[pic] | EUROOPA ÜHENDUSTE KOMISJON |

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Brüssel 1.12.2008

Briuselis, 1.12.2008

KOM(2008) 804 lõplik

KOM(2008) 804 galutinis

KOMISJONI TEATIS EUROOPA PARLAMENDILE, NÕUKOGULE, EUROOPA MAJANDUS- JA SOTSIAALKOMITEELE NING REGIOONIDE KOMITEELE

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

„Juurdepääsetava infoühiskonna suunas”

„Prieinamos informacinės visuomenės link“

KOMISJONI TEATIS EUROOPA PARLAMENDILE, NÕUKOGULE, EUROOPA MAJANDUS- JA SOTSIAALKOMITEELE NING REGIOONIDE KOMITEELE

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

„Juurdepääsetava infoühiskonna suunas”

„Prieinamos informacinės visuomenės link“

[SEK(2008) 2915]

[SEC (2008) 2915]

[SEK(2008) 2916]

[SEC (2008) 2916]

1. KOMMENTEERITUD KOKKUVÕTE

1. SANTRAUKA

Kuna meie ühiskond on arenemas infoühiskonnaks, muutume oma igapäevaelus üha rohkem sõltuvaks tehnoloogiapõhistest toodetest ja teenustest. Vähene e-juurdepääsetavus tähendab siiski seda, et paljud puuetega eurooplased ei saa endiselt infoühiskonna hüvesid kasutada.

Mūsų visuomenė tampa informacine visuomene, todėl kasdieniame gyvenime vis labiau priklausome nuo technologijomis grindžiamų produktų ir paslaugų. Tačiau dėl prasto e. prieinamumo daugelis neįgalių europiečių vis dar negali naudotis informacinės visuomenės teikiamais privalumais.

E-juurdepääsetavuse teema on viimastel aastatel poliitilisel areenil nähtavaks saanud ja seda on palju käsitletud. 2006. aastal leppisid Euroopa ministrid Riia deklaratsiooni raames kokku eesmärkides, mille abil saavutada 2010. aastaks märkimisväärne edasiminek. 2007. aastal nähtus võrdlusuuringust, et areng oli jätkuvalt liiga aeglane ning et Riia eesmärkide saavutamiseks oli vaja rohkem jõupingutusi. Veebi juurdepääsetavus, eelkõige juurdepääs riigiasutuste veebisaitidele on osutunud üheks tähtsamaks eesmärgiks, kuna Internet mängib igapäevaelus üha olulisemat rolli.

Pastaraisiais metais e. prieinamumas susilaukė didelio dėmesio kaip vienas iš politikos klausimų. 2006 m. Europos ministrai Rygos deklaracijoje sutarė iki 2010 m. pasiekti reikšmingos pažangos. Remiantis 2007 m. atliktu lyginamuoju vertinimu, pažanga vis dar nepakankama – būtinos papildomos pastangos Rygos tikslams pasiekti. Kadangi internetas kasdieniame gyvenime tampa vis reikšmingesnis, žiniatinklio, ypač viešojo administravimo svetainių, prieinamumas tampa vienu iš svarbiausių prioritetų.

Komisjon leiab, et praegu on pakiline jõuda e-juurdepääsetavust, eelkõige veebi juurdepääsetavust käsitleva ühtsema, ühise ja tõhusa lähenemisviisini , et kiirendada juurdepääsetava infoühiskonna väljakujunemist, nagu on sätestatud uues sotsiaalmeetmete kavas[1]. Käesolevas teatises kirjeldab komisjon hetkeolukorda, põhjendab Euroopa meetmete vajalikkust ja sätestab põhilised edasised sammud.

Komisijos manymu, svarbu nedelsiant užtikrinti, kad bendras požiūris į e. prieinamumą, visų pirmą žiniatinklio prieinamumą , būtų darnesnis bei veiksmingesnis, siekiant paspartinti prieinamos informacinės visuomenės kūrimą, kaip paskelbta atnaujintoje socialinėje darbotvarkėje[1]. Šiame komunikate Komisija apibūdina esamą padėtį, pagrindžia Europos veiksmus ir nurodo pagrindinius dalykus, kuriuos būtina įgyvendinti.

E-juurdepääsetavust käsitleva ühise ja ühtse lähenemisviisi saavutamine eeldab järgmist.

Siekiant darnaus bendro požiūrio į e. prieinamumą :

- Euroopa standardiorganisatsioonid peaksid laiendama e-juurdepääsetavusega seotud standardimistegevust , et vähendada turu killustumist ning lihtsustada info- ja sidetehnoloogial põhinevate kaupade ja teenuste laialdasemat kasutuselevõttu.

- Europos standartizacijos organizacijos (ESO) turėtų plačiau vykdyti e. prieinamumo standartizavimo veiklą, kad sumažintų rinkos susiskaidymą ir sudarytų geresnes sąlygas aktyviau naudotis IKT grindžiamomis prekėmis bei paslaugomis.

- Liikmesriigid, sidusrühmad ja komisjon peaksid soodustama innovatsiooni ning lahenduste turuletoomist e-juurdepääsetavuse valdkonnas, eelkõige ELi teadus- ja innovatsiooniprogrammide ning struktuurifondide abil.

- Valstybės narės, suinteresuotosios šalys ir Komisija turėtų skatinti aktyviau diegti naujoves ir įgyvendinti sprendimus e. prieinamumo srityje, visų pirma naudodamosi ES tyrimų ir naujovių programomis ir struktūriniais fondais.

- Kõik sidusrühmad peaksid täiel määral kasutama võimalusi käsitleda e-juurdepääsetavuse teemat ELi kehtivate õigusaktide raames. Komisjon lisab asjakohased e-juurdepääsetavust käsitlevad nõuded kehtivate õigusaktide muudatustesse või uutesse õigusaktidesse.

- Visos suinteresuotosios šalys turėtų visapusiškai išnaudoti galimybes spręsti e. prieinamumo klausimus taikydamos galiojančius ES teisės aktus . Atitinkamus e. prieinamumo reikalavimus Komisija įtrauks į teisės aktų pakeitimus arba naujus rengiamus teisės aktus.

- Komisjon edendab sidusrühmade koostööd , et suurendada meetmete ühtsust, kooskõlastatust ja mõju. Luuakse uus kõrgetasemeline ajutine töörühm, kes annab suuniseid e-juurdepääsetavust, sealhulgas veebi juurdepääsetavust käsitleva üldise ühtse lähenemisviisi alal ning teeb ettepanekuid esmatähtsate meetmete kohta, et ületada e-juurdepääsetavusega seotud takistused.

- Komisija suaktyvins suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą , siekdama geriau derinti bei koordinuoti įgyvendinamus veiksmus ir didinti jų poveikį. Visų pirma, nauja laikina aukšto rango ekspertų darbo grupė bus įgaliota teikti patarimus dėl darnaus bendro požiūrio į e. prieinamumą (įskaitant žiniatinklio prieinamumą) ir siūlyti veiksmus, kurių pirmiausiai reikia imtis e. prieinamumo kliūtims įveikti.

Veebi juurdepääsetavuse arengu kiirendamiseks tuleb teha järgmist.

Siekiant paspartinti pažangą žiniatinklio prieinamumo srityje :

- Euroopa standardiorganisatsioonid peaksid kiiresti vastu võtma veebi juurdepääsetavust käsitlevad Euroopa standardid, järgides veebikonsortsiumi kehtestatud ajakohastatud veebisuuniseid (WCAG 2.0).

- Europos standartizacijos organizacijos, atsižvelgdamos į Pasaulinio žiniatinklio konsorciumo (W3C) atnaujintas žiniatinklio gaires (WCAG 2.0), turėtų sparčiai priimti Europos žiniatinklio prieinamumo standartus.

- Liikmesriigid peaksid tõhustama tegevust avalike veebisaitide juurdepääsetavaks muutmisel ning valmistuma ühiselt veebi juurdepääsetavust käsitlevate Euroopa standardite kiireks vastuvõtmiseks .

- Valstybės narės turėtų paspartinti darbus , kad viešosios svetainės taptų prieinamos , ir bendromis pastangomis pasirengti sparčiai priimti Europos žiniatinklio prieinamumo standartus.

- Komisjon jälgib arengut ja avaldab selle kohta teavet ning võib hilisemas etapis võtta seadusandlikke meetmeid.

- Komisija stebės pažangą ir apie ją informuos , o vėliau gali siūlyti atitinkamus teisės aktus.

2. E-JUURDEPÄÄSETAVUS

2. E. PRIEINAMUMAS

E-juurdepääsetavus tähendab selliste tehniliste tõkete ja raskuste ületamist, millega puuetega inimesed, sealhulgas paljud eakad inimesed, kokku puutuvad, üritades võrdsetel tingimustel infoühiskonnas osaleda.

E. prieinamumas – tai veikla siekiant įveikti technines kliūtis ir sunkumus, su kuriais neįgalieji, įskaitant daugelį senyvo amžiaus žmonių, susiduria mėgindami lygiomis sąlygomis dalyvauti informacinės visuomenės gyvenime.

Kui soovitakse kõigile pakkuda võrdseid võimalusi tänapäeva ühiskonnas osalemiseks, peaksid info- ja sidetehnoloogia kaubad, tooted ja teenused olema täies ulatuses juurdepääsetavad. Kõnealused tooted ja teenused hõlmavad arvuteid, telefone, telereid, e-valitsust, Interneti-kaubandust, kõnekeskusi ning iseteenindusterminale, nagu panga- ja piletiautomaadid.

Kad visi turėtų lygias galimybes dalyvauti šiuolaikinės visuomenės gyvenime, visos IKT prekės, produktai ir paslaugos turi būti prieinami. Tai taikytina kompiuteriams, telefonams, televizoriams, elektroninės valdžios paslaugoms, pirkimui internetu, skambučių centrams, savitarnos terminalams, pvz., bankomatams ir bilietų pardavimo automatams.

