|
|
Uredba Sveta (ES) št. 1698/2005
|
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005
|
|
z dne 20. septembra 2005
|
2005 m. rugsėjo 20 d.
|
|
o podpori za razvoj podeželja iz Evropskega kmetijskega sklada za razvoj podeželja (EKSRP)
|
dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai
|
|
SVET EVROPSKE UNIJE JE —
|
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
|
|
ob upoštevanju Pogodbe o ustanovitvi Evropske skupnosti in zlasti členov 36, 37 in 299(2) Pogodbe,
|
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius bei 299 straipsnio 2 dalį,
|
|
ob upoštevanju predloga Komisije,
|
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
|
|
ob upoštevanju mnenja Evropskega parlamenta [1],
|
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],
|
|
ob upoštevanju naslednjega:
|
kadangi:
|
|
(1) Politika razvoja podeželja mora spremljati in dopolnjevati politike tržne in dohodkovne podpore Skupni kmetijski politiki ter tako prispevati k doseganju ciljev te politike, kot je določeno v Pogodbi. Politika razvoja podeželja mora tudi upoštevati splošne cilje politike ekonomske in socialne kohezije iz Pogodbe ter prispevati k njihovemu uresničevanju ob vključevanju drugih prednostnih nalog te politike, ki so bile določene v sklepih o konkurenčnosti in trajnostnem razvoju z zasedanj Evropskega sveta v Lizboni in Göteborgu.
|
(1) Kaimo plėtros politika turėtų padėti vykdyti ir papildyti bendros žemės ūkio politikos rinkos ir pajamų rėmimo politiką ir taip padėti pasiekti Sutartyje nustatytus tos politikos tikslus. Vykdant kaimo plėtros politiką taip pat turėtų būti atsižvelgta į Sutartyje nustatytus bendrus ekonominės ir socialinės sanglaudos politikos tikslus ir padedama jų siekti, integruojant kitus pagrindinius politikos prioritetus, išsamiai išdėstytus Lisabonos ir Geteborgo Europos Vadovų Tarybų išvadose dėl konkurencingumo ir tvaraus vystymosi.
|
|
(2) V skladu s Pogodbo je treba pri oblikovanju skupne kmetijske politike in posebnih metod za njeno izvajanje upoštevati posebno naravo kmetijske dejavnosti, ki je posledica socialne strukture kmetijstva ter strukturnih in naravnih neskladij med različnimi podeželskimi območji.
|
(2) Pagal Sutartį, kuriant bendrą žemės ūkio politiką ir numatant konkrečius jos įgyvendinimo būdus, būtina atsižvelgti į žemės ūkio veiklos savitumą, kuris priklauso nuo žemės ūkio socialinės struktūros ir struktūrinių bei gamtinių įvairių kaimo vietovių skirtumų.
|
|
(3) Reforma skupne kmetijske politike je junija 2003 in aprila 2004 vpeljala bistvene spremembe, ki lahko pomembno vplivajo na gospodarstvo celotnega podeželskega območja Skupnosti, kot so načini kmetijske proizvodnje, metode upravljanja z zemljišči, zaposlovanje ter širši socialni in ekonomski pogoji na raznih podeželskih območjih.
|
(3) 2003 m. birželio mėn. ir 2004 m. balandžio mėn. įvykdžius bendros žemės ūkio politikos reformą buvo padaryti pagrindiniai pakeitimai, kurie tikriausiai turės didelį poveikį ekonomikai visoje Bendrijos kaimo teritorijoje žemės ūkio gamybos modelių, žemės valdymo metodų, užimtumo ir įvairiapusiškesnių socialinių bei ekonominių sąlygų įvairiose kaimo vietovėse požiūriu.
|
|
(4) Ukrepi Skupnosti se morajo dopolnjevati s tistimi, ki jih izvajajo države članice, oziroma morajo k njim poskušati prispevati. Partnerstvo je treba okrepiti z dogovori o sodelovanju med različnimi vrstami partnerjev ob polnem upoštevanju institucionalnih pristojnosti držav članic. Partnerji morajo biti vključeni v pripravo, spremljanje in vrednotenje programa.
|
(4) Bendrijos veikla turėtų papildyti valstybių narių atliktus veiksmus arba stengtis prisidėti prie jų. Ši partnerystė turėtų būti stiprinama susitarimais dėl įvairių rūšių partnerių dalyvavimo visapusiškai atsižvelgiant į institucinę valstybių narių kompetenciją. Suinteresuoti partneriai turėtų dalyvauti programavimo rengimo, stebėsenos ir vertinimo procese.
|
|
(5) Ker cilja te uredbe, namreč razvoja podeželja ne morejo države članice zadovoljivo doseči zaradi njegovih povezav z drugimi instrumenti skupne kmetijske politike, obsega nesorazmerij med raznimi podeželskimi območji in omejitev finančnih sredstev držav članic v razširjeni Uniji, in ga je zato lažje doseči na ravni Skupnosti s pomočjo večletnega jamstva sredstev Skupnosti in z osredotočanjem na njegove prednostne naloge, lahko Skupnost sprejme ukrepe v skladu z načelom subsidiarnosti iz člena 5 Pogodbe. V skladu z načelom sorazmernosti iz istega člena, ta uredba ne presega tega, kar je potrebno za doseganje navedenega cilja.
|
(5) Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. kaimo plėtros, valstybės narės negali pakankamai pasiekti dėl tarp jo ir kitų bendros žemės ūkio politikos instrumentų esančių sąsajų, skirtumų tarp įvairių kaimo vietovių masto ir valstybių narių ribotų finansinių išteklių išsiplėtusioje Sąjungoje, ir todėl to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, suteikiant daugiametę Bendrijos finansavimo garantiją ir finansavimą skiriant prioritetinėms sritims, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.
|
|
(6) Dejavnosti Evropskega kmetijskega sklada za razvoj podeželja, (v nadaljnjem besedilu "EKSRP"), in postopki, h katerim prispeva, morajo biti skladni in združljivi z ostalimi politikami Skupnosti ter v skladu s celotno zakonodajo Skupnosti.
|
(6) Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) veikla ir operacijos, prie kurių jis prisideda, turi būti nuoseklios bei suderinamos su kitomis Bendrijos politikos sritimis ir atitikti visus Bendrijos teisės aktus.
|
|
(7) Skupnost s svojimi ukrepi v korist razvoja podeželja skrbi za pospešeno odpravljanje neenakosti ter spodbujanje enakosti med moškimi in ženskami ter spodbujanje nediskriminacije v skladu s Pogodbo.
|
(7) Vykdydama kaimo plėtrai skirtą veiklą Bendrija rūpinasi, kad vadovaujantis Sutartimi būtų šalinami skirtumai bei skatinama vyrų ir moterų lygybė bei nediskriminavimas.
|
|
(8) Za osredotočanje strateške vsebine politike za razvoj podeželja v skladu s prednostnimi nalogami Skupnosti in s tem za poudarjanje njene transparentnosti, mora Svet sprejeti strateške smernice o predlogu Komisije.
|
(8) Remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba turėtų patvirtinti strategines gaires, kad strateginis kaimo plėtros politikos turinys būtų suderintas su Bendrijos prioritetais ir taip būtų pritarta jo skaidrumui.
|
|
(9) Na podlagi strateških smernic, mora vsaka država članica pripraviti svoje nacionalne strateške načrte za razvoj podeželja, ki sestavljajo referenčni okvir za pripravo programov razvoja podeželja. Države članice in Komisija morajo poročati o spremljanju nacionalnih strategij in strategije Skupnosti.
|
(9) Vadovaudamasi strateginėmis gairėmis kiekviena valstybė narė turėtų parengti savo kaimo plėtros nacionalinį strateginį planą, pagal kurį būtų rengiamos kaimo plėtros programos. Valstybės narės ir Komisija turėtų pranešti apie nacionalinės ir Bendrijos strategijos stebėseną.
|
|
(10) Program razvoja podeželja mora biti v skladu s prednostnimi nalogami Skupnosti in držav članic ter dopolnjevati ostale politike Skupnosti, zlasti politiko kmetijskega trga, kohezijsko politiko in skupno ribiško politiko.
|
(10) Kaimo plėtros programavimas turėtų atitikti Bendrijos ir nacionalinius prioritetus ir papildyti kitas Bendrijos politikos sritis, ypač žemės ūkio rinkos politiką, sanglaudos politiką ir bendrą žuvininkystės politiką.
|
|
(11) Za zagotovitev trajnostnega razvoja podeželskih območij se je treba osredotočiti na omejeno število temeljnih ciljev na ravni Skupnosti, ki se nanašajo na kmetijsko in gozdarsko konkurenčnost, upravljanje z zemljišči in varstvo okolja ter kakovost življenja in diverzifikacijo dejavnosti na teh območjih, ob upoštevanju raznolikosti razmer, ki se raztezajo od odročnih demografsko ogroženih in razvojno nazadujočih podeželskih območij pa do obmestnih podeželskih območij, ki so pod naraščajočim pritiskom urbanih središč.
|
(11) Siekiant užtikrinti tvarų kaimo vietovių vystymąsi, būtina sutelkti dėmesį į nustatytą Bendrijos pagrindinių tikslų, susijusių su žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumu, žemės valdymu ir aplinka, gyvenimo kokybe ir veiklos rūšių įvairinimu šiose vietovėse, skaičių, atsižvelgiant į situacijų įvairovę, pradedant atokiomis kaimo vietovėmis, kenčiančiomis dėl gyventojų mažėjimo bei nuosmukio, ir baigiant netoli miestų esančiomis kaimo vietovėmis, kurios patiria augantį urbanistinių centrų spaudimą.
|
|
(12) Vzpostaviti je treba splošna pravila za pripravo in spreminjanje programov razvoja podeželja ob zagotavljanju primernega ravnotežja med glavnimi smermi teh programov razvoja podeželja, ki ustrezajo tem temeljnim ciljem. Taki programi morajo trajati sedem let.
|
(12) Būtina sukurti bendras kaimo plėtros programavimo ir peržiūros taisykles, kartu užtikrinant atitinkamą pusiausvyrą tarp kaimo plėtros programų krypčių, atitinkančių tuos pagrindinius tikslus. Programų trukmė turėtų būti septyneri metai.
|
|
(13) Za dosego cilja izboljšanja konkurenčnosti kmetijskega in gozdarskega sektorja je treba zgraditi jasne razvojne strategije izboljševanja in prilagajanja človeškega potenciala, fizičnega potenciala in kakovosti kmetijske proizvodnje.
|
(13) Norint padidinti žemės ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumą, svarbu sukurti aiškias plėtros strategijas, skirtas žmogiškojo potencialo, fizinio potencialo ir žemės ūkio produkcijos kokybės gerinimui ir pritaikymui.
|
|
(14) V zvezi s človeškim potencialom je treba poskrbeti za vrsto ukrepov na področjih usposabljanja, informiranja in širjenja znanja, pomoči mladim prevzemnikom kmetij, zgodnjega upokojevanja kmetov in kmetijskih delavcev, uporabe svetovalnih storitev s strani kmetov in lastnikov gozdov ter ustanavljanja služb za pomoč pri upravljanju kmetij, nadomeščanje na kmetijah in svetovanje kakor tudi svetovalnih storitev v zvezi z gozdarstvom.
|
(14) Žmogiškajam potencialui turėtų būti skiriamos priemonės, susijusios su mokymu, informavimu ir žinių skleidimu, jaunųjų ūkininkų įsikūrimu, ankstyvu ūkininkų ir ūkio darbuotojų pasitraukimu iš prekinės žemės ūkio gamybos, ūkininkų ir miškų valdytojų naudojimusi konsultavimo paslaugomis, ūkio valdymo, pavadavimo ir konsultavimo paslaugų, taip pat miškininkystės konsultavimo paslaugų sistemos sukūrimu.
|
|
(15) Glede usposabljanja, informiranja in širjenja znanja razvoj in specializacija v kmetijstvu in gozdarstvu zahtevata ustrezno raven tehnične in ekonomske usposobljenosti, vključno z obvladovanjem novih informacijskih tehnologij ter ustrezno zavedanje o pomembnosti kakovosti proizvodov, rezultatov raziskav in trajnostnega upravljanja z naravnimi viri, vključno z zahtevami v zvezi z navzkrižno skladnostjo ter uporabo proizvodnih praks, ki so v skladu z ohranjanjem in izboljševanjem krajine ter varovanjem okolja. Zato je treba razširiti obseg dejavnosti usposabljanja in informiranja ter širjenja znanja na vse odrasle, ki se ukvarjajo s kmetijstvom, pridelavo hrane in gozdarstvom. Te dejavnosti obsegajo vprašanja v zvezi s cilji na področjih kmetijske in gozdarske konkurenčnosti ter upravljanja z zemljišči in varstva okolja.
|
(15) Mokymo, informavimo ir žinių skleidimo atveju, žemės ūkio ir miškininkystės raidai ir specializacijai būtinas atitinkamo lygio techninis ir ekonominis mokymas, įskaitant naujų informacinių technologijų išmanymą, taip pat pakankamas informuotumas produktų kokybės, mokslinių tyrimų rezultatų ir tausojančio gamtinių išteklių valdymo srityje, įskaitant kompleksinio susiejimo reikalavimus ir gamybos praktikos, suderinamos su kraštovaizdžio priežiūra ir jo vertės didinimu bei aplinkos apsauga, taikymą. Todėl būtina išplėsti suaugusiųjų mokymo, informavimo ir žinių skleidimo veiklą su žemės ūkiu, maistu ir miškininkyste susijusiais klausimais. Ši veikla apima žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumo klausimus, taip pat žemės valdymo ir aplinkosaugos tikslus.
|
|
(16) Zagotavljanje posebnih ugodnosti mladim kmetom lahko olajša zagon njihove dejavnosti in kasnejše strukturno prilagajanje njihovih gospodarstev. Pomoč za zagon dejavnosti mora biti pogojena s pripravo poslovnega načrta, ki je instrument, s katerim se čez čas zagotovi razvoj dejavnosti novih kmetijskih gospodarstev.
|
(16) Jauniesiems ūkininkams skiriama speciali parama gali palengvinti jų pradinį įsikūrimą ir struktūrinį jų valdų pritaikymą po įsikūrimo. Įsikūrimo priemonė turėtų būti vykdoma su sąlyga, jog bus parengtas verslo planas kaip priemonė, užtikrinanti naujos žemės ūkio valdos veiklos plėtrą per tam tikrą laiką.
|
|
(17) Zgodnje upokojevanje kmetov mora imeti za cilj pomembno strukturno spremembo prevzetih kmetijskih gospodarstev s pomočjo ukrepov za lažji zagon dejavnosti mladih kmetov v skladu z zahtevami teh ukrepov ali s prenosom gospodarstva z namenom njegovega povečanja, tudi ob upoštevanju izkušenj, pridobljenih pri izvajanju prejšnjih shem Skupnosti na tem področju.
|
(17) Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos turėtų būti susijęs su esminiu struktūriniu perduotų valdų pakeitimu panaudojant jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonę pagal tos priemonės reikalavimus arba perduodant valdą, kad ji būtų padidinta, taip pat atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnes Bendrijos schemas šioje srityje.
|
|
(18) Uporaba storitev svetovanja in pomoči pri upravljanju mora kmetom in lastnikom gozdov omogočiti izboljšanje trajnostnega upravljanja njihovih gospodarstev. Zlasti uporaba kmetijskih svetovalnih služb, predvidena v Uredbi Sveta (ES) št. 1782/2003 z dne 29. septembra 2003 o skupnih pravilih za sheme neposrednih podpor v okviru skupne kmetijske politike in o uvedbi nekaterih shem podpor za kmete [2], mora kmetom pomagati pri ocenjevanju učinkovitosti poslovanja njihovih kmetijskih gospodarstev in ugotavljanju potrebnih izboljšav v zvezi z normativnimi zahtevami za upravljanje iz te uredbe in s standardi Skupnosti na področju varstva pri delu.
|
(18) Ūkininkų ir miškų savininkų naudojimasis valdymo ir konsultavimo paslaugomis turėtų pagerinti tausojantį jų valdų valdymą. Naudojimasis ūkių konsultavimo paslaugomis, numatytomis 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams [2], turėtų padėti ūkininkams įvertinti jų žemės ūkio valdų rezultatus ir nustatyti reikiamus patobulinimus, susijusius su teisės aktų nustatytais valdymo reikalavimais, išdėstytais minėtame reglamente, ir Bendrijos darbo saugos standartais.
|
|
(19) Uvedba sistemov pomoči pri upravljanju kmetij, nadomeščanje na kmetijah in storitev kmetijskega svetovanja kmetom in storitev gozdarskega svetovanja posestnikom gozdov pomagati prilagoditi, izboljšati in olajšati upravljanje ter izboljšati celotno učinkovitost poslovanja njihovih gospodarstev z nadaljnjim izboljševanjem človeškega potenciala v kmetijskem in gozdarskem sektorju.
|
(19) Ūkio valdymo, pavadavimo ir konsultavimo paslaugų ūkininkams ir konsultavimo paslaugų miškų valdytojams sistemos sukūrimas turėtų padėti jiems pritaikyti, patobulinti ir palengvinti valdymą bei pagerinti bendrus jų valdų veiklos rezultatus toliau didinant žmogiškąjį potencialą žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose.
|
|
(20) Glede fizičnega potenciala je treba uvesti vrsto ukrepov za posodobitev kmetijskih gospodarstev, izboljšanje gospodarske vrednosti gozdov, dodajanje vrednosti kmetijskim in gozdarskim proizvodom, spodbujanje razvoja novih proizvodov, proizvodnih postopkov in tehnologij na področjih kmetijstva in prehrane ter gozdarstva, izboljšanje in razvoj kmetijske in gozdarske infrastrukture, obnovo kmetijskih proizvodnih zmogljivosti, poškodovanih ob naravnih nesrečah, in uvedbo ustreznih preventivnih dejavnosti.
|
(20) Fiziniam potencialui turėtų būti skiriamos priemonės, susijusios su žemės ūkio valdų modernizavimu, miškų ekonominės vertės didinimui, žemės ūkio ir miškų ūkio produktų vertės didinimu, naujų produktų, procesų ir technologijų žemės ūkio ir maisto sektoriuje bei miškininkystės sektoriuje vystymo skatinimu, žemės ūkio ir miškininkystės infrastruktūros gerinimu ir plėtojimu, stichinių nelaimių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimu ir atitinkamų prevencinių priemonių įdiegimu.
|
|
(21) Namen pomoči Skupnosti naložbam v kmetijstvu je posodobiti kmetijska gospodarstva za povečanje njihove gospodarske učinkovitosti s pomočjo boljše uporabe proizvodnih dejavnikov, vključno z uvajanjem novih tehnologij in inovacij, usmerjanjem v kakovost, ekološko pridelavo ter diverzifikacijo kmetijskih in nekmetijskih dejavnosti, tudi v neživilskih sektorjih in z energetskimi pridelki, kot tudi za izboljšanje varovanja okolja, varstva pri delu ter higiene in dobrega počutja živali na kmetijskih gospodarstvih ob poenostavitvi pogojev za podporo naložbam v primerjavi s tistimi, ki jih določa Uredba Sveta (ES) št. 1257/1999 z dne 17. maja 1999 o podpori za razvoj podeželja iz Evropskega kmetijskega usmerjevalnega in jamstvenega sklada (EKUJS) [3].
|
(21) Bendrijos pagalbos ūkių investicijoms tikslas – modernizuoti žemės ūkio valdas siekiant pagerinti jų ekonominės veiklos rezultatus geriau naudojant gamybos veiksnius, įskaitant naujų technologijų ir inovacijų įdiegimą, orientuojantis į kokybę, ekologiškus produktus ir žemės ūkio ir (arba) ne žemės ūkio veiklos įvairinimą, įskaitant ne maisto sektorius ir energetinius augalus, taip pat gerinant aplinkosaugą, darbo saugą, higieną ir gyvūnų gerovę žemės ūkio valdose, tuo pat metu supaprastinant pagalbos investicijoms reikalavimus, palyginti su nustatytais 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai [3].
|
|
(22) Zasebni gozdovi imajo v gospodarski dejavnosti podeželskih območij pomembno vlogo, zato je pomoč Skupnosti velikega pomena za izboljšanje in širjenje njihove gospodarske vrednosti, povečanje diverzifikacije proizvodnje in krepitev tržnih priložnosti v sektorjih, kot je na primer sektor obnovljivih virov energije, ob ohranjanju trajnostnega gospodarjenja in večnamenske vloge gozdov.
|
(22) Privatūs miškai užima svarbią vietą ekonominėje kaimo vietovių veikloje, todėl Bendrijos pagalba yra svarbi didinant ir plečiant jų ekonominę vertę, didinant gamybos įvairinimą ir rinkos galimybes tokiuose sektoriuose kaip tie, kuriuose naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, kartu išlaikant tausojantį valdymą ir įvairiapusį miškų funkcionalumą.
|
|
(23) Izboljšave na področjih predelave in trženja osnovnih kmetijskih in gozdarskih proizvodov je treba spodbujati s podporo naložbam, usmerjenim v izboljšanje učinkovitosti pri predelavi in trženju, spodbujanje predelave kmetijskih in gozdarskih proizvodov za pridobivanje obnovljive energije, uvajanje novih tehnologij in inovacij, odpiranje novih tržnih priložnosti za kmetijske in gozdarske proizvode, poudarjanje kakovosti, izboljšave na področjih varstva okolja, varnosti pri delu, higiene in dobrega počutja živali, predvsem in na splošno z usmerjanjem na mikro, majhna in srednje velika podjetja, in druga podjetja določene velikosti, ki lažje dodajajo vrednost lokalnim proizvodom, ob poenostavljanju pogojev za podporo naložbam v primerjavi s tistimi, ki jih določa Uredba (ES) št. 1257/1999.
|
(23) Turėtų būti skatinami pirminių žemės ūkio ir miškininkystės produktų perdirbimo ir prekybos patobulinimai panaudojant paramą investicijoms, skirtoms perdirbimo ir prekybos sektoriaus veiksmingumui didinti, skatinant žemės ūkio ir miškininkystės produktų perdirbimą atsinaujinančiai energijai gaminti, įdiegiant naujas technologijas ir inovacijas, atveriant naujas rinkos galimybes žemės ūkio ir miškininkystės produktams, pabrėžiant kokybę, gerinant aplinkos apsaugą, darbo saugą, higieną ir gyvūnų gerovę, paprastai orientuojantis į mikroįmones, mažąsias ir vidutines įmones bei kitas tam tikro dydžio įmones, turinčias geresnes galimybes didinti vietos produktų vertę, kartu supaprastinant pagalbos investicijoms reikalavimus, palyginti su nustatytais Reglamente (EB) Nr. 1257/1999.
|
|
(24) V razmerah povečane konkurenčnosti je pomembno poskrbeti za to, da sektorji kmetijstva in prehrane ter gozdarstva lahko izkoristijo tržne priložnosti s pomočjo široko razvejenih inovativnih pristopov pri razvoju novih proizvodov, proizvodnih postopkov in tehnologij. V ta namen je treba spodbujati sodelovanje med kmeti, živilsko in predelovalno industrijo ter drugimi udeleženci.
|
(24) Padidėjus konkurencijai svarbu užtikrinti, kad žemės ūkio ir maisto sektorius bei miškininkystės sektorius galėtų pasinaudoti rinkos teikiamomis galimybes, taikydami plačiai paplitusius inovacinius būdus vystant naujus produktus, procesus ir technologijas. Šiuo tikslu turėtų būti skatinamas ūkininkų, maisto ir žaliavų perdirbimo pramonės bei kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas.
|
|
(25) Kmetijska infrastruktura ter obnovitveni in preventivni ukrepi pred naravnimi nesrečami morajo prispevati h kmetijski in gozdarski konkurenčni prednosti.
|
(25) Žemės ūkio infrastruktūra bei stichinių nelaimių prevencinės ir atkuriamosios priemonės turėtų prisidėti prie žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumo krypties.
|
|
(26) Ob upoštevanju kakovosti kmetijske proizvodnje in proizvodov je treba uvesti vrsto ukrepov s ciljem, da kmetje izpolnjujejo standarde, ki temeljijo na zakonodaji Skupnosti, da se spodbuja njihovo sodelovanje v shemah kakovosti hrane in da se podpirajo skupine proizvajalcev pri dejavnostih informiranja in pospeševanja prodaje.
|
(26) Žemės ūkio gamybos ir produktų kokybei gerinti turėtų būti skiriamos priemonės, padedančios ūkininkams atitikti Bendrijos teisės aktuose nustatytus standartus, skatinančios ūkininkus dalyvauti maisto kokybės schemose ir remiančios gamintojų grupes informavimo ir skatinimo veiklose.
|
|
(27) Namen ukrepa o izpolnjevanju standardov je spodbujanje kmetov, da hitreje uvajajo zahtevne standarde, ki temeljijo na zakonodaji Skupnosti in se nanašajo na okolje, javno zdravje, zdravje živali in rastlin, dobro počutje živali in varstvo pri delu, ter da te standarde tudi spoštujejo. Ti standardi lahko kmetom naložijo nove obveznosti in zato je treba zagotoviti podporo za delno kritje dodatnih stroškov ali izpada dohodka, ki je posledica teh obveznosti.
|
(27) Standartų atitikties priemonės tikslas – skatinti ūkininkus sparčiau įgyvendinti reiklius Bendrijos teisės aktuose nustatytus standartus, susijusius su aplinka, visuomenės sveikata, gyvūnų ir augalų sveikata, gyvūnų gerove ir darbo sauga, ir jų laikytis. Dėl šių standartų ūkininkams gali atsirasti naujų įsipareigojimų, taigi parama turėtų būti teikiama dėl šių įsipareigojimų atsirandančioms papildomoms išlaidoms arba prarastoms pajamoms iš dalies padengti.
|
|
(28) Namen ukrepa podpore kmetom, ki sodelujejo v shemah Skupnosti ali nacionalnih programih kakovosti hrane, je zagotoviti potrošnikom kakovost proizvodov oziroma proizvodnih postopkov, ki so rezultat sodelovanja kmetov v tovrstnih shemah, doseči dodano vrednost osnovnih kmetijskih proizvodov in okrepiti tržne priložnosti. Glede na to, da lahko sodelovanje v teh shemah privede do dodatnih stroškov in obveznosti, ki jih trg v celoti ne povrne, je treba kmete spodbuditi k sodelovanju v tovrstnih shemah.
|
(28) Paramos Bendrijos arba nacionalinėse maisto kokybės schemose dalyvaujantiems ūkininkams teikimo priemonės tikslas – dėl jų dalyvavimo tokiose schemose suteikti vartotojams naudojamo produkto arba gamybos proceso kokybės garantijas, pirminiams žemės ūkio produktams suteikti pridėtinę vertę ir padidinti rinkos galimybes. Kadangi dalyvaujant tokiose schemose gali atsirasti papildomų išlaidų ir įsipareigojimų, kurie rinkoje pilnai neatlyginami, ūkininkai turėtų būti skatinami dalyvauti tokiose schemose.
|
|
(29) Izboljšati je treba potrošniško zavest o obstoju in specifikacijah proizvodov, proizvedenih v okviru navedenih shem kakovosti. Skupinam proizvajalcev je treba dodeliti podporo za obveščanje potrošnikov in predstavljanje proizvodov v okviru shem kakovosti, ki jih države članice podpirajo v svojih programih razvoja podeželja.
|
(29) Būtina, kad vartotojai geriau suprastų, kokie produktai gaminami pagal pirmiau minėtas kokybės schemas ir kokios yra jų specifikacijos. Gamintojų grupėms parama turėtų būti teikiama siekiant informuoti vartotojus ir skatinti produktus, tiekiamus pagal valstybių narių remiamas kokybės schemas, numatytas jų kaimo plėtros programose.
|
|
(30) Zagotoviti je treba tekoč prehod vrste posameznih ukrepov, ki so bili vpeljani s Pogodbo o pristopu iz leta 2003, in sicer ukrepa delno samooskrbnega kmetovanja in ukrepa skupin proizvajalcev.
|
(30) Būtina užtikrinti sklandų pagal 2003 m. Stojimo aktą įdiegtų atskirų priemonių, t. y. pusiau natūriniam ūkininkavimui skirtos priemonės ir gamintojų grupėms skirtos priemonės, perkėlimą.
|
|
(31) Podpora posebnim metodam upravljanja z zemljišči mora prispevati k trajnostnemu razvoju s spodbujanjem zlasti kmetov in lastnikov gozdov, da uporabljajo metode rabe zemljišč, ki so združljive s potrebo po ohranjanju naravnega okolja in krajine ter varovanju in izboljšanju naravnih virov. Prispevati mora k izvedbi šestega okoljskega akcijskega programa Skupnosti in k ugotovitvam predsedstva glede strategije trajnostnega razvoja. Ključna vprašanja, ki se jim je treba posvetiti, vključujejo biološko raznolikost, upravljanje območij Natura 2000, varstvo voda in tal, ublažitev podnebnih sprememb vključno z zmanjševanjem emisij toplogrednih plinov, zniževanjem emisij amoniaka in sonaravno uporabo pesticidov.
|
(31) Parama konkretiems žemės valdymo metodams turėtų būti prisidedama prie tvaraus vystymosi, ūkininkus ir miškų valdytojus skatinant pirmiausia taikyti žemėnaudos metodus, suderinamus su būtinybe išsaugoti natūralią aplinką ir kraštovaizdį, apsaugoti ir pagerinti gamtinius išteklius. Parama turėtų būti prisidedama prie Šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos ir pirmininkaujančios valstybės narės išvadų dėl tvaraus vystymosi strategijos įgyvendinimo. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos turi būti kreipiamas dėmesys, yra šie: biologinė įvairovė, Natura 2000 valdymas, vandens ir dirvožemio apsauga, klimato kaitos švelninimas, įskaitant šiltnamio dujų išmetimo mažinimą, amoniako išmetimo mažinimą ir tausojantį pesticidų naudojimą.
|
|
(32) Gozdarstvo predstavlja sestavni del razvoja podeželja in podpora trajnostni rabi zemljišč mora zajemati trajnostno gospodarjenje z gozdovi in njihovo večnamensko vlogo. Gozdovi ustvarjajo številne koristi: zagotavljajo surovine za obnovljive in okolju prijazne proizvode ter imajo pomembno vlogo pri ekonomski blaginji, biotski raznovrstnosti, globalnem ogljikovem ciklu, vodnem ravnotežju, kontroli erozije in preprečevanju naravnih nesreč, poleg tega pa omogočajo družabne in rekreacijske storitve. Ukrepe v gozdarstvu je treba sprejeti v skladu z obveznostmi Skupnosti in držav članic na mednarodni ravni in morajo temeljiti na nacionalnih in sub-nacionalnih gozdnih programih držav članic oziroma enakovrednih instrumentih, ki morajo upoštevati obveznosti, nastale na ministrski konferenci o varstvu gozdov v Evropi. Ukrepi v gozdarstvu morajo prispevati k izvedbi gozdarske strategije Skupnosti. Ta podpora se mora izogibati izkrivljanju konkurence in mora biti tržno nevtralna.
