„II PRIEDAS

Sąjungos ūkių struktūros tyrimuose naudotinų rodiklių apibrėžtys  (1)

I.   BENDRIEJI RODIKLIAI

Valdos vieta

Žemės ūkio valdos vietos sąvoka apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1166/2008 2 straipsnio e punkte.

NUTS 3 regionas

NUTS 3 regionas (pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 31/2011 (2)), kuriame yra valda.

Ar valda yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje (LFA)?

Informacija apie LFA turi būti pateikta laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (3) 32 straipsnio.

L– valda yra mažiau palankioje ūkininkauti ne kalnuotoje vietovėje, kurioje esama didelių gamtinių kliūčių, arba kitoje vietovėje, kurioje esama specifinių kliūčių.

M– valda yra mažiau palankioje ūkininkauti kalnuotoje vietovėje.

N– įprastinė vietovė (ne LFA).

Valdos juridinis statusas

Valdos juridinis statusas priklauso nuo turėtojo statuso.

Ar valda yra bendras žemės vienetas?

Specialus bendras žemės ūkio žemės vienetas– virtualus duomenų rinkimo ir registravimo tikslu sukurtas subjektas, kurį sudaro žemės ūkio valdų reikmėms naudojamos žemės ūkio naudmenos, kurios toms valdoms tiesiogiai nepriklauso, t. y. teisė jomis naudotis yra bendra.

Ar juridinę ir ekonominę valdos atsakomybę prisiima:

fizinis asmuo, kuris yra vienasmenis turėtojas, jeigu valda nepriklausoma? Atskiras individualus ir fizinis asmuo, kuris yra valdos turėtojas, o valda nesusijusi su kitų turėtojų valdomis nei bendru valdymu, nei kitais panašiais susitarimais. Jeigu atsakymas į pirmesnį klausimą yra „taip“, ar šis asmuo (turėtojas) taip pat yra ir valdytojas? Jeigu šis asmuo nėra valdytojas, ar valdytojas yra turėtojo šeimos narys? Jeigu valdytojas yra turėtojo šeimos narys, ar valdytojas yra turėtojo sutuoktinis?

vienas ar keli fiziniai asmenys, kuris (-ie) yra partneris (-iai), jeigu valda yra grupinė? Grupinės valdos partneriai – fiziniai asmenys, kuriems kartu priklauso, kurie kartu nuomoja ar kitaip kartu valdo vieną žemės ūkio valdą arba savo atskiras valdas taip, lyg tai būtų viena valda. Toks bendradarbiavimas turi būti vykdomas laikantis teisės aktų arba raštiško susitarimo.

juridinis asmuo? Juridinis asmuo, išskyrus fizinius asmenis, turintis įprastas asmens teises ir pareigas, kaip antai galimybę pateikti ieškinį arba būti patrauktam atsakomybėn (teisnumas ir veiksnumas).

Teisinis žemės naudojimo pagrindas (susijęs su turėtoju) ir ūkininkavimo sistema

Naudojamos žemės ūkio naudmenos

Naudojamos žemės ūkio naudmenos – bendras valdos naudojamas plotas, kurį sudaro ariamoji žemė, daugiametės ganyklos, daugiametės kultūros ir daržai, neatsižvelgiant į jo teisinį naudojimo pagrindą ir į tai, ar jis naudojamas kaip bendros žemės dalis.

Ūkininkaujant nuosavame ūkyje

Valdos naudojamos žemės ūkio naudmenos, kurios yra turėtojo nuosavybė arba kuriose jis ūkininkauja uzufrukto teise, arba kaip paveldėtinis nuomininkas, arba naudodamasis kitu lygiaverčiu teisiniu žemės naudojimo pagrindu.

Ūkininkaujant nuomojamame ūkyje

Valdos už nustatytą nuomą pagal išankstinį susitarimą (mokant pinigais, natūra ar kitaip) išnuomotos naudojamos žemės ūkio naudmenos, dėl kurių yra sudaryta (raštu ar žodžiu) nuomos sutartis. Naudojamos žemės ūkio naudmenos priskiriamos tik vienai valdai. Jei naudojamos žemės ūkio naudmenos ataskaitiniais metais nuomojamos daugiau nei vienai valdai, jos paprastai priskiriamos valdai, su kuria jos susijusios tyrimo ataskaitinę dieną arba kuri jomis ilgiausiai naudojosi per ataskaitinius metus.

Ūkininkaujant bendrai ar kitais būdais

a)

Žemės ūkio naudmenos, kur pusininkaujama – naudojamos žemės ūkio naudmenos (galinčios sudaryti visą valdą), kuriose ūkininkauja žemvaldys ir pusininkas pagal raštu ar žodžiu sudarytą pusininkystės sutartį. Pusininkaujant iš to ploto gauta produkcija (ekonominė arba fizinė) yra pasidalijama abiejų šalių pagal jų susitarimą.

b)

Naudojamos žemės ūkio naudmenos, kuriomis naudojamasi kitais būdais – į ankstesnius punktus neįtrauktos naudojamos žemės ūkio naudmenos.

Bendra žemė

Žemės ūkio valdos reikmėms naudojamos žemės ūkio naudmenos, kurios tai valdai tiesiogiai nepriklauso, t. y. teisė jomis naudotis yra bendra.

Ekologinis ūkininkavimas

Ūkininkavimas pagal tam tikrus standartus ir taisykles, nustatytus i) Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 (4) arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose ir ii) atitinkamose nacionalinėse įgyvendinimo taisyklėse, taikomose ekologinei gamybai.

Visos valdos naudojamos žemės ūkio naudmenos, kuriose taikomi ekologinio ūkininkavimo gamybos metodai, sertifikuoti pagal nacionalines arba Europos Sąjungos taisykles

Valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis, kurioje gamyba vykdoma visiškai laikantis ekologinės gamybos ūkiuose principų, nustatytų i) Reglamente (EB) Nr. 834/2007 arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose ir ii) atitinkamose nacionalinėse ekologinės gamybos sertifikavimo įgyvendinimo taisyklėse.

Visos valdos naudojamos žemės ūkio naudmenos, kurios pertvarkomos siekiant taikyti ekologinio ūkininkavimo gamybos metodus, kad jas būtų galima sertifikuoti pagal nacionalines arba Europos Sąjungos taisykles

Valdos naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis, kurioje taikomi ekologinio ūkininkavimo metodai, bet kurioje dar nepasibaigęs būtinasis pereinamasis laikotarpis, reikalingas tam, kad būtų visiškai laikomasi ekologinės gamybos ūkyje principų, nustatytų i) Reglamente (EB) Nr. 834/2007 arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose ir ii) atitinkamose nacionalinėse įgyvendinimo taisyklėse, taikomose ekologinei gamybai.

Valdos plotas, kuriame pagal nacionalines arba Europos Sąjungos taisykles taikomi sertifikuoti ekologinio ūkininkavimo gamybos metodai arba kuris pertvarkomas siekiant sertifikavimo

Valdos naudojamos žemės ūkio naudmenos, kuriose taikomi sertifikuoti ekologinio ūkininkavimo gamybos metodai arba kurios pertvarkomos siekiant sertifikavimo pagal tam tikrus standartus ir taisykles, nustatytus i) Reglamente (EB) Nr. 834/2007 arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose ir ii) atitinkamose nacionalinėse įgyvendinimo taisyklėse, taikomose ekologinei gamybai, suskirstytose pagal augalų kategorijas.

Pagal ekologinės gamybos taisykles auginamų augalų kategorijos išvardytos toliau. Augalai apibrėžiami II skirsnyje „Žemė“.

