[pic] | EURÓPSKA KOMISIA |

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Brusel, 5.4.2011

Briuselis, 2011.4.5

KOM(2011) 173 v konečnom znení

KOM(2011) 173 galutinis

OZNÁMENIE KOMISIE EURÓPSKEMU PARLAMENTU, RADE, EURÓPSKEMU HOSPODÁRSKEMU A SOCIÁLNEMU VÝBORU A VÝBORU REGIÓNOV

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Rámec EÚ pre vnútroštátne stratégie integrácie Rómov do roku 2020

ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.

1. ZLEPšENIE SITUÁCIE RÓMOV: SOCIÁLNA A EKONOMICKÁ POTREBA PRE ÚNIU A čLENSKÉ šTÁTY

1. Romų padėties gerinimas. Sąjungos ir jos valstybių narių socialinė ir ekonominė būtinybė

Mnoho z približne 10 – 12 miliónov Rómov[1] v Európe sa vo svojom živote potýka s predsudkami, intoleranciou, diskrimináciou a sociálnym vylúčením. Sú marginalizovaní a žijú v zlých socio-ekonomických podmienkach. To v Európskej únii na začiatku 21. storočia nie je prijateľné.

Daugelis iš apytiksliai 10–12 mln. romų[1] Europoje kasdien susiduria su išankstiniu nusistatymu, netolerancija, diskriminacija ir socialine atskirtimi. Jie yra marginalizuojami ir gyvena labai prastomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. XXI amžiaus pradžioje Europos Sąjungoje (ES) tai nepriimtina.

Stratégia EÚ Európa 2020 na zabezpečenie inteligentného, udržateľného a inkluzívneho rastu neponecháva priestor na pretrvávajúcu ekonomickú a sociálnu marginalizáciu najväčšej európskej menšiny. Na úrovni EÚ aj členských štátov je potrebné konať rozhodne v rámci aktívneho dialógu s Rómami. Hlavnú zodpovednosť za tieto opatrenia majú štátne orgány. Tento proces je však problematický vzhľadom na skutočnosť, že sociálna a ekonomická integrácia Rómov je dvojsmerný proces, ktorý si vyžaduje zmenu názorov väčšiny obyvateľstva, ako aj členov Rómskych komunít[2].

ES naujoje pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ nustatomas tikslas šalinti nuolatinę ekonominę ir socialinę didžiausios Europos mažumos marginalizaciją. Vedant aktyvų dialogą su romais būtina imtis ryžtingų veiksmų tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Nors atsakomybė imtis šių veiksmų visų pirma tenka valdžios institucijoms, tai tebėra iššūkis, nes socialinė ir ekonominė romų integracija yra dviejų krypčių procesas, dėl kurio dauguma žmonių, taip pat romų bendruomenių nariai, turi pakeisti mąstymą[2].

Členské štáty musia predovšetkým zaistiť, aby Rómovia neboli diskriminovaní a aby sa s nimi zaobchádzalo ako s ostatnými občanmi EÚ s rovnocenným prístupom ku všetkým základným právam, ktoré sú zakotvené v Charte základných práv EÚ. Okrem toho je potrebné prerušiť začarovaný kruh chudoby, ktorá sa prenáša z jednej generácie na druhú. V mnohých členských štátoch predstavujú Rómovia značný a rastúci podiel obyvateľstva v školskom veku a budúcej pracovnej sily. Rómske obyvateľstvo má nízky vekový priemer: 35,7 % má menej ako 15 rokov, pričom pri ostatnom obyvateľstve EÚ tento podiel dosahuje 15,7 %. Priemerný vek Rómov je 25 rokov, v porovnaní s priemerom 40 rokov v celej EÚ[3]. Prevažná väčšina Rómov v produktívnom veku nemá vzdelanie, ktoré potrebuje na získanie dobrého zamestnania. Investovanie do vzdelávania rómskych detí má preto kľúčovú dôležitosť, aby boli schopné úspešne sa uplatniť na pracovnom trhu. V členských štátoch s výrazným podielom rómskeho obyvateľstva to už má ekonomický vplyv. Podľa odhadov je v Bulharsku 23 % obyvateľov, ktorí dospeli do produktívneho veku rómskeho pôvodu; v Rumunsku tento podiel dosahuje 21 %[4].

Visų pirma valstybės narės turi užtikrinti, kad romai nebūtų diskriminuojami ir turėtų tokias pačias sąlygas, kaip visi kiti ES piliečiai, taip pat galėtų vienodai naudotis visomis ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis. Be to, reikia imtis veiksmų nuolatiniam romų skurdui, kurį patiria karta po kartos, šalinti. Daugelyje valstybių narių romai sudaro nemažą mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių – būsimos darbo jėgos – dalį, kuri didėja. Romų bendruomenė palyginti jauna – 35,7 proc. jų jaunesni negu 15 m. (ES vidurkis – 15,7 proc.). Vidutinis romų amžius yra 25 m., palyginti su vidutiniu visos ES gyventojų amžiumi, kuris yra 40 m.[3]. Didžioji dauguma darbingo amžiaus romų neturi išsilavinimo, kad galėtų rasti gerą darbą. Todėl labai svarbu investuoti į vaikų romų ugdymą, kad vėliau jie galėtų sėkmingai įsidarbinti. Valstybėse narėse, kuriose gyvena daug romų, šis reiškinys turi ekonominių padarinių. Apskaičiuota, kad Bulgarijoje apie 23 proc. naujų darbo rinkos dalyvių – romai, Rumunijoje jie sudaro apie 21 proc.[4].

Značný počet Rómov s trvalým pobytom v EÚ sú občanmi tretích krajín. Žijú v rovnako nedostatočných životných podmienkach ako mnoho Rómov, ktorí majú občianstvo EÚ, avšak potýkajú sa aj s problémami migrantov, ktorí pochádzajú z tretích krajín. Tieto problémy sú riešené v rámci politík EÚ na podporu integrácie občanov tretích krajín pri zohľadnení potrieb obzvlášť zraniteľných skupín[5].

Didelė dalis ES gyvenančių romų yra teisėtai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai. Sunkios jų gyvenimo sąlygos panašios į daugelio ES pilietybę turinčių romų, tačiau, be to, jie patiria į ES atvykstančių migrantų sunkumus. Šiuos sunkumus siekiama šalinti ES politika, kuria skatinama trečiųjų šalių piliečių integracija, atsižvelgiant į itin pažeidžiamų grupių poreikius[5].

Integrácia Rómov prinesie výhody nielen v sociálnej oblasti, ale bude ekonomickým prínosom pre Rómov aj pre komunity, ktorých sú súčasťou. Podľa nedávneho výskumu Svetovej banky[6] by plná integrácia Rómov na pracovnom trhu pre niektoré krajiny mohla pre niektoré krajiny znamenať prínos vo výške približne 0,5 miliardy EUR ročne. Rozšírená účasť Rómov na pracovnom trhu by zlepšila ekonomickú produktivitu, znížil by sa objem platieb na sociálne dávky a zvýšili príjmy z dane z príjmu. Podľa uvedeného výskumu Svetovej banky sa príjmy z daní z integrácie Rómov na pracovnom trhu pre každú krajinu odhadujú na približne 175 miliónov EUR ročne. Všetky tieto dôležité ekonomické a finančné dôsledky integrácie Rómov by mohli podporiť atmosféru väčšej otvorenosti u väčšinového obyvateľstva voči rómskemu obyvateľstvu a tým prispieť k ich lepšej integrácii do komunít, ktorých sú súčasťou.

Gyventojų romų integracija bus naudinga ne tik socialiniu požiūriu, bet ir ekonomiškai – tiek gyventojams romams, tiek bendruomenėms, kuriose jie gyvena. Pavyzdžiui, neseniai Pasaulio banko atliktas tyrimas[6] rodo, kad visapusiškos romų integracijos į darbo rinką ekonominė vertė kai kuriose šalyse gali siekti apie 0,5 mlrd. EUR per metus. Jeigu darbo rinkoje dalyvautų daugiau romų, padidėtų ekonominis produktyvumas, sumažėtų vyriausybių mokėjimai už socialinę paramą ir padidėtų įplaukos iš pajamų mokesčių. Iš minėto Pasaulio banko tyrimo taip pat matyti, kad mokestinės pajamos dėl romų integracijos į darbo rinką yra apie 175 mln. EUR per metus vienoje šalyje. Dėl visų šių svarbių romų integracijos ekonominių ir finansinių pasekmių galėtų padidėti plačiosios visuomenės atvirumas romams, taigi palengvėtų romų integracija į jų gyvenamas bendruomenes.

Ekonomická integrácia Rómov tiež prispeje k sociálnemu začleneniu a zlepší dodržiavanie základných práv vrátane práv príslušníkov menšín a k boju proti diskriminácii na základe rasy, farby pokožky, etnickej príslušnosti, sociálneho pôvodu alebo príslušnosti k menšine[7].

Be to, romų ekonominė integracija padės užtikrinti socialinę sanglaudą ir pagerinti pagarbą pagrindinėms teisėms, įskaitant mažumų teises, taip pat naikinti rasinę diskriminaciją, diskriminaciją dėl odos spalvos, etninę diskriminaciją bei diskriminaciją dėl socialinės kilmės ir priklausymo mažumai[7].

EÚ predložila členským štátom viaceré návrhy na podporu sociálnej a ekonomickej integrácie Rómov. Najaktuálnejším príkladom je oznámenie Komisie z apríla 2010[8]. Členské štáty sa už zaviazali poskytnúť Rómom (rovnako ako ostatným občanom EÚ) nediskrimačný prístup k vzdelaniu, zamestnaniu, odbornému vzdelávaniu, zdravotnej starostlivosti, sociálnej starostlivosti a bývaniu prostredníctvom smernice 2000/43/ES. Prísne monitorovanie implementácie tejto smernice môže byť vhodným nástrojom na meranie rozsahu integrácie Rómov[9].

ES pateikė kelis pasiūlymus, kuriais ragino valstybes nares skatinti socialinę ir ekonominę romų integraciją, naujausias toks raginimas – 2010 m. balandžio mėn. komunikate[8]. Valstybės narės jau įpareigotos nediskriminuodamos suteikti romams (kaip ir kitiems ES piliečiams) galimybę mokytis, dirbti, siekti profesinio išsilavinimo, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, socialinę apsaugą ir būstą pagal Direktyvą 2000/43/EB. Griežta šios direktyvos[9] įgyvendinimo priežiūra galėtų padėti įvertinti romų integracijos mastą.

Napriek určitému pokroku, dosiahnutému v členských štátoch a na úrovni EÚ[10] v posledných rokoch sa situácia väčšiny Rómov zmenila len málo. Podľa zistení[11] pracovnej skupiny pre problematiku Rómov ešte stále nie sú zavedené účinné a vhodné opatrenia, ktoré by riešili sociálne a ekonomické problémy prevažnej časti Rómov v Európe.

Nors pažangos būta ir valstybių narių, ir ES lygmeniu[10], pastaraisiais metais daugelio romų kasdienybėje nedaug kas pasikeitė. Komisijos Romų reikalų darbo grupė nustatė[11], kad vis dar nėra griežtų ir proporcingų priemonių daugelio ES gyventojų romų socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti.

Komisia s cieľom riešiť tento problém vyzýva inštitúcie EÚ, aby podporili tento rámec EÚ pre vnútroštátne stratégie integrácie Rómov, keďže nediskriminácia nestačí na riešenie sociálneho vylúčenia Rómov. Je spôsobom, ako doplniť a posilniť právne normy a politiky EÚ v oblasti rovnoprávnosti prostredníctvom riešenia konkrétnych potrieb Rómov v súvislosti s rovnocenným prístupom k zamestnaniu, vzdelaniu, bývaniu a zdravotnej starostlivosti na vnútroštátnej, regionálnej a miestnej úrovni, v rámci dialógu a v spolupráci s Rómami.

Kovojant su romų socialine atskirtimi vien nediskriminavimo nepakanka, taigi siekdama minėto uždavinio Komisija ragina ES institucijas pritarti ES romų integracijos nacionalinių strategijų planui. Juo būtų papildyti ir sustiprinti ES teisės aktai dėl lygybės ir atitinkamos politikos kryptys, nes nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, taip pat vedant dialogą su romais ir jiems prisidedant, būtų tenkinami konkretūs romų poreikiai, susiję su vienoda galimybe įsidarbinti, mokytis, gauti būstą ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Cieľom tohto rámca je viditeľným spôsobom zlepšiť život Rómov. Je odpoveďou EÚ na súčasnú situáciu a nenahrádza hlavnú zodpovednosť členských štátov v tejto oblasti. Prostredníctvom tohto rámca Európska komisia vyzýva členské štáty, aby s ohľadom na podiel rómskeho obyvateľstva na ich území[12] a odlišné východiskové pozície prijali alebo ďalej rozvinuli komplexný prístup k integrácii Rómov a podporili ciele, ktoré sú uvedené nižšie.

