šalys

—

Belgija–Nyderlandai–Vokietija

—

Jungtinė Karalystė–Nyderlandai–Vokietija

—

Vokietija–Lenkija

—

Danija–Jungtinė Karalystė

—

Danija–Vokietija–Švedija

—

Danija–Nyderlandai

8.

SGD priėmimo ir gamtinių dujų saugojimo pajėgumų plėtra siekiant patenkinti paklausą, kontroliuoti dujų tiekimo sistemas bei diversifikuoti išteklius ir tiekimo trasas:

—

Visos valstybės narės

9.

Gamtinių dujų transportavimo pajėgumų (tiekimo dujotiekių) plėtra siekiant patenkinti paklausą ir diversifikuoti tiekimą iš vidaus ir išorės šaltinių bei tiekimo trasas:

—

Šiaurinis dujų tinklas: Norvegija–Danija–Vokietija–Švedija–Suomija–Rusija–Baltijos šalys–Lenkija

—

Alžyras–Ispanija–Prancūzija

—

Rusija–Ukraina–ES

—

Rusija–Baltarusija–Ukraina–ES

—

Rusija–Baltarusija–ES

—

Rusija–Baltijos jūra–Vokietija

—

Rusija–Baltijos valstybės–Lenkija–Vokietija

—

Vokietija–Čekijos Respublika–Lenkija–Vokietija–kitos valstybės narės

—

Libija–Italija

—

Tunisas–Libija–Italija

—

Kaspijos jūros šalys–ES

—

Rusija–Ukraina–Moldova–Rumunija–Bulgarija–Graikija–Slovėnija–kitos Balkanų šalys

—

Rusija–Ukraina–Slovakija–Vengrija–Slovėnija–Italija

—

Nyderlandai–Vokietija–Šveicarija–Italija

—

Belgija–Prancūzija–Šveicarija–Italija

—

Danija–Švedija–Lenkija

—

Norvegija–Rusija–ES

—

Airija

—

Alžyras–Italija–Prancūzija

—

Alžyras–Tunisas–Italija

—

Vidurio Rytai–Viduržemio jūros rytinės dalies dujų tiekimo žiedas–ES

—

Winksele (BE) maišymo įrenginiai, šiaurės-pietų kryptis (vandenilio dujų maišymas su azotu)

—

Rytų-vakarų krypties pajėgumų didinimas: Zeebrugge (BE)–Eynatten (BE)

10.

Veiksmai, kuriais siekiama pagerinti sujungtų vidaus rinkos, taip pat esančių tranzito šalyse gamtinių dujų tinklų veikimą, visų pirma sumažėjusio pralaidumo vietų ir trūkstamų tinklų identifikavimas, perkrovos problemų sprendimas bei prognozavimo ir našaus bei saugaus gamtinių dujų tinklų eksploatavimo metodų pritaikymas:

—

Sumažėjusio pralaidumo vietų bei trūkstamų jungiamųjų linijų identifikavimas gamtinių dujų tinkluose, ypač tarptautiniuose.

—

Gamtinių dujų srautų valdymo sprendimai, siekiant išspręsti dujų tinklų perkrovos problemas.

—

Prognozavimo ir gamtinių dujų tinklų eksploatavimo metodų pritaikymas, būtinas vidaus rinkos funkcionavimui.

—

Tranzito šalyse esančių gamtinių dujų tinklų bendrų eksploatacinių savybių, saugos ir apsaugos gerinimas.

11.

Alkenų dujų transportavimo pajėgumų plėtra ir integravimas, būtini paklausai vidaus rinkoje patenkinti:

—

Visos valstybės narės.

III PRIEDAS

TRANSEUROPINIAI ENERGETIKOS TINKLAI

Bendro intereso projektai ir jų specifikacijos, šiuo metu nustatyti pagal II priede nustatytus kriterijus

ELEKTROS ENERGIJOS TINKLAI

1.   Elektros energijos tinklų plėtra izoliuotuose regionuose

1.1.

Povandeninis kabelis Airija–Velsas (UK)

1.2.

Pietinių Kikladų (EL) tinklų jungtis (Tarpusavyje sujungta sistema)

1.3.

30 kV įtampos povandeninis kabelis, jungiantis Fajalio, Piko ir San Žoržės salas (Azorų salos, PT)

1.4.