|
(32) Miškininkystė yra neatsiejama kaimo plėtros dalis, o paramą tausojančiai žemėnaudai turėtų sudaryti tausojantis miškų valdymas bei daugiafunkcinis miškų vaidmuo. Miškai teikia visokeriopą naudą: jie yra atsinaujinančių ir aplinką tausojančių produktų žaliava bei yra svarbūs ekonominei gerovei, biologinei įvairovei, anglies apykaitos ciklui, vandens pusiausvyrai, erozijos kontrolei bei gamtinių pavojų prevencijai, taip pat tinka socialinėms ir rekreacinėms paslaugoms. Miškininkystės priemonės turėtų būti tvirtinamos atsižvelgiant į Bendrijos ir valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus ir grindžiamos valstybių narių nacionalinėmis arba subnacionalinėmis miškų programomis ar lygiavertėmis priemonėmis, kuriose turėtų būti atsižvelgta į ministrų konferencijose Europos miškų apsaugos klausimais prisiimtus įsipareigojimus. Miškininkystės priemonės turėtų prisidėti prie Bendrijos miškininkystės strategijos įgyvendinimo. Teikiant šią paramą turėtų būti vengiama konkurencijos iškraipymo ir ji turėtų būti nešališka rinkos atžvilgiu.
|
|
(33) Plačila zaradi omejenih možnosti na gorskih območjih in plačila za druga območja z omejenimi možnostmi morajo v okviru neprekinjene uporabe kmetijskih zemljišč prispevati k ohranjanju podeželja ter ohranjanju in spodbujanju sistemov sonaravnega kmetovanja. Za zagotavljanje učinkovitosti te sheme podpore in s tem doseganja njenih ciljev je treba opredeliti objektivne parametre za določanje plačilnih stopenj. Nekatere določbe Uredbe (ES) št. 1257/1999 v zvezi z podporo območjem z omejenimi možnostmi bi morale še nekaj časa ostati v veljavi.
|
(33) Kalnuotose vietovėse skiriamos išmokos dėl gamtinių kliūčių ir išmokos kitose vietovėse, kuriose yra kliūčių, nuolat naudojant žemės ūkio paskirties žemę turėtų padėti išsaugoti kaimo vietoves, toliau taikyti ir skatinti tausojančias ūkininkavimo sistemas. Kad būtų užtikrintas šios paramos schemos veiksmingumas ir pasiekti jos tikslai, reikėtų apibrėžti objektyvius išmokų dydžio nustatymo kriterijus. Kai kurios Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 nuostatos, susijusios su parama mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, turėtų tam tikrą laiką likti galioti.
|
|
(34) Podporo je treba še naprej dodeljevati kmetom za lažje soočanje s posebnimi omejitvami na določenih območjih, ki izhajajo iz izvajanja Direktive Sveta 79/409/EGS z dne 2. aprila 1979 o ohranjanju prosto živečih ptic [4] in Direktive Sveta 92/43/EGS z dne 21. maja 1992 o ohranjanju naravnih habitatov ter prosto živečih živalskih in rastlinskih vrst [5], da se s tem prispeva k učinkovitemu upravljanju območij Natura 2000; obenem pa je treba zagotoviti podporo tudi kmetom za lažje soočanje z omejitvami na območjih povodij, ki izhajajo iz izvajanja Direktive Evropskega parlamenta in Sveta 2000/60/ES z dne 23. oktobra 2000 o določitvi okvira za ukrepe Skupnosti na področju politike upravljanja z vodami [6].
|
(34) Parama ir toliau turėtų būti skiriama ūkininkams, ūkininkaujantiems vietovėse su konkrečiomis kliūtimis, atsirandančiomis dėl 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos [4] ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos [5] įgyvendinimo siekiant prisidėti prie veiksmingo Natura 2000 teritorijų valdymo. Parama taip pat turėtų būti teikiama ūkininkams, ūkininkaujantiems upių baseinų teritorijose su kliūtimis, atsirandančiomis dėl 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus [6], įgyvendinimo.
|
|
(35) Kmetijsko okoljska plačila morajo še naprej imeti vidno vlogo pri podpiranju trajnostnega razvoja podeželskih območij in pri odzivanju na povečano povpraševanje družbe po okoljskih storitvah. Še naprej morajo spodbujati kmete in druge upravljavce zemljišč, da služijo družbi kot celoti z uvajanjem oziroma nadaljnjo uporabo metod kmetijske proizvodnje, ki so združljive z varstvom in izboljšanjem okolja, krajine in njenih značilnosti, naravnih virov, tal in genetske raznovrstnosti. V tem smislu je treba ohranjanju genetskih virov v kmetijstvu posvetiti posebno pozornost. V skladu z načelom onesnaževalec plača morajo ta plačila kriti le tiste obveznosti, ki presegajo ustrezne obvezne standarde.
|
(35) Agrarinės aplinkosaugos išmokos ir toliau turėtų būti svarbios remiant kaimo vietovių tvarų vystymąsi ir atsižvelgiant į visuomenėje didėjantį aplinkosaugos paslaugų poreikį. Išmokos toliau turėtų skatinti ūkininkus ir kitus žemės valdytojus tarnauti visuomenei diegiant ar toliau taikant žemės ūkio gamybos metodus, suderinamus su aplinkos, kraštovaizdžio ir jo savitumų, gamtinių išteklių, dirvožemio ir genetinės įvairovės apsauga bei gerinimu. Todėl genetinių išteklių apsaugai žemės ūkyje turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Pagal principą "teršėjas moka" šios išmokos turėtų būti mokamos tik už tuos įsipareigojimus, kurie apima daugiau nei atitinkami privalomi standartai.
|
|
(36) Kmete je treba še naprej spodbujati k prevzemanju visokih standardov dobrega počutja živali z zagotavljanjem podpore kmetom, ki se obvežejo sprejeti standarde živinoreje, ki presegajo ustrezne obvezne standarde.
|
(36) Ūkininkai toliau turėtų būti skatinami įdiegti aukšto lygio gyvūnų gerovės standartus, numatant paramą ūkininkams, įsipareigojantiems įdiegti tuos gyvulininkystės standartus, kurie apima daugiau nei atitinkami privalomi standartai.
|
|
(37) Treba je dodeliti podporo naložbam neprofitnega značaja, kadar so potrebne za izpolnjevanje obveznosti, sprejetih v okviru kmetijsko-okoljskih shem ali drugih kmetijsko- okoljskih ciljev, oziroma ko na kmetijah povečujejo javno uporabnost območij Natura 2000 in drugih območij visoke naravne vrednosti.
|
(37) Parama turėtų būti skiriama pelno nesiekiančioms investicijoms, kai jos yra būtinos siekiant įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal agrarinės aplinkosaugos schemas ar kitus agrarinės aplinkosaugos tikslus, arba kai jos didina atitinkamų Natura 2000 ar kitų didelės gamtinės vertės teritorijų žemės ūkio visuomeninę estetinę vertę.
|
|
(38) Za prispevanje k varstvu okolja, preprečevanju naravnih nesreč in požarov ter ublažitvi podnebnih sprememb je treba s prvim pogozdovanjem kmetijskih in ostalih površin razširiti in izboljšati gozdne vire. Vsako prvo pogozdovanje mora biti prilagojeno lokalnim razmeram in v skladu z okoljem ter povečevati biotsko raznovrstnost.
|
(38) Siekiant prisidėti prie aplinkos apsaugos, užkirsti kelią gamtiniams pavojams ir gaisrams, taip pat sušvelninti klimato kaitą, miškų ištekliai turėtų būti plečiami ir didinami, įveisiant mišką žemės ūkio paskirties ir ne žemės ūkio paskirties žemėje. Miškas turėtų būti įveisiamas atsižvelgiant į vietos sąlygas, būti suderinamas su aplinka ir didinti biologinę įvairovę.
|
|
(39) Kmetijsko gozdarski sistemi imajo visoko ekološko in družbeno vrednost, pridobljeno z združevanjem obsežnih kmetijskih in gozdarskih sistemov z namenom proizvodnje visoko kakovostnega lesa in ostalih gozdnih proizvodov. Njihovo osnovanje je treba podpirati.
|
(39) Agrarinės miškininkystės sistemos yra labai vertingos ekologiniu ir socialiniu požiūriu, nes jos jungia ekstensyvias žemės ūkio ir miškininkystės sistemas, skirtas aukštos kokybės medienai ir kitiems miško produktams gaminti. Jų įkūrimas turėtų būti remiamas.
|
|
(40) Zaradi pomena gozdov je za uspešno izvajanje direktiv 79/409/EGS in 92/43/EGS treba lastnikom gozdov dodeliti posebno podporo za lažje reševanje posebnih težav, ki so posledica izvajanja navedenih uredb.
|
(40) Atsižvelgiant į miškų reikšmę sėkmingam Direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB įgyvendinimui, miškų valdytojams turėtų būti skiriama konkreti parama siekiant padėti išspręsti konkrečias problemas, kylančias įgyvendinant šias direktyvas.
|
|
(41) Uvesti je treba gozdno okoljska plačila za prostovoljno prevzete obveznosti za povečanje biotske raznovrstnosti, ohranitev visoko kakovostnih gozdnih ekosistemov in okrepitev zaščitne vrednosti gozdov glede na erozijo tal, ohranjanje vodnih virov in kakovosti vode ter naravne nesreče.
|
(41) Reikėtų nustatyti miškų aplinkosaugos išmokas už savanoriškus įsipareigojimus didinti biologinę įvairovę, saugoti ypač vertingas miškų ekosistemas ir didinti apsauginę miškų vertę atsižvelgiant į dirvožemio eroziją, vandens išteklių palaikymą, vandens kokybę ir gamtinius pavojus.
|
|
(42) Treba je dodeliti podporo za obnovo proizvodnega potenciala gozdov, poškodovanih ob naravnih nesrečah in požarih, ter za uvajanje preventivnih dejavnosti. Preventivni ukrepi varstva pred požarom morajo zajeti območja, ki jih države članice v svojih načrtih za zaščito gozdov uvrščajo med območja z veliko ali srednjo požarno ogroženostjo.
|
(42) Parama turėtų būti skiriama miškininkystės potencialui stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktuose miškuose atkurti ir prevencinėms priemonėms diegti. Gaisrų prevencinės priemonės turėtų būti taikomos teritorijoms, kurias valstybės narės pagal miškų apsaugos planus priskiria didelio arba vidutinio gamtinio gaisringumo klasei.
|
|
(43) Lastnikom gozdov je treba dodeliti podporo za naložbe neprofitnega značaja, kadar so potrebne za izpolnjevanje gozdno okoljskih obveznosti ali drugih okoljskih ciljev ali za povečanje javne uporabnosti zadevnih gozdnih območij.
|
(43) Parama turėtų būti skiriama miškų valdytojų pelno nesiekiančioms investicijoms, kai jos yra būtinos siekiant įvykdyti miškų aplinkosaugos įsipareigojimus ar pasiekti kitus aplinkosaugos tikslus, arba kai jos skiriamos miškams siekiant padidinti atitinkamų teritorijų visuomeninę estetinę vertę.
|
|
(44) Za zagotavljanje ciljno usmerjene in učinkovite rabe podpore za upravljanje z zemljišči iz te uredbe, morajo države članice določiti območja posredovanja v okviru določenih ukrepov v zvezi s to osjo. Na osnovi objektivnih skupnih meril se morajo določiti gorska območja in druga območja z omejenimi možnostmi. Zato je treba s poznejšim učinkom razveljaviti direktive in sklepe Sveta, s katerimi so bili sprejeti seznami območij z omejenimi možnostmi ali ki spreminjajo te sezname v skladu s členom 21(2) in (3) Uredbe Sveta (ES) št. 950/97 z dne 20. maja 1997 o povečanju učinkovitosti kmetijskih struktur [7]. Območja Natura 2000 so določena v skladu z direktivama 79/409/EGS in 92/43/EGS. Države članice morajo določiti območja, ki so primerna za pogozdovanje iz okoljskih razlogov, kot so zaščita pred erozijo, preprečevanje naravnih nesreč ali širitev gozdnih virov, ki prispevajo k ublažitvi podnebnih sprememb, in gozdna območja s srednjo do visoko požarno ogroženostjo.
|
(44) Siekdamos užtikrinti planingą ir veiksmingą pagal šį reglamentą skiriamos paramos žemės valdymui naudojimą, valstybės narės turėtų nustatyti tam tikrų šios krypties priemonių taikymo teritorijas. Kalnuotos vietovės ir kitos vietovės, kuriose yra kliūčių, turėtų būti nustatytos pagal objektyvius bendrus kriterijus. Todėl Tarybos direktyvos ir sprendimai, tvirtinantys mažiau palankių ūkininkauti vietovių sąrašus arba iš dalies keičiantys tokius sąrašus pagal 1997 m. gegužės 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 950/97 dėl žemės ūkio struktūrų veiksmingumo didinimo [7] 21 straipsnio 2 ir 3 dalis, turėtų būti panaikinti nuo vėlesnės datos. Natura 2000 teritorijos yra nustatytos pagal Direktyvas 79/409/EEB ir 92/43/EEB. Valstybės narės turėtų nustatyti teritorijas, tinkamas apželdinti mišku dėl tokių aplinkosaugos priežasčių kaip apsauga nuo erozijos, gamtinių pavojų prevencija arba miško išteklių išplėtimas siekiant sušvelninti klimato kaitą, jos taip pat turėtų nustatyti vidutinio ir didelio gamtinio gaisringumo miškų plotus.
|
|
(45) Vzpostaviti je treba sistem kazni v primerih, ko upravičenci, ki prejemajo plačila v okviru določenih ukrepov za upravljanje z zemljišči, ne izpolnjujejo obveznih pogojev iz Uredbe (ES) št. 1782/2003 na svojih celotnih gospodarstvih, ob upoštevanju teže, obsega, trajanja in ponavljanja kršitve.
|
(45) Reikėtų nustatyti sankcijų sistemą, taikomą tais atvejais, kai paramos gavėjai, gaunantys išmokas pagal tam tikras žemės valdymo priemones, visoje savo valdoje nevykdo privalomų reikalavimų, numatytų Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, atsižvelgiant į reikalavimų nesilaikymo lygį, mastą, pastovumą ir kartojimąsi.
|
|
(46) Obstaja potreba, da se sledi spremembam na podeželskih območjih ter da se jim pomaga pri diverzifikaciji kmetijskih dejavnosti v smeri nekmetijskih dejavnosti in pri razvoju nekmetijskega sektorja, spodbuja zaposlovanje, izboljša osnovne storitve, vključno z dostopom do informacijskih in komunikacijskih tehnologij (IKT) ter izvaja naložbe, zaradi katerih so podeželska območja privlačnejša, da bi tako spremenili trende gospodarskega in družbenega nazadovanja ter upadanja števila prebivalcev na podeželju. Poudarek je treba dati tudi prizadevanjem za krepitev človeškega potenciala.
|
(46) Kaimo vietovėse būtina remti pokyčius, padedant jose įvairinti žemės ūkio veiklą, pereinant prie ne žemės ūkio veiklos, plėtoti ne žemės ūkio sektorius, skatinti užimtumą, gerinti pagrindines paslaugas, įskaitant vietos galimybę naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IT), investuoti į kaimo vietovių patrauklumo didinimą, kad būtų pakeistos ekonominio ir socialinio nuosmukio bei gyventojų mažėjimo kaime tendencijos. Taip pat šiuo atžvilgiu būtina stengtis didinti žmogiškąjį potencialą.
|
|
(47) Dodeliti je treba podporo ostalim ukrepom, ki se nanašajo na širše podeželsko gospodarstvo. Treba je opredeliti seznam ukrepov na podlagi izkušenj pobude Leader in z upoštevanjem večsektorskih potreb za endogeni razvoj podeželja.
|
(47) Parama turėtų būti skiriama ir kitoms priemonėms, susijusioms su įvairesnėmis kaimo ekonomikos sritimis. Tokių priemonių sąrašas turėtų būti nustatomas remiantis Leader iniciatyvos patirtimi ir atsižvelgiant į daugiasektorinius vientisos kaimo plėtros poreikius.
|
|
(48) Izvedba lokalnih razvojnih strategij lahko okrepi ozemeljsko skladnost in sinergijo med ukrepi, ki so namenjeni širšemu podeželskemu gospodarstvu in prebivalstvu. Zato se morajo ukrepi v zvezi s širšim podeželskim gospodarstvom izvajati s pomočjo lokalnih razvojnih strategij.
|
(48) Įgyvendinant vietos plėtros strategijas gali būti padidinta teritorinė darna ir sąveika tarp priemonių, skirtų įvairesnėms kaimo ekonomikos sritims ir gyventojams. Todėl pageidautina, kad priemonės, susiję su įvairesnėmis kaimo ekonomikos sritimis, būtų įgyvendinamos taikant vietos plėtros strategijas.
|
|
(49) Treba je jasno opredeliti načela skladnosti in medsebojnega dopolnjevanja med osjo na področju izboljšanja kakovosti življenja na podeželskih območjih in diverzifikacije podeželskega gospodarstva z drugimi finančnimi instrumenti Skupnosti, še zlasti s tistimi v okviru kohezijske politike.
|
(49) Būtina aiškiai apibrėžti darnos ir papildomumo principus, pagal kuriuos gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo ir kaimo ekonomikos įvairinimo kryptis derėtų su kitais Bendrijos finansiniais instrumentais, ypač sanglaudos politika.
|
|
(50) Pobuda Leader je po treh programskih obdobjih dosegla stopnjo zrelosti, ki podeželskim območjem omogoča širšo uporabo pristopa Leader v osrednjih programih razvoja podeželja. Zato je treba sprejeti določbo o prenosu temeljnih načel pristopa Leader na programe in v njih oblikovati posebno os ter opredeliti lokalne akcijske skupine in ukrepe, ki jih je treba podpreti, na primer razvijanje sposobnosti za partnerstvo, izvedbo lokalnih strategij, sodelovanje, delovanje mreže in pridobivanje strokovnih znanj.
|
(50) Praėjus trims programavimo laikotarpiams Leader iniciatyva pasiekė brandos lygį ir sudarė sąlygas kaimo vietovėse plačiau įgyvendinti Leader metodą pagrindinio kaimo plėtros programavimo srityje. Todėl reikėtų numatyti pagrindinių Leader metodo principų perkėlimą į programas, pagal kuriuos jose būtų nustatyta konkreti kryptis, ir apibrėžti vietos veiklos grupes bei remtinas priemones, įskaitant partnerysčių gebėjimus, vietos strategijų įgyvendinimą, bendradarbiavimą ir veiklą tinkle bei įgūdžių įgijimą.
|
|
(51) Glede na pomen pristopa Leader je treba znaten del prispevkov EKSRP nameniti tej osi.
|
(51) Atsižvelgiant į Leader metodo svarbą, šiai krypčiai reikėtų numatyti ženklią EŽŪFKP įnašo dalį.
|
|
(52) EKSRP mora s tehnično pomočjo podpirati dejavnosti, ki se nanašajo na izvedbo programov. V okviru tehnične pomoči iz člena 5 Uredbe Sveta (ES) št. 1290/2005 z dne 21. junija 2005 o financiranju skupne kmetijske politike [8], je treba na ravni Skupnosti vzpostaviti mrežo za razvoj podeželja.
|
(52) EŽŪFKP turės remti su programų įgyvendinimu susijusias veiklas, taikant techninę pagalbą. Bendrijos lygiu reikėtų sukurti kaimo plėtros tinklą, kaip dalį 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo [8] 5 straipsnyje numatytos techninės pagalbos.
|
|
(53) Treba je sprejeti določbe o dodeljevanju razpoložljivih sredstev. Ta sredstva morajo biti usklajena s finančno perspektivo za obdobje 2007 do 2013. Skupni znesek za razvoj podeželja bi se moral dodeljevati letno. Treba se je osredotočiti pretežno na regije, ki izpolnjujejo pogoje v okviru konvergenčnega cilja.
|
(53) Reikėtų numatyti nuostatas dėl turimų išteklių paskirstymo. Šie ištekliai turėtų atitikti 2007–2013 m. laikotarpio finansinę perspektyvą. Visa kaimo plėtrai skirta suma turėtų būti paskirstoma kasmet. Regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą, turėtų būti leidžiama skirti ženklias sumas.
|
|
(54) Treba je sprejeti določbe, s katerimi lahko Svet določi znesek podpore Skupnosti za razvoj podeželja v skladu s to uredbo, za obdobje od 1. januarja 2007 do 31. decembra 2013, letno razdelitev in najmanjše zneske, ki bodo skoncentrirani v upravičenih regijah po konvergenčnem cilju, v skladu s finančno perspektivo za obdobje 2007 do 2013 in Med-institucionalnim sporazumom o proračunski disciplini in izboljšanju proračunskega postopka za isto obdobje.
|
(54) Turėtų būti numatyta nuostata, leidžianti Tarybai nustatyti Bendrijos paramos kaimo plėtrai dydį pagal šį reglamentą laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., jos metinį išskirstymą ir minimalią sumą, skiriamą regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą, pagal 2007–2013 m. laikotarpio finansinę perspektyvą ir Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo tam pačiam laikotarpiui.
|
|
(55) Letno odobrena sredstva, ki se v okviru konvergenčnega cilja dodelijo državi članici iz skladov in ki prihajajo iz Usmerjevalnega oddelka EKUJS, strukturnih skladov, kohezijskega sklada (v nadaljevanju "KS") in Finančnega instrumenta za usmerjanje ribištva [9](v nadaljevanju "FIUR"), bi morala biti omejena z zgornjo mejo glede na absorpcijsko sposobnost za njihovo črpanje.
|
(55) Valstybei narei konvergencijos tikslui skirta metinių asignavimų iš fondų dalis, gaunama iš EŽŪOGF orientavimo dalies, struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo (toliau – SF) ir Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento [9](toliau – ŽOFI), neturėtų viršyti viršutinės ribos, nustatytos atsižvelgiant į jos įsisavinimo pajėgumus.
|
|
(56) Za okvirno razdelitev razpoložljivih odobrenih sredstev za prevzem obveznosti za države članice se morajo merila opredeliti z objektivno in pregledno metodo.
|
(56) Preliminarūs asignavimų paskirstymo galimiems valstybių narių įsipareigojimams kriterijai turi būti nustatyti taikant objektyvų ir skaidrų metodą.
|
|
(57) Poleg teh zneskov morajo države članice upoštevati zneske na podlagi člena 12(2) Uredbe (ES) št. 1290/2005.
|
(57) Be šių sumų, valstybės narės turėtų atsižvelgti į sumas pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 12 straipsnio 2 dalį.
|
|
(58) Odobrena sredstva v okviru skladov morajo biti za potrebe programiranja pavšalno indeksirana.
|
(58) Iš šių fondų skiriami asignavimai programavimui turėtų būti indeksuojami pagal vienodo dydžio normą.
|
|
(59) Delež prispevka EKSRP za programe razvoja podeželja mora biti določen v odvisnosti od javnih izdatkov v državah članicah, pri čemer se upošteva raven prednosti, ki se daje upravljanju z zemljišči in okolju, stanje na območjih, ki so upravičena po konvergenčnem cilju, in prednost, ki se daje pristopu Leader.
|
(59) Kaimo plėtros programavimui skirto EŽŪFKP finansavimo lygis turėtų būti nustatytas valstybių narių viešųjų išlaidų atžvilgiu, atsižvelgiant į žemės valdymui ir aplinkai teikiamo prioriteto svarbą, padėtį regionuose, atitinkančiuose reikalavimus pagal konvergencijos tikslą, ir Leader metodui teikiamą prioritetą.
|
|
(60) Za blažitev posebnih omejitev in strukturnih problemov v kmetijskih in gozdarskih dejavnostih ter pri dodajanju vrednosti kmetijskim in gozdarskim proizvodom zaradi oddaljenosti, izoliranosti ali odmaknjene lege in zaradi odvisnosti podeželskega gospodarstva od omejenega števila kmetijskih proizvodov, ter za spodbujanje robustne politike razvoja podeželja je treba v najbolj oddaljenih regijah iz Pogodbe in na otokih, na katere se nanaša Uredba Sveta (EGS) št. 2019/93 z dne 19. julija 1993 o uvedbi posebnih ukrepov za manjše egejske otoke glede nekaterih kmetijskih proizvodov [10], uporabiti posebne določbe za določene ukrepe razvoja podeželja in ustrezne deleže sofinanciranja iz EKSRP.
|
(60) Siekiant sumažinti specifinius ūkininkavimo ir miškų ūkio veiklos apribojimus ir struktūrines problemas bei didinti žemės ūkio ir miškų ūkio produktų vertę, kurią sąlygoja jų atokumas, buvimas saloje arba tolima padėtis, taip pat kaimo ekonomikos priklausomybė nuo riboto žemės ūkio produktų skaičiaus, bei siekiant skatinti aktyvią kaimo plėtros politiką, Sutartyje paminėtuose atokiausiuose regionuose ir salose, kurioms taikomas 1993 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2019/93, nustatantis konkrečias priemones mažosioms Egėjo jūros saloms dėl tam tikrų žemės ūkio produktų [10], turėtų būti taikomos specialios nuostatos dėl tam tikrų kaimo plėtros priemonių ir atitinkami bendro finansavimo iš EŽŪFKP lygiai.
|
|
(61) V skladu z načelom subsidiarnosti in ob upoštevanju izjem, bi morala obstajati nacionalna pravila o upravičenosti izdatkov.
|
(61) Taikant subsidiarumo principą ir atsižvelgiant į išimtis, turėtų būti numatytos nacionalinės taisyklės dėl išlaidų atitikimo reikalavimams.
|
|
(62) Za zagotovitev učinkovitosti, poštenosti in trajnostnega učinka pomoči iz EKSRP morajo obstajati določbe, ki zagotavljajo, da so z naložbami povezane dejavnosti trajne in da se sredstva iz Sklada ne uporabljajo za ustvarjanje nelojalne konkurence.
|
(62) Siekiant užtikrinti veiksmingą, sąžiningą ir tvarią EŽŪFKP paramą, reikėtų numatyti nuostatas, garantuojančias ilgalaikius su investicijomis susijusius veiksmus, ir vengti Fondo naudojimo nesąžiningai konkurencijai atsirasti.
|
|
(63) Decentralizirano izvedbo dejavnosti v okviru EKSRP morajo spremljati jamstva, ki se nanašajo zlasti na kakovost izvedbe, rezultate, dobro finančno poslovodenje in nadzor.
|
(63) Decentralizuoti EŽŪFKP veiksmai turėtų būti įgyvendinami teikiant garantijas, ypač dėl įgyvendinimo kokybės, rezultatų, patikimo finansų valdymo ir kontrolės.
|
|
(64) Države članice morajo sprejeti ukrepe za zagotavljanje dobrega delovanja sistemov upravljanja in nadzora. V ta namen je treba uvesti splošna načela in osnovne funkcije, ki jih mora zagotavljati vsak sistem upravljanja in nadzora. Zato je treba ohraniti imenovanje enotnega organa upravljanja in določiti njegove odgovornosti.
|
(64) Valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad užtikrintų patikimą valdymo ir kontrolės sistemų darbą. Šiuo tikslu būtina nustatyti bendrus principus ir pagrindines funkcijas, kurias turėtų užtikrinti kiekviena valdymo ir kontrolės sistema. Todėl būtina išlaikyti vienos valdymo institucijos skyrimą ir apibrėžti jos pareigas.
|
|
(65) Da bi se lahko učinkovito zadovoljile posebne potrebe za razvoj podeželja, bi moral biti vsak program razvoja podeželja pod ustreznim nadzorom, za katerega skrbi nadzorni odbor in ki je zasnovan na podlagi skupnega okvira nadzora in vrednotenja, ki se vzpostavi in izvaja v partnerstvu z državami članicami.
|
(65) Turėtų būti vykdoma atitinkama kiekvienos kaimo plėtros programos stebėsena, kurią vykdytų Stebėsenos komitetas, ir veiksmingai tenkinami konkretūs kaimo plėtros poreikiai remiantis kartu su valstybėms narėms nustatyta ir įgyvendinama bendra stebėsenos ir vertinimo sistema.
|
|
(66) Učinkovitost in vpliv ukrepov EKSRP sta odvisna tudi od izboljšanega vrednotenja na podlagi skupnega okvira spremljanja in vrednotenja. Programi se morajo vrednotiti zlasti glede na njihovo pripravo, izvajanje in zaključek.
|
(66) EŽŪFKP veiksmų veiksmingumas ir poveikis taip pat priklauso nuo patobulinto vertinimo remiantis bendra stebėsenos ir vertinimo sistema. Ypač turėtų būti vertinamas programų parengimas, įgyvendinimas ir užbaigimas.
|
|
(67) Da se partnerstvu omogoči učinkovito delovanje in spodbujanje dejavnosti Skupnosti, se morajo informacije o tem objavljati čim širše. Za to so odgovorni organi, ki vodijo programe.
|
(67) Siekiant sudaryti sąlygas partnerystei veiksmingai veikti ir remti Bendrijos veiksmus, turėtų būti kuo plačiau skelbiama informacija apie juos. Už tai atsako šioms programoms vadovaujančios institucijos.
|
|
(68) Ukrepi za razvoj podeželja, opredeljeni v tej uredbi, bi morali biti upravičeni do podpore držav članic brez sofinanciranja Skupnosti. Glede na gospodarski učinek tovrstne pomoči ter za zagotovitev skladnosti z ukrepi, ki so upravičeni do podpore Skupnosti, in za poenostavitev postopkov je treba vzpostaviti posebna pravila državne pomoči, pri čemer se upoštevajo tudi izkušnje izvajanja Uredbe (ES) št. 1257/1999. Poleg tega morajo imeti države članice pooblastila za dodelitev državne pomoči, namenjene dodatnemu financiranju ukrepov za razvoj podeželja, katerim je dodeljena podpora Skupnosti, in sicer po postopku obveščanja v skladu z določbami te uredbe, ki so del programa.
|
(68) Kaimo plėtra, kaip ji apibrėžiama šiame reglamente, turėtų atitikti reikalavimus valstybės narės paramai gauti be Bendrijos bendro finansavimo. Atsižvelgiant į ekonominį tokios pagalbos poveikį ir siekiant užtikrinti darną su Bendrijos paramos skyrimo reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis bei supaprastinti procedūras, reikėtų nustatyti specialias valstybės pagalbos taisykles, kartu atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1257/1999. Be to, valstybėms narėms reikėtų leisti teikti valstybės pagalbą, skirtą papildomam kaimo plėtros, kuriai skiriama Bendrijos parama, finansavimui, laikantis į programavimą įtrauktos pranešimo pagal šio reglamento nuostatas tvarkos.
|
|
(69) Treba je sprejeti pravila za olajšanje prehoda z obstoječe sheme podpore na novo shemo podpore za razvoj podeželja.
|
(69) Siekiant supaprastinti perėjimą iš esamos paramos schemos į naują kaimo plėtros paramos schemą, reikėtų patvirtinti atitinkamas taisykles.
|
|
(70) Nova shema podpore, predvidena s to uredbo, nadomesti obstoječo shemo podpore. Zato je treba Uredbo (ES) št. 1257/1999 razveljaviti s 1. januarjem 2007 razen nekaterih določb o območjih z omejenimi možnostmi, ki jih je treba razveljaviti kasneje.
|
(70) Naujoji paramos schema, numatyta šiame reglamente, pakeičia esamą paramos schemą. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 turėtų būti panaikintas nuo 2007 m. sausio 1 d., išskyrus tam tikras nuostatas, susijusias su mažiau palankiomis ūkininkauti vietovėmis, kurios turėtų būti panaikintos nuo vėlesnės datos.
|
|
(71) Ukrepe potrebne za izvajanje te uredbe je treba sprejeti v skladu s Sklepom Sveta 1999/468/ES z dne 28. junija 1999 o določitvi postopkov za izvrševanje Komisiji podeljenih izvedbenih pooblastil [11].