2.1. Hetkeolukord

2.1. Esama padėtis

Juurdepääsetavuse probleem on ulatuslik ja üha süvenev: ligikaudu 15 % Euroopa elanikkonnast on puuetega ja peaaegu igal viiendal tööealisel Euroopa kodanikul on puue, mis nõuab juurdepääsetavaid lahendusi. Kokkuvõttes saaks viiest inimesest kolm e-juurdepääsetavusest kasu, kuna sellega paraneb üldine kasutatavus[2].

Prieinamumo problema didelė ir vis didėja – apie 15 % Europos gyventojų yra neįgalūs, o penktadalis darbinio amžiaus europiečių turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių reikalingi prieinamumo užtikrinimo sprendimai. Apskritai trys iš penkių žmonių gali turėti naudos iš e. prieinamumo, nes lengviau prieinamomis svetainėmis lengviau naudotis[2].

E-juurdepääsetavusel on sotsiaal-majanduslikud mõjud nii üksikisikutele kui ka Euroopale tervikuna. Näiteks võivad info- ja sidetehnoloogial põhinevad lahendused aidata vanematel töötajatel ametis püsida ning tõhustada avalike sidusteenuste, näiteks e-valitsuse ja e-tervise kasutuselevõttu. Puuduliku e-juurdepääsetavuse tõttu ei saa märkimisväärne osa elanikkonnast sidusteenustest osa ning see takistab neil täiel määral ellu viia oma töö, hariduse, puhkeaja ja demokraatliku osalusega seotud ning ühiskondlikke tegevusi. E-juurdepääsetavuse tugevdamine aitab kaasa nii majandusliku kui ka ühiskondliku kaasatusega seotud eesmärkide saavutamisele.

E. prieinamumas turi socialinių ir ekonominių padarinių tiek atskiriems žmonėms, tiek visai Europai. Pavyzdžiui, prieinamumą didinantys informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis grindžiami sprendimai gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms išsaugoti darbą ir padidinti naudojimąsi tokiomis viešosiomis paslaugomis internetu kaip e. valdžia ir e. sveikata. Dėl nepakankamo e. prieinamumo didelė gyventojų dalis lieka nuošalyje ir negali visapusiškai užsiimti profesine, lavinimosi, laisvalaikio, pilietine ir socialine veikla. Geresnis e. prieinamumas padės siekti ir ekonominių, ir socialinės įtraukties tikslų.

Paljud riigid on võtnud e-juurdepääsetavuse edendamiseks vähemalt mõned seadusandlikud või toetusmeetmed ning osa info- ja sidetehnoloogiaettevõtjaid teeb märkimisväärseid jõupingutusi, et parandada juurdepääsetavust oma toodetele ja teenustele[3].

Daugelyje šalių priimta bent keletas teisės aktų ar paramos priemonių e. prieinamumui skatinti, o kai kurios IKT sektoriaus įmonės deda dideles pastangas savo produktų ir paslaugų prieinamumui didinti[3].

E-juurdepääsetavus on ka Euroopa e-kaasatuse poliitika[4] põhielement. Laiemas kontekstis kuulub info- ja sidetehnoloogia võrdset kohtlemist käsitleva direktiivi kohaldamisalasse. Direktiivis käsitletakse juurdepääsu avalikkusele kättesaadavatele kaupadele ja teenustele ning nende pakkumist[5]. Euroopa Ühendus ja liikmesriigid peavad ühtlasi täitma puuetega inimeste õigusi käsitlevast Ühinenud Rahvaste Organisatsiooni konventsioonist tulenevaid kohustusi, mis on seotud juurdepääsuga info- ja sidetehnoloogia kaupadele ja teenustele. Teatavates ELi õigusaktides käsitletakse juba otseselt või kaudselt e-juurdepääsetavusega seotud teemasid.

Be to, e. prieinamumas yra viena iš svarbiausių Europos įtraukties politikos sudėtinių dalių[4]. Žvelgiant plačiau, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms taikytina siūloma Direktyva, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas[5]. Europos bendrija ir valstybės narės taip pat privalo vykdyti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje numatytus įsipareigojimus, susijusius su IKT prekių ir paslaugų prieinamumu. Tam tikruose ES teisės aktuose e. prieinamumas tiesiogiai ar netiesiogiai jau svarstomas.

2.2. Edasiste meetmete põhjendused

2.2. Tolesnių veiksmų pagrindas

Kuigi e-juurdepääsetavusest on saadud kasu ja poliitikud on pööranud sellele tähelepanu, ei ole selle areng siiski rahuldav. E-juurdepääsetavuse puudulikkuse kohta on hulgaliselt markantseid näiteid. Näiteks kurtide ja vaegkuuljate jaoks üliolulised tekstiteenused on kättesaadavad üksnes pooltes liikmesriikides; hädaabiteenused on tekstitelefoni teel otseselt juurdepääsetavad ainult seitsmes liikmesriigis; audiokirjelduse, subtiitrite ja viipekeelega televisiooniprogramme on jätkuvalt väga vähe; üksnes 8 % kahe suurima Euroopa jaepanga poolt paigaldatud pangaautomaatidest pakub „kõnelevat” teenust[6].

Nepaisant e. prieinamumo teikiamos naudos ir jam skiriamo politinio dėmesio, pažanga šioje srityje vis dar nepatenkinama. Galima pateikti daug ryškių pavyzdžių, patvirtinančių, kad prieinamumas vis dar nepakankamas. Pvz., kurtiesiems ir sutrikusios kalbos žmonėms būtinos teksto konvertavimo paslaugos (angl. text relay services ) prieinamos tik pusėje valstybių narių; su pagalbos tarnybomis teksto telefonu tiesiogiai susisiekti galima tik septyniose valstybėse narėse; transliacijos su garsiniais komentarais, televizijos programų subtitravimas ir televizijos programos su vertimu į gestų kalbą vis dar labai retos. Tik 8 % dviejų pagrindinių Europos mažmeninės bankininkystės bankų įrengtų bankomatų yra informavimo balsu funkcija[6].

E-juurdepääsetavust käsitlevaid kehtivaid ELi õigusakte on vähe. Liikmesriikide tasandil käsitletakse e-juurdepääsetavust väga erinevalt nii arutluse all olevate teemade (enamasti tavatelefoniteenused, teleringhäälinguteenused ja juurdepääs avalikele veebisaitidele) kui ka kasutatavate poliitikavahendite täielikkuse osas. Info- ja sidetehnoloogiatööstus kannatab erinevate nõudmiste ja ebakindlusega silmitsi seistes kõnealuse turu killustatuse tõttu ning seepärast on raskem saavutada ulatusliku innovatsiooni ja turu kasvu toetamiseks vajalikku mastaabisäästu. Osa ettevõtjaid teeb aktiivselt koostööd kasutajatega (nt juurdepääsetava digitaaltelevisiooni valdkonnas), kuid suurem osa on siiski kõrvaltvaataja rollis.

Šiuo metu galiojančiame ES acquis e. prieinamumui skiriama mažai teisės aktų nuostatų. Valstybių narių lygmeniu požiūris į e. prieinamumą labai nevienalytis – skiriasi ir svarstomi klausimai (paprastai tai fiksuotos telefonijos paslaugos, televizijos transliavimo paslaugos ir viešųjų svetainių prieinamumas), ir tai, ar taikomos politikos priemonės yra išsamios. Dėl skirtingų reikalavimų ir neaiškumų IKT sektoriui būdingas rinkos susiskaidymas, todėl sunku pasiekti masto ekonomijos, kuri būtina norint plačiai diegti naujoves ir užtikrinti rinkos augimą. Tam tikros sektoriaus įmonės aktyviai įsitraukia į veiklą ir bendradarbiauja su vartotojais (pvz., dėl prieinamos skaitmeninės televizijos), tačiau dauguma lieka nuošalyje.

E-juurdepääsetavuse põhiprobleem seisneb selles, et ühtsuse puudumise, ebaselgete prioriteetide ning vähese õigusliku ja rahalise toetuse tõttu ei ole praegustel jõupingutustel piisavalt mõju.

Pagrindinis su e. prieinamumu susijęs klausimas yra tai, kad dėl nepakankamo suderinimo, neaiškios prioritetų nustatymo tvarkos ir menkos teisinės bei finansinės paramos dabartinių pastangų poveikis yra nepakankamas .

Seepärast on e-juurdepääsetavust käsitlev ühine ja ühtne Euroopa lähenemisviis märkimisväärsete edusammude tegemiseks määrava tähtsusega.

Todėl siekiant reikšmingesnės pažangos būtinas darnus bendras europinis požiūris į e. prieinamumą.

2.3. Kavandatud meetmed

2.3. Siūlomi veiksmai

1. Muutuste elluviimine – poliitiliste prioriteetide, kooskõlastatuse ja sidusrühmade koostöö tugevdamine

1. Pokyčių įgyvendinimas stiprinant politikos prioritetus, užtikrinant geresnį koordinavimą ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą

Euroopa tasandil on viimastel aastatel võetud mitmeid meetmeid. Nüüd on aeg suurendada nende koosmõju ning tugevdada individuaalseid tegevusvaldkondi olulisema ja järjepidevama mõju saavutamiseks.

Pastaraisiais metais Europos lygmeniu imtasi įvairių veiksmų. Dabar metas gerinti jų sąveiką ir stiprinti atskiras veiklos sritis, kad jų poveikis būtų didesnis ir nuoseklesnis.