Javai grūdams (įskaitant sėklas)

Džiovinti ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius)

Bulvės (įskaitant ankstyvąsias ir sėklines)

Cukriniai runkeliai (išskyrus sėklinius)

Aliejiniai sėkliniai augalai

Šviežios daržovės, melionai ir braškės

Ganyklos ir pievos, išskyrus nesukultūrintas ganyklas

Vaisių ir uogų sodiniai

Citrusinių augalų sodiniai

Alyvmedžių sodiniai

Vynuogynai

Kiti augalai (pluoštiniai augalai ir pan.), įskaitant nesukultūrintas ganyklas

Gyvulininkystei taikomi ekologiniai gamybos metodai, sertifikuoti pagal nacionalines arba Europos Sąjungos taisykles

Skaičius gyvūnų, auginamų valdoje, kurioje visa su gyvulininkyste susijusi veikla arba jos dalis vykdoma visiškai laikantis ekologinės gamybos ūkyje principų, nustatytų i) Reglamente (EB) Nr. 834/2007 arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose ir ii) atitinkamose nacionalinėse ekologinės gamybos sertifikavimo taisyklėse, suskirstytose pagal gyvūnų kategorijas.

Gyvūnai apibrėžiami III skirsnyje „Gyvūnai“.

Galvijai

Kiaulės

Avys ir ožkos

Naminiai paukščiai

Kiti gyvūnai

Valdos produkcijos paskirtis

Namų ūkyje suvartojama daugiau nei 50 % galutinės valdos produkcijos vertės

Namų ūkis – šeimos vienetas, kuriam priklauso turėtojas ir kuriame namų ūkio nariai turi bendrą gyvenamąjį plotą, kaupia dalį ar visas pajamas ir turtą ir bendrai naudoja tam tikras prekes ir paslaugas, daugiausia gyvenamąsias patalpas ir maistą.

Prie šio rodiklio nurodytos galutinės produkcijos apibrėžtis atitinka žemės ūkio ekonominėse sąskaitose vartojamą panaudotinos produkcijos apibrėžtį (5).

Tiesioginis pardavimas galutiniams vartotojams sudaro daugiau nei 50 % visos valdos parduodamos produkcijos

Tiesioginis pardavimas galutiniams vartotojams – perdirbtų arba neperdirbtų valdoje pagamintų žemės ūkio produktų tiesioginis pardavimas vartotojams jų pačių reikmėms. Procentinė dalis turi būti apskaičiuojama pagal piniginę vertę, neatsižvelgiant į tai, ar už pardavimą atsiskaityta pinigais, natūra ar kitais būdais.

II.   ŽEMĖ

Bendrą valdos plotą sudaro naudojamos žemės ūkio naudmenos (ariamoji žemė, daugiametės ganyklos, daugiametės kultūros ir daržai) ir kita žemė (nenaudojamos žemės ūkio naudmenos, miškingas plotas ir kita žemė).

Ariamoji žemė

Reguliariai dirbama (ariama ar įdirbama) žemė, paprastai naudojama sėjomainos sistemoje.

Sėjomaina – tam tikrame lauke auginamų vienmečių augalų keitimas kitais pagal numatytą modelį ar tvarką vienas po kito einančiais derliaus metais, kad tame pačiame lauke be pertraukos nebūtų auginami tos pačios rūšies augalai. Paprastai pasėliai keičiami kas metus, tačiau jie gali būti auginami ir keletą metų iš eilės. Norint atskirti ariamąją žemę nuo daugiamečių pasėlių ar daugiamečių ganyklų, naudojamas penkerių metų ribinis laikotarpis. Tai reiškia, kad jeigu sklype tie patys pasėliai auginami penkerius metus ar ilgiau, tuo laikotarpiu neišnaikinus prieš tai augintų pasėlių ir neužsėjus naujais, jis nelaikomas ariamąja žeme.

Javai grūdams (įskaitant sėklas)

Čia įrašomi visi javų, nuimtų sausų grūdams, nepriklausomai nuo jų naudojimo (įskaitant augalus, naudojamus atsinaujinančiajai energijai gaminti), plotai.

Paprastieji kviečiai ir speltos Triticum aestivum L. emend. Fiori et Paol., Triticum spelta L. ir Triticum monococcum L.

Kietieji kviečiai Triticum durum Desf.

Rugiai Secale cereale L., įskaitant rugių ir kitų grūdinių augalų rudenį sėjamus mišinius (kviečių ir rugių mišinius).

Miežiai Hordeum vulgare L.

Avižos Avena sativa L., įskaitant avižų ir kitų grūdinių augalų pavasarį sėjamus mišinius.

Grūdiniai kukurūzai Grūdams nuimti kukurūzai (Zea mays L.).

Ryžiai Oryza sativa L.

Kiti javai grūdams Ne mišiniuose auginami javai, nuimti sausi grūdams ir neįrašyti ankstesniuose punktuose.

Džiovinti ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius)

Daugiausia dėl baltymų kiekio pasėti ir nuimti pasėliai.

Čia įrašomi visi džiovintų ankštinių augalų ir baltymingų augalų, nuimtų sausų grūdams, nepriklausomai nuo jų naudojimo (įskaitant augalus, naudojamus atsinaujinančiajai energijai gaminti), plotai.

Iš jų: žirniai, pašarinės pupos ir saldieji lubinai

Ne mišiniuose auginami Pisum sativum L., Vicia faba L., Lupinus spp., nuimti sausi grūdams.

Bulvės (įskaitant ankstyvąsias ir sėklines)

Solanum tuberosum L.

Cukriniai runkeliai (išskyrus sėklinius)

Cukraus pramonei ir alkoholio gamybai (įskaitant energijos gamybą) naudojami Beta vulgaris L.

Pašariniai šakniavaisiai ir bastučio genties daržovės (išskyrus sėklines)

Pašariniai runkeliai (Beta vulgaris L.) ir Brassicae šeimos augalai, dažniausiai nuimami pašarams, neatsižvelgiant į tai, ar pašarui naudojamos šaknys, ar stiebai, ir kiti, kitur nenurodyti augalai, daugiausia auginami dėl pašarui naudojamų šaknų.

Pramoniniai augalai

Augalai, kurie paprastai neparduodami tiesioginiam vartojimui, kadangi prieš galutinį vartojimą juos reikia perdirbti pramoniniu būdu.

Čia įrašomi visi pramoninių augalų, nepriklausomai nuo jų naudojimo (įskaitant augalus, naudojamus atsinaujinančiajai energijai gaminti), kurių derlius nuimtas, plotai.

Tabakas Nicotiana tabacum L.

Apyniai Humulus lupulus L.

Vilnamedžiai Gossypium spp., nuimti pluoštui ir aliejinių augalų sėkloms.

Rapsai ir dirviniai bastučiai Aliejaus gamybai naudojami, sausais grūdais nukulti Brassica napus L. (partim) ir Brassica rapa L. var. sylvestris (Lam.) Briggs.

Saulėgrąžos Helianthus annuus L., nukultos sausais grūdais.

Sojos Glycine max L. Merril, nukultos sausais grūdais.

Linų sėmenys (aliejiniai linai) Daugiausia aliejaus gamybai naudojami, sausais grūdais nukulti Linum usitatissimum L. veislės linai.

Kiti aliejiniai sėkliniai pasėliai Kiti, daugiausia dėl aliejingumo auginami, sausais grūdais nukulti, kitur nepaminėti augalai.

Linai Daugiausia pluošto gamybai naudojami Linum usitatissimum L. veislės linai.

Kanapės Cannabis sativa L.

Kiti pluoštiniai augalai Kiti, daugiausia dėl savo pluoštingumo auginami, kitur nepaminėti augalai.