Terseiros, Fajalio ir San Migelio salų (Azorų salos, PT) tinklo stiprinimas ir jungimas

1.5.

Madeiros (PT) tinklo jungimas ir stiprinimas

1.6.

Povandeninis kabelis Sardinija (IT)–žemyninė Italija

1.7.

Povandeninis kabelis Korsika (FR)–Italija

1.8.

Jungtis žemyninė Italija–Sicilija (IT): Sorgente (IT)–Rizziconi (IT) jungties padvigubinimas

1.9.

Naujos jungtys Balearų ir Kanarų salose (ES)

2.   Jungčių tarp valstybių narių elektros energijos tinklų plėtra

2.1.

Moulaine (FR)–Aubange (BE) linija

2.2.

Avelin (FR)–Avelgem (BE) linija

2.3.

Vokietijos ir Belgijos tinklų sujungimas

2.4.

Vigy (FR)–Marlenheim (FR) linija

2.5.

Vigy (FR)–Uchtelfangen (DE) linija

2.6.

La Praz (FR) fazės keitimo transformatorius

2.7.

Tolesnis pajėgumų didinimas panaudojant esamą jungtį tarp Prancūzijos ir Italijos

2.8.

Naujas Prancūzijos ir Italijos tinklų sujungimas

2.9.

Naujas Pirėnų tinklų sujungimas tarp Prancūzijos ir Ispanijos

2.10.

Rytinės Pirėnų dalies jungtis tarp Prancūzijos ir Ispanijos

2.11.

Jungtys tarp Portugalijos šiaurinės dalies ir Ispanijos šiaurės vakarų dalies

2.12.

Sines (PT)–Alqueva (PT)–Balboa (ES) linija

2.13.

Jungtis tarp Portugalijos ir Ispanijos pietvakarinės dalies

2.14.

Valdigem (PT)–„Douro Internacional“ (PT)–Aldeadávila (ES) linija ir „Douro Internacional“ įrenginiai

2.15.

Jungtys į šiaurę nuo Botnijos įlankos ir povandeninis kabelis „Fennoscan“ tarp Suomijos ir Švedijos

2.16.

Lienz (AT)–Cordignano (IT) linija

2.17.

Somplago (IT)–Würmbach (AT) tinklų sujungimas

2.18.

Austrijos ir Italijos (Thaur-Brixen) tinklų sujungimas Brenner geležinkelio tuneliu

2.19.

Jungtis tarp Airijos ir Šiaurės Airijos

2.20.

St. Peter (AT)–Isar (DE) linija

2.21.

Povandeninis kabelis tarp Pietryčių Anglijos ir Vidurio Nyderlandų

2.22.

Jungčių tarp Danijos ir Vokietijos, pvz., Kassø–Hamburgo linijos, stiprinimas

2.23.

Jungčių tarp Danijos ir Švedijos stiprinimas

2.24.

Naujas Slovėnijos ir Vengrijos tinklų sujungimas: Cirkovce (SI)–Hévíz (HU)

2.25.

Sajóivánka (HU)–Rimavská Sobota (SK)

2.26.

Moldava (SK)–Sajóivánka (HU)

2.27.

Stupava (SK)–pietrytinė Vienos dalis (AT)

2.28.

Lenkija–Vokietija (Neuenhagen (DE)–Vierraden (DE)–Krajnik (PL) linija

2.29.

Jungiamoji linija Lenkija–Lietuva (Elk–Alytus)

2.30.

Povandeninis kabelis tarp Suomijos ir Estijos

2.31.

Lanksčių kintamosios elektros srovės perdavimo sistemų, jungiančių Italiją ir Slovėniją, instaliavimas

2.32.

Naujos jungtys, siejančios UCTE ir CENTREL sistemas

2.33.

Dürnrohr (AT)–Slavětice (CZ)

2.34.

Povandeninė elektros energijos tinklų jungtis tarp Maltos (MT) ir Sicilijos (IT)

2.35.

Nauji Italijos ir Slovėnijos tinklų sujungimai

2.36.

Udine Ovest (IT)–Okroglo (SI) linija

3.   Valstybių narių elektros energijos tinklų jungčių plėtra

3.1.