Šiuo ES planu siekiama apčiuopiamai pakeisti romų gyvenimą. Tai ES atsakas į dabartinę padėtį – planu nepakeičiama valstybių narių pirminė atsakomybė šiuo klausimu. Šiuo ES planu Europos Komisija ragina, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į gyventojų romų skaičių jų teritorijoje[12] ir esamą padėtį, taikytų arba toliau plėtotų nuoseklų požiūrį į romų integraciją ir pritartų toliau nurodytiems tikslams.

2. POTREBA CIELENÉHO PRÍSTUPU: RÁMEC EÚ PRE VNÚTROšTÁTNE STRATÉGIE INTEGRÁCIE RÓMOV

2. tikslinio požiūrio poreikis. ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas

Na dosiahnutie výrazného pokroku pri integrácii Rómov je teraz dôležité zvýšiť úsilie a zaistiť, aby vnútroštátne, regionálne a miestne politiky integrácie boli zamerané na Rómov jasným a konkrétnym spôsobom, a prostredníctvom explicitných opatrení riešili potreby Rómov s cieľom predísť a kompenzovať nevýhody, ktorým čelia. Cielený prístup v rámci širšej stratégie boja proti chudobe a vylúčeniu je zlučiteľný s princípom nediskriminácie na úrovni EÚ a jednotlivých štátov, a nevylučuje podporu iným zraniteľným a znevýhodneným skupinám osôb. Princíp rovnakého zaobchádzania nebráni členským štátom, aby ponechali alebo zaviedli konkrétne opatrenia na prevenciu alebo kompenzáciu nevýhod spojených s rasovým alebo etnickým pôvodom[13]. Niektoré členské štáty už úspešne využili osobitné opatrenia v prospech Rómov, vzhľadom na to, že klasické opatrenia na sociálne zahrnutie neboli dostatočné na splnenie ich špecifických potrieb[14].

Siekiant didelės pažangos romų integracijos srityje, šiuo metu itin svarbu imtis ryžtingesnių veiksmų ir užtikrinti, kad nacionaline, regionine ir vietos integracijos politika aiškiai ir konkrečiai būtų telkiamas dėmesys į romus ir kad aiškiomis priemonėmis būtų tenkinami romų poreikiai, kad jie nebepatirtų nepatogumų ir kad už šiuos nepatogumus jiems būtų atlyginta. Tikslinis požiūris, kuris taikomas atsižvelgiant į platesnę kovos su skurdu ir atskirtimi strategiją ir kuriuo remiamos ir kitos pažeidžiamos bei skurdžios grupės, tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu yra suderinamas su nediskriminavimo principu. Pagal vienodo požiūrio principą valstybėms narėms neužkertamas kelias išsaugoti arba priimti konkrečias priemones, skirtas nepatogumų dėl rasinės ar etninės kilmės prevencijai arba kompensacijai už šiuos nepatogumus[13]. Kai kurios valstybės narės jau sėkmingai ėmėsi teigiamų veiksmų romų atžvilgiu, nes įprastinių socialinės įtraukties priemonių nepakako konkretiems romų poreikiams tenkinti[14].

Na zaistenie efektívnosti politík v členských štátoch Komisia navrhuje, aby vnútroštátne stratégie integrácie Rómov boli naplánované alebo prispôsobené tak, aby spĺňali ciele integrácie Rómov na úrovni EÚ , pričom na ich splnenie budú zavedené cielené opatrenia a zabezpečené dostatočné financovanie (členskými štátmi, EÚ a z iných zdrojov). Navrhuje riešenia na odstránenie existujúcich prekážok efektívnejšieho využitia fondov EÚ a predstavuje základ pre účinný monitorovací mechanizmus na zaistenie konkrétnych výsledkov pre Rómov.

Siekdama užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų vykdoma veiksminga politika, Komisija siūlo romų integracijos nacionalines strategijas kurti arba – jeigu jos jau sukurtos – pritaikyti taip, kad jomis būtų siekiama ES romų integracijos tikslų , įgyvendinami tiksliniai veiksmai ir šiems veiksmams įgyvendinti būtų skiriamas pakankamas finansavimas (nacionalinis, ES ir kitoks). ES siūlo, kaip šalinti dabartines veiksmingesnio ES lėšų naudojimo kliūtis, ir rengia griežtą priežiūros mechanizmą , kad užtikrintų konkrečius rezultatus romams.

3. VYJADRENIE CIEľA EÚ: INTEGRÁCIA RÓMOV

3. ES UžMOJIS NUSTATYTI ROMų INTEGRACIJOS TIKSLUS

Z ročného prieskumu rastu Európskej komisie[15] vyplýva, že na implementáciu stratégie Európa 2020 a dosiahnutie hlavných cieľov, ktoré sú podporené hlavnými iniciatívami[16] musí Únia a členské štáty vynaložiť veľké úsilie. V niektorých členských štátoch riešenie situácie Rómov v súvislosti so zamestnanosťou, chudobou a vzdelaním prispeje k dosiahnutiu cieľov stratégie Európa 2020 v oblasti zamestnanosti, sociálneho začlenenia a vzdelania.

Iš Europos Komisijos Metinės augimo apžvalgos[15] matyti, kad valstybės narės ir ES turi dar daug nuveikti, kad įgyvendintų strategiją „Europa 2020“ ir pasiektų pagrindinius jos tikslus, kurie remiami pavyzdinėmis iniciatyvomis[16]. Kai kurios valstybės narės, spręsdamos romų užimtumo, skurdo ir švietimo klausimus, kartu sieks pažangos įgyvendinamos strategijos „Europa 2020“ tikslus užimtumo, socialinės įtraukties ir švietimo srityse.

Ciele EÚ na integráciu Rómov by mali pokrývať štyri hlavné oblasti s ohľadom na podiel rómskeho obyvateľstva: prístup k vzdelaniu, zamestnanosť, zdravotná starostlivosť a bývanie . Tieto minimálne štandardy by mali byť založené na spoločných, porovnateľných a spoľahlivých indikátoroch. Dosiahnutie týchto cieľov je dôležitým príspevkom pri úsilí členských štátov o dosiahnutie hlavných cieľov stratégie Európa 2020.

ES romų integracijos tikslai, atsižvelgiant į gyventojų romų dalį, turėtų aprėpti keturias pagrindines sritis : galimybę mokytis, įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti būstą. Šie būtiniausi standartai turėtų būti grindžiami bendrais, palyginamais ir patikimais rodikliais. Minėtus tikslus svarbu įgyvendinti, kad valstybės narės galėtų lengviau pasiekti bendrus strategijos „Europa 2020“ tikslus.

- Prístup k vzdelaniu : zaistiť, aby každé rómske dieťa ukončilo základnú školskú dochádzku

- Galimybė mokytis . Užtikrinti, kad visi romų vaikai baigtų bent pradinę mokyklą

Miera vzdelania v rámci rómskej populácie je oveľa nižšia ako u zvyšku obyvateľstva, aj keď sa situácia v jednotlivých členských štátoch odlišuje[17].

Gyventojų romų laimėjimai švietimo srityje daug mažesni negu kitų gyventojų, nors situacija valstybėse narėse nevienoda[17].

Základné vzdelanie je povinné vo všetkých členských štátoch. Členské štáty však majú povinnosť zaistiť, aby základné vzdelanie bolo dostupné všetkým deťom vo veku, kedy je školská dochádzka povinná. Podľa údajov z Prieskumu o pracovnej sile z roku 2009[18] ukončí základnú školskú dochádzku v priemere 97,5 % detí v celej EÚ.

Lankyti pradinę mokyklą privaloma visose valstybėse narėse ir jos privalo užtikrinti, kad galėtų visi vaikai, kurie pagal amžių privalo jį įgyti. Aktualiausi duomenys matyti iš 2009 m. darbo jėgos tyrimo[18] – visoje ES pradinį išsilavinimą įgyja apie 97,5 proc. vaikų.

Prieskumy naznačujú, že v niektorých členských štátoch dosiahne základné vzdelanie len obmedzený počet rómskych detí[19]. V špeciálnych a segregovaných školách predstavujú rómske deti prevažnú väčšinu. Je potrebné posilniť spojenia s komunitami prostredníctvom kultúrnych/školských mediátorov, cirkví, cirkevných asociácií alebo komunít a prostredníctvom aktívnej účasti rodičov rómskych detí s cieľom zlepšiť interkultúrne zručnosti učiteľov, znížiť segregáciu a zaistiť dodržanie povinnosti základnej školskej dochádzky. Komisia plánuje spoločne s Radou Európy počas dvoch rokov vyškoliť približne 1000 mediátorov. Mediátori môžu rodičom poskytnúť poradenstvo o fungovaní miestneho vzdelávacieho systému a pomôcť im zaistiť prechod ich detí na ďalší stupeň vzdelávacieho procesu.

Tyrimai rodo, kad kai kuriose valstybėse narėse pradinę mokyklą baigia tik nedaug romų vaikų[19]. Paprastai itin daug vaikų romų mokosi specialiojo ugdymo įstaigose ir segreguotose mokyklose. Būtina stiprinti ryšius su bendruomenėmis per tarpininkus kultūros srityje ir (arba) mokyklose, bažnyčias, religines asociacijas arba bendruomenes, taip pat aktyviai dalyvaujant romų vaikų tėvams, kad pagerėtų mokytojų žinios apie įvairias kultūras, būtų sumažinta segregacija ir laikomasi pradinės mokyklos lankymo reikalavimo. Kartu su Europos Taryba Komisija planuoja per dvejus metus apmokyti apie 1000 tarpininkų. Jie gali informuoti tėvus ir patarti jiems dėl vietos švietimo tvarkos, taip pat padėti užtikrinti, kad vaikai sėkmingai tęstų mokslus.

Je známe, že deti, ktoré nezískajú dostatočné vzdelanie alebo sa do vzdelávacieho systému zapoja neskoro, prípadne ho predčasne opustia, sa neskôr stretnú so značnými ťažkosťami vrátane negramotnosti, jazykových problémov a pocitov vylúčenia a neadekvátnosti. V dôsledku toho majú sťažený prístup k sekundárnemu vzdelaniu, vysokému školstvu, alebo dobrému zamestnaniu. Preto sa podporujú iniciatívy zamerané na poskytnutie druhej šance mladým, ktorí predčasne ukončili školskú dochádzku vrátane programov, ktoré sú výslovne zamerané na rómske deti. Mala by tiež byť poskytnutá podpora reforme vzdelávania učiteľov, ako aj vypracovaniu inovatívnych učebných metód. Dochádzka viacnásobne znevýhodnených detí si vyžaduje spoluprácu medzi jednotlivými sektormi a vhodné podporné programy. Skupina na vysokej úrovni pre gramotnosť a kampaň Komisie na zvýšenie gramotnosti je vytvorená ako príspevok k hlavnej iniciatíve stratégie Európa 2020 „Program pre nové zručnosti a nové pracovné miesta“ a zdôrazňuje dôležitosť boja proti negramotnosti rómskeho obyvateľstva.

Gerai žinoma, kad mokyklos nelankantys, vėlai ją lankyti pradedantys arba per anksti baigiantys vaikai ilgainiui patiria didelių sunkumų – pradedant neraštingumu, kalbos problemomis ir baigiant tuo, kad jaučiasi atskirti ir nevisaverčiai. Šiems vaikams sunkiau tęsti mokslus, įstoti į universitetą ar gauti gerą darbą. Todėl skatinamos programos, pagal kurias mokyklų nebaigusiems jaunuoliams suteikiama antra galimybė, įskaitant programas, kuriomis aiškus dėmesys skiriamas romų vaikams. Taip pat turėtų būti teikiama parama mokytojų mokymo programoms keisti ir naujoviškiems mokymo metodams kurti. Tam, kad daugeliu atžvilgių nepalankioje padėtyje esantys vaikai lankytų mokyklą, būtina bendradarbiauti įvairiuose sektoriuose ir įgyvendinti tinkamas paramos programas. Pabrėžti vaikų ir suaugusių romų neraštingumo mažinimo svarbą – Raštingumo aukšto lygio darbo grupės ir raštingumo kampanijos, kurią Komisija pradeda prisidėdama prie strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Nauji įgūdžiai ir darbo vietos“, tikslas.