|
(71) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [11].
|
|
(72) Evropski ekonomsko-socialni odbor je podal mnenje [12].
|
(72) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pareiškė savo nuomonę [12].
|
|
(73) Odbor regij je podal mnenje [13]—
|
(73) Regionų komitetas pareiškė savo nuomonę [13],
|
|
SPREJEL NASLEDNJO UREDBO:
|
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
|
|
NASLOV I
|
I ANTRAŠTINĖ DALIS
|
|
CILJI IN SPLOŠNA PRAVILA PODPORE
|
TIKSLAI IR BENDROSIOS PARAMOS TEIKIMO TAISYKLĖS
|
|
POGLAVJE I
|
I SKYRIUS
|
|
PODROČJE UPORABE
|
TAIKYMO SRITIS
|
|
IN OPREDELITVE
|
IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI
|
|
Člen 1
|
1 straipsnis
|
|
Področje uporabeTa uredba:
|
Taikymo sritisŠis reglamentas:
|
|
1. določa splošna pravila, ki urejajo podporo Skupnosti za razvoj podeželja, ki jo financira EKSRP, ustanovljen z Uredbo (ES) št. 1290/2005;
|
1. nustato bendras taisykles, reglamentuojančias Bendrijos paramą kaimo plėtrai, kurią finansuoja EŽŪFKP, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005;
|
|
2. opredeljuje cilje, h katerim naj bi prispevala politika razvoja podeželja;
|
2. apibrėžia tikslus, prie kurių turi prisidėti kaimo plėtros politika;
|
|
3. opredeljuje strateški okvir politike razvoja podeželja, vključno z metodo za določanje strateških smernic Skupnosti za politiko razvoja podeželja (v nadaljevanju "strateške smernice Skupnosti") in za nacionalni strateški načrt;
|
3. apibrėžia strateginį kaimo plėtros politikos kontekstą, įskaitant Bendrijos kaimo plėtros politikos strateginių gairių (toliau - Bendrijos strateginės gairės) ir nacionalinės strategijos planų nustatymo būdą;
|
|
4. opredeljuje prednostne naloge in ukrepe za razvoj podeželja;
|
4. apibrėžia kaimo plėtros prioritetus ir priemones;
|
|
5. določa pravila o partnerstvu, programiranju, vrednotenju, finančnem poslovodenju, spremljanju in nadzoru na podlagi pristojnosti, ki si jih delijo države članice in Komisija.
|
5. nustato partnerystės, programavimo, vertinimo, finansų valdymo, stebėsenos ir kontrolės taisykles, grindžiamas valstybių narių ir Komisijos bendra atsakomybe.
|
|
Člen 2
|
2 straipsnis
|
|
Opredelitve pojmov
|
Sąvokų apibrėžimai
|
|
Za namene te uredbe se uporabljajo naslednje opredelitve:
|
Šiame reglamente:
|
|
(a) "programiranje": postopek organiziranja, odločanja in financiranja v več stopnjah, ki je namenjen večletnemu izvajanju skupnih ukrepov Skupnosti in držav članic za doseganje prednostnih ciljev EKSRP;
|
a) programavimas – keliais etapais vykstantis organizavimo, sprendimų priėmimo ir finansavimo procesas, skirtas daugiamečiams Bendrijos ir valstybių narių bendriems veiksmams įgyvendinti siekiant prioritetinių EŽŪFKP tikslų;
|
|
(b) "regija": teritorialna enota, ki ustreza ravni I ali II klasifikacije statističnih teritorialnih enot (ravni NUTS 1 in 2) v smislu Uredbe (ES) št. 1059/2003 Evropskega parlamenta in Sveta z dne 26. maja 2003 o oblikovanju skupne klasifikacije statističnih teritorialnih enot (NUTS) [14];
|
b) regionas – teritorinis vienetas, atitinkantis Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros 1 arba 2 lygius (NUTS I ir II lygiai), kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo [14];
|
|
(c) "os": povezana skupina ukrepov s posebnimi usmeritvami, ki izhajajo neposredno iz njihove uporabe in prispevajo k uresničevanju enega ali več ciljev iz člena 4;
|
c) kryptis – darni priemonių, skirtų konkrečioms užduotimis, nustatomoms tiesiogiai jas įgyvendinant, ir padedančioms vykdyti vieną ar kelis 4 straipsnyje nustatytus tikslus, grupė;
|
|
(d) "ukrep": niz aktivnosti, ki pripomorejo k izvajanju nalog ene osi iz člena 4(2);
|
d) priemonė – veiksmai, prisidedantys prie 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos krypties įgyvendinimo;
|
|
(e) "aktivnost": projekt, pogodba, sporazum ali druga aktivnost, izbrana v skladu z merili za določeni program razvoja podeželja in ki jo za doseganje ciljev, na katere se nanaša, izvaja eden ali več upravičencev ter ki omogoča doseganje ciljev iz člena 4;
|
e) veiksmas – pagal atitinkamos kaimo plėtros programos kriterijus pasirinktas projektas, sutartis, susitarimas ar kita veikla, kuriuos vykdo vienas arba keli paramos gavėjai ir kurie sudaro sąlygas pasiekti 4 straipsnyje nustatytus tikslus;
|
|
(f) "okvir skupnega spremljanja in vrednotenja": splošni pristop, ki so ga razvile Komisija in države članice z določitvijo omejenega števila skupnih kazalnikov, ki se nanašajo na izhodiščno stanje ter finančno izvajanje, učinke, rezultate in vplive programov;
|
f) bendra stebėsenos ir vertinimo sistema – bendras Komisijos ir valstybių narių sukurtas metodas, apibrėžiantis ribotą bendrų rodiklių, susijusių su programų pradine padėtimi, finansiniu vykdymu, pajėgumais, rezultatais ir poveikiu, skaičių;
|
|
(g) "lokalna razvojna strategija": vrsta usklajenih dejavnosti za doseganje lokalnih ciljev in potreb, ki se izvajajo v partnerskem sodelovanju na ustrezni ravni;
|
g) vietos plėtros strategija – darni veiksmų, skirtų vietos tikslams ir poreikiams pasiekti ir įgyvendinamų partnerystės būdu atitinkamame lygmenyje, grupė;
|
|
(h) "upravičenec": subjekt, organ ali podjetje, javno ali zasebno, ki je odgovorno za izvajanje dejavnosti ali prejema pomoči;
|
h) paramos gavėjas – valstybinis ar privatus veiklos vykdytojas, įstaiga arba firma, kurie atsako už veiksmų atlikimą arba paramos gavimą;
|
|
(i) "javni izdatki": vsi javni prispevki k financiranju dejavnosti, ki izhajajo iz državnega proračuna, proračunov regionalnih in lokalnih oblasti ter splošnega proračuna Evropskih skupnosti in vsi podobni izdatki; vsak prispevek k financiranju dejavnosti, ki izhaja iz proračunov organov javnega prava ali združenj ene ali več regionalnih ali lokalnih oblasti ali organov javnega prava v smislu Direktive Evropskega parlamenta in Sveta 2004/18/ES z dne 31. marca 2004 o usklajevanju postopkov za oddajo javnih naročil gradenj, blaga in storitev [15], se smatra kot javni prispevek;
|
i) viešosios išlaidos – viešasis veiksmų finansavimas iš valstybės, regioninių arba vietos valdžios institucijų biudžeto arba Europos Bendrijų biudžeto arba kitos panašios išlaidos. Veiksmų finansavimas iš viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų arba vienos ar kelių regioninių ar vietos valdžios institucijų ar viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų asociacijų, kaip apibrėžta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo [15], biudžeto laikomas viešuoju finansavimu;
|
|
(j) "konvergenčni cilj": cilj ukrepov za najmanj razvite države članice in regije v skladu z zakonodajo Skupnosti o Evropskem regionalnem razvojnem skladu (v nadaljevanju "ERRS"), Evropskem socialnem skladu ("ESF") in KS za obdobje od 1. januarja 2007 do 31. decembra 2013.
|
j) konvergencijos tikslas – veiksmų, skirtų mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms ir regionams, tikslas pagal Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius Europos regioninės plėtros fondą (toliau – ERPF), Europos socialinį fondą (toliau – ESF) ir SF, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
|
|
POGLAVJE II
|
II SKYRIUS
|
|
POSLANSTVO IN CILJI
|
PASKIRTIS IR TIKSLAI
|
|
Člen 3
|
3 straipsnis
|
|
Poslanstvo
|
Paskirtis
|
|
EKSRP prispeva k pospeševanju trajnostnega razvoja podeželja na celotnem območju Skupnosti z dopolnjevanjem politike tržno-cenovnih podpor skupne kmetijske politike, kohezijske politike in skupne ribiške politike.
|
EŽŪFKP prisideda prie tvarios kaimo plėtros rėmimo visoje Bendrijoje, papildydamas bendros žemės ūkio politikos rinkos ir pajamų rėmimo politikos kryptis, sanglaudos politiką ir bendrą žuvininkystės politiką.
|
|
Člen 4
|
4 straipsnis
|
|
Cilji
|
Tikslai
|
|
1. Podpora za razvoj podeželja prispeva k doseganju naslednjih ciljev:
|
1. Parama kaimo plėtrai padedama siekti šių tikslų:
|
|
(a) izboljšanju konkurenčnosti kmetijstva in gozdarstva s podporo za prestrukturiranje, razvoj in inovacije;
|
a) gerinti žemės ūkio ir miškų ūkio konkurencingumą remiant restruktūrizavimą, plėtrą ir inovacijas;
|
|
(b) izboljšanju okolja in pokrajine s podporo za upravljanje z zemljišči;
|
b) gerinti aplinką ir kraštovaizdį remiant žemės valdymą;
|
|
(c) izboljšanju kakovosti življenja na podeželskih območjih in spodbujanju diverzifikacije gospodarskih dejavnosti.
|
c) gerinti gyvenimo kokybę ir skatinti ekonominės veiklos įvairinimą kaimo vietovėse.
|
|
2. Cilji, določeni v odstavku 1, se izvajajo v okviru štirih osi, ki so opredeljene v naslovu IV.
|
2. 1 dalyje išdėstyti tikslai įgyvendinami keturiomis kryptimis, apibrėžtomis IV antraštinėje dalyje.
|
|
POGLAVJE III
|
III SKYRIUS
|
|
NAČELA POMOČI
|
PARAMOS TEIKIMO PRINCIPAI
|
|
Člen 5
|
5 straipsnis
|
|
Dopolnjevanje, usklajenost in skladnost
|
Papildomumas, darna ir atitiktis
|
|
1. EKSRP dopolnjuje nacionalne, regionalne in lokalne ukrepe, ki prispevajo k prednostnim nalogam Skupnosti.
|
1. EŽŪFKP papildo nacionalinius, regioninius ir vietos veiksmus, kuriais prisidedama prie Bendrijos prioritetų.
|
|
2. Komisija in države članice zagotovijo, da je pomoč iz EKSRP in držav članic skladna z dejavnostmi, politikami in prednostnimi nalogami Skupnosti. Pomoč iz EKSRP je v skladu s cilji ekonomske in socialne kohezije, še posebej pa s cilji instrumenta podpore Skupnosti za ribištvo.
|
2. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad EŽŪFKP ir valstybių narių pagalba būtų suderinama su Bendrijos veikla, politikos sritimis ir prioritetais. EŽŪFKP pagalba visų pirma atitinka ekonominės ir socialinės sanglaudos bei Bendrijos paramos žuvininkystei instrumento tikslus.
|
|
3. Ta usklajenost se zagotovi s strateškimi smernicami Skupnosti iz člena 9, z nacionalnim strateškim načrtom iz člena 11, s programi za razvoj podeželja iz člena 15 in s poročilom Komisije iz člena 14.
|
3. Darna užtikrinama 9 straipsnyje minimomis Bendrijos strateginėmis gairėmis, 11 straipsnyje minimu nacionalinės strategijos planu, 15 straipsnyje minimomis kaimo plėtros programomis ir 14 straipsnyje minimu Komisijos pranešimu.
|
|
4. V skladu s svojimi pooblastili Komisija in države članice zagotovijo usklajevanje med pomočjo iz različnih skladov, ESRR, ESS, KS, instrumenta podpore Skupnosti za ribištvo ter intervencijami Evropske investicijske banke (v nadaljevanju "EIB") in drugimi finančnimi instrumenti Skupnosti.
|
4. Pagal atitinkamas savo pareigas Komisija ir valstybės narės užtikrina įvairių fondų, ERPF, ESF, SF, Bendrijos paramos žuvininkystei instrumento, Europos investicijų banko (toliau – EIB) bei kitų Bendrijos finansinių instrumentų teikiamos pagalbos koordinavimą.
|
|
5. Zagotovi se tudi usklajenost z ukrepi, ki jih financira Evropski kmetijski jamstveni sklad.
|
5. Užtikrinama darna su Europos žemės ūkio garantijų fondo finansuojamomis priemonėmis.
|
|
6. Nobena podpora iz te uredbe se ne dodeli shemam, ki pridejo v poštev za pomoč v okviru skupne tržne ureditve, razen pri vseh izjemah, ki se bodo določile naknadno v skladu s postopkom iz člena 90(2).
|
6. Pagal šį reglamentą parama neskiriama schemoms, atitinkančioms reikalavimus paramai gauti pagal bendro rinkos organizavimo priemones, atsižvelgiant į išimtis, kurios prireikus dar turės būti apibrėžtos 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
|
|
7. Države članice zagotovijo, da so dejavnosti, ki jih financira EKSRP, skladne s Pogodbo in z vsemi akti, ki so bili sprejeti na njeni podlagi.
|
7. Valstybės narės užtikrina, kad EŽŪFKP finansuojamos operacijos atitiktų Sutartį ir pagal ją priimtus aktus.
|
|
Člen 6
|
6 straipsnis
|
|
Partnerstvo
|
Partnerystė
|
|
1. Pomoč EKSRP se izvaja na osnovi tesnega sodelovanja (v nadaljevanju "partnerstvo") med Komisijo in državo članico ter organi in organizacijami, ki so jih v skladu z nacionalnimi pravili in prakso imenovale države članice, vključno z:
|
1. EŽŪFKP pagalba įgyvendinama vykdant glaudžias konsultacijas (toliau – partnerystė) tarp Komisijos ir valstybių narių bei su valstybių narių pagal nacionalines taisykles ir praktiką paskirtomis institucijomis ir įstaigomis, įskaitant:
|
|
(a) pristojnimi regionalnimi in lokalnimi organi ter drugimi javnimi organi;
|
a) kompetentingas regionines, vietos institucijas ir kitas valdžios institucijas;
|
|
(b) ekonomskimi in socialnimi partnerji;
|
b) ekonominius ir socialinius partnerius;
|
|
(c) vse ostale ustrezne organizacije, ki zastopajo civilno družbo, nevladne organizacije, tudi okoljske, ter organizacije, katerih naloga je pospeševanje enakosti med moškimi in ženskami.
|
c) kitas atitinkamas pilietinei visuomenei atstovaujančias įstaigas, nevyriausybines organizacijas, įskaitant aplinkosaugos organizacijas, ir įstaigas, atsakingas už vyrų bei moterų lygybės skatinimą.
|
|
Država članica določi na nacionalni, regionalni in lokalni ravni najbolj reprezentativne partnerje z gospodarskega, socialnega, okoljskega in drugih področij (v nadaljevanju "partnerji"). Država članica ustvari pogoje za široko in učinkovito vključevanje vseh primernih organizacij v skladu z nacionalnimi pravili in praksami ter ob upoštevanju potrebe po pospeševanju enakosti med moškimi in ženskami in trajnostnem razvoju z upoštevanjem zahtev po varstvu okolja in po njegovem izboljšanju.
|
Valstybė narė paskiria nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygiu ekonominėje, socialinėje, aplinkosaugos ar kitoje veiklos srityje geriausiai atstovaujančius partnerius (toliau – partneriai). Ji sukuria sąlygas visoms atitinkamoms įstaigoms plačiai ir veiksmingai dalyvauti pagal nacionalines taisykles ir praktiką, atsižvelgiant į poreikį skatinti vyrų ir moterų lygybę bei tvarų vystymąsi integruojant aplinkos apsaugos ir gerinimo reikalavimus.
|
|
2. Partnerstvo se izvaja ob dolžnem spoštovanju ustreznih institucionalnih, pravnih in finančnih obveznosti posameznih kategorij partnerjev.
|
2. Partnerystė vykdoma deramai atsižvelgiant į atitinkamą kiekvienos partnerių kategorijos institucines, teisines ir finansines pareigas.
|
|
3. Partnerstvo je vključeno v pripravo in spremljanje nacionalnega strateškega načrta ter pripravo, izvajanje, spremljanje in vrednotenje programov razvoja podeželja. Države članice vključijo vse ustrezne partnerje v različnih fazah programiranja ob dolžnem spoštovanju časovnih omejitev posameznih faz.
|
3. Partnerystė prisideda prie nacionalinės strategijos plano rengimo bei atlieka jo stebėseną ir prisideda prie kaimo plėtros programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos bei vertinimo. Valstybės narės įvairiais programavimo etapais įtraukia visus atitinkamus partnerius, deramai atsižvelgdamos į kiekvienam veiksmui nustatytą terminą.
|
|
Člen 7
|
7 straipsnis
|
|
Subsidiarnost
|
Subsidiarumas
|
|
Države članice so odgovorne za izvajanje programov razvoja podeželja na ustrezni teritorialni ravni v skladu s svojimi lastnimi institucionalnimi dogovori v skladu s to uredbo.
|
Valstybės narės atsako už kaimo plėtros programų įgyvendinimą atitinkamu teritoriniu lygmeniu pagal jų pačių institucinę tvarką vadovaujantis šiuo reglamentu.
|
|
Člen 8
|
8 straipsnis
|
|
Enakost med moškimi in ženskami ter nediskriminacija
|
Vyrų ir moterų lygybė bei nediskriminavimas
|
|
Države članice in Komisija v različnih fazah izvajanja programa spodbujajo enakost med moškimi in ženskami ter zagotavljajo preprečevanje vsakršne diskriminacije zaradi spola, rase ali etničnega porekla, veroizpovedi ali prepričanja, invalidnosti, starosti ali spolne usmerjenosti.
|
Valstybės narės ir Komisija skatina vyrų ir moterų lygybę bei užtikrina, kad įvairiais programos įgyvendinimo etapais būtų užkirstas kelias diskriminacijai dėl lyties, rasės ar tautinės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
|
|
To vključuje faze načrtovanja, izvajanja, spremljanja in vrednotenja.
|
Tai taikoma rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapams.
|
|
NASLOV II
|
II ANTRAŠTINĖ DALIS
|
|
STRATEŠKI PRISTOP K RAZVOJU PODEŽELJA
|
STRATEGINIS POŽIŪRIS Į KAIMO PLĖTRĄ
|
|
Poglavje I
|
I SKYRIUS
|
|
Strateške smernice Skupnosti
|
BENDRIJOS STRATEGINĖS GAIRĖS
|
|
Člen 9
|
9 straipsnis
|
|
Vsebina in sprejetje
|
Turinys ir priėmimas
|
|
1. Svet sprejme strateške smernice Skupnosti za politiko razvoja podeželja za programsko obdobje od 1. januarja 2007 do 31. decembra 2013 v duhu prednostnih nalog politike, ki so bile določene na nivoju Skupnosti.
|
1. Taryba priima Bendrijos kaimo plėtros politikos strategines gaires 2007 m. sausio 1 d.– 2013 m. gruodžio 31 d. programavimo laikotarpiui, atsižvelgdama į Bendrijos lygmeniu nustatytus politikos prioritetus.
|
|
Te strateške smernice določajo na ravni Skupnosti strateške prednostne naloge za razvoj podeželja za to programsko obdobje z namenom izvajanja nalog v okviru vsake osi, ki jih določa ta uredba.
|
Šiose strateginėse gairėse Bendrijos lygmeniu nustatomi šio programavimo laikotarpio kaimo plėtros strateginiai prioritetai siekiant įgyvendinti visas šiame reglamente nustatytas kryptis.
|
|
2. Odločitev o strateških smernicah Skupnosti se sprejme v skladu s postopkom iz člena 37 Pogodbe do 20. februarja 2006. Ta odločitev se objavi v Uradnem listu Evropske unije.
|
2. Iki 2006 m. vasario 20 d. Sutarties 37 straipsnyje nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl Bendrijos strateginių gairių. Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
|
|
Člen 10
|
10 straipsnis
|
|
Revizija
|
Peržiūra
|
|
Strateške smernice Skupnosti se lahko revidirajo zaradi upoštevanja večjih sprememb pri prednostnih nalogah Skupnosti.
|
Pirmiausia atsižvelgiant į svarbiausius Bendrijos prioritetų pokyčius, Bendrijos strateginės gairės gali būti peržiūrėtos.
|
|
POGLAVJE II
|
II SKYRIUS
|
|
NACIONALNI STRATEŠKI NAČRTI
|
NACIONALINĖS STRATEGIJOS PLANAI
|
|
Člen 11
|
11 straipsnis
|
|
Vsebina
|
Turinys
|
|
1. Vsaka država članica predloži nacionalni strateški načrt, v katerem določi prednostne cilje delovanja EKSRP in zadevne države članice, pri tem pa upošteva strateške smernice Skupnosti, njihove posebne cilje ter prispevek iz EKSRP in drugih finančnih virov.
|
1. Kiekviena valstybė narė pateikia nacionalinės strategijos planą, nurodydama EŽŪFKP ir atitinkamos valstybės narės veiksmų prioritetus, atsižvelgdama į Bendrijos strategines gaires, konkrečius jų tikslus, EŽŪFKP įnašą ir kitus finansinius išteklius.
|
|
2. Nacionalni strateški načrt zagotavlja, da je pomoč Skupnosti za razvoj podeželja skladna s strateškimi smernicami Skupnosti in da so prednostne naloge Skupnosti ter nacionalne in regionalne prednostne naloge usklajene. Nacionalni strateški načrt je referenčno orodje za pripravo programiranja EKSRP. Izvaja se s pomočjo programov razvoja podeželja.
|
2. Nacionalinės strategijos planas užtikrina, kad Bendrijos pagalba kaimo plėtrai atitiktų Bendrijos strategines gaires ir tarpusavyje derėtų Bendrijos, nacionaliniai bei regioniniai prioritetai. Nacionalinės strategijos planas – pagrindinė EŽŪFKP programavimui parengti skirta priemonė. Jis įgyvendinamas per kaimo plėtros programas.
|
|
3. Vsak nacionalni strateški načrt vsebuje:
|
3. Kiekvieną nacionalinės strategijos planą sudaro:
|
|
(a) vrednotenje gospodarskega, socialnega in okoljskega položaja ter razvojnega potenciala;
|
a) ekonominės, socialinės bei aplinkosaugos padėties ir vystymo potencialo įvertinimas;
|
|
(b) strategijo, ki jo za skupne ukrepe določita Skupnost in zadevna država članica in ki odraža usklajenost usmeritev, ki jih je Skupnost začrtala v svojih strateških smernicah;
|
b) Bendrijos ir atitinkamos valstybės narės bendriems veiksmams pasirinkta strategija, parodanti pasirinkimo ir Bendrijos strateginių gairių darną;
|
|
(c) tematske in teritorialne prednostne naloge za razvoj podeželja, ki jih vsebuje vsaka os, vključno z glavnimi ovrednotenimi cilji ter ustreznimi kazalniki za spremljanje in vrednotenje;
|
c) kaimo plėtros teminiai ir teritoriniai prioritetai pagal kiekvieną kryptį, įskaitant pagrindinius skaičiais išreikštus tikslus ir atitinkamus stebėsenos bei vertinimo rodiklius;
|
|
(d) seznam programov razvoja podeželja, s katerimi se izvaja nacionalni strateški načrt, in okvirna dodeljena sredstva EKSRP za vsak program, vključno z zneski, določenimi v členu 12(2) Uredbe (ES) št. 1290/2005;
|
d) kaimo plėtros programų, įgyvendinančių nacionalinės strategijos planą, sąrašas ir preliminarus EŽŪFKP lėšų paskirstymas kiekvienai programai, įskaitant sumas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 12 straipsnio 2 dalyje;
|
|
(e) sredstva za zagotavljanje usklajevanja z drugimi instrumenti skupne kmetijske politike, ESRR, ESS, KS, instrumenta podpore Skupnosti za ribištvo in EIB;
|
e) darnai su kitais bendros žemės ūkio politikos instrumentais, ERPF, ESF, SF, Bendrijos paramos žuvininkystei instrumentu ir EIB užtikrinti skirtos priemonės;
|
|
(f) po potrebi proračun za dosego konvergenčnega cilja;
|
f) prireikus, konvergencijos tikslui pasiekti skiriamas biudžetas;
|
|
(g) opis ureditve in navedbo zneska, namenjenega ustanovitvi nacionalne mreže za podeželje iz členov 66(3) in 68.
|
g) 66 straipsnio 3 dalyje ir 68 straipsnyje nurodytam nacionaliniam kaimo plėtros tinklui sukurti skirtų priemonių aprašymas ir numatyta suma.
|
|
Člen 12
|
12 straipsnis
|
|
Priprava
|
Rengimas
|
|
1. Vsaka država članica pripravi nacionalni strateški načrt po sprejetju strateških smernic Skupnosti.
|
1. Priėmus Bendrijos strategines gaires, kiekviena valstybė narė parengia savo nacionalinės strategijos planą.
|
|
Ta načrt se pripravi v skladu z institucionalnimi dogovori držav članic in v tesnem sodelovanju s partnerji. Načrt se pripravi v tesnem sodelovanju s Komisijo in zajema obdobje od 1. januarja 2007 do 31. decembra 2013.
|
Šis planas rengiamas pagal valstybių narių institucinę tvarką, glaudžiai bendradarbiaujant su 6 straipsnyje nurodytais partneriais. Jis sudaromas glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir apima laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
|
|
2. Vsaka država članica pošlje Komisiji svoj nacionalni strateški načrt še pred predložitvijo svojih programov razvoja podeželja.
|
2. Kiekviena valstybė narė, prieš pateikdama kaimo plėtros programas, siunčia Komisijai savo nacionalinės strategijos planą.
|
|
POGLAVJE III
|
III SKYRIUS
|
|
STRATEŠKO SPREMLJANJE
|
STRATEGINĖ STEBĖSENA
|
|
Člen 13
|
13 straipsnis
|
|
Zbirna poročila držav članic
|
Valstybių narių suvestinės ataskaitos
|
|
1. Prvič leta 2010 in najkasneje do 1. oktobra vsako drugo leto, vsaka država članica predloži Komisiji zbirno poročilo, ki prikazuje napredek pri izvajanju njenega nacionalnega strateškega načrta in doseganju ciljev ter njen prispevek k izpolnjevanju strateških smernic Skupnosti. Zadnje zbirno poročilo se predloži najkasneje do 1. oktobra 2014.
|
1. Pirmąkart 2010 m. ir po to kas dvejus metus ne vėliau kaip spalio 1 d. kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai suvestinę ataskaitą, kurioje išdėstoma pažanga, padaryta įgyvendinant jos nacionalinės strategijos planą bei tikslus, ir nurodomas jo įnašas vykdant Bendrijos strategines gaires. Paskutinė suvestinė ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2014 m. spalio 1 d.
|
|
2. Poročilo povzema prejšnja letna poročila o napredku iz člena 82, podaja pa zlasti:
|
2. Ataskaitoje apibendrinamos 82 straipsnyje minimos metų pažangos ataskaitos už ankstesnius metus ir pirmiausia apibūdinami:
|
|
(a) dosežke in rezultate programov razvoja podeželja glede na kazalnike, ki so bili določeni v nacionalnem strateškem načrtu;
|
a) kaimo plėtros programų pasiekimai ir rezultatai, susiję su nacionalinės strategijos plane numatytais rodikliais;
|
|
(b) rezultate sprotnega vrednotenja vsakega programa.
|
b) kiekvienos programos tęstinio vertinimo rezultatai.
|
|
3. Z odstopanjem od odstavka 1 lahko države članice za posamezne programe iz člena 15(2) vključijo v letna poročila o napredku iz člena 82 elemente, opredeljene v odstavku 2 tega člena, znotraj časovnega obdobja, ki je določeno v členu 82.
|
3. Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės per 82 straipsnyje nustatytą terminą į 82 straipsnyje minimas metų pažangos ataskaitas gali įtraukti šio straipsnio 2 dalyje numatytus 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų bendrų programų elementus.
|
|
Člen 14
|
14 straipsnis
|
|
Poročilo Komisije
|
Komisijos pranešimas
|
|
1. Prvič leta 2011 in v začetku vsakega drugega leta Komisija predloži poročilo, ki povzema glavne dosežke, trende in izzive, povezane z izvajanjem nacionalnih strateških načrtov in z izpolnjevanjem strateških smernic Skupnosti. Zadnje poročilo Komisije se predloži na začetku leta 2015.
|
1. Pirmąkart 2011 m. ir po to kiekvienų antrųjų metų pradžioje Komisija pateikia pranešimą, apibendrinantį svarbiausius pokyčius, tendencijas ir iššūkius, susijusius su nacionalinės strategijos planų ir Bendrijos strateginių gairių įgyvendinimu. Paskutinis Komisijos pranešimas pateikiamas 2015 m. pradžioje.
|
|
To poročilo temelji na analizi Komisije in oceni zbirnih poročil držav članic iz člena 13 ter na vseh ostalih razpoložljivih podatkih. Navaja ukrepe, ki so jih ali pa jih še bodo sprejele države članice in Komisija z namenom, da se zagotovi ustrezno zasledovanje uresničevanja sklepov poročila.
|
Pranešimas grindžiamas Komisijos atlikta 13 straipsnyje minimų valstybių narių suvestinių ataskaitų analize ir įvertinimu bei kita turima informacija. Jame nurodomos priemonės, kurių ėmėsi arba turi imtis valstybės narės ir Komisija, kad būtų numatyta tolesnė su šio pranešimo išvadomis susijusi veikla.
|
|
2. Poročilo Komisije se pošlje Evropskemu parlamentu, Svetu, Evropskemu ekonomsko-socialnemu odboru in Odboru regij.
|
2. Komisijos pranešimas siunčiamas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
|
|
NASLOV III
|
III ANTRAŠTINĖ DALIS
|
|
PROGRAMIRANJE
|
PROGRAMAVIMAS
|
|
POGLAVJE I
|
I SKYRIUS
|
|
VSEBINA PROGRAMIRANJA
|
PROGRAMAVIMO TURINYS
|
|
Člen 15
|
15 straipsnis
|
|
Programi razvoja podeželja
|
Kaimo plėtros programos
|
|
1. KSRP v državah članicah deluje s pomočjo programov razvoja podeželja. V okviru teh programov se strategija za razvoj podeželja izvaja z naborom ukrepov, ki so razvrščeni glede na osi iz Naslova IV in za katerih uresničevanje se zahteva pomoč EKSRP.
|
1. EŽŪFKP valstybėse narėse veikia per kaimo plėtros programas. Šios programos įgyvendina kaimo plėtros strategiją, naudodamos priemones, suskirstytas pagal IV antraštinėje dalyje apibrėžtas kryptis, kurioms bus prašoma EŽŪFKP pagalbos.
|
|
Vsak program razvoja podeželja zajema obdobje med 1. januarjem 2007 in 31. decembrom 2013.
