20071215

20071215

Opinjoni tal-Kumitat tar-Reġjuni dwar il-Limitazzjoni tal-Bidla Klimatika Globali għal 2 gradi Celsius u l-Inklużjoni ta' l-avjazzjoni fl-iskema ta' l-iskambju tal-kwoti ta' l-emissjonijiet

Regionų komiteto nuomonė — Pasaulio klimato kaitos apribojimas 2 laipsniais Celsijaus ir aviacijos įtraukimas į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą

(2007/C 305/04)

(2007/C 305/04)

IL-KUMITAT TAR-REĠJUNI

REGIONŲ KOMITETAS

- iħeġġeġ lill-Kummissjoni sabiex iżżid l-isforzi tagħha fl-ogħla livell politiku sabiex tissaħħaħ il-koalizzjoni internazzjonali kontra l-bidla klimatika peress li l-bidla klimatika tista' tiġi indirizzata biss jekk jikkontribwixxu l-pajjiżi (maġġuri) kollha;

- ragina Komisiją didinti pastangas aukščiausiu politiniu lygmeniu sutelkiant tarptautinę koaliciją spręsti su klimato kaita susijusias problemas, kadangi klimato kaitos klausimą galima išspręsti tik prisidėjus visoms (didžiosioms) šalims;

- huwa tal-fehma li l-Istati Membri li għandhom biss possibbilitajiet limitati għall-produzzjoni ta' l-enerġija minn sorsi rinnovabbli għandhom jingħataw l-għażla li jiksbu l-mira tagħhom għall-enerġija rinnovabbli mill-kummerċ, jew f'sistema ta' ċertifikazzjoni għall-enerġija favur l-ambjent madwar l-UE kollha, jew permezz ta' kuntratti bilaterali ma' Stati oħra li għandhom provvista iktar abbundanti ta' enerġija rinnovabbli. L-għan hawnhekk huwa t-tnaqqis ta' l-ispejjeż globali sabiex jintlaħqu l-miri ta' l-enerġija rinnovabbli;

- mano, kad valstybėms narėms, turinčioms ribotas galimybes gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, turėtų būti pasiūlyta galimybė siekti atsinaujinančios energijos tikslų prekiaujant arba pagal visoje ES taikomą žaliosios energijos sertifikatų sistemą, arba sudarant dvišales sutartis su kitomis didesnę atsinaujinančios energijos pasiūlą turinčiomis valstybėmis. Siekiama sumažinti atsinaujinančių energijos šaltinių tikslo siekimo bendras išlaidas;

- jirrakkomanda li jiġu provduti riżorsi u miżuri addizzjonali, b'żieda ma' l-użu tal-Fondi Strutturali Ewropej, bħala mezzi utli sabiex jassistu bl-adattar u b'miżuri immirati lejn il-mitigazzjoni, bħall-iffrankar ta' l-enerġija u l-enerġija rinnovabbli, sabiex jitnaqqsu l-emissjonijiet ta' gassijiet b'effett ta' serra;

- rekomenduoja numatyti papildomų išteklių ir priemonių bei naudoti Europos struktūrinius fondus kaip naudingą priemonę padėti prisitaikyti prie klimato kaitos ir taikyti priemones, pavyzdžiui, energijos taupymą ir atsinaujinančius energijos šaltinius, skirtas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms sumažinti;

- jenfasizza l-importanza tal-flessibilità reġjonali fil-ksib ta' l-effiċjenza u l-miri ta' l-enerġija rinnovabbli, peress li l-flessibilità reġjonali tnaqqas l-ispiża ġenerali tal-politika tal-klima. Madankollu, dawn il-miri għandhom ikunu obbligatorji fuq livell Ewropew;

- pabrėžia regionams teikiamos galimybės lanksčiau siekti efektyvumo ir atsinaujinančios energijos tikslų svarbą, kadangi regionams sudarius galimybę lanksčiai siekti šių tikslų, sumažės klimato politikos bendros sąnaudos. Tačiau šie tikslai turėtų būti privalomi visoje ES;

- jaqbel mal-Kummissjoni li l-avjazzjoni għandha tiġi inkluża fl-ETS peress li din l-industrija hija sors tal-gassijiet b'effett ta' serra li qiegħda tikber malajr, u jħeġġeġ lill-Kummissjoni sabiex tqis l-effetti kollha li din l-industrija għandha fuq il-bidla klimatika;

- pritaria Komisijos nuostatai įtraukti aviaciją į ATL sistemą, kadangi šis pramonės sektorius yra sparčiai augantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, ir ragina Komisiją atsižvelgti į visus šio sektoriaus padarinius klimato kaitai;

- ser jinkoraġġixxi l-iżvilupp ta' netwerk permanenti ta' awtoritajiet lokali u reġjonali ambizzjużi li huma interessati li jtejbu l-iskambju ta' l-informazzjoni u joħolqu pjattaforma għall-iżvilupp ta' ideat ġodda sabiex jitnaqqsu l-emissjonijiet ta' gassijiet b'effett serra b'mod kost-effettiv.