Komisia prijala oznámenie o vzdelávaní a starostlivosti v ranom detstve[20], ktoré zdôrazňuje, že miera účasti rómskych detí je značne nižšia, aj keď ich potreba podpory je vyššia. Zvýšený prístup ku kvalitnému nesegregovanému vzdelávaniu v ranom detstve môže hrať kľúčovú úlohu pri prekonávaní znevýhodnenia rómskych detí v oblasti vzdelávania, ako to zdôrazňujú pilotné opatrenia smerujúce k integrácii Rómov, ktoré sa momentálne realizujú v niektorých členských štátoch s prispením prostriedkov z rozpočtu EÚ[21].

Komisija priėmė Komunikatą dėl ankstyvojo ugdymo ir priežiūros[20], kuriame pabrėžta, kad mokyklą lankančių romų vaikų skaičius gerokai mažesnis, o paramos jiems reikia daugiau. Didesnės galimybės įgyti aukštos kokybės išsilavinimą nesegreguotose ikimokyklinio ugdymo įstaigose gali būti itin svarbios šalinant romų vaikų sunkumus švietimo srityje – tai matyti šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse iš ES biudžeto įgyvendinant bandomuosius romų integracijos projektus[21].

To je dôvod, prečo by členské štáty mali zaistiť prístup ku kvalitnému vzdelaniu pre všetky rómske deti, ako aj zaistiť, aby neboli predmetom diskriminácie alebo segregácie bez ohľadu na to, či žijú usadlým spôsobom života. Členské štáty by ako minimum mali zaistiť ukončenie základnej školskej dochádzky. Mali by tiež v súlade so stratégiou Európa 2020 rozšíriť prístup k vzdelávaniu a starostlivosti v ranom detstve a znížiť počet detí, ktoré predčasne opustia sekundárne vzdelanie. Rómska mládež by mala byť dôrazne podporovaná pri dochádzke v sekundárnom a vysokoškolskom vzdelaní[22].

Štai todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi romų vaikai turėtų galimybę įgyti kokybišką išsilavinimą ir nebūtų diskriminuojami ar segreguojami, nepaisant to, ar jie sėslūs, ar ne. Valstybės narės turėtų bent jau užtikrinti, kad vaikai romai baigtų pradinę mokyklą. Vadovaudamosi strategija „Europa 2020“ jos taip pat turėtų gerinti galimybę lankyti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas ir sumažinti vidurinių mokyklų nebaigiančių romų skaičių. Jaunuoliai romai turėtų būti itin skatinami siekti ir vidurinio bei tretinio išsilavinimo[22].

- Prístup k zamestnaniu : zníženie rozdielu v zamestnanosti medzi Rómami a ostatným obyvateľstvom

- Galimybė įsidarbinti . Sumažinti romų ir kitų gyventojų užimtumo skirtumus

V stratégii Európa 2020 je stanovený hlavný cieľ, aby 75 % obyvateľstva vo veku 20 – 64 bolo zamestnaných (úroveň zamestnanosti v EÚ dosahuje v priemere 68,8 %[23]). V ročnom prieskume rastu za rok 2011 je uvedený spôsob, ktorým členské štáty stanovujú vnútroštátne ciele zamestnanosti v rámci národných reformných programov, na základe ktorých je možné merať pokrok. Empirické dôkazy a výskum socio-ekonomickej situácie Rómov ukazujú, že existuje značný rozdiel medzi úrovňou zamestnanosti Rómov a ostatného obyvateľstva.

Vienas pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų – kad 75 proc. 20–64 m. amžiaus gyventojų turėtų darbą (užimtumo lygis ES vidutiniškai siekia 68,8 proc.[23]). 2011 m. metinėje augimo apžvalgoje išdėstyta, kaip pagal nacionalines reformų programas valstybės narės nustato nacionalinius užimtumo tikslus, pagal kuriuos galima vertinti pažangą. Romų socialinės ir ekonominės padėties empiriniai duomenys ir tyrimai rodo, kad romų ir kitų gyventojų užimtumas gerokai skiriasi.

V rámci prieskumu Svetovej banky sa zistilo, že miera zamestnanosti Rómov (predovšetkým žien) je značne nižšia ako v prípade nerómskej väčšiny[24]. Z prieskumu Agentúry Európskej únie pre základné práva v siedmych členských štátoch tiež vyplývajú výrazné rozdiely, ako aj skutočnosť, že Rómovia sa cítia do značnej miery v oblasti zamestnanosti diskriminovaní[25].

Pasaulio bankas nustatė, kad romų (ypač moterų) užimtumas gerokai mažesnis negu ne romų daugumos[24]. Europos pagrindinių teisių agentūros septyniose valstybėse narėse atlikto tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad esama didelių skirtumų ir kad romai užimtumo srityje mano esantys labai diskriminuojami[25].

To je dôvod, prečo by členské štáty mali nediskriminačným spôsobom poskytnúť Rómom plný prístup k odbornému vzdelávaniu, trhu s pracovnými príležitosťami a nástrojom a iniciatívam samostatnej zárobkovej činnosti. Mal by byť podporený prístup k mikroúverom. V štátnom sektore by mala byť venovaná patričná pozornosť zamestnávaniu rómskych štátnych úradníkov. Štátne orgány môžu Rómom otvoriť cestu prostredníctvom personalizovaných služieb a mediácie. To môže pomôcť prilákať Rómov na trh s pracovnými príležitosťami a tak zvýšiť úroveň zamestnanosti.

Todėl valstybės narės turėtų nediskriminuodamos suteikti gyventojams romams visapusišką galimybę siekti profesinio išsilavinimo, įsidarbinti, taip pat naudotis savisamdos priemonėmis ir iniciatyvomis. Turėtų būti skatinama galimybė naudotis mikrokreditais. Viešajame sektoriuje deramas dėmesys turėtų būti skiriamas kvalifikuotiems valstybės tarnautojams romams. Valstybinės įdarbinimo tarnybos galėtų padėti romams – teikti individualias paslaugas ir tarpininkauti. Tai galėtų padėti pritraukti romus į darbo rinką ir padidinti jų užimtumo lygį.

- Prístup k zdravotnej starostlivosti : znížiť rozdiel v stave zdravia medzi Rómami a väčšinovým obyvateľstvom

- Galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis . Sumažinti romų ir kitų gyventojų sveikatos būklės skirtumus.

V EÚ dosahuje stredná dĺžka života 76 rokov u mužov a 82 rokov u žien[26]. U Rómov sa odhaduje o 10 rokov menej[27]. Okrem toho existujú dôkazy, že miera úmrtnosti dojčiat v rómskych komunitách značne prekračuje priemer EÚ na úrovni 4,3 úmrtia na tisíc živých pôrodov[28]. V správe rozvojového programu Spojených národov o piatich krajinách sa uvádza, že úmrtnosť rómskych dojčiat je 2 až 6 krát vyššia ako u ostatného obyvateľstva, v závislosti od krajiny. Aj v iných krajinách sú uvádzané vysoké úrovne úmrtnosti dojčiat v rómskych komunitách[29].

Vyrų gyvenimo trukmė ES yra 76 m., moterų – 82 m.[26]. Romų gyvenimo trukmė – apie 10 m. trumpesnė[27]. Be to, kūdikių mirtingumas ES yra 4,3 mirčių tūkstančiui gimimų[28], tačiau turima įrodymų, kad romų bendruomenėse kūdikių mirtingumas gerokai didesnis. Jungtinių Tautų vystymo programos penkių šalių ataskaitoje pažymėta, kad vaikų romų mirtingumas skirtingose šalyse yra 2–6 kartus didesnis negu kitų gyventojų. Apie didelį kūdikių mirtingumą romų bendruomenėje pranešama kitose šalyse[29].

Táto disparita odráža celkový rozdiel v stave zdravia Rómov a ostatného obyvateľstva. Tento rozdiel súvisí s ich zlými životnými podmienkami, nedostatkom cielených informačných kampaní, obmedzeným prístupom ku kvalitnej zdravotnej starostlivosti a vystaveniu vyšším zdravotným rizikám. V prieskume Agentúry Európskej únie pre základné práva sa ako zásadný problém pre Rómov uvádza tiež diskriminácia zdravotným personálom[30]. 17 % respondentov uviedlo, že sa za posledných 12 mesiacov v tejto oblasti stretli s diskrimináciou. Využitie prevenčných služieb rómskym obyvateľstvom je na nízkej úrovni a podľa niektorých štúdií viac ako 25 % detí nie je plne zaočkovaných[31].

Iš šių skirtumų matyti, kad apskritai romų ir ne romų sveikata nevienoda. Skirtumus lemia prastos romų gyvenimo sąlygos, tikslinių informavimo kampanijų trūkumas, ribota galimybė gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir didesni pavojai sveikatai. Iš Pagrindinių teisių agentūros tyrimo[30] matyti, kad viena ypatingų romų problemų – sveikatos priežiūros darbuotojų diskriminacija romų atžvilgiu: 17 proc. respondentų nurodė per pastaruosius 12 mėn. patyrę diskriminaciją šioje srityje. Prevencijos paslaugomis gyventojai romai naudojasi mažai – kai kurie tyrimai rodo, kad per 25 proc. vaikų romų negauna visų reikiamų skiepų[31].

To je dôvod, prečo by členské štáty mali poskytnúť prístup ku kvalitnej zdravotnej starostlivosti , ako aj ku preventívnej starostlivosti a sociálnym službám predovšetkým deťom a ženám na podobnej úrovni a za rovnakých podmienok Rómom ako aj ostatnému obyvateľstvu. Pokiaľ je to možné, mali by kvalifikovaní Rómovia byť zahrnutí do programov zdravotnej starostlivosti, ktoré sú zamerané na ich komunity.

Todėl valstybės narės romams ir kitiems gyventojams turėtų teikti galimybę tomis pačiomis sąlygomis naudotis kokybiškomis to paties lygio sveikatos priežiūros paslaugomis – visų pirma vaikams ir moterims, taip pat prevencinės priežiūros ir socialinėmis paslaugomis. Jeigu įmanoma, prie sveikatos priežiūros programų, skirtų romų bendruomenėms, turėtų prisidėti kvalifikuoti romų darbuotojai.

- Prístup k bývaniu a základným službám : znížiť rozdiel medzi podielom Rómov s prístupom k bývaniu a inžinierskym sieťam (ako napríklad voda, elektrina a plyn) a podielom u ostatného obyvateľstva

- Galimybė gauti būstą ir būtiniausias paslaugas . Sumažinti romų ir kitų gyventojų galimybės gauti būstą ir naudotis komunalinėmis paslaugomis (vandeniu, elektra ir dujomis) skirtumus.

V EÚ dosahuje miera napojenia domácností na dodávku vody medzi 72 % a 100 %[32]. Situácia Rómov je však oveľa horšia. Ich často nevyhovujúce podmienky bývania zahŕňajú nedostatočný prístup k verejným službám, ako je dodávka vody, elektrickej energie alebo plynu. Rómovia, ktorí kočujú, majú často ťažkosti s nachádzaním miest s prístupom k vode[33]. To má negatívny vplyv na ich zdravie a celkovú integráciu do spoločnosti.

Visoje ES 72–100 proc. namų ūkių naudojasi vandentiekiu[32]. Tačiau romų padėtis daug blogesnė. Jų gyvenimo sąlygos dažnai prastos – jie neturi tinkamos galimybės naudotis komunalinėmis paslaugomis, kaip antai vandeniu, elektra ar dujomis, o nesėslūs romai retai gali apsistoti ten, kur yra vandens[33]. Tokios sąlygos turi neigiamos įtakos romų sveikatai ir visapusiškai integracijai į visuomenę.

To je dôvod, aby členské štáty podporovali nediskriminačný prístup k bývaniu vrátane sociálneho bývania. Opatrenia v oblasti bývania musia byť súčasťou komplexného prístupu, ktorý zahŕňa predovšetkým vzdelanie, zdravie, sociálnu starostlivosť, zamestnanie a bezpečnosť a opatrenia na desegregáciu. Členské štáty by tiež mali riešiť osobitné potreby kočovných Rómov (t.j. poskytnúť im prístup k vhodným miestam na kempovanie). Mali by aktívne zasahovať cielenými programami, ktoré zahŕňajú regionálne a miestne orgány.

Todėl valstybės narės turėtų didinti romų galimybę nediskriminuojamiems gauti būstą, įskaitant socialinį būstą. Veiksmai būsto srityje turi būti vykdomi pagal integruotą metodą, visų pirma apimantį švietimą, sveikatą, socialinius reikalus, užimtumą ir saugumą, taip pat segregacijos naikinimo priemones. Valstybės narės taip pat turėtų tenkinti ypatingus nesėslių romų poreikius (pvz., suteikti galimybę apsistoti tinkamose vietose). Jos turėtų aktyviai prisidėti tikslinėmis programomis, kuriose dalyvautų regioninės ir vietos institucijos.