|
Kiekviena kaimo plėtros programa apima laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
|
|
2. Država članica lahko predloži en program za svoje celotno območje ali pa več regionalnih programov.
|
2. Valstybė narė gali pateikti visai savo teritorijai bendrą programą arba kelias regionines programas.
|
|
3. Države članice z regionalnimi programi lahko tudi predložijo v odobritev nacionalni okvir s skupnimi elementi za regionalne programe.
|
3. Valstybės narės, turinčios regionines programas, taip pat gali kreiptis dėl nacionalinės sistemos, turinčios šioms programoms bendrų elementų, patvirtinimo.
|
|
Člen 16
|
16 straipsnis
|
|
Vsebina programov
|
Programų turinys
|
|
Vsak program razvoja podeželja vsebuje:
|
Kiekvieną kaimo plėtros programą sudaro:
|
|
(a) analizo položaja z vidika prednosti in pomanjkljivosti, izbrano strategijo za soočanje z njimi in predhodno vrednotenje iz člena 85;
|
a) padėties stipriųjų ir silpnųjų pusių analizė, pasirinkta reagavimo į jas strategija ir 85 straipsnyje nurodytas ex-ante įvertinimas;
|
|
(b) obrazložitev izbranih prednostnih nalog ob upoštevanju strateških smernic Skupnosti in nacionalnega strateškega načrta ter predvidenega učinka iz predhodnega vrednotenja;
|
b) pasirinktų prioritetų pagrindimas atsižvelgiant į Bendrijos strategines gaires ir nacionalinės strategijos planą, taip pat numatomas poveikis pagal ex-ante įvertinimą;
|
|
(c) informacije o oseh in ukrepih, ki so predlagani za vsako os, ter njihov opis, skupaj s preverljivimi posebnimi cilji in kazalniki iz člena 81, ki programu zagotavljajo izmerljiv napredek, učinkovitost in uspešnost;
|
c) informacija apie kryptis ir kiekvienai krypčiai pasiūlytas priemones bei jų apibūdinimas, įskaitant konkrečius patikrinamus tikslus ir 81 straipsnyje nurodytus rodiklius, leidžiančius nustatyti programos pažangą, našumą ir veiksmingumą;
|
|
(d) finančni načrt, sestavljen iz dveh preglednic:
|
d) finansavimo planas, susidedantis iš dviejų lentelių:
|
|
- preglednice, v kateri je v skladu s členom 69(4) in (5) določen celoten prispevek EKSRP, ki je načrtovan za vsako leto posebej. Kadar je to potrebno, se znotraj celotnega prispevka EKSRP ločeno prikaže odobrena sredstva, namenjena regijam iz konvergenčnega cilja. Načrtovani letni prispevek EKSRP je v skladu s finančno perspektivo,
|
- lentelės, kurioje pagal 69 straipsnio 4 ir 5 dalis išdėstomas bendras kiekvienais metais planuojamas EŽŪFKP finansavimas. Atitinkamais atvejais, atsižvelgiant į visą EŽŪFKP įnašą, šiame finansiniame plane atskirai nurodomi asignavimai regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą. Planuojamas metinis EŽŪFKP įnašas neprieštarauja finansinėms perspektyvoms,
|
|
- preglednice, v kateri je za vsako os naveden ves načrtovani prispevek Skupnosti za celotno programsko obdobje ter ustrezna nacionalna javna sredstva, delež prispevkov EKSRP za vsako os in znesek, določen za tehnično pomoč. Kadar je potrebno, se v tej preglednici ločeno prikažejo načrtovana sredstva EKSRP, namenjena regijam iz konvergenčnega cilja, in ustrezna nacionalna javna sredstva;
|
- lentelės, nustatančios planuojamą viso programavimo laikotarpio Bendrijos finansavimą ir derantį kiekvienos krypties nacionalinį bendrąjį finansavimą, EŽŪFKP finansavimo lygį kiekvienai krypčiai ir techninei pagalbai skirtą sumą. Atitinkamais atvejais šioje lentelėje taip pat atskirai nurodomas planuojamas EŽŪFKP įnašas regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą, ir derantis nacionalinis valstybinis finansavimas;
|
|
(e) informativno okvirno razčlenitev začetnih stroškov po posameznem ukrepu ter po javnih in zasebnih izdatkih;
|
e) preliminarus pradinių viešųjų ir privačių išlaidų sumų išskirstymas informacijos tikslais;
|
|
(f) če je potrebno, preglednico dodatnega nacionalnega financiranja po posamezni osi v skladu s členom 89;
|
f) atitinkamais atvejais, papildomo kiekvienos krypties nacionalinio finansavimo pagal 89 straipsnį lentelė;
|
|
(g) elemente, potrebne za oceno z vidika pravil konkurenčnosti in, kadar je potrebno, seznam shem pomoči, odobrenih v skladu s členi 87, 88 in 89 Pogodbe, ki so namenjene za izvedbo programov;
|
g) elementai, būtini įvertinimui pagal konkurencijos taisykles ir, atitinkamais atvejais, pagal Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnius programų įgyvendinimui leidžiamų taikyti paramos schemų sąrašas;
|
|
(h) podatke o dopolnjevanju z ukrepi, ki se financirajo iz drugih instrumentov skupne kmetijske politike, v okviru kohezijske politike in instrumenta podpore Skupnosti za ribištvo;
|
h) informacija apie priemonių, finansuojamų pagal kitus bendros žemės ūkio politikos instrumentus, vykdant sanglaudos politiką, taip pat pagal Bendrijos paramos žuvininkystei instrumentą, papildomumą;
|
|
(i) izvedbene ukrepe programa, ki vključujejo:
|
i) programos įgyvendinimo tvarka, įskaitant:
|
|
(i) določitev vseh organov iz člena 74(2), za kar poskrbi država članica, in informativni opisni povzetek upravljavskih in nadzornih struktur;
|
i) valstybių narių paskiriamas visas 74 straipsnio 2 dalyje numatytas institucijas ir informacijos tikslais pateikiamą valdymo ir kontrolės struktūros apibūdinimo santrauką;
|
|
(ii) opis sistemov za spremljanje in vrednotenje ter sestave nadzornega odbora;
|
ii) stebėsenos ir vertinimo sistemų bei Stebėsenos komiteto sudėties apibūdinimą;
|
|
(iii) določbe, ki zagotavljajo obveščanje javnosti o programu;
|
iii) nuostatas, užtikrinančias programos paskelbimą;
|
|
(j) določitev partnerjev iz člena 6 in rezultate partnerskih posvetovanj.
|
j) informacija apie 6 straipsnyje nurodytų partnerių paskyrimą ir konsultavimosi su šiais partneriais rezultatus.
|
|
Člen 17
|
17 straipsnis
|
|
Ravnotežje med cilji
|
Tikslų pusiausvyra
|
|
1. Finančni prispevek Skupnosti k vsakemu od treh ciljev iz člena 4 krije najmanj 10 % celotnega prispevka EKSRP za program za osi 1 in 3 iz Oddelkov 1 in 3 Poglavja I Naslova IV ter vsaj 25 % celotnega prispevka EKSRP za program za os 2 iz Oddelka 2 Poglavja I Naslova IV. Za programe francoskih čezmorskih departmajev je najmanjši prispevek Skupnosti v višini 10 % za os 2.
|
1. Bendrijos finansinis įnašas, skirtas kiekvienam iš trijų 4 straipsnyje nurodytų tikslų, sudaro ne mažiau kaip 10 % viso EŽŪFKP finansavimo programai, skirto atitinkamai IV antraštinės dalies I skyriaus 1 ir 3 skirsniuose nurodytų 1 ir 3 kryptims, ir ne mažiau kaip 25 % viso EŽŪFKP finansavimo programai, skirto IV antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnyje nurodytos 2 krypčiai. Prancūzijos užjūrio departamentų programose 2 krypčiai minimalus Bendrijos finansavimas yra 10 %.
|
|
2. Najmanj 5 % celotnega prispevka EKSRP za program je rezerviran za os 4 iz Oddelka 4 Poglavja I Naslova IV. Ta znesek prispeva k odstotnim deležem, določenim v odstavku 1. Za Češko, Estonijo, Ciper, Latvijo, Litvo, Madžarsko, Malto, Poljsko, Slovenijo in Slovaško se lahko najmanjši finančni prispevek Skupnosti v višini 5 % za os 4 tekom programskega obdobja nadgrajuje tako, da je v povprečju najmanj 2,5 % celotnega prispevka EKSRP rezerviranega za os 4.
|
2. Ne mažiau kaip 5 % viso programai skirto EŽŪFKP finansavimo skiriama IV antraštinės dalies I skyriaus 4 skirsnyje nurodytai 4 krypčiai. Ši suma įtraukiama į 1 dalyje nustatytus procentinius dydžius. Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos atveju, 4 krypčiai skiriamas minimalus 5 % dydžio Bendrijos finansavimas gali būti pasiektas per programavimo laikotarpį taip, kad vidutiniškai ne mažiau nei 2,5 % viso EŽŪFKP finansavimo būtų skirta 4 krypčiai.
|
|
POGLAVJE II
|
II SKYRIUS
|
|
PRIPRAVA, ODOBRITEV IN REVIZIJA
|
RENGIMAS, TVIRTINIMAS IR PERŽIŪRA
|
|
Člen 18
|
18 straipsnis
|
|
Priprava in odobritev
|
Rengimas ir tvirtinimas
|
|
1. Programe razvoja podeželja določi država članica v tesnem sodelovanju s partnerji iz člena 6.
|
1. Valstybė narė kaimo plėtros programas rengia glaudžiai bendradarbiaudama su partneriais.
|
|
2. Za vsak program razvoja podeželja države članice Komisiji podajo predlog, ki vsebuje podatke iz člena 16.
|
2. Valstybės narės pateikia Komisijai pasiūlymą dėl kiekvienos kaimo plėtros programos, į kurį įtraukiama 16 straipsnyje nurodyta informacija.
|
|
3. Komisija oceni predlagane programe na podlagi njihovega ujemanja s strateškimi smernicami Skupnosti, z nacionalnim strateškim načrtom in s to uredbo.
|
3. Komisija įvertina pasiūlytas programas pagal jų suderinamumą su Bendrijos strateginėmis gairėmis, nacionalinės strategijos planu ir šiuo reglamentu.
|
|
Kadar Komisija meni, da se program razvoja podeželja ne ujema s strateškimi smernicami Skupnosti, z nacionalnim strateškim načrtom ali s to uredbo, od države članice zahteva, da predlagani program ustrezno spremeni.
|
Jei Komisija mano, kad kaimo plėtros programa prieštarauja Bendrijos strateginėms gairėms, nacionalinės strategijos planui ar šiam reglamentui, ji prašo valstybės narės atitinkamai persvarstyti pasiūlytą programą.
|
|
4. Vsak program razvoja podeželja se odobri v skladu s postopkom iz člena 90(2).
|
4. Kiekviena kaimo plėtros programa tvirtinama 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
|
|
Člen 19
|
19 straipsnis
|
|
Revizija
|
Peržiūra
|
|
1. Programi razvoja podeželja se ponovno pregledajo in, če je potrebno, jih po potrditvi nadzornega odbora država članica prilagodi za preostalo obdobje. Revizije upoštevajo izide ocenjevanj in poročil Komisije, zlasti z namenom večjega upoštevanja ali prilagajanja prednostnim ciljem Skupnosti.
|
1. Valstybės narės pakartotinai peržiūri kaimo plėtros programas ir, prireikus, jas pritaiko likusiam laikotarpiui, gavus Stebėsenos komiteto patvirtinimą. Persvarstant programas atsižvelgiama į įvertinimų rezultatus ir Komisijos pranešimus, visų pirma siekiant patobulinti ar priderinti būdą, kuriuo atsižvelgiama į Bendrijos prioritetus.
|
|
2. Komisija sprejme odločbo o prošnjah za revizijo programov razvoja podeželja po predložitvi takšne prošnje države članice v skladu s postopkom iz člena 90(2). Spremembe, za katere je potrebna odobritev Komisije, se opredelijo v skladu s postopkom iz člena 90(2).
|
2. Komisija 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priima sprendimą dėl prašymų persvarstyti kaimo plėtros programas, kai valstybė narė pateikia tokį prašymą. Pakeitimai, kuriuos būtina patvirtinti Komisijos sprendimu, apibūdinami 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
|
|
NASLOV IV
|
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
|
|
PODPORA RAZVOJU PODEŽELJA
|
PARAMA KAIMO PLĖTRAI
|
|
Poglavje I
|
I SKYRIUS
|
|
Osi
|
KRYPTYS
|
|
ODDELEK 1
|
1 SKIRSNIS
|
|
Os 1
|
1 Kryptis
|
|
Izboljšanje konkurenčnosti kmetijskega in gozdarskega sektorja
|
Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas
|
|
Člen 20
|
20 straipsnis
|
|
Ukrepi
|
Priemonės
|
|
Pomoč, namenjena konkurenčnosti v kmetijskem in gozdarskem sektorju, velja za:
|
Parama, skirta žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumui, apima:
|
|
(a) ukrepe za spodbujanje znanja in krepitev človeškega potenciala s pomočjo:
|
a) priemones, skirtas žinioms skatinti ir žmogiškajam potencialui didinti per:
|
|
(i) poklicnega usposabljanja in dejavnosti informiranja, vključno z širjenjem znanstvenih dosežkov in inovativnih praks, namenjenih osebam, ki delujejo v sektorjih kmetijstva, gozdarstva in prehrane;
|
i) asmenų, susijusių su žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriais, profesinį mokymą ir informavimą, įskaitant mokslinių žinių ir inovacinės praktikos skleidimą;
|
|
(ii) pomoč mladim prevzemnikom kmetij;
|
ii) jaunųjų ūkininkų įsikūrimą;
|
|
(iii) zgodnje upokojevanje kmetov in kmetijskih delavcev;
|
iii) ankstyvą ūkininkų ir ūkio darbuotojų pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos;
|
|
(iv) uporaba svetovalnih storitev s strani kmetov in lastnikov gozdov;
|
iv) konsultavimo paslaugas ūkininkams ir miškų valdytojams;
|
|
(v) ustanavljanje služb za pomoč pri upravljanju kmetij, služb za zagotavljanje nadomeščanja na kmetijah ter služb za kmetijsko in gozdarsko svetovanje;
|
v) ūkio valdymo, pavadavimo ir konsultavimo paslaugų bei miškininkystės konsultavimo paslaugų sistemų įsikūrimą;
|
|
(b) ukrepe za prestrukturiranje in razvoj fizičnega potenciala ter za spodbujanje inovativnosti s pomočjo:
|
b) priemones, skirtas fiziniam potencialui restruktūrizuoti ir vystyti bei inovacijoms skatinti per:
|
|
(i) posodabljanja kmetijskih gospodarstev;
|
i) žemės ūkio valdų modernizavimą;
|
|
(ii) izboljševanja gospodarske vrednosti gozdov;
|
ii) ekonominę miškų vertės didinimą;
|
|
(iii) dodajanja vrednosti kmetijskim in gozdarskim proizvodom;
|
iii) didinant žemės ūkio ir miškų ūkio produktų vertę;
|
|
(iv) sodelovanja pri razvoju novih proizvodov, proizvodnih postopkov in tehnologij na področjih kmetijstva in prehrane ter gozdarstva;
|
iv) bendradarbiavimą vystant naujus produktus, procesus ir technologijas žemės ūkio ir maisto sektoriuje bei miškininkystės sektoriuje;
|
|
(v) izboljševanja in razvoja infrastrukture, povezane z razvojem in prilagoditvijo kmetijstva in gozdarstva;
|
v) plėtojant žemės ūkio ir miškų ūkio plėtros ir pritaikymo infrastruktūros gerinimą ir plėtojimą;
|
|
(vi) obnavljanja proizvodnega potenciala kmetijstva, ki ga prizadenejo naravne nesreče, in uvajanja ustreznih preventivnih dejavnosti;
|
vi) stichinių nelaimių sugadinto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimą ir atitinkamų prevencinių priemonių įdiegimą;
|
|
(c) ukrepe za izboljšanje kakovosti kmetijske proizvodnje in proizvodov, ki vključujejo:
|
c) priemones, skirtas žemės ūkio gamybos ir produktų kokybei gerinti:
|
|
(i) pomoč kmetom pri prilagajanju zahtevnim standardom, ki temeljijo na zakonodaji Skupnosti;
|
i) padedant ūkininkams prisitaikyti prie reiklių Bendrijos teisės aktais pagrįstų standartų;
|
|
(ii) podporo kmetom, ki sodelujejo v shemah kakovosti hrane;
|
ii) remiant maisto kokybės schemose dalyvaujančius ūkininkus;
|
|
(iii) podporo skupinam proizvajalcev pri dejavnostih informiranja in pospeševanja prodaje za proizvode, ki so vključeni v sheme kakovosti hrane;
|
iii) remiant gamintojų grupių informavimo ir skatinimo veiklą, susijusią su produktais pagal maisto kokybės schemas;
|
|
(d) prehodne ukrepe za Češko, Estonijo, Ciper, Latvijo, Litvo, Madžarsko, Malto, Poljsko, Slovenijo in Slovaško glede:
|
d) pereinamojo laikotarpio priemones Čekijos Respublikai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai, susijusias su:
|
|
(i) podpore za delno samooskrbna kmetijska gospodarstva, ki so v postopku prestrukturiranja;
|
i) pusiau natūrinių restruktūrizuojamų žemės ūkio valdų rėmimu;
|
|
(ii) podporo za ustanavljanje skupin proizvajalcev.
|
ii) gamintojų grupių įsikūrimo rėmimu.
|
|
Pododdelek 1
|
1 Poskirsnis
|
|
Pogoji za izvajanje ukrepov za spodbujanje znanja in krepitev človeškega potenciala
|
Reikalavimai priemonėms, skirtoms žinioms skatinti ir žmogiškajam potencialui didinti
|
|
Člen 21
|
21 straipsnis
|
|
Poklicno usposabljanje in dejavnosti informiranja
|
Profesinis mokymas ir informavimas
|
|
Podpora iz člena 20(a)(i) ni namenjena izobraževalnim tečajem ali usposabljanju, ki je del običajnih programov ali sistemov kmetijskega in gozdarskega izobraževanja na srednješolski ali višjih ravneh.
|
Parama, numatyta 20 straipsnio a punkto i papunktyje, neskiriama įvadiniams ar mokymo kursams, sudarantiems vidurinių ar aukštojo mokslo įstaigų įprastų žemės ūkio ir miškininkystės mokymo programų ar sistemų dalį.
|
|
Člen 22
|
22 straipsnis
|
|
Pomoč mladim prevzemnikom kmetij
|
Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas
|
|
1. Podpora iz člena 20(a)(ii) se dodeli osebam, ki:
|
1. Parama, numatyta 20 straipsnio a punkto ii papunktyje, skiriama asmenims, kurie:
|
|
(a) so mlajše od 40 let in prvič kot nosilci kmetijskega gospodarstva prevzemajo kmetijsko gospodarstvo;
|
a) yra jaunesni nei 40 metų amžiaus ir pirmą kartą kuriasi kaip valdos valdytojai;
|
|
(b) imajo ustrezna poklicna strokovna znanja in so ustrezno usposobljene;
|
b) turi pakankamus profesinius įgūdžius ir kompetenciją;
|
|
(c) predložijo poslovni načrt o razvoju njihovih kmetijskih dejavnosti.
|
c) pateikia ūkininkavimo veiklos plėtros verslo planą.
|
|
2. Podpora ne sme presegati najvišjega zneska, ki je določen v Prilogi.
|
2. Paramos dydis neviršija priede nustatytos didžiausios sumos.
|
|
Člen 23
|
23 straipsnis
|
|
Zgodnje upokojevanje
|
Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos
|
|
1. Podpora iz člena 20(a)(iii) se dodeli:
|
1. Parama, numatyta 20 straipsnio a punkto iii papunktyje, skiriama:
|
|
(a) kmetom, ki se odločijo za prenehanje kmetovanja, z namenom prenosa kmetijskega gospodarstva na druge kmete;
|
a) ūkininkams, nusprendusiems sustabdyti prekinę žemės ūkio gamybą dėl savo valdos perleidimo kitiems ūkininkams;
|
|
(b) delavcem na kmetiji, ki se ob prenosu kmetijskega gospodarstva odločijo, da bodo dokončno prenehali z delom na kmetiji.
|
b) ūkio darbuotojams, apsisprendusiems nutraukti ūkio darbuotojo veiklą po valdos perleidimo.
|
|
2. Prenosnik:
|
2. Perleidėjas:
|
|
(a) v času prenosa ne sme biti mlajši od 55 let, vendar obenem ne sme dosegati običajne upokojitvene starosti, oziroma v času prenosa ne sme biti več kot 10 let mlajši od običajne upokojitvene starosti v zadevni državi članici;
|
a) yra ne jaunesnis kaip 55 metų amžiaus, tačiau perleidimo metu dar nėra sulaukęs nustatyto pensinio amžiaus, arba perleidimo metu yra ne daugiau kaip 10 metų jaunesnis nei atitinkamoje valstybėje narėje nustatytas pensinis amžius;
|
|
(b) mora dokončno prenehati z vsemi komercialnimi kmetijskimi dejavnostmi;
|
b) galutinai sustabdo visą prekinę žemės ūkio gamybą;
|
|
(c) se je moral ukvarjati s kmetovanjem zadnjih 10 let pred prenosom.
|
c) iki valdos perleidimo ūkininkavo 10 metų.
|
|
3. Prevzemnik:
|
3. Perėmėjas:
|
|
(a) nasledi prenosnika s prevzemom kmetijskega gospodarstva, kot je določeno v členu 22; ali pa
|
a) pakeičia perleidėją įsikurdamas, kaip numatyta 22 straipsnyje, arba
|
|
(b) mora biti kmet mlajši od 50 let ali subjekt zasebnega prava in od prenosnika prevzema kmetijsko gospodarstvo za povečanje obsega svojega kmetijskega gospodarstva.
|
b) yra jaunesnis kaip 50 metų amžiaus ūkininkas arba tai yra privatus teisinis subjektas, kuris perima perleidėjo perleidžiamą žemės ūkio valdą siekdamas padidinti savo valdą.
|
|
4. Kmetijski delavec:
|
4. Ūkio darbuotojas:
|
|
(a) ne sme biti mlajši od 55 let, vendar obenem ne sme dosegati običajne upokojitvene starosti, oziroma ne sme biti več kot 10 let mlajši od običajne upokojitvene starosti v zadevni državi članici;
|
a) yra ne jaunesnis kaip 55 metų amžiaus, tačiau dar nėra sulaukęs nustatyto pensinio amžiaus, arba yra ne daugiau kaip 10 metų jaunesnis nei atitinkamoje valstybėje narėje nustatytas pensinis amžius;
|
|
(b) mora predhodnih pet let vsaj polovico svojega delovnega časa delati na kmetiji kot družinski pomočnik ali kmetijski delavec;
|
b) ankstesnius penkerius metus bent pusę savo darbo laiko dirbo ūkyje kaip šeimos pagalbininkas arba ūkio darbuotojas;
|
|
(c) mora v štiriletnem obdobju pred zgodnjo upokojitvijo prenosnika delati na kmetijskem gospodarstvu prenosnika v obdobju, ki je najmanj enakovredno dvema letoma s polnim delovnim časom;
|
c) per ketverius metus iki perleidėjo ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos dirbo perleidėjo žemės ūkio valdoje ir sukaupė ne mažiau nei dviejų pilnų metų darbo stažą;
|
|
(d) mora biti vključen v sistem socialnega varstva.
|
d) priklauso socialinės apsaugos sistemai.
|
|
5. Celotno obdobje trajanja podpore za zgodnje upokojevanje ne sme presegati obdobja 15 let tako za prenosnika kot tudi za delavca na kmetiji. Čas trajanja podpore je omejen na 70. rojstni dan prenosnika in običajno upokojitveno starost kmetijskega delavca.
|
5. Perleidėjui ir ūkio darbuotojui ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos parama skiriama ne ilgiau kaip 15 metų. Perleidėjui ji nebemokama sulaukus 70 metų amžiaus, o ūkio darbuotojui – nustatyto pensinio amžiaus.
|
|
V primeru, da država članica prenosniku plačuje pokojnino, se podpora za zgodnje upokojevanje dodeli kot dodatek, pri čemer se upošteva znesek nacionalne pokojnine.
|
Jei perleidėjui pensiją moka valstybė narė, ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos parama skiriama kaip priedas, atsižvelgiant į nustatytą nacionalinės pensijos dydį.
|
|
6. Najvišji znesek podpore je določen v Prilogi.
|
6. Didžiausia reikalavimus atitinkančios paramos suma yra nustatyta priede.
|
|
Člen 24
|
24 straipsnis
|
|
Uporaba svetovalnih storitev
|
Naudojimasis konsultavimo paslaugomis
|
|
1. Podpora iz člena 20(a)(iv) se dodeli za pomoč kmetom in lastnikom gozdov pri plačevanju stroškov uporabe svetovalnih storitev za izboljšanje celotnega poslovanja njihovih gospodarstev.
|
1. Parama, numatyta 20 straipsnio a punkto iv papunktyje, skiriama siekiant padėti ūkininkams ir miškų valdytojams padengti naudojimosi konsultavimo paslaugomis, skirtomis pagerinti bendrus jų valdos veiklos rezultatus, išlaidas.
|
|
Svetovalne storitve kmetom obsegajo najmanj:
|
Konsultavimo paslaugos ūkininkams turi apimti ne mažiau nei:
|
|
(a) z zakonom predpisane zahteve po upravljanju ter načela dobrega kmetijskega in okoljskega delovanja iz členov 4 in 5 Uredbe (ES) št. 1782/2003 ter Prilog III in IV k tej uredbi;
|
a) teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimus ir geros žemės ūkio bei aplinkosaugos praktikos sąlygas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 ir 5 straipsniuose bei III ir IV prieduose;
|
|
(b) standarde varstva pri delu, temelječe na zakonodaji Skupnosti.
|
b) darbo saugos standartus, grindžiamus Bendrijos teisės aktais.
|
|
2. Podpora za uporabo svetovalnih storitev ne sme presegati najvišjih vrednosti iz Priloge.
|
2. Paramos naudojimuisi konsultavimo paslaugomis dydis neviršija priede nustatytų ribų.
|
|
Člen 25
|
25 straipsnis
|
|
Ustanavljanje služb za pomoč pri upravljanju kmetij, nadomeščanje na kmetijah in svetovanje
|
Valdymo, pavadavimo ir konsultavimo paslaugų sistemos sukūrimas
|
|
Podpora iz člena 20(a)(v) se dodeli za kritje stroškov nastalih pri ustanovitvi služb za pomoč pri upravljanju kmetij, nadomeščanje na kmetijah, kmetijsko in gozdarsko svetovanje ter se postopno zmanjšuje v obdobju največ 5 let po ustanovitvi.
|
Parama, numatyta 20 straipsnio a punkto v papunktyje, skiriama ūkio valdymo, pavadavimo ir konsultavimo paslaugų, taip pat miškininkystės konsultavimo paslaugų išlaidoms padengti ir ji teikiama mažėjančia tvarka ne ilgiau kaip 5 metus nuo įsikūrimo.
|
|
Pododdelek 2
|
2 POSKIRSNIS
|
|
Pogoji za ukrepe prestrukturiranja in razvoja fizičnega potenciala ter spodbujanje inovativnosti
|
Reikalavimai priemonėms, skirtoms fiziniam potencialui restruktūrizuoti ir vystyti bei inovacijoms skatinti
|
|
Člen 26
|
26 straipsnis
|
|
Posodabljanje kmetijskih gospodarstev
|
Žemės ūkio valdų modernizavimas
|
|
1. Podpora iz člena 20(b)(i) se dodeli za materialne in/ali nematerialne naložbe, ki:
|
1. Parama, numatyta 20 straipsnio b punkto i papunktyje, skiriama investicijoms į materialų ir (arba) nematerialų turtą, kurios:
|
|
(a) izboljšajo splošno učinkovitost kmetijskega gospodarstva; in
|
a) gerina bendrus žemės ūkio valdos veiklos rezultatus, ir
|
|
(b) so v skladu s standardi Skupnosti, ki veljajo za takšne naložbe.
|
b) daromos laikantis Bendrijos standartų, taikomų atitinkamai investicijai.
|
|
Pri naložbah, katerih namen je izpolnjevanje standardov Skupnosti, se podpora lahko dodeli le naložbam za izpolnjevanje na novo uvedenih minimalnih standardov. V tem primeru se lahko za izpolnitev standarda zagotovi obdobje mirovanja za uskladitev s standardom, ki pa ne presega 36 mesecev od datuma, s katerim je postal standard za kmetijsko gospodarstvo obvezen.
|
Jei investicijos daromos siekiant laikytis Bendrijos standartų, parama gali būti skiriama tik toms investicijoms, kurios daromos siekiant laikytis naujausių Bendrijos standartų. Tuo atveju šio standarto laikymuisi skirtas laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 36 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kurią tas standartas tampa privalomas valdai.
|
|
Mladim kmetom, ki prejmejo podporo v skladu s členom 20(a)(ii), se podpora lahko dodeli za naložbe, ki izpolnjujejo obstoječe standarde Skupnosti, če so te naložbe opredeljene v poslovnem načrtu, ki ga določa člen 21(1)(c). Obdobje mirovanja za izpolnitev standardov ne sme preseči 36 mesecev od datuma ustanovitve.
|
Jauniesiems ūkininkams, gaunantiems 20 straipsnio a punkto ii papunktyje numatytą paramą, gali būti skiriama parama investicijoms, skirtoms laikytis esamų Bendrijos standartų, kai tai nurodoma 22 straipsnio 1 dalies c punkte minimame verslo plane. Laikotarpis, per kurį turi būti pradėta laikytis standarto, negali viršyti 36 mėnesių nuo įsikūrimo dienos.
|
|
2. Podpora ne sme presegati najvišje stopnje iz Priloge.
|
2. Paramos dydis neviršija priede nustatyto didžiausio lygio.
|
|
Člen 27
|
27 straipsnis
|
|
Izboljšanje gospodarske vrednosti gozdov
|
Miškų ekonominės vertės didinimas
|
|
1. Podpora za naložbe, ki je določena v členu 20(b)(ii), se dodeli za gozdove v lasti zasebnikov oziroma njihovih združenj ali občin oziroma njihovih zvez. Ta omejitev pa ne velja za tropske in subtropske gozdove ter za površine z drugim gozdnim rastjem na območjih Azorov, Madeire, Kanarskih otokov, manjših Egejskih otokov v smislu Uredbe (EGS) št. 2019/93 in francoskih čezmorskih departmajev.
|
1. Parama investicijoms, numatyta 20 straipsnio b punkto ii papunktyje, skiriama miškams, kuriuos valdo privatūs savininkai ar jų asociacijos arba savivaldybės ar jų asociacijos. Šis apribojimas netaikomas Azorų, Maderos, Kanarų salų, mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93, ir Prancūzijos užjūrio departamentų teritorijose esantiems tropiniams ir subtropiniams miškams bei miškingoms vietovėms.
|
|
2. Naložbe temeljijo na načrtih za gospodarjenje z gozdovi, kar velja za gozdna posestva nad določeno velikostjo, ki jo opredelijo države članice v svojih programih.
|
2. Investicijos grindžiamos miškų tvarkos planais, skirtais tam tikrą dydį, kurį valstybės narės turės nustatyti savo programose, viršijančioms miško valdoms.