Liikmesriigid, kasutajad ja tööstusharu peavad suurendama oma jõupingutusi ning pürgima Euroopa tasandi tõhusama koostöö ja ELi kehtivate poliitikavahendite arukama rakendamise abil paremate tulemusteni. Selleks et toetada ja tugevdada ühise lähenemisviisi ühtsust ja tõhusust ning aidata kaasa prioriteetide määratlemisele, asutab komisjon e-juurdepääsetavust käsitleva kõrgetasemelise ajutise töörühma , kes esitab aruanded i2010 kõrgetasemelisele töörühmale ning kuhu kuuluvad tarbijaorganisatsioonid, puuetega ja eakate kasutajate esindajad, info- ja sidetehnoloogia- ning tugitehnoloogiatööstuse ja teenindusvaldkonna ettevõtjad ning akadeemiliste ringkondade ja asjaomaste ametiasutuste esindajad.

Valstybės narės, vartotojai ir sektoriaus atstovai turi dėti daugiau pastangų bei siekti daryti didesnį poveikį – tuo tikslu būtina plačiau bendradarbiauti Europos lygmeniu ir geriau išnaudoti galiojančias ES politikos priemones. Siekdama užtikrinti, kad bendras požiūris būtų darnus bei veiksmingas, ir padėti apibrėžti prioritetus, Komisija įkurs laikiną aukšto rango ekspertų darbo grupę e. prieinamumo klausimams spręsti, kuri atsiskaitys i2010 aukšto rango ekspertų darbo grupei ir kurios veikloje dalyvaus vartotojų organizacijos, neįgalių ir senyvo amžiaus vartotojų, IKT, pagalbinių technologijų ir paslaugų sektorių, akademinės srities ir atitinkamų institucijų atstovai.

2009. aasta alguses asutab komisjon kõrgetasemelise ajutise töörühma , et anda suuniseid prioriteetide ja e-juurdepääsetavust käsitleva ühtsema lähenemisviisi kohta. Sidusrühmi kutsutakse üles sellesse koostöösse panustama.

2009 m. pradžioje Komisija įkurs laikiną aukšto rango ekspertų darbo grupę , kuri teiks patarimus dėl prioritetų ir užtikrins darnesnį požiūrį į e. prieinamumą. Prie šio bendradarbiavimo raginamos prisidėti ir suinteresuotosios šalys.

Komisjon suurendab oma toetust nii enda ja sidusrühmade kui ka sidusrühmadevahelisele koostööle . Kõrgetasemelise töörühma suuniseid peaksid oma prioriteetide määratlemiseks kasutama eelkõige need huvirühmad, kes jälgivad algatuse i2010 rakendamist, standardimisküsimusi, telekommunikatsiooniteemasid ning tegevuskava puuetega inimeste heaks. Samuti on oluline, et kasutajad, asjaomased ametiasutused ja tööstusharu tugevdaksid e-juurdepääsetavuse valdkonnas võetud kohustusi ja tehtavat koostööd.

Komisija aktyviau rems bendradarbiavimą su suinteresuotosiomis šalimis ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą . Aukšto rango ekspertų darbo grupės patarimais visų pirma turėtų vadovautis su i2020 įgyvendinimu, standartizavimo bei telekomunikacijų klausimais ir neįgaliesiems skirtu veiksmų planu susijusios grupės, kad galėtų tinkamai apibrėžti savo prioritetus. Taip pat svarbu, kad vartotojai, atitinkamos valdžios institucijos ir sektoriaus atstovai tvirčiau įsipareigotų ir aktyviau bendradarbiautų e. prieinamumo srityje.

Tuleb valida e-juurdepääsetavust käsitlevad prioriteedid. Esimene prioriteet on veebi juurdepääsetavus, mille suhtes saab kohaldada kavandatavat ühtset ja ühist lähenemisviisi. Järgmine on digitaaltelevisiooni ja elektroonilise side juurdepääsetavus, sealhulgas juurdepääs Euroopa ühtsele hädaabinumbrile. Nende prioriteetide jaoks tuleb tihendada kasutajate ja tööstusharu koostööd, mis tuleks kõrgetasemelise töörühma abiga siduda paremini ELi tasandi õigusliku ja innovatsioonialase toega.

Būtina nustatyti e. prieinamumo prioritetines sritis. Pirmoji sritis – tai žiniatinklio prieinamumas, kuriam gali būti taikomas siūlomas darnus bendras požiūris. Kita sritis – skaitmeninės televizijos ir elektroninių ryšių prieinamumas, įskaitant Europos bendrojo pagalbos numerio prieinamumą. Tuo tikslu turėtų būti užtikrintas aktyvesnis vartotojų ir sektoriaus atstovų bendradarbiavimas, kuris su aukšto rango ekspertų darbo grupės pagalba turėtų būti labiau remiamas ES lygmeniu teisės aktų leidybos ir naujovių srityje.

Iseteenindusterminalid ja elektrooniline pangandus on samuti oluline prioriteet[7]. Sidusrühmade tihedam koostöö aitab leida suunised edasistele prioriteetidele ja koostada tulevast tegevust käsitleva ühise kava.

Kita svarbi prioritetinė sritis – savitarnos terminalai ir elektroninė bankininkystė[7]. Glaudesnis suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas suteiks galimybių konsultuotis dėl būsimų prioritetų ir apibrėžti bendrą būsimo darbo programą.

Komisjon on juba käsitlenud e-juurdepääsetavust oma ettepanekus e-valitsuse teenuste Euroopa koostalitlusvõime raamistiku uue versiooni kohta[8] ning kavatseb teha seda ka algatuse i2010 ja puuetega inimeste heaks koostatud tegevuskava rakendamist jälgides.

E. prieinamumo klausimas, jau įtrauktas į Komisijos pasiūlymą dėl naujos e. valdžios Europos sąveikos sistemos[8], Komisijos ir toliau bus sprendžiamas priemonėse, kurios bus įgyvendinamos po i2010 iniciatyvos ir neįgaliesiems skirto veiksmų plano.

Komisjon tagab, et e-juurdepääsetavus jääks poliitiliseks prioriteediks ka algatust i2010 ja puuetega inimeste heaks koostatud tegevuskava järelmeetmetes.

Komisija užtikrins, kad e. prieinamumas būtų vienas iš politikos prioritetų ir įgyvendinus i2010 bei neįgaliesiems skirtą veiksmų planą.

Sellist suuremat kooskõlastatust ja tihedamat koostööd tugevdatakse jätkuvalt allpool osutatud meetmete tõhusama rakendamise kaudu.

Šis koordinavimas ir bendradarbiavimas bus dar labiau sustiprintas aktyviau vykdant toliau minimą veiklą.

2. Arengu jälgimine ja heade tavade edendamine

2. Pažangos stebėjimas ir gerosios patirties telkimas

Komisjon käivitab 2009. aastal uurimuse, millega jätkatakse üldise e-juurdepääsetavuse ja veebi juurdepääsetavuse arengut ja rakendamist. Uurimus on jätk aastatel 2006–2008 läbi viidud kahele uurimusele[9].

Siekdama toliau stebėti bendrą e. prieinamumo ir žiniatinklio prieinamumo pažangą bei įgyvendinimą ir tęsdama 2006–2008 m. atliktus tyrimus[9], 2009 m. Komisija imsis naujo tyrimo.

2009. aasta konkurentsivõime ja uuendustegevuse programmi raames teeb komisjon ettepaneku e-juurdepääsetavust ja veebi juurdepääsetavust käsitleva uue temaatilise võrgustiku kohta, millega edendatakse sidusrühmade koostööd ning kogemuste ja heade tavade kogumist. Sellega loodetakse ühtlasi tugevdada heade tavade vahetamise ePractice-võrgustikku, mis käsitleb e-valitsust, e-tervist ja e-kaasatust ning millega on juba kogutud hulgaliselt eksperditeadmisi e-juurdepääsetavuse kohta.

Pagal 2009 m. Konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP) Komisija pasiūlys sukurti naują teminį e. prieinamumo ir žiniatinklio prieinamumo tinklą, kad būtų toliau skatinamas suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas ir bendros patirties bei gerosios patirties kaupimas. Ji taip pat sieks stiprinti e. valdžios, e. sveikatos ir e. įtraukties klausimams skirtą ePractice gerosios patirties mainų tinklą, kuriame jau sukaupta labai daug ekspertinių žinių, susijusių su e. prieinamumu.

Komisjon jälgib veebi juurdepääsetavuse ja e-juurdepääsetavuse arengut ning rakendamist, toetab koostööd ja heade tavade vahetamist uurimuste ja konkurentsivõime ja uuendustegevuse programmi 2009. aastal käivitatava temaatilise võrgustiku kaudu.

Atlikdama tyrimus ir naudodamasi KIP teminiu tinklu , kuris bus įkurtas 2009 m., Komisija stebės, kaip įgyvendinamas ir gerinamas žiniatinklio prieinamumas bei e. prieinamumas, rems bendradarbiavimą bei gerosios patirties mainus.

3. Innovatsiooni ja turuletoomise toetamine

3. Parama naujovėms ir sprendimų įgyvendinimui

E-juurdepääsetavuse alaseid teadusuuringuid ja innovatsiooni toetatakse juba laialdaselt. 2008. aastal rahastati 13 uut projekti ELi teadusuuringute programmi raames ligikaudu 43 miljoni euroga. Komisjon jätkab e-juurdepääsetavuse ja eakate inimeste iseseisva eluga seotud info- ja sidetehnoloogia aktiivset toetamist ELi teadusuuringute programmide raames uue konkursikutsega 2009. aastal.

Jau dabar aktyviai remiami e. prieinamumo moksliniai tyrimai ir naujovės. 2008 m. iš ES mokslinių tyrimų programų trylikai naujų projektų skirta 43 mln. EUR. Naudodamasi ES mokslinių tyrimų programomis, pagal kurias 2009 m. bus teikiami kvietimai teikti paraiškas, Komisija ir toliau aktyviai rems e. prieinamumą ir IKT savarankiškai senyvo amžiaus žmonių gyvensenai skatinti.