4. VNÚTROšTÁTNE STRATÉGIE INTEGRÁCIE RÓMOV PREDSTAVUJÚ JASNÝ POLITICKÝ ZÁVÄZOK čLENSKÝCH šTÁTOV

4. Romų integracijos nacionalinės strategijos. Aiškus valstybių narių politinis įsipareigojimas

Komisia na základe skúseností členských štátov vrátane tých, ktoré sa zúčastnili iniciatívy Dekáda začleňovania Rómov (the Roma Decade)[34], vyzýva členské štáty, aby zosúladili vnútroštátne stratégie integrácie Rómov s cieleným prístupom stanoveným vyššie v texte a predĺžili programovacie obdobie do roku 2020. Členské štáty, ktoré ešte nemajú pripravené vnútroštátne stratégie integrácie Rómov, sa týmto vyzývajú na prípravu takýchto stratégií, primeraných k počtu Rómskych obyvateľov na ich území[35], pri zohľadnení špecifík tejto skupiny obyvateľstva.

Remdamasi valstybių narių, įskaitant tas, kurios įgyvendina iniciatyvą „Romų įtraukties dešimtmetis“[34], patirtimi, Komisija ragina valstybes nares suderinti savo romų integracijos nacionalines strategijas su pirmiau išdėstytu tiksliniu požiūriu ir pratęsti planavimo laikotarpį iki 2020 m. Valstybės narės, kuriose nacionalinės romų strategijos dar neįgyvendinamos, raginamos nustatyti panašius tikslus pagal jų teritorijose gyvenančių gyventojų romų skaičių[35] ir skirtingą esamą padėtį bei gyventojų romų ypatybes.

Stratégie členských štátov by mali byť založené na cielenom prístupe v súlade so spoločnými základnými zásadami pre začlenenie Rómov [36], mali by aktívne prispievať k sociálnej integrácii Rómov do spoločnosti a zamerať sa na odstránenie segregácie, pokiaľ existuje . Mali by zapadať a prispievať do širšieho rámca stratégie Európa 2020 a preto by mali byť v súlade s národnými reformnými programami .

Valstybių narių nacionalinės strategijos turėtų remtis tiksliniu požiūriu, kuris, laikantis Bendrų romų įtraukties pagrindinių principų [36], padės aktyviai prisidėti prie romų socialinės integracijos į plačiąją visuomenę ir naikinti esamą segregaciją . Šios nacionalinės strategijos turėtų atitikti ir papildyti bendresnius strategijos „Europa 2020“ tikslus, todėl turėtų atitikti ir nacionalines reformų programas .

Pri tvorbe vnútroštátnych stratégií integrácie Rómov by členské štáty mali vziať do úvahy tieto prístupy:

Rengdamos romų integracijos nacionalines strategijas valstybės narės turėtų atsižvelgti į šiuos punktus:

- Stanoviť dosiahnuteľné vnútroštátne ciele integrácie Rómov na prekonanie rozdielov voči väčšinovému obyvateľstvu. Tieto ciele by mali prinajmenšom riešiť štyri ciele integrácie Rómov v súvislosti s prístupom k vzdelaniu, zamestnaniu, zdravotnej starostlivosti a bývaniu.

- Nustatyti pasiekiamus nacionalinius romų integracijos tikslus , kad būtų panaikinti romų ir kitų gyventojų skirtumai. Šių tikslų turėtų būti siekiama bent keturiose pagrindinėse ES romų integracijos srityse: švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros paslaugų ir būsto.

- Identifikovať znevýhodnené mikroregióny alebo segregované štvrte , v ktorých sú komunity najviac znevýhodnené, s využitím existujúcich socio-ekonomických a teritoriálnych indikátorov (t.j. nízka úroveň vzdelanosti, dlhodobá nezamestnanosť atď.), pokiaľ je to vhodné.

- Jei aktualu, remiantis jau turimais socialiniais, ekonominiais ir teritoriniais rodikliais (t. y. labai žemas išsilavinimo lygis, ilgalaikis nedarbas ir pan.), nustatyti tuos nepalankioje padėtyje esančius mikroregionus ar segreguotas apylinkes , kuriuose bendruomenės gyvena skurdžiausiai.

- Prideliť dostatočné prostriedky zo štátnych rozpočtov , ktoré budú doplnené, pokiaľ je to vhodné, prostriedkami z medzinárodných organizácií a rozpočtu EÚ.

- Skirti pakankamą finansavimą iš nacionalinių biudžetų , kuris, jei įmanoma, bus papildomas tarptautinėmis ir ES lėšomis.

- Zahrnúť účinné monitorovacie metódy na hodnotenie vplyvu opatrení na integráciu Rómov a hodnotiacich mechanizmov adaptácie stratégie.

- Įtraukti griežtus priežiūros metodus romų integracijos veiksmų poveikiui įvertinti ir strategijos pritaikymo peržiūros mechanizmą.

- Navrhnutie, implementácia a monitorovanie v úzkej spolupráci a s využitím dialógu s rómskou občianskou spoločnosťou a regionálnymi a miestnymi úradmi .

- Strategijos turėtų būti kuriamos, įgyvendinamos, o jų įgyvendinimas kontroliuojamas glaudžiai bendradarbiaujant ir nuolat vedant dialogą su romų pilietine visuomene, regioninėmis ir vietos institucijomis .

- Určenie kontaktného miesta pre vnútroštátne stratégie integrácie Rómov s právomocou koordinovať rozvoj a implementáciu stratégie, alebo touto úlohou poveriť existujúce administratívne štruktúry.

- Paskirti nacionalinį romų integracijos nacionalinės strategijos kontaktinį centrą , kuris būtų įgaliotas derinti strategijos kūrimą ir įgyvendinimą, arba, jei įmanoma, remtis tinkamomis esamomis administracinėmis struktūromis.

Od členských štátov sa žiada, aby pripravili alebo revidovali vnútroštátne stratégie integrácie Rómov a predložili ich Komisii do konca decembra 2011. Komisia na jar 2012 pred plánovaným každoročným rokovaním rómskej platformy tieto vnútroštátne stratégie zhodnotí a predloží Európskemu parlamentu a Rade správu o dosiahnutom pokroku.

Prašoma, kad valstybės narės parengtų ar peržiūrėtų savo romų integracijos nacionalines strategijas ir iki 2011 m. gruodžio mėn. pabaigos pateiktų jas Komisijai. 2012 m. pavasarį, prieš Romų įtraukties forumo posėdį, Komisija įvertins šias nacionalines strategijas ir pateiks pažangos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. DOSIAHNUTIE KONKRÉTNYCH VÝSLEDKOV PRE RÓMOV

5. konkrečių romams naudingų rezultatų siekimas

Implementácia a úspech vnútroštátnych stratégií integrácie Rómov budú do značnej miery závisieť od efektívne a v dostatočnej miere pridelených prostriedkov zo štátnych rozpočtov. Aj keď samotné financovanie z EÚ určite nevyrieši situáciu Rómov, Komisia pripomína, že je v súčasnosti určených 26,5 miliárd EUR z prostriedkov EÚ na podporu úsilí členských štátov v oblasti sociálneho zahrnutia vrátane úsilia pomôcť Rómom[37].

Romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimas ir sėkmė labai priklausys nuo veiksmingo pakankamų nacionalinių išteklių paskirstymo. Neabejotina, kad vien ES finansavimas romų padėties išspręsti nepadės, tačiau Komisija primena, kad šiuo metu valstybių narių pastangoms socialinės įtraukties srityje, įskaitant pagalbą romams, paremti numatytas 26,5 mlrd. EUR ES finansavimas [37].

Komisia v apríli 2010[38] vyzvala členské štáty, aby pre Rómov sprístupnili existujúce finančné nástroje a najmä štrukturálne fondy a Európsky poľnohospodársky fond pre rozvoj vidieka. Tento prístup bol schválený Radou v júni 2010[39]. Väčšina členských štátov však v súčasnosti na riešenie potrieb Rómov v dostatočnej miere nevyužíva dostupné prostriedky EÚ.

2010 m. balandžio mėn. Komisija paragino[38] valstybes nares užtikrinti, kad romai galėtų naudotis esamomis ES finansinėmis priemonėmis, visų pirma struktūriniais fondais ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai. Šiam požiūriui 2010 m. birželio mėn. pritarė Taryba[39]. Tačiau daugelis valstybių narių šiuo metu dar nepakankamai naudojasi esamomis ES lėšomis romų poreikiams tenkinti.

Pokrok v rámci súčasného programového obdobia (2007 – 2013) ...

Padaryti pažangą šiuo programavimo laikotarpiu (2007–2013 m.)...

- Komisia s cieľom prekonať nedostatky pri rozvoji vhodných stratégií a efektívnych opatrení na ich implementáciu vyzýva členské štáty, aby upravili operačné programy spolufinancované zo štrukturálnych fondov a Európskeho poľnohospodárskeho fondu pre rozvoj vidieka, s cieľom účinnejšie podporiť projekty zamerané na Rómov.

- Tam, kad būtų panaikinti tinkamų strategijų kūrimo ir veiksmingų priemonių joms įgyvendinti trūkumai, valstybės narės raginamos iš dalies pakeisti savo veiklos programas, kurios bendrai finansuojamos iš struktūrinių fondų ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, kad jomis būtų geriau remiami romams skirti projektai ir kad jos būtų suderintos su romų integracijos nacionalinėmis strategijomis.

- Komisia preskúma zmeny, ktoré členské štáty uskutočnia v operačných programoch s cieľom riešiť nové potreby, zjednodušiť vykonávanie a urýchliť implementáciu priorít vrátane využitia integrovaného prístupu súvisiaceho s bývaním, ktorý sa predpokladá v upravenom nariadení o Európskom fonde regionálneho rozvoja[40]. Komisia urýchlene preskúma požiadavky na úpravu programov, ktoré súvisia s vnútroštátnymi stratégiami integrácie Rómov.

- Komisija kartu su valstybėmis narėmis nagrinės naujiems poreikiams tenkinti reikiamus jų veiklos programų pakeitimus, taip pat užtikrins, kad būtų galima lengviau pasiekti rezultatų ir greičiau įgyvendinti prioritetus, įskaitant iš dalies pakeistame Reglamente dėl Europos regioninės plėtros fondo[40] nustatyto integruoto požiūrio dėl būsto pritaikymą. Komisija sparčiai išnagrinės su romų integracijos nacionalinėmis strategijomis susijusius prašymus pakeisti programas.

- Členské štáty majú k dispozícii značný objem technickej pomoci EÚ (4% všetkých štrukturálnych fondov), z ktorých do konca roku 2009 využili v priemere len 31 % plánovaných príspevkov. Tieto sumy prepadnú, pokiaľ nebudú využité. Členské štáty by preto pri navrhovaní vnútroštátnych stratégií integrácie Rómov mali vo väčšej miere využívať technickú pomoc EÚ[41] na zlepšenie riadiacich, monitorovacích a hodnotiacich kapacít aj s ohľadom na ciele zamerané na Rómov. Existuje aj možnosť využitia tohto nástroja členskými štátmi na získanie znalostí regionálnych, vnútroštátnych a medzinárodných organizácií pri príprave, vykonávaní a monitorovaní zásahov.

- Valstybės narės gali naudotis didele ES technine parama (4 proc. visų struktūrinių fondų), tačiau valstybės narės iki 2009 m. pabaigos vidutiniškai panaudojo vos 31 proc. planuotų paskirstyti lėšų. Jeigu minėtos lėšos nebus panaudotos, vėliau jų panaudoti nebepavyks. Taigi kurdamos savo romų integracijos nacionalines strategijas valstybės narės turėtų labiau naudotis ES technine parama[41], kad pagerintų savo valdymo, kontrolės ir vertinimo gebėjimus, be kita ko, romams skirtų projektų srityje. Šia priemone valstybės narės galėtų pasinaudoti ir tam, kad pasisemtų regioninių, nacionalinių ir tarptautinių organizacijų įgytos programų rengimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo kontrolės patirties.

- Komisia s cieľom predísť problémom s kapacitou, ako napr. nedostatku znalostí, administratívnej kapacity riadiacich orgánov a ťažkostiam pri vyčleňovaní prostriedkov na podporu integrovaných projektov, vyzýva členské štáty, aby preskúmali možnosť zveriť riadenie a implementáciu niektorých častí programov sprostredkujúcim organizáciám, napríklad medzinárodným organizáciám, regionálnym rozvojovým agentúram alebo v oprávnených prípadoch mimovládnym organizáciám s preukázateľnými skúsenosťami pri integrácii Rómov a znalosťou situácie v teréne[42]. V tejto súvislosti by mohla byť užitočná sieť Európskeho hospodárskeho a sociálneho výboru[43].