Aromatiniai augalai, medicinoje ir kulinarijoje naudojami augalai Augalai ar augalų dalys, naudojami farmacijos tikslais, kvepalams gaminti ar žmonėms vartoti. Kulinarijoje naudojami augalai skiriasi nuo daržovių tuo, kad jie naudojami mažais kiekiais ir maistui suteikia skonio, ne masės.

Kiti, kitur nenurodyti pramoniniai augalai Kiti, kitur nenurodyti pramoniniai augalai. Įtraukiami išimtinai atsinaujinančiajai energijai gaminti naudojamų augalų plotai.

Šviežios daržovės, melionai ir braškės, iš jų:

Lauke arba po žema (neprieinama) apsaugine danga

Šviežios daržovės, melionai ir braškės lauke arba po žema (neprieinama) danga.

Atvirame lauke

Pakaitomis su kitais žemės ūkio augalais ariamojoje žemėje auginamos šviežios daržovės, melionai ir braškės.

Prekinei daržininkystei

Pakaitomis tik su sodo augalais ariamojoje žemėje auginamos šviežios daržovės, melionai ir braškės.

Po stiklu arba kita (prieinama) apsaugine danga

Augalai, kurie visą augimo laikotarpį arba didžiąją jo dalį auginami šiltnamiuose arba po stacionaria ar nuimama aukšta danga (stiklu arba standžia ar lanksčia plastikine plėvele).

Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus)

Lauke arba po žema (neprieinama) apsaugine danga

Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus) lauke arba po žema (neprieinama) apsaugine danga.

Po stiklu arba kita (prieinama) apsaugine danga

Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus), kurie visą augimo laikotarpį arba didžiąją jo dalį auginami šiltnamiuose arba po stacionaria ar nuimama aukšta danga (stiklu arba standžia ar lanksčia plastikine plėvele).

Augalai, nuimami žali

Čia įtraukiami visi augalai ariamajai žemei, nuimami žali ir daugiausia skirti gyvūnų pašarui, atsinaujinančiajai energijai (pavyzdžiui, biomasei iš žaliųjų kukurūzų) ar žaliosioms trąšoms gaminti, t. y. javai, žolė, ankštiniai arba pramoniniai augalai ir kiti augalai ariamajai žemei, nuimami ir (arba) naudojami žali.

Augalai turėtų būti auginami sėjomainoje su kitais augalais toje pačioje žemėje trumpiau kaip penkerius metus (vienmečiai arba daugiamečiai pašariniai augalai).

Čia taip pat įtraukiami valdoje nesuvartojami, bet kitoms žemės ūkio valdoms tiesioginiam vartojimui arba pramonei parduodami augalai.

Vienmetė žolė

Dalį įprastos sėjomainos sudarantys žoliniai augalai, skirti ganymui, šienui ar silosui, auginami bent vienus ir ne ilgiau kaip penkerius metus, pasėti su žole arba žolės mišiniuose. Prieš naują sėją plotai yra ariami ar kitaip įdirbami, arba augalai yra sunaikinami kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, herbicidais.

Čia taip pat įtraukiami tinkami ganyti, žaliuojantys nupjauti ar į šieną sudžiovinti daugiausia žolinių augalų (paprastai ankštinių) ir kitų pašarinių augalų mišiniai.

Kiti augalai, nuimami žali

Kiti vienmečiai arba daugiamečiai (auginami ne ilgiau kaip penkerius metus) augalai, nuimami žali ir aprašyti punkte „Augalai, nuimami žali“.

Žalieji kukurūzai

Visos daugiausia silosui skirtų kukurūzų (Zea mays L.), kurie nėra nuimami grūdams, rūšys (sveikos burbuolės, visas augalas arba jo dalys).

Įtraukiami tiesiogiai gyvūnų vartojami žalieji kukurūzai (be siloso) ir sveikos burbuolės (grūdai, stiebai, išaižos), nuimami pašarams ar silosui ir atsinaujinančiajai energijai gaminti.

Ankštiniai augalai

Ankštiniai augalai, auginami ir nuimami žali, visą augalą daugiausia naudojant pašarams, energijai ar žaliosioms trąšoms gaminti.

Čia įtraukiami daugiausia ankštinių (paprastai > 80 %) ir žolinių augalų žali arba sudžiovinti į šieną mišiniai.

Kiti, kitur nepaminėti augalai, nuimami žali

Kiti, kitur nepaminėti augalai ariamajai žemei, daugiausia skirti gyvūnų pašarui ir nuimami žali.

Sėklos ir sėjinukai ariamajai žemei

Plotai, kuriuose auginamos parduoti skirtos sėklos ir sėjinukai, išskyrus javus, ryžius, ankštinius augalus, bulves ir aliejinių augalų sėklas. Čia įtraukiami žaliųjų pašarų, nuimamų sėkloms, šaknų, nuimamų sėkloms, sėklų ir sėjinukų daržovėms ir parduoti skirtų gėlių ir kt. plotai.

Kiti augalai ariamajai žemei

Kitur neįtraukti augalai ariamajai žemei.

Pūdymas

Visa sėjomainos sistemoje naudojama arba išlaikoma geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (6) dirbama arba nedirbama ariamoji žemė, iš kurios neketinama gauti derliaus visus derliaus metus.

Pagrindinė pūdymo savybė yra ta, kad žemei leidžiama atsigauti paprastai visus derliaus metus.

Pūdymo žemė gali būti:

1.	tuščia žemė be jokių pasėlių;

2.	žemė su savaimine natūralia augmenija, kurią galima naudoti kaip pašarą arba užarti;

3.	žemė, užsėta išimtinai žaliosios trąšos gamybai (žaliasis pūdymas).

Daržai

Plotai, kuriuose auginami žemės ūkio produktai, skirti asmeninėms turėtojo ir jo namų ūkio reikmėms, paprastai atskirti nuo likusių žemės ūkio naudmenų ir registruojami kaip daržai.

Tik kartais iš šio ploto gaunamą produktų perteklių valda parduoda. Visi plotai, kuriuose užauginti produktai nuolat parduodami rinkoje, registruojami pagal kitus punktus, net jei dalį tų produktų suvartoja turėtojas ir jo namų ūkis.

Daugiametės pievos

Žoliniams pašariniams augalams nuolat (penkerius metus ir ilgiau) auginti skirti plotai, dirbant žemę (sėjant) ar natūraliai (savaiminė sėja), nenaudojami valdos sėjomainoje.

Žemė gali būti naudojama gyvūnams ganyti, šienaujama silosui ir šienui arba naudojama atsinaujinančiajai energijai gaminti.

Ganyklos ir pievos, išskyrus nesukultūrintas ganyklas

Daugiametė ganykla gerose ar vidutinės kokybės dirvose. Paprastai tokius plotus galima naudoti intensyviam ganymui.

Nesukultūrintos ganyklos

Mažai derlinga daugiametė ganykla, dažniausiai prastos kokybės dirvoje, pavyzdžiui, kalvotoje vietovėje ir aukštai virš jūros lygio, paprastai negerinta trąšomis, įdirbimu, atsėjimu ar drenažu.

Paprastai tokius plotus galima naudoti tik ekstensyviam ganymui ir jie dažniausiai nešienaujami arba šienaujami ekstensyviai; juose negali būti ganoma daug gyvūnų.

Daugiametės ganyklos, kurios jau nebenaudojamos gamybos tikslais ir atitinkančios subsidijų skyrimo kriterijus

Gamybos tikslais nebenaudojami daugiamečių ganyklų ir pievų plotai, kurie laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 (7) arba, jei taikoma, naujausių teisės aktų yra išlaikomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ir atitinka finansinės paramos reikalavimus.

Daugiamečiai augalai

Sėjomainoje neauginami augalai, išskyrus daugiametes ganyklas, kurie užima dirvą ilgą laikotarpį ir duoda derlių keletą metų.

