|
|
Tarybos sprendimas
|
Deċiżjoni tal-Kunsill
|
|
2006 m. vasario 20 d.
|
ta' l- 20 ta' Frar 2006
|
|
dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007–2013 m. programavimo laikotarpis)
|
dwar il-linji gwida strateġiċi Komunitarji għall-iżvilupp rurali (Perjodu ta' programmazzjoni 2007-2013)
|
|
(2006/144/EB)
|
(2006/144/KE)
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
|
IL-KUNSILL TA' L-UNJONI EWROPEA,
|
|
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
|
Wara li kkunsidra t-Trattat li jistabbilixxi l-Komunità Ewropea,
|
|
atsižvelgdama į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai [1], ypač į jo 9 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį,
|
Wara li kkunsidra r-Regolament tal-Kunsill (KE) Nru 1698/2005 ta' l- 20 ta' Settembru 2005 dwar sostenn għall-iżvilupp rurali mill-Fond Agrikolu Ewropew għall-iżvilupp rurali (EAFARD) [1], u b'mod partikolari l-ewwel sentenza ta' l-Artikolu 9(2) tiegħu,
|
|
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
|
Wara li kkunsidra l-proposta mill-Kummissjoni,
|
|
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],
|
Wara li kkunsidra l-opinjoni tal-Parlament Ewropew [2],
|
|
kadangi:
|
Billi:
|
|
(1) Siekiant apibrėžti kaimo plėtros prioritetus Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 Nr. 9 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad Bendrijos lygiu turėtų būti priimtos strateginės gairės kaimo plėtrai 2007 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. programavimo laikotarpiui.
|
(1) L-Artikolu 9(2) tar-Regolament (KE) Nru 1698/2005 jipprovdi li l-linji gwida strateġiċi għall-iżvilupp rurali għall-perjodu ta' programmazzjoni mill- 1 ta' Jannar 2007 sal- 31 ta' Diċembru 2013 għandhom jiġu adottati fuq livell Komunitarju sabiex jiġu jiġu stabbiliti l-prijoritajiet għall-iżvilupp rurali.
|
|
(2) Šios strateginės gairės turėtų atspindėti daugiafunkcinę ūkininkavimo svarbą kraštovaizdžio, maisto produktų ir kultūros bei gamtos paveldo turtingumui ir įvairovei visoje Bendrijoje.
|
(2) Dawn il-linji gwida strateġiċi għandhom jirriflettu r-rwol multifunzjonali li l-biedja għandha fir-rikkezza u d-diversità tal-pajsaġġi, tal-prodotti ta' l-ikel u tal-patrimonju kulturali u naturali fil-Komunità kollha.
|
|
(3) Strateginėse gairėse turėtų būti nurodytos sritys, kurios yra svarbios įgyvendinant Bendrijos prioritetus, visų pirma susijusius su Geteborge patvirtintais tvarumo tikslais ir atnaujinta Lisabonos strategija, skirta ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, patvirtinta atitinkamai Geteborgo ( 2001 m. birželio 15 d. ir 16 d.) ir Tesalonikų ( 2003 m. birželio 20 d. ir 21 d.) Europos Vadovų Tarybų.
|
(3) Dawn il-linji gwida għandhom jidentifikaw is-setturi importanti għar-realizzazzjoni tal-prijoritajiet Komunitarji, b'mod partikolari fir-rigward ta' l-għanijiet ta' Göteborg ta' sostenibbiltà u ta' l-istrateġija mġedda ta' Lisbona għat-tkabbir u għall-impjiegi stabbiliti mill-Kunsilli Ewropej ta' Göteborg (fil- 15 u 16 ta' Ġunju 2001) u Tessalonika (fl-20 u 21 ta' Ġunju 2003) rispettivament.
|
|
(4) Remdamasi šiomis strateginėmis gairėmis kiekviena valstybė narė turėtų parengti savo nacionalinės strategijos planą, kuris būtų kaimo plėtros programų rengimo pamatinė sistema,
|
(4) Abbażi ta' dawn il-linji gwida strateġiċi, kull Stat Membru għandu jipprepara l-pjan strateġiku nazzjonali tiegħu bħala l-qafas ta' riferiment għall-preparazzjoni tal-programmi ta' l-iżvilupp rurali,
|
|
NUSPRENDĖ:
|
IDDEĊIEDA KIF ĠEJ:
|
|
Vienintelis straipsnis
|
Artikolu Uniku
|
|
Priimamos priede išdėstytos kaimo plėtros Bendrijos strateginės gairės (2007–2013 m. programavimo laikotarpiu).
|
Il-linji gwida strateġiċi Komunitarji għall-perjodu ta' programmazzjoni 2007-2013 għall-iżvilupp rurali, kif esposti fl-Anness, huma b'dan adottati.
|
|
|
|
|
Priimta Briuselyje 2006 m. vasario 20 d.
|
Magħmul fi Brussell, nhar l- 20 ta' Frar 2006.
|
|
Tarybos vardu
|
Għall-Kunsill
|
|
Pirmininkas
|
Il-President
|
|
J. Pröll
|
J. Pröll
|
|
[1] OL L 277, 2005 10 21, p. 1.
|
[1] ĠU L 277, 21.10.2005, p. 1.
|
|
[2] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
|
[2] Għadha mhijiex pubblikata fil-Ġurnal Uffiċjali.
|
|
--------------------------------------------------
|
--------------------------------------------------
|
|
PRIEDAS
|
ANNEX
|
|
Kaimo plėtros Bendrijos strateginės gairės (2007–2013 m. programavimo laikotarpiu)
|
Linji gwida strateġiċi Komunitarji għall-iżvilupp rurali (Perjodu ta' programmazzjoni 2007-2013)
|
|
1. ĮVADAS
|
1. INTRODUZZJONI
|
|
Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 apibrėžiamas EŽŪFKP teikiamos pagalbos tikslas ir taikymo sritis. Pagal šį reglamentą Bendrijos strateginėse gairėse apibrėžiamos sritys, kurios yra svarbios įgyvendinant Bendrijos prioritetus, visų pirma susijusius su Geteborge patvirtintais tvarumo tikslais ir atnaujinta Lisabonos strategija, skirta ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.
|
Ir-Regolament (KE) Nru 1698/2005 jiddefinixxi l-għan u l-ambitu ta' l-assistenza mill-EAFRD. Il-linji gwida strateġiċi Komunitarji jidentifikaw f'dan il-qafas is-setturi importanti għar-realizzazzjoni tal-prijoritajiet Komunitarji, b'mod partikolari fir-rigward ta' l-għanijiet ta' Göteborg ta' sostenibbiltà u ta' l-istrateġija mġedda ta' Lisbona għat-tkabbir u għall-impjiegi.
|
|
Kaimo plėtros Bendrijos strateginės gairės padės:
|
Il-linji gwida strateġiċi Komunitarji għall-iżvilupp rurali jgħinu sabiex:
|
|
- nustatyti sritis, kuriose ES teikiama parama kaimo plėtrai sukuria didžiausią pridėtinę vertę ES lygiu, ir susitarti dėl šių sričių,
|
- jiġu identifikati u jkun hemm qbil dwar is-setturi fejn is-sostenn mill-UE għall-iżvilupp rurali joħloq l-aktar valur miżjud fuq il-livell ta' l-UE;
|
|
- susieti pagrindinius ES prioritetus (Lisabona, Geteborgas) ir įtraukti juos į kaimo plėtros politiką,
|
- issir ir-rabta mal-prijoritajiet prinċipali ta' l-UE (Lisbona, Göteborg) u dawn jiġu tradotti f'politika għall-iżvilupp rurali;
|
|
- užtikrinti suderinamumą su kitomis ES politikos kryptimis, visų pirma sanglaudos ir aplinkos srityje,
|
- tiġi żgurata l-konsistenza ma' linji politiċi oħrajn ta' l-UE, b'mod partikolari fil-qasam tal-koeżjoni u ta' l-ambjent;
|
|
- drauge įgyvendinti naują į rinką orientuotą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir jos sąlygotą būtiną pertvarkymą senosiose ir naujosiose valstybėse narėse.
|
- tiġi gwidata l-implementazzjoni tal-Politika Agrikola Komuni (CAP) l-ġdida, orjentata lejn is-suq u fir-ristrutturazzjoni meħtieġa li din iġġib magħha fl-Istati Membri l-qodma u l-ġodda.
|
|
2. KAIMO PLĖTRA IR BENDRIEJI BENDRIJOS TIKSLAI
|
2. L-IŻVILUPP RURALI U L-GĦANIJIET GLOBALI TAL-KOMUNITÀ
|
|
2.1. BŽŪP ir kaimo plėtra
|
2.1. Il-CAP u l-iżvilupp rurali
|
|
Žemės ūkis tebėra didžiausias kaimo žemės naudotojas ir pagrindinis kraštovaizdžio bei aplinkos kokybę lemiantis veiksnys. BŽŪP ir kaimo plėtros svarba bei aktualumas dar labiau išaugo po neseniai įvykusio Europos Sąjungos plėtros etapo.
|
L-agrikoltura tibqa' tkun is-settur li juża l-aktar l-art rurali, kif ukoll settur ċentrali li jiddetermina l-kwalità tal-kampanja u ta' l-ambjent. L-importanza u r-relevanza tal-CAP u ta' l-iżvilupp rurali żdiedu bit-tkabbir reċenti ta' l-Unjoni Ewropea.
|
|
Be abiejų BŽŪP ramsčių – rinkos politikos ir kaimo plėtros politikos – daug Europos kaimo vietovių susidurtų su vis rimtesnėmis ekonominėmis, socialinėmis ir aplinkosaugos problemomis. Europos žemės ūkio modelis atspindi daugiafunkcinę ūkininkavimo svarbą kraštovaizdžio, maisto produktų ir kultūros bei gamtos paveldo turtingumui ir įvairovei [1].
|
Mingħajr iż-żewġ pilastri tal-CAP, il-politika tas-suq u l-politika ta' l-iżvilupp rurali, ħafna żoni rurali ta' l-Ewropa jħabbtu wiċċhom ma' problemi ekonomiċi, soċjali u ambjentali li jiżdiedu. Il-mudell agrikolu Ewropew jirrifletti r-rwol multifunzjonali li l-biedja għandha fir-rikkezza u d-diversità tal-pajsaġġi, tal-prodotti ta' l-ikel u tal-patrimonju kulturali u naturali [1].
|
|
Pagrindinius BŽŪP, rinkos ir kaimo plėtros politikos krypčių principus Geteborge ( 2001 m. birželio 15 d. ir 16 d.) nustatė Europos Vadovų Taryba. Pagal jos išvadas geri ekonominiai rezultatai privalo būti suderinti su tausojančiu gamtos išteklių naudojimu ir atliekų lygiu, išlaikant biologinę įvairovę, išsaugant ekosistemas ir išvengiant dykumėjimo. Siekdama šių uždavinių, Europos Vadovų Taryba susitaria, kad BŽŪP ir jos tolesnė raida turėtų prisidėti prie tvaraus vystymosi, daugiau dėmesio skiriant sveikiems ir aukštos kokybės produktams, aplinkosaugos požiūriu tvariems gamybos metodams, įskaitant ekologišką gamybą, atsinaujinančias žaliavas ir biologinės įvairovės apsaugą.
|
Il-prinċipji gwida għall-CAP, għall-politika tas-suq u għall-politika ta' l-iżvilupp rurali, ġew stabbiliti mill-Kunsill Ewropew ta' Göteborg (fil- 15 u 16 ta' Ġunju 2001). Skond il-konklużjonijiet tiegħu, il-prestazzjoni ekonomika b'saħħitha trid timxi id f'id ma' l-użu sostenibbli tar-riżorsi naturali u mal-livelli ta' skart, maż-żamma tal-bijodiversità, mal-preżervazzjoni ta' l-ekosistemi u mal-ħarsien mid-deżertifikazzjoni. Sabiex nilqgħu għal dawn l-isfidi, il-CAP u l-iżvilupp futur tagħha għandhom, fost l-objettivi tagħha, jikkontribwixxu sabiex jintlaħaq l-iżvilupp sostenibbli billi hija żżid l-enfasi tagħha fuq l-inkoraġġiment ta' prodotti sani, ta' kwalità għolja, ta' metodi ta' produzzjoni li jkunu ambjentalment sostenibbli, inkluża l-produzzjoni organika, il-materji primi rinnovabbli u l-protezzjoni tal-bijodiversità.
|
|
Šie suteikiantys kryptį principai buvo patvirtinti ( 2003 m. birželio 20 d. ir 21 d.) Tesalonikų Europos Vadovų Tarybos priimtose Lisabonos strategijos išvadose. Reformuota BŽŪP ir kaimo plėtra ateinančiais metais gali itin prisidėti prie konkurencingumo ir tvaraus vystymosi.