Komisjon tagab, et e-juurdepääsetavus on teadusuuringute ja innovatsiooni valdkonna prioriteet nii 2009. aastal kui ka pärast seda.

Komisija užtikrins, kad 2009 m. ir vėliau e. prieinamumas būtų svarbus mokslinių tyrimų ir naujovių srities uždavinys .

Liikmesriigid ja komisjon kasutavad 2008. aastal algatatud intelligentse elukeskkonna ühist teadusprogrammi info- ja sidetehnoloogial põhinevate lahenduste kasutuselevõtu soodustamiseks eakate inimeste iseseisva elu ning krooniliste haiguste vältimise ja ohjamise valdkonnas.

Valstybės narės ir Komisija naudosis 2008 m. pradėta įgyvendinti Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos (KGPA) bendra mokslinių tyrimų programa, siekdamos skatinti naujoviškus IKT grindžiamus sprendimus, kad senyvo amžiaus žmonėms būtų sudaromos sąlygos gyventi savarankiškai ir kad būtų galima užkirsti kelią jų chroniškoms ligoms ir jas valdyti.

2008. aasta konkurentsivõime ja uuendustegevuse programmi raames rahastas komisjon juurdepääsetavat televisiooni käsitlevat katseprojekti ning mitmeid katseprojekte, mis käsitlesid info- ja sidetehnoloogilisi lahendusi selleks, et eakad inimesed saaksid uue tehnoloogia kiiremini kasutusele võtta. 2009. aastal rahastab komisjon „kõikehõlmavat vestlust” (milles on ühendatud puuetega inimesi toetav audio-, teksti- ja videosuhtlus) käsitlevat katseprojekti, mis aitab kuulmis- ja kõnepuudega inimestel Euroopa ühtsele hädaabinumbrile 112 juurde pääseda.

Siekdama paspartinti technologijų diegimą Komisija pagal 2008 m. KIP finansavo bandomąjį prieinamos televizijos projektą ir senyvo amžiaus žmonėms skirtus IKT bandomuosius projektus. 2009 m. Komisija finansuos visapusiško konvertavimo, t. y. neįgaliesiems skirto garso, teksto ir vaizdo komunikacijų derinimo, bandomąjį projektą, kurio tikslas – sutrikusios klausos ar kalbos žmonėms padėti naudotis Europos pagalbos numeriu 112.

Liikmesriike ja sidusrühmi õhutatakse edendama innovatsiooni ja lahenduste turuletoomist e-juurdepääsetavuse alal struktuurifondide, seitsmenda raamprogrammi, intelligentset elukeskkonda käsitlevate programmide ja riiklike programmide kaudu.

Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys raginamos skatinti naujoves ir sprendimų įgyvendinimą e. prieinamumo srityje skatinti naudojantis struktūriniais fondais ir vykdant Septintąją bendrąją programą, KGPA programą ir nacionalines programas.

Struktuurifondide määruses[10] on sätestatud, et liikmesriigid peavad toetuse saamise ühe kriteeriumina võtma arvesse juurdepääsetavust puuetega inimeste jaoks. Sellega seoses koostab komisjon 2009. aastal info- ja sidetehnoloogia suhtes kohaldatava „puuetealaste abivahendite komplekti” (ingl. k disability toolkit ) ning õhutab liikmesriike ja piirkondi tagama, et info- ja sidetehnoloogia alane juurdepääsetavus sisaldub nende riigihanke- ja rahastamistingimustes.

Struktūrinių fondų reglamente[10] reikalaujama, kad prieinamumą neįgaliesiems valstybės narės vertintų kaip vieną iš finansavimo kriterijų. Atsižvelgdama į tai 2009 m. Komisija pateiks IKT taikytinas pritaikymo neįgaliesiems priemones ir skatins valstybes nares bei regionus užtikrinti, kad IKT prieinamumas būtų įtrauktas į jų viešųjų pirkimų ir finansavimo kriterijus.

Komisjon koostab 2009. aastal info- ja sidetehnoloogia suhtes kohaldatava puuetealaste abivahendite komplekti struktuurifondides ja muudes programmides kasutamiseks.

2009 m. Komisija pateiks informacinėms ir komunikacinėms technologijoms taikytinomis pritaikymo neįgaliesiems priemonėmis , kurios būtų taikomos naudojantis struktūriniais fondais ir vykdant kitas programas.

4. Standardimistegevuste lihtsustamine

4. Standartizavimo veiklos lengvinimas

Komisjon jätkab e-juurdepääsetavuse tugevat toetamist oma standardimise tööprogrammis. E-juurdepääsetavuse edendamiseks on eriti oluline standardimistegevus Euroopa standardiorganisatsioonidele väljastatud standardimisülesanne 376[11]. Komisjon soodustab kõnealuse standardimistegevuse tulemuste kasutamist ning üritab kiiresti jätkata standardimisülesannet 376, et koostada tegelikud standardid ja nendega seotud nõuetele vastavuse hindamise kavad. Kõnealust protsessi toetavad sidusrühmade dialoogid, heade tavade vahetamine ja proovikasutus, nagu on osutatud käesoleva teatise kavandatud meetmeid käsitlevas osas.

Savo standartizavimo programoje Komisija ir toliau aktyviai remia e. prieinamumą. Svarbi standartizavimo priemonė e. prieinamumui skatinti yra Europos standartizacijos organizacijoms suteiktas 376 mandatas[11] . Komisija skatins naudotis šios standartizavimo veiklos rezultatais ir sieks pratęsti 376 mandato galiojimą, kad būtų pateikti galiojantys standartai ir susijusios atitikties vertinimo schemos. Siekiant papildyti ir paremti šį procesą, bus taikomas suinteresuotųjų šalių dialogas, vykdomi gerosios patirties mainai ir bandomieji įgyvendinimo projektai, kaip nurodyta šiame komunikate siūlomose priemonėse.

Standardimisülesande 376 raames peaksid Euroopa standardiorganisatsioonid 2009. aastal ja pärast seda koostöös asjaomaste sidusrühmadega kiiresti välja töötama e-juurdepääsetavust käsitlevad ELi standardid .

Vykdydamos 376 mandatą Europos standartizacijos organizacijos turėtų bendradarbiauti su suinteresuotosiomis šalimis ir sparčiai parengti ES e. prieinamumo standartus .

5. Kehtivate õigusaktide kasutamine ja uute kavandamine

5. Galiojančių teisės aktų taikymas ir naujų teisės aktų svarstymas

Riigitasandil on selge vastavus olemasolevate õigusaktide ja e-juurdepääsetavuse tegeliku arengu vahel[12]. Uurimustes osutatakse ELi õigusliku killustumise ohtudele, mis tulenevad erinevatest seadusandlikest meetmetest. Eespool osutatut ning 2005. ja 2007. aasta teatisi arvesse võttes on komisjon alustanud e-juurdepääsetavust käsitleva üldisema lähenemisviisi uurimist.

Nacionaliniu lygmeniu esama aiškios sąsajos tarp šioje srityje priimtų teisės aktų ir realios e. prieinamumo pažangos[12]. Tyrimuose atkreipiamas dėmesys į tai, kad taikomos skirtingos teisės priemonės ir dėl to kyla teisinio susiskaidymo Europos Sąjungoje pavojus. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi 2005 ir 2007 m. komunikatais, Komisija ėmėsi nagrinėti bendresnį teisinį požiūrį į e. prieinamumą .

E-juurdepääsetavuse valdkonna laiaulatuslikkust, keerukust ja arenevat sisu arvestades ei ole siiski veel saavutatud selget üksmeelt e-juurdepääsetavust käsitlevate ELi võimalike õigusaktide osas,[13] sealhulgas selliste elementide osas nagu kohaldamisala, standardid, vastavusmehhanismid ja seos kehtivate õigusaktidega. Kuigi valitseb selge üksmeel vajaduse osas tegutseda ühiselt e-juurdepääsetavuse parandamiseks, ollakse eri arvamusel selle kohta, milliseid prioriteete järgmisena käsitleda. Komisjon on seega otsustanud, et veel ei ole õige aeg teha ettepanekut konkreetse e-juurdepääsetavust käsitleva õigusakti kohta, kuid ta jätkab sellise võimaluse teostatavuse ja vajalikkuse hindamist, võttes arvesse kõnealuses valdkonnas toimuvat arengut.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kokia plati, sudėtinga ir nuolat kintanti e. prieinamumo sritis, nėra aiškaus sutarimo dėl galimų ES e. prieinamumo teisės aktų[13], pvz., dėl tokių dalykų kaip taikymo sritis, standartai, atitikties būdai ir sąsajos su galiojančiais teisės aktais. Be to, nors aiškiai sutariama, kad būtina e. prieinamumą gerinti bendromis pastangomis, esama skirtingų nuomonių dėl dalykų, kurių būtina imtis pirmiausiai. Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad dar ne metas teikti konkretų e. prieinamumo teisė akto pasiūlymą, tačiau, atsižvelgdama į šioje srityje padarytą pažangą, ji ir toliau vertins galimybes jį pateikti ir ar tai būtų aktualu.

ELi kehtivates õigusaktides leidub siiski sätteid, mis on jäänud täiel määral rakendamata, eelkõige sellistes valdkondades nagu raadio- ja telekommunikatsiooniseadmed, elektrooniline side, riigihanked, autoriõigus infoühiskonnas, võrdsus tööhõives, käibemaks ning riigiabiga seotud erandid[14]. Kõnealuste sätete täieulatuslik rakendamine parandaks e-juurdepääsetavust liikmesriikides juba märkimisväärselt. Seepärast õhutab komisjon liikmesriike neid sätteid enne uute õigusaktide kaalumist maksimaalselt ära kasutama.