Vaisių ir uogų sodiniai

Vaisiams auginti skirti plotai, kuriuose auginami vaismedžiai, vaiskrūmiai ir daugiamečiai uogienojai, išskyrus braškes. Tai gali būti ištisiniai sodai su nedideliais tarpais tarp medžių arba neištisiniai sodai su dideliais tarpais.

Vaisių rūšys, iš jų:

Vidutinio klimato zonų vaisiai Paprastai vidutinio klimato zonose auginami vaismedžių sodiniai, skirti vaisiams auginti.

Subtropinio klimato zonų vaisiai Paprastai subtropinio klimato zonose auginami vaismedžių sodiniai, skirti vaisiams auginti.

Uogų rūšys

Paprastai vidutinio ir subtropinio klimato zonose auginami uogų sodiniai, skirti uogoms auginti.

Riešutai

Paprastai vidutinio ir subtropinio klimato zonose auginami riešutmedžių sodiniai.

Citrusinių augalų sodiniai

Citrus spp. sodiniai

Alyvmedžių sodiniai

Olea europaea L. sodiniai

Paprastai vedantys valgomąsias alyvuoges Paprastai valgomąsias alyvuoges vedančių veislių sodinukai.

Paprastai vedantys alyvuoges, naudojamas aliejui gaminti Paprastai aliejui gaminti naudojamas alyvuoges vedančių veislių sodinukai.

Vynuogynai, iš kurių paprastai gaunama:

Vitis vinifera L. sodiniai

Rūšinis vynas Vynuogių veislės, paprastai auginamos vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN), kuris atitinka i) Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 (8) reikalavimus arba, jei taikoma, naujausių teisės aktų ir ii) atitinkamų nacionalinių taisyklių reikalavimus, gamybai. Vynuogių veislės, paprastai auginamos vyno su saugoma geografine nuoroda (SGN), kuris atitinka i) Reglamento (EB) Nr. 479/2008 reikalavimus arba, jei taikoma, naujausių teisės aktų ir ii) atitinkamų nacionalinių taisyklių reikalavimus, gamybai.

Kiti vynai Vynuogių veislės, paprastai auginamos vyno, išskyrus vyno su SKVN ir SGN, gamybai.

Valgomosios vynuogės Paprastai šviežių vynuogių derliui auginamų vynuogių veislės.

Razinos Paprastai razinų gamybai naudojamų vynuogių veislės.

Daigynai

Jaunų atvirame lauke auginamų (sumedėjusių) augalų, skirtų vėliau persodinti, plotai:

a)	vynmedžių ir šakniastiebių daigynai;

b)	vaismedžių ir uogynų medelynai;

c)	dekoratyvinių augalų daigynai;

d)	komerciniai miško medžių medelynai (neįskaitant auginamų miškingoje vietovėje pačios valdos poreikiams);

e)	medžiai ir krūmai, skirti sodinti soduose, parkuose, šalikelėse ir krantinėse (pvz., gyvatvorių augalai, rožių krūmai ir kiti dekoratyviniai krūmai ir spygliuočiai), visais atvejais įskaitant jų poskiepius ir jaunus sodinukus.

Kiti daugiamečiai augalai

Atvirame lauke auginami, paprastai kasmet nuimami daugiamečiai augalai, išskyrus nurodytus ankstesnėje pozicijoje, ypač naudojami pynimui ar audimui, taip pat naudojamose žemės ūkio naudmenose komerciniais tikslais pasodinti medžiai, pavyzdžiui, kalėdinės eglutės.

Daugiamečiai augalai po stiklu

Kita žemė

Kitai žemei priskiriamos nenaudojamos žemės ūkio naudmenos (žemės ūkio naudmenos, kuriose daugiau neūkininkaujama dėl ekonominių, socialinių ar kitų priežasčių ir kurios nenaudojamos sėjomainos sistemoje), miškingas plotas ir kita žemė, kurioje yra pastatų, sodybų kiemų, takų, tvenkinių, karjerų, nederlingų plotų, uolų ir t. t.

Nenaudojamos žemės ūkio naudmenos

Plotas, anksčiau naudotas žemės ūkio tikslais, tyrimo ataskaitiniais metais daugiau nedirbamas dėl ekonominių, socialinių ar kitų priežasčių ir nenaudojamas sėjomainos sistemoje, t. y. žemė, kurios neketinama naudoti žemės ūkiui.

Ši žemė vėl gali būti dirbama naudojant paprastai pačioje žemės ūkio valdoje esančius išteklius.

Miškingas plotas

Medžiais arba miško krūmais apželdinti plotai, įskaitant tuopų sodinukus ir kitus panašius medžius miške ir už miško ribų, ir miškingoje vietovėje pačios valdos poreikiams auginami miško medžių medelynai, taip pat miško infrastruktūra (miško keliai, medienos laikymo sandėliai ir t. t.).

Iš jo miško kirtimo atžalynai

Prižiūrimi miškingi plotai, kuriuose auginami miško augalai ir kurių sėjomainos laikotarpis yra 20 ar mažiau metų.

Sėjomainos laikotarpis – laikotarpis nuo pirmo medžių pasėjimo ir (arba) pasodinimo iki galutinio produkto nuėmimo, kuriam nepriskiriami įprasti priežiūros darbai, kaip antai retinimas.

Kita žemė (žemė, kurią užima pastatai, sodybų kiemai, keliai, tvenkiniai, karjerai, nederlinga žemė, uolos ir t. t.)

Visos bendro žemės ūkio valdai priklausančio ploto dalys, kuriose nėra nei naudojamų ar nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, nei miškingo ploto.

Grybai

Specialiai pastatytuose arba grybams auginti pritaikytuose statiniuose, taip pat požeminėse patalpose, urvuose ir rūsiuose auginami grybai.

Energiniai augalai (biodegalams arba kitai atsinaujinančiajai energijai gaminti)

Žemės plotai, kuriuose auginami tam tikri energiniai augalai, naudojami tik energijai gaminti ir auginami žemės ūkio paskirties ariamojoje žemėje.

Drėkinamos žemės plotas

Bendras drėkinamos žemės plotas

Bendras didžiausias žemės ūkio naudmenų, kurias galima drėkinti ataskaitiniais metais naudojant valdoje paprastai turimus įrenginius ir vandens kiekį, plotas.

Bendras kultivuojamos ir bent kartą per paskutinius 12 mėnesių drėkintos žemės plotas

Bent kartą per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos faktiškai drėkintų pasėlių plotas.

Taikomi drėkinimo metodai

Paviršinis drėkinimas (užtvindymas, latakai) Vandens nukreipimas žemės paviršiumi užtvindant visą plotą arba išilgai nedidelių latakų tarp pasėlių eilių pasinaudojant sunkio jėga.

Drėkinimas purkštuvais Augalų drėkinimas aukštu spaudimu purškiant vandenį ant sklypų.

Lašelinis drėkinimas Augalų drėkinimas lašinant prie jų vandenį, naudojant mikropurkštuvus arba sudarant rūko sąlygas.

Valdoje drėkinimui naudojamo vandens šaltinis:

Viso ar dalies vandens, naudojamo valdai drėkinti, šaltinis.

Ūkio požeminis vanduo Valdoje ar netoli jos esantys vandens šaltiniai, naudojantys vandenį, pumpuojamą iš gręžinių, šulinių arba natūraliai tekančių požeminio vandens šaltinių ir panašių į juos telkinių.

Paviršinis ūkio vanduo Išimtinai valdoje arba tik vienos valdos naudojami nedideli natūralūs tvenkiniai ar dirbtinai užtvenkti vandens telkiniai.

Ne ūkio paviršinis vanduo iš ežerų, upių ar vandentakių Dirbtinai drėkinimui nesukurti paviršiniai gėlo vandens telkiniai (ežerai, upės, kiti vandentakiai).