|
Dawk il-prinċipji gwida ġew konfermati fil-konklużjonijiet dwar l-istrateġija ta' Lisbona, tal-Kunsill Ewropew ta' Tessalonika (fl- 20 u 21 ta' Ġunju 2003. Il-CAP kif ġiet riformata u l-iżvilupp rurali jistgħu jagħtu kontribut essenzjali għall-kompetittività u għall-iżvilupp sostenibbli fis-snin li ġejjin.
|
|
2.2. Siekiant tvaraus žemės ūkio: 2003 m. ir 2004 m. BŽŪP reformos
|
2.2. Lejn agrikoltura sostenibbli: ir-riformi fil-CAP ta' l-2003 u l-2004
|
|
2003 m. ir 2004 m. BŽŪP reformos yra svarbus žingsnis pirmyn siekiant padidinti ES ūkininkavimo veiklos konkurencingumą ir jos tvarų vystymąsi ES bei suteikia pagrindą vėlesnėms reformoms. Viena po kitos įvykdytos reformos, kuriomis buvo sumažintos kainų palaikymo garantijos ir paskatintas struktūrinis prisitaikymas, prisidėjo prie Europos žemės ūkio konkurencingumo. Atsietų tiesioginių išmokų įvedimas skatina ūkininkus reaguoti į vartotojų paklausą, o ne į su kiekiais susijusias skatinamąsias priemones. Kompleksiškas aplinkos, maisto saugos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės standartų susiejimas stiprina vartotojų pasitikėjimą ir didina ūkininkavimo tvarumą aplinkosaugos požiūriu.
|
Ir-riformi fil-CAP ta' l-2003 u l-2004 jirrappreżentaw pass maġġur 'il quddiem sabiex jitjiebu l-kompetittività u l-iżvilupp sostenibbli ta' l-attività tal-biedja fl-UE u jiġi stabbilit il-qafas għal riformi futuri. Riformi suċċessivi kkontribwixxew għall-kompetittività ta' l-agrikoltura Ewropea bit-tnaqqis tal-garanziji ta' sostenn għall-prezzijiet u bl-inkoraġġiment ta' l-aġġustament strutturali. L-introduzzjoni tal-ħlasijiet diretti sseparati tinkoraġġixxi l-bdiewa jirrispondu għas-sinjali tas-suq ġenerati pjuttost mid-domanda tal-konsumatur milli minn inċentivi ta' politika ibbażata fuq il-kwantità. L-inklużjoni ta' standards dwar l-ambjent, dwar is-sigurtà ta' l-ikel u dwar is-saħħa u l-kondizzjoni tajba ta' l-annimali f'konformità reċiproka ssaħħaħ il-kunfidenza tal-konsumatur u żżid is-sostenibbiltà ambjentali tal-biedja.
|
|
2.3. Kaimo plėtra 2007–2013 m.
|
2.3. L-iżvilupp rurali 2007-2013
|
|
Būsima kaimo plėtros politika orientuota į tris pagrindines sritis: žemės ūkio ir maisto produktų ekonomiką, aplinką ir platesnį kaimo ekonomikos kontekstą bei gyventojus. Naujos kartos kaimo plėtros strategijos ir programos bus formuojamos keturiomis kryptimis, tokiomis kaip: 1 kryptis: žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas; 2 kryptis: aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas; 3 kryptis: gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas; 4 kryptis: Leader.
|
Il-politika futura għall-iżvilupp rurali tiffoka fuq tliet setturi ċentrali: is-settur ta' l-ekonomija ta' l-ikel agrikolu, is-settur ta' l-ambjent u s-settur usa' ta' l-ekonomija u l-popolazzjoni rurali. Il-ġenerazzjoni l-ġdida ta' l-istrateġiji u l-programmi ta' żvilupp rurali sejra tinbena madwar erba' assi, jiġifieri: 1. fuq -titjib tal-kompetittività tas-settur ta' l-agrikoltura u tal-forestrija; 2. fuq it-titjib ta' l-ambjent u tal-kampanja; 3. fuq il-kwalità tal-ħajja f'żoni rurali u d-diversifikazzjoni ta' l-ekonomija rurali; u 4. fuq il-Leader.
|
|
1 krypties priemonių grupė bus skirta žmogiškajam ir fiziniam kapitalui žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose (žinių perdavimas ir naujovių skatinimas) bei kokybiškos produkcijos gamybai. 2 krypties priemonės numatytos gamtiniams ištekliams apsaugoti ir turtinti, taip pat didelės gamtinės vertės ūkininkavimo ir miškininkystės sistemoms bei Europos kaimo vietovių kultūros kraštovaizdžiams išsaugoti. 3 kryptis padeda plėtoti vietos infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą kaimo vietovėse, siekiant pagerinti sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui visuose sektoriuose bei ūkinės veiklos įvairinimui. 4 kryptyje, kurioje remiamasi Leader patirtimi, numatomos galimybės įdiegti valdymo naujoves, pritaikant vietinio lygmens "iš apačios į viršų" požiūrį į kaimo plėtrą.
|
Taħt l-assi Nru 1, hemm medda ta' miżuri li sejrin jimmiraw lejn il-kapital uman u fiżiku fis-setturi ta' l-agrikoltura, ta' l-ikel u tal-forestrija (permezz tal-promozzjoni tat-trasferiment tal-konoxxenza u l-innovazzjoni) u l-produzzjoni ta' kwalità. L-assi Nru 2 jipprovdi miżuri li jipproteġu u jtejbu r-riżorsi naturali, kif ukoll jippreżervaw il-biedja ta' valur naturali għoli u s-sistemi ta' forestrija u pajsaġġi kulturali fiż-żoni rurali ta' l-Ewropa. L-assi Nru 3 jgħin sabiex jiġu żviluppati l-infrastruttura lokali u l-kapital uman f'żoni rurali sabiex jitjiebu l-kondizzjonijiet għat-tkabbir u għall-ħolqien ta' l-impjiegi fis-setturi kollha u d-diversifikazzjoni ta' l-attivitajiet ekonomiċi. L-assi Nru 4, ibbażat fuq l-esperjenza tal-Leader jintroduċi possibbiltajiet għal tmexxija innovattiva permezz ta' approċċi ibbażati lokalment, indirizzati minn isfel għal fuq, għall-iżvilupp rurali.
|
|
2.4. Sunkumų įveikimas
|
2.4. Nilqgħu għall-isfidi
|
|
Padėtis kaimo vietovėse yra labai įvairi: atokiose kaimo vietovėse mažėja gyventojų skaičius ir jos išgyvena nuosmukį, tuo tarpu užmiesčio vietovės junta vis didesnį miesto centrų spaudimą.
|
Iż-żoni rurali huma karatterizzati minn diversità kbira ta' sitwazzjonijiet, li jmorru minn żoni rurali remoti li jbatu min-nuqqas ta' popolazzjonijiet u mid-deklin għal żoni peri-urbani taħt pressjoni miċ-ċentri urbani li dejjem tiżdied.
|
|
Pagal EBPO apibrėžimą, grindžiamą gyventojų tankiu, valstybėse narėse kaimo regionai [2] sudaro 92 % visos ES teritorijos. Be to, 19 % gyventojų gyvena regionuose, kuriuose vyrauja kaimo vietovės, o 37 % – regionuose, kuriuose didelę dalį sudaro kaimo vietovės. ES valstybėse narėse šiuose regionuose sukuriama 45 % bendrosios pridėtinės vertės (BPV), juose dirba 53 % visų dirbančiųjų, tačiau pagal socialinius ir ekonominius rodiklius, įskaitant struktūrinius rodiklius, pastebimas šių regionų atsilikimas palyginti su ne kaimo vietovėmis. Kaimo vietovėse vieno gyventojo pajamos apytiksliai trečdaliu mažesnės [3], žemesnis moterų užimtumo lygis, silpniau išvystytas paslaugų sektorius, aukštojo išsilavinimo lygis paprastai yra žemesnis ir mažesnis skaičius namų ūkių turi galimybę naudotis plačiajuosčiu internetu. Atokumas ir periferiškumas yra pagrindinės kai kurių kaimo regionų problemos. Šie trūkumai paprastai dar labiau paaštrėja regionuose, kuriuose didelę dalį sudaro kaimo vietovės, nors bendras visos ES vaizdas gali iš esmės skirtis skirtingose valstybėse narėse. Galimybių, kontaktų ir mokymo infrastruktūros stoka yra ypač būdinga atokiose kaimo vietovėse gyvenančių moterų ir jaunimo problema.
|
Skond id-definizzjoni ta' l-OECD, li hija bbażata fuq id-densità tal-popolazzjoni, ir-reġjuni rurali [2] jirrappreżentaw 92 % tat-territorju ta' l-UE. Barra minn hekk, 19 % tal-popolazzjonijiet jgħixu f'reġjuni prevalentement rurali u 37 % f'reġjuni sinifikattivament rurali. Dawn ir-reġjuni jiġġeneraw 45 % ta' Valur Miżjud Gross (VMG) fl-UE u jipprovdu 53 % ta' l-impjiegi, iżda għandhom it-tendenza li jibqgħu wara ż-żoni mhux rurali fir-rigward ta' numru ta' indikaturi soċjo-ekonomiċi, inklużi indikaturi strutturali. F'żoni rurali, id-dħul per capita huwa madwar terz inqas [3], ir-rati ta' attività għan-nisa huma inqas, is-settur tas-servizzi huwa żviluppat inqas, il-livelli ta' l-edukazzjoni superjuri huma ġeneralment aktar baxxi, u l-perċentwali ta' djar li għandhom aċċess għall-'broadband' internet hija aktar baxxa. F'ċerti reġjuni rurali, id-distanza u l-periferiċità huma problemi prinċipali. Dawn l-iżvantaġġi għandhom tendenza jkunu aktar sinifikattivi f'reġjuni prevalentement rurali, għalkemm l-istampa ġenerali fuq il-livell ta' l-UE tista' tvarja b'mod sostanzjali bejn l-Istati Membri. In-nuqqas ta' opportunitajiet, ta' kuntatti u ta' l-infrastruttura neċessarja għat-taħriġ huma problema partikolari għan-nisa u għaż-żgħażagħ f'żoni rurali remoti.
|
|
Naujas plėtros etapas pakeitė žemės ūkio vaizdą. Senųjų valstybių narių žemės ūkis pagamina 2 % BVP, naujosiose valstybėse narėse – 3 %, Rumunijoje ir Bulgarijoje – daugiau nei 10 %. Naujosiose valstybėse narėse žemės ūkio sektoriui tenkanti užimtumo dalis (12 %) triskart didesnė nei senosiose valstybėse narėse (4 %). Bulgarijoje ir Rumunijoje užimtumo žemės ūkyje lygis yra pastebimai aukštesnis.
|
It-tkabbir ta' l-UE biddel il-mappa agrikola. Fl-Istati Membri l-qodma l-agrikoltura tirrappreżenta 2 % tal-PGD, fl-Istat Membri l-ġodda 3 % u aktar minn 10 % fir-Rumanija u l-Bulgarija. Fl-Istati Membri l-ġodda s-sehem fl-impjieg ta' l-agrikoltura huwa tliet darbiet ogħla (12 %) minn dak fl-Istati Membri l-qodma (4 %). Fil-Bulgarija u r-Rumanija l-livelli ta' impjieg fl-agrikoltura huma ogħla sew.
|
|
Bendras ES žemės ūkio ir maisto produktų sektorius sudaro svarbią ES ekonomikos dalį – 15 milijonų darbo vietų (8,3 % bendro užimtumo) ir sukuriama 4,4 % BVP. ES yra didžiausia pasaulyje maisto produktų ir gėrimų gamintoja, kurios bendra produkcija vertinama 675 milijardais EUR. Tačiau šis sektorius išlieka labai susiskaldęs ir nevienalytis dydžio prasme, o tai lemia jame veikiančių įmonių galimybes ir problemas. Miškininkystėje ir susijusiose pramonės šakose dirba apytiksliai 3,4 milijono žmonių, metinė apyvarta siekia 350 milijardų EUR, tačiau šiuo metu panaudojama tik 60 % metinio miškų prieauglio.