- skatins plėtoti nuolatinį plataus užmojo tikslų siekiančių vietos ir regionų valdžios institucijų tinklą, kurie nori pagerinti keitimąsi informacija ir kurti platformą, kurioje būtų plėtojamos naujos idėjos dėl ekonominiu požiūriu pagrįstų priemonių klimato kaitai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sušvelninti.

Dokumenti ta' referenza

Pamatiniai dokumentai

Komunikazzjoni mill-Kummissjoni lill-Kunsilll, lill-Parlament Ewropew, lill-Kumitat Ekonomiku u Soċjali Ewropew u lill-Kumitat tar-Reġjuni — "Il-Limitazzjoni tal-Bidla Klimatika Globali għal 2 gradi Celsius — It-triq 'il quddiem għal 2020 u wara"

Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2 Celsijaus laipsnių. Gairės 2020 metams ir vėliau"

COMM(2007) 2

COM(2007) 2 galutinis

Proposta għal Direttiva tal-Parlament Ewropew u tal-Kunsill li temenda d-Direttiva 2003/87/KE għall-inklużjoni ta' attivitajiet ta' l-avjazzjoni fl-iskema għall-iskambju ta' kwoti ta' l-emissjonijiet ta' gassijiet b'effett ta' serra fil-Komunità

Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, įtraukiant aviacijos veiklą į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą Bendrijoje

COM(2006) 818 finali — 2006/0304 (COD)

COM(2006) 818 galutinis — 2006/0304 (COD)

Rapporteur : Is-Sinjura Lenie DWARSHUIS-VAN DE BEEK, Membru tal-Kunsill Esekuttiv tal-Provinċja ta' l-Olanda t'Isfel (NL/ALDE)

Pranešėja : Lenie DWARSHUIS-VAN DE BEEK Pietų Olandijos provincijos vykdomosios tarybos narė (NL/LDAE)

Rakkomandazzjonijiet ta' politika

Politinės rekomendacijos

IL-KUMITAT TAR-REĠJUNI

REGIONŲ KOMITETAS

1. jikkunsidra ambjent f'saħħtu bħala pre-kundizzjoni bażika għall-attività tal-bniedem u jemmen, għalhekk, li l-ħarsien ta' l-ambjent huwa ta' importanza essenzjali għall-benesseri tal-bniedem;

1. mano, kad sveika aplinka yra pagrindinė prielaida žmogaus veiklai vystyti, ir todėl yra įsitikinęs, kad aplinkos apsauga yra gyvybiškai svarbus žmonių gerovę užtikrinantis veiksnys;

2. jemmen li politika ambjentali u klimatika maħsuba tajjeb żgur tikkontribwixxi lejn l-iżvilupp ekonomiku;

2. mano, kad tinkamai suformuluota aplinkos apsaugos ir klimato politika bet kokiu atveju padeda ekonominiam vystymuisi;

Dwar l-evalwazzjoni tat-theddida li toħloq il-bidla klimatika

Atsižvelgdamas į grėsmės, kurią kelia klimato kaita, įvertinimą

3. huwa tal-fehma li t-theddida tal-bidla klimatika avanzata, li hija kkawżata mill-gassijiet b'effett ta' serra, hija problema urġenti li għandha tiġi indirizzata, bl-ikbar determinazzjoni, qabel kollox mill-ġenerazzjoni attwali;

3. laikosi nuomonės, kad sustiprėjusi klimato kaitos grėsmė, kuri kyla dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, yra aktuali problema, kurią visų pirma turėtų itin kruopščiai spręsti dabartinė ir ateinančios kartos;

4. jaqbel ma' l-evalwazzjoni li l-bidla klimatika ser ikollha impatt sinifikanti fuq il-benesseri tal-bniedem, per eżempju għall-vittmi tas-sħana eċċessiva, problemi tas-saħħa, ħsara lill-bijodiversità, il-produttività agrikola mnaqqsa f'bosta reġjuni, opportunitajiet ta' turiżmu imnaqqsa, kif ukoll ħsara kkawżata minn livelli ogħla tal-baħar u kundizzjonijiet estremi tat-temp, li jistgħu jwasslu għal migrazzjonijiet ambjentali kbar lejn l-eqreb reġjuni żviluppati;

4. pritaria vertinimui, kad klimato kaita turės didelį poveikį žmonių gerovei, ją siejant, pavyzdžiui, su karščio aukomis, sveikatos sutrikimais, žala biologinei įvairovei, sumažėjusiu kai kurių regionų žemės ūkio produktyvumu, sumažėjusiomis turizmo galimybėmis, taip pat žala, kurią daro aukštesnis jūros lygis ir ekstremalios oro sąlygos, galintys sukelti aplinkos sąlygų nulemtą masinę migraciją arčiausių išsivysčiusių regionų link;