Ne ūkio vanduo iš bendrų vandentiekio tinklų Į valdą iš šalies patenkantys vandens ištekliai, išskyrus nurodytus punkte „Ne ūkio paviršinis vanduo iš ežerų, upių ar vandentakių“, kuriais gali naudotis bent dvi valdos.

Kiti šaltiniai Kiti, kitur nepaminėti drėkinimui naudojamo vandens šaltiniai. Tai gali būti vanduo iš labai sūrių šaltinių, pvz., Atlanto vandenyno arba Viduržemio jūros, prieš naudojimą apdorojamas siekiant sumažinti druskos koncentraciją (gėlinamas), arba vanduo iš sūrokų (nedidelės druskos koncentracijos) vandens šaltinių, pvz., Baltijos jūros ir kai kurių upių, naudojamas iš karto, neapdorojus. Vanduo taip pat gali būti išvalytas nuotekų valymo įrenginiuose ir tiekiamas vartotojui kaip apdorotas nutekamasis vanduo.

III.   GYVŪNAI

Valdai tiesiogiai priklausančių arba naudojamų, produkcijai skirtų gyvūnų skaičius tyrimo ataskaitinę dieną.

Gyvūnai nebūtinai yra turėtojo nuosavybė. Šie gyvūnai gali būti valdoje (naudojamose žemės ūkio naudmenose arba gyvūnams laikyti skirtose valdos patalpose) arba už valdos ribų (bendruomenės ganyklose arba migruojantys ir t. t.).

Arklinių šeimos gyvūnai

Arklinių (Equidae) šeimos arklių (Equus) genčiai priklausantys naminiai gyvūnai (arkliai, asilai ir t. t.).

Galvijai

Bos taurus ir Bubalus bubalus rūšių naminiai gyvūnai, įskaitant hibridines rūšis, pvz., Beefalo.

Jaunesni nei vienų metų galvijų patinai ir patelės

Galvijų patinai nuo vienų iki dvejų metų

Galvijų patelės nuo vienų iki dvejų metų

Dvejų metų ir vyresni galvijų patinai

Dvejų metų ir vyresnės telyčios Dvejų metų ir vyresnės dar nesiveršiavusios galvijų patelės.

Melžiamos karvės Apsiveršiavusios galvijų patelės (įkaitant jaunesnes nei dvejų metų), kurios dėl savo veislės ar ypatingų savybių yra laikomos išskirtinai arba daugiausia žmonėms vartoti skirto pieno ir pieno produktų gamybai.

Kitos karvės Apsiveršiavusios galvijų patelės (įkaitant jaunesnes nei dvejų metų), kurios dėl savo veislės ar ypatingų savybių yra laikomos išskirtinai arba daugiausia veršelių veisimui ir kurių pienas neskirtas žmonėms vartoti arba perdirbtiems pieno produktams gaminti.

Avys ir ožkos

Avys (įvairaus amžiaus)

Ovis aries rūšių naminiai gyvūnai.

Veislinės patelės Su avinu sukergtos ėriavedės ir avelės.

Kitos avys Visos kitos, išskyrus veislines pateles.

Ožkos (įvairaus amžiaus)

Capra aegagrus hircus porūšio naminiai gyvūnai.

Veislinės patelės Ožkos, kurios jau turėjo jauniklių, ir ožkos, kurios buvo sukergtos.

Kitos ožkos Visos kitos ožkos, išskyrus veislines pateles.

Kiaulės

Sus scrofa domesticus rūšies naminiai gyvūnai.

Paršeliai, kurių gyvas svoris mažesnis nei 20 kilogramų Paršeliai, kurių gyvas svoris paprastai mažesnis nei 20 kilogramų.

Veislinės paršavedės, kurių svoris 50 kilogramų ir daugiau Veisimui skirtos 50 kilogramų ir daugiau sveriančios kiaulių patelės, neatsižvelgiant į tai, ar jos paršiavosi, ar ne.

Kitos kiaulės Kitur nenurodytos kiaulės.

Naminiai paukščiai

Broileriai Mėsai laikomi Gallus gallus rūšies naminiai paukščiai.

Vištos dedeklės Kiaušiniams dėti laikomi Gallus gallus rūšies naminiai paukščiai, kurie yra pakankamai subrendę, kad galėtų dėti kiaušinius.

Kiti naminiai paukščiai Prie broilerių arba vištų dedeklių nepriskirti naminiai paukščiai.   Kalakutai Meleagris rūšies naminiai paukščiai.   Antys Anas ir Cairina moschata rūšių naminiai paukščiai.   Žąsys Anser anser dom rūšies naminiai paukščiai.   Stručiai Stručiai (Struthio camelus).   Kiti, kitur nepaminėti naminiai paukščiai

Triušiai, veislinės patelės

Mėsai skirtiems triušiams veisti laikomos triušių patelės (Oryctolagus rūšies), kurios jau turėjo jauniklių.

Bitės

Medui nešti laikomomis bitėmis (Apis mellifera) apgyvendintų avilių skaičius.

Kitur nepaminėti gyvūnai

Visi kitur šiame skirsnyje nepaminėti produkcijai skirti gyvūnai.

IV.   DARBO JĖGA

i)   VALDOJE ATLIEKAMI ŪKIO DARBAI

Ūkio darbo jėga

Valdai priklausanti ūkio darbo jėga – visi privalomąjį išsilavinimą įgiję (mokyklos baigimo amžiaus) asmenys, kurie per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos valdoje dirbo ūkio darbus.

Išskyrus tuos atvejus, kai nacionalinės teisės aktuose nurodytas minimalus amžius, kai turi būti įgytas privalomasis išsilavinimas dieniniame ir vakariniame skyriuje, laikoma, kad paprastai mokyklą baigia 15 metų sulaukę asmenys.

Vienasmeniai turėtojai, kurie valdoje neatlieka ūkio darbų, dalyvauja tyrime, tačiau neįtraukiami į punktą „Bendra ūkio darbo jėga“.

Visi toliau valdoje dirbantys pensinio amžiaus asmenys priskiriami ūkio darbo jėgai.

Valdoje dirbantys, bet trečiosios šalies samdomi arba pagal savitarpio pagalbos susitarimus dirbantys asmenys (pvz., žemės ūkio rangovų arba kooperatyvų darbo jėga) neįtraukiami.

Ūkio darbai

Ūkio darbais laikomi valdoje atliekami visų rūšių darbai, kuriais padedama i) atlikti veiklą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1166/2008 I priede, ii) prižiūrėti gamybos priemones arba iii) atlikti veiklą, tiesiogiai susijusią su šiais gamybiniais veiksmais.

Ūkio darbams valdoje skirtas laikas

Ūkio darbams valdoje skirtas laikas – ūkio darbams valdoje faktiškai skirtas darbo laikas, neįskaitant darbo turėtojo ar valdytojo namų ūkiui.

Metinis darbo vienetas (MDV)

Visą darbo dieną atitinkantis užimtumas, t. y. bendras darbo valandų skaičius, padalytas iš per metus visą darbo dieną dirbtų vidutinio valandų skaičiaus toje šalyje.

Visa darbo diena – darbo sutartis reglamentuojančiose nacionalinėse nuostatose nurodytas minimalus valandų skaičius. Jeigu jose nenurodytas per metus dirbamų valandų skaičius, laikoma, kad mažiausias valandų skaičius yra 1 800 valandų (225 darbo dienos po aštuonias valandas kasdien).

Turėtojas

Turėtojas yra fizinis asmuo, fizinių asmenų grupė arba juridinis asmuo, kurio sąskaita ir kurio vardu valdoma valda ir kuris juridiškai ir ekonomiškai už ją atsakingas, t. y. prisiima su valda susijusią ekonominę riziką.