|
Is-settur ta' l-agrikoltura u ta' l-ikel flimkien jikkostitwixxi parti importanti mill-ekonomija ta' l-UE, bi 15-il miljun impjieg (8,3 % ta' l-impjiegi totali) u 4,4 % tal-PGD. L-UE hija l-akbar produttur ta' ikel u xorb fid-dinja, bi produzzjoni globali stmata għal EUR 675 biljun. Madankollu, is-settur jibqa' ferm polarizzat u frammentat f'termini ta' daqs, b'opportunitajiet u perikli sinifikattivi għad-ditti. Il-forestrija u l-industriji marbutin magħha jimpjegaw madwar 3,4 miljun persuna b'bejgħ gross ta' EUR 350 biljun, iżda 60 % biss tat-tkabbir forestali annwali huwa attwalment sfruttat.
|
|
Žemės ūkis ir miškininkystė sudaro 77 % visų žemės naudmenų ES valstybėse narėse. Žemės ūkio veiklos poveikis aplinkai gamtinių išteklių išsaugojimo ir gerinimo srityje pastaraisiais metais buvo gana įvairialypis. Dėl vandens kokybės pažymėtina, kad bendras azoto perteklius daugelyje senųjų valstybių narių nuo 1990 m. šiek tiek sumažėjo, nors kai kuriose šalyse ir regionuose tebevyksta didelis maistinių medžiagų išplovimas iš dirvožemio. Daugelyje sričių tebelieka neišspręstos amoniako išmetimo, eutrofikacijos, dirvožemio erozijos ir biologinės įvairovės mažėjimo problemos. Tačiau nuolat auga ekologinei gamybai (5,4 milijonai hektarų ES valstybėse narėse) ir atsinaujinantiems šaltiniams (apskaičiuota, kad 2004 m. bioenergijos gamybai buvo naudojama 1,4 milijonai hektarų, iš kurių 0,3 milijonai hektarų pagal išmokas už kuro augalus ir 0,6 milijonai hektarų atidėtos žemės plotuose) skirtos žemės ūkio paskirties žemės dalis. Ilgalaikių klimato kaitos tendencijų vaidmuo ūkininkavimo ir miškininkystės modeliams nuolat augs. Biologinės įvairovės apsaugos srityje buvo žengti žingsniai pirmyn įgyvendinant Natura 2000 programą – jai buvo priskirta apytiksliai 12–13 % žemės ūkio ir miškų vietovių. Didelės gamtinės vertės ūkininkavimo sistemos vaidina svarbų vaidmenį išsaugojant biologinę įvairovę ir buveines, taip pat kraštovaizdžius ir dirvožemio kokybę. Daugumoje valstybių narių šios ūkininkavimo sistemos apima nuo 10–30 % visos žemės ūkio paskirties žemės. Kai kuriose vietovėse dėl ūkininkavimo veiklos nutraukimo galėtų atsirasti rimta ekologinė rizika.
|
L-agrikoltura u l-forestrija jirrappreżentaw 77 % ta' l-użu ta' l-art fl-UE. Il-prestazzjoni ambjentali ta' l-agrikoltura fil-preżervazzjoni u t-titjib tar-riżorsi naturali fi snin reċenti kienet waħda mħallta. Fir-rigward tal-kwalità ta' l-ilma, l-eċċess totali ta' nitroġenu naqas bi ftit mill-1990 'l hawn fil-biċċa l-kbira ta' l-Istati Membri, għalkemm xi pajjiżi u reġjuni għadhom taħt pressjoni sinifikattiva marbuta ma' lissija ta' nutrijenti. Għadhom jippersistu f'ħafna żoni problemi ta' emissjonijiet ta' ammonja, ta' ewtrofikazzjoni, ta' degrad tal-ħamrija u ta' deklin tal-bijodiversità. Madankollu, parti, li qiegħda tiżdied, miż-żona agrikola hija dedikata għall-produzzjoni organika (5,4 miljun ettaru fl-UE) u għar-riżorsi rinnovabbli (ġie stmat li 1,4 miljun ettaru intużaw għall-produzzjoni tal-bijoenerġija fl-2004 - 0,3 miljun ettaru taħt il-premium taż-żrieragħ enerġetiċi u 0,6 miljun ettaru fuq art imwarrba). It-tendenzi fit-tul fil-bidla tal-klima sejrin ikomplu jsawru l-biedja u l-forestrija. Saru avvanzi fil-protezzjoni tal-bijodiversità bl-implementazzjoni ta' Natura 2000 - ġiet indikata parti ta' madwar 12-13 % ta' żoni agrikoli u forestrija. Is-sistemi ta' biedja b'valur naturali għoli għandhom rwol importanti fil-preżervazzjoni tal-bijodiversità u ta' l-abitats, kif ukoll fil-ħarsien tal-pajsaġġ u tal-kwalità tal-ħamrija. Fil-biċċa l-kbira ta' l-Istati Membri, dawn is-sistemi ta' biedja jirrappreżentaw bejn 10 % u 30 % taż-żona agrikola. F'xi żoni l-abbandun tal-biedja jista' jwassal għal riskji ambjentali serji.
|
|
Todėl kaimo vietovėms ateinančiais metais teks įveikti konkrečius ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir tvaraus vystymosi sunkumus. Tačiau kaimo vietovėse yra realių galimybių jų augimo naujuose sektoriuose potencialo, kaimo prekių ir paslaugų bei turizmo paslaugų teikimo, patrauklumo gyventi ir dirbti, taip pat jų kaip gamtinių išteklių šaltinio bei labai vertinamų kraštovaizdžių vaidmens prasme.
|
Għalhekk iż-żoni rurali jħabbtu wiċċhom ma' sfidi partikolari fir-rigward tat-tkabbir, ta' l-impjiegi u tas-sostenibbiltà fis-snin li ġejjin. Iżda joffru opportunitajiet veri fis-sens tal-potenzjal tagħhom li jikbru f'setturi ġodda, fil-provvediment ta' faċilitajiet rurali u fit-turiżmu, fl-attrazzjoni tagħhom bħala postijiet fejn tgħix u taħdem, u fir-rwol tagħhom bħala riżerva ta' riżorsi naturali u pajsaġġi ta' preġju għoli.
|
|
Kintančiai rinkos paklausai Europoje ir pasaulyje patenkinti, žemės ūkio ir maisto sektoriai privalo pasinaudoti naujų metodų, technologijų ir inovacijų teikiamomis galimybėmis. Visų pirma, investicijos į pagrindinius žmogiškojo kapitalo išteklius sudarys sąlygas kaimo vietovėms bei žemės ūkio ir maisto sektoriui užtikrintai žvelgti į ateitį.
|
Is-setturi ta' l-agrikoltura u ta' l-ikel għandhom jaħtfu l-opportunitajiet offruti minn approċċi, teknoloġiji u innovazzjoni ġodda sabiex jilqgħu għad-domanda tas-suq li qiegħda tevolvi kemm fl-Ewropa kif ukoll globalment. Fuq kollox, l-investiment fir-riżorsa ċentrali tal-kapital uman tippermetti li ż-żoni rurali u s-settur ta' l-ikel agrikolu jħarsu 'l quddiem b'kunfidenza.
|
|
Atnaujinant Lisabonos strategiją, Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad Lisabonos strategija turėtų būti suprantama atsižvelgiant į platesnį tvaraus vystymosi reikalavimą, kad dabartiniai poreikiai būtų patenkinami nepakenkiant ateinančių kartų galimybėms patenkinti savo poreikius ateityje [4]. Naujasis programavimo laikotarpis suteikia unikalią galimybę perorientuoti paramą iš naujojo EŽŪFKP į ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir tvarumą. Šiuo požiūriu tai visiškai atitinka Deklaraciją dėl tvaraus vystymosi pagrindinių principų [5] ir atnaujintą Lisabonos veiksmų programą, kuria siekiama sutelkti išteklius siekiant paversti Europą patrauklesne vieta investuoti ir dirbti, skatinti žinias ir naujoves, siekiant ekonomikos augimo bei sukuriant daugiau ir geresnių darbo vietų.
|
Fl-okkażjoni tar-rilanċ ta' l-istrateġija ta' Lisbona, il-Kunsill Ewropew reġa' afferma li l-istrateġija ta' Lisbona għandha tiġi kunsidrata fil-kuntest usa' tar-rekwiżit ta' l-iżvilupp sostenibbli li l-ħtiġijiet attwali jridu jintlaħqu mingħajr ma' tiġi kompromessa l-kapaċità ta' ġenerazzjonijiet futuri li jissodisfaw il-ħtiġijiet tagħhom [4]. Il-perjodu l-ġdid ta' programmazzjoni jipprovdi opportunità unika sabiex is-sostenn mill-EAFRD jerġa' jiġi ffukat fuq it-tkabbir, l-impjiegi u s-sostenibbiltà. F'dan is-sens, huwa jikkonforma bis-sħiħ mad-Dikjarazzjoni dwar il-Prinċipji Gwida għall-Iżvilupp Sostenibbli [5] u mal-Programm imġedded ta' l-Azzjoni ta' Lisbona li jimmira lejn dawk ir-riżorsi li jagħmlu lill-Ewropa aktar attraenti bħala post ta' investiment u ta' xogħol, bil-promozzjoni tal-konoxxenza u ta' l-innovazzjoni għat-tkabbir u għall-ħolqien ta' aktar impjiegi u ta' impjiegi itjeb.
|
|
Kaimo plėtros politika turi padėti kaimo vietovėms 2007–2013 m. pasiekti šiuos uždavinius. Tam reikia kaimo vietovių konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir naujovėms taikyti labiau strateginį požiūrį, o įgyvendinant programas – geresnį valdymą. Privaloma skirti didesnį dėmesys ilgalaikėms investicijoms, skirtoms žmonėms, pažangiajai patirčiai bei kapitalui ūkio ir miškininkystės sektoriuose, naujiems ekologiškų ir visiems naudingų paslaugų teikimo būdams, taip pat naujų bei geresnių darbo vietų kūrimui, pirmiausia įvairinant moterų ir jaunimo veiklą. Padėdama ES kaimo vietovėms išnaudoti visą savo patrauklumo investuoti, gyventi ir dirbti potencialą, kaimo plėtros politika gali atlikti savo Europos teritorijos tvaraus vystymosi vaidmenį.
|
Il-politika għall-iżvilupp rurali għandha tgħin iż-żoni rurali jilħqu dawn l-objettivi fil-perjodu 2007-2013. Dan jirrikjedi approċċ aktar strateġiku lejn il-kompetittività, il-ħolqien ta' l-impjiegi u l-innovazzjoni f'żoni rurali u lejn it-titjib fit-tmexxija ta' l-attwazzjoni tal-programmi. Għandu jkun hemm aktar attenzjoni fuq investimenti progressisti fin-nies, fil-kapaċitajiet u fil-kapital fis-setturi tal-biedja u tal-forestrija, fuq modi ġodda kif jiġu attwati servizzi abjentali li permezz tagħhom jirbaħ kulħadd u fuq il-ħolqien ta' aktar impjiegi u ta' impjiegi itjeb permezz tad-diversifikazzjoni, b'mod partikolari għan-nisa u għaż-żgħażagħ. Billi tgħin liż-żoni rurali ta' l-UE sabiex jilħqu l-potenzjal tagħhom bħal postijiet attraenti fejn tinvesti, taħdem u tgħix, il-politika għall-iżvilupp rurali tista' tagħti sehemha fl-iżvilupp sostenibbli tat-territorju Ewropew.
|
|
3. 2007–2013 m. PROGRAMAVIMO LAIKOTARPIO BENDRIJOS PRIORITETŲ KAIMO PLĖTRAI APIBRĖŽIMAS
|
3. ID-DETERMINAZZJONI TAL-PRIJORITAJIET TAL-KOMUNITÀ GĦALL-PERJODU TA' PROGRAMMAZZJONI 2007-2013 GĦALL-IŻVILUPP RURALI
|
|
Atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 numatytus uždavinius, toliau nustatytose strateginėse gairėse nustatomi Bendrijos prioritetai pagal jo 9 straipsnį. Gairių tikslas – pagrindinių politikos prioritetų, išsamiai išdėstytų Lisabonos ir Geteborgo Europos Vadovų Tarybų išvadose, integracija. Kiekvienai prioritetų grupei pateikiami orientaciniai pagrindiniai veiksmai. Remdamosi šiomis strateginėmis gairėmis, valstybės narės parengia savo nacionalines strategijas, kurios yra kaimo plėtros programų rengimo pamatinė sistema.