Nepaisant to galiojančiuose ES teisės aktuose esama nuostatų, kurios nėra pakankamai išnaudojamos, visų pirma tokiose srityse kaip radiotelekomunikacijų įranga, elektroniniai ryšiai, viešieji pirkimai, autorių teisės informacinėje visuomenėje, lygios galimybės užimtumo srityje, pridėtinės vertės mokestis ir išimtys dėl valstybės pagalbos[14]. Vien tinkamai taikant šias nuostatas e. prieinamumas valstybėse narėse smarkiai pagerėtų. Todėl prieš tai, kai bus pradėtas svarstyti naujas teisės aktas, Komisija ragina valstybes nares tas nuostatas kuo geriau išnaudoti.

Mitmed eespool osutatud ELi õigusaktid on läbivaatamisel või vaadatakse läbi lähiajal [15]. Komisjon kavatseb tagada, et kõnealuste läbivaatamiste käigus võetakse vajaduse korral arvesse ning tõhustatakse e-juurdepääsetavuse nõudeid. Lisaks tugevdatakse elektroonilist sidet käsitlevate õigusaktide ettepanekutes märkimisväärselt praegu kehtivas õiguslikus raamistikus puuetega kasutajaid hõlmavaid sätteid. Komisjon jälgib tähelepanelikult audiovisuaalsete meediateenuste direktiivi,[16] eelkõige selle artikli 3c ülevõtmist ja rakendamist. Kõnealuses artiklis on sätestatud, et liikmesriigid ergutavad oma jurisdiktsiooni alla kuuluvaid meediateenuse osutajaid tagama, et nende teenused tehakse järk-järgult kättesaadavaks nägemis- ja kuulmispuudega inimestele.

Keletas pirmiau minėtų ES teisės aktų yra persvarstomi arba jų persvarstymas bus pradėtas netrukus[15]. Komisija sieks užtikrinti, kad prireikus šiuose pakeitimuose e. prieinamumo reikalavimai būtų apsvarstyti ir sugriežtinti . Be to, teisės aktų pasiūlymuose dėl elektroninių komunikacijų smarkiai sugriežtinamos pagal dabartinę teisinę sistemą taikomos nuostatos dėl neįgalių vartotojų. Komisija taip pat atidžiai stebės, kaip perkeliama ir įgyvendinama Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva[16], visų pirma jos 3c straipsnis, kuriame numatyta, kad valstybės narės ragina jų jurisdikcijai priklausančius žiniasklaidos paslaugų teikėjus užtikrinti, kad jų paslaugos palaipsniui taptų prieinamos žmonėms su regos ar klausos negalia.

Komisjon tagab , et ELi õigusaktide läbivaatamise käigus lisatakse asjakohased e-juurdepääsetavust käsitlevad sätted . Liikmesriigid, sidusrühmad ja komisjon peaksid e-juurdepääsetavuse tugevdamiseks täielikult ära kasutama kehtivate õigusaktide võimalusi .

Komisija užtikrins, kad į ES teisės aktų pakeitimus būtų įtraukiamos atitinkamos nuostatos dėl e. prieinamumo . Valstybės narės, suinteresuotosios šalys ir Komisija turėtų visapusiškai išnaudoti galiojančiuose teisės aktuose numatytas galimybes gerinti e. prieinamumą.

3. VEEBI JUURDEPÄÄSETAVUS

3. ŽINIATINKLIO PRIEINAMUMAS

Veebi juurdepääsetavus on e-juurdepääsetavuse oluline osa, mis võimaldab puuetega inimestel veebisisu tajuda ja mõista, veebis navigeerida ja suhelda ning veebisisu ise toota. Sellest saavad kasu ka teised, näiteks eakad inimesed, kelle nägemine, käeline osavus või tunnetus on piiratud. Veebi juurdepääsetavus on muutunud eriti tähtsaks, kuna võrguteabe ja interaktiivsete teenuste hulk on plahvatuslikult kasvanud: Interneti-pangandus ja -kaubandus, avalikud sidusteenused ning suhtlemine kaugelasuvate sugulaste ja sõpradega.

Žiniatinklio prieinamumas yra svarbus e. prieinamumo aspektas, kurį įgyvendinant neįgaliesiems suteikiama galimybė susipažinti su žiniatinkliu, jį suprasti, jame naršyti bei bendrauti ir prisidėti prie jo plėtros. Be to, tai naudinga ir kitiems žmonėms, kurie turi regėjimo, koordinacijos ar kognityvinių sutrikimų, pvz., senyvo amžiaus žmonėms. Žiniatinklio prieinamumas tapo ypač svarbus dėl to, kad labai padaugėjo internetu teikiamų informacijos ir interaktyviųjų paslaugų: internetinė bankininkystė, pirkimas, valdžios bei viešosios paslaugos ir bendravimas su toli esančiais giminaičiais ar draugais.

3.1. Hetkeolukord

3.1. Esama padėtis

Veebi juurdepääsetavuse üldine tase on selle tähtsusele vaatamata kogu ELis madal. Mitmetest viimastel aastatel läbiviidud riiklikest ja Euroopa tasandi uurimustest on nähtunud, et enamik avalikke ja eraveebisaite ei vasta isegi kõige elementaarsematele rahvusvaheliselt heakskiidetud juurdepääsetavussuunistele. Hiljutine uurimus osutas, et üksnes 5,3 % uuritud valitsuste veebisaitidest ning üksikud eraveebisaidid vastasid täielikult juurdepääsetavuse põhisuunistele[17]. Sellega leiab kinnitust tõsiasi, mille kohaselt paljud inimesed leiavad, et olulisi veebisaite on raske kasutada, ning neil on seega oht osaliselt või täielikult infoühiskonnast välja jääda.

Bendras žiniatinklio prieinamumas, nepaisant jo svarbos, Europos Sąjungoje vis dar lieka menkas. Pastaraisiais metais atlikta keletas nacionalinių bei europinių tyrimų ir nustatyta, kad dauguma viešųjų ir privačių svetainių neatitinka net pagrindinių tarptautinių prieinamumo gairių. Neseniai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tik 5,3 % valdžios įstaigų svetainių ir vos viena kita komercinė svetainė, kurios buvo įtrauktos į tyrimą, visiškai atitiko pagrindines prieinamumo gaires[17]. Todėl suprantama, kodėl daug žmonių mano, kad svarbiomis svetainėmis sunku naudotis ir kad dėl to kyla pavojus būti iš dalies ar visiškai atskirtiems nuo informacinės visuomenės.

Avalike veebisaitide juurdepääsetavust on liikmesriikide poliitilisel areenil viimastel aastatel üha rohkem käsitletud[18]. ELi 2001. aasta teatises veebi juurdepääsetavuse kohta õhutati liikmesriike veebisisu juurdepääsusuuniseid (WCAG) heaks kiitma[19]. Nõukogu rõhutas kahes resolutsioonis[20] vajadust kiirendada veebile ja selle sisule juurdepääsu saavutamist. Euroopa Parlament tegi 2002. aastal ettepaneku, mille kohaselt kõik avalikud veebisaidid peaksid olema puuetega inimestele täielikult juurdepääsetavad 2003. aastaks[21]. 2006. aastal lisati kõikehõlmavat infoühiskonda käsitlevasse Riia ministrite deklaratsiooni kohustus teha kõik avalikud veebisaidid juurdepääsetavaks 2010. aastaks.

Pastaraisiais metais viešųjų svetainių prieinamumui valstybių narių politikoje skiriama vis daugiau dėmesio[18]. Europos lygmeniu 2001 m. Komunikate dėl žiniatinklio prieinamumo valstybės narės skatintos paremti Žiniatinklio turinio prieinamumo gaires (WCAG)[19]. Dviejose rezoliucijose[20] Taryba pabrėžė, kad būtina sparčiau užtikrinti žiniatinklio ir jo turinio prieinamumą. 2002 m. Europos Parlamentas pasiūlė, kad iki 2003 m. visos viešosios svetainės taptų prieinamos neįgaliesiems[21]. 2006 m. Rygos ministrų deklaracijoje dėl įtraukiosios informacinės visuomenės numatyta, kad iki 2010 m. visos viešosios svetainės turi tapti prieinamos.

Rahvusvahelisel areenil võttis veebikonsortsium 1999. aastal vastu veebisisu juurdepääsusuuniste esimese versiooni. Mitmeti mõistetavuse tõttu on liikmesriigid suuniseid erinevalt rakendanud ning seoses Interneti uute arengusuundadega hakkab veebisisu juurdepääsusuuniste esimene versioon (WCAG 1.0) aeguma. Veebikonsortsium on mitu aastat tegelenud veebisisu juurdepääsusuuniste teise versiooni (WCAG 2.0) väljatöötamisega ning nüüdseks on sellega jõutud vastuvõtmise lõppfaasi. Seekord püütakse erinevat rakendamist vältida.

Tarptautiniu mastu Pasaulinio žiniatinklio konsorciumas 1999 m priėmė WCAG 1 versiją. . Tačiau dėl įvairių neaiškumų valstybės narės jį įgyvendino nevienodai, o atsižvelgiant į sparčią interneto raidą WCAG 1.0 apskritai tampa atgyvena. Jau keletą metų W3C rengia atnaujintus techninius reikalavimus (WCAG 2.0), kurie netrukus bus patvirtinti. Šį kartą nevienodo įgyvendinimo būtina išvengti.