|
|
3. Podpora ne sme presegati najvišje stopnje iz Priloge.
|
3. Paramos dydis neviršija priede nustatyto didžiausio lygio.
|
|
Člen 28
|
28 straipsnis
|
|
Dodajanje vrednosti kmetijskim in gozdarskim proizvodom
|
Žemės ūkio ir miškininkystės produktų vertės didinimas
|
|
1. Podpora iz člena 20(b)(iii) se dodeli za materialne in/ali nematerialne naložbe, ki:
|
1. Parama, numatyta 20 straipsnio b punkto iii papunktyje, skiriama investicijoms į materialų ir (arba) nematerialų turtą, kurios:
|
|
(a) izboljšajo splošno učinkovitost podjetja;
|
a) gerina bendrus įmonės veiklos rezultatus;
|
|
(b) se nanašajo na:
|
b) yra susijusios:
|
|
- predelavo in/ali trženje proizvodov iz Priloge I k Pogodbi, razen ribiških proizvodov, ter predelavo in/ali trženje gozdarskih proizvodov, in/ali
|
- su Sutarties I priede išvardytų produktų, išskyrus žuvininkystės produktus, ir miškininkystės produktų perdirbimu ir (arba) pardavimu, ir (arba)
|
|
- razvoj novih proizvodov, proizvodnih postopkov in tehnologij, povezanih s proizvodi iz Priloge I Pogodbe, razen ribiških proizvodov, ter z gozdarskimi proizvodi; in
|
- su naujų produktų, procesų ir technologijų, susijusių su Sutarties I priede išvardytais produktais, išskyrus žuvininkystės produktus, ir miškininkystės produktais, kūrimu, ir
|
|
(c) so v skladu s standardi Skupnosti, ki veljajo za takšno naložbo.
|
c) daromos laikantis Bendrijos standartų, taikomų atitinkamai investicijai.
|
|
Pri naložbah, katerih namen je uskladitev s standardi Skupnosti, se pomoč lahko dodeli samo tistim, ki so jih izvedla mikropodjetja, kakor je določeno v odstavku 2, in so bile izvedene z namenom izpolnjevanja na novo uvedenih standardov Skupnosti. V slednjem primeru se lahko zagotovi podaljšan rok za uskladitev s standardom, ki pa ne presega 36 mesecev od datuma, s katerim je postal standard za podjetje obvezen.
|
Jei investicijos daromos siekiant laikytis Bendrijos standartų, parama gali būti skiriama tik toms investicijoms, kurias daro mikroįmonės, kaip nurodyta 2 dalyje, siekdamos laikytis naujausių Bendrijos standartų. Tuo atveju šio standarto laikymuisi skirtas laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 36 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kurią tas standartas tampa privalomas įmonei.
|
|
2. Podpora ne sme presegati najvišje stopnje iz Priloge.
|
2. Paramos dydis neviršija priede nustatyto didžiausio lygio.
|
|
3. Podpora iz odstavka 1 najvišje stopnje je omejena na mikro, majhna in srednje velika podjetja v smislu Priporočila Komisije 2003/361/ES [16]. Omejitev glede velikosti se ne uporablja za najvišjo stopnjo za območja Azorov, Madeire, Kanarskih otokov in manjših Egejskih otokov v smislu Uredbe (EGS) št. 2019/93 in francoskih čezmorskih departmajev. V primeru podjetij, ki niso zajeta s členom 2(1) omenjenega priporočila in z manj kot 750 zaposlenimi ali s prihodkom, manjšim od 200 milijonov EUR, je intenzivnost pomoči razpolovljena. V primeru gozdarstva je podpora omejena na mikro-podjetja.
|
3. Paramos pagal 1 dalį didžiausias lygis taikomas tik mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB [16]. Azorų, Maderos, Kanarų, mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93, ir Prancūzijos užjūrio departamentų teritorijoms dėl paramos didžiausio lygio įmonių dydžio apribojimai netaikomi. Įmonėms, kurioms netaikoma minėtos rekomendacijos 2 straipsnio 1 dalis, turinčioms mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių apyvarta yra mažesnė nei 200 mln. EUR, maksimalus pagalbos intensyvumas mažinamas per pusę. Miškininkystės sektoriuje parama skiriama tik mikroįmonėms.
|
|
Podpora se ne dodeli podjetjem v težavah v smislu smernic Skupnosti o državnih pomočeh za reševanje in prestrukturiranje gospodarskih družb v težavah [17].
|
Parama neskiriama sunkumų turinčioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos, skirtos sunkumų turinčių įmonių sanavimui ir restruktūrizavimui [17].
|
|
Člen 29
|
29 straipsnis
|
|
Sodelovanje pri razvoju novih proizvodov, proizvodnih postopkov in tehnologij na področjih kmetijstva in prehrane ter gozdarstva
|
Bendradarbiavimas kuriant naujus produktus, procesus ir technologijas žemės ūkio ir maisto sektoriuje bei miškininkystės sektoriuje
|
|
1. Podpora iz člena 20(b)(iv) se dodeli za spodbujanje sodelovanja med med primarnimi proizvajalci v kmetijstvu in gozdarstvu, predelovalno industrijo in/ali tretjimi stranmi.
|
1. Parama, numatyta 20 straipsnio b punkto iv papunktyje, skiriama pirminės žemės ūkio ir miškininkystės produkcijos gamintojų, perdirbimo pramonės ir (arba) trečiųjų šalių bendradarbiavimui skatinti.
|
|
2. Podpora prispeva h kritju stroškov sodelovanja.
|
2. Parama prisidedama prie šio bendradarbiavimo išlaidų dengimo.
|
|
Člen 30
|
30 straipsnis
|
|
Infrastruktura, povezana z razvojem in prilagoditvijo kmetijstva ter gozdarstva
|
Žemės ūkio ir miškininkystės plėtros ir pritaikymo infrastruktūra
|
|
Podpora iz člena 20(b)(v) se lahko nanaša na dejavnosti, ki so povezane z dostopom do kmetijskih in gozdnih zemljišč, komasacijami, arondacijami in izboljšanjem zemljišč, oskrbo z energijo in upravljanjem z vodnimi viri.
|
Parama, numatyta 20 straipsnio b punkto v papunktyje, pirmiausia gali būti teikiama veiksmams, susijusioms su galimybe naudotis ūkio ir miško žeme, žemės konsolidacija ir gerinimu, energijos tiekimu ir vandentvarka.
|
|
Pododdelek 3
|
3 POSKIRSNIS
|
|
Pogoji za ukrepe za izboljšanje kakovosti kmetijske proizvodnje in proizvodov
|
Reikalavimai priemonėms, skirtoms žemės ūkio gamybos ir produktų kokybei gerinti
|
|
Člen 31
|
31 straipsnis
|
|
Izpolnjevanje standardov, temelječih na zakonodaji Skupnosti
|
Bendrijos teisės aktais grindžiamų standartų laikymasis
|
|
1. Podpora iz člena 20(c)(i) je namenjena delnemu kritju stroškov in izpada dohodka, ki jih imajo kmetje pri izvajanju standardov na področju varstva okolja, javnega zdravja, zdravja živali in rastlin, dobrega počutja živali ter varstva pri delu.
|
1. Parama, numatyta 20 straipsnio c punkto i papunktyje, skiriama iš dalies padengti ūkininkų, privalančių taikyti standartus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ir darbo saugos srityse, patirtas išlaidas ir prarastas pajamas.
|
|
Ti standardi morajo biti na novo uvedeni v nacionalno zakonodajo za izvajanje prava Skupnosti in nalagajo nove obveznosti ali omejitve pri kmetovanju, ki pomembno vplivajo na običajne operativne stroške kmetije in zadevajo večje število kmetov.
|
Šie standartai turi būti iš naujo nustatyti Bendrijos teisę įgyvendinančiuose nacionalinės teisės aktuose ir turi įdiegti naujus ūkininkavimo veiklos įsipareigojimus arba apribojimus, kurie turės didelės įtakos tipinėms ūkio veiklos sąnaudoms ir bus nustatyti daugeliui ūkininkų.
|
|
2. Podpora se dodeli na letni osnovi, v obliki pavšalne, začasne in postopno padajoče pomoči ter velja za obdobje največ 5 let od datuma, s katerim je postal standard obvezen v skladu z zakonodajo Skupnosti. Podpora ne sme presegati najvišjega zneska iz Priloge.
|
2. Parama skiriama kasmet kaip vienodo dydžio, laikina ir mažėjanti pagalba ne ilgiau kaip 5 metus nuo tos dienos, kurią šis standartas tampa privalomas pagal Bendrijos teisės aktus. Paramos dydis neviršija priede nustatytos didžiausios sumos.
|
|
Člen 32
|
32 straipsnis
|
|
Sodelovanje kmetov v shemah kakovosti hrane
|
Ūkininkų dalyvavimas maisto kokybės schemose
|
|
1. Podpora iz člena 20(c)(ii):
|
1. Parama, numatyta 20 straipsnio c punkto ii papunktyje:
|
|
(a) se nanaša na kmetijske proizvode, namenjene izključno za prehrano ljudi;
|
a) teikiama tik už žmonėms vartoti skirtus žemės ūkio produktus;
|
|
(b) je namenjena shemam Skupnosti za kakovost hrane ali tistim shemam, ki jih priznavajo države članice, in ustrezajo natančnim merilom, določenim v skladu s postopkom iz člena 90(2); podpora se ne dodeli shemam, katerih edini cilj je zagotavljanje višje ravni nadzora nad spoštovanjem obveznih standardov iz zakonodaje Skupnosti ali nacionalne zakonodaje;
|
b) skiriama Bendrijos maisto kokybės schemoms arba valstybių narių pripažintoms schemoms, atitinkančioms tikslius kriterijus, kurie turės būti nustatyti 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka; schemos, kurių vienintelis tikslas – numatyti pagal Bendrijos arba nacionalinę teisę privalomų standartų aukštesnio lygio kontrolę, neatitinka paramos skyrimo reikalavimų,
|
|
(c) se dodeli za obdobje največ 5 let v obliki letnega spodbujevalnega plačila, čigar stopnja je določena glede na stopnjo stalnih stroškov, ki nastanejo zaradi sodelovanja v shemah.
|
c) skiriama kaip metinė skatinamoji išmoka, kurios dydis nustatomas pagal fiksuotų dalyvavimo remiamose schemose sąnaudų sumą, ne ilgiau kaip 5 metus.
|
|
2. Podpora ne sme presegati najvišjega zneska iz Priloge.
|
2. Paramos dydis neviršija priede nustatytos didžiausios sumos.
|
|
Člen 33
|
33 straipsnis
|
|
Dejavnosti informiranja in pospeševanja prodaje
|
Informavimas ir skatinimas
|
|
Podpora iz člena 20(c)(iii) se nanaša na proizvode, ki so vključeni v podporo shemam kakovosti iz člena 32. Podpora ne sme presegati najvišje stopnje iz Priloge.
|
Parama, numatyta 20 straipsnio c punkto iii papunktyje, teikiama už produktus, remiamus pagal 32 straipsnyje nurodytas kokybės schemas. Paramos dydis neviršija priede nustatyto didžiausio lygio.
|
|
PODODDELEK 4
|
4 POSKIRSNIS
|
|
POGOJI ZA PREHODNE UKREPE
|
REIKALAVIMAI PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖMS
|
|
Člen 34
|
34 straipsnis
|
|
Delno samooskrbne kmetije
|
Pusiau natūrinis ūkininkavimas
|
|
1. Podpora iz člena 20(d)(i) za kmetijska gospodarstva, ki proizvajajo predvsem za lastne potrebe in obenem tržijo del svojih proizvodov ("delno samooskrbna kmetijska gospodarstva"), se dodeli kmetom, ki predložijo poslovni načrt.
|
1. 20 straipsnio d punkto i papunktyje numatyta parama žemės ūkio valdoms, gaminančioms pirmiausia savo pačių reikmėms, taip pat dalį savo produkcijos parduodančioms rinkoje (pusiau natūriniai ūkiai), skiriama verslo planą pateikusiems ūkininkams.
|
|
2. Po treh letih se oceni napredek glede na poslovni načrt iz odstavka 1.
|
2. 1 dalyje minėto verslo plano vykdymo pažanga įvertinama po trejų metų.
|
|
3. Podpora se izplača v obliki pavšalne pomoči do najvišjega zneska definiranega v Prilogi, in sicer za največ 5 let.
|
3. Vienodo dydžio parama ne ilgiau kaip 5 metus mokama neviršijant priede nurodytos didžiausios sumos.
|
|
4. Podpora se dodeli na podlagi vlog, ki so odobrene do 31. decembra 2013.
|
4. Parama skiriama pateikus paraiškas, patvirtintas iki 2013 m. gruodžio 31 d.
|
|
Člen 35
|
35 straipsnis
|
|
Skupine proizvajalcev
|
Gamintojų grupės
|
|
1. Podpora iz člena 20(d)(ii) se dodeli z namenom olajšanja ustanovitve in administrativnega delovanja skupin proizvajalcev ter z namenom:
|
1. Parama, numatyta 20 straipsnio d punkto ii papunktyje, skiriama gamintojų grupių kūrimui ir jų administracinei veiklai palengvinti siekiant:
|
|
(a) prilagajanja proizvodnje in obsega proizvodnje proizvajalcev, ki so člani tovrstnih skupin, zahtevam trga;
|
a) gamintojų, kurie yra tokių grupių nariai, gamybą ir produkciją priderinti prie rinkos reikalavimų;
|
|
(b) skupnega trženja blaga, vključno s pripravo za prodajo, centralizacijo prodaje in dobavo grosistom;
|
b) bendrai pateikti į rinką prekes, įskaitant pasirengimą pardavimui, pardavimų centralizavimą ir tiekimą didmenininkams;
|
|
(c) oblikovanje skupnih pravil o informacijah o proizvodnji, predvsem glede spravila in razpoložljivosti.
|
c) nustatyti bendras informavimo apie gamybą, ypač apie derliaus nuėmimą ir turimas atsargas, taisykles.
|
|
2. Podpora se dodeli v obliki pavšalne pomoči v letnih obrokih za prvih 5 let po datumu priznanja skupine proizvajalcev. Izračuna se na osnovi letne tržne proizvodnje skupine, in sicer do zgornjih mejnih vrednosti iz Priloge.
|
2. Parama skiriama vienodo dydžio metinėmis išmokomis pirmuosius 5 metus nuo tos dienos, kai gamintojų grupė buvo pripažinta. Parama apskaičiuojama pagal šios grupės metinę parduotą produkciją neviršijant priede nustatytų viršutinių ribų.
|
|
3. Podpora se dodeli skupinam proizvajalcev, ki jih pristojni organ države članice uradno prizna do 31. decembra 2013.
|
3. Parama skiriama gamintojų grupėms, kurias valstybės narės kompetentinga institucija oficialiai pripažįsta iki 2013 m. gruodžio 31 d.
|
|
ODDELEK 2
|
2 SKIRSNIS
|
|
OS 2
|
2 KRYPTIS
|
|
IZBOLJŠANJE OKOLJA IN PODEŽELJA
|
APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMAS
|
|
Člen 36
|
36 straipsnis
|
|
Ukrepi
|
Priemonės
|
|
Podpora iz tega oddelka se nanaša na:
|
Pagal šį skirsnį parama teikiama:
|
|
(a) ukrepe, ki so namenjeni trajnostni rabi kmetijskih zemljišč in vključujejo:
|
a) priemonėms, skirtoms tausojančiam žemės ūkio paskirties žemės naudojimui mokant:
|
|
(i) plačila kmetom zaradi omejenih možnosti na gorskih območjih;
|
i) išmokas dėl gamtinių kliūčių ūkininkams kalnuotose vietovėse;
|
|
(ii) plačila kmetom na območjih z omejenimi možnostmi, ki niso gorska območja;
|
ii) išmokas ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves;
|
|
(iii) plačila v okviru območij Natura 2000 in plačila, vezana na Direktivo 2000/60/ES;
|
iii) Natura 2000 išmokas ir su Direktyva 2000/60/EB susijusias išmokas;
|
|
(iv) kmetijsko okoljska plačila;
|
iv) agrarinės aplinkosaugos išmokas;
|
|
(v) plačila za dobro počutje živali;
|
v) gyvūnų gerovės išmokas;
|
|
(vi) podporo za neproizvodne naložbe;
|
vi) paramą pelno nesiekiančioms investicijoms;
|
|
(b) ukrepe za trajnostno rabo gozdnih zemljišč, ki vključujejo:
|
b) priemonėms, skirtoms tausojančiam miško paskirties žemės naudojimui:
|
|
(i) prvo pogozdovanje kmetijskih površin;
|
i) pirmą kartą apželdinant mišku žemės ūkio paskirties žemę;
|
|
(ii) prvo vzpostavitev kmetijsko-gozdarskih sistemov na kmetijskih zemljiščih;
|
ii) pirmą kartą žemės ūkio paskirties žemėje sukuriant agrarinės miškininkystės sistemas;
|
|
(iii) prvo pogozdovanje nekmetijskih površin;
|
iii) pirmą kartą apželdinant mišku ne žemės ūkio paskirties žemę;
|
|
(iv) plačila v okviru Nature 2000;
|
iv) mokant Natura 2000 išmokas;
|
|
(v) gozdno okoljska plačila;
|
v) mokant miškų aplinkosaugos išmokas;
|
|
(vi) obnavljanje proizvodnega potenciala gozdov in uvajanje preventivnih ukrepov;
|
vi) atkuriant miškininkystės potencialą ir įdiegiant prevencines priemones;
|
|
(vii) podporo za neproizvodne naložbe.
|
vii) remiant pelno nesiekiančias investicijas.
|
|
Pododdelek 1
|
1 POSKIRSNIS
|
|
Pogoji za ukrepe za trajnostno rabo kmetijskih zemljišč
|
Reikalavimai priemonėms, skirtoms tausojančiam žemės ūkio paskirties žemės naudojimui
|
|
Člen 37
|
37 straipsnis
|
|
Plačila zaradi naravno omejenih možnosti na gorskih območjih in plačila za druga območja z omejenimi možnostmi
|
Išmokos dėl gamtinių kliūčių kalnuotose vietovėse ir išmokos kitose vietovėse, kuriose yra kliūčių
|
|
1. Plačila iz člena 36(a)(i) in (ii) se dodelijo letno na hektar kmetijskih zemljišč v uporabi v smislu Odločbe Komisije 2000/115/ES z dne 24. novembra 1999 o opredelitvah značilnosti raziskovanj, seznamu kmetijskih pridelkov, izjemah pri opredelitvah ter regijah in okoliših glede raziskovanja o strukturi kmetijskih gospodarstev [18].
|
1. 36 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose numatytos išmokos skiriamos kasmet už vieną žemės ūkio naudmenų (toliau – ŽŪN), kaip apibrėžta 1999 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendime 2000/115/EB dėl rodiklių apibrėžimų, žemės ūkio produktų sąrašo, apibrėžimų išimčių ir regionų bei rajonų, taikytinų atliekant žemės ūkio valdų struktūros tyrimą [18], hektarą.
|
|
Plačila so namenjena povračilu kmetovih dodatnih stroškov in izpada dohodka, ki so posledica kmetijske pridelave na zadevnem območju z omejenimi možnostmi.
|
Išmokos turėtų kompensuoti dėl kliūčių žemės ūkio gamybai atitinkamoje vietovėje ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.
|
|
2. Plačila se dodelijo kmetom, ki se obvežejo, da bodo na območjih, določenih na podlagi člena 50(2) in (3), nadaljevali kmetijsko dejavnost še najmanj pet let po prvem plačilu.
|
2. Išmokos skiriamos ūkininkams, įsipareigojantiems ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios išmokos gavimo vykdyti žemės ūkio veiklą pagal 50 straipsnio 2 ir 3 dalis nustatytose vietovėse.
|
|
3. Višina plačil se določi v razponu med najnižjimi in najvišjimi zneski iz Priloge.
|
3. Išmokos nustatomos atsižvelgiant į priede nustatytą mažiausią ir didžiausią sumą.
|
|
Plačila, katerih višina presega najvišji znesek, se dodelijo v ustrezno utemeljenih primerih, vendar samo pod pogojem, da povprečni znesek vseh tovrstnih plačil, ki so dodeljena na ravni določene države članice, ne presega tega najvišjega zneska.
|
Tinkamai pagrįstais atvejais gali būti skiriamos už didžiausią nustatytą sumą didesnės išmokos, jei vidutinė visų šių išmokų, skirtų atitinkamos valstybės narės lygiu, suma neviršija šios didžiausios sumos.
|
|
4. Plačila se za površine, ki presegajo obseg opredeljen v programu, postopno znižujejo.
|
4. Išmokos mažinamos, kai viršijamas vienos valdos ploto ribinis dydis, kuris turi būti nustatytas programoje.
|
|
Člen 38
|
38 straipsnis
|
|
Plačila v okviru območij Natura 2000 in plačila, vezana na Direktivo 2000/60/ES
|
Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos
|
|
1. Podpora iz člena 36(a)(iii) se dodeli kmetom na letni osnovi in na hektar kmetijskih zemljišč v uporabi kot nadomestilo stroškov in izpada dohodka, ki so posledica omejitev na zadevnih območjih zaradi izvajanja Direktiv 79/409/EGS in 92/43/EGS ter 2000/60/ES.
|
1. Parama, numatyta 36 straipsnio a punkto iii papunktyje, ūkininkams skiriama kasmet už vieną ŽŪN hektarą siekiant kompensuoti atitinkamose vietovėse dėl sunkumų, atsiradusių įgyvendinant Direktyvas 79/409/EEB, 92/43/EEB bei 2000/60/EB, patirtas išlaidas ir prarastas pajamas.
|
|
2. Podpora ne sme presegati najvišjih zneskov iz Priloge. Za plačila, vezana na Direktivo 2000/60/ES, se v skladu s postopkom iz člena 90(2) določijo podrobna pravila, ki opredeljujejo tudi najvišji znesek podpore.
|
2. Paramos dydis neviršija priede nustatytos didžiausios sumos. 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatomos išsamios taisyklės, reglamentuojančios su Direktyva 2000/60/EB susijusias išmokas, įskaitant didžiausią paramos sumą.
|
|
Člen 39
|
39 straipsnis
|
|
Kmetijsko okoljska plačila
|
Agrarinės aplinkosaugos išmokos
|
|
1. Države članice v skladu s svojimi posebnimi potrebami na svojem območju zagotovijo možnost pridobitve podpore iz člena 36(a)(iv).
|
1. Paramą, numatytą 36 straipsnio a punkto iv papunktyje, valstybės narės skiria visoms savo teritorijoms pagal konkrečius jų poreikius.
|
|
2. Kmetijsko okoljska plačila in plačila za dobro počutje živali se dodelijo kmetom, ki prostovoljno prevzamejo izpolnjevanje teh obveznosti. V ustrezno utemeljenih primerih, ki se nanašajo na dosego okoljskih ciljev, se lahko kmetijsko okoljska plačila dodelijo tudi drugim upravljavcem zemljišč.
|
2. Agrarinės aplinkosaugos išmokos mokamos ūkininkams, savanoriškai prisiėmusiems agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus. Tinkamai pagrindus aplinkosaugos tikslų siekį, agrarinės aplinkosaugos išmokos gali būti mokamos ir kitiems žemės valdytojams.
|
|
3. Kmetijsko okoljska plačila se nanašajo samo na tiste obveznosti, ki presegajo ustrezne obvezne standarde, določene na podlagi členov 4 in 5 Uredbe (ES) št. 1782/2003 ter Prilog III in IV te uredbe, kakor tudi minimalne zahteve za uporabo gnojil in sredstev za varstvo rastlin ter drugih ustreznih obveznih zahtev, ki so določene v nacionalni zakonodaji in se opredelijo v programu.
|
3. Agrarinės aplinkosaugos išmokos mokamos tik už tuos įsipareigojimus, kurie apima daugiau nei atitinkami privalomi standartai, nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 ir 5 straipsnius bei III ir IV priedus, taip pat būtiniausi trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimo reikalavimai bei kiti atitinkami privalomi reikalavimai, nustatyti nacionalinės teisės aktuose ir apibrėžtus programoje.
|
|
Te obveznosti se praviloma prevzamejo za obdobje od petih do sedmih let. Kadar je to potrebno in upravičeno, se za posebne vrste obveznosti določi daljše obdobje v skladu s postopkom iz člena 90(2).
|
Paprastai šie įsipareigojimai prisiimami penkerių–septynerių metų laikotarpiui. Būtinais ir pagrįstais atvejais 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka atskiroms įsipareigojimų rūšims nustatomas ilgesnis laikotarpis.
|
|
4. Plačila se dodelijo letno za kritje dodatnih stroškov in izpada dohodka, ki so posledica sprejetih obveznosti. Po potrebi lahko krijejo tudi poslovne stroške.
|
4. Išmokos mokamos kasmet ir jos padengia dėl prisiimtų įsipareigojimų atsirandančias papildomas išlaidas bei prarastas pajamas. Jei būtina, jos taip pat gali padengti sandorių išlaidas.
|
|
Če je potrebno, se izbor upravičencev lahko opravi na podlagi javnega razpisa, pri čemer se upoštevajo merila ekonomske in okoljske učinkovitosti.
|
Tam tikrais atvejais paramos gavėjai gali būti atrenkami konkursuose pagal ekonominio ir aplinkosaugos veiksmingumo kriterijus.
|
|
Podpora ne sme presegati najvišjih zneskov iz Priloge.
|
Paramos dydis neviršija priede nustatytos didžiausios sumos.
|
|
5. Zagotovi se lahko tudi podpora za ohranjanje genetskih virov v kmetijstvu za dejavnosti, ki jih ne zajemajo določila členov 1 do 4.
|
5. Parama gali būti skiriama žemės ūkio genetinių išteklių apsaugos veiksmams, kuriems netaikomos 1–4 dalių nuostatos.
|
|
Člen 40
|
40 straipsnis
|
|
Plačila za dobro počutje živali
|
Gyvūnų gerovės išmokos
|
|
1. Plačila za dobro počutje živali iz člena 36(a)(v) se dodelijo kmetom, ki prostovoljno prevzamejo te obveznosti.
|
1. Gyvūnų gerovės išmokos, numatytos 36 straipsnio a punkto v papunktyje, mokamos ūkininkams, savanoriškai prisiėmusiems gyvūnų gerovės įsipareigojimus.
|
|
2. Plačila za dobro počutje živali se nanašajo samo na tiste obveznosti, ki presegajo ustrezne obvezne standarde, določene na podlagi člena 4 in Priloge III Uredbe (ES) št. 1782/2003 ter drugih ustreznih obveznih zahtev, ki so določene v nacionalni zakonodaji in se opredelijo v programu.
|
2. Gyvūnų gerovės išmokos mokamos tik už tuos įsipareigojimus, kurie apima daugiau nei atitinkami privalomi standartai, nustatyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 straipsnį ir III priedą, bei kiti atitinkami privalomi reikalavimai, nustatyti nacionalinės teisės aktuose ir apibrėžti programoje.
|
|
Te obveznosti se praviloma prevzamejo za obdobje od petih do sedmih let. Kadar je to potrebno in upravičeno, se za posebne vrste obveznosti določi daljše obdobje v skladu s postopkom iz člena 90(2).
|
Paprastai šie įsipareigojimai prisiimami penkerių–septynerių metų laikotarpiui. Būtinais ir pagrįstais atvejais 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka atskiroms įsipareigojimų rūšims nustatomas ilgesnis laikotarpis.
|
|
3. Plačila se dodelijo letno za kritje dodatnih stroškov in izpada dohodka, ki so posledica sprejetih obveznosti. Po potrebi lahko krijejo tudi poslovne stroške.
|
3. Išmokos mokamos kasmet ir jos padengia dėl prisiimtų įsipareigojimų atsirandančias papildomas išlaidas bei prarastas pajamas; jei būtina, jos taip pat gali padengti sandorių išlaidas.
|
|
Podpora ne sme presegati najvišjega zneska iz Priloge.
|
Paramos dydis neviršija priede nustatytos didžiausios sumos.
|
|
Člen 41
|
41 straipsnis
|
|
Neproizvodne naložbe
|
Pelno nesiekiančios investicijos
|
|
Podpora iz člena 36(a)(vi) se dodeli za:
|
Parama, numatyta 36 straipsnio a punkto vi papunktyje, skiriama:
|
|
(a) naložbe, povezane z izpolnjevanjem obveznosti, ki so bile sprejete na podlagi ukrepa iz člena 36(a)(iv) ali drugih kmetijsko okoljskih ciljev;
|
a) investicijoms, susijusioms su įsipareigojimų, prisiimtų pagal 36 straipsnio a punkto iv papunktyje numatytą priemonę arba kitus agrarinės aplinkosaugos tikslus, vykdymu;
|
|
(b) naložbe na kmetiji, ki povečujejo javno uporabnost območij Natura 2000 in drugih območij visoke naravne vrednosti, ki se jih opredeli v programu.
|
b) žemės ūkio investicijoms, kurios didina Natura 2000 ar kitų didelės gamtinės vertės vietovių, kurios turi būti nurodytos programoje, visuomeninę estetinę vertę.
|
|
Pododdelek 2
|
2 POSKIRSNIS
|
|
Pogoji za ukrepe za trajnostno rabo gozdnih površin
|
Reikalavimai priemonėms, skirtoms tausojančiam miško paskirties žemės naudojimui
|
|
Člen 42
|
42 straipsnis
|
|
Splošni pogoji
|
Bendrieji reikalavimai
|
|
1. Podpora iz tega pododdelka se dodeli samo za gozdove in površine z drugim gozdnim rastjem v lasti zasebnikov oziroma njihovih združenj ali občin oziroma njihovih zvez. Ta omejitev pa ne velja za tropske in subtropske gozdove ter za površine z drugim gozdnim rastjem na območjih Azorov, Madeire, Kanarskih otokov, manjših Egejskih otokov v smislu Uredbe (EGS) št. 2019/93 in francoskih čezmorskih departmajev.
|
1. agal šį poskirsnį parama skiriama tik miškams ir miškingoms vietovėms, kurios priklauso privatiems savininkams ar jų asociacijoms, arba savivaldybėms ar jų asociacijoms. Šis apribojimas netaikomas Azorų, Maderos, Kanarų, mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93, ir Prancūzijos užjūrio departamentų teritorijose esantiems tropiniams ir subtropiniams miškams bei miškingoms vietovėms.
|
|
Ta omejitev se ne uporablja za podporo iz člena 36(b)(i), (iii), (vi) in (vii).
|
Šis apribojimas netaikomas 36 straipsnio b punkto i, iii, vi ir vii papunkčiuose numatytai paramai.
|
|
2. Ukrepi iz tega pododdelka za območja, ki se v okviru ukrepa Skupnosti za varstvo gozdov pred požarom, uvrščajo med območja z veliko ali srednjo požarno ogroženostjo, se morajo ujemati z načrti za varstvo gozdov, ki so jih za ta območja oblikovale države članice.
|
2. Pagal šį poskirsnį siūlomos priemonės teritorijose, priskiriamose didelio arba vidutinio miškų gamtinio gaisringumo klasei remiantis Bendrijos miškų priešgaisrinės apsaugos veiksmais, atitinka valstybių narių šioms teritorijoms parengtus miškų apsaugos planus.