|
Fil-qafas ta' l-objettivi stabbiliti fir-Regolament (KE) Nru 1698/2005, il-linji gwida strateġiċi esposti hawn taħt jidentifikaw prijoritajiet għall-Komunità skond l-Artikolu 9 tiegħu. Il-linji gwida jimmiraw għall-integrazzjoni tal-prijoritajiet ta' politika prinċipali kif affermati fil-konklużjonijiet tal-Kunsilli Ewropej ta' Lisbona u ta' Göteborg. Għal kull sett ta' prijoritajiet huma preżentati l-azzjonijiet prinċipali illustrattivi. Abbażi ta' dawn il-linji gwida strateġiċi, kull Stat Membru għandu jipprepara l-pjan ta' l-istrateġija nazzjonali tiegħu, bħala l-qafas ta' riferiment għall-preparazzjoni tal-programmi ta' żvilupp rurali.
|
|
Bendrijos kaimo plėtros prioritetų įgyvendinimui skirti ištekliai (neviršijantys reglamentuojamų minimalių finansavimo ribų kiekvienai krypčiai) priklausys nuo kiekvienos programos srities konkrečios padėties, stipriųjų bei silpnųjų jos pusių ir galimybių. Visi Bendrijos prioritetai ir jų įnašas įgyvendinant Lisabonos ir Geteborgo tikslus turės būti pritaikyti valstybėms narėms, rengiančioms nacionalinį strateginį planą ir kaimo plėtros programas. Daugeliu atveju konkrečioms problemoms, susijusioms su žemės ūkio ir maisto grandine ar žemės ūkio ir miškininkystės, aplinkos, klimato ir geografinėmis sąlygomis, spręsti bus nustatyti nacionaliniai ar regioniniai prioritetai. Kaimo vietovėse gali tekti spręsti klausimus, susijusius su užmiesčio zonų nepatiriamu spaudimu, nedarbu, atokumu ar nedideliu gyventojų tankiu.
|
Ir-riżorsi dedikati għall-prijoritajiet ta' l-iżvilupp rurali tal-Komunità (fi ħdan il-limiti minimi regolatorji ta' finanzjament għal kull assi) jiddependu fuq is-sitwazzjoni, is-saħħa, id-dgħjufija u l-opportunitajiet speċifiċi ta' kull settur tal-programm. Kull waħda mill-prijoritajiet tal-Komunità, u l-kontribuzzjoni tagħhom għall-objettivi ta' Lisbona u ta' Göteborg, ikunu jeħtieġu li jiġu riflessi fil-livell ta' l-Istat Membru fil-pjan ta' strateġija nazzjonali u fil-programmi ta' żvilupp rurali. F'ħafna każijiet, ser ikun hemm prijoritajiet nazzjonali jew reġjonali għal problemi speċifiċi relatati mal-katina agro-alimentari jew mas-sitwazzjoni ambjentali, klimatika u ġeografika ta' l-agrikoltura u l-forestrija. Jista' jkun il-każ li ż-żoni rurali jkollhom jittrattaw kwistjonijiet oħra speċifiċi bħall-pressjoni peri-urbana, il-qgħad, id-distanza jew id-densità baxxa tal-popolazzjoni.
|
|
3.1. Žemės ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumo gerinimas
|
3.1. Titjib fil-kompetittività tas-setturi ta' l-agrikoltura u tal-forestrija
|
|
Bendrijos strateginė gairė
|
Linja gwida strateġika Komunitarja
|
|
Europos žemės ūkio, miškininkystės ir maisto perdirbimo sektorius turi didelį potencialą toliau teikti aukštos kokybės ir pridėtinės vertės produktus, tenkinančius įvairiapusę ir augančią Europos vartotojų ir pasaulio rinkų paklausą.
|
Is-settur agrikolu, forestali u ta' l-ipproċessar ta' l-ikel ta' l-Ewropa għandhom potenzjal kbir sabiex jiżviluppaw aktar il-prodotti ta' kwalità għolja u ta' valur miżjud li jissodisfaw id-domanda diversifikata u li qiegħda tikber tal-konsumaturi Ewropej u tas-swieq mondjali.
|
|
1 krypčiai skirti ištekliai turėtų prisidėti prie stipraus ir dinamiško Europos žemės ūkio ir maisto sektoriaus, daugiausia dėmesio skiriant žinių perdavimo, maisto grandinės modernizavimo, inovacijų ir kokybės prioritetams bei prioritetiniams sektoriams investuojant į fizinį ir žmogiškąjį kapitalą.
|
Ir-riżorsi dedikati għall-assi 1 għandhom jikkontribwixxu għal settur agro-alimentari Ewropew b'saħħtu u dinamiku billi jiffukaw fuq il-prijoritajiet tat-trasferiment tal-konoxxenza, il-modernizzazzjoni, l-innovazzjoni u l-kwalità fil-katina ta' l-ikel, u fuq is-setturi ta' prijorità għall-investiment fil-kapital fiżiku u uman.
|
|
Kad įgyvendintų šiuos prioritetus, valstybės narės skatinamos orientuoti paramą į pagrindinius veiksmus. Tokie pagrindiniai veiksmai galėtų apimti:
|
Sabiex jilħqu dawn il-prijoritajiet, l-Istati Membri huma mħeġġa jiffukaw is-sostenn fuq azzjonijiet ċentrali. Tali azzjonijiet ċentrali jistgħu jinkludu:
|
|
i) žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimą ir modernizavimą, tolesnį svarbų vaidmenį daugelio kaimo vietovių vystymesi, ypač naujosiose valstybėse narėse. Sėkmingas žemės ūkio prisitaikymas gali tapti pagrindiniu veiksniu gerinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir aplinką tausojantį poveikį, taip pat skatinant naujų darbo vietų kūrimą ir augimą susijusiose ekonomikos srityse. Tai apima žemės ūkio sektoriaus pasirengimo pokyčiams, susijusiems su šio sektoriaus restruktūrizavimu bei modernizavimu ir aktyvios ūkininkų mokymo bei perkvalifikavimo veiklos plėtojimu, visų pirma kiek tai yra susiję su turimais pritaikomais įgūdžiais, skatinimą;
|
(i) ir-ristrutturazzjoni u l-modernizzazzjoni tas-settur ta' l-agrikoltura, li jibqgħu jkollhom sehem importanti fl-iżvilupp ta' ħafna żoni rurali, b'mod partikolari fl-Istati Membri l-ġodda. Is-suċċess fl-adattament agrikolu jista' jkun iċ-ċavetta għall-iżvilupp tal-kompetittività u tas-sostenibbiltà ambjentali tas-settur agrikolu u għal żieda fl-impjiegi u għat-tkabbir f'setturi relatati ta' l-ekonomija. Dan jinkludi l-promozzjoni ta' l-antiċipazzjoni tal-bidla fis-settur agrikolu fil-kuntest tar-ristrutturazzjoni u ta' l-immodernizzazzjoni u ta' l-iżvilupp ta' approċċ pro-attiv għat-taħriġ u t-taħriġ mill-ġdid tal-bdiewa, b'mod partikolari fir-rigward tal-ħiliet trasferibbli;
|
|
ii) integravimo į žemės ūkio ir maisto grandinę gerinimą. Europos maisto pramonė yra viena konkurencingiausių ir pažangiausių pasaulyje, bet susiduria su augančia pasauline konkurencija. Kaimo ekonomika turi dideles galimybes kurti naujus produktus ir jais prekiauti, išsaugoti daugiau vertės kaimo vietovėse vykdant kokybės programas ir gerinti Europos produktų prestižą užsienyje. Konsultacinių paslaugų ir paramos pasitelkimas Bendrijos standartams įgyvendinti prisidės prie šio integracijos proceso. Į rinką orientuotas žemės ūkio sektorius padės toliau stiprinti Europos žemės ūkio ir maisto sektoriaus – svarbaus darbdavio ir ekonomikos augimo šaltinio – padėtį;
|
(ii) titjib fl-integrazzjoni fil-katina agro-alimentari. L-industrija ta' l-ikel ta' l-Ewropa hija waħda mill-aktar kompetittivi u innovattivi fid-dinja, iżda qiegħda tħabbat wiċċha ma' kompetizzjoni dinjija li qed tikber. Hemm skop konsiderevoli fl-ekonomija rurali sabiex jinħolqu u jitqegħdu fis-suq prodotti ġodda, sabiex jinżamm aktar valur f'żoni rurali permezz ta' skemi ta' kwalità u sabiex jiġi elevat il-profil tal-prodotti Ewropej lil hinn minn xtutna. L-użu ta' servizzi ta' konsulenza u s-sostenn sabiex jintlaħqu l-istandards Komunitarji jikkontribwixxi għal dan il-proċess ta' inegrazzjoni. Settur agrikolu orjentat lejn is-suq jgħin sabiex jikkonsolida ulterjorment il-pożizzjoni s-settur agro-alimentari Ewropew bħala sors maġġur ta' impjieg u sors ta' tkabbir ekonomiku;
|
|
iii) sąlygų inovacijai ir naudojimuisi moksliniais tyrimais bei taikomąja veikla sudarymą. Inovacijų svarba Europos ūkininkavimo, žemės ūkio ir maisto bei miškininkystės sektoriams nuolat auga. Nors didžiosios Europos žemės ūkio ir maisto bendrovės dažnai žengia koja kojon su naujomis tendencijomis, nauji produktai ir procesai galėtų pastebimai pagerinti mažesnių perdirbimo įmonių ir ūkių veiklos rezultatus. Visų pirma, naujos bendradarbiavimo formos galėtų sudaryti sąlygas pasinaudoti moksliniais tyrimais bei taikomąja veikla, inovacijomis ir veiksmais, vykdomais pagal 7-ąją bendrąją programą [6];
|
(iii) il-faċilitazzjoni ta' l-innovazzjoni u ta' l-aċċess għar-riċerka u għall-iżvilupp (R&D). L-innovazzjoni qiegħda dejjem issir iżjed importanti għas-setturi Ewropej tal-biedja, ta' l-ikel mill-agrikoltura u tal-forestrija. Waqt li l-kumpanniji agro-alimentari kbar Ewropej huma ta' spiss il-pijunieri ta' tendenzi ġodda, l-introduzzjoni ta' prodotti u proċessi ġodda tista' tikkontribwixxi b'mod sinifikattiv għall-prestazzjoni ta' proċessuri iżgħar u ta' azjendi agrikoli. B'mod partikolari, forom ġodda ta' koperazzjoni jistgħu jiffaċilitaw aċċess għal R&D, innovazzjoni u azzjonijiet meħuda taħt is-Seba' Programm Kwadru [6];
|
|
iv) informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įdiegimo ir paplitimo skatinimą. Nustatyta, kad visas žemės ūkio ir maisto sektorius nepakankamai naudojasi IRT. Visų pirma tai pasakytina apie smulkųjį verslą. Išskyrus dideles daugiašales įmones ir didesnius jų tiekėjus, e. verslo taikomųjų programų naudojimo lygis tebėra žemas. Kaimo plėtros fondai turėtų papildyti būsimas Komisijos iniciatyvas, tokias kaip i2000 e. verslo (visų pirma susijusias su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis), e. įgūdžių ir e. mokymosi srityse;
|
(iv) l-inkoraġġiment tal-varar u tad-diffużjoni ta' teknoloġiji ta' l-informazzjoni u tal-komunikazzjoni (ICT). Is-settur agro-alimentari in ġenerali ġie identifikat bħala wieħed li għadu lura fil-varar ta' teknoloġiji ta' l-ICT. Dan hu partikolarment il-każ għal negozji iżgħar. L-adozzjoni ta' applikazzjonijiet ta' kummerċ elettroniku għadha f'livell baxx barra mill-kumpanniji multinazzjonali kbar u mill-fornituri ikbar tagħhom. Il-fondi għall-iżvilupp rurali għandhom jikkomplementaw l-inizjattivi futuri tal-Kummissjoni bħall-i2010 fl-oqsma tal-kummerċ elettroniku (b'mod partikolari fir-rigward ta' intrapriżi żgħar u ta' daqs medju), ħiliet elettroniċi u tagħlim elettroniku;
|
|
v) dinamiško verslumo skatinimą. Pastarojo meto reformos sukūrė į rinką orientuotą Europos ūkininkavimo veiklos aplinką. Tai atveria naujas galimybes ūkininkavimo veiklai. Tačiau šio ekonominio potencialo įgyvendinimas priklausys nuo strateginių ir organizacinių įgūdžių plėtojimo. Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį gali vaidinti jaunimo skatinimas ūkininkauti;
|
(v) it-trawwim ta' intraprenditorija dinamika Ir-riformi reċenti ħolqu għall-biedja Ewropea ambjent orjentat lejn is-suq. Dan iġib opportunitajiet ġodda għall-azjendi agrikoli. Iżda r-realizzazzjoni ta' dan il-potenzjal ekonomiku sejra tiddependi fuq l-iżvilupp ta' ħiliet strateġiċi u organizzattivi. L-inkoraġġiment tad-dħul ta' bdiewa żgħażagħ fil-professjoni jista' jkollu rwol importanti f'dan ir-rigward;
|
|
vi) žemės ūkio ir miškininkystės produktų naujų realizavimo rinkų plėtojimą. Naujos realizavimo rinkos gali užtikrinti didesnę pridėtinę vertę, ypač aukštos kokybės produktų atveju. Parama investicijoms ir mokymams ne maisto gamybos srityje pagal kaimo plėtros programą gali papildyti pagal pirmąjį ramstį įgyvendinamas priemones, nes būtų sukuriamos naujoviškos gaminių realizavimo rinkos ar padedama plėtoti atsinaujinančios energijos žaliavas, biokurą ir gamybinius pajėgumus;
|
(vi) l-iżvilupp ta' opportunitajiet kummerċjali ġodda għal prodotti agrikoli u ta' forestrija. L-opportunitajiet kummerċjali ġodda jistgħu joffru valur miżjud ogħla, b'mod partikolari għal prodotti ta' kwalità. Is-sostenn għal investiment u għal taħriġ fil-qasam tal-produzzjoni li mhijiex relatata ma' l-ikel taħt żvilupp rurali jista' jikkomplementa miżuri meħuda taħt l-ewwel pilastru billi jinħolqu opportunitajiet kummerċjali innovattivi ġodda għall-produzzjoni jew billi jgħinu l-iżvilupp ta' materji rinnovabbli ta' enerġija, ta' biofuels u tal-kapaċità ta' proċessar;
|
|
vii) ūkių ir miškininkystės veiklos ekologinių rezultatų gerinimą. Ilgalaikis tvarumas priklausys nuo sugebėjimo gaminti tokius gaminius, kuriuos vartotojai norės pirkti, ir tuo pačiu laikytis aukštų aplinkosaugos standartų. Investavimas į ekologiškai geresnius veiklos rezultatus taip pat gali užtikrinti didesnį gamybos veiksmingumą, tokiu būdu sudarydamas visiems naudingą padėtį.