Danijos rytų–vakarų krypties jungtys: Danijos vakarų (UCTE) ir rytų (NORDEL) tinklų jungtis

3.2.

Danijos šiaurės–pietų krypties jungtis

3.3.

Naujos jungtys Šiaurės Prancūzijoje

3.4.

Naujos jungtys pietvakarių Prancūzijoje

3.5.

Trino Vercellese (IT)–Lacchiarella (IT) linija

3.6.

Turbigo (IT)–Rho (IT)–Bovisio (IT) linija

3.7.

Voghera (IT)–La Casella (IT) linija

3.8.

S. Fiorano (IT)–Nave (IT)–Gorlago (IT) linija

3.9.

Venezia Nord (IT)–Cordignano (IT) linija

3.10.

Redipuglia (IT)–Udine Ovest (IT) linija

3.11.

Italijos rytų–vakarų krypties naujos jungtys

3.12.

Tavarnuzze (IT)–Casallina (IT) linija

3.13.

Tavarnuzze (IT)–S.Barbara (IT) linija

3.14.

Rizziconi (IT)–Feroleto (IT)–Laino (IT) linija

3.15.

Italijos šiaurės–pietų krypties naujos jungtys

3.16.

Tinklo pakeitimai, siekiant sudaryti sąlygas iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos jungtims Italijoje

3.17.

Naujos vėjo energijos jungtys Italijoje

3.18.

Ispanijos šiaurės krypties naujos jungtys

3.19.

Ispanijos Viduržemio jūros krypties naujos jungtys

3.20.

Krypties Galisija (ES)–Centras (ES) naujos jungtys

3.21.

Krypties Centras (ES)–Aragonas (ES) naujos jungtys

3.22.

Krypties Aragonas (ES)–Levante (ES) naujos jungtys

3.23.

Ispanijos pietų–centro krypties naujos jungtys(ES)

3.24.

Ispanijos rytų–centro krypties (ES) naujos jungtys

3.25.

Naujos jungtys Andalūzijoje (ES)

3.26.

Pedralva (PT)–Riba d'Ave (PT) linija ir Pedralva įrenginiai

3.27.

Recarei (PT)–Valdigem (PT) linija

3.28.

Picote (PT)–Pocinho (PT) linija (modernizavimas)

3.29.

Dabartinės Pego (PT)–Cedillo (ES)/Falagueira (PT) linijos ir Falagueira įrenginių keitimas

3.30.

Pego (PT)–Batalha (PT) linija ir Batalha įrenginiai

3.31.

Sines (PT)–Ferreira do Alentejo (PT) I linija (modernizavimas)

3.32.

Naujos vėjo energijos jungtys Portugalijoje

3.33.

Pereiros (PT)–Zêzere (PT)–Santarém (PT) linijos ir Zêzere įrenginiai

3.34.

Batalha (PT)–Rio Maior (PT) I ir II linijos (modernizavimas)

3.35.

Carrapatelo (PT)–Mourisca (PT) linija (modernizavimas)

3.36.

Valdigem (PT)–Viseu (PT)–Anadia (PT) linija

3.37.

Dabartinės Rio Maior (PT)–Palmela (PT) linijos nukreipimas į Ribatejo (PT) ir Ribatejo įrenginiai

3.38.

Thessaloniki (EL), Lamia (EL) ir Patras (EL) pastotės ir jungtys

3.39.

Evia (EL), Lakonia (EL) ir Thrace (EL) regionų tinklų jungtys

3.40.

Žemyninės Graikijos periferiniuose regionuose esančių jungčių stiprinimas

3.41.

Tynagh (IE)–Cashla (IE) linija

3.42.

Flagford (IE)–rytinės Sligo dalies (IE) linija

3.43.

Jungtys Ispanijos šiaurės rytų ir vakarinėje dalyse, visų pirma siekiant prisijungti prie vėjo energijos gamybos pajėgumų tinklo

3.44.

Jungtys Baskų krašte (ES), Aragone, (ES) ir Navaroje (ES)

3.45.

Jungtys Galisijoje (ES)

3.46.

Jungtys Vidurio Švedijoje

3.47.

Jungtys Pietų Švedijoje

3.48.

Hamburg (DE)–Schwerin regionas (DE) linija

3.49.

Halle/Saale (DE)–Schweinfurt regionas (DE) linija

3.50.