3.2. Edasiste meetmete põhjendused

3.2. Tolesnių veiksmų pagrindas

Veebisaitide juurdepääsetavamaks muutmine on mõnel juhul keeruline, hõlmates teatavaid kulusid ja eksperditeadmisi. Siiski osutavad üha arvukamad tõendid ja dokumenteeritud näited, et veebisaidi juurdepääsetavamaks muutmisest on tegelikku kasu mitte ainult puuetega kasutajatele, vaid ka veebisaitide omanikele ja kasutajatele üldiselt. Teenuseid on lihtsam kasutada ja hallata ning neid kasutab rohkem inimesi[22]. Selle tulemusena parandab veebisaidi juurdepääsetavuse suurendamine nii puuetega kui ka teiste kasutajate olukorda ning võib seega aidata tugevdada Euroopa ettevõtjate konkurentsivõimet.

Kai kuriais atvejais svetainių prieinamumą didinti gali būti sunku, prireiktų tam tikrų sąnaudų bei ekspertinių žinių. Tačiau esama vis daugiau įrodymų ir pavyzdžių, kad didesnis svetainių prieinamumas iš tikrųjų naudingas ne tik neįgaliesiems, bet ir apskritai visiems svetainių savininkams bei vartotojams. Padidinus prieinamumą paslaugomis lengviau naudotis, jas paprasčiau išlaikyti, be to, jomis naudojasi daugiau vartotojų[22]. Padidinus svetainių prieinamumą, gerėja neįgaliųjų ir kitų asmenų padėtis, todėl gali padidėti Europos bendrovių konkurencingumas.

Juhtumiuuring: juurdepääsetavast veebisaidist tulenevad kasud

Pavyzdys. Prieinamos svetainės nauda

Ühendkuningriigi finantsteenuste ettevõtja määratles pärast oma veebisaidi juurdepääsetavaks muutmist järgmised kasud.

Viena Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų įmonė užtikrino savo svetainės prieinamumą ir nurodė šiuos su tuo susijusius privalumus:

- Kliendid leidsid teabe kiiremini üles ja viibisid saidil pikemalt.

- klientai informaciją rado greičiau ir svetainėje naršydavo ilgiau;

- Uued kliendid kasutasid teenust, suurendades Interneti-müüki.

- paslauga ėmė naudotis nauji klientai, todėl išaugo pardavimas internetu;

- Veebisaidi haldamine oli lihtsam, kiirem ja odavam.

- svetainės priežiūra tapo paprastesnė, greitesnė ir pigesnė;

- Veebisait saavutas märkimisväärselt parema tulemuse otsingumootorite tähtsusjärjestuses.

- svetainės populiarumo rodiklis paieškos sistemoje smarkiai pagerėjo;

- Kõrvaldati ühilduvusprobleemid ja parandati juurdepääsu mobiilseadmete abil.

- buvo pašalintos suderinamumo problemos ir pagerėjo judriojo ryšio prietaisų prieiga;

- Investeering tasus end vähem kui 12 kuu jooksul 100 %liselt ära.

- mažiau kaip per 12 mėnesių pasiekta 100 % investicijų grąža.

Sellele vaatamata pärsivad liikmesriikide õigusaktide killustatus ja Euroopa tasandi selge seadusandliku tegevuse puudumine jätkuvalt siseturgu, seavad takistusi tarbijatele ja kodanikele piiriüleses keskkonnas ning tõkestavad tööstuse arengut. Puuetega inimeste õigusi käsitleva Ühinenud Rahvaste Organisatsiooni konventsiooniga nähakse ette Internetiga seotud kohustused, mida osalisriigid peavad täitma. Seetõttu on vajalik võtta edasisi meetmeid Euroopa tasandil.

Nepaisant to valstybėms narėms būdingas teisinis susiskaidymas, be to, trūksta aiškių Europos lygmens teisės aktų, todėl varžoma vidaus rinka, šioje tarpvalstybinėje aplinkoje sudaromos kliūtys vartotojams bei piliečiams ir stabdoma sektoriaus plėtra. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje numatyti su internetu susiję įsipareigojimai, kurių turi laikytis ją pasirašiusios valstybės. Todėl tikslinga imtis papildomų Europos lygmens veiksmų.

3.3. Kavandatud meetmed

3.3. Siūlomi veiksmai

Veebi juurdepääsetavuse parandamise esmane kohustus lasub liikmesriikidel ja teenuseosutajatel. Siiski on teatavaid meetmeid, mida komisjon võib veebi juurdepääsetavuse suurendamiseks Euroopas võtta või võimaldada isegi ilma veebi juurdepääsetavust käsitlevate konkreetsete õigusakti ettepanekuteta. Üldist edu saavutatakse ühise ja järjepideva lähenemisviisi abil. Peamised tegevussuunad on järgmised.

Pagrindinė atsakomybė už žiniatinklio prieinamumo gerinimą tenka valstybėms narėms ir atskiriems paslaugų teikėjams. Nepaisant to, Komisija gali imtis tam tikrų veiksmų ar juos remti, kad padėtų greičiau pagerinti žiniatinklio prieinamumą Europoje, net nepriimant jokių konkrečių ES teisės aktų nuostatų, susijusių su žiniatinklio prieinamumu. Bendrą sėkmę užtikrins darnus bendras požiūris. Pagrindinės veiksmų sritys yra šios:

6. Soodustada Euroopas rahvusvaheliste suuniste kiiret vastuvõtmist ja rakendamist

6. Palengvinti sąlygas Europoje greitai priimti ir įgyvendinti tarptautines gaires

Valitseb üksmeel selle osas, et veebisisu juurdepääsusuuniste teises versioonis (WCAG 2.0) esitatakse tehnilised nõuded, mida peab veebi juurdepääsetavuse saavutamiseks täpselt täitma. Kui veebikonsortsium jõuab suuniste osas ootuste kohaselt lähiajal kokkuleppele, võidakse Euroopa tasandi ühtlustamistegevust käsitlev standardimisülesanne 376 lõpule viia. Vahepeal peaksid liikmesriigid võtma meetmeid, et tagada juurdepääsetavaid avalikke veebisaite käsitleva Riia eesmärgi saavutamine ja valmistuda uusi veebi juurdepääsetavuse nõudeid kiiresti ning ühisel ja ühtsel viisil riiklikesse suunistesse üle võtma. Selleks on vaja järgmisi tegevusi:

Plačiai sutariama, kad WCAG 2.0 gairės yra techniniai reikalavimai, kurių būtina nuosekliai laikytis žiniatinklio prieinamumui užtikrinti. Kai W3C pasieks susitarimą dėl gairių (tai turėtų įvykti artimoje ateityje), pagal 376 mandatą bus galima užbaigti būtinus derinimo darbus Europos lygmeniu. Iki tol valstybės narės turėtų imtis veiksmų ir užtikrinti, kad būtų pasiektas su prieinamomis viešosioms svetainėmis susijęs Rygos deklaracijoje numatytas tikslas ir pasirengti naujuosius žiniatinklio prieinamumo techninius reikalavimus sparčiai ir darniai įtraukti į nacionalines taisykles, ir tuo tikslu:

- avaldada aastatel 2009–2010 ajakohastatud tehnilised suunised ning vajaduse korral tõlkida asjakohased veebikonsortsiumi nõuded;

- 2009–2010 m. paskelbti atnaujintas technines gaires ir prireikus išversti atitinkamus W3C techninius reikalavimus;

- määratleda 2009. aasta jooksul asjaomased avalikud veebisaidid ja sisevõrgud[23] ning muuta need 2010. aastaks juurdepääsetavaks.

- 2009 m. nustatyti atitinkamas viešąsias svetaines bei intranetus[23] ir iki 2010 m. užtikrinti jų prieinamumą.

Komisjon jätkab oma veebisaitide juurdepääsetavuse parandamist, ajakohastades uute nõuete arvessevõtmiseks sisesuuniseid.

Komisija ir toliau sieks gerinti savo svetainių prieinamumą ir atnaujins vidaus gaires, kad jose būtų atsižvelgiama į naujuosius techninius reikalavimus.

Muude kui avalike teenuste osutajaid, eelkõige üldhuviteenuseid[24] osutavate veebisaitide omanikke, ning majandus- ja ühiskondlikus elus osalemiseks vajalike kommertsveebisaitide haldajaid kutsutakse üles parandama veebi juurdepääsetavust (alates 2008. aastast).

Neviešųjų paslaugų teikėjai, visų pirma svetainių, kuriose teikiamos visuotinės svarbos paslaugos, savininkai[24] ir komercinių svetainių, kurios yra būtinos norint dalyvauti ūkio veikloje ir visuomenės gyvenime, teikėjai taip pat skatinami gerinti žiniatinklio prieinamumą (nuo 2008 m.).

Liikmesriigid peaksid 2010. aastaks saavutama avalike veebisaitide 100 % juurdepääsetavuse ning valmistuma veebi juurdepääsetavuse ajakohastatud nõudeid kiiresti ning ühisel ja ühtsel viisil üle võtma.

Valstybės narės iki 2010 m. turėtų užtikrinti, kad visos viešosios svetainės taptų prieinamos , ir pasirengti sparčiai bei darniai pereiti prie atnaujintų žiniatinklio prieinamumo techninių reikalavimų .

Üldhuviteenuseid osutavate veebisaitide ja muude asjaomaste veebisaitide omanikud peaksid parandama oma veebisaitide juurdepääsetavust.

Svetainių, kuriose teikiamos visuotinės svarbos paslaugos, savininkai ir kitų susijusių svetainių savininkai turėtų gerinti savo svetainių prieinamumą.

Euroopa standardiorganisatsioonid peaksid koostöös asjaomaste sidusrühmadega kiiresti välja töötama veebi juurdepääsetavust käsitlevad ELi standardid , mis põhinevad veebisisu juurdepääsusuuniste teisel versioonil (WCAG 2.0).