|
(vii) it-titjib tal-prestazzjoni ambjentali ta' azjendi agrikoli u tal-forestrija. Is-sostenibbiltà fit-tul tiddependi fuq l-abbiltà li jiġu prodotti l-prodotti li l-konsumaturi jixtiequ jixtru, waqt li jintlaħqu standards ambjentali għolja. L-investiment f'żieda ta' prestazzjoni ambjentali jista' jwassal ukoll għal vantaġġi ta' effiċjenza fil-produzzjoni, u tinħoloq sitwazzjoni fejn jirbaħ kulħadd;
|
|
Siekiant pagerinti kartų pasikeitimą žemės ūkyje, gali būti apsvarstyti pagal 1 kryptį taikomų priemonių, pritaikytų jaunų ūkininkų poreikiams, deriniai.
|
Sabiex tissaħħaħ ir-rinnovazzjoni ġenerazzjonali fl-agrikoltura jistgħu jiġu kunsidrati kombinazzjonijiet ta' miżuri disponibbli taħt l-assi Nru 1, proġettati għall-bżonnijiet ta' bdiewa żgħażagħ.
|
|
3.2. Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas
|
3.2. It-titjib ta' l-ambjent u tal-kampanja
|
|
Bendrijos strateginė gairė
|
Linja gwida strateġika Komunitarja
|
|
Siekiant apsaugoti ir turtinti ES gamtinius išteklius bei kraštovaizdžius kaimo vietovėse, 2 krypčiai skirti ištekliai turėtų būti skirti trims ES lygio prioritetinėms sritims: biologinei įvairovei ir didelės gamtinės vertės ūkininkavimo bei miškininkystės sistemų ir tradicinių žemės ūkio kraštovaizdžių išsaugojimui bei plėtojimui, vandeniui ir klimato kaitai.
|
Sabiex jipproteġu u jtejbu r-riżorsi naturali u l-pajsaġġi f'żoni rurali, ir-riżorsi dedikati għall-assi Nru 2 għandhom jikkontribwixxu għal tliet żoni ta' prijorità ta' l-UE: Il-bijodiversità u l-preżervazzjoni u l-żvilupp ta' biedja ta' valur naturali għoli u ta' sistemi ta' forestrija u ta' pajsaġġi agrikoli tradizzjonali; l-ilma; u l-bidla fil-klima.
|
|
2 krypties priemonės turėtų būti naudojamos siekiant integruoti šiuos aplinkosaugos uždavinius ir prisidėti prie žemės ūkio ir miškininkystės tinklo Natura 2000 įgyvendinimo, Geteborge prisiimto įsipareigojimo iki 2010 m. pakeisti biologinės įvairovės mažėjimo tendenciją, prie tikslų, įtvirtintų 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus [7], ir Kioto protokolo tikslų klimato kaitai sušvelninti įgyvendinimo.
|
Il-miżuri disponibbli taħt l-assi Nru 2 għandhom jiġu użati sabiex jintegraw dawn l-objettivi ambjentali u jikkontribwixxu għall-implementazzjoni tan-network tan-Natura 2000 ta' l-agrikoltura u l-forestrija, għall-impenn ta' Göteborg għal proċess li jneħħi l-effetti tad-deklin fil-bijodiversità sa l-2010, għall-objettivi stabbiliti fid-Direttiva 2000/60/KE tal-Parlament Ewropew u tal-Kunsill tat- 23 ta' Ottubru 2000 li tistabbilixxi qafas għal azzjoni Komunitarja fil-qasam tal-politika ta' l-ilma [7], u għall-miri tal-Protokoll ta' Kyoto għall-mitigazzjoni tal-bidla fil-klima.
|
|
Kad įgyvendintų šiuos prioritetus, valstybės narės skatinamos orientuoti paramą į pagrindinius veiksmus. Tokie pagrindiniai veiksmai galėtų apimti:
|
Sabiex jilħqu dawn il-prijoritajiet, l-Istati Membri huma mħeġġa jiffukaw is-sostenn fuq azzjonijiet ewlenin. Tali azzjonijiet ewlenin jinkludu:
|
|
i) ekologinių paslaugų ir gyvūnams nekenkiančios ūkininkavimo praktikos skatinimą. Europos piliečiai tikisi, kad ūkininkai laikysis privalomų standartų. Lygiai taip pat daugelis sutinka, kad ūkininkams turėtų būti atlyginama už sutikimą prisiimti toliau siekiančius įsipareigojimus ir už jų teikiamas paslaugas, kurių vien tik rinka negalėtų suteikti, visų pirma žemės ūkiui ir miškininkystei ypač svarbių ypatingų išteklių, pavyzdžiui, vandens ir dirvožemio, atveju;
|
(i) il-promozzjoni ta' servizzi ambjentali u ta' prattiċi ta' biedja li ma jagħmlux ħsara lill-annimali. Iċ-ċittadini Ewropej jistennew li l-bdiewa jirrispettaw standards obbligatorji. Iżda ħafna jaqblu wkoll li l-bdiewa għandhom jiġu rimunerati jekk jidħlu għal impenji li jmorru lil hinn, meta jagħtu servizzi li s-suq waħdu ma jipprovdix, b'mod partikolari meta l-emfażi tkun fuq riżorsi speċifiċi ta' importanza partikolari fil-kuntest ta' l-agrikoltura u tal-forestrija bħall-ilma u l-ħamrija;
|
|
ii) žemės ūkio kraštovaizdžio ir miškų išsaugojimas. Europoje didžiąją vertingos kaimo aplinkos dalį sukūrė žemės ūkis. Tvari žemės tvarkymo praktika gali padėti sumažinti riziką, susijusią su žemės apleidimu, dykumėjimu ir miškų gaisrais, visų pirma vietovėse, kuriose sąlygos yra mažiau palankios. Tinkamos ūkininkavimo sistemos padeda išsaugoti kraštovaizdžius ir buveines, pradedant šlapžemėmis ir baigiant išdžiūvusiomis pievomis bei kalnų ganyklomis. Daugelyje sričių tai sudaro svarbią kultūros ir gamtos paveldo dalį, taip pat lemia bendrą kaimo vietovių patrauklumą gyventi ir dirbti;
|
(ii) il-preżervazzjoni tal-pajsaġġ u l-foresti maħduma. Fl-Ewropa, ħafna mill-ambjent rurali preġjat huwa r-riżultat ta' l-agrikoltua. Il-prattiċi tal-ġestjoni sostenibbli ta' l-art jistgħu jgħinu jnaqqsu r-riskji marbuta ma' l-abbandun, mad-deżertifikazzjoni u man-nirien fil-foresti, b'mod partikolari f'żoni anqas favorevoli. Sistemi xierqa ta' biedja jgħinu jippreżervaw pajsaġġi u abitats mifruxa minn artijiet imxarrba sa mergħat niexfa u muntanjużi. F'ħafna żoni, din tkun parti importanti mill-wirt kulturali u naturali u mill-attrazzjoni ġenerali ta' żoni rurali bħala postijiet fejn tgħix u taħdem;
|
|
iii) kovą su klimato kaita. Žemės ūkis ir miškininkystė vaidina svarbiausią vaidmenį plėtojant atsinaujinančios energijos ir žaliavų šaltinius biologinę energiją naudojantiems įrenginiams. Tinkama žemės ūkio ir miškininkystės praktika gali prisidėti mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir išsaugant miškų savybę sugerti anglies dvideginio daugiau nei jo išskirti bei išsaugant organines medžiagas dirvožemio sudėtyje; ji taip pat gali padėti prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio;
|
(iii) il-ġlieda kontra l-bidla fil-klima. L-agrikoltura u l-forestrija huma fuq quddiem nett ta' l-iżvilupp ta' sorsi rinnovabbli ta' enerġija u ta' sorsi ta' materjali għal stallazzjonijiet ta' bijo-enerġija. Il-prattiċi xierqa ta' agrikoltura u forestrija jistgħu jikkontribwixxu għat-tnaqqis ta' emissjonijiet ta' gassijiet bl-effett ta' serra u għall-preżervazzjoni ta' l-effett ta' tal-carbon sink u tas-sustanzi organiċi fil-ħamrija, u jistgħu jgħinu wkoll fl-adattament għall-impatti ta' bidla fil-klima;
|
|
iv) indėlio į ekologinę žemdirbystę stiprinimą. Ekologinė žemdirbystė – tai visa apimantis požiūris į tvarią žemdirbystę. Šia prasme jo indėlis įgyvendinant aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės tikslus galėtų būti dar labiau sustiprintas;
|
(iv) il-konsolidament tal-kontribuzzjoni tal-biedja organika. Il-biedja organika tirrappreżenta approċċ olistiku għall-agrikoltura sostenibbli. F'dan ir-rigward, tista' tiġi rafforzata iżjed il-kontribuzzjoni tagħha għall-objettivi ambjentali u tal-benesseri ta' l-annimali;
|
|
v) ekologinių (ekonominių) visiems naudingų iniciatyvų skatinimą. Ekologinių prekių teikimas, visų pirma įgyvendinant ekologiško ūkininkavimo priemones, gali prisidėti prie kaimo vietovių ir jose gaminamų maisto produktų savitumo. Šios ekologinės prekės gali tapti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindu teikiant turizmo paslaugas ir kaimo prekes bei paslaugas, ypač kai tai susiję su turizmo, amatų, mokymo ar ne maisto sektoriaus įvairinimu;
|
(v) l-inkoraġġiment ta' inizjattivi ambjentali jew ekonomiċi li bihom jirbaħ kulħadd. Il-provvista ta' prodotti ambjentali, b'mod partikolari permezz ta' miżuri agro-ambjentali, tista' tikkontribwixxi għall-identità ta' żoni rurali u tal-prodotti ta' l-ikel tagħhom. Huma jistgħu jiffurmaw bażi għat-tkabbir u għal impjiegi permezz ta' turiżmu u l-fornitura ta' faċilitajiet rurali, b'mod partikolari meta marbuta mad-diversifikazzjoni fit-turiżmu, fis-snajja', fit-taħriġ jew fis-settur mhux relatat ma' l-ikel;
|
|
vi) teritorinės pusiausvyros skatinimą. Kaimo plėtros programos gali labai prisidėti didinant kaimo vietovių patrauklumą. Jos taip pat gali padėti užtikrinti, kad konkurencingoje, žiniomis pagrįstoje ekonomikoje būtų išlaikyta tvari miesto zonų ir kaimo vietovių pusiausvyra. Drauge su kitomis programos kryptimis, žemės tvarkymo priemonės gali teigiamai prisidėti prie ūkinės veiklos pasiskirstymo erdvės požiūriu ir teritorinės sanglaudos.