- Siekiant išspręsti gebėjimų problemas, kaip antai praktinės patirties ir valdymo institucijų administracinių pajėgumų stoką bei lėšų integruotiems projektams remti derinimo sunkumus, Komisija valstybes nares ragina apsvarstyti galimybę patikėti kai kurių savo programų dalių valdymą ir įgyvendinimą tarpinėms įstaigoms, pavyzdžiui, tarptautinėms organizacijoms, regioninėms vystymo įstaigoms, bažnyčioms, religinėms organizacijoms ar bendruomenėms, taip pat nevyriausybinėms organizacijoms, kurios turi įrodytos romų integracijos patirties ir žinių apie vietos subjektus[42]. Šiuo atžvilgiu naudinga priemonė galėtų būti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tinklas[43].

- Členské štáty by tiež mali zvážiť využitie Európskeho nástroja mikrofinancovania Progress[44], v rámci ktorého je k dispozícii celkom 100 miliónov EUR z prostriedkov EÚ na obdobie rokov 2010 – 2013. Komisia odhaduje, že táto suma môže byť reinvestovaná do výšky 500 miliónov EUR prostredníctvom mikroúverov počas nasledujúcich ôsmich rokov. Rómske komunity sú jednou z cieľových skupín tohto nástroja[45]. Poskytnutie možnosti rómskym komunitám začať autonómnu produktívnu činnosť by ľudí mohlo motivovať, aby sa zamestnali, znížiť závislosť od sociálnej podpory a motivovať budúce generácie.

- Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę naudotis Europos mikrofinansų priemone „Progress“[44], kuriai 2010–2013 m. laikotarpiu numatyta iš viso 100 mln. EUR vertės ES lėšų. Komisijos vertinimu, ši suma galėtų būti panaudota daugiau negu 500 mln. EUR vertės mikrokreditams per artimiausius aštuonerius metus. Romų bendruomenės – viena iš priemonės tikslinių grupių[45]. Jeigu romų bendruomenėms būtų suteikta galimybė užsiimti savarankiška veikla, šie žmonės galėtų įgyti motyvacijos aktyviai dirbti reguliarų darbą, tapti mažiau priklausomi nuo pašalpų ir įkvėpti ateities kartas.

- Komisia vyzýva členské štáty, aby pri navrhovaní a implementácii vnútroštátnych stratégií integrácie Rómov využívali európsku iniciatívu v oblasti sociálnych inovácií, ktorú chce Komisia spustiť v roku 2011 v rámci hlavnej iniciatívy „Európska platforma proti chudobe a sociálnemu vylúčeniu“. Tento prístup založený na inováciách môže prispieť k zlepšeniu efektívnosti politík sociálneho začlenenia.

- Valstybės narės raginamos, kad kurdamos ir įgyvendindamos savo romų integracijos nacionalines strategijas naudotųsi Europos socialinių inovacijų iniciatyva, kurią Komisija rengiasi paskelbti 2011 m., kaip nustatyta pavyzdinėje iniciatyvoje „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“. Šis naujovėmis grindžiamas požiūris gali padėti didinti socialinės įtraukties politikos veiksmingumą.

... a po roku 2013

...ir po 2013 m.

Keďže vnútroštátne stratégie integrácie Rómov by sa mali vzťahovať na obdobie rokov 2011 – 2020 je dôležité optimálne využitie financovania, ktoré je dostupné v rámci nového viacročného finančného rámca. Vo viacročnom finančnom rámci bude stanovený spôsob, ktorým bude rozpočet EÚ podporovať plnenie cieľov stratégie Európa 2020.

Romų integracijos nacionalinės strategijos turėtų apimti 2011–2020 m. laikotarpį, todėl svarbu, kad būtų kuo geriau panaudojamos lėšos, skirtos pagal daugiametę finansinę programą. Šioje programoje bus nustatyta, kaip būsimu ES biudžetu bus remiami strategijos „Europa 2020“ tikslai.

Stratégia Európa 2020 už od vytvorenia zohľadňuje situáciu rómskeho obyvateľstva[46]. Opatrenia na podporu integrácie Rómov budú súčasťou príslušných finančných nástrojov EÚ, predovšetkým kohéznych fondov. Komisia sa pri príprave návrhov nového regulačného rámca politiky súdržnosti bude usilovať, na základe usmernení stanovených v Preskúmaní rozpočtu[47] a záveroch piatej správy o súdržnosti, o odstránenie možných existujúcich prekážok efektívneho využitia kohéznych fondov na podporu integrácie Rómov.

Nuo pat pradžių strategija „Europa 2020“ atsižvelgiama į gyventojų romų padėtį[46]. Romų integracijos veiksmams bus skiriamas dėmesys atitinkamomis ES finansinėmis priemonėmis, visų pirma sanglaudos politikos fondais. Rengdama pasiūlymus dėl būsimos sanglaudos politikos reguliavimo sistemos, atsižvelgdama į biudžeto peržiūroje[47] pateiktas gaires ir į penktosios Sanglaudos ataskaitos išvadas, Komisija sieks šalinti galimas dabartines sanglaudos politikos lėšų veiksmingo naudojimo romų integracijai skatinti kliūtis.

Bude dôležité zaistiť, aby investičné priority jednotlivých fondov, ktoré je možné využiť v oblasti sociálneho zahrnutia a boja proti chudobe posilňovali implementáciu národných reformných programov a vnútroštátnych stratégií integrácie Rómov. Mali by tiež byť stanovené predpoklady potrebné na efektívnu podporu, ktorá bude zameraná na výsledky vrátane lepšieho hodnotenia. Okrem toho budú skúmané možnosti využitia pozitívnych podnetov na zníženie nerovností. Súčasne budú jedným z hlavných prvkov, ktoré bude Komisia brať do úvahy pri príprave budúcich návrhov, zjednodušujúce postupy v prospech užívateľov programu. To je obzvlášť dôležité pri projektoch, ktoré riešia potreby Rómov.

Bus svarbu užtikrinti, kad įvairių socialinės įtraukties ir kovai su skurdu naudotinų fondų prioritetinėmis investicijomis būtų remiamas nacionalinių reformų programų ir romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimas. Taip pat turėtų būti nustatytos išankstinės privalomos sąlygos, kad parama būtų veiksminga ir kad ja būtų orientuojamasi į rezultatus, be kita ko, užtikrinant geresnį vertinimą. Be to, bus nagrinėjama galimybė teikti teigiamas paskatas siekiant kompensuoti nevienodas sąlygas. Vienas pagrindinių aspektų, į kuriuos Komisija atsižvelgs rengdama būsimus pasiūlymus, bus procedūrų supaprastinimas programų dalyvių labui. Tai itin svarbu projektų, kuriais tenkinami romų poreikiai, srityje.

6. PODPORA INTEGRÁCIE RÓMOV MIMO EÚ: SITUÁCIA V KRAJINÁCH, KTORÉ SÚ ZAHRNUTÉ DO PROCESU ROZšIROVANIA

6. Romų integracijos už ES ribų skatinimas. Ypatinga plėtros šalių padėtis

Komisia v Stratégii rozširovania[48] zdôrazňuje komplikovanú situáciu mnohých Rómov na západnom Balkáne a v Turecku. Rada Európy ich počet odhaduje na 3,8 milióna.

Komisijos plėtros strategijoje[48] atkreiptas dėmesys į nesaugią daugelio romų padėtį Vakarų Balkanuose ir Turkijoje. Europos Tarybos duomenimis, ten jų yra apie 3,8 mln.

Rómovia sa v krajinách, ktoré sú zahrnuté do procesu rozširovania, potýkajú s problémami, ktoré sú závažnejšie ako v mnohých členských štátoch EÚ. Patria k nim sociálne vylúčenie, segregácia a marginalizácia, ktorých dôsledkom je nedostatočné vzdelanie, dlhodobá nezamestnanosť, obmedzený prístup k zdravotnej starostlivosti, bývaniu a základným službám ako aj rozšírená chudoba. Okrem toho v dôsledku konfliktov na Balkáne mnoho rómskych rodín muselo utiecť do iných krajín v regióne alebo do západnej Európy. V Turecku sú rómske skupiny rôznorodé, avšak značná časť trpí viacnásobným sociálnym vylúčením.

Plėtros šalyse romai susiduria su panašiomis ar net rimtesnėmis problemomis negu daugelyje ES valstybių narių: socialine atskirtimi, segregacija ir marginalizacija, kurios lemia išsilavinimo stoką, nuolatinį nedarbą, ribotą galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti būstą ir svarbiausias paslaugas, taip pat didelio masto skurdą. Be to, dėl karų Balkanų regione daugelis romų šeimų kaip perkeltieji asmenys turėjo pasitraukti į kitas šalis Vakarų Europos regione. Turkijoje romų grupės įvairios, tačiau daug jų patiria įvairiapusę socialinę atskirtį.

Minulé skúsenosti naznačujú, že si podpora integrácie Rómov vyžaduje rozšírený politický záväzok zahrnúť Rómov, pridelenie patričných prostriedkov v rámci štátnych rozpočtov, lepšiu koordináciu s príslušnými darcami, ako aj systematické hodnotenie a posilnené monitorovanie. Ciele EÚ pri integrácii Rómov sú pre tieto krajiny rovnako relevantné. Ich vnútroštátne stratégie integrácie Rómov a akčné plány (vo väčšine prípadov vytvorené v rámci iniciatívy Dekáda začleňovania Rómov 2005 – 2015) by mali byť prehodnotené v súlade s týmito cieľmi. Turecko ešte neprijalo vnútroštátny rámec na riešenie zahrnutia Rómov.

Per pastaruosius plėtros etapus įgyta patirtis rodo, kad romų integracijai skatinti būtina didinti politinį įsipareigojimą siekti romų įtraukties, skirti pakankamą nacionalinių biudžetų lėšų dalį, gerinti veiklos koordinavimą su visais atitinkamais paramos teikėjais, sistemingai atlikti vertinimą ir griežtesnę kontrolę. Minėtoms šalims ES romų integracijos tikslai taip pat reikšmingi. Šių šalių romų integracijos nacionalinės strategijos ir veiklos planai (dažnai parengti pagal „Romų įtraukties dešimtmečio 2005–2015 m.“ programą) turėtų būti peržiūrėti, atsižvelgiant į minėtus tikslus. Turkija dar nepriėmė romų įtraukties nacionalinio plano.

Komisia je odhodlaná týmto krajinám na regionálnej a miestnej úrovni pomôcť pri úsilí o zlepšenie sociálneho a ekonomického zahrnutia Rómov prostredníctvom:

Komisija pasiryžusi padėti įgyvendinti toliau nurodytas šių šalių pastangas regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis siekiant pagerinti romų socialinę ir ekonominę įtrauktį:

- Zlepšenia poskytovania podpory v rámci nástroja predvstupovej pomoci, zameranej na strategické a výsledkovo orientované vnútroštátne plánovanie pre široký rozsah príjemcov s dôrazom na celosektorový prístup k sociálnemu rozvoju. Komisia v súčasnosti implementuje alebo pripravuje projekty s celkovou hodnotou viac ako 50 miliónov EUR, ktoré by čiastočne alebo úplne mohli byť v prospech Rómskych komunít.

- gerinti paramos teikimą pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę strateginėms ir į rezultatus orientuotoms įvairiems subjektams naudingoms nacionalinėms programoms rengti, be kita ko, dėmesį telkiant į viso sektoriaus metodą, skirtą socialiniam vystymui. Šiuo metu Komisija įgyvendina arba planuoja projektus, kurių bendra vertė yra daugiau negu 50 mln. EUR ir kurie taip pat galėtų būti visiškai arba bent iš dalies naudingi romų bendruomenėms;

- Posilnenia zahrnutia občianskej spoločnosti prostredníctvom podpory inštitucionalizovaného dialógu so zástupcami rómskych spoločenstiev tak, aby sa zúčastnili a prevzali zodpovednosť za tvorbu politík, implementáciu a monitorovanie na regionálnej, vnútroštátnej a miestnej úrovni.

- stiprinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, skatinant institucinius dialogus su romų atstovais, kad šie dalyvautų ir prisiimtų atsakomybę formuojant politiką, taip pat ją įgyvendinant ir prižiūrint regioniniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

- Pozorného monitorovania pokroku dosiahnutého v každej krajine v súvislosti s ekonomickou a sociálnou situáciou Rómov a každoročného predkladania záverov v správach o pokroku dosiahnutom v oblasti rozširovania.

- atidžiai prižiūrėti kiekvienos šalies pažangą, susijusią su romų ekonomine ir socialine padėtimi, ir kasmet pateikti išvadas plėtros pažangos ataskaitose.