Turėtojas gali visiškai valdyti valdą, išnuomoti ją, būti paveldėjęs ilgalaikis nuomininkas, turėti uzufrukto teisę arba būti patikėtinis.

Lytis

Amžius

Ūkio darbai valdoje (išskyrus namų ruošą)

Valdytojas

Valdos valdytojas yra fizinis asmuo, atsakingas už įprastos kasdieninės finansinės ir gamybinės veiklos organizavimą nagrinėjamoje valdoje.

Lytis

Amžius

Ūkio darbai valdoje (išskyrus namų ruošą)

Valdytojo mokymas   Valdytojo žemės ūkio mokymas   Tik praktinė žemės ūkio patirtis Praktiniu darbu žemės ūkio valdoje įgyta patirtis.   Pagrindinis žemės ūkio mokymas Bet kokie žemės ūkio mokykloje ir (arba) tam tikros žemės ūkio srities (įskaitant sodininkystę, vynuogininkystę, miškininkystę, žuvininkystę, veterinarijos mokslą, žemės ūkio technologijas ir susijusias sritis) institucijoje baigti mokymo kursai. Atlikta žemės ūkio gamybinė praktika laikoma pagrindiniu mokymu.   Baigtas žemės ūkio mokymas Bet kokie mažiausiai dvejų metų mokymo kursai dieniniame skyriuje įgijus privalomąjį išsilavinimą, baigti žemės ūkio mokykloje, universitete ar kitoje žemės ūkio, sodininkystės, vynuogininkystės, miškininkystės, žuvininkystės, veterinarijos mokslo, žemės ūkio technologijų ar kitos susijusios srities aukštojo mokslo įstaigoje.   Valdytojo profesinis mokymas per pastaruosius 12 mėn. Profesinis mokymas – instruktoriaus ar mokymo institucijos teikiama mokymo priemonė arba jų vykdoma veikla, kuria pirmiausia siekiama suteikti naujų gebėjimų, susijusių su valdos veikla arba su veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su valda, arba ugdyti ir tobulinti turimus gebėjimus.

Vienasmenio turėtojo šeimos nariai, valdoje dirbantys ūkio darbus

Vienasmenio turėtojo šeimos nariai, taip pat ir sutuoktinis, valdoje dirbantys ūkio darbus, bet nebūtinai joje gyvenantys.

Paprastai turėtojo šeimos nariai yra sutuoktinis (-ė), giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę ar žemutinę giminystės liniją (įskaitant ir vedybų, ir įvaikinimo ryšius) ir turėtojo ar jo sutuoktinio (-ės) broliai ir seserys.

Du nesusituokę asmenys, gyvenantys kartu kaip partneriai, taip pat laikomi sutuoktiniais.

Vienasmenio turėtojo šeimos nariai, valdoje dirbantys ūkio darbus: vyrai

—	Ūkio darbai valdoje (išskyrus namų ruošą).

Vienasmenio turėtojo šeimos nariai, valdoje dirbantys ūkio darbus: moterys

—	Ūkio darbai valdoje (išskyrus namų ruošą).

Šeimai nepriklausanti nuolatinė darbo jėga

Visi asmenys, žemės ūkio valdoje dirbantys ūkio darbus ir iš jos gaunantys atlygį (atlyginimą, darbo užmokestį, pelną ar kitokias išmokas, įskaitant mokėjimą natūra), išskyrus turėtoją ir jo šeimos narius.

Nuolat dirbanti darbo jėga – kiekvieną savaitę, neatsižvelgiant į darbo savaitės trukmę, per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos ūkio darbus valdoje dirbę asmenys.

Jiems taip pat priskiriami asmenys, dalį šio laikotarpio nuolat dirbę, tačiau viso laikotarpio išdirbti negalėję dėl kurios nors iš toliau minimų priežasčių:

1.	ypatingų gamybos sąlygų valdoje (pvz., valdos, kurių specializacija – alyvuogių, vynuogių ar vaisių ir daržovių auginimas atvirame lauke arba ganomų galvijų penėjimas ir kurioms darbo jėgos reikia ribotą mėnesių skaičių);

2.	dėl švenčių, karinės tarnybos, ligos, nelaimingo atsitikimo ar mirties;

3.	dėl darbo valdoje pradžios ar nutraukimo (taip pat taikoma darbuotojams, kurie per 12 mėn. iki tyrimo ataskaitinės dienos nutraukė darbą vienoje žemės ūkio valdoje, kad galėtų pradėti dirbti kitoje);

4.	dėl visiško darbo valdoje nutraukimo dėl nenumatytų priežasčių (potvynio, gaisro ir t. t.). Šeimai nepriklausanti nuolatinė darbo jėga: vyrai — Ūkio darbai valdoje (išskyrus namų ruošą). Šeimai nepriklausanti nuolatinė darbo jėga: moterys — Ūkio darbai valdoje (išskyrus namų ruošą).

Nenuolatinė šeimai nepriklausanti darbo jėga: vyrai ir moterys

Nereguliariai dirbantys asmenys – per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos žemės ūkio valdoje kiekvieną savaitę dėl priežasčių, nepaminėtų punkte „Šeimai nepriklausanti nuolatinė darbo jėga“, nedirbę darbuotojai.

Nenuolatinės šeimai nepriklausančios darbo jėgos išdirbtos darbo dienos – bet kuri diena, trunkanti tiek, kad darbuotojui mokamas atlygis (darbo užmokestis, pelnas ar kitos išmokos, įskaitant mokėjimą natūra) už visos dienos darbą, kurios metu atliekamas paprastai visą darbo dieną dirbančio žemės ūkio darbuotojo darbas. Atostogos ir ligos dienos nelaikomos darbo dienomis.

Visa darbo diena yra normali visą darbo dieną dirbančių nuolatinių darbuotojų darbo diena.

ii)   KITA PELNINGA VEIKLA. NE ŪKIO DARBAS VALDOJE (TIESIOGIAI SU VALDA NESUSIJĘS) IR DARBAS NE VALDOJE

Kita pelninga veikla – kiekviena už atlygį (atlyginimą, darbo užmokestį, pelną ar kitokį mokėjimą, įskaitant mokėjimą natūra, atsižvelgiant į suteiktą paslaugą) atliekama veikla, išskyrus ūkio darbus valdoje, apibrėžtus IV skirsnio i punkte, ir kitą pelningą veiklą, tiesiogiai susijusią su valda ir apibrėžtą V skirsnio i punkte.

Taip pat įtraukiami vienos žemės ūkio valdos darbo jėgos kitoje žemės ūkio valdoje atlikti ūkio darbai.

Duomenys renkami tik iš vienasmenių turėtojų valdų, kurių turėtojas yra fizinis asmuo (t. y. kuriose turėtojas taip pat yra ir valdytojas), ir iš visų grupinių valdų. Iš vienasmenių turėtojų valdų, kurių turėtojas nėra valdytojas, ir iš juridinių asmenų duomenys nerenkami.

Renkami duomenys apie turėtojo ir kitų vienasmenio turėtojo šeimos narių kitą pelningą veiklą. Duomenys renkami, tik jeigu jie dirba ūkio darbus arba vykdo tiesiogiai su valda susijusią veiklą.

Neatskiriama ne žemės ūkio antrinė pelninga veikla valdoje neįtraukiama, kadangi ji įtraukiama į ūkio darbus.

Čia įtraukta veikla skirstoma į:

—   pagrindinę veiklą– veiklą, kuriai skiriama daugiau laiko nei valdoje atliekamiems ūkio darbams arba tiek pat laiko;

—   antrinę veiklą– veiklą, kuriai skiriama mažiau laiko nei valdoje atliekamiems ūkio darbams.