|
(vi) il-promozzjoni ta' bilanċ territorjali. Il-programmi ta' żvilupp rurali jistgħu jagħmlu kontribut vitali għall-attrazzjoni ta' żoni rurali. Jistgħu wkoll jgħinu sabiex jiżguraw li f'ekonomija kompetittiva, ibbażata fuq il-konoxxenza, jinżamm bilanċ sostenibbli bejn żoni urbani u rurali. Flimkien ma' assi ta' programmi oħra, il-miżuri tal-ġestjoni ta' l-art jistgħu jagħmlu kontribut pożittiv għad-distribuzzjoni spazjali ta' l-attività ekonomika u tal-koeżjoni territorjali.
|
|
3.3. Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir kaimo ekonomikos įvairovės skatinimas
|
3.3. It-titjib tal-kwalità tal-ħajja f'żoni rurali u l-inkoraġġiment tad-diversifikazzjoni ta' l-ekonomija rurali
|
|
Bendrijos strateginė gairė
|
Linja gwida strateġika Komunitarja
|
|
Kaimo ekonominės veiklos įvairovės skatinimui ir gyvenimo kaimo vietovėse kokybės gerinimui pagal 3 kryptį skiriami ištekliai turėtų prisidėti prie svarbiausio prioriteto – kurti užimtumo galimybes ir sudaryti sąlygas augimui. 3 krypties priemonių grupė visų pirma turėtų būti naudojama skatinti gebėjimų stiprinimą, įgūdžių įgijimą ir organizavimą vietos strategijai parengti, taip pat padėti užtikrinti kaimo vietovių patrauklumą ir ateities kartoms. Skatinant mokymą, informaciją ir verslumą, reikėtų atsižvelgti į konkrečius moterų, jaunimo ir vyresnių darbuotojų poreikius.
|
Ir-riżorsi dedikati għall-oqsma tad-diversifikazzjoni ta' l-ekonomija rurali u tal-kwalità tal-ħajja f'żoni rurali taħt l-assi Nru 3 għandhom jikkontribwixxu għall-prijorità prevalenti tal-ħolqien ta' opportunitajiet ta' xogħol u ta' kondizzjonijiet għat-tkabbir. Il-firxa ta' miżuri disponibbli taħt l-assi Nru 3 għandha b'mod partikolari tintuża sabiex tippromwovi l-bini tal-kapaċitajiet, l-iżvilupp tal-ħiliet u l-organizzazzjoni għall-iżvilupp ta' strateġiji lokali u wkoll tgħin sabiex tiżgura li ż-żoni rurali jibqgħu attraenti għal ġenerazzjonijiet futuri. Fil-promozzjoni ta' taħriġ, ta' l-informazzjoni u ta' l-intraprenditorija, għandhom jiġu kunsidrati l-ħtiġijiet partikolari ta' ħaddiema nisa, ħaddiema żgħażagħ u ta' ħaddiema li jkunu akbar fl-età.
|
|
Kad įgyvendintų šiuos prioritetus, valstybės narės skatinamos orientuoti paramą į pagrindinius veiksmus. Tokie pagrindiniai veiksmai galėtų apimti:
|
Sabiex jilħqu dawn il-prijoritajiet, l-Istati Membri huma mħeġġa jiffukaw is-sostenn fuq azzjonijiet ċentrali. Tali azzjonijiet ċentrali jistgħu jinkludu:
|
|
i) ekonominės veiklos ir užimtumo lygio didinimą platesniame kaimo ekonomikos kontekste. Veiklos įvairinimas yra būtinas augimui bei užimtumui kaimo vietovėse ir tvariam jų vystymuisi, nes prisideda prie geresnės teritorinės pusiausvyros tiek ekonomine, tiek socialine prasme. Turizmas, amatai ir kaimo prekių bei paslaugų teikimas yra daugelyje regionų augimą užtikrinantys sektoriai, atveriantys galimybes tiek įvairinti ne žemės ūkio veiklą pačiame ūkyje, tiek steigti labai mažas įmones platesniame kaimo ekonomikos kontekste;
|
(i) it-tiżjid ta' l-attività ekonomika u tar-rati ta' impjiegi fl-ekonomija rurali usa'. Id-diversifikazzjoni hija meħtieġa għat-tkabbir, għall-impjiegi u għall-iżvilupp sostenibbli f'żoni rurali, u għalhekk tikkontribwixxi għall-bilanċ territorjali aħjar, kemm f'termini ekonomiċi kif ukoll f'dawk soċjali. It-turiżmu, is-snajja' u l-provvista ta' faċilitajiet rurali huma setturi ta' tkabbir f'ħafna reġjuni u joffru opportunitajiet kemm għal diversifikazzjoni on-farm barra l-agrikoltura kif ukoll għall-iżvilupp ta' mikro-negozji fl-ekonomija rurali usa';
|
|
ii) moterų dalyvavimo darbo rinkoje skatinimą. Daugelyje kaimo vietovių atsiranda kliūčių dėl to, kad yra nepakankamos vaikų priežiūros paslaugos. Vietos iniciatyvos vaikų priežiūros infrastruktūrai sukurti gali sudaryti geresnes sąlygas patekti į darbo rinką. Tai galėtų apimti vaikų priežiūros infrastruktūros sukūrimą, kurį būtų galima derinti su iniciatyvomis, skatinančiomis su kaimo veikla ir vietos paslaugomis susijusio smulkiojo verslo kūrimąsi;
|
(ii) l-inkoraġġiment tad-dħul tan-nisa fis-suq tax-xogħol. F'ħafna żoni rurali in-nuqqas ta' servizz adegwat ta' kura tat-tfal joħloq ostakoli speċifiċi. L-inizjattivi lokali sabiex jiġu żviluppati faċilitajiet ta' kura tat-tfal jistgħu jiffaċilitaw l-aċċess għas-suq tax-xogħol. Dan jista' jinkludi l-iżvilupp ta' infrastruttura ta' kura tat-tfal, potenzjalment flimkien ma' inizjattivi sabiex jinkoraġġixxu l-ħolqien ta' negozji żgħar relatati ma' attivitajiet rurali u servizzi lokali;
|
|
iii) kaimo dvasios atgaivinimą. Integruotos iniciatyvos, apimančios įvairinimą, įmonių kūrimą, investavimą į kultūros paveldą, vietos paslaugų infrastruktūrą ir atnaujinimą gali prisidėti gerinant ekonomines perspektyvas ir gyvenimo kokybę;
|
(iii) l-għoti tal-ħajja mill-ġdid lill-villaġġi. L-inizjattivi integrati flimkien mad-diversifikazzjoni, il-ħolqien ta' kummerċ, l-investiment fil-wirt kulturali, l-infrastruttura għal servizzi lokali u r-rinnovazzjoni jistgħu jikkontribwixxu għal titjib kemm ta' prospetti ekonomiċi kif ukoll tal-kwalità tal-ħajja;
|
|
iv) labai mažų įmonių ir amatų kūrimą, kuris gali remtis tradiciniais įgūdžiais arba kuriam gali reikėti naujų gebėjimų, visų pirma derinant juos su įrangos pirkimu, mokymu ir rengimu; tai padėtų skatinti verslumą ir sukurti ūkinės veiklos pagrindus;
|
(iv) l-iżvilupp tal-mikro-kummerċ u tas-snajja', li jista' jibni fuq il-ħiliet tradizzjonali jew jintroduċi kompetenzi ġodda, b'mod partikolari meta jsir flimkien max-xiri ta' tagħmir, mat-taħriġ u mat-tagħlim, u li jgħin sabiex tiġi promossa l-intraprenditorija u l-iżvilupp tat-tessut ekonomiku;
|
|
v) jaunimo mokymą siekiant suteikti jam vietos ekonomikos įvairinimui būtinų įgūdžių, kuris gali patenkinti turizmo, laisvalaikio, ekologinių paslaugų, tradicinės kaimo praktikos ir kokybiškų produktų paklausą;
|
(v) it-taħriġ taż-żgħażagħ f'ħiliet meħtieġa għad-diversifikazzjoni ta' l-ekonomija lokali, li jista' jtejjeb id-domanda għat-turiżmu, għar-rikreazzjoni, għas-servizzi ambjentali, għall-prattiċi rurali tradizzjonali u għall-prodotti ta' kwalità;
|
|
vi) informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įdiegimo ir paplitimo skatinimą. IRT įdiegimas ir paplitimas yra esminis kaimo vietovių veiklos įvairinimo, vietos vystymosi, vietos paslaugų teikimo ir e. įtraukties skatinimo elementas. Masto ekonomiją galima užtikrinti įgyvendinant kaimo IRT iniciatyvas, apimančias IT įrangą, tarpusavio ryšius ir elektroninių įgūdžių įgijimą bendruomenės struktūrose. Tokios iniciatyvos gali labai padidinti IT naudojimo vietos ūkiuose ir kaimo versle lygį, taip pat palengvinti e. verslą ir e. prekybą. Vietovės trūkumams įveikti reikėtų visapusiškai išnaudoti interneto ir plačiajuosčio ryšio teikiamas galimybes, pavyzdžiui, remiamas iš struktūrinių fondų pagal regionines programas;
|
(vi) l-inkoraġġiment għall-użu u għad-diffużjoni ta' l-ICT. L-użu u d-diffużjoni ta' l-ICT huwa essenzjali f'żoni rurali għad-diversifikazzjoni, kif ukoll għall-iżvilupp lokali, għall-provvista ta' servizzi lokali u għall-promozzjoni ta' l-inklużjoni elettronika. Jistgħu jinkiseb benefiċċju ekonomiku mit-tkabbir tal-produzzjoni permezz ta' l-inizjattivi ICT fil-villaġġi li jikkombinaw tagħmir ta' l-IT, networking u taħriġ f'eSkills permezz ta' strutturi Komunitarji. Tali inizjattivi jistgħu jiffaċilitaw ħafna l-użu ta' l-IT minn impriżi agrikoli lokali u negozji rurali u l-adozzjoni ta' n-negozju elettroniku u l-kummerċ elettroniku. Jeħtieġ li jittieħed vantaġġ sħiħ mill-possibbiltajiet li jagħti l-internet u l-komunikazzjoni broadband, per eżempju bl-għajnuna ta' programmi reġjonali taħt il-Fondi Strutturali, sabiex jingħelbu l-iżvantaġġi tal-post;
|
|
vii) atsinaujinančių energijos šaltinių ir naujoviškų jų naudojimo būdų kūrimą, kuris gali prisidėti prie žemės ūkio ir miškininkystės produktų naujų realizavimo rinkų kūrimo, vietos paslaugų teikimo ir kaimo ekonomikos įvairinimo;
|
(vii) l-iżvilupp tal-provvista u ta' l-użu innovattiv ta' sorsi rinnovabbli ta' enerġija jista' jikkontribwixxi għall-ħolqien ta' opportunitajiet ġodda għal prodotti agrikoli u ta' forestrija, għall-provvista ta' servizzi lokali u għad-diversifikazzjoni ta' l-ekonomija rurali;
|
|
viii) turizmo plėtojimo skatinimą. Daugelyje kaimo vietovių turizmas yra svarbus ekonomikos augimą užtikrinantis sektorius, kuris gali remtis kultūros ir gamtos paveldu. Dažnesnis IRT naudojimas turizmo srityje užsakymo, reklamos, rinkodaros, paslaugų kūrimo ir laisvalaikio veiklos reikmėms gali padidinti lankytojų skaičių ir prailginti jų viešnagės trukmę, visų pirma kai tai sieja su smulkesne infrastruktūra ir skatina kaimo turizmą;
|
(viii) l-inkoraġġiment ta' l-iżvilupp tat-turiżmu. It-turiżmu huwa settur maġġuri ta' tkabbir f'ħafna żoni rurali u jista' jibni fuq il-wirt kulturali u naturali. Iż-żieda fl-ICT fit-turiżmu għall-prenotazzjonijiet, promozzjoni, marketing, proġettazzjoni ta' servizz u attivitajiet rikreattivi tista' tgħin sabiex jiżdiedu n-numru ta' viżitaturi u tat-tul tal-waqfiet tagħhom, b'mod partikolari fejn dan l-użu jipprovdi kollegamenti ma' faċilitajiet iżgħar u jinkoraġġixi l-agro-turiżmu;
|
|
ix) vietos infrastruktūros atnaujinimą, visų pirma naujosiose valstybėse narėse. Artimiausioje ateityje bus daug investuojama į didelius telekomunikacijų, transporto, energetikos ir vandens infrastruktūros objektus. Iš struktūrinių fondų bus galima gauti didelę paramą įvairioms sritims, pradedant transeuropiniais tinklais ir baigiant ryšių su verslo ar mokslo parkais užmezgimu. Siekiant visapusiškai išnaudoti daugybinės naudos poveikį darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, pagal kaimo plėtros programas remiama mažesnio masto vietos infrastruktūra gali vaidinti svarbiausią vaidmenį susiedama šias svarbias investicijas su veiklos įvairinimo vietos strategijomis, skirtomis žemės ūkio ir maisto sektoriaus potencialui vystyti.