Europos standartizacijos organizacijos, bendradarbiaudamos su suinteresuotosiomis šalimis, turėtų sparčiai parengti WCAG 2.0 grindžiamus ES žiniatinklio prieinamumo standartus .

Komisjon parandab oma veebisaitide juurdepääsetavust, ajakohastades uute nõuete arvessevõtmiseks sisesuuniseid.

Komisija gerina Komisijos svetainių prieinamumą ir atnaujina vidaus gaires, kad jose būtų atsižvelgiama į naujuosius techninius reikalavimus.

Komisjon jälgib ja toetab kõnealuseid arengusuundi, julgustades liikmesriike astuma suuniste rakendamise põhiküsimustes kiireid samme ning hõlbustades praktiliste kogemuste kogumist ja vahetamist peamiselt platvormi ePractice abil[25]. Kui standardid on kehtestatud, kaalub komisjon vastavalt saavutatud edusammudele vajadust ühiste ELi suuniste, sealhulgas seadusandlike meetmete järele[26].

Komisija stebės ir rems šiuos pokyčius, skatins valstybes nares sparčiai imtis veiksmų, susijusių su pagrindiniais įgyvendinimo aspektais, ir padės kaupti praktinę patirtį bei ja dalytis, visų pirma naudojantis ePractice[25] . Kai standartai bus priimti, Komisija, atsižvelgdama į pasiektą pažangą, apsvarstys, ar reikia bendrų ES priemonių, įskaitant teisės aktus[26].

Komisjon jälgib arengut ja avaldab selle kohta teavet ning kaalub vajadust ühiste ELi suuniste, sealhulgas seadusandlike meetmete järele (alates 2009. aastast).

Komisija stebės pažangą, apie ją skelbs ir svarstys, ar reikia bendrų ES priemonių, įskaitant teisės aktus (nuo 2009 m.).

7. Paremini mõista ja edendada veebi juurdepääsetavust

7. Siekti, kad žiniatinklio prieinamumas būtų geriau suvokiamas, ir jį skatinti

Veebi juurdepääsetavust käsitlevad vajadused ning lahendused peavad olema nähtavamad, paremini mõistetavad ja rohkem teadvustatud. Liikmesriigid peaksid selle saavutamiseks haarama juhtrolli. Selleks on vaja järgmist:

Labai svarbu užtikrinti, kad žiniatinklio prieinamumo poreikiai bei sprendimai būtų akivaizdūs, suprantami ir žinomi. Šioje srityje valstybės narės turėtų imtis iniciatyvos ir:

- edendada veebisaitide juurdepääsetavust, andes kõnealuse juurdepääsetavuse, sealhulgas tugitehnoloogia[27] kohta selget teavet ja suuniseid ning soodustades juurdepääsetavust käsitlevate avalduste[28] kasutamist;

- aktyviai skatinti svetainių prieinamumą ir apie jį teikti aiškią informaciją bei patarimus, įskaitant pagalbines technologijas[27], ir skatinti atitinkamas šalis rengti pareiškimus apie prieinamumą[28];

- toetada koolituskavasid ning teadmiste ja heade tavade jagamist;

- remti mokymo programas, žinių ir gerosios patirties mainus;

- osta juurdepääsetavaid vahendeid ja veebisaite riigihanke raames;

- per viešųjų pirkimų sistemą įsigyti prieinamų priemonių ir svetainių;

- määrata 2009. aastal veebi juurdepääsetavust käsitlev riiklik kontaktpunkt (näiteks veebisait);

- 2009 m. paskirti nacionalinį informacijos apie žiniatinklio prieinamumą teikimo punktą (pvz., svetainę);

- jälgida veebi juurdepääsetavuse valdkonnas nii avalike kui ka eraveebisaitide nõuetele vastavust, kasutajate rahuolu ja rakenduskulusid ning teavitada sellest kõrgetasemelist töörühma ja avalikkust.

- stebėti, kaip viešosiose bei kitose svetainėse laikomasi reikalavimų, ar vartotojai jomis patekinti jomis ir kokios jų žiniatinklio prieinamumo diegimo sąnaudos, ir apie tai informuoti aukšto rango ekspertų darbo grupę ir visuomenę.

Liikmesriigid peaksid võtma juhtrolli veebi juurdepääsetavuse alase teadlikkuse ja mõistmise suurendamiseks ühtsel ja tõhusal viisil ning teavitama arengust kõrgetasemelist töörühma.

Valstybės narės turėtų imtis iniciatyvos darniai, našiai ir veiksmingai geriau informuoti visuomenę ir gerinti jos narių supratimą apie žiniatinklio prieinamumą ir apie pasiektą pažangą informuoti aukšto rango ekspertų darbo grupę.

4. KOKKUVÕTE

4. IšVADOS

E-juurdepääsetavuse saavutamiseks vajatakse paljudes valdkondades ühist ja ühtset lähenemisviisi. Eriti oluline on saavutada vahetu ja kiire areng veebi juurdepääsetavuse valdkonnas. Kõigil sidusrühmadel on tõeliselt kõikehõlmavat infoühiskonda käsitleva ühise eesmärgi saavutamisel määrav roll.

Kad būtų užtikrintas e. prieinamumas, būtina imtis darnių bendrų veiksmų įvairiose srityse. Visų pirma itin svarbu, kad būtų nedelsiant padaryta pažanga žiniatinklio prieinamumo srityje. Visoms suinteresuotosioms šalims tenka svarbus vaidmuo siekiant bendro tikslo – sukurti išties įtraukią informacinę visuomenę.

Komisjon kutsub nõukogu, Euroopa Parlamenti, Regioonide Komiteed ning Majandus- ja Sotsiaalkomiteed üles avaldama arvamust kavandatavate meetmete kohta, et muuta infoühiskond kõigile juurdepääsetavaks.

Komisija ragina Tarybą, Europos Parlamentą, Regionų komitetą ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą pareikšti savo nuomonę apie veiksmus, kurių būtina imtis, kad informacinė visuomenė taptų prieinama visiems.

Lisa – Meetmete kokkuvõte

Priedas. Veiksmų santrauka

E-juurdepääsetavus

E. prieinamumas

Meetmed | Ajakava | Vastutaja |

Veiksmai | Data | Atsakingi |

Asutada kõrgetasemeline ajutine töörühm, et anda suuniseid prioriteetide ja e-juurdepääsetavust käsitleva ühtsema lähenemisviisi kohta. Sidusrühmi kutsutakse üles sellesse koostöösse panustama. | 2009. aasta algus | Euroopa Komisjon, sidusrühmad |

Įkurti laikiną aukšto rango ekspertų darbo grupę, kuri teiktų patarimus dėl prioritetų ir užtikrintų darnesnį požiūrį į e. prieinamumą. Prie šio bendradarbiavimo raginamos prisidėti suinteresuotosios šalys. | 2009 m. pradžia | EB, suinteresuotosios šalys |

Tagada, et e-juurdepääsetavus jääks poliitiliseks prioriteediks ka järelmeetmetes algatusele i2010 ja puuetega inimeste heaks koostatud tegevuskavale. | 2009– | Euroopa Komisjon |

Užtikrinti, kad e. prieinamumas būtų vienas iš politikos prioritetų ir įgyvendinus i2010 bei neįgaliesiems skirtą veiksmų planą. | Nuo 2009 m. | EB |

Jälgida veebi juurdepääsetavuse ja e-juurdepääsetavuse arengut ning rakendamist, toetada koostööd ja heade tavade vahetamist uurimuste ja konkurentsivõime ja uuendustegevuse programmi temaatilise võrgustiku kaudu. | 2009– | Euroopa Komisjon, tööstusharu ja sidusrühmad |

Atliekant tyrimus ir naudojantis KIP teminiu tinklu stebėti, kaip įgyvendinamas ir gerinamas žiniatinklio prieinamumas bei e. prieinamumas, ir remti bendradarbiavimą bei gerosios patirties mainus. | Nuo 2009 m. | EB, atitinkamas sektorius ir suinteresuotosios šalys |

Tagada, et e-juurdepääsetavus on oluline teadusuuringute ja innovatsiooni prioriteet. | 2009– | Euroopa Komisjon |

Užtikrinti, kad e. prieinamumas būtų svarbus mokslinių tyrimų ir naujovių srities uždavinys. | Nuo 2009 m. | EB |

Edendada innovatsiooni ja lahenduste turuletoomist e-juurdepääsetavuse alal struktuurifondide, seitsmenda raamprogrammi, intelligentset elukeskkonda käsitlevate programmide ja riiklike programmide kaudu. | 2009– | Liikmesriigid, muud sidusrühmad |

Skatinti naujoves ir sprendimų įgyvendinimą e. prieinamumo srityje naudojantis struktūriniais fondais ir vykdant Septintąją bendrąją programą, KGPA programą bei nacionalines programas. | Nuo 2009 m. | VN, kitos suinteresuotosios šalys |

Koostada info- ja sidetehnoloogia suhtes kohaldatav puuetealaste abivahendite komplekt struktuurifondides ja muudes programmides kasutamiseks. | 2009 | Euroopa Komisjon |

Pateikti informacinėms ir komunikacinėms technologijoms taikytinas pritaikymo neįgaliesiems priemones, kurios būtų naudojamos naudojantis struktūriniais fondais ir vykdant kitas programas. | Nuo 2009 m. | EB |

Standardimisülesande 376 raames koostöös asjaomaste sidusrühmadega kiiresti välja töötada e-juurdepääsetavust käsitlevad ELi standardid. | 2009– | Euroopa standardiorganisatsioonid |

Pagal 376 mandatą bendradarbiauti su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis ir sparčiai parengti ES e. prieinamumo standartus. | Nuo 2009 m. | ESO |

Tagada, et ELi õigusaktide läbivaatamise käigus lisatakse asjakohased e-juurdepääsetavust käsitlevad sätted. | 2008– | Euroopa Komisjon |