Kita turėtojo, kuris taip pat yra ir valdytojas, pelninga veikla

Visa pelninga veikla, kuri tiesiogiai nesusijusi su valda ir kurią kaip savo pagrindinę arba antrinę veiklą vykdo turėtojas, kuris taip pat yra ir valdytojas.

Kita vienasmenio turėtojo kitų šeimos narių pelninga veikla

Pagrindinė veikla Skaičius asmenų (vienasmenio turėtojo sutuoktinis arba kiti vienasmenio turėtojo šeimos nariai), kurie vykdo su valda nesusijusią pelningą veiklą, kuri yra jų pagrindinė veikla.

Antrinė veikla Skaičius asmenų (vienasmenio turėtojo sutuoktinis arba kiti vienasmenio turėtojo šeimos nariai), kurie vykdo su valda nesusijusią pelningą veiklą, kuri yra jų antrinė veikla.

V.   KITA VALDOJE VYKDOMA PELNINGA VEIKLA (tiesiogiai susijusi su valda)

i)   KITOS PELNINGOS VEIKLOS SĄRAŠAS

Prie kitos valdoje vykdomos pelningos veiklos priskiriama visa tiesiogiai su valda susijusi ir turinti jai ekonominio poveikio veikla, išskyrus ūkio darbus.

Tiesiogiai su valda susijusi veikla – veikla, kurią atliekant naudojami valdos ištekliai (plotas, pastatai, mašinos ir t. t.) arba produktai. Jeigu nenaudojami jokie kiti valdos ištekliai, o tik ūkio darbo jėga (priklausanti arba nepriklausanti šeimai), laikoma, kad darbuotojai dirba dviem skirtingoms struktūroms, taigi kita pelninga veikla yra tiesiogiai nesusijusi su valda.

Įtraukiami žemės ūkio ir ne žemės ūkio darbai kitoms valdoms.

Pelninga veikla šiame kontekste reiškia aktyvų darbą; taigi vien finansinės investicijos nėra įtrauktos. Taip pat neįtraukiama žemės nuoma įvairiai veiklai, kurioje nuomojantis asmuo nedalyvauja, vykdyti.

Sveikatos apsaugos, socialinių arba švietimo paslaugų teikimas Bet kokia veikla, susijusi su sveikatos apsaugos, socialinių arba švietimo paslaugų teikimu, ir (arba) su socialinėmis paslaugomis susijusi verslo veikla, kurioje naudojami valdos ištekliai arba pirminiai produktai.

Turizmas, apgyvendinimas ir kita laisvalaikio veikla Visa turizmo veikla, apgyvendinimo paslaugos, turistų ar kitų grupių supažindinimas su valda, sporto, rekreacinė veikla ir t. t., kai naudojama valdos žemė, pastatai ar kiti ištekliai.

Rankų darbas Rankų darbo gaminiai, kuriuos pagamina turėtojo, šeimos narių ar šeimai nepriklausanti darbo jėga, su sąlyga, kad šie asmenys atlieka ir ūkio darbus, neatsižvelgiant į tai, kaip produktai parduodami.

Ūkio produktų perdirbimas Visas pirminio žemės ūkio produkto perdirbimas į antrinį produktą valdoje, neatsižvelgiant į tai, ar žaliava gaminama valdoje, ar perkama kitur. Tai apima mėsos perdirbimą, sūrio gamybą ir t. t. Šiam punktui priskiriamas bet koks ūkio produktų perdirbimas, išskyrus atvejus, kai perdirbimas laikomas žemės ūkio veikla. Todėl vyno ir alyvuogių aliejaus gamyba nėra įtraukta, nebent pirkta vyno ar alyvuogių aliejaus dalis yra didelė.

Atsinaujinančiosios energijos gamyba Rinkai skirtos atsinaujinančios energijos, įskaitant vėjo turbinomis, kita įranga ar iš žemės ūkio žaliavų gaminamas biodujas, biodegalus arba elektros energiją, gamyba. Čia neįtraukiama vien tik pačios valdos vartojimui gaminama atsinaujinančioji energija.

Medžio apdirbimas (pvz., pjovimas) Rinkai skirtas medienos žaliavos perdirbimas valdoje (medienos pjovimas ir t. t.)

Akvakultūra Žuvų, vėžių ir t. t. gamyba valdoje. Vien tik su žvejyba susijusi veikla neįtraukiama.

Darbas pagal sutartį (naudojant ūkio gamybos priemones) Darbas pagal sutartį naudojant valdai priklausančią įrangą, atliekamas žemės ūkio sektoriuje ar už jo ribų, pvz., sniego valymas, krovinių vežimas, kraštovaizdžio priežiūra, žemės ūkio ir aplinkos apsaugos paslaugos ir t. t.   Žemės ūkio (kitoms valdoms)   Ne žemės ūkio

Miškininkystė Miškininkystės darbai, atliekami naudojant valdos darbo jėgą, mašinas ir įrangą, paprastai naudojamas žemės ūkio tikslais.

Kita Kita, kitur nepaminėta pelninga veikla, tiesiogiai susijusi su valda.

Kas dalyvauja?

Čia įtraukta veikla skirstoma į:

—   pagrindinę veiklą– veiklą, kuriai skiriama daugiau laiko nei valdoje atliekamiems ūkio darbams arba tiek pat laiko;

—   antrinę veiklą– veiklą, kuriai skiriama mažiau laiko nei valdoje atliekamiems ūkio darbams.

Turėtojas, kuris taip pat yra ir valdytojas

Kiti vienasmenio turėtojo šeimos nariai, jų pagrindinė veikla

Kiti vienasmenio turėtojo šeimos nariai, jų antrinė veikla

Nuolat valdoje dirbantys ne šeimos nariai, jų pagrindinė veikla

Nuolat valdoje dirbantys ne šeimos nariai, jų antrinė veikla

ii)   KITOS PELNINGOS VEIKLOS, TIESIOGIAI SUSIJUSIOS SU VALDA, SVARBA

Galutinės valdos produkcijos procentinė dalis

Kitos pelningos veiklos, tiesiogiai susijusios su valda, svarba (palyginti su valdos produkcija) apskaičiuojama kaip kitos pelningos veiklos, tiesiogiai susijusios su valda, apyvartos ir bendros valdos apyvartos bei tos valdos tiesioginių išmokų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 (9) santykis.

VI.   PARAMA KAIMO PLĖTRAI

Per paskutinius 3 metus valda pasinaudojo viena iš toliau nurodytų kaimo plėtros priemonių.

Ūkininkui skirtos Reglamento (EB) Nr. 1305/2013 III antraštinės dalies 1 skyriuje nustatytos priemonės.

Turi būti surinkti duomenys apie tai, ar valdai per paskutinius trejus metus buvo skirta viena iš toliau išvardytų kaimo plėtros priemonių pagal tam tikrus standartus ir taisykles, pateiktus naujausiuose teisės aktuose.