7. POSILNENIE OBčIANSKEJ SPOLOčNOSTI: DÔLEžITEJšIA ÚLOHA EURÓPSKEJ PLATFORMY PRE ZAčLEňOVANIE RÓMOV

7. Galių pilietinei visuomenei suteikimas. Svarbesnis Europos romų įtraukties forumo vaidmuo

Európska platforma pre začleňovanie Rómov[49] je užitočné fórum pre diskusiu a koordinované opatrenia pre všetky príslušné zainteresované strany: inštitúcie EÚ, vlády, medzinárodné organizácie, a zástupcov akademickej obce a rómskej občianskej spoločnosti. Táto platforma do značnej miery prispela k prispôsobeniu európskych a vnútroštátnych politík potrebám Rómov.

Europos romų įtraukties forume[49] vyksta naudingos visų suinteresuotųjų šalių – ES institucijų, nacionalinių vyriausybių, tarptautinių organizacijų, mokslo bendruomenės ir romų pilietinės visuomenės atstovų – diskusijos, taip pat imamasi bendrų veiksmų. Forumas gerokai padėjo užtikrinti, kad tiek Europos, tiek nacionalinėje politikoje būtų labiau atsižvelgiama į romų poreikius.

Komisia je odhodlaná plniť dôležitejšiu funkciu v rámci platformy a posilniť jej úlohu na základe skúseností z minulosti a prostredníctvom spojenia jej činnosti so štyrmi prioritnými oblasťami v rámci vnútroštátnych stratégií integrácie Rómov.

Komisija pasiryžusi imtis svarbesnio vaidmens forume ir padidinti forumo reikšmę, remdamasi patirtimi ir derindama jo veiklą su romų integracijos nacionalinių strategijų keturiomis prioritetinėmis sritimis.

Prostredníctvom platformy by príslušné zainteresované strany, predovšetkým zástupcovia Rómskych komunít, mali mať možnosť zohrať úlohu v rámci EÚ pre vnútroštátne stratégie integrácie Rómov. Posilnená platforma môže členské štáty podporiť pri hľadaní príslušných politických riešení prostredníctvom výmeny osvedčených postupov a diskusie o prístupoch s medzinárodnými organizáciami so skúsenosťami so začlenením Rómov. Poskytne tiež Komisii spätnú väzbu o výsledkoch vnútroštátneho úsilia na mieste prostredníctvom správ od rómskej občianskej spoločnosti.

Forume suinteresuotosios šalys, visų pirma romų bendruomenių atstovai, turėtų gauti galimybę prisidėti prie Europos romų integracijos nacionalinių strategijų plano. Sutvirtintas forumas gali padėti valstybėms narėms dalytis gerąja patirtimi, taip pat diskutuoti apie tarptautinių organizacijų, kurios turi romų įtraukties skatinimo patirties, taikomus metodus ir taip rasti atitinkamus politinius atsakus. Be to, forume Komisija susipažins su romų pilietinės visuomenės atsiliepimais dėl nacionalinių pastangų rezultatų.

8. MERANIE POKROKU PROSTREDNÍCTVOM ZAVEDENIA ÚčINNÉHO MONITOROVACIEHO MECHANIZMU

8. Pažangos vertinimas. Griežtos priežiūros sistemos sukūrimas

V súčasnosti je náročné získať presné, podrobné a úplné údaje o situácii Rómov v členských štátoch a objasniť konkrétne opatrenia, ktoré je potrebné zaviesť pri riešení vylúčenia a diskriminácie Rómov. Nie je možné zhodnotiť, či tieto opatrenia priniesli očakávané výsledky. Je preto dôležité zbierať spoľahlivé údaje.

Šiuo metu sudėtinga gauti tikslius, išsamius ir visapusiškus romų padėties valstybėse narėse duomenis ir nustatyti konkrečias priemones, kuriomis sprendžiami romų atskirties ir diskriminacijos klausimai. Neįmanoma įvertinti, ar tokiomis priemonėmis pasiekta rezultatų, kurių tikėtasi. Todėl svarbu rinkti patikimus duomenis.

Z tohto dôvodu je potrebné zaviesť účinný monitorovací mechanizmus s jasne stanovenými kritériami, ktorý zaistí merateľnosť dosiahnuteľných výsledkov, aby sa financovanie určené na integráciu Rómov skutočne dostalo ku konečným príjemcom, aby bol dosiahnutý pokrok pri plnení cieľov integrácie Rómov a aby boli implementované vnútroštátne stratégie integrácie Rómov.

Taigi būtina nustatyti griežtą kontrolės mechanizmą ir aiškius kriterijus, kurie padės užtikrinti, kad apčiuopiami rezultatai būtų įvertinami, kad romų integracijai skirtos lėšos pasiektų galutinius paramos gavėjus, kad įgyvendinant ES romų integracijos tikslus būtų pasiekta pažanga ir kad romų integracijos nacionalinės strategijos būtų įgyvendinamos.

Komisia predloží každoročne Európskemu parlamentu a Rade správu o pokroku pri integrácii rómskeho obyvateľstva v členských štátoch a o plnení cieľov.

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet teiks gyventojų romų integracijos valstybėse narėse ir tikslų įgyvendinimo ataskaitas .

Správa Komisie bude založená na pilotnom projekte výskumu rómskych domácností, ktorý vykonáva rozvojový program Spojených národov v spolupráci predovšetkým so Svetovou bankou a Agentúrou Európskej únie pre základné práva[50]. Komisia požiadala Agentúru pre základné práva, aby prieskum rozšírila na Rómov vo všetkých členských štátoch a uskutočňovala ho pravidelne na meranie pokroku dosiahnutého na mieste. Agentúra pre základné práva v spolupráci s ďalšími príslušnými subjektmi, ako Európska nadácia pre zlepšovanie životných a pracovných podmienok, bude zbierať údaje o situácii Rómov s ohľadom na prístup k zamestnaniu, vzdelávaniu, zdravotnej starostlivosti a bývaniu. Údaje budú tiež zbierané prostredníctvom konkrétneho výskumu financovaného v rámci programu socio-ekonomických a humanitných vied Siedmeho rámcového programu pre výskum. Komisia a Agentúra pre základné práva budú, spolu s ostatnými orgánmi Únie, počas celého tohto procesu v súlade s článkom 4 ods. 2 ZEÚ rešpektovať národnú identitu členských štátov, obsiahnutú v ich základných politických a ústavných systémoch vrátane regionálnych a miestnych samospráv.

Tai Komisija darys remdamasi Jungtinių Tautų vystymo programos bandomuoju romų būsto tyrimo projektu, kuris įgyvendintas visų pirma bendradarbiaujant su Pasaulio banku ir Pagrindinių teisių agentūra[50]. Komisija prašo, kad Pagrindinių teisių agentūra šį tyrimą praplėstų, kad jis apimtų romus visose valstybėse narėse, ir vykdytų reguliariai, kad būtų galima įvertinti pasiektą pažangą. Pagrindinių teisių agentūra, bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis institucijomis, kaip antai su Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu, rinks romų padėties duomenis, susijusius su galimybe įsidarbinti, mokytis, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti būstą. Duomenys bus renkami ir atliekant konkrečius mokslinius tyrimus, finansuojamus pagal Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos socialinių, ekonomikos ir humanitarinių mokslų teminę sritį. Vykdydamos minėtus veiksmus Komisija, Pagrindinių teisių agentūra ir kitos Sąjungos įstaigos pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalį gerbs valstybių narių nacionalinį savitumą, neatsiejamą nuo jų pagrindinių politinių bei konstitucinių struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą.

Komisia tiež zohľadní prebiehajúce činnosti v rámci otvorenej metódy koordinácie v oblasti sociálnych politík a ostatné príspevky členských štátov založené na ich vlastných monitorovacích systémoch integrácie Rómov. Podrobné monitorovanie implementácie vnútroštátnych stratégií integrácie Rómov členskými štátmi a zúčastnenými stranami je vhodnou metódou posilnenia transparentnosti a zodpovednosti s cieľom zaistiť čo najpozitívnejší vplyv integrácie Rómov.

Komisija taip pat atsižvelgs į tęsiamą veiklą taikant atvirojo koordinavimo metodą socialinės politikos srityje ir kitų valstybių narių nuomones, kurias jos pateiks atsižvelgdamos į savo romų integracijos priežiūros sistemas. Išsami valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių vykdoma romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimo priežiūra yra tvirtas būdas didinti skaidrumą ir atskaitomybę, siekiant, kad romų integracijos poveikis būtų veiksmingiausias.

Národné reformné programy by spolu s monitorovaním a partnerským preskúmaním stratégie Európa 2020 mali byť dodatočným zdrojom informácií pri hodnotení pokroku a usmerňovaní členských štátov.

Nacionalinės reformų programos ir pagal strategiją „Europa 2020“ vykdoma priežiūra bei tarpusavio peržiūra turėtų būti papildomi informacijos šaltiniai, į kuriuos atsižvelgiant būtų galima vertinti pažangą ir teikti gaires valstybėms narėms.

Komisia bude tiež ako prvý krok s cieľom dlhodobo získavať použiteľné údaje podporovať spoluprácu medzi štatistickými úradmi jednotlivých členských štátov a Eurostatom, aby bola schopná nájsť metódy na zmapovanie najmenej rozvinutých mikroregiónov v EÚ, v ktorých žijú marginalizované skupiny, predovšetkým Rómovia. Tento teritoriálny prístup k zberu údajov má priamu súvislosť s odstránením chudoby a vylúčenia Rómov. Okrem toho by Agentúra pre základné práva mala spolupracovať s členskými štátmi pri vývoji monitorovacích metód, ktoré môžu poskytnúť komparatívnu analýzu situácie Rómov v Európe.

Siekdama gauti naudingus duomenis ateityje, Komisija taip pat skatins nacionalinių statistikos tarnybų ir Eurostato bendradarbiavimą, kad pirmiausia galėtų įvardyti ES mažiausiai išsivysčiusių mikroregionų, kuriuose gyvena daugiausia marginalizuotų grupių, visų pirma romų, nustatymo metodus. Šis teritorinis požiūris į duomenų rinkimą tiesiogiai naudingas kovojant su romų skurdu ir atskirtimi. Be to, Pagrindinių teisių agentūra turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad išplėtotų priežiūros būdus, kurie galėtų padėti atlikti romų padėties visoje Europoje lyginamąjį tyrimą.

9. ZÁVER: 10 ROKOV NA DOSIAHNUTIE ZMIEN

9. Išvados. 10 metų pokyčiams įgyvendinti

Rámec EÚ pre vnútroštátne stratégie integrácie Rómov predstavuje možnosť spojiť sily na všetkých úrovniach (EÚ, vnútroštátnej, regionálnej) so všetkými zainteresovanými stranami vrátane Rómov, s cieľom riešiť jeden z najvážnejších sociálnych problémov v Európe, ktorým je odstránenie vylúčenia Rómov. Dopĺňa existujúce právne predpisy a politiky v oblastiach nediskriminácie, základných práv, voľného pohybu osôb a práv dieťaťa[51]. Rámec stanovuje ciele na úrovni EÚ pre integráciu Rómov, ktoré je potrebné dosiahnuť na vnútroštátnej, regionálnej a miestnej úrovni. Tieto ambiciózne ciele je možné dosiahnuť, len ak sa členské štáty a vnútroštátnej, regionálne a miestne orgány zaviažu ich plniť, s účasťou rómskych občianskych organizácií.

Šis ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas suteikia galimybę išvien imtis veiksmų visuose lygmenyse (ES, nacionaliniame, regioniniame) ir su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant romus, kad būtų įgyvendintas vienas rimčiausių socialinių uždavinių Europoje – panaikinti romų atskirtį. Planu papildomi galiojantys nediskriminavimo, pagrindinių teisių, laisvo asmenų judėjimo ir vaiko teisių[51] sričių ES teisės aktai ir politika. Plane ES lygmeniu nustatyti romų integracijos tikslai, kurie turi būti įgyvendinti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Šie plataus užmojo tikslai bus pasiekti, tik jeigu aiškiai įsipareigos valstybės narės ir nacionalinės, regioninės bei vietos institucijos ir prisidės romų pilietinės visuomenės organizacijos.

Komisia vyzýva Európsky parlament, Európsku radu, Radu, Európsky hospodársky a sociálny výbor a Výbor regiónov, aby podporili rámec EÚ pre vnútroštátne stratégie integrácie Rómov. Už viac ako desaťročie inštitúcie EÚ vyzývajú členské štáty a kandidátske krajiny, aby zlepšili sociálnu a ekonomickú integráciu Rómov. Je čas uviesť dobré úmysly do praxe v podobe konkrétnych opatrení.