|
|
Člen 43
|
43 straipsnis
|
|
Prvo pogozdovanje kmetijskih površin
|
Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku
|
|
1. Podpora iz člena 36(b)(i) se lahko nanaša samo na enega ali več izmed naštetih elementov:
|
1. Parama, numatyta 36 straipsnio b punkto i papunktyje, apima tik vieną ar kelias toliau išvardytų priemonių:
|
|
(a) stroške zagona dejavnosti;
|
a) įveisimo išlaidas;
|
|
(b) letno premijo na pogozdeni hektar, ki je namenjena kritju stroškov vzdrževanja za največ pet let;
|
b) metinę išmoką už kiekvieną mišku apželdintos žemės hektarą siekiant padengti priežiūros išlaidas ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu;
|
|
(c) letno premijo na hektar, namenjeno delnemu kritju izpada dohodka, ki je posledica pogozdovanja, in se dodeli za dobo največ 15 let kmetom ali njihovim združenjem, ki so obdelovala zemljišče pred pogozditvijo, ali kateri koli fizični osebi ali subjektu zasebnega prava.
|
c) metinę išmoką už kiekvieną hektarą ūkininkams arba jų asociacijoms, kurie dirbo žemę iki jos apželdinimo mišku, arba kitam fiziniam asmeniui arba privačiam teisiniam subjektui siekiant padengti dėl apželdinimo mišku prarastas pajamas, ne ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui.
|
|
2. Podpora za pogozdovanje kmetijskih površin v javni lasti krije zgolj stroške zagona dejavnosti. Če ima kmetijske površine, ki bodo pogozdene, v najemu fizična oseba ali subjekt zasebnega prava, se lahko dodelijo letne premije iz odstavka 1.
|
2. Parama valdžios institucijoms priklausančios žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku teikiama tik įveisimo išlaidoms padengti. Jeigu fizinis asmuo arba privatus teisinis subjektas nuomoja žemės ūkio paskirties žemę, kurią ketinama apželdinti mišku, gali būti skiriamos 1 dalyje nurodytos metinės priemokos.
|
|
3. Podpora za pogozdovanje kmetijskih površin se ne dodeli:
|
3. Parama žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku neskiriama:
|
|
(a) kmetom, ki so prejemniki podpore za zgodnjo upokojitev;
|
a) ūkininkams, kurie gauna ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramą;
|
|
(b) za sajenje božičnih dreves.
|
b) kalėdinėms eglutėms sodinti.
|
|
Pri kratkoročnem gojenju hitro rastočih vrst se podpora za pogozdovanje dodeli zgolj za stroške zagona dejavnosti.
|
Parama apželdinimui mišku greitai augančiomis trumpos apyvartos rūšimis, skiriama tik įveisimo išlaidoms padengti.
|
|
4. Podpora, namenjena kmetom in ostalim fizičnim osebam ter subjektom zasebnega prava, se dodeli do višine vrednosti iz Priloge.
|
4. Paramos ūkininkams arba kitiems fiziniams asmenims ir privatiems teisiniams subjektams dydis neviršija priede nustatytų ribų.
|
|
Člen 44
|
44 straipsnis
|
|
Prva vzpostavitev kmetijsko-gozdarskih sistemov na kmetijskih zemljiščih
|
Pirmas agrarinės miškininkystės sistemų įkūrimas žemės ūkio paskirties žemėje
|
|
1. Podpora iz člena 36(b)(ii) se dodeli kmetom, da s povezovanjem sistemov ekstenzivnega kmetijstva in gozdarskih sistemov ustvarijo kmetijsko-gozdarske sisteme. Podpora krije stroške zagona dejavnosti.
|
1. Parama, numatyta 36 straipsnio b punkto ii papunktyje, skiriama ūkininkams agrarinės miškininkystės sistemoms kurti derinant ekstensyvias žemės ūkio ir miškininkystės sistemas. Parama apima įkūrimo išlaidas.
|
|
2. Kmetijsko-gozdarski sistemi se nanašajo na sisteme rabe zemljišč, na katerih na istem zemljišču rastejo drevesa in kmetijske kulture.
|
2. Agrarinės miškininkystės sistemos priskiriamos žemės naudojimo sistemoms, kai toje pačioje žemėje auginami medžiai ir vystomas žemės ūkis.
|
|
3. Za božična drevesa in kratkoročno gojenje hitro rastočih vrst se podpora ne dodeli.
|
3. Parama neskiriama kalėdinėms eglutėms ir greitai augančioms trumpos apyvartos rūšims veisti.
|
|
4. Podpora ne sme presegati najvišjih stopenj iz Priloge.
|
4. Paramos dydis neviršija priede nustatyto didžiausio lygio.
|
|
Člen 45
|
45 straipsnis
|
|
Prvo pogozdovanje nekmetijskih površin
|
Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku
|
|
1. Podpora iz člena 36(b)(iii) za pogozdovanje zemljišč, ki ni zajeto v členu 36(b)(i), krije stroške zagona dejavnosti. Če gre za zapuščene kmetijske površine, podpora vključuje tudi letno premijo iz člena 43(1)(b).
|
1. 36 straipsnio b punkto iii papunktyje numatyta parama žemės, neatitinkančios 36 straipsnio b punkto i papunkčio reikalavimų, apželdinimui mišku teikiama įveisimo išlaidoms padengti. Parama apleistoms žemės ūkio naudmenoms taip pat apima 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą metinę išmoką.
|
|
2. Za sajenje božičnih dreves se podpora ne dodeli.
|
2. Parama neskiriama kalėdinėms eglutėms veisti.
|
|
3. Ko se podpora za kritje stroškov zagona dejavnosti nanaša na fizične osebe ali subjekte zasebnega prava, ne presega najvišje stopnje iz Priloge.
|
3. Fiziniams asmenims arba privatiems teisiniams subjektams skiriamos paramos įveisimo išlaidoms padengti dydis neviršija priede nustatyto didžiausio lygio.
|
|
Člen 46
|
46 straipsnis
|
|
Plačila v okviru Nature 2000
|
Natura 2000 išmokos
|
|
Podpora iz člena 36(b)(iv) se letno dodeli na hektar gozda zasebnim lastnikov gozdov oziroma njihovim združenjem za povračilo stroškov in izpada dohodka, nastalih zaradi omejitve rabe gozdov in površin z drugim gozdnim rastjem v okviru izvajanja Direktiv 79/409/EGS in 92/43/EGS na zadevnem območju. Višina podpore se določi v razponu med najnižjimi in najvišjimi zneski iz Priloge.
|
Parama, numatyta 36 straipsnio b punkto iv papunktyje, skiriama kasmet už kiekvieną miško hektarą privatiems miškų savininkams arba jų asociacijoms siekiant kompensuoti dėl naudojimosi miškais ir kitomis miškingomis vietovėmis apribojimų, susijusių su Direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB įgyvendinimu atitinkamoje vietovėje, patirtas išlaidas ir prarastas pajamas. Paramos dydis nustatomas atsižvelgiant į priede nustatytas mažiausias ir didžiausias sumas.
|
|
Člen 47
|
47 straipsnis
|
|
Gozdarsko-okoljska plačila
|
Miškų aplinkosaugos išmokos
|
|
1. Gozdarsko-okoljska plačila iz člena 36(b)(v) se dodelijo na hektar gozda upravičencem, ki prostovoljno prevzamejo gozdarsko-okoljske obveznosti. Ta plačila so namenjena zgolj obveznostim, ki presegajo ustrezne obvezne zahteve.
|
1. 36 straipsnio b punkto v papunktyje numatytos miškų aplinkosaugos išmokos skiriamos už kiekvieną miško hektarą paramos gavėjams, savanoriškai prisiimantiems miškų aplinkosaugos įsipareigojimus. Šios išmokos skiriamos tik už tuos įsipareigojimus, kurie apima daugiau nei atitinkami privalomi reikalavimai.
|
|
Te obveznosti se praviloma prevzamejo za obdobje od petih do sedmih let. Kadar je to potrebno in upravičeno, se za posebne vrste obveznosti določi daljše obdobje v skladu s postopkom iz člena 90(2).
|
Paprastai šie įsipareigojimai prisiimami penkerių–septynerių metų laikotarpiui. Būtinais ir pagrįstais atvejais 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka atskiroms įsipareigojimų rūšims nustatomas ilgesnis laikotarpis.
|
|
2. Plačila krijejo dodatne stroške in izpad dohodka, ki izhajajo iz prevzetih obveznosti. Višina podpore se določi v razponu med najnižjimi in najvišjimi zneski iz Priloge.
|
2. Išmokos skiriamos dėl prisiimto įsipareigojimo patirtoms papildomoms išlaidoms ir prarastoms pajamoms padengti. Paramos dydis nustatomas atsižvelgiant į priede nustatytas mažiausias ir didžiausias sumas.
|
|
Člen 48
|
48 straipsnis
|
|
Obnavljanje proizvodnega potenciala gozdov in uvajanje preventivnih ukrepov
|
Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas
|
|
1. Podpora iz člena 36(b)(vi) se dodeli za obnavljanje proizvodnega potenciala gozdov, ki so bili poškodovani ob naravnih nesrečah ali požarih, in za uvedbo ustreznih preventivnih ukrepov.
|
1. Parama, numatyta 36 straipsnio b punkto vi papunktyje, skiriama miškininkystės potencialui stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktuose miškuose atkurti bei atitinkamoms prevencinėms priemonėms diegti.
|
|
2. Preventivni ukrepi varstva pred požarom se nanašajo na gozdove, ki jih države članice v svojih načrtih za zaščito gozdov uvrščajo med območja z veliko ali srednjo požarno ogroženostjo.
|
2. Gaisrų prevencinės priemonės taikomos miškams, kuriuos valstybės narės pagal savo miškų apsaugos planus priskiria didelio arba vidutinio gamtinio gaisringumo klasei.
|
|
Člen 49
|
49 straipsnis
|
|
Neproizvodne naložbe
|
Pelno nesiekiančios investicijos
|
|
Podpora iz člena 36(b)(vii) se dodeli za naložbe v gozdove, ki:
|
Parama, numatyta 36 straipsnio b punkto vii papunktyje, skiriama investicijoms į miškus:
|
|
(a) so povezane z izpolnjevanjem obveznosti, sprejetih na podlagi ukrepa iz člena 36(b)(v) ali drugih okoljskih ciljev;
|
a) susijusioms su įsipareigojimų, prisiimtų pagal 36 straipsnio b punkto v papunktyje numatytą priemonę, arba kitų aplinkosaugos tikslų vykdymu;
|
|
(b) povečujejo javno uporabnost gozda in površine z drugim gozdnim rastjem na zadevnem območju.
|
b) didinančioms atitinkamos vietovės miškų ir miškingų vietovių visuomeninę estetinę vertę.
|
|
Pododdelek 3
|
3 POSKIRSNIS
|
|
Določitev območij
|
PLOTŲ NUSTATYMAS
|
|
Člen 50
|
50 straipsnis
|
|
Upravičena območja
|
Reikalavimus atitinkantys plotai
|
|
1. Države članice določijo območja, ki izpolnjujejo pogoje za plačila iz člena 36(a)(i), (ii) in (iii) ter iz točk (b)(i), (iii), (iv) in (vi) tega člena, ob upoštevanju odstavkov 2 do 5 tega člena.
|
1. Valstybės narės, atsižvelgdamos į šio straipsnio 2–5 dalis, nustato 36 straipsnio a punkto i, ii, ir iii papunkčiuose bei to straipsnio b punkto i, iii, iv ir vi papunkčiuose numatytų išmokų skyrimo reikalavimus atitinkančius plotus.
|
|
2. Gorska območja izpolnjujejo pogoje za plačila iz člena 36(a)(i) v primeru, da obstajajo znatne omejitve možnosti rabe zemljišč in so stroški del opazno večji zaradi:
|
2. ad kalnuotos vietovės atitiktų 36 straipsnio a punkto i papunktyje numatytų išmokų skyrimo reikalavimus, jose turi būti žymiai apribotos galimybės naudoti žemę ir ženkliai padidėjusios žemės įdirbimo sąnaudos dėl:
|
|
(a) zelo težkih podnebnih razmer, ki so posledica nadmorske višine in bistveno skrajšajo rastno dobo;
|
a) dėl aukščio susidarančių itin nepalankių klimato sąlygų, gerokai sutrumpinančių vegetacijos laikotarpį;
|
|
(b) prestrmih pobočij nižjih predelov, ki se raztezajo čez večji del zadevnega območja in je zaradi tega onemogočena uporaba mehanizacije ali je potrebna uporaba zelo drage opreme, ali pa zaradi kombinacije obeh teh dejavnikov, kadar je pri posameznem dejavniku stanje sicer manj resno, a v kombinaciji z drugim povzroči enakovredne posledice.
|
b) žemesniame aukštyje didesnėje atitinkamos vietovės dalyje esančių šlaitų, kurie yra pernelyg statūs, kad būtų galima naudoti technika, arba reiktų naudoti labai brangią specialią įrangą, arba šių dviejų veiksnių derinio, kai dėl vieno šių veiksnių atsirandanti kliūtis yra ne tokia didelė, bet dėl jų dviejų derinio ji tampa lygiaverte pirmosioms dviems kliūtims.
|
|
Območja, ki ležijo severno od 62. vzporednika in nekatera sosednja območja se obravnavajo kot gorska.
|
Į šiaurę nuo 62 lygiagretės esančios teritorijos ir tam tikros gretimos teritorijos laikomos kalnuotomis vietovėmis.
|
|
3. Območja, ki se ne uvrščajo med gorska območja iz odstavka 2 tega člena, izpolnjujejo pogoje za plačila, ki so določena v členu 36(a)(ii), v naslednjih primerih:
|
3. Kad plotai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas kalnuotas vietoves, atitiktų 36 straipsnio a punkto ii papunktyje numatytų išmokų skyrimo reikalavimus, jie turi būti:
|
|
(a) če se prištevajo k območjem s pomembnimi naravnimi omejitvami, kot so nizka proizvodna sposobnost tal ali slabe podnebne razmere, kjer je ohranjanje ekstenzivnega kmetijstva pomembno za upravljanje zemljišč; ali
|
a) įtakojami didelių gamtinių kliūčių, ypač mažo dirvos derlingumo arba prastų klimato sąlygų, ir kai žemės valdymui svarbu išlaikyti ekstensyvų ūkininkavimą, arba
|
|
(b) če se prištevajo k območjem s posebnimi omejitvami in je na njih treba nadaljevati z upravljanjem z zemljišči, da bi ohranili ali izboljšali okolje, vzdrževali podeželje in ohranili turistični potencial območij ali da bi zaščitili obalo.
|
b) įtakojami konkrečių kliūčių, ir kai žemės valdymas turėtų būti tęsiamas siekiant apsaugoti arba gerinti aplinką, išlaikyti kraštovaizdį bei neprarasti turizmo potencialo toje vietovėje, arba siekiant išsaugoti kranto liniją.
|
|
Ta območja iz točke (b) vključujejo obdelovalne površine, ki se glede na naravne proizvodne danosti smatrajo za homogene in katerih skupni obseg ne presega 10 % ozemlja zadevne države članice.
|
Konkrečių kliūčių įtakojami plotai, kaip nurodyta b punkte, apima žemės ūkio veiklos plotus, kurie įprastų gamybos sąlygų atžvilgiu yra vienarūšiai ir jų bendras plotas neviršija 10 % atitinkamos valstybės narės ploto.
|
|
4. V svojih programih države članice glede na posebne določbe, ki so opredeljene v skladu s postopkom iz člena 90(2):
|
4. Pagal konkrečias nuostatas, kurios turi būti apibrėžtos 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, valstybės narės programose:
|
|
- potrdijo obstoječo razmejitev na podlagi odstavkov 2 in 3(b) ali jo spremenijo, ali
|
- patvirtina arba pakeičia esamas pagal 2 dalį ir 3 dalies b punktą nustatytas ribas, arba
|
|
- razmejijo območja iz odstavka 3(a).
|
- nustato 3 dalies a punkte nurodytų plotų ribas.
|
|
5. Kmetijska območja Natura 2000, določena na podlagi direktiv 79/409/EGS in 92/43/EGS, in kmetijska območja, vključena v načrte upravljanja povodij v skladu z Direktivo 2000/60/ES, izpolnjujejo pogoje za plačila iz člena 36(a)(iii).
|
5. Pagal Direktyvas 79/409/EEB ir 92/43/EEB nustatytos Natura 2000 žemės ūkio paskirties plotai ir pagal Direktyvą 2000/60/EB į upės baseino valdymo planus įtraukti žemės ūkio paskirties plotai atitinka 36 straipsnio a punkto iii papunktyje numatytų išmokų skyrimo reikalavimus.
|
|
6. Območja, ki so primerna za pogozdovanje iz okoljskih razlogov, kot je zaščita pred erozijo ali širitev gozdnih virov, ki prispevajo k ublažitvi podnebnih sprememb, izpolnjujejo pogoje za plačila iz člena 36(b)(i) in (iii).
|
6. Dėl aplinkosaugos priežasčių, pavyzdžiui, apsaugos nuo erozijos arba miško išteklių išplėtimo siekiant sušvelninti klimato kaitą, apželdinimui mišku tinkami plotai atitinka 36 straipsnio b punkto i ir iii papunkčiuose numatytų išmokų skyrimo reikalavimus.
|
|
7. Gozdna območja Natura 2000, določena na podlagi direktiv 79/409/EGS in 92/43/EGS, izpolnjujejo pogoje za plačila iz člena 36(b)(iv).
|
7. Pagal Direktyvas 79/409/EEB ir 92/43/EEB nustatyti Natura 2000 miškų plotai atitinka 36 straipsnio b punkto iv papunktyje numatytų išmokų skyrimo reikalavimus.
|
|
8. Gozdna območja z veliko ali srednjo požarno ogroženostjo izpolnjujejo pogoje za plačila iz člena 36(b)(vi), ki se nanašajo na preventivne ukrepe varstva pred požarom.
|
8. Vidutinio ir didelio gamtinio gaisringumo miškų plotai atitinka 36 straipsnio b punkto vi papunktyje numatytų išmokų, susijusių su gaisrų prevencinėmis priemonėmis, skyrimo reikalavimus.
|
|
Pododdelek 4
|
4 POSKIRSNIS
|
|
Spoštovanje standardov
|
STANDARTŲ LAIKYMASIS
|
|
Člen 51
|
51 straipsnis
|
|
Znižanje ali ukinitev plačil
|
Išmokų sumažinimas arba neskyrimas
|
|
1. Če upravičenci, ki prejemajo plačila po členu 36(a)(i) do (v) ter (b)(i), (iv) in (v), zaradi dejanja ali opustitve, za katero so neposredno odgovorni, na celotnem gospodarstvu ne spoštujejo obveznih zahtev iz členov 4 in 5 ter Prilog III in IV Uredbe (ES) št. 1782/2003, se skupni znesek njihovih plačil, dodeljenih v koledarskem letu, v katerem je prišlo do kršitve, zniža ali ukine.
|
1. Jei paramos gavėjai, gaunantys išmokas pagal 36 straipsnio a punkto i–iv papunkčius ir b punkto i, iv ir v papunkčius, dėl jiems tiesiogiai priskiriamo veikimo ar neveikimo visoje valdoje nesilaiko Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 ir 5 straipsniuose bei III ir IV prieduose numatytų privalomų reikalavimų, bendras išmokų, kurios turi būti skiriamos tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomas toks reikalavimų nesilaikymas, dydis sumažinamas arba jos neskiriamos.
|
|
Znižanje ali ukinitev iz prvega pododstavka se uporablja tudi za primere, v katerih upravičenci, ki prejemajo plačila po členu 36(a)(iv) zaradi dejanja ali opustitve, za katero so neposredno odgovorni, na celotnem gospodarstvu ne spoštujejo minimalnih zahtev za uporabo gnojil in sredstev za zaščito rastlin iz člena 39(3).
|
Kaip nurodyta pirmojoje pastraipoje, išmokos sumažinamos arba neskiriamos taip pat tais atvejais, kai paramos gavėjai, gaunantys išmokas pagal 36 straipsnio a punkto iv papunktį, dėl jiems tiesiogiai priskiriamo veikimo ar neveikimo visoje valdoje nesilaiko 39 straipsnio 3 dalyje nurodytų būtiniausių trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimo reikalavimų.
|
|
2. Znižanje ali ukinitev plačil iz odstavka 1 se ne uporablja za standarde, za katere je bilo odobreno obdobje mirovanja v skladu s členom 26(1)(b) v tem obdobju mirovanja.
|
2. 1 dalyje numatytas išmokų sumažinimas arba neskyrimas netaikomas pratęsimo laikotarpiu, kai pagal 26 straipsnio 1 dalies b punktą pratęsiamas laikotarpis užtikrinti standartų laikymąsi.
|
|
3. Z odstopanjem od odstavka 1, upravičenci iz držav članic, ki uporabljajo shemo enotnega plačila iz člena 143b Uredbe (ES) št. 1782/2003 upoštevajo obvezne zahteve iz člena 5 in Priloge IV omenjene uredbe.
|
3. Nukrypstant nuo 1 dalies, paramos gavėjai valstybėse narėse, taikančiose vienkartinės išmokos už plotus schemą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnyje, turi laikytis to reglamento 5 straipsnyje ir IV priede numatytų privalomų reikalavimų.
|
|
4. Natančna pravila za znižanja ali ukinitve se določijo v skladu s postopkom iz člena 90(2). Pri tem se upoštevajo teža, obseg, trajanje in ponavljanje kršitve.
|
4. Išsamios išmokų sumažinimo ir neskyrimo taisyklės nustatomos 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Šiame kontekste atsižvelgiama į reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą ir kartojimąsi.
|
|
5. Odstavki 1 do 4 se ne uporabljajo za člen 39(5).
|
5. Šio straipsnio 1–4 dalys 39 straipsnio 5 daliai netaikomos.
|
|
ODDELEK 3
|
3 SKIRSNIS
|
|
Os 3
|
3 KRYPTIS:
|
|
Kakovost življenja na podeželju in diverzifikacija podeželskega gospodarstva
|
Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas
|
|
Člen 52
|
52 straipsnis
|
|
Ukrepi
|
Priemonės
|
|
Podpora iz tega oddelka obsega:
|
Parama pagal šį skirsnį apima:
|
|
(a) ukrepe za diverzifikacijo podeželskega gospodarstva, ki vključujejo:
|
a) priemones kaimo ekonomikai įvairinti, kurias sudaro:
|
|
(i) diverzifikacijo v nekmetijske dejavnosti;
|
i) ne žemės ūkio veiklos įvairinimas;
|
|
(ii) podporo za ustanavljanje in razvoj mikropodjetij z namenom spodbujanja podjetništva in razvoja gospodarske strukture;
|
ii) parama mikroįmonių kūrimui ir plėtrai siekiant skatinti verslumą ir plėtoti ekonominę struktūrą;
|
|
(iii) spodbujanje turističnih dejavnosti;
|
iii) turizmo veiklos skatinimas;
|
|
(b) ukrepe za izboljšanje kakovosti življenja na podeželju, ki vključujejo:
|
b) priemones gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti, kurias sudaro:
|
|
(i) osnovne storitve za gospodarstvo in podeželsko prebivalstvo;
|
i) pagrindinės paslaugos ekonomikai ir kaimo gyventojams;
|
|
(ii) obnovo in razvoj vasi;
|
ii) kaimo atnaujinimas ir plėtra;
|
|
(iii) ohranjanje in izboljševanje dediščine podeželja;
|
iii) kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas;
|
|
(c) ukrep poklicnega usposabljanja in informiranja gospodarskih subjektov, ki delujejo na področjih, ki jih pokriva os 3;
|
c) mokymo ir informavimo priemonę ekonomikos dalyviams, dirbantiems srityse, kurias apima 3 kryptis;
|
|
(d) ukrep za pridobitev strokovnih znanj in animacija z namenom priprave in izvedbe lokalne razvojne strategije.
|
d) įgūdžių įgijimo ir aktyvaus pritaikymo priemonę siekiant parengti ir įgyvendinti vietos plėtros strategiją.
|
|
Pododdelek 1
|
1 POSKIRSNIS
|
|
Pogoji, ki urejajo ukrepe za diverzifikacijo podeželskega gospodarstva
|
Reikalavimai priemonėms, skirtoms kaimo ekonomikai įvairinti
|
|
Člen 53
|
53 straipsnis
|
|
Diverzifikacija v nekmetijske dejavnosti
|
Ne žemės ūkio veiklos įvairinimas
|
|
Prejemnik pomoči iz člena 52(a)(i) mora biti član kmetijskega gospodinjstva.
|
Pagalbos gavėjas, nurodytas 52 straipsnio a punkto i papunktyje, yra ūkininko ūkio narys.
|
|
Člen 54
|
54 straipsnis
|
|
Podpora ustanavljanju in razvoju podjetij
|
Parama verslo kūrimui ir plėtrai
|
|
Podpora iz člena 52(a)(ii) se nanaša zgolj na mikropodjetja, kakor so opredeljena v Priporočilu Komisije 2003/361/ES.
|
Parama, numatyta 52 straipsnio a punkto ii papunktyje, yra susijusi tik su mikroįmonėms, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB.
|
|
Člen 55
|
55 straipsnis
|
|
Spodbujanje turističnih dejavnosti
|
Turizmo veiklos skatinimas
|
|
Podpora iz člena 52(a)(iii) je namenjena:
|
Parama, nurodyta 52 straipsnio a punkto iii papunktyje, teikiama:
|
|
(a) mali infrastrukturi, kot so informacijski centri in označevanje turističnih znamenitosti;
|
a) nedidelio masto infrastruktūrai, pavyzdžiui, informacijos centrams ir turistinių vietų nuorodoms;
|
|
(b) rekreacijski infrastrukturi, kot so objekti za dostop do naravnega okolja in manjši nastanitveni objekti;
|
b) rekreacinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, teikiančiai prieigą prie natūralių vietovių ir nedidelio masto apgyvendinimo paslaugas;
|
|
(c) razvoj in/ali trženje turističnih storitev v povezavi s podeželskim turizmom.
|
c) su kaimo turizmu susijusių turizmo paslaugų plėtrai ir (arba) rinkodarai.
|
|
Pododdelek 2
|
2 POSKIRSNIS
|
|
Pogoji, ki urejajo ukrepe za izboljšanje kakovosti življenja na podeželskih območjih
|
Reikalavimai priemonėms, skirtoms gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti
|
|
Člen 56
|
56 straipsnis
|
|
Osnovne storitve za gospodarstvo in podeželsko prebivalstvo
|
Pagrindinės paslaugos ekonomikai ir kaimo gyventojams
|
|
Podpora iz člena 52(b)(i) je namenjena vzpostavitvi osnovnih storitev, vključno s kulturnimi dejavnostmi in dejavnostmi za prosti čas, ki se nanašajo na vas ali skupino vasi, in ustrezni mali infrastrukturi.
|
Parama, nurodyta 52 straipsnio b punkto i papunktyje, teikiama pagrindinių paslaugų, įskaitant kultūrinę ir laisvalaikio veiklą, bei susijusios nedidelio masto infrastruktūros, skirtų vienam kaimui arba kaimų grupei įkūrimui.
|
|
Člen 57
|
57 straipsnis
|
|
Ohranjanje in izboljševanje dediščine podeželja
|
Kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas
|
|
Podpora iz člena 52(b)(iii) je namenjena:
|
Parama, nurodyta 52 straipsnio b punkto iii papunktyje, teikiama:
|
|
(a) pripravi načrtov za zaščito in upravljanje v povezavi z območji Natura 2000 in drugimi območji visoke naravne vrednosti: dejavnostim okoljskega ozaveščanja in naložbam, povezanim z vzdrževanjem, obnavljanjem in izboljšanjem naravne dediščine in razvojem območij z visoko naravno vrednostjo;
|
a) Natura 2000 teritorijų bei kitų didelę gamtinę vertę turinčių vietų apsaugos ir valdymo planų rengimui: sąmoningumo aplinkosaugos klausimais ugdymo priemonėms ir investicijoms, susijusioms su gamtos paveldo išlaikymu, atkūrimu ir atnaujinimu bei vertingų gamtos objektų vystymui;
|
|
(b) študijam in naložbam, povezanim z vzdrževanjem, obnavljanjem in izboljšanjem kulturne dediščine, na primer kulturnih značilnosti vasi in podeželske krajine.
|
b) studijoms ir investicijoms, skirtoms kultūros paveldui, pavyzdžiui, kaimų ir kaimo kraštovaizdžio kultūros ypatumams, išlaikyti, atkurti ir modernizuoti.
|
|
Pododdelek 3
|
3 POSKIRSNIS
|
|
Usposabljanje, pridobivanje strokovnih znanj in animacija
|
Mokymas, įgūdžių įgijimas ir aktyvus pritaikymas
|
|
Člen 58
|
58 straipsnis
|
|
Usposabljanje in informiranje
|
Mokymas ir informavimas
|
|
Podpora iz člena 52(c) ni namenjena izobraževalnim tečajem ali usposabljanju, ki je del običajnih izobraževalnih programov ali sistemov na srednješolski ali višjih ravneh.
|
Parama pagal 52 straipsnio c punktą neskiriama įvadiniams arba mokymo kursams, sudarantiems vidurinio ar aukštojo mokslo įstaigų įprastų mokymo programų ar sistemų dalį.
|
|
Člen 59
|
59 straipsnis
|
|
Pridobivanje strokovnih znanj, animacije in izvajanje
|
Įgūdžių įgijimas, aktyvus pritaikymas ir įgyvendinimas
|
|
Podpora iz člena 52(d) se nanaša na:
|
Parama, nurodyta 52 straipsnio d punkte, teikiama:
|
|
(a) preučevanje zadevnega območja;
|
a) atitinkamos vietovės studijoms;
|
|
(b) ukrepe za zagotavljanje informacij o območju in lokalni razvojni strategiji;
|
b) priemonėms teikti informaciją apie šią vietovę ir vietos plėtros strategiją;
|
|
(c) usposabljanje osebja, ki sodeluje pri pripravi in izvedbi lokalne razvojne strategije;
|
c) vietos plėtros strategiją rengiančio ir įgyvendinančio personalo mokymui;
|
|
(d) promocija in usposabljanje vodij;
|
d) reklamos renginiams ir vadovų mokymui;
|
|
(e) izvajanje lokalne razvojne strategije, ki zajema enega ali več ukrepov iz člena 52(a), (b) in (c) s strani zasebnih-javnih partnerstev, razen tistih, opredeljenih v členu 62(1)(b).
|
e) viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių, išskyrus apibrėžtas 62 straipsnio 1 dalies b punkte, vykdomam vietos plėtros strategijos, apimančios vieną ar daugiau priemonių pagal 52 straipsnio a, b ir c punktus, įgyvendinimui.
|
|
Pododdelek 4
|
4 POSKIRSNIS
|
|
Izvajanje osi
|
Krypties įgyvendinimas
|
|
Člen 60
|
60 straipsnis
|
|
Razmejitev
|
Ribų nustatymas
|
|
Če je ukrep, naveden v tem oddelku, namenjen dejavnostim, ki izpolnjujejo pogoje za pridobitev pomoči tudi iz drugih instrumentov Skupnosti, vključno s Strukturnimi skladi in instrumentom podpore Skupnosti za ribištvo, država članica za vsak program določi merila za razmejevanje med dejavnostmi, ki jih financira EKSRP, in dejavnostmi, ki jih financirajo drugi instrumenti Skupnosti.
|
Jeigu šiame skirsnyje numatyta priemonė apima veiksmus, atitinkančius reikalavimus ir pagal kitą Bendrijos paramos instrumentą, įskaitant struktūrinius fondus ir Bendrijos paramos žuvininkystei instrumentą, valstybė narė kiekvienoje programoje nustato kriterijus, pagal kuriuos EŽŪFKP remiamos operacijos atskiriamos nuo kitu Bendrijos paramos instrumentu remiamų veiksmų.