Naujos jūroje ir sausumoje esančios vėjo energijos tinklų jungtys Vokietijoje

3.51.

380 kV įtampos tinklo Vokietijoje modernizavimas siekiant prijungti jūroje esančias vėjo jėgaines

3.52.

Jungtys Šiaurės Airijoje, susijusios su sujungimu su Airijos tinklais

3.53.

Jungtys Jungtinės Karalystės šiaurės vakarų dalyje

3.54.

Jungtys Škotijoje ir Anglijoje, siekiant, kad elektros energijos gamybai būtų plačiau naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai

3.55.

Naujos jūros vėjo energijos įrenginių jungtys Belgijoje, įskaitant 380 kV įtampos tinklo modernizavimą

3.56.

Borssele pastotė (NL)

3.57.

Reaktyviosios galios kompensavimo įrenginių įdiegimas (NL)

3.58.

Fazės keitiklių ir (arba) kondensatorių baterijų instaliavimas Belgijoje

3.59.

380 kV įtampos tinklo Belgijoje modernizavimas, siekiant padidinti importo pajėgumus

3.60.

St. Peter (AT)–Tauern (AT) linija

3.61.

Süd-Burgenland (AT)–Kainachtal (AT) linija

3.62.

Dunowo (PL)–Żydowo (PL)–Krzewina (PL)–Plewiska (PL)

3.63.

Pątnów (PL)–Grudziądz (PL)

3.64.

Ostrów (PL)–Plewiska (PL)

3.65.

Ostrów (PL)–Trębaczew (Rogowiec) (PL)

3.66.

Plewiska (PL)–Pątnów (PL)

3.67.

Tarnów (PL)–Krosno (PL)

3.68.

Ełk (PL)–Olsztyn Matki (PL)

3.69.

Ełk (PL)–Narew (PL)

3.70.

Mikułowa (PL)–Świebodzice–Dobrzeń (Groszowice) (PL)

3.71.

Pątnów (PL)–Sochaczew (PL)–Warszawa (PL)

3.72.

Krsko (SI)–Bericevo (SI)

3.73.

Slovėnijos perdavimo sistemos įtampos padidinimas nuo 220 kV iki 400 kV

3.74.

Medzibrod (SK)–Liptovská Mara (SK)

3.75.

Lemešany (SK)–Moldava (SK)

3.76.

Lemešany (SK)–Veľké Kapušany (SK)

3.77.

Gabčíkovo (SK)–Veľký Ďur (SK)

3.78.

Jungtys Švedijos šiaurinėje dalyje

3.79.

Saaremaa (EE) tiekimo tinklų įtampos pakeitimas į 110 kV

3.80.

Tartu (EE) energijos tiekimo pagerinimas

3.81.

Eesti (EE) pastotės (330 kV) renovacija

3.82.

Kiisa (EE), Püssi (EE) ir Viljandi (EE) pastočių (110 kV) renovacija

3.83.

Nošovice (CZ)–Prosenice (CZ): vienagrandės 400 kV linijos pakeitimas dvigrande 400 kV linija

3.84.

Krasíkov (CZ)–Horní Životice (CZ): nauja 400 kV viengrandė linija

3.85.

Naujos vėjo energijos tinklų jungtys Maltoje (MT)

4.   Elektros tinklų jungčių su valstybėmis, kurios nėra ES narės, plėtra

4.1.

Naujas Italijos ir Šveicarijos tinklų sujungimas

4.2.

Philippi (EL)–Maritsa 3 (Bulgarija) linija

4.3.

Amintaio (EL)–Bitola (Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija) linija

4.4.

Kardia (EL)–Elbasan (Albanija) linija

4.5.

Elbasan (Albanija)–Podgorica (Juodkalnija) linija

4.6.

Mostar (Bosnija–Hercegovina) pastotė ir jungtys

4.7.

Ernestinovo (Kroatija) pastotė ir jungtys

4.8.

Naujos jungtys tarp Graikijos ir Albanijos, Bulgarijos bei Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos

4.9.

Philippi (EL)–Hamidabad (TR) linija

4.10.

Povandeninis kabelis tarp Šiaurės Rytų/Rytų Anglijos ir Pietų Norvegijos

4.11.

Eemshaven (NL)–Feda (NO) jungiamoji linija

4.12.