|
(ix) it-titjib ta' infrastruttura lokali, b'mod partikolari fl-Istati Membri l-ġodda. Sejjer isir investiment sinifikattiv fl-infrastruttura maġġura ta' telekomunikazzjoni, trasport, enerġija u ilma tul is-snin li ġejjin. Sejjer ikun disponibbli sostenn konsiderevoli mill-Fondi Strutturali li jinteressa medda minn networks trans-Ewropej sa l-iżvilupp ta' kollegamenti ma' parks kummerċjali jew xjentifiċi. Sabiex jiġi realizzat bi sħiħ il-multiplier effect f'termini ta' mpjiegi u ta' tkabbir, l-infrastruttura lokali ta' skala żgħira, sostnuta fil-kuntest ta' programmi ta' żvilupp rurali, tista' tassumi rwol vitali bħala mezz ta' kollegament bejn dawn l-investimenti maġġuri u strateġiji lokali għad-diversifikazzjoni u l-iżvilupp tal-potenzjal agrikolu u tas-settur ta' l-ikel.
|
|
3.4. Užimtumui ir veiklos įvairinimui skirtų vietos gebėjimų stiprinimas
|
3.4. Il-bini tal-kapaċità lokali għall-impjiegi u għad-diversifikazzjoni
|
|
Bendrijos strateginė gairė
|
Linja gwida strateġika Komunitarja
|
|
4 krypčiai (Leader programa) skirti ištekliai turėtų prisidėti prie 1 ir 2, o ypač – prie 3 krypties prioritetų, tačiau taip pat turėtų vaidinti svarbų vaidmenį įgyvendinant valdymo gerinimo horizontalų prioritetą ir pasitelkiant kaimo vietovių savaiminio vystymosi potencialą.
|
Ir-riżorsi dedikati għall-assi Nru 4 (Leader) għandhom jikkontribwixxu għall-prijoritajiet ta' l-assi Nru 1 u Nru 2 u b'mod partikolari għall-assi Nru 3, iżda jkollhom ukoll rwol importanti fil-prijorità orizzontali ta' titjib fit-tmexxija u l-mobilizzazzjoni ta' potenzjal ta' żvilupp endoġenu ta' żoni rurali.
|
|
Atsižvelgiant į vietos poreikiais ir stipriosiomis pusėmis pagrįstą Bendrijos vadovaujamą vietos plėtros strategiją, parama pagal 4 kryptį suteikia galimybę suderinti visus tris uždavinius – konkurencingumą, aplinkosaugą ir gyvenimo kokybę (veiklos įvairinimą). Ūkininkams, miškininkams ir kitiems kaimo vietovių dalyviams skirti integruoti požiūriai gali užtikrinti ir gerinti vietos gamtos ir kultūros paveldą, didinti ekologinį sąmoningumą ir investuoti bei skatinti savitus produktus, turizmą, atsinaujinančius išteklius ir energetiką.
|
Is-sostenn taħt l-assi Nru 4 joffri, fil-kuntest tal-bini ta' strateġija ta' żvilupp lokali, immexxija mill-Komunità, li tkompli tibni fuq bżonnijiet u forzi lokali, il-possibbiltà li jiġu kombinati t-tlett objettivi - il-kompetittività, l-ambjent u l-kwalità tal-ħajja/diversifikazzjoni. L-approċċi integrati li jinvolvu bdiewa, ħaddiema fil-forestrija u atturi rurali oħra jistgħu jissalvagwardaw u jtejbu l-wirt naturali u kulturali lokali, ikabbru l-kuxjenza ambjentali u jinvestu fi prodotti ta' speċjalità, fit-turiżmu u fir-riżorsi rinnovabbli ta' l-enerġija, u jippromwovuhom.
|
|
Kad įgyvendintų šiuos prioritetus, valstybės narės skatinamos orientuoti paramą į pagrindinius veiksmus. Tokie pagrindiniai veiksmai galėtų apimti:
|
Sabiex jilħqu dawn il-prijoritajiet, l-Istati Membri huma mħeġġa jiffukaw is-sostenn fuq azzjonijiet ċentrali. Tali azzjonijiet ċentrali jistgħu jinkludu:
|
|
i) vietos partnerystės gebėjimų stiprinimą, aktyvaus skatinimo ir reklaminių įgūdžių įgijimą, kuris gali padėti sutelkti vietos potencialą;
|
(i) il-bini ta' kapaċità ta' sħubija lokali, l-animazzjoni u l-promozzjoni ta' l-iżvilupp ta' ħiliet, li jistgħu jgħinu sabiex jagħtu spinta lill-potenzjal lokali;
|
|
ii) privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystės skatinimą. Visų pirma, Leader vaidmuo ir toliau išliks svarbus – skatinti novatoriškus požiūrius į kaimo plėtrą ir susieti privatųjį ir viešąjį sektorius;
|
(ii) il-promozzjoni ta' sħubija bejn is-settur privat u s-settur pubbliku. B'mod partikolari, il-Leader sejjerr jibqa' jkollu rwol importanti fl-inkoraġġiment ta' approċċi innovattivi għall-iżvilupp rurali u fit-tressiq lejn xulxin tas-settur privat u s-settur pubbliku;
|
|
iii) bendradarbiavimo ir inovacijų skatinimą. Vietos iniciatyvos, tokios kaip Leader ir parama veiklos įvairinimui, gali vaidinti esminį vaidmenį, supažindindamos žmones su naujoms idėjomis ir požiūriais, skatindamos naujoves ir verslumą bei įtrauktį ir vietos paslaugų teikimą. Internetinės bendruomenės gali padėti skleisti žinias, keistis gera praktika ir kaimo produktų ir paslaugų naujovėmis;
|
(iii) il-promozzjoni tal-koperazzjoni u l-innovazzjoni. L-inizjattivi lokali bħal-Leader u s-sostenn tad-diversifikazzjoni jistgħu jassumu rwol essenzjali fil-kollegament bejn nies u ideat u approċċi ġodda, billi jinkoraġġixxu l-innovazzjoni u l-intraprenditorija, u jistgħu jippromwovu l-inklussività u l-provvista ta' servizzi lokali. Il-komunitajiet on-line jistgħu jgħinu fit-tixtrid tal-konoxxenza, fl-iskambju ta' prattiċi tajba u fl-innovazzjoni fi prodotti u servizzi rurali;
|
|
iv) vietos valdymo gerinimas. Leader gali padėti skatinti naujoviškus požiūrius, kuriais siekiama susieti žemės ūkį, miškininkystę ir vietos ekonomiką, padėdama įvairinti ekonominės veiklos bazę ir sustiprinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą.
|
(iv) it-titjib fit-tmexxija lokali. Il-Leader jista' jgħin irawwem approċċi innovattivi li jgħaqdu flimkien l-agrikoltura, il-forestrija u l-ekonomija lokali, u b'hekk jgħin jiddiversifika l-bażi ekonomika u jsaħħaħ it-tessut soċjo-ekonomiku taż-żoni rurali.
|
|
3.5. Programavimo nuoseklumo užtikrinimas
|
3.5. L-assigurazzjoni tal-konsistenza fil-programmazzjoni
|
|
Bendrijos strateginė gairė
|
Linja gwida strateġika Komunitarja
|
|
Rengdamos savo nacionalines strategijas, valstybės narės turėtų užtikrinti didžiausią teigiamą sąveiką tarp skirtingų krypčių bei jų pačių viduje ir išvengti galimų prieštaravimų. Prireikus jos gali parengti integruotus požiūrius. Jos taip pat turėtų apgalvoti, kaip atsižvelgti į kitas ES lygio strategijas, pavyzdžiui, Ekologinio maisto ir žemdirbystės veiksmų planą, įsipareigojimą daugiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius [8], poreikį parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikę ES kovos su klimato kaita strategiją [9] ir poreikį iš anksto numatyti galimą poveikį ūkininkavimui bei miškininkystei, ES miškininkystės strategiją ir veiksmų planą (kuris gali padėti pasiekti tiek augimo ir užimtumo, tiek tvarumo tikslus) ir prioritetus, išdėstytus 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą [10], visų pirma tuos, kuriems reikia teminių aplinkosaugos strategijų (dirvožemio apsauga, jūros aplinkos apsauga ir išsaugojimas, tvarus pesticidų naudojimas, oro tarša, miesto aplinka, tvarus išteklių naudojimas ir atliekų perdirbimas).
|
Fit-tfassil ta' l-istrateġiji nazzjonali tagħhom, l-Istati membri għandhom jiżguraw li sinerġiji bejn u fi ħdan l-assi ikunu massimizzati u li jiġu evitati l-kontradizzjonijiet potenzjali. Fejn xieraq, huma jistgħu jiżviluppaw approċċi integrati. Ikunu jixtiequ jirriflettu dwar kif għandhom jieħdu kont ta' strateġiji oħra fil-livell ta' l-UE, bħall-Pjan ta' Azzjoni għall-Ikel u l-Biedja Organiċi, l-impenn għal użu mkabbar ta' riżorsi rinnovabbli ta' enerġija [8], il-bżonn li tiġi żviluppata strateġija ta' l-UE fuq terminu medju u fuq terminu twil kontra l-bidla fil-klima [9] u l-bżonn li jiġu antiċipati l-effetti probabbli fuq il-biedja u l-forestrija, l-Istrateġija ta' Forestrija ta' l-UE u l-Pjan ta' Azzjoni (li jistgħu jgħinu fil-kisba ta' l-objettivi ta' tkabbir, ta' impjieg u ta' sostenibbiltà) u l-prijoritajiet stabbiliti fis-Sitt Programm ta' Azzjoni Ambjentali Komunitarju stabbilit fid-Deċiżjoni Nru 1600/2002/KE tal-Parlament Ewropew u tal-Kunsill tat- 22 ta' Lulju 2002 [10], b'mod partikolari dawk il-prijoritajiet identifikati bħal tali li jeħtieġu strateġiji ambjentali tematiċi (il-protezzjoni tal-ħamrija, il-protezzjoni u l-konservazzjoni ta' l-ambjent tal-baħar, l-użu sostenibbli ta' pestiċidi, it-tniġġis fl-arja, l-ambjent urban, l-użu sostenibbli ta' riżorsi, u r-riċiklaġġ ta' l-iskart).
|
|
Valdymui ir politikos įgyvendinimui tobulinti galima pasitelkti keletą ES ir valstybių narių lygio priemonių. Kuriant europinius ir nacionalinius kaimo plėtros tinklus, kurių pagalba suinteresuoti subjektai galėtų keistis geriausia praktika ir patirtimi visais politikos formavimo, valdymo ir įgyvendinimo aspektais, galima pasinaudoti technine parama. Kad skirtingi dalyviai galėtų įsitraukti kuo anksčiau, rengiant nacionalines strategijas reikėtų apsvarstyti, o vėlesniais įgyvendinimo etapais suplanuoti informavimo bei viešumo veiklą.
|
Diversi mezzi huma disponibbli fil-livell ta' l-UE u ta' l-Istati Membri sabiex titjieb it-tmexxija u titwettaq il-politika. L-assistenza teknika tista' tintuża sabiex jinbnew networks Ewropej u nazzjonali għall-iżvilupp rurali, bħala pjattaforma għall-iskambju ta' l-aqwa prattika u kompetenza mill-aspetti kollha tat-tfassil ta' politika, ta' ġestjoni u implementazzjoni bejn dawk kollha involuti. Ikun hemm bżonn li jittieħed kont ta' l-informazzjoni u l-pubbliċità sabiex jiġi żgurat involviment bikri ta' l-atturi differenti fit-tħejjija ta' l-istrateġiji nazzjonali u jkun hemm bżonn li l-użu ta' dawn jiġi determinat għall-istadji sussegwenti ta' l-implementazzjoni.
|
|
3.6. Bendrijos priemonių tarpusavio papildomumas
|
3.6. Il-komplementarjetà bejn strumenti Komunitarji
|
|
Bendrijos strateginė gairė
|
Linja gwida strateġika Komunitarja
|
|
Reikia skatinti struktūrinės, užimtumo ir kaimo plėtros politikos krypčių sinergiją. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti pagal Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Europos socialinį fondą, Europos žuvininkystės fondą ir EŽŪFKP finansuotinų veiksmų tarpusavio papildomumą ir suderinamumą konkrečioje teritorijoje ir veiklos srityje. Pagrindiniai skirtingų fondų remiamų veiksmų ir jų koordinavimo mechanizmų atskyrimo principai turėtų būti apibrėžti nacionalinės strateginės struktūros ir nacionalinio strateginio plano lygiu.