|
|
ODDELEK 4
|
4 SKIRSNIS
|
|
Os 4
|
4 KRYPTIS
|
|
Leader
|
LEADER
|
|
Člen 61
|
61 straipsnis
|
|
Opredelitev pristopa Leader
|
Leader metodo apibrėžimas
|
|
Pristop Leader vsebuje vsaj naslednje prvine:
|
Leader metodą sudaro bent:
|
|
(a) območne lokalne razvojne strategije, ki so namenjene dobro opredeljenim subregionalnim podeželskim območjem;
|
a) pagal vietoves rengiamos vietos plėtros strategijos, skirtos aiškiai nustatytoms subregioninėms kaimo teritorijoms;
|
|
(b) lokalna javno-zasebna partnerstva (v nadaljevanju "lokalne akcijske skupine");
|
b) vietos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (toliau – vietos veiklos grupės);
|
|
(c) pristop od spodaj navzgor, ki vključuje pristojnost odločanja lokalnih akcijskih skupin pri izdelavi in izvedbi lokalne razvojne strategije;
|
c) "iš apačios į viršų" metodas, kai vietos veiklos grupės turi sprendimo priėmimo galias dėl vietos plėtros strategijų rengimo ir įgyvendinimo;
|
|
(d) večsektorsko pripravo in izvedbo strategije, ki temelji na vzajemnem delovanju med akterji in projekti iz različnih sektorjev lokalne ekonomije;
|
d) daugiasektorinis strategijos parengimas ir įgyvendinimas, grindžiamas sąveika tarp įvairių vietos ekonomikos sektorių dalyvių ir projektų;
|
|
(e) izvajanje inovativnih pristopov;
|
e) novatoriškų metodų įgyvendinimas;
|
|
(f) izvajanje projektov sodelovanja;
|
f) bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas;
|
|
(g) vzpostavitev mreže lokalnih partnerstev.
|
g) vietos partnerysčių veikla tinkle.
|
|
Člen 62
|
62 straipsnis
|
|
Lokalne akcijske skupine
|
Vietos veiklos grupės
|
|
1. Partnerski pristop k lokalnemu razvoju izvajajo lokalne akcijske skupine, ki morajo zadostiti naslednjim pogojem:
|
1. Partneryste grindžiamą vietos plėtros metodą įgyvendina vietos veiklos grupės, atitinkančios šiuos reikalavimus:
|
|
(a) predlagati morajo celovito lokalno razvojno strategijo, zasnovano vsaj na prvinah, naštetih v členu 61(1)(a) do (d) in (g) ter biti odgovorne za njeno izvedbo;
|
a) jos turi pasiūlyti bent 61 straipsnio a–d ir g punktuose išvardytais elementais grindžiamą integruotą vietos plėtros strategiją ir atsakyti už jos įgyvendinimą;
|
|
(b) sestavljene morajo biti ali iz skupine, ki je že usposobljena za pobudi Leader II [19] ali Leader+ [20] oziroma v skladu s pristopom Leader, ali pa nova skupina, ki zastopa partnerje iz raznih lokalnih socialno-ekonomskih sektorjev zadevnega območja. Na ravni odločanja morajo ekonomski in socialni partnerji ter drugi predstavniki civilne družne, kot so kmetje, kmečke ženske, mladi in njihova združenja, predstavljati vsaj 50 % lokalnega partnerstva;
|
b) jas turi sudaryti Leader II [19] arba Leader+ [20] iniciatyvų reikalavimus atitinkanti grupė, pagal Leader metodą suformuota grupė, arba nauja grupė, kuri atitinkamoje teritorijoje atstovautų partneriams iš įvairių vietos socialinių ir ekonominių sektorių. Priimant sprendimus ekonominiai ir socialiniai partneriai, taip pat kiti pilietinės visuomenės atstovai, pavyzdžiui, ūkininkai, kaime gyvenančios moterys, jauni žmonės ir jų asociacijos, vietos partnerystėje turi sudaryti ne mažiau kaip 50 %;
|
|
(c) pokazati morajo sposobnost določitve in izvedbe razvojne strategije za to območje.
|
c) jos turi sugebėti apibrėžti ir įgyvendinti tos vietovės plėtros strategiją.
|
|
2. Organ upravljanja zagotovi, da lokalne akcijske skupina ali izberejo administrativnega in finančnega vodjo, ki je sposoben upravljati z javnimi skladi in zagotavljati zadovoljivo delovanje partnerstva, ali pa da se združijo v strukturo s splošnim pravnim statusom, ki bo zagotavljala zadovoljivo delovanje partnerstva in zmožnost upravljanja z javnimi skladi.
|
2. Valdymo institucija užtikrina, kad vietos veiklos grupės pasirinktų administracijos ir finansų vadovą, kuris gebėtų administruoti viešąsias lėšas ir užtikrinti tinkamą partnerystės darbą, arba kad vietos veiklos grupės sudarytų teisėtai suformuotą bendrą organą, kuris užtikrintų tinkamą partnerystės funkcionavimą ir gebėjimus administruoti viešąsias lėšas.
|
|
3. Območje, za katero bo strategija določena, mora biti povezano in mora zagotavljati dovolj kritične mase na področju človeških, finančnih in ekonomskih virov, da se lahko podpira vzdržna razvojna strategija.
|
3. Vietovė, kuriai taikoma strategija turi būti vientisa ir turėti pakankamai žmogiškųjų, finansinių ir ekonominių išteklių perspektyviai plėtros strategijai remti.
|
|
4. Lokalne akcijske skupine izberejo projekte, ki se financirajo v okviru strategije. Izberejo lahko tudi projekte sodelovanja.
|
4. Vietos veiklos grupės pasirenka pagal šią strategiją finansuotinus projektus. Jos taip pat gali pasirinkti bendradarbiavimo projektus.
|
|
Člen 63
|
63 straipsnis
|
|
Ukrepi
|
Priemonės
|
|
Podpora, ki se dodeli v okviru osi Leader, je namenjena:
|
Parama pagal Leader kryptį skiriama:
|
|
(a) izvajanju lokalnih razvojnih strategij, kakor je določeno v členu 62(1)(a), z namenom, da se dosežejo cilji v okviru ene ali več osi iz oddelkov 1, 2 in 3;
|
a) 62 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoms vietos plėtros strategijoms įgyvendinti siekiant 1, 2 ir 3 skirsniuose apibrėžtų vienos arba daugiau kitų trijų krypčių tikslų;
|
|
(b) izvajanju projektov sodelovanja, ki vključujejo cilje iz točke (a);
|
b) bendradarbiavimo projektams, apimantiems pagal a punktą pasirinktus tikslus, įgyvendinti;
|
|
(c) vodenje lokalnih akcijskih skupin, pridobivanje strokovnih znanj in animacija območij, kot je določeno v členu 59.
|
c) vietos veiklos grupės veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti, kaip nurodyta 59 straipsnyje.
|
|
Člen 64
|
64 straipsnis
|
|
Izvajanje lokalnih strategij
|
Vietos strategijų įgyvendinimas
|
|
Če se dejavnosti v okviru lokalne strategije ujemajo z ukrepi iz te uredbe za druge osi, se uporabijo ustrezni pogoji v skladu z oddelki 1, 2 in 3.
|
Jeigu pagal vietos strategiją vykdomos operacijos atitinka šiame reglamente apibrėžtas priemones kitoms kryptims, taikomi atitinkami reikalavimai pagal 1, 2 ir 3 skirsnius.
|
|
Člen 65
|
65 straipsnis
|
|
Sodelovanje
|
Bendradarbiavimas
|
|
1. Podpora iz člena 63(b) se dodeli medregijskim ali čezmejnim projektom sodelovanja.
|
1. 63 straipsnio b punkte nurodyta parama skiriama teritorinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektams.
|
|
"Medregijsko sodelovanje" pomeni sodelovanje znotraj države članice. "Čezmejno sodelovanje" pomeni sodelovanje med območji različnih držav članic in z območji tretjih držav.
|
Teritorinis bendradarbiavimas – tai bendradarbiavimas valstybėje narėje. Tarptautinis bendradarbiavimas – tai bendradarbiavimas tarp teritorijų skirtingose valstybėse narėse ir su teritorijomis trečiosiose šalyse.
|
|
2. Podpora se lahko odobri samo za izdatke, ki se nanašajo na območja znotraj Skupnosti.
|
2. Tik su Bendrijos teritorijomis susijusios išlaidos atitinka paramos skyrimo reikalavimus.
|
|
3. Člen 64 se uporablja tudi za projekte sodelovanja.
|
3. 64 straipsnis taip pat taikomas bendradarbiavimo projektams.
|
|
POGLAVJE II
|
II SKYRIUS
|
|
TEHNIČNA POMOČ
|
Techninė pagalba
|
|
Člen 66
|
66 straipsnis
|
|
Financiranje tehnične pomoči
|
Techninės pagalbos finansavimas
|
|
1. V skladu s členom 5 Uredbe 1290/2005 lahko EKSRP na pobudo Komisije in/ali v njenem imenu porabi do 0,25 % letno dodeljenih sredstev za financiranje ukrepov za pripravo, spremljanje, administrativno pomoč, vrednotenje in nadziranje. Ti ukrepi se izvajajo v skladu s členom 53(2) Uredbe Sveta (ES, Euratom) št. 1605/2002 z dne 25. junija 2002 o finančni uredbi, ki se uporablja za splošni proračun Evropskih skupnosti [21], in z vsemi ostalimi določbami te uredbe ter v skladu z določbami o izvajanju, ki se uporabljajo pri tej vrsti izvrševanja proračuna.
|
1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 5 straipsnį EŽŪFKP Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu iki 0,25 % metinių lėšų gali panaudoti rengimo, stebėsenos, administracinės paramos, vertinimo ir kontrolės priemonėms finansuoti. Šie veiksmai vykdomi pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento [21] 53 straipsnio 2 dalį, kitas to reglamento nuostatas ir jo įgyvendinimo nuostatas, taikomas šiai biudžeto vykdymo formai.
|
|
2. Na pobudo držav članic lahko EKSRP za vsak program razvoja podeželja financira dejavnosti priprave, upravljanja, spremljanja, vrednotenja ter informiranja in nadzora, ki se nanašajo na podporo programu.
|
2. Valstybių narių iniciatyva EŽŪFKP gali finansuoti kiekvienos kaimo plėtros programos rengimą, valdymą, stebėseną, vertinimą ir informavimo bei kontrolės veiklą.
|
|
Tem ukrepom se lahko nameni do 4 % celotnega zneska za vsako dejavnost.
|
Šiai veiklai gali būti skiriama iki 4 % bendros kiekvienai programai skiriamos sumos.
|
|
3. Znotraj omejitve iz odstavka 2 se nameni znesek za vzpostavitev in delovanje nacionalne mreže za podeželje iz člena 68.
|
3. Neviršijant 2 dalyje nustatytų ribų, skiriama suma 68 straipsnyje nurodytam nacionaliniam kaimo tinklui sukurti ir jam veikti.
|
|
Države članice z regionalnimi programi lahko v odobritev predložijo poseben program za vzpostavitev in delovanje njihove nacionalne mreže za podeželje.
|
Valstybės narės, turinčios regionines programas, gali pateikti tvirtinimui konkrečią jų nacionalinio kaimo tinklo sukūrimo ir veikimo programą.
|
|
Podrobnosti v zvezi z vzpostavitvijo in delovanjem nacionalne mreže za podeželje se določijo v skladu s postopkom iz člena 90(2).
|
Nacionalinio kaimo tinklo sukūrimo ir veikimo išsamios sąlygos nustatomos 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
|
|
Člen 67
|
67 straipsnis
|
|
Evropska mreža za razvoj podeželja
|
Europos kaimo plėtros tinklas
|
|
V skladu s členom 66(1) se za povezovanje nacionalnih mrež, organizacij in uprav, ki delujejo na področju razvoja podeželja na ravni Skupnosti, vzpostavi Evropska mreža za razvoj podeželja.
|
Europos kaimo plėtros tinklas, skirtas kaimo plėtros srityje Bendrijos lygmeniu veikiantiems nacionaliniams tinklams, organizacijoms ir administracijoms sujungti, kuriamas pagal 66 straipsnio 1 dalį.
|
|
Cilji mreže so:
|
Tinklo tikslai:
|
|
(a) zbirati, analizirati in širiti informacije o ukrepih za razvoj podeželja Skupnosti;
|
a) rinkti, analizuoti ir skleisti informaciją apie Bendrijos kaimo plėtros priemones;
|
|
(b) na ravni Skupnosti zbirati, širiti in utrjevati dobre prakse razvoja podeželja;
|
b) rinkti, skleisti ir įtvirtinti Bendrijos lygmeniu gerą kaimo plėtros praktiką;
|
|
(c) zagotavljati informacije o razvoju na podeželskih območjih Skupnosti in tretjih držav;
|
c) teikti informaciją apie pokyčius Bendrijos kaimo vietovėse ir trečiosiose šalyse;
|
|
(d) na ravni Skupnosti organizirati srečanja in seminarje za tiste, ki so aktivno vključeni v razvoj podeželja;
|
d) Bendrijos lygmeniu organizuoti susitikimus ir seminarus aktyviai prisidedantiems prie kaimo plėtros;
|
|
(e) vzpostaviti in upravljati strokovne mreže z namenom, da se olajša izmenjava strokovnih znanj ter podpira izvajanje in vrednotenje politike razvoja podeželja;
|
e) sukurti ir naudoti ekspertų tinklus siekiant supaprastinti keitimąsi patirtimi ir remti kaimo plėtros politikos įgyvendinimą bei vertinimą;
|
|
(f) podpirati nacionalne mreže in pobude za čezmejno sodelovanje.
|
f) remti nacionalinius tinklus ir tarptautines bendradarbiavimo iniciatyvas.
|
|
Člen 68
|
68 straipsnis
|
|
Nacionalna mreža za podeželje
|
Nacionalinis kaimo tinklas
|
|
1. Vsaka država članica ustanovi nacionalno mrežo za podeželje, ki združuje vse organizacije in upravne organe, ki sodelujejo pri razvoju podeželja.
|
1. Kiekviena valstybė narė sukuria nacionalinį kaimo tinklą, jungiantį prie kaimo plėtros prisidedančias organizacijas ir administracijas.
|
|
2. Znesek iz prvega pododstavka člena 66(3) se dodeli:
|
2. 66 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje nurodyta suma naudojama:
|
|
(a) za strukture, potrebne za vodenje mreže;
|
a) struktūroms, kurių reikia tinklui naudoti;
|
|
(b) za akcijski načrt, ki vsebuje vsaj identifikacijo in analizo prenosljivih dobrih praks ter zbiranje informacij o njih, upravljanje mreže, organizacijo izmenjave izkušenj in znanja, pripravo programov usposabljanja za lokalne akcijske skupine v postopku nastajanja ter tehnično pomoč za medregijsko in čezmejno sodelovanje.
|
b) veiksmų planui, kurį sudaro bent jau geros perduotinos praktikos nustatymas ir analizė, informacijos apie šią praktiką teikimas, tinklo valdymas, keitimosi patirtimi ir praktine patirtimi organizavimas bei mokymo programų rengimas vietos veiklos grupėms mokymo ir techninės pagalbos teritoriniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui procese.
|
|
NASLOV V
|
V ANTRAŠTINĖ DALIS
|
|
PRISPEVEK IZ SKLADA
|
FONDO ĮNAŠAS
|
|
Člen 69
|
69 straipsnis
|
|
Sredstva in njihovo razdeljevanje
|
Ištekliai ir jų skirstymas
|
|
1. Znesek podpore Skupnosti za razvoj podeželja po tej uredbi za obdobje od 1. januarja 2007 do 31. decembra 2013, letna razdelitev in najmanjši zneski, ki bodo skoncentrirani v upravičenih regijah po konvergenčnem cilju, določi Svet na predlog Komisije in s kvalificirano večino, v skladu s finančno perspektivo za obdobje 2007 do 2013 in Med-institucionalnim sporazumom o proračunski disciplini in izboljšanju proračunskega postopka za isto obdobje.
|
1. Bendrijos paramos kaimo plėtrai sumą pagal šį reglamentą laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., jos metinį išskirstymą ir minimalią sumą, skiriamą regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą, kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nustato Taryba pagal 2007–2013 m. laikotarpio finansinę perspektyvą ir Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo tam pačiam laikotarpiui.
|
|
2. 0,25 % sredstev iz odstavka 1 se nameni tehnični pomoči za Komisijo, kakor je določeno v členu 66(1).
|
2. 0,25 % 1 dalyje nurodytų lėšų skiriama Komisijos techninei pagalbai, kaip nurodyta 66 straipsnio 1 dalyje.
|
|
3. Zaradi načrtovanja zneskov iz odstavka 1 in njihove poznejše vključitve v splošni proračun Evropskih skupnosti se ti zneski indeksirajo z 2 % na leto.
|
3. 1 dalyje nurodytoms sumoms jų programavimo ir vėlesnio įtraukimo į Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą tikslais taikomas metinis 2 % indeksavimas.
|
|
4. Komisija po državah članicah določi letno razdelitev zneskov iz odstavka 1, po odbitku zneskov iz odstavka 2 in ob upoštevanju:
|
4. Komisija atlieka 1 dalyje nurodytų sumų metinį išskirstymą pagal valstybę narę, atimdama 2 dalyje nurodytą sumą ir atsižvelgdama į:
|
|
(a) zneskov, rezerviranih za regije, ki so upravičene do pomoči v okviru konvergenčnega cilja;
|
a) sumas, skiriamas regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą;
|
|
(b) pretekle učinkovitosti poslovanja; in
|
b) atliktos veiklos rezultatus, ir
|
|
(c) posebnih situacij in potreb, na podlagi objektivnih kriterijev.
|
c) konkrečias situacijas ir poreikius, pagrįstus objektyviais kriterijais.
|
|
5. Poleg zneskov iz odstavka 4 države članice za namen programiranja upoštevajo tudi zneske, ki so posledica modulacije, kakor je določeno v členu 12(2) Uredbe (ES) št. 1290/2005.
|
5. Be 4 dalyje nurodytų sumų, programavimo tikslais valstybės narės atsižvelgia į dėl moduliavimo susidarančias sumas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 12 straipsnio 2 dalyje.
|
|
6. Komisija zagotovi, da celotni letni znesek dodeljenih sredstev EKSRP, ki izhaja iz Usmerjevalnega oddelka EKUJS za vsako državo članico na podlagi te uredbe ter iz ESRR, KS in ESS v skladu s predpisi Skupnosti o splošnih določbah o ESRR, ESS in KS, ki velja za te sklade za obdobje od 1. januarja 2007 do 31. decembra 2013, vključno s prispevkom ESRR, v skladu z zakonodajo Skupnosti, ki velja za Evropski sosedski instrument, iz Predpristopnega instrumenta v skladu z zakonodajo Skupnosti, ki velja za ta instrument in iz tistega dela FIUR, ki prispeva h konvergenčnem cilju, za posamezno državo članico ne presega 4 % njenega BDP, kakor je bil ocenjen ob sprejetju Medinstitucionalnega sporazuma o proračunski disciplini in izboljšanju proračunskega postopka.
|
6. Komisija užtikrina, kad bendros metinės EŽŪFKP lėšos, kurias valstybė narė gauna pagal šį reglamentą iš EŽŪOGF orientavimo dalies, taip pat iš ERPF, ESF bei SF pagal Bendrijos teisės aktus, nustatančius bendrąsias nuostatas, reglamentuojančias šiuos fondus laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., įskaitant ERPF įnašą pagal Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius Europos kaimynystės instrumentą, iš pasirengimo narystei instrumento pagal Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius šį instrumentą, ir iš ŽOFI dalies, prisidedančios prie konvergencijos tikslo, neviršija tos valstybės narės 4 % BVP, nustatyto Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo priėmimo metu.
|
|
Člen 70
|
70 straipsnis
|
|
Prispevki iz Sklada
|
Fondo įnašas
|
|
1. V odločitvi, s katero se sprejme program razvoja podeželja, mora biti določen najvišji prispevek EKSRP za vsako os v okviru meja prožnosti, ki se jih določi v skladu s postopkom iz člena 90(2). Kadar je to potrebno, morajo biti v odločitvi jasno prikazana sredstva, odobrena regijam, ki so upravičene do pomoči v okviru konvergenčnega cilja.
|
1. Kaimo plėtros programą patvirtinančiame sprendime nustatomas didžiausias EŽŪFKP įnašas kiekvienai krypčiai neviršijant lankstumo ribos, kuri turi būti nustatyta 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Šiame sprendime prireikus aiškiai nustatomi asignavimai, skiriami regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą.
|
|
2. Prispevki EKSRP se izračunajo na osnovi celotnega zneska upravičenih javnih izdatkov.
|
2. EŽŪFKP įnašas apskaičiuojamas pagal reikalavimus atitinkančią viešųjų išlaidų sumą.
|
|
3. Za vsako os se določi stopnja prispevkov EKSRP.
|
3. Kiekvienai krypčiai nustatomas EŽŪFKP įnašo lygis:
|
|
(a) Za os 1 (konkurenčnost) in os 3 (diverzifikacija in kakovost življenja) pa tudi za tehnično pomoč iz člena 66(2) se uporabljajo naslednje zgornje meje:
|
a) 1 krypčiai (konkurencingumas) ir 3 krypčiai (įvairinimas ir gyvenimo kokybė), taip pat techninei pagalbai pagal 66 straipsnio 2 dalį atitinkamai taikomos šios viršutinės ribos:
|
|
(i) 75 % upravičenih javnih izdatkov v regijah, upravičenih po konvergenčnem cilju;
|
i) 75 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų regionuose, atitinkančiuose reikalavimus pagal konvergencijos tikslą;
|
|
(ii) 50 % upravičenih javnih izdatkov v drugih regijah.
|
ii) 50 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų kituose regionuose.
|
|
(b) Za os 2 (izboljšanje okolja in podeželja) in os 4 (Leader) se upoštevajo naslednje zgornje meje:
|
b) 2 krypčiai (aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas) ir 4 krypčiai (Leader) atitinkamai taikomos šios viršutinės ribos:
|
|
(i) 80 % upravičenih javnih izdatkov v regijah upravičenih po konvergenčnem cilju;
|
i) 80 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų regionuose, atitinkančiuose reikalavimus pagal konvergencijos tikslą;
|
|
(ii) 55 % upravičenih javnih izdatkov v drugih regijah.
|
ii) 55 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų kituose regionuose.
|
|
Najnižja stopnja prispevkov EKSRP na ravni osi je 20 %.
|
Mažiausias EŽŪFKP įnašo lygis krypčiai yra 20 %.
|
|
4. Ne glede na zgornje meje, določene v odstavku 3, se lahko pri programih za najbolj oddaljene regije in manjše Egejske otoke, v smislu Uredbe (EGS) št. 2019/93, prispevki EKSRP povečajo do 85 %.
|
4. Nepaisant 3 dalyje nustatytų viršutinių ribų, EŽŪFKP įnašas gali būti didinamas iki 85 % atokiausių regionų ir mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93, programoms.
|
|
5. Za države članice, ki na podlagi drugega pododstavka člena 66(3) izberejo poseben program, je gornja meja prispevka EKSRP 50 % upravičenih javnih izdatkov.
|
5. Valstybėms narėms, pasirenkančioms konkrečią programą pagal 66 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą, nustatoma 50 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų sudaranti EŽŪFKP įnašo viršutinė riba.
|
|
6. Ukrepi tehnične pomoči, ki so bili sprejeti na pobudo Komisije ali v njenem imenu, se lahko financirajo 100 %.
|
6. Techninės pagalbos priemonės, kurių imamasi Komisijos iniciatyva arba jos vardu, gali būti finansuojamos 100 %.
|
|
7. Izdatek, ki ga sofinancira EKSRP, ne more biti hkrati sofinanciran s prispevki iz Strukturnih skladov, KS ali drugih finančnih instrumentov Skupnosti.
|
7. EŽŪFKP bendrai finansuojamos išlaidos negali būti bendrai finansuojamos struktūrinių fondų, SF arba bet kurio kito Bendrijos finansinio instrumento įnašu.
|
|
Lahko se financira samo v okviru ene osi programa razvoja podeželja. Ko dejavnost spada pod ukrepe iz več kot ene osi, se izdatek pripiše prevladujoči osi.
|
Jos gali būti bendrai finansuojamos tik pagal vieną kaimo plėtros programos kryptį. Kai operacijai taikomos daugiau nei vienos krypties priemonės, išlaidos priskiriamos dominuojančiai krypčiai.
|
|
8. Pri javnih izdatkih za pomoč podjetjem se upoštevajo omejitve, ki veljajo za državno pomoč, razen če ta uredba ne določa drugače.
|
8. Viešosios išlaidos įmonėms remti atitinka valstybės pagalbai nustatytas pagalbos ribas, išskyrus atvejus, jei šiame reglamente numatyta kitaip.
|
|
Člen 71
|
71 straipsnis
|
|
Upravičenost izdatkov
|
Reikalavimus atitinkančios išlaidos
|
|
1. Brez poseganja v člen 39(1) Uredbe (ES) št. 1290/2005 izdatek pride v poštev za prispevek EKSRP, če ustrezno pomoč dejansko izplača plačilna agencija med 1. januarjem 2007 in 31. decembrom 2015. Sofinancirane dejavnosti se ne smejo zaključiti pred datumom začetka upravičenosti do pomoči.
|
1. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 39 straipsnio 1 dalies, išlaidos atitinka reikalavimus EŽŪFKP finansavimui gauti, jei atitinkamą pagalbos sumą 2007 m. sausio 1 d.– 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu faktiškai sumoka mokėjimo agentūra. Bendrai finansuojamos operacijos neturėtų būti baigtos iki pradinės išlaidų atitikimo reikalavimams datos.
|
|
Nov izdatek, dodan ob spremembi programa iz člena 19, pride v poštev od datuma, ko Komisija prejme prošnjo za spremembo programa.
|
Naujos išlaidos, pridedamos keičiant 19 straipsnyje nurodytą programą, atitinka reikalavimus nuo tos dienos, kai Komisija gauna prašymą pakeisti programą.
|
|
2. Izdatki pridejo v poštev za prispevke iz EKSRP samo, če so nastali pri dejavnostih, za katere se je odločil organ upravljanja zadevnega programa ali programa v okviru njegove odgovornosti na podlagi izbirnih meril, ki jih določi pristojni organ.
|
2. Išlaidos atitinka reikalavimus EŽŪFKP finansavimui gauti tik tuo atveju, jei jos susijusios su operacijomis, kurias pagal kompetentingos įstaigos nustatytus atrankos kriterijus atrinko atitinkamos programos valdymo institucija arba kurios buvo atrinktos jos atsakomybe.
|
|
3. Pravila o upravičenosti izdatkov se določijo na nacionalni ravni ob upoštevanju posebnih pogojev, ki so bili v tej uredbi določeni za nekatere ukrepe za razvoj podeželja.
|
3. Taisyklės dėl išlaidų atitikimo reikalavimams nustatomos nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytas specialias sąlygas tam tikroms kaimo plėtros priemonėms.
|
|
Izdatki, ki ne pridejo v poštev za prispevek EKSRP:
|
Reikalavimų EŽŪFKP finansavimui gauti neatitinka šios išlaidos:
|
|
(a) DDV, razen nepovratni DDV, ki ga dejansko in dokončno plačajo drugi upravičenci, ki pa niso oproščeni davka, kot to določa prvi pododstavek člena 4(5) Šeste direktive Sveta o DDV 77/388/EGS z dne 17. maja 1977 o uskladitvi zakonodaje držav članic o davkih na dohodek - Skupni sistem davka na dodano vrednost: skupna osnova za odmero [22];
|
a) PVM, išskyrus negražintiną PVM, kurį faktiškai ir galutinai sumoka paramos gavėjai, nesantys 1977 m. gegužės 17 d. šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas [22] 4 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje minimais neapmokestinamaisiais asmenimis;
|
|
(b) obresti za dolgove, brez poseganja v odstavek 5;
|
b) skolos palūkanos, nepažeidžiant 5 dalies;
|
|
(c) odkup zemljišča, katerega strošek presega 10 % vseh upravičenih izdatkov pri zadevni dejavnosti. V izjemnih in ustrezno utemeljenih primerih se lahko za dejavnosti v zvezi z varstvom okolja določijo višji odstotki.
|
c) žemės, kainuojančios daugiau nei 10 % visų atitinkamos operacijos reikalavimus atitinkančių išlaidų, pirkimas. Išimtiniais ir deramai pagrįstais atvejais gali būti nustatytas didesnis procentinis dydis operacijoms, susijusioms su aplinkos išsaugojimu.
|
|
4. Odstavki 1 do 3 se ne uporabljajo za člen 66(1).
|
4. 1–3 dalys netaikomos 66 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
|
|
5. Ne glede na odstavek 3(b) se lahko prispevek EKSRP izplača tudi v drugačni obliki, kot je nepovratna neposredna pomoč. Natančna pravila se določijo v skladu s postopkom iz člena 90(2).
|
5. Nepaisant 3 dalies b punkto, EŽŪFKP finansavimas gali būti skiriamas ir kitokia nei negrąžinamos tiesioginės paramos forma. Išsamios taisyklės apibrėžiamos 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
|
|
Člen 72
|
72 straipsnis
|
|
Trajnost dejavnosti, vezanih na naložbe
|
Su investicijomis susijusių operacijų trukmė
|
|
1. Brez poseganja v pravila, ki se nanašajo na svobodo opravljanja storitev in svobodo ustanavljanja v smislu členov 43 in 49 Pogodbe, mora država članica zagotoviti, da ohrani prispevek EKSRP za naložbeno dejavnost, če pri tej dejavnosti v roku petih let od odločbe o financiranju, ki jo sprejme organ upravljanja, ne pride do bistvene spremembe, ki:
|
1. Nepažeidžiant įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas taisyklių, kaip apibrėžta Sutarties 43 ir 49 straipsniuose, valstybė narė užtikrina, kad investicinė operacija bus toliau finansuojama iš EŽŪFKP, jei per penkerius metus nuo valdymo institucijos sprendimo skirti finansavimą nepadaromas esminis tos operacijos pakeitimas, kuris:
|
|
(a) vpliva na njeno naravo ali pogoje izvajanja ali pa daje neupravičeno prednost kakemu podjetju ali javni organizaciji;
|
a) paveikia jos pobūdį ar įgyvendinimo reikalavimus arba suteikia pernelyg didelį pranašumą įmonei ar viešajai įstaigai;
|
|
(b) izvira iz spremembe narave lastništva dela infrastrukture ali pa iz prenehanja ali premestitve proizvodne dejavnosti.
|
b) įvyksta dėl infrastruktūros objekto nuosavybės pobūdžio pasikeitimo arba dėl gamybinės veiklos nutraukimo ar perkėlimo į kitą vietą.
|
|
2. Neupravičeno izplačani zneski se povrnejo v skladu s členom 33 Uredbe (ES) št. 1290/2005.
|
2. Netinkamai išmokėtos sumos susigrąžinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 33 straipsnį.
|
|
NASLOV VI
|
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
|
|
UPRAVLJANJE, NADZOR IN INFORMIRANJE
|
VALDYMAS, KONTROLĖ IR INFORMAVIMAS
|
|
POGLAVJE I
|
I SKYRIUS
|
|
UPRAVLJANJE IN NADZOR
|
VALDYMAS IR KONTROLĖ
|
|
Člen 73
|
73 straipsnis
|
|
Odgovornosti Komisije
|
Komisijos pareigos
|
|
Z namenom zagotavljanja dobrega finančnega poslovodenja v okviru deljenega upravljanja v skladu s členom 274 Pogodbe, Komisija izvaja ukrepe in nadzor iz člena 9(2) Uredbe (ES) št. 1290/2005.