Ūkininkų dalyvavimas maisto kokybės programose Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 16 straipsnis: Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos

Mokėjimai, susiję su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva  (10) Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 30 straipsnis: Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos

Agrarinės aplinkosaugos išmokos ir su klimatu susijusios išmokos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnis: Agrarinė aplinkosauga ir klimatas

Ekologinis ūkininkavimas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 29 straipsnis: Ekologinis ūkininkavimas

Gyvūnų gerovės išmokos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 33 straipsnis: Gyvūnų gerovė

Investicijos į materialųjį turtą Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 17 straipsnis: Investicijos į materialųjį turtą

Gaivalinių nelaimių ir katastrofų sukeltos žalos žemės ūkio produkcijos pajėgumams prevencija ir atlyginimas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 18 straipsnis: Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas

Ūkio ir verslo plėtra Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 19 straipsnis: Ūkio ir verslo plėtra

Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumą Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 21 straipsnis: Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą

Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22 straipsnis: Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas

Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 23 straipsnis: Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimas

Žalos miškams prevencija ir atlyginimas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 24 straipsnis: Miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių prevencija ir jų padarytos žalos miškui atlyginimas

Investicijos į miškų atsparumo ir jų aplinkosaugos vertės didinimą Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 25 straipsnis: Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė

Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, sutelkimą ir rinkodarą Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 26 straipsnis: Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, sutelkimą bei jų rinkodarą

Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 31 straipsnis: Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių

Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 34 straipsnis: Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas

Rizikos valdymas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 36 straipsnis: Rizikos valdymas

VII.   DIRVOS IR MĖŠLO VALDYMO PRAKTIKA, TAIKOMA ŽEMĖS ŪKIO VALDOSE

Žemės įdirbimo metodai, taikomi atviroje ariamojoje žemėje

Įprastinis žemės įdirbimas

Ariamoji žemė, įdirbta įprastu būdu – pirmiausia ją apverčiant, paprastai plūgu su verstuvais ar lėkštiniu plūgu, o paskui akėjant lėkštinėmis akėčiomis.

Tausojantis žemės įdirbimas

Ariamoji žemė, įdirbta dirvą tausojančiu (negiliu) metodu – toks žemės dirbimas ar dirbimo sistema, kai ant dirvos paviršiaus paliekamos augalų liekanos (ne mažiau kaip 30 %) siekiant kontroliuoti eroziją ir išlaikyti drėgmę, paprastai neapverčiant dirvos.

Be įdirbimo (išskyrus išorės ariamosios žemės plotus, kuriuose auga daugiamečiai augalai)

Ariamoji žemė, kuri nuo derliaus nuėmimo iki sėjos nėra įdirbama.

Atviros ariamosios žemės dirvos danga

Ariamosios žemės paruošimas žiemai paliekant augalus ar jų liekanas arba tuščią dirvą.

Įprasti žieminiai pasėliai

Ariamoji žemė, kurioje rudenį sėjami pasėliai, kurie žiemą auga (įprasti žieminiai pasėliai, kaip antai žieminiai kviečiai) ir kurie nuimami arba naudojami gyvūnams ganyti.

Antsėliai arba tarpiniai pasėliai

Ariamoji žemė, kurioje sėjami augalai siekiant mažinti eroziją ir išlaikyti daugiau maistingųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų žiemą ar kitu laikotarpiu, kai dirva paprastai būna tuščia ir pažeidžiama. Šių pasėlių ekonominė nauda maža, pagrindinis tikslas yra dirvožemio ir maistinių medžiagų apsauga.

Paprastai juos užaria pavasarį prieš sėjant kitus pasėlius, jų nenuima ir nenaudoja ganymui.

Augalų liekanos

Augalų liekanomis ir ankstesnių pasėlių ražiena per žiemą padengta ariamoji žemė. Tarpiniai pasėliai ir antsėliai neįtraukiami.

Tuščia dirva

Ariamoji žemė, kuri rudenį yra išariama ar kitaip dirbama, o žiemą nėra apsėta ar padengta augalų liekanomis ir lieka tuščia iki pasirengimo sėjai ar sėjos agrotechninių veiksmų kitą pavasarį.

Atviros ariamosios žemės plotai, kuriuose auga daugiamečiai augalai

Atviros ariamosios žemės plotai, kuriuose auga daugiamečiai augalai ir kurie ataskaitiniais metais nėra apsėti arba kultivuojami.

Sėjomaina ariamojoje žemėje

Sėjomaina – tam tikrame lauke auginamų augalų keitimas kitais pagal numatytą modelį ar tvarką vienas po kito einančiais derliaus metais, kad tame pačiame lauke be pertraukos nebūtų auginami tos pačios rūšies augalai.

Ariamosios žemės dalis, kurioje vykdoma sėjomaina

Ariamoji žemė įtraukta į planuojamą sėjomainą.

Ekologiniu požiūriu svarbi teritorija – laukų pakraščiai, apsauginės juostos, gyvatvorės, medžiai, pūdymai, biotopai, mišku apželdinti plotai ir gamtovaizdžio elementai

Plotai, kurie, kaip užtikrina valdos valdytojas, yra ekologiniu požiūriu svarbi teritorija, aprašyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnyje. Laukų pakraščiai, apsauginės juostos, gyvatvorės, medžiai, pūdymai, biotopai, mišku apželdinti plotai ir gamtovaizdžio elementai.

Turi nurodyti tik ūkiai, turintys daugiau kaip 15 ha ariamosios žemės.

Tręšimo mėšlu būdai

Viso tręšimui ūkyje panaudoto mėšlo (pagaminto ir įvežto mėšlo kiekis, atėmus išvežtą mėšlą), mėšlą paskleidžiant žemės ūkio naudmenose ir taikant įvairius galimus būdus, procentinė dalis.

Platus skleidimas

Mėšlas paskleidžiamas žemės ar augalų ploto paviršiuje, nenaudojant paskirstymo ar įpurškimo technikos.

Be įterpimo Viso tręšimui panaudoto mėšlo, kuris nebuvo įterptas į dirvą, procentinė dalis. Jei mėšlas per 24 valandas nuo plataus skleidimo nebuvo įterptas, jis įtraukiamas čia.

Įterpimas per 4 valandas Viso tręšimui panaudoto mėšlo, kuris buvo mechaniškai įterptas į dirvą per keturias valandas nuo patręšimo, procentinė dalis.

Įterpimas po 4 valandų Viso tręšimui panaudoto mėšlo, kuris buvo mechaniškai įterptas į dirvą praėjus daugiau kaip keturioms valandoms nuo patręšimo, procentinė dalis. Jei mėšlas per 24 valandas nuo plataus skleidimo nebuvo įterptas, jis išbraukiamas iš šios pozicijos ir įtraukiamas į punktą „Be įterpimo“.

Paskirstymas

Skystas mėšlas arba srutos paskleidžiami lygiagrečiomis juostomis neskleidžiant mėšlo tarp tų juostų ir naudojant prie cisternos ar traktoriaus pritvirtintą aparatą (skirstytuvą) skystam mėšlui arba srutoms išpilti ant žemės.

Išleidžiamoji žarna Tam tikro tipo skirstytuvas, kurį sudaro kelios prie strypo pritaisytos žarnos, bet kuriame nenaudojami įtaisai, skirti augalams ar žolės lapams praskirti.

Išleidžiamasis antgalis Tam tikro tipo skirstytuvas, kurį sudaro keli prie strypo pritaisyti pėdos arba bato formos įtaisai, skirti augalams ar žolės lapams praskirti, kad paviršių būtų galima nukloti mėšlo juostomis kuo mažiau užteršiant augalus ar žolę.

Įpurškimas

Tręšimas skystu mėšlu arba srutomis, įpurškiant į dirvoje padarytus įvairaus gylio griovelius atsižvelgiant į purškiklio tipą.

Negilus/atvirojo griovelio Grioveliai yra negilūs, paprastai maždaug 50 mm gylio. Įpurškus jie paliekami atviri.

Gilus/uždarojo griovelio Grioveliai yra gilesni, paprastai maždaug 150 mm gylio. Įpurškus jie uždaromi.

Mėšlo įvežimas į valdą/išvežimas iš valdos

Visas valdoje pagamintas ir iš jos išvežtas mėšlas

Iš valdos išvežto mėšlo kiekis

Į valdą įvežtas mėšlas

Į valdą įvežto mėšlo, kuris bus naudojamas žemės ūkyje, kiekis, neatsižvelgiant į tai, ar už jį sumokėta, ar jis gautas nemokamai.“