Povandeninis kabelis tarp Pietų Ispanijos ir Maroko (esamos jungties stiprinimas)

4.13.

Baltijos elektros energijos žiedo jungtys: Vokietija–Lenkija–Rusija–Estija–Latvija–Lietuva–Švedija–Suomija–Danija–Baltarusija

4.14.

Pietų Suomija–Rusija jungiamosios linijos

4.15.

Naujos jungtys tarp Šiaurės Švedijos ir Šiaurės Norvegijos tinklų

4.16.

Naujos jungtys tarp Vidurio Švedijos ir Vidurio Norvegijos tinklų

4.17.

Borgvik (SE)–Hoesle (NO)–Oslo regiono (NO) linija

4.18.

Naujos jungtys tarp UCTE/CENTREL sistemos ir Balkanų šalių tinklų

4.19.

Jungtys ir sąsaja tarp UCTE sistemos ir Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, įskaitant HVDC (aukštosios įtampos nuolatinės srovės perdavimo) keitimo stočių, kurios anksčiau veikė tarp Austrijos ir Vengrijos, Austrijos ir Čekijos Respublikos bei Vokietijos ir Čekijos Respublikos, perkėlimą

4.20.

Juodosios jūros elektros energijos žiedo jungtys: Rusija–Ukraina–Rumunija–Bulgarija–Turkija–Gruzija

4.21.

Naujos jungtys Juodosios jūros regione, siekiant užtikrinti UCTE sistemos ir atitinkamose šalyse esančių tinklų sąveiką

4.22.

Naujos Viduržemio jūros elektros energijos žiedo jungtys: Prancūzija–Ispanija–Marokas–Alžyras–Tunisas–Libija–Egiptas–Artimųjų Rytų šalys–Turkija–Graikija–Italija

4.23.

Povandeninis kabelis tarp Pietų Ispanijos ir Alžyro šiaurės vakarų dalies

4.24.

Povandeninis kabelis tarp Italijos ir Šiaurės Afrikos (Alžyras, Tunisas, Libija)

4.25.

Elektros tinklų jungtis tarp Tuniso ir Italijos

4.26.

Naujos jungtys Barenco jūros regione (rajone)

4.27.

Jungčių tarp Danijos ir Norvegijos modernizavimas

4.28.

Obermoorweiler (DE)–Meiningen (AT)–Bonaduz (CH): tolesnis pajėgumo didinimas

4.29.

Békéscsaba (HU)–Oradea (RO)

4.30.

Pécs (HU)–Sombor (Serbija)

4.31.

Pécs(HU)–Ernestinovo (HR)

4.32.

Veľké Kapušany (SK)–Ukrainos siena

4.33.

Andrall (ES)–Encamp (AD): pajėgumo padidinimas iki 220 kV

4.34.

Ispanija–Andora–Prancūzija: jungčių modernizavimas

5.   Veiksmai, skirti pagerinti vidaus rinkoje eksploatuojamų sujungtų elektros energijos tinklų darbą

(Specifikacijos dar nėra nustatytos)

DUJŲ TINKLAI

6.   Gamtinių dujų tiekimas naujiems regionams

6.1.

Dujų tinklo plėtra iš Belfasto į Šiaurės Airijos šiaurės vakarų regioną (UK) ir prireikus – iki Airijos vakarinės pakrantės

6.2.

SGD įrenginiai Tenerifės Santa Kruse, Kanarų salos (ES)

6.3.

SGD įrenginiai Las Palmas de Gran Canaria (ES)

6.4.

SGD įrenginiai Madeiroje (PT)

6.5.

Dujų tinklo plėtra Švedijoje

6.6.

Jungtis tarp Balearų salų (ES) ir Ispanijos žemyninės dalies tinklų

6.7.

Aukšto slėgio atšaka į Thrace (EL)

6.8.

Aukšto slėgio atšaka į Korintą (EL)

6.9.

Aukšto slėgio atšaka į Graikijos šiaurės vakarų dalį (EL)

6.10.

Lolland (DK) ir Falster (DK) salų tinklų jungtis

6.11.

SGD įrenginiai Kipro saloje, Vasilikos energetikos centras

6.12.

Jungtis tarp Vasilikos (CY) SGD įrenginių ir Moni (CY) elektrinės

6.13.