|
Hemm bżonn li tiġi mħeġġa s-sinerġija bejn il-politika strutturali, il-politika ta' l-impjiegi u l-politika ta' l-iżvilupp rurali. F'dan il-kuntest, l-Istati Membri għandhom jiżguraw il-komplementarjetà u l-koerenza bejn l-azzjonijiet li jridu jiġu finanzjati mill-Fond Ewropew għall-Iżvilupp Reġjonali, mill-Fond ta' Koeżjoni, mill-Fond Soċjali Ewropew, mill-Fond Ewropew għas-Sajd u mill-EAFRD fuq territorju partikolari u f'qasam partikolari ta' attività. Il-prinċipji ewlenin ta' gwida għal dak li jirrigwarda l-linja ta' demarkazzjoni u l-mekkaniżmi ta' koordinazzjoni bejn l-azzjonijiet sostnuti mill-Fondi differenti għandhom jiġu definiti fil-qafas ta' referenza strateġiku nazzjonali u fil-pjan strateġiku nazzjonali.
|
|
Investicijų į infrastruktūrą orientyru galėtų būti intervencijos mastas. Pavyzdžiui, investicijoms į transportą ir kitą infrastruktūrą valstybės narės ar regiono (subregiono) lygiu būtų naudojamos sanglaudos politikos priemonės, tuo tarpu vietos lygiu būtų galima pasinaudoti 3 krypties pagrindinių paslaugų priemone, užtikrinančia vietos ir regiono lygių sąryšį.
|
Għal investimenti infrastrutturali, l-iskala ta' l-intervent tista' tkun prinċipju ta' gwida. Per eżempju, għal investimenti fit-trasport u f'infrastruttura oħra fil-livell ta' l-Istati Membri jew fil-livell reġjonali jew fil-livell subreġjonali jiġu użati strumenti ta' politika ta' koeżjoni, filwaqt li fil-livell lokali tista' tiġi użata l-miżura ta' servizzi bażiċi taħt l-assi Nru 3, u b'hekk jiġi żgurat il-kollegament bejn il-livelli lokali u reġjonali.
|
|
Žmogiškojo kapitalo plėtojimo srityje parama kaimo plėtrai būtų skirta ūkininkams ir ekonominės veiklos dalyviams, dalyvaujantiems kaimo ekonominės veiklos įvairinimo procese. Kaimo vietovių gyventojai galėtų gauti paramą taikant integruotą požiūrį "iš apačios į viršų". Veiksmai šiose srityse turėtų būti įgyvendinami visiškai laikantis Europos užimtumo strategijos tikslų, išdėstytų Integruotose ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėse, ir suderintų su veiksmais, vykdomais pagal Lisabonos proceso nacionalines reformos programas. Darbo programa "Švietimas ir mokymas 2010" siekiama įgyvendinti Lisabonos tikslus švietimo ir mokymo srityse. Šios programos pagrindą sudarantis visą gyvenimą trunkantis mokymasis taikomas visiems švietimo ir mokymosi lygiams ir rūšims, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės bei žemės ūkio ir maisto sektorius.
|
Fir-rigward ta' l-iżvilupp tal-kapital uman, is-sostenn taħt l-iżvilupp rurali jkun immirat lejn il-bdiewa u l-atturi ekonomiċi involuti fid-diversifikazzjoni ta' l-ekonomija rurali. Il-popolazzjoni ta' żoni rurali tista' tirċievi sostenn bħala parti minn approċċ integrat, minn isfel għal fuq. L-azzjonijiet f'dawn l-oqsma għandhom jiġu implementati f'konformità sħiħa ma' l-objettivi ta' l-Istrateġija Ewropea ta' l-Impjiegi, kif esposta fil-Linji Gwida Integrati għat-Tkabbir u għall-Impjiegi, u għandhom ikunu koerenti ma' l-azzjonijiet meħuda taħt il-programmi ta' riforma nazzjonali fil-qafas tal-proċess ta' Lisbona. Il-programm ta' xogħol "Edukazzjoni u Taħriġ 2010" jimmira li jikseb il-partijiet ta' l-edukazzjoni u tat-taħriġ fil-miri ta' Lisbona. It-tagħlim tul il-ħajja jinsab fil-qalba ta' dan il-programm u japplika għal-livelli u t-tipi kollha ta' edukazzjoni u taħriġ, inklużi s-settur agrikolu, is-settur tal-forestrija u s-settur agro-alimentari.
|
|
4. ATSKAITOMYBĖS SISTEMA
|
4. IS-SISTEMA TA' RAPPURTAR
|
|
Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 numatoma vykdyti Bendrijos ir nacionalinių strategijų strateginę stebėseną. Ataskaitų, kuriose apžvelgiama pasiekta pažanga, pagrindą sudarys bendra stebėsenos ir vertinimo struktūra, kurią reikės sukurti bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.
|
Ir-Regolament (KE) Nru 1698/2005 jipprevedi l-monitoraġġ strateġiku ta' l-istrateġiji Komunitarji u nazzjonali. Il-bażi għar-rappurtar dwar il-progress sejra tkun il-qafas komuni għall-monitoraġġ u l-valutazzjoni, li jrid jiġi stabbilit f'koperazzjoni ma' l-Istati Membri.
|
|
Struktūroje bus numatytas ribotas bendrų rodiklių skaičius ir bendra metodika. Ją papildys konkrečioms programoms skirti rodikliai, atspindėsiantys kiekvienos programos srities specifiką.
|
Il-qafas sejjer jipprovdi numru limitat ta' indikaturi komuni u metodoloġija komuni. Sejjer ikun supplementat b'indikaturi speċifiċi ta' programmi sabiex jirrifletti l-karattru ta' kull qasam tal-programm.
|
|
Bendra rodiklių grupė leis susumuoti gautus produktus, rezultatus ir poveikį ES lygiu ir padės įvertinti pažangą siekiant Bendrijos prioritetų. Programavimo laikotarpio pradžioje apibrėžti pradiniai rodikliai leis įvertinti pradinę padėtį ir sudarys pagrindą programos strategijai parengti.
|
Sett komuni ta' indikaturi jippermetti l-aggregazzjoni ta' produzzjoni, riżultati u impatti fil- livell ta' l-UE u jgħin fil-valutazzjoni tal-progress fil-kisba ta' prijoritajiet Komunitarji. Indikaturi bażilari definiti fil-bidu tal-perjodu ta' programmazzjoni jippermettu l-valutazzjoni tas-sitwazzjoni tal-bidu u jiffurmaw il-bażi għall-iżvilupp ta' l-istrateġija tal-programm.
|
|
Vertinimo veikla bus vykdoma nuolat, ir programos lygiu ją sudarys ex ante, vidurio laikotarpio ir ex post vertinimas bei kita vertinimo veikla, kuri bus laikoma naudinga programos valdymui ir poveikiui tobulinti. Kartu su įvertinimais bus atliekami teminiai tyrimai ir apibendrinantys įvertinimai Bendrijos lygiu, taip pat Europos kaimo plėtros tinklo veikla, skirta mainams bei gebėjimų stiprinimui vertinimo tikslais valstybėse narėse. Keitimasis gera praktika ir vertinimo rezultatais gali itin prisidėti prie kaimo plėtros veiksmingumo. Šiuo požiūriu Europos tinklas turėtų vaidinti pagrindinį ryšių palengvinimo vaidmenį.
|
L-attivitajiet ta' valutazzjoni sejrin isiru fuq bażi kontinwa, u jkunu jikkonsistu f'valutazzjonijiet fil-livelli ex-ante, mid-term, u ex-post kif ukoll f'attività oħra ta' valutazzjoni kunsidrata utili għat-titjib fil-ġestjoni u fl-impatt tal-programm. Dawn ikunu akkumpanjati minn studji tematiċi u minn valutazzjonijiet-sinteżi fil-livell Komunitarju, kif ukoll minn attivitajiet tan-network Ewropew għall-iżvilupp rurali bħala pjattaforma għall-iskambju u l-bini ta' kapaċitajiet għall-valutazzjoni fl-Istati Membri. L-iskambju ta' prattiċi tajba u l-kondiviżjoni tar-riżultati ta' valutazzjoni jistgħu jikkontribwixxu b'mod sinifikattiv għall-effikaċja ta' l-iżvilupp rurali. F'dan ir-rigward, in-network Ewropew għandu jkollu rwol ċentrali fil-faċilitazzjoni tal-kuntatti.
|
|
[1] Liuksemburgo ( 1997 m. birželio 12 d. ir 13 d.), Berlyno ( 1999 m. kovo 24 d. ir 25 d.) ir Briuselio ( 2002 m. spalio 24 d. ir 25 d.) Europos Vadovų Tarybų pirmininkaujančios valstybės narės išvados.
|
[1] Konklużjonijiet tal-Presidenza tal-Kunsilli Ewropej tal-Lussemburgu (fit- 12 u 13 ta' Diċembru 1997), Berlin (fl- 24 u 25 ta' Marzu 1999) u ta' Brussell (fl- 24 u 25 ta' Ottubru 2002).
|
|
[2] EBPO apibrėžimas pagrįstas kaimo bendruomenėse gyvenančių gyventojų tankiu (t. y. mažiau nei 150 gyventojų 1 km2) konkrečiame NUTS III regione. Žr. Išplėstinį poveikio įvertinimą SEK(2004) 931. Šis apibrėžimas yra vienintelis tarptautiniu mastu pripažintas kaimo vietovių apibrėžimas. Tačiau tam tikrais atvejais jame ne visiškai atsižvelgiama į tankiau apgyvendintų kaimo vietovių, visų pirma užmiesčio zonų, gyventojus. Šiose gairėse jis naudojamas tik statistikos ir aprašomaisiais tikslais.
|
[2] Id-definizzjoni ta' l-OECD hija bbażata fuq il-parti tal-popolazzjoni li tgħix f'unitajiet amministrattivi rurali (jiġifieri b'inqas minn 150 abitant kull km2) f'reġjun NUTS III li jkun. Ara Valutazzjoni Estiża ta' l-Impatt — SEC(2004) 931. Din hija l-unika definizzjoni ta' żoni rurali li hija rikonoxxuta internazzjonalment. Madankollu, f'xi każi, ma tieħux kont sħiħ tal-popolazzjoni li tgħix f'żoni rurali b'popolazzjoni aktar densa, b'mod partikolari f'żoni peri-urbani. Fil-kuntest ta' dawn il-linji gwida, qiegħda tiġi użata biss għal skopijiet statistiċi u deskrittivi.
|
|
[3] Skaičiuojant BVP pagal perkamosios galios paritetą.
|
[3] Kif imkejjel mill-PGD f'parità ta' saħħa ta' akkwist.
|
|
[4] Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvados ( 2005 m. kovo 22 d. ir 23 d.).
|
[4] Konklużjonijiet tal-Presidenza tal-Kunsill Ewropew ta' Brussell ( 22 u 23 ta' Marzu 2005).
|
|
[5] Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvados ( 2005 m. birželio 16 d. ir 17 d.).
|
[5] Konklużjonijiet tal-Presidenza tal-Kunsill Ewropew ta' Brussell ( 16 u 17 ta' Ġunju 2005).
|
|
[6] Taip pat reikėtų atsižvelgti į Žemės ūkio mokslinių tyrimų nuolatinio komiteto darbą.
|
[6] F'dan il-kuntest għandu jittieħed ukoll kont tax-xogħol tal-Kumitat Permanenti dwar ir-Riċerka Agrikola.
|
|
[7] OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).
|
[7] ĠU L 327, 22.12.2000, p. 1. Direttiva kif emendata l-aħħar bid-Direttiva Nru 2455/2001/KE (ĠU L 331, 15.12.2001, p. 1).
|
|
[8] Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvados ( 2004 m. kovo 25 d. ir 26 d.).
|
[8] Konklużjonijiet tal-Presidenza tal-Kunsill Ewropew, ta' Brussell ( 25 u 26 ta' Marzu 2004).
|
|
[9] Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvados ( 2005 m. kovo 22 d. ir 23 d.).
|
[9] Konklużjonijiet tal-Presidenza tal-Kunsill Ewropew, ta' Brussell ( 22 u 23 ta' Marzu 2005).
|
|
[10] OL L 242, 2002 9 10, p. 1.
|
[10] ĠU L 242, 10.9.2002, p. 1.
|
|
--------------------------------------------------
|
--------------------------------------------------
|