Užtikrinti, kad atitinkamos nuostatos dėl e. prieinamumo būtų įtraukiamos į ES teisės aktų pakeitimus. | Nuo 2008 m. | EB |

Kasutada e-juurdepääsetavuse tugevdamiseks täielikult ära kehtivate õigusaktide võimalusi. | 2008– | Liikmesriigid, Euroopa Komisjon, tööstusharu ja sidusrühmad |

Visapusiškai išnaudoti galiojančiuose teisės aktuose numatytas galimybes gerinti e. prieinamumą. | Nuo 2008 m. | VM, atitinkamas EB sektorius ir suinteresuotosios šalys |

Veebi juurdepääsetavus

Žiniatinklio prieinamumas

Saavutada avalike veebisaitide 100 % juurdepääsetavus ning valmistuda veebi juurdepääsetavuse ajakohastatud nõudeid kiiresti ning ühisel ja ühtsel viisil üle võtma. | 2009–2010 | Liikmesriigid |

Užtikrinti, kad visos viešosios svetainės taptų prieinamos, ir pasirengti sparčiai bei darniai pereiti prie atnaujintų žiniatinklio prieinamumo techninių reikalavimų. | 2009–2010 m. | VN |

Kiiresti välja töötada veebi juurdepääsetavust käsitlevad ELi standardid, mis põhinevad veebisisu juurdepääsusuuniste teisel versioonil (WCAG 2.0). | 2009– | Euroopa standardiorganisatsioonid (ja sidusrühmad) |

Sparčiai parengti WCAG 2.0 grindžiamus ES žiniatinklio prieinamumo standartus. | Nuo 2009 m. | ESO (ir kitos suinteresuotosios šalys) |

Parandada komisjoni veebisaitide juurdepääsetavust, ajakohastades uute nõuete arvessevõtmiseks sisesuuniseid. | 2009– | Euroopa Komisjon |

Gerinti Komisijos svetainių prieinamumą ir atnaujinti vidaus gaires, kad jose būtų atsižvelgiama į naujuosius techninius reikalavimus. | Nuo 2009 m. | EB |

Üldhuviteenuseid osutavate veebisaitide ja muude asjaomaste veebisaitide omanikud peaksid parandama oma veebisaitide juurdepääsetavust. | 2009– | Muud sidusrühmad |

Visuotinės svarbos paslaugas teikiantys svetainių savininkai ir kiti susiję svetainių savininkai – gerinti savo svetainių prieinamumą. | Nuo 2009 m. | Kitos suinteresuotosios šalys |

Jälgida arengut ja avaldada selle kohta teavet ning kaaluda vajadust ühiste ELi suuniste, sealhulgas seadusandlike meetmete järele. | 2009– | Euroopa Komisjon |

Stebėti pažangą, apie ją skelbti ir svarstyti, ar būtinos bendros ES priemonės, įskaitant teisės aktus. | Nuo 2009 m. | EB |

Võtta juhtroll veebi juurdepääsetavuse alase teadlikkuse ja mõistmise suurendamiseks ühtsel ja tõhusal viisil ning teavitada arengust kõrgetasemelist töörühma. | 2008– | Liikmesriigid |

Imtis iniciatyvos darniai, našiai ir veiksmingai geriau informuoti visuomenę ir gerinti jos narių supratimą apie žiniatinklio prieinamumą, o apie pasiektą pažangą informuoti aukšto rango ekspertų darbo grupę. | Nuo 2008 m. | VN |

[1] KOM(2008) 412.

[1] COM (2008) 412.

[2] Demograafilised muutused – uute tehnoloogiate ja infoühiskonna mõjud.

[2] Demografinė kaita – naujųjų technologijų ir informacinės visuomenės poveikis.

[3] Vt üksikasjalikum teave komisjoni talituste töödokumendis.

[3] Žr. duomenis, pateiktus Tarnybų darbiniame dokumente.

[4] Teatis algatuse i2010 kohta, KOM(2005) 229, teatis e-juurdepääsetavuse kohta, KOM(2005) 425, ja teatis e-kaasatuse kohta, KOM(2007) 694.

[4] Komunikatas dėl i2020 COM (2005) 229. Komunikatas dėl e. prieinamumo COM (2005) 425 ir Komunikatas dėl e. įtraukties COM (2007) 694.

[5] KOM(2008) 426.

[5] COM (2008) 426.

[6] Üksikasjalikuma ülevaate saamiseks vt MeAC uurimus (Measuring progress of e-accessibility in Europe).

[6] Daugiau informacijos rasite MeAC (E. prieinamumo pa˛angos vertinimo Europoje) tyrime.

[7] Vt avaliku arutelu kohta koostatud aruanne.

[7] ˇr. Viešųjų konsultacijų ataskaitą.

[8] http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7728

[8] http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7728

[9] MeAC uurimus ning uurimus, milles käsitletakse info- ja sidetehnoloogia toodete ja teenuste juurdepääsetavust puuetega ja eakatele inimestele.

[9] MeAC tyrimas ir IKT produktų bei paslaugų prieinamumo neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms tyrimas.

[10] Nõukogu määrus (EÜ) nr 1083/2006.

[10] Tarybos reglamentas (EB) 1083/2006

[11] Standardimisülesande 376 eesmärk on võimaldada info- ja sidetehnoloogiaettevõtjatel kasutada riigihankeid ja praktikat, et puuetega ja eakad inimesed saaksid infoühiskonnas takistamatult osaleda. Euroopa Komisjon andis standardimisülesande Euroopa standardiorganisatsioonidele, et leida ühiseid nõudmisi (näiteks teksti suurus, ekraani kontrast, klahvide suurused jne) ning nõuetele vastavust käsitlev lahendus.

[11] 376 mandato tikslas – suteikti galimybę viešuosius pirkimus ir su tuo susijusius veiklos būdus taikyti informacinėms ir komunikacinėms technologijoms, kad būtų pašalintos kliūtys neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms dalyvauti informacinės visuomenės gyvenime. Europos Komisija įgaliojo Europos standartizacijos organizacijas rasti sprendimą dėl bendrų reikalavimų (pvz., dėl teksto dydžio, ekrano kontrasto, pagalbinės klaviatūros dydžio ir t.t.) ir atitikties vertinimo.

[12] Vt MeAC uurimus ning uurimus, milles käsitletakse info- ja sidetehnoloogia toodete ja teenuste juurdepääsetavust puuetega ja eakatele inimestele.

[12] Žr. MeAC tyrimą ir IKT produktų bei paslaugų prieinamumo neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms tyrimą.

[13] Avalikus arutelus pidas siduvaid õigusakte prioriteediks 90 % tarbijaorganisatsioonidest, võrrelduna 33 % tööstusharu esindajate ja riigiasutustega.

[13] Per viešąsias konsultacijas 90 % vartotojų organizacijų pasisakė už tai, kad privalomas teisės aktas būtų priimtas neatidėliojant, palyginti su 33 % pramonės ir valdžios institucijų.

[14] Direktiivid 2000/78/EÜ, 2002/21/EÜ, 1999/5/EÜ, 2004/18/EÜ, 2001/29/EÜ, 2007/65/EÜ.

[14] Direktyvos 2000/78/EB, 2002/21/EB, 1999/5/EB, 2004/18/EB, 2001/29/EB, 2007/65/EB.

[15] Näiteks direktiivi 1999/5/EÜ lõppseadmete kohta vaadatakse parajasti läbi: sellega seoses tagab komisjon asjaomase artikli 3 lõike 3 punkti f kohaldamise võimaluse säilimise.

[15] Pavyzdžiui, šiuo metu persvarstoma Direktyva 1999/5/EB dėl galinių įrenginių; atsižvelgiant į tai Komisija užtikrins, kad būtų išsaugota galimybė pradėti taikyti atitinkamą 3 straipsnio 3 dalies f punktą.

[16] Direktiiv 2007/65/EÜ.

[16] Direktyva 2007/65/EB.

[17] MeAC uurimus.

[17] MeAC tyrimas.

[18] Vt teemaga seotud komisjoni talituste töödokument.

[18] Žr. susijusį Tarnybų darbinį dokumentą.

[19] KOM(2001) 529.

[19] COM (2001) 529.

[20] 2002/C 86/02 ja 2003/C 39/03.

[20] 2002/C 86/02 ir 2003/C 39/03.

[21] C5-0074/2002-2002/2032(COS).

[21] C5-0074/2002–2002/2032(COS).

[22] Komisjoni talituste töödokument.

[22] Tarnybų darbinis dokumentas

[23] Kooskõlas võrdse tööalase kohtlemise direktiiviga 2000/78/EÜ.

[23] Pagal Vienodo požiūrio užimtumo srityje direktyvą 2000/78/EB.

[24] Nagu on osutatud dokumendis KOM(2007) 725.

[24] Kaip nurodyta COM (2007) 725.

[25] www.epractice.eu.

[25] www.epractice.eu.

[26] Vt mõjuhinnang KOM(2007) 694.

[26] Žr. COM 2007 (694) pateiktą poveikio vertinimą.

[27] Info- ja sidetehnoloogiaseadmed, mis toetavad puuetega inimeste tegutsemisvõimet.

[27] Neįgaliesiems naudoti tinkama IKT įranga.

[28] Lisateabe andmine sellistes küsimustes nagu veebisaidi juurdepääsetavuse poliitika, vastavus asjaomastele nõuetele, tugi puuetega inimestele, kaebuste esitamise mehhanismid.

[28] Pagalbinės informacijos, tokios kaip svetainės prieinamumo politika, teikimas, atitinkamų techninių reikalavimų laikymasis, parama neįgaliesiems, skundų teikimo sistema.