Komisija ragina Europos Parlamentą, Europos Vadovų Tarybą, Tarybą, Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą pritarti ES romų integracijos nacionalinių strategijų planui. Daugiau negu dešimtmetį ES institucijos nuolat ragino valstybes nares ir šalis kandidates pagerinti romų socialinę ir ekonominę integraciją. Dabar laikas gerus ketinimus paversti konkretesniais veiksmais.

Príloha – tabuľka vypracovaná na základe údajov Rady Európy (http://www.coe.int/t/dg3/romatravellers/default_en.asp)

Priedas. Pagal Europos Tarybos duomenis (http://www.coe.int/t/dg3/romatravellers/default_en.asp) parengta lentelė

Údaje prevzaté z dokumentu pripraveného oddelením Rady Európy, ktoré sa zaoberá Rómami a Pocestnými |

Duomenys iš Europos Tarybos Romų ir keliautojų padalinio parengto dokumento |

Štáty, ktoré nie sú členmi EÚ |

(Ne ES valstybės narės) |

[1] Termín „Rómovia“ sa používa – podobne ako v ostatných politických dokumentoch Európskeho parlamentu a Európskej rady – ako zastrešujúci termín, ktorý niektoré skupiny obyvateľstva vrátane Sinti, Kalé, Gens de Voyage atď. bez ohľadu na to, či sú usadlí. odhaduje sa, že približne 80 % Rómov žije usadlým spôsobom života (SEK(2010) 400).

[1] Terminas romai , panašiai kaip kituose Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos politiniuose dokumentuose, vartojamas kaip gimininis terminas, žymintis sąvoką, aprėpiančią daugmaž panašių kultūrinių požymių žmonių grupes, kaip antai: sintus, klajoklius, kalé, gens du voyage ir pan. – nesvarbu, ar jie sėslūs, ar ne. Apie 80 proc. romų yra sėslūs (SEC(2010) 400).

[2] KOM(2010) 133, s. 5.

[2] COM(2010) 133 galutinis, p. 5.

[3] Fundación Secretariado Gitano, Health and the Roma community, analysis of the situation in Europe , 2009. Štúdia sa zaoberá Bulharskom, Českou republikou, Gréckom, Portugalskom, Rumunskom, Slovenskom a Španielskom.

[3] „Fundación Secretariado Gitano“ tyrimas „Sveikata ir romų bendruomenė. Padėties Europoje tyrimas“ (angl. „Health and the Roma community, analysis of the situation in Europe“), 2009 m. Tyrime apžvelgiama padėtis Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.

[4] World Bank, Roma Inclusion: An Economic Opportunity for Bulgaria, Czech Republic, Romania and Serbia, september 2010.

[4] Pasaulio bankas, „Romų įtrauktis. Bulgarijos, Čekijos, Rumunijos ir Serbijos ekonominė galimybė“ (angl. „Roma Inclusion: An Economic Opportunity for Bulgaria, the Czech Republic, Romania and Serbia“), 2010 m. rugsėjo mėn.

[5] Oznámenie o európskej agende v oblasti integrácie občanov tretích krajín je naplánované na rok 2011.

[5] Komunikatą dėl Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkės numatyta paskelbti 2011 m.

[6] World Bank, Roma Inclusion: An Economic Opportunity for Bulgaria, Czech Republic, Romania and Serbia, september 2010.

[6] Pasaulio bankas, „Romų įtrauktis. Bulgarijos, Čekijos, Rumunijos ir Serbijos ekonominė galimybė“, 2010 m. rugsėjo mėn.

[7] Zmluva o Európskej únii, článok 2 a Charta základných práv EÚ, článok 21.

[7] Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis.

[8] KOM(2010) 133, Sociálna a ekonomická integrácia Rómov.

[8] COM(2010) 133, „Socialinė ir ekonominė romų integracija Europoje“.

[9] Smernica Rady 2000/43/ES z 29. júna 2000, ktorou sa zavádza zásada rovnakého zaobchádzania s osobami bez ohľadu na rasový alebo etnický pôvod, Ú.v. EÚ L 180, 19.07.2000.

[9] 2000 m. birželio 29 d. Tarybos Direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2009 7 19).

[10] KOM(2010) 133, časť 2.

[10] COM(2010) 133 galutinis, 2 skirsnis.

[11] Pracovná skupina pre problematiku Rómov bola vytvorená 7. septembra 2010 na zjednodušenie, zhodnotenie a stanovenie kritérií pre použitie (vrátane efektívnosti) fondov EÚ na integráciu Rómov všetkými členskými štátmi a objasnenie základných nedostatkov pri využití fondov.

[11] Komisijos Romų reikalų darbo grupė buvo sukurta 2010 m. rugsėjo 7 d., siekiant racionalizuoti ir įvertinti tai, kaip valstybės narės naudoja ES lėšas romų integracijai, nustatyti lėšų naudojimo veiksmingumą, parengti atitinkamas gaires, taip pat įvardyti lėšų naudojimo trūkumus.

[12] Pozri odhady Rady Európy na stránke http://www.coe.int/t/dg3/romatravellers/default_EN.asp, ktoré sú priložené k tomuto oznámeniu.

[12] Žr. Europos Tarybos duomenis http://www.coe.int/t/dg3/romatravellers/default_EN.asp, kurie pateikti šio komunikato priede.

[13] Smernica Rady 2000/43/ES (Ú. v. EÚ L 180, 19.07.2000).

[13] Tarybos direktyva 2000/43/EB (OL L 180, 2000 7 19).

[14] Napríklad program Traveller Education Support Services (TESS) vo Spojenom kráľovstve je navrhnutý na poskytnutie rovnocenného prístupu k vzdelaniu a rovnocenných vzdelávacích výsledkov pre deti Travelers Rómov. Ďalším príkladom je projekt JOBS for Roma v Bulharsku, ktorý poskytuje pomoc nezamestnaným Rómom a podporu podnikateľom. Ďalšie príklady je možné nájsť v správe Komisie „Improving the tools for the social inclusion and non-discrimination of Roma in the EU“, 2010. Pozri tiež dokument Európskej komisie „International perspectives on positive action measures“, 2009.

[14] Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės vietos Klajoklių paramos švietimo srityje tarnyba teikia tikslines paslaugas, kuriomis klajoklių bei romų vaikams siekiama užtikrinti vienodą galimybę mokytis ir pasiekti vienodų rezultatų mokslo srityje. Kitas pavyzdys – projektas „JOBS for Roma“ Bulgarijoje, pagal kurį teikiama parama bedarbiams romams ir verslininkams. Kiti pavyzdžiai apibūdinti 2010 m. Komisijos ataskaitoje „Romų socialinės įtraukties ir nediskriminavimo priemonių gerinimas ES“, Taip pat žr. Europos Komisijos 2009 m. tyrimą „Teigiamą poveikį turinčių priemonių tarptautinės perspektyvos“ (angl. „International perspectives on positive action measures“)

[15] KOM(2011) 11, Ročný prieskum rastu: ďalší pokrok v rámci komplexnej reakcie EÚ na krízu.

[15] COM(2011) 11, „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“.

[16] Zo siedmich hlavných iniciatív sú v tejto súvislosti najrelevantnejšie „ Európska platforma proti chudobe a sociálnemu vylúčeniu“, ako aj „ Program pre nové zručnosti a nové pracovné miesta“ a „Inovácia v Únii “.

[16] Iš septynių pavyzdinių iniciatyvų šiuo atveju aktualiausios „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“ bei „Inovacijų sąjunga“.

[17] Na základe odhadu v dokumente Open Society Institute Survey z roku 2008 úroveň dochádzky rómskej populácie v sekundárnom vzdelaní dosahuje približne 10 % (údaje zo siedmich členských štátov).

[17] 2008 m. Atviros visuomenės instituto atlikto tyrimo duomenimis (gauti septynių valstybių narių duomenys) vidurines mokyklas lanko apie 10 proc. romų.

[18] Prieskum o pracovnej sile, 2009 – http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/microdata/lfs.

[18] 2009 m. Darbo jėgos tyrimą galima rasti adresu http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/microdata/lfs.

[19] Open Society Institute, International Comparative Data Set on Roma Education , 2008. Údaje o základnom vzdelaní sú dostupné zo šiestich členských štátov: Bulharska, Maďarska, Lotyšska, Litvy, Rumunska a Slovenska. Vážený priemer v týchto členských štátoch je 42 %.

[19] Atviros visuomenės institutas, „Tarptautiniai lyginamieji romų švietimo duomenys“ (angl. „International Comparative Data Set on Roma Education“, 2008 m. Turimi 6 valstybių narių pradinio išsilavinimo duomenys: Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos. Svertinis vidurkis šiose valstybėse narėse – 42 proc.

[20] KOM(2011) 66.

[20] COM(2011) 66.

[21] Pilotný projekt: „ Dobrý štart: rozšírenie prístupu ku kvalitným službám pre rómske deti.“

[21] Bandomasis projektas „Gera pradžia. Daugiau galimybių mažamečiams romų vaikams naudotis kokybiškomis paslaugomis“ (angl. „A Good Start: scaling-up access to quality services for young Roma children“).

[22] V tejto súvislosti by malo byť aktívne skúmané využitie inovatívnych prístupov ako napríklad prístupu k vzdelaniu a získavaniu zručností prostredníctvom informačných a komunikačných technológií.

[22] Šiuo atžvilgiu užtikrinant mokymosi ir įgūdžių įgijimo galimybes reikėtų aktyviai nagrinėti būdus naudoti naujoviškus metodus, pavyzdžiui, pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas.

[23] KOM(2011) 11 Príloha 3, Návrh spoločnej správy o zamestnanosti . Pozri tiež Prieskum o pracovnej sile, 2009: v roku 2009 miera zamestnanosti dosiahle 62,5 % u žien a 75,8 % u mužov.http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&plugin=1&language=en&pcode=t2020_10

[23] COM(2011) 11, 3 priedas „Bendros užimtumo ataskaitos projektas“. Taip pat žr. 2009 m. Darbo jėgos tyrimą: 2009 m. moterų užimtumas buvo 62,5 proc., vyrų – 75,8 proc. Tyrimą galima rasti adresuhttp://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&plugin=1&language=en&pcode=t2020_10.

[24] Svetová banka, cit. dielo.

[24] Pasaulio bankas, op. cit .

[25] Agentúra Európskej únie pre základné práva, Prieskum EÚ týkajúci sa menšín a diskriminácie, Správa o hlavných výsledkoch, 2009.

[25] Pagrindinių teisių agentūra, Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas, pagrindinių rezultatų ataskaita, 2009 m.

[26] http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/product_details/dataset?p_product_code=TSDPH100

[26] http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/product_details/dataset?p_product_code=TSDPH100.

[27] KOM(2009) 567 v konečnom znení, Solidarita v oblasti zdravia : zmierňovanie nerovností v oblasti zdravia v EÚ . Pozri tiež Fundación Secretariado Gitano, cit. dielo a Sepkowitz K.: „Health of the World's Roma population“, 2006, vychádza zo situácie v Českej republike, Írsku, na Slovensku a v Bulharsku.

[27] COM(2009) 567, „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“. Taip pat žr. „Fundación Secretariado Gitano“, op cit. ir Sepkowitz K., „Pasaulio gyventojų romų sveikata“ (angl. „Health of the World's Roma population“), 2006 m. – atsižvelgiama į padėtį Čekijoje, Airijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje.

[28] Pomer počtu úmrtí dojčiat do jedného roku života počas roka a počtu pôrodov v danom roku. Údaje Eurostatu, 2009.http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=demo_minfind&lang=en

[28] Jaunesnių negu vienų metų vaikų mirčių skaičiaus per metus ir per tuos metus gyvų gimusių kūdikių skaičiaus santykis. Eurostatas, 2009 m.,http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=demo_minfind&lang=en.

[29] UNDP, The Roma in Central and Eastern Europe, Avoiding the Dependency Trap, 2003. Bulgaria, Romania, Slovakia, Hungary and the Czech Republic. Equality and Human Rights Commission, Inequalities Experienced by Gypsy and Traveller Communities: A review, 2009.

[29] JT vystymo programa, „Romai centrinėje ir rytų Europoje. Kaip išvengti priklausomybės pinklių“ (angl. „The Roma in Central and Eastern Europe, Avoiding the Dependency Trap“), 2003 m. Bulgarija, Rumunija, Slovakija, Vengrija ir Čekija. Lygybės ir žmogaus teisių komisija, „Romų ir klajoklių bendruomenių patiriamos nelygybės apžvalga“ (angl. „Inequalities Experienced by Gypsy and Traveller Communities: A review“), 2009 m.

[30] Agentúra Európskej únie pre základné práva, Prieskum EÚ týkajúci sa menšín a diskriminácie, Správa o hlavných výsledkoch, 2009.