SGD įrenginiai Kretos saloje (EL)

6.14.

Aukšto slėgio atšaka į Patra (EL)

6.15.

SGD įrenginiai Maltoje

7.   Dujų tinklų jungčių plėtra, siekiant patenkinti vidaus rinkos poreikius arba sustiprinti tiekimo saugumą, įskaitant atskirų gamtinių dujų tinklų jungtis

7.1.

Papildomas sujungtas dujotiekis tarp Airijos ir Škotijos

7.2.

Šiaurės–Pietų tinklų sujungimas, įskaitant dujotiekį Dublinas–Belfastas

7.3.

Lacq (FR)–Calahorra (ES) dujotiekio kompresorinė stotis

7.4.

Lussagnet (FR)–Bilbao (ES) dujotiekis

7.5.

Perpignan (FR)–Barselonos (ES) dujotiekis

7.6.

Dujotiekių, kuriais tiekiamos dujos į Portugaliją per pietinę Ispanijos dalį ir į Galisiją bei į Astūriją–per Portugaliją, transportavimo pajėgumų didinimas

7.7.

Dujotiekis Puchkirchen (AT)–Burghausen (DE)

7.8.

Dujotiekis Andorf (AT)–Simbach (DE)

7.9.

Dujotiekis Wiener Neustadt (AT)–Sopron (HU)

7.10.

Dujotiekis Bad Leonfelden (AT)–Linz (Austrija)

7.11.

Dujotiekis Šiaurės Vakarų Graikija–Elbasan (AL)

7.12.

Jungiamasis dujotiekis Graikija–Italija

7.13.

Pagrindinio Graikijos dujotiekio kompresorinė stotis

7.14.

Jungtis tarp Austrijos ir Čekijos Respublikos tinklų

7.15.

Pietryčių Europos dujų transportavimo koridorius, einantis per Graikiją, Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Serbiją, Juodkalniją, Bosniją ir Hercegoviną, Kroatiją, Slovėniją ir Austriją

7.16.

Dujų transportavimo koridorius tarp Austrijos ir Turkijos, einantis per Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją

7.17.

Jungiamieji dujotiekiai tarp Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Vokietijos, jungiantys pagrindinius Šiaurės Vakarų Europos energijos šaltinius ir rinkas

17.18.

Jungtis tarp Šiaurės Rytų Vokietijos (Berlyno regionas) ir Šiaurės Vakarų Lenkijos (Szczecin regionas) su atšaka iš Schmölln į Lubmin (Greifsvaldo regionas, DE)

7.9.

Dujotiekis Cieszyn (PL)–Ostrava (CZ)

7.20.

Görlitz (DE)–Zgorzelec (PL): gamtinių dujų tinklų išplėtimas ir sujungimas

7.21.

Bernau (DE)–Szczecin (PL) išplėtimas

7.22.

Jungtis tarp Šiaurės jūroje esančių įrenginių, arba – nuo Danijai priklausančių įrenginių jūroje iki Jungtinės Karalystės įrenginių sausumoje

7.23.

Transportavimo tarp Prancūzijos ir Italijos pajėgumų stiprinimas

7.24.

Baltijos jūros jungiamasis dujotiekis tarp Danijos, Vokietijos ir Švedijos

7.25.

Winksele (BE) šiaurės pietų krypties maišymo stotis

7.26.

Zeebrugge (BE)–Eynatten (BE) pajėgumų modernizavimas

7.27.

Šiaurės vakarų krypties pajėgumų modernizavimas: Zelzate (BE)–Zeebrugge (BE)

7.28.

Dujotiekio, jungiančio Daniją ir Nyderlandus ir sujungiančio Šiaurės jūroje eksploatuojamus gamybos įrenginius, statyba

8.   SGD priėmimo ir gamtinių dujų saugojimo pajėgumų plėtra

8.1.

SGD įrenginiai Le Verdon-sur-mer (FR, naujas terminalas) ir dujotiekis į Lussagnet (FR) saugyklą

8.2.

SGD įrenginiai Fos-sur-mere (FR)

8.3.

SGD įrenginiai Huelva (ES), esamo terminalo išplėtimas

8.4.

SGD įrenginiai Kartachenoje (ES), esamo terminalo išplėtimas

8.5.