|
Atsižvelgiant į bendrą valdymą, siekdama užtikrinti patikimą finansų valdymą pagal Sutarties 274 straipsnį, Komisija taiko Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas priemones ir vykdo kontrolę.
|
|
Člen 74
|
74 straipsnis
|
|
Odgovornosti držav članic
|
Valstybių narių pareigos
|
|
1. Z namenom zagotavljanja učinkovite zaščite finančnih interesov Skupnosti, države članice sprejmejo vse zakonodajne, zakonske in administrativne ukrepe, ki so določeni v členu 9(1) Uredbe št. 1290/2005.
|
1. Siekiant užtikrinti, kad Bendrijos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnio 1 dalį.
|
|
2. Za vsak program razvoja podeželja države članice imenujejo naslednje organe:
|
2. Valstybės narės kiekvienai kaimo plėtros programai paskiria šias institucijas:
|
|
(a) organ upravljanja, ki je zadolžen za upravljanje zadevnega programa in je lahko javna ali zasebna organizacija, delujoča na nacionalni ali regionalni ravni, ali pa država članica sama, če izvaja to nalogo;
|
a) valdymo instituciją, kuri gali būti valstybinė arba privati įstaiga, veikianti nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu, arba tą užduotį atlikti ir būti atsakinga už atitinkamos programos valdymą gali valstybė narė;
|
|
(b) akreditirana plačilna agencija v smislu člena 6 Uredbe (ES) št. 1290/2005;
|
b) akredituotą mokėjimo agentūrą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 6 straipsnyje;
|
|
(c) certifikacijski organ v smislu člena 7 Uredbe (ES) št. 1290/2005.
|
c) sertifikavimo įstaigą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 7 straipsnyje.
|
|
3. Države članice za vsak program razvoja podeželja zagotovijo uvedbo ustreznega sistema upravljanja in nadzora, ki zagotavlja jasno dodelitev in ločitev nalog med organom upravljanja in ostalimi organi. Države članice so odgovorne za zagotavljanje učinkovitega delovanja sistemov v celotnem programskem obdobju.
|
3. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienai kaimo plėtros programai būtų nustatoma atitinkama valdymo ir kontrolės sistema, užtikrinanti aiškų valdymo institucijos ir kitų įstaigų funkcijų pasiskirstymą ir atskyrimą. Valstybės narės atsako už veiksmingą sistemų darbą programos vykdymo laikotarpiu.
|
|
4. Države članice izvajajo nadzor v skladu z natančnimi izvedbenimi pravili, določenimi v skladu s postopkom iz člena 90(2) ob upoštevanju vrste in intenzivnosti nadzora, ki so prilagojena naravi različnih ukrepov za razvoj podeželja.
|
4. Valstybės narės vykdo kontrolę pagal išsamias įgyvendinimo taisykles, patvirtintas 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ypač atsižvelgdamos į kontrolės, priderintos prie įvairių kaimo plėtros priemonių pobūdžio, rūšį ir intensyvumą.
|
|
Člen 75
|
75 straipsnis
|
|
Organ upravljanja
|
Valdymo institucija
|
|
1. Organ upravljanja je odgovoren za učinkovito, smotrno in pravilno vodenje in izvajanje programa, še posebej pa mora:
|
1. Valdymo institucija atsako už efektyvų, veiksmingą ir teisingą vadovavimą programai bei jos įgyvendinimą, visų pirma:
|
|
(a) zagotavljati, da so dejavnosti izbrane za financiranje v skladu z merili, ki se uporabljajo za program razvoja podeželja;
|
a) užtikrina, kad operacijos finansavimui būtų atrenkamos pagal kaimo plėtros programai taikomus kriterijus;
|
|
(b) zagotavljati sistem za beleženje in vzdrževanje statističnih podatkov o izvajanju v računalniški obliki, primerni za namene spremljanja in vrednotenja;
|
b) užtikrina, kad būtų sukurta sistema statistinei informacijai apie operacijų įgyvendinimą registruoti ir saugoti kompiuterinėse laikmenose, kuri būtų tinkama stebėsenai ir vertinimui;
|
|
(c) zagotavljati, da so upravičenci in ostali subjekti, ki sodelujejo pri izvajanju dejavnosti:
|
c) užtikrina, kad paramos gavėjai ir kitos įstaigos, dalyvaujančios operacijų įgyvendinime:
|
|
(i) obveščeni o svojih obveznostih, ki so posledica dodelitve pomoči, in da uporabljajo ločen računovodski sistem ali pa ustrezne računovodske kode za vse transakcije, ki so povezane z dejavnostjo;
|
i) būtų informuojamos apie įsipareigojimus, atsirandančius dėl skirtos pagalbos, ir taikytų atskirą apskaitos sistemą arba atitinkamą apskaitos kodą visiems su operacija susijusiems sandoriams;
|
|
(ii) da se zavedajo zahtev v zvezi z dostavljanjem podatkov organu upravljanja ter evidenco učinkov in rezultatov;
|
ii) žinotų apie duomenų teikimo valdymo institucijai ir pajėgumų bei rezultatų registravimo reikalavimus;
|
|
(d) zagotavljati, da je vrednotenje programa izvedeno v časovnih rokih, določenih v tej uredbi, in v skladu s skupnim okvirom spremljanja in vrednotenja ter da so njegovi rezultati predloženi ustreznim nacionalnim organom in Komisiji;
|
d) užtikrina, kad programos būtų įvertintos per šiame reglamente nustatytus terminus ir atitiktų bendrą stebėsenos bei vertinimo sistemą, ir atitinkamoms nacionalinėms institucijoms bei Komisijai būtų pateikti atliktų įvertinimų rezultatai;
|
|
(e) voditi nadzorni odbor in mu pošiljati dokumente, potrebne za spremljanje izvajanja programa z vidika njegovih posebnih ciljev;
|
e) vadovauja Stebėsenos komitetui ir siunčia jam programos įgyvendinimui stebėti būtinus dokumentus, atsižvelgdama į konkrečius jos tikslus;
|
|
(f) zagotavljati upoštevanje obveznosti, ki se nanašajo na obveščanje javnosti iz člena 76;
|
f) užtikrina 76 straipsnyje nurodytų pareigų dėl viešumo laikymąsi;
|
|
(g) sestaviti letno poročilo o napredku in ga, potem ko ga sprejme nadzorni odbor, predložiti Komisiji;
|
g) rengia metų pažangos ataskaitą ir, ją patvirtinus Stebėsenos komitetui, pateikia Komisijai;
|
|
(h) zagotavljati, da plačilna agencija pred odobritvijo plačil prejme vse potrebne informacije, zlasti tiste o uporabljenih postopkih in kakršnih koli kontrolah, ki se izvajajo za dejavnosti, izbrane za financiranje.
|
h) užtikrina, kad mokėjimo agentūra, prieš patvirtinant išmokas, gautų visą būtiną informaciją, pirmiausia apie atliktas procedūras ir finansavimui atrinktų operacijų kontrolę.
|
|
2. V primeru, da se del njegovih nalog prenese na drugo organizacijo, mora organ upravljanja ohraniti celotno odgovornost za učinkovitost in pravilnost vodenja in izvajanja teh nalog.
|
2. Jei valdymo institucija perduoda savo užduočių dalį kitai įstaigai, ji išlieka visiškai atsakinga už tų užduočių veiksmingą ir teisingą valdymą bei įgyvendinimą.
|
|
POGLAVJE II
|
II SKYRIUS
|
|
INFORMIRANJE IN OBVEŠČANJE JAVNOSTI
|
INFORMAVIMAS IR VIEŠUMAS
|
|
Člen 76
|
76 straipsnis
|
|
Informiranje in obveščanje javnosti
|
Informavimas ir viešumas
|
|
1. Države članice posredujejo informacije in obveščajo javnost o nacionalnih strateških načrtih, programih razvoja podeželja in prispevkih Skupnosti.
|
1. Valstybės narės skelbia ir teikia informaciją apie nacionalinės strategijos planus, kaimo plėtros programas ir Bendrijos įnašą.
|
|
Te informacije so namenjeni splošni javnosti. Posebej izpostavljajo vlogo Skupnosti in zagotavljajo transparentnost pomoči EKSRP.
|
Ši informacija skiriama plačiajai visuomenei. Ja atkreipiamas dėmesys į Bendrijos vaidmenį ir užtikrinamas EŽŪFKP paramos skaidrumas.
|
|
2. Organ upravljanja programa je odgovoren za obveščanje javnosti o njem:
|
2. Programos valdymo institucija atsako už programos viešumą:
|
|
(a) možne upravičence, strokovna združenja, ekonomske in socialne partnerje, organizacije za spodbujanje enakosti med moškimi in ženskami in ustrezne nevladne organizacije, vključno z okoljskimi, obvešča o možnostih, ki jih nudi program, in o pravilih za pristop k finančni podpori iz programa;
|
a) ji informuoja galimus paramos gavėjus, profesines organizacijas, ekonominius ir socialinius partnerius, vyrų ir moterų lygybę skatinančias įstaigas ir atitinkamas nevyriausybines organizacijas, įskaitant aplinkos apsaugos organizacijas, apie tos programos siūlomas galimybes ir apie taisykles programos finansavimui gauti;
|
|
(b) upravičence obvešča o prispevku Skupnosti;
|
b) ji informuoja paramos gavėjus apie Bendrijos įnašą;
|
|
(c) splošno javnost obvešča o vlogi, ki jo ima Skupnost v programih, in o njihovih rezultatih.
|
c) ji informuoja plačiąją visuomenę apie Bendrijos vaidmenį programose ir su tuo susijusius rezultatus.
|
|
NASLOV VII
|
VII ANTRAŠTINĖ DALIS
|
|
SPREMLJANJE IN VREDNOTENJE
|
STEBĖSENA IR VERTINIMAS
|
|
POGLAVJE I
|
I SKYRIUS
|
|
SPREMLJANJE
|
STEBĖSENA
|
|
Člen 77
|
77 straipsnis
|
|
Nadzorni odbor
|
Stebėsenos komitetas
|
|
1. Za vsak program razvoja podeželja se v obdobju največ treh mesecev po odločbi o odobritvi programa ustanovi nadzorni odbor.
|
1. Stebėsenos komitetas kiekvienai kaimo plėtros programai sudaromas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo patvirtinti programą.
|
|
Vsak nadzorni odbor sestavi svoj poslovnik znotraj institucionalnega, pravnega in finančnega okvira zadevne države članice ter ga sprejme sporazumno z organom upravljanja, da zagotovi opravljanje svojih dolžnosti v skladu s to uredbo.
|
Kiekvienas Stebėsenos komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles pagal atitinkamos valstybės narės institucinę, teisinę ir finansinę sistemą ir, valdymo institucijai pritarus, jas patvirtina, kad galėtų vykdyti pareigas pagal šį reglamentą.
|
|
2. Vsakemu nadzornemu odboru predseduje predstavnik države članice ali organa upravljanja.
|
2. Kiekvienam Stebėsenos komitetui pirmininkauja valstybės narės arba valdymo institucijos atstovas.
|
|
Država članica določi njegovo sestavo, vključno s partnerji iz člena 6(1).
|
Valstybė narė sprendžia dėl jo sudėties ir įtraukia 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus partnerius.
|
|
Predstavniki Komisije lahko na lastno pobudo sodelujejo pri delu nadzornega odbora kot svetovalci.
|
Komisijos atstovai savo iniciatyva gali dalyvauti Stebėsenos komiteto darbe ir turi jame patariamojo balso teisę.
|
|
3. Države članice z regionalnimi programi lahko ustanovijo nacionalni odbor za spremljanje, ki usklajuje izvajanje teh programov v zvezi z nacionalno strategijo in črpanje finančnih sredstev.
|
3. Valstybės narės, turinčios regionines programas, gali sudaryti nacionalinį Stebėsenos komitetą, kad koordinuoti šių programų įgyvendinimą sąryšyje su nacionaline strategija ir finansinių išteklių įsisavinimą.
|
|
Člen 78
|
78 straipsnis
|
|
Odgovornosti nadzornega odbora
|
Stebėsenos komiteto pareigos
|
|
Nadzorni odbor se mora prepričati o uspešnosti izvajanja programa razvoja podeželja. V ta namen nadzorni odbor:
|
Stebėsenos komitetas įsitikina, ar veiksmingai įgyvendinama kaimo plėtros programa. Tuo tikslu Stebėsenos komitetas:
|
|
(a) v štirih mesecih po sprejetju odločitve o odobritvi programa svetuje v zvezi z merili za izbor aktivnosti, ki bodo financirane. Merila za izbor se revidirajo glede na programske potrebe;
|
a) per keturis mėnesius nuo sprendimo dėl programos patvirtinimo priėmimo pareiškia nuomonę dėl finansuojamų operacijų atrankos kriterijų. Atrankos kriterijai patikslinami atsižvelgiant į programavimo poreikius;
|
|
(b) periodično ocenjuje napredek pri doseganju posebnih ciljev programa na podlagi dokumentov, ki jih predloži organ upravljanja;
|
b) remdamasis valdymo institucijos pateiktais dokumentais, reguliariai peržiūri pažangą, padarytą vykdant konkrečius programos uždavinius;
|
|
(c) preverja rezultate izvajanja, še posebej doseganje ciljev, ki so bili zastavljeni v okviru vsake od osi in rezultate sprotnih vrednotenj;
|
c) išnagrinėja įgyvendinimo, ypač kiekvienos krypties uždavinių įvykdymo, ir tęstinių vertinimų rezultatus;
|
|
(d) obravnava in sprejme letno poročilo o napredku in zadnje poročilo o napredku, preden sta poslani Komisiji;
|
d) svarsto ir tvirtina metų pažangos ataskaitą ir paskutinę pažangos ataskaitą prieš siunčiant jas Komisijai;
|
|
(e) lahko predlaga organu upravljanja vsako prilagoditev ali revizijo programa, ki lahko pripomore k doseganju ciljev EKSRP iz člena 4 ali k boljšemu upravljanju, vključno s finančnim poslovodenjem;
|
e) gali siūlyti valdymo institucijai pakeisti arba peržiūrėti programą, skirtą 4 straipsnyje apibrėžtiems EŽŪFKP uždaviniams pasiekti arba pagerinti vadovavimą programai, įskaitant jos finansų valdymą;
|
|
(f) obravnava in sprejme vsak predlog za spremembo vsebine iz odločbe Komisije o prispevkih iz EKSRP.
|
f) svarsto ir tvirtina bet kurį pasiūlymą iš dalies keisti Komisijos sprendimo dėl EŽŪFKP įnašo turinį.
|
|
Člen 79
|
79 straipsnis
|
|
Postopki spremljanja
|
Stebėsenos procedūros
|
|
1. Organ upravljanja in nadzorni odbor spremljata kakovost izvajanja programa.
|
1. Valdymo institucija ir Stebėsenos komitetas stebi programos įgyvendinimo kokybę.
|
|
2. Organ upravljanja in nadzorni odbor spremljata vsak program razvoja podeželja s pomočjo finančnih kazalnikov ter kazalnikov učinka in rezultatov.
|
2. Valdymo institucija ir Stebėsenos komitetas atlieka kiekvienos kaimo plėtros programos stebėseną, pasinaudodami finansiniais, pajėgumų ir rezultatų rodikliais.
|
|
Člen 80
|
80 straipsnis
|
|
Okvir skupnega spremljanja in vrednotenja
|
Bendra stebėsenos ir vertinimo sistema
|
|
Okvir skupnega spremljanja in vrednotenja se pripravi v sodelovanju med Komisijo in državami članicami ter sprejme v skladu s postopkom iz člena 90(2). Okvir določa omejeno število skupnih kazalnikov, ki se uporabljajo pri vsakem programu.
|
Bendra stebėsenos ir vertinimo sistema rengiama bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms bei tvirtinama 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Šioje sistemoje nurodomas ribotas bendrų kiekvienai programai taikomų rodiklių skaičius.
|
|
Člen 81
|
81 straipsnis
|
|
Kazalniki
|
Rodikliai
|
|
1. Napredek, učinkovitost in uspešnost programov razvoja podeželja glede na njihove cilje se meri s pomočjo kazalnikov, ki se nanašajo na izhodiščno stanje ter na finančno izvajanje, učinke, rezultate in vpliv programov.
|
1. Kaimo plėtros programų pažanga, našumas ir veiksmingumas jų tikslų atžvilgiu nustatomi pagal pradinės padėties rodiklius, taip pat pagal programų finansinį vykdymą, pajėgumus, rezultatus ir poveikį.
|
|
2. Vsak program razvoja podeželja določa omejeno število dodatnih kazalnikov, ki so značilni za ta program.
|
2. Kiekvienoje kaimo plėtros programoje nurodomas ribotas papildomų tai programai būdingų rodiklių skaičius.
|
|
3. Če to dopušča narava pomoči, se podatki, ki se nanašajo na kazalnike, razčlenijo na podlagi spola in starosti upravičencev.
|
3. Jei paramos pobūdis leidžia, su rodikliais susiję duomenys išskirstomi pagal paramos gavėjų lytį ir amžių.
|
|
Člen 82
|
82 straipsnis
|
|
Letno poročilo o napredku
|
Metų pažangos ataskaita
|
|
1. Prvič leta 2008 in do 30. junija vsako leto organ upravljanja pošlje Komisiji letno poročilo o napredku pri izvajanju programa. Organ upravljanja pošlje Komisiji zadnje letno poročilo o napredku pri izvajanju programa do 30. junija 2016.
|
1. Pirmą kartą 2008 metais ir kasmet iki birželio 30 d. valdymo institucija nusiunčia Komisijai programos įgyvendinimo metų pažangos ataskaitą. Iki 2016 m. birželio 30 d. valdymo institucija Komisijai nusiunčia paskutinę programos įgyvendinimo pažangos ataskaitą.
|
|
2. Vsako letno poročilo o napredku vsebuje naslednje elemente:
|
2. Kiekvieną metų pažangos ataskaitą sudaro šie elementai:
|
|
(a) vsakršno spremembo splošnih pogojev, ki ima neposreden vpliv na pogoje izvajanja programa, ter vsako spremembo nacionalnih politik in politik Skupnosti, ki vpliva na usklajenost EKSRP in ostalih finančnih instrumentov;
|
a) bet koks bendrų reikalavimų pasikeitimas, turintis tiesioginį poveikį programos įgyvendinimo sąlygoms, taip pat bet koks Bendrijos ir nacionalinės politikos pasikeitimas, darantis poveikį EŽŪFKP ir kitų finansinių instrumentų darnai;
|
|
(b) napredek pri programu v skladu z zadanimi cilji, določen na podlagi kazalnikov učinka in rezultata;
|
b) programos pažanga atsižvelgiant į nustatytus tikslus, remiantis pajėgumų ir rezultatų rodikliais;
|
|
(c) podatke o finančnem izvajanju programa, ki za vsak ukrep izkazujejo izdatke, izplačane upravičencem; če se program nanaša na regije v okviru konvergenčnega cilja, se izdatki prikazujejo ločeno;
|
c) finansinis programos įgyvendinimas, kiekvienai priemonei pateikiant paramos gavėjams sumokėtų išlaidų patvirtinimą; jeigu programa taikoma regionams, atitinkantiems reikalavimus pagal konvergencijos tikslą, išlaidos nurodomos atskirai;
|
|
(d) povzetek dejavnosti sprotnih vrednotenj v skladu s členom 86(3);
|
d) tęstinio vertinimo veiklos pagal 86 straipsnio 3 dalį santrauka;
|
|
(e) ukrepe organa upravljanja in nadzornega odbora, namenjene zagotavljanju kakovosti in učinkovitosti izvajanja programa, še zlasti:
|
e) valdymo institucijos ir Stebėsenos komiteto veiksmai siekiant užtikrinti programos įgyvendinimo kokybę ir veiksmingumą, visų pirma:
|
|
(i) ukrepe spremljanja in vrednotenja;
|
i) stebėsenos ir vertinimo priemonės;
|
|
(ii) povzetek večjih težav, ki so nastale pri vodenju programa, in vse ukrepe, ki so bili sprejeti, tudi tiste v zvezi s pripombami iz člena 83;
|
ii) pagrindinių problemų, iškilusių vadovaujant programai, santrauka ir taikytos priemonės, įskaitant atsakymą į pagal 83 straipsnį pareikštas pastabas;
|
|
(iii) uporabo tehnične pomoči;
|
iii) naudojimasis technine pagalba;
|
|
(iv) ukrepe za zagotavljanje obveščanja javnosti v skladu s členom 76;
|
iv) veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti, kad programa būtų paskelbta pagal 76 straipsnį;
|
|
(f) izjavo o usklajenosti s politikami Skupnosti na področju podpore, vključno z navedbo težav, ki so pri tem nastale, in ukrepov za njihovo odpravljanje;
|
f) pareiškimas, kad teikiant paramą laikomasi Bendrijos politikos sričių, įskaitant iškilusių problemų nustatymą ir joms spręsti priimtas priemones;
|
|
(g) če je to potrebno, ponovno uporabo vrnjene pomoči v skladu s členom 33 Uredbe (ES) št. 1290/2005.
|
g) prireikus – pakartotinis pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 33 straipsnį susigrąžintos pagalbos panaudojimas.
|
|
3. Na podlagi člena 26 Uredbe (ES) št. 1290/2005 je poročilo sprejemljivo, če vsebuje vse elemente, navedene v odstavku 2, in omogoča oceno izvajanja programa.
|
3. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 26 straipsnį, ataskaita laikoma priimtina, jei joje yra visi 2 dalyje išvardyti elementai ir pagal ją galima įvertinti programos įgyvendinimą.
|
|
Komisija ima na razpolago dva meseca po predložitvi letnega poročila o napredku s strani organa upravljanja, da o njem poda pripombe. Za zadnje poročilo o programu se ta rok podaljša na pet mesecev. Če Komisija v tem roku ne poda odgovora, se poročilo šteje za sprejeto.
|
Valdymo institucijai atsiuntus metų pažangos ataskaitą, Komisija gali per du mėnesius apie ją pareikšti savo nuomonę. Paskutinei programos ataskaitai tas terminas pratęsiamas iki penkių mėnesių. Jei Komisija nepateikia atsakymo iki nustatyto termino, ataskaita laikoma priimta.
|
|
4. Podrobnosti v zvezi z letnim poročilom o napredku za posamezne programe na podlagi člena 66(3) se določijo v skladu s postopkom iz člena 90(2).
|
4. Išsamios nuostatos dėl konkrečių programų pagal 66 straipsnio 3 dalį metų pažangos ataskaitų nustatomos 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
|
|
Člen 83
|
83 straipsnis
|
|
Letni pregled programov
|
Kasmetinis programų nagrinėjimas
|
|
1. Vsako leto ob predložitvi letnega poročila o napredku Komisija in organ upravljanja pregledata glavne rezultate preteklega leta v skladu s postopki, ki so določeni v dogovoru z zadevno državo članico in organom upravljanja.
|
1. Kiekvienais metais pateikus metų pažangos ataskaitą Komisija ir valdymo institucija nagrinėja pagrindinius praėjusių metų rezultatus, laikydamosi valstybės narės ir atitinkamos valdymo institucijos susitarimu nustatytinos tvarkos.
|
|
2. Po tem pregledu lahko Komisija poda pripombe državi članici in organu opravljanja, ki o tem obvesti nadzorni odbor. Država članica obvesti Komisijo o ukrepanju v zvezi s temi pripombami.
|
2. Juos išnagrinėjusi Komisija gali pareikšti pastabas valstybei narei ir valdymo institucijai, kurios apie tai praneša Stebėsenos komitetui. Valstybė narė informuoja Komisiją apie veiksmus, kurių ėmėsi reaguodama į pareikštas pastabas.
|
|
POGLAVJE II
|
II SKYRIUS
|
|
VREDNOTENJE
|
VERTINIMAS
|
|
Člen 84
|
84 straipsnis
|
|
Splošne določbe
|
Bendrosios nuostatos
|
|
1. Pri programih razvoja podeželja se izvajajo predhodna, vmesna in naknadna vrednotenja v skladu s členi 85, 86 in 87.
|
1. Kaimo plėtros programoms atliekami ex-ante, tarpiniai ir ex-post vertinimai pagal 85, 86 ir 87 straipsnius.
|
|
2. Omenjena vrednotenja so namenjena izboljšanju kakovosti, učinkovitosti in uspešnosti izvajanja programov razvoja podeželja. Z njimi se oceni vpliv programov z vidika strateških smernic Skupnosti iz člena 9 in težav pri razvoju podeželja, značilnih za zadevne države članice in regije, ob upoštevanju zahtev po trajnostnem razvoju, vpliva na okolje in izpolnjevanja zahtev ustrezne zakonodaje Skupnosti.
|
2. Šių vertinimų tikslas – gerinti kaimo plėtros programų įgyvendinimo kokybę, našumą ir veiksmingumą. Jais nustatomas programų poveikis 9 straipsnyje numatytoms Bendrijos strateginėms gairėms ir kaimo plėtros problemos, būdingos atitinkamoms valstybėms narėms ir regionams, atsižvelgiant į tvaraus vystymosi reikalavimus ir poveikį aplinkai bei vykdant atitinkamų Bendrijos teisės aktų reikalavimus.
|
|
3. Dejavnosti vrednotenja se ustrezno organizirajo v okviru odgovornosti držav članic ali Komisije.
|
3. Vertinimas atitinkamai atliekamas valstybės narės arba Komisijos atsakomybe.
|
|
4. Vrednotenja iz odstavka 1 izvajajo neodvisni strokovnjaki za vrednotenje. Rezultati se dajo na razpolago v skladu z Uredbo (ES) št. 1049/2001 Evropskega parlamenta in Sveta z dne 30. maja 2001 o dostopu javnosti do dokumentov Evropskega parlamenta, Sveta in Komisije [23].
|
4. 1 dalyje nurodytus vertinimus atlieka nepriklausomi vertintojai. Su rezultatais galima susipažinti pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais [23].
|
|
5. Države članice zagotovijo človeške in finančne vire, potrebne za izvedbo vrednotenj, organizirajo pridobivanje in zbiranje zahtevanih podatkov ter uporabljajo različne informacije, ki jih zagotavlja sistem spremljanja.
|
5. Valstybės narės suteikia žmogiškuosius ir finansinius išteklius, būtinus šiems vertinimams atlikti, organizuoja reikalingų duomenų pateikimą bei surinkimą ir naudojasi įvairia iš stebėsenos sistemos gauta informacija.
|
|
6. Države članice in Komisija se dogovorijo o metodah in standardih vrednotenja, ki se uporabljajo na pobudo Komisije v okviru iz člena 80.
|
6. Valstybės narės ir Komisija susitaria dėl Komisijos iniciatyva taikytinų vertinimo metodų ir standartų laikantis 80 straipsnyje numatytos sistemos.
|
|
Člen 85
|
85 straipsnis
|
|
Predhodno vrednotenje
|
Ex-ante vertinimas
|
|
1. Predhodno vrednotenje je del priprave vsakega programa razvoja podeželja in je namenjeno optimizaciji delitve proračunskih sredstev in izboljšanju kakovosti programa. Z njim se ugotavljajo in ocenjujejo srednjeročne in dolgoročne potrebe, cilji, ki jih je treba doseči, pričakovani rezultati, ovrednoteni cilji, še zlasti z vidika vpliva na izhodiščno stanje, dodana vrednost Skupnosti, v kolikšni meri se upoštevajo prednostne naloge Skupnosti, spoznanja, pridobljena na podlagi prejšnjih programiranj ter kakovost postopkov izvajanja, spremljanja, vrednotenja in finančnega poslovodenja.
|
1. Ex-ante vertinimas yra kiekvienos kaimo plėtros programos rengimo dalis ir juo siekiama tinkamiausiai paskirstyti biudžeto išteklius bei gerinti programavimo kokybę. Juo nustatomi ir įvertinami vidutinės ir ilgalaikės trukmės poreikiai, siektini tikslai, numatomi rezultatai, kiekybiškai išreikšti tikslai, pirmiausia poveikio pradinei padėčiai atžvilgiu, Bendrijos pridėtinė vertė, atsižvelgimo į Bendrijos prioritetus mastas, ankstesnio programavimo patirtis bei įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir finansų valdymo procedūrų kokybė.
|
|
2. Predhodno vrednotenje se izvaja v okviru odgovornosti države članice.
|
2. Ex-ante vertinimas atliekamas valstybės narės atsakomybe.
|
|
Člen 86
|
86 straipsnis
|
|
Vmesno in naknadno vrednotenje
|
Tarpinis ir ex-post vertinimas
|
|
1. Države članice vzpostavijo sistem sprotnega vrednotenje za vsak program razvoja podeželja.
|
1. Valstybės narės kiekvienai kaimo plėtros programai parengia tęstinio vertinimo sistemą.
|
|
2. Organ upravljanja programa in nadzorni odbor uporabljata sprotno vrednotenje za:
|
2. Programos valdymo institucija ir Stebėsenos komitetas naudojasi tęstiniu vertinimu, kad:
|
|
(a) pregled napredka programa glede na njegove cilje s pomočjo kazalnikov rezultatov in, kjer je primerno, kazalnikov vpliva;
|
a) išnagrinėti programos pažangą, susijusią su tikslų pasiekimu, remiantis rezultatų ir, prireikus, poveikio rodikliais;
|
|
(b) izboljšanje kakovosti programov in njihovega izvajanja;
|
b) pagerinti programų ir jų įgyvendinimo kokybę;
|
|
(c) pregled predlogov za bistvene spremembe programov;
|
c) išnagrinėti pasiūlymus dėl esminių programų pakeitimų;
|
|
(d) pripravo vmesnega in naknadnega vrednotenje.
|
d) pasirengti tarpiniam ir ex-post vertinimui.
|
|
3. Od leta 2008 organ upravljanja nadzornemu odboru vsako leto poroča o dejavnostih sprotnega vrednotenja. Povzetek teh dejavnosti se vključi v letno poročilo o napredku iz člena 82.
|
3. Nuo 2008 m. valdymo institucija kiekvienais metais Stebėsenos komitetui teikia pranešimą apie tęstinį vertinimą. Veiklos santrauka įtraukiama į 82 straipsnyje numatytą metų pažangos ataskaitą.
|
|
4. Leta 2010 se sprotno vrednotenje opravi v obliki ločenega poročila o vmesnem vrednotenju. Pri tem vrednotenju se predlagajo ukrepi za izboljšanje kakovosti programov in njihovega izvajanja.
|
4. 2010 m. tęstinis vertinimas atliekamas pateikiant atskirą tarpinio vertinimo ataskaitą. Tarpiniame vertinime pasiūlomos priemonės programų ir jų įgyvendinimo kokybei gerinti.
|
|
Na pobudo Komisije se izvede povzetek poročil o vmesnem vrednotenju.
|
Tarpinio vertinimo ataskaitų santrauka rengiama Komisijos iniciatyva.
|
|
5. Leta 2015 se sprotno vrednotenje opravi v obliki ločenega poročila o naknadnem vrednotenju.
|
5. 2015 m. tęstinis vertinimas atliekamas pateikiant atskirą ex-post vertinimo ataskaitą.
|