[30] Pagrindinių teisių agentūra, Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas (angl. „European Union Minorities and Discrimination Survey“), pagrindinių rezultatų ataskaita, 2009 m.

[31] Fundación Secretariado Gitano, cit. dielo. Pozri tiež University of Sheffield, The Health Status of Gypsies and Travellers in England, 2004.

[31] „Fundación Secretariado Gitano“, op.cit . Taip pat žr. Šefildo universiteto tyrimą „Romų ir klajoklių Anglijoje sveikatos būklė“ (angl. „The Health Status of Gypsies and Travellers in England“), 2004 m.

[32] Údaje Eurostatu, 2002. http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_PUBLIC/8-21032006-AP/EN/8-21032006-AP-EN.PDF)

[32] Eurostatas, 2002 m. – http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_PUBLIC/8-21032006-AP/EN/8-21032006-AP-EN.PDF.

[33] Agentúra Európskej únie pre základné práva, Housing conditions of Roma and Travellers in the European Union, porovnávacia správa, 2009.

[33] Pagrindinių teisių agentūros 2009 m lyginamoji ataskaita „Romų ir klajoklių Europos Sąjungoje būsto sąlygos“ (angl. „Housing conditions of Roma and Travellers in the European Union“),.

[34] Dekáda začleňovania Rómov 2005 – 2015 je medzinárodná iniciatíva, ktorá spája vlády, medzinárodné partnerské organizácie a občiansku spoločnosť pri urýchlení pokroku pri integrácii Rómov, ako aj pri hodnotení tohto procesu transparentným a kvantifikovateľným spôsobom. Medzi dvanásť krajín, ktoré sa zúčastňujú tejto iniciatívy patrí Bulharsko, Česká republika, Maďarsko, Rumunsko, Slovensko, Španielsko, Albánsko, Bosna a Hercegovina, Chorvátsko, FYROM, Čierna Hora a Srbsko. Slovinsko má štatút pozorovateľa. Medzinárodnými partnerskými organizáciami iniciatívy sú Svetová banka, OSI, UNDP, Rada Európy, Rozvojová banka Rady Európy, OBSE, ERIO, ERTF, ERRC, UN-HABITAT, UNHCR, a UNICEF.

[34] „Romų įtraukties dešimtmetis 2005–2015 m.“ yra tarptautinė iniciatyva, kurią vykdydamos vyriausybės, tarptautinės organizacijos partnerės ir pilietinė visuomenė bendradarbiauja, kad pagreitintų romų įtraukties pažangą, skaidriai ir objektyviai ją įvertintų. Dvylika šiuo metu minėtą iniciatyvą įgyvendinančių šalių yra Bulgarija, Čekija, Ispanija, Rumunija, Slovakija, Vengrija, taip pat Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Kroatija,ir Serbija. Slovėnija turi stebėtojo statusą. Tarptautinės organizacijos partnerės – Pasaulio bankas, Atviros visuomenės institutas, JT vystymo programa, Europos Taryba, Europos Tarybos vystymo bankas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos romų informacijos biuras, Europos romų ir klajoklių forumas, Europos romų teisių centras, JT agentūra HABITAT, Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras ir UNICEF.

[35] Pozri odhady Rady Európy na stránke http://www.coe.int/t/dg3/romatravellers/default_EN.asp, ktoré sú priložené k tomuto oznámeniu.

[35] Žr. Europos Tarybos duomenis http://www.coe.int/t/dg3/romatravellers/default_EN.asp, kurie pateikti šio komunikato priede.

[36] Desať spoločných základných zásad pre začlenenie Rómov bolo predložených na prvom zasadnutí platformy 24. apríla 2009. Boli priložené k záverom Rady z 8. júna 2009. Tieto zásady zahŕňajú: 1) konštruktívne, pragmatické a nediskriminačné politiky, 2) výslovné, ale nie výhradné zameranie, 3) medzikultúrny prístup, 4) zameranie na väčšinovú spoločnosť, 5) zohľadňovanie rodového hľadiska, 6) postúpenie politík založených na získaných poznatkoch, 7) využitie nástrojov EÚ, 8) zapojenie regionálnych a miestnych orgánov, 9) zapojenie občianskej spoločnosti, 10) aktívna účasť Rómov.

[36] 10 bendrų romų įtraukties pagrindinių principų buvo pristatyti per pirmąjį forumo posėdį 2009 m. balandžio 24 d. Jie pridėti prie 2009 m. birželio 8 d. Tarybos išvadų. Principai yra šie: 1) konstruktyvi, pragmatiška ir nediskriminacinė politika, 2) aiškus, bet neišskirtinis dėmesys, 3) kultūrų įvairove grindžiamas požiūris, 4) tikslas – integracija į visuomenę, 5) informavimas apie lyčių aspektą, 6) įrodymais pagrįstos politikos perdavimas, 7) ES priemonių naudojimas, 8) regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas, 9) pilietinės visuomenės dalyvavimas, 10) aktyvus romų dalyvavimas.

[37] V rámci Európskeho sociálneho fondu bolo vyčlenených 9,6 miliárd EUR na obdobie rokov 2007 – 2013 na opatrenia zamerané na socio-ekonomické zahrnutie znevýhodnených občanov, medzi ktorých patria marginalizovaní Rómovia. Okrem toho bolo výslovne vyčlenených 172 miliónov EUR na opatrenia zamerané na integráciu Rómov. V rámci Európskeho fondu regionálneho rozvoja (EFRR) je viac ako 16.8 miliardy EUR vyčlenených na sociálnu infraštruktúru.

[37] Europos socialiniam fondui 2007–2013 m. laikotarpiu skirta 9,6 mlrd. EUR nepalankioje padėtyje esančių žmonių, įskaitant romus, socialinės ir ekonominės įtraukties priemonėms ir 172 mln. EUR – atskirai romų integracijos veiksmams. Europos regioninės plėtros fondo atveju daugiau negu 16,8 mlrd. EUR planuojama skirti socialinei infrastruktūrai.

[38] KOM(2010) 133.

[38] COM(2010) 133.

[39] Závery Rady z 27. júna 2010, 10058/10+COR 1.

[39] 2010 m. birželio 7 d. Tarybos išvados, 10058/10+COR 1.

[40] Nariadenie Európskeho parlamentu a Rady (EÚ) č. 437/2010, Ú.v. EÚ L 132, 29.5.2010. Komisia 9. februára 2011 vydala usmernenia o implementácii integrovaných zásahov v oblasti bývania v prospech marginalizovaných komunít v rámci EFRR, ktoré boli schválené výborom pre koordináciu fondov.

[40] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 437/2010 (OL L 132, 2010 5 29). 2011 m. vasario 9 d. Komisija paskelbė integruotos Europos regioninės plėtros fondo paramos marginalizuotų bendruomenių būstui įgyvendinimo gaires, kurioms pritarė Fondų koordinavimo komitetas.

[41] KOM(2010) 110 „ Politika súdržnosti : Strategická správa 2010 o vykonávaní programov 2007 – 2013 a SEK(2010) 360. Podľa týchto dokumentov členské štáty priemerne využili len 31 % pridelených prostriedkov na podporu prípravy, implementácie a monitorovania politiky súdržnosti.

[41] Dokumentuose COM(2010) 110, „Sanglaudos politika. 2010 m. strateginė ataskaita dėl 2007–2013 m. programų įgyvendinimo“, ir SEC(2010) 360 pranešta, kad valstybės narės vidutiniškai panaudojo vos 31 proc. planuotų skirti lėšų sanglaudos politikai rengti, įgyvendinti ir kontroliuoti.

[42] V súlade s čl. 42 a 43 nariadenia Rady (ES) č. 1083/2006, ktoré sa vzťahujú na globálne zdroje, Ú.v. ES L 210, 31.7.2006.

[42] Pagal Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 42 ir 43 straipsnius, susijusius su visuotinėmis dotacijomis (OL L 210, 2006 7 31).

[43] Európsky hospodársky a sociálny výbor má sieť vnútroštátnych kontaktných bodov v organizovanej občianskej spoločnosti prostredníctvom vnútroštátnych hospodárskych a sociálnych výborov a podobných organizácií.

[43] Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas turi organizuotos pilietinės visuomenės nacionalinių kontaktinių centrų tinklą, kuriam priklauso nacionaliniai ekonomikos ir socialinių reikalų komitetai bei panašios organizacijos.

[44] Nariadenie Európskeho parlamentu a Rady (ES) č. 283/2010 z 25. novembra 2010.

[44] 2010 kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES.

[45] Komisia už podporuje napríklad Kiútprogram, pilotný projekt malého rozsahu, ktorý je zacielený na rómsku komunitu v Maďarsku, ktorý poskytuje relatívne malé mikroúvery.

[45] Komisija jau remia, pavyzdžiui, „Kiútprogram“ – Vengrijos romų bendruomenei skirtą nedidelės apimties bandomąjį projektą, pagal kurį teikiamos palyginti nedidelės mažosios paskolos.

[46] Integrované usmernenia pre hospodárske politiky a politiky zamestnanosti (č. 10) výslovne uvádzajú Rómov. Okrem toho hlavná iniciatíva „Európska platforma proti chudobe a sociálnemu vylúčeniu“ stanovuje riešenie otázky integrácie Rómov v rámci celkovej politiky boja proti chudobe a sociálnemu vylúčeniu. Ďalšie usmernenia v rámci politík zamestnanosti podporujú zamestnanosť spôsobom, ktorý napomáha sociálnej a ekonomickej integrácii Rómov.

[46] Integruotose ekonominės ir užimtumo politikos gairėse (Nr. 10) pateikiama aiški nuoroda į romus. Be to, pavyzdinėje iniciatyvoje „Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“ nustatyta, kaip įgyvendinant bendrą kovos su skurdu ir socialine atskirtimi politiką siekti romų integracijos. Kitomis užimtumo politikos gairėmis užimtumas didinamas taip, kad būtų užtikrinama gyventojų romų socialinė ir ekonominė integracija.

[47] KOM(2010) 700, Preskúmanie rozpočtu EÚ.

[47] COM(2010) 700, ES biudžeto peržiūra.

[48] KOM(2010) 660, Stratégia rozširovania a hlavné výzvy v rokoch 2010 – 2011.

[48] COM(2010) 660, „Plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai 2010–2011 m.“.

[49] Prvé stretnutie platformy sa uskutočnilo v roku 2009 na základe záverov Rady pre všeobecné záležitosti z 8. decembra 2008, v ktorých bola Komisia vyzvaná, aby usporiadala výmenu osvedčených postupov a skúseností v oblasti začlenenia Rómov medzi členskými štátmi, poskytla podporu pri analýze a stimulovala spoluprácu medzi všetkými stranami dotknutými otázkami týkajúcimi sa Rómov vrátane organizácií, ktoré ich zastupujú, v rámci integrovanej európskej platformy. Závery Rady pre všeobecné záležitosti 15976/1/08 REV 1.

[49] Pirmasis forumo posėdis įvyko 2009 m., po to, kai 2008 m. gruodžio 8 d. paskelbtos Bendrųjų reikalų tarybos išvados, kuriomis Komisija paraginta užtikrinti, kad integruotame Europos forume valstybės narės dalytųsi romų integracijos gerąja patirtimi, teiktų analitinę paramą ir skatintų visų šalių, kurioms svarbūs romų klausimai, įskaitant romams atstovaujančias organizacijas, bendradarbiavimą. Bendrųjų reikalų tarybos išvados 15976/1/08 REV 1.

[50] Prieskum UNDP spolufinancovaný GR REGIO a vyvinutý v spolupráci s GR REGIO, FRA, Svetovou bankou a OSI (jar 2011 – výsledky sa očakávajú na jeseň). Prieskum sa vzťahuje na 11 členských štátov (Bulharsko, Českú republiku, Grécko, Maďarsko, Poľsko, Rumunsko, Slovensko, Francúzsko, Španielsko a Portugalsko).

[50] JT vystymo programos tyrimas, bendrai finansuotas Regioninės politikos generalinio direktorato ir parengtas bendradarbiaujant su šiuo generaliniu direktoratu, Pagrindinių teisių agentūra, Pasaulio banku ir Atviros visuomenės institutu (2011 m. pavasaris, rezultatai – rudenį). Tyrimas atliktas 11 šalių (Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje).

[51] KOM(2011) 60, Program EÚ v oblasti práv dieťaťa.

[51] COM(2011) 60, „ES vaiko teisių darbotvarkė“.

Začiatok

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR HU IT LT LV MT NL PL PT RO SK SL SV	BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR HU IT LT LV MT NL PL PT RO SK SL SV
sk	lt

Dvojjazyčné zobrazenie

sk

lt