SGD įrenginiai Galisijoje (ES), naujas terminalas

8.6.

SGD įrenginiai Bilbao (ES), naujas terminalas

8.7.

SGD įrenginiai Valensijos regione (ES), naujas terminalas

8.8.

SGD įrenginiai Barselonoje (ES), esamo terminalo išplėtimas

8.9.

SGD įrenginiai Sinese (PT), naujas terminalas

8.10.

SGD įrenginiai Revithoussa (EL), esamo terminalo išplėtimas

8.11.

SGD įrenginiai Adrijos jūros šiaurinėje pakrantėje (IT)

8.12.

SGD įrenginiai Adrijos jūros šiaurinėje dalyje (IT)

8.13.

SGD įrenginiai Adrijos jūros pietinėje pakrantėje (IT)

8.14.

SGD įrenginiai Jonijos jūros pakrantėje (IT)

8.15.

SGD įrenginiai Tirėnų jūros pakrantėje (IT)

8.16.

SGD įrenginiai Ligūrijos jūros pakrantėje (IT)

8.17.

SGD įrenginiai Zeebruge (BE, antras pajėgumų plėtros etapas)

8.18.

SGD įrenginiai Graino saloje, Kento grafystė (UK)

8.19.

Antrojo SGD terminalo statyba žemyninėje Graikijos dalyje

8.20.

Požeminių dujų saugyklų statyba Airijoje

8.21.

Saugykla pietinėje Kavalos dalyje (EL), išeikvoto dujų telkinio jūroje pertvarkymas

8.22.

Saugykla Lussagnet (FR), esamo objekto išplėtimas

8.23.

Saugykla Pecorade (FR), išeikvoto naftos telkinio pertvarkymas

8.24.

Saugykla Elzaso regione (FR), druskingo sluoksnio ertmių parengimas eksploatacijai

8.25.

Saugykla Centro regione (FR), su gruntinio vandens horizontu susiję parengiamieji darbai

8.26.

Ispanijos šiaurės pietų krypties saugyklos (nauji objektai) Kantabrijoje, Aragone, Kastilija–Leonėje, Kastilija–La Mančoje ir Andalūzijoje

8.27.

Ispanijos Viduržemio jūros krypties saugyklos (nauji objektai) Katalonijoje, Valensijoje ir Mursijoje

8.28.

Saugykla Carriço (PT), naujas objektas

8.29.

Saugykla Loenhout (BE), esamo objekto išplėtimas

8.30.

Saugykla Stenlille (DK) ir Lille Torup (DK), esamo objekto išplėtimas

8.31.

Saugykla Tønder (DK), naujas objektas

8.32.

Saugykla Puchkirchen (AT), esamo objekto išplėtimas, įskaitant dujotiekį, prijungtą prie „Penta West“ sistemos prie Andorfo (AT)

8.33.

Saugykla Baumgarten (AT), naujas objektas

8.34.

Saugykla Haidach (AT), naujas objektas, įskaitant dujotiekį, prijungtą prie Europos dujų tinklo

8.35.

Požeminių dujų saugyklų statyba Italijoje

8.36.

Saugykla Wierzchowice (PL), esamo objekto išplėtimas

8.37.

Saugykla Kossakowo (PL), požeminės saugyklos statyba

8.38.

Dujotiekis Malta (MT)–Sicilija (IT)

8.39.

Saugykla Lietuvoje (naujas objektas)

9.   Dujų transportavimo pajėgumų didinimas (tiekimo dujotiekiai)

9.1.

Šiaurės šalių dujų tinklo jungčių suprojektavimas ir plėtra: Norvegija–Danija–Vokietija–Švedija–Suomija–Rusija–Baltijos šalys–Lenkija

9.2.

Vidurio–Šiaurės dujotiekis: Norvegija, Švedija, Suomija

9.3.

Šiaurės Europos dujotiekis: Rusija, Baltijos jūra, Vokietija

9.4.

Dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, įskaitant požeminių dujų saugyklų statybą Latvijoje (projektas ,„Amber“)

9.5.

Dujotiekis Suomija–Estija

9.6.

Nauji dujotiekiai iš Alžyro į Ispaniją ir Prancūziją bei susijęs šių šalių vidaus tinklų pajėgumų didinimas

9.7.

Dujotiekio Alžyras–Marokas–Ispanija (iki Kordobos) transportavimo pajėgumų didinimas

9.8.

Dujotiekis Kordoba (ES)–Siudad Realis (ES)

9.9.

Dujotiekis Siudad Realis (ES)–Madridas (ES)

9.10.

Dujotiekis Siudad Realis (ES)–Viduržemio jūros pakrantė (ES)

9.11.

Atšakos Kastilijoje–La Mančoje (ES)

9.12.

Išplėtimas šiaurės vakarų Ispanijos kryptimi

9.13.

Povandeninis dujotiekis Alžyras–Ispanija ir dujotiekiai, skirti jungčiai prie Prancūzijos tinklo

9.14.

Transportavimo iš Rusijos išteklių į Europos Sąjungą per Ukrainą, Slovakiją ir Čekijos Respubliką pajėgumų didinimas

9.15.

Transportavimo iš Rusijos išteklių į Europos Sąjungą per Baltarusiją ir Lenkiją pajėgumų didinimas

9.16.

Gamtinių dujų dujotiekis „Jamal“–Europe II

9.17.

„Yagal Sud“ dujotiekis (tarp STEGAL dujotiekio, nutiesto į DE, FR ir CH trikampį)

9.18.

SUDAL rytinis dujotiekis (tarp MI DAL dujotiekio netoli Heppenheim ir Burghausen jungties su PENTA dujotiekiu Austrijoje)

9.19.

STEGAL dujotiekio transportavimo pajėgumų didinimas, kad būtų galima papildomai transportuoti dujas nuo Čekijos Respublikos ir Vokietijos bei nuo Lenkijos ir Vokietijos pasienių per Vokietiją ir kitas valstybes nares

9.20.

Dujotiekis iš Libijos išteklių į Italiją

9.21.

Dujotiekis iš Kaspijos jūros regiono šalių išteklių į Europos Sąjungą

9.22.

Dujotiekis Graikija–Turkija

9.23.

Transportavimo iš Rusijos išteklių į Graikiją ir kitas Balkanų šalis per Ukrainą, Moldovą, Rumuniją ir Bulgariją pajėgumų didinimas

9.24.

Dujotiekis St. Zagora (BG)–Ihtiman (BG)

9.25.

Adrijos jūros dujotiekis – gamtinių dujų dujotiekis, skirtas iš Kaspijos jūros regiono, Rusijos ar Vidurio Rytų importuotų gamtinių dujų transportavimui ir jungiantis Italijos ir Pietryčių Europos energetikos rinkas

9.26.

Jungiamieji dujotiekiai tarp Vokietijos, Čekijos Respublikos, Austrijos ir Italijos dujų tinklų

9.27.

Dujotiekis iš Rusijos išteklių į Italiją per Ukrainą, Slovakiją, Vengriją ir Slovėniją

9.28.

TENP dujotiekio, nutiesto iš Nyderlandų per Vokietiją į Italiją, transportavimo pajėgumų didinimas

9.29.

Dujotiekis Taisnieres (FR)–Oltingue (CH)

9.30.

Dujotiekis iš Danijos į Lenkiją; gali būti nutiestas per Švediją

9.31.

Dujotiekis Nybro (DK)–Dragør (DK), įskaitant jungiamąjį dujotiekį su Stenlille (DK) saugykla

9.32.

Dujų tinklas iš Barenco jūros išteklių į Europos Sąjungą per Švediją ir Suomiją

9.33.

Dujotiekis iš Corrib telkinio (IE), jūroje esantis telkinys

9.34.

Dujotiekis iš Alžyro išteklių į Italiją per Sardiniją, su atšaka į Korsiką

9.35.

Dujų tinklas jungiantis išteklius Vidurio Rytuose ir Europos Sąjungą

9.36.

Dujotiekis iš Norvegijos į Jungtinę Karalystę

9.37.

Pécs (HU)–Kroatija jungtis

9.38.

Szeged (HU)–Oradea (RO) jungtis

9.39.

Vecsés (HU)–Slovakija jungtis

9.40.

Beregdaróc (HU)–Ukraina pajėgumų didinimas

10.   Veiksmai, skirti pagerinti vidaus rinkoje eksploatuojamų sujungtų dujų tinklų veikimą

(Specifikacijos dar nėra nustatytos)

Top