5. jemmen li l-politika tal-bidla klimatika ser ikollha wkoll bosta effetti pożittivi, peress li ser ittejjeb ukoll il-kwalità ta' l-arja (minħabba l-emissjonijiet imnaqqsa mill-SO2, PM u NOX), is-sikurezza tal-provvista ta' l-enerġija (minħabba d-dipendenza mnaqqsa fuq l-importazzjoni tal-karburanti fossili) u l-fertilità tal-ħamrija (minħabba t-telf ta' materja organika);

5. mano, kad klimato politika taip pat teikia tam tikrą antrinę naudą, kurią sudarys geresnė oro kokybė (dėl sumažėjusio išmetamo SO2, PM ir NOx kiekio), didesnis energijos tiekimo saugumas (dėl sumažėjusios priklausomybės nuo iškastinio kuro importo) ir derlingesnis dirvožemis (dėl mažiau prarandamos organinės medžiagos);

6. jaqbel kompletament mal-Kummissjoni li l-prezz tal-miżuri tal-politika sabiex titnaqqas il-bidla klimatika ser ikun ħafna iktar baxx mill-ispejjeż stmati tal-bidla klimatika u li, għalhekk, il-politika tal-klima hija politika effiċjenti ħafna;

6. visiškai pritaria Europos Komisijos išvadai, kad politinių priemonių klimato kaitai sumažinti sąnaudos bus kur kas mažesnės nei apskaičiuotos klimato kaitos sąnaudos ir todėl klimato politika yra labai veiksminga;

7. jappoġġja l-istqarrijiet tal-Protokoll ta' Kyoto dwar l-importanza tal-ħamrija agrikola bħala depożitu tal-karbonju. Iż-żieda fil-kontenut tal-karbonju organiku u l-ħażna ta' materja organika fil-ħamrija b'hekk tikkontribwixxi b'mod sostanzjali anke lejn it-titjib fil-bilanċ tas-CO2 fil-pajjiżi. Huwa possibbli wkoll li titnaqqas l-emissjoni ta' gassijiet oħra li jaffettwaw il-klima, bħan-nitrous oxide u l-metanu, eċċetra permezz ta' ġestjoni ta' l-art immirata li tħares il-ħamrija. M'huwiex sempliċement każ ta' manteniment tal-kapaċità tal-ħażna, iżda wkoll, u fuq kollox, li din tintuża. Il-ħamrija llum trid taqdi r-rwol tagħha ta' depożitu tal-karbonju sabiex tinfluwenza b'mod pożittiv il-bilanċ tas-CO2, barra milli tagħti benefiċċji oħra bħaż-żieda fil-fertilità ta' l-art u t-titjib fil-kapaċità tal-ħażna ta' l-ilma. L-użu tal-kompost bħala parti mill-ġestjoni agrikola u ta' riċiklaġġ reġjonali tal-materjal organiku permezz tal-kompost u tal-fdalijiet tal-ħsad huma objettivi ta' prijorità għat-titjib fil-bilanċ tas-CO2;

7. pritaria Kioto protokole pateiktiems teiginiams, jog žemės ūkyje naudojamas dirvožemis yra labai svarbi anglies kaupimo vieta. Padidindamos organinės anglies dalį ir kaupdamos organines medžiagas dirvožemyje šalys galėtų gerokai prisidėti gerinant CO2 pusiausvyrą. Jei būtų ūkininkaujama nedarant žalos dirvožemiui, tai taip pat leistų sumažinti kitų klimatui poveikį darančių dujų, pvz., azoto suboksido, metano išskyrimą. Svarbu ne tik išsaugoti kaupimo pajėgumus, bet visų pirma juos naudoti. Dirvožemis, kaip anglies kaupimo vieta, turi dabar atlikti savo funkciją, kad ne tik padidėtų jo derlingumas ir būtų pagerintas vandens kaupimas, bet ir būtų daromas teigiamas poveikis CO2 pusiausvyrai. Humuso naudojimas kaip žemės valdymo dalis ir organinių medžiagų per kompostą ir augalų liekanas atkūrimas regionuose yra svarbūs tikslai gerinant CO2 pusiausvyrą;

Dwar id-dimensjoni internazzjonali tal-politika tal-klima

Atsižvelgdamas į tarptautinį klimato politikos aspektą

8. iħeġġeġ lill-Kummissjoni sabiex iżżid l-isforzi tagħha fl-ogħla livell politiku sabiex tissaħħaħ il-koalizzjoni internazzjonali kontra l-bidla klimatika peress li l-bidla klimatika tista' tiġi indirizzata biss jekk jikkontribwixxu il-pajjiżi (maġġuri) kollha;

8. ragina Komisiją didinti pastangas aukščiausiu politiniu lygmeniu sutelkiant tarptautinę koaliciją spręsti su klimato kaita susijusias problemas, kadangi klimato kaitos klausimą galima išspręsti tik prisidėjus visoms (didžiosioms) šalims;

9. isejjaħ lill-Kummissjoni sabiex tippreżenta pjan ta' direzzjoni għall-inizjattivi rilevanti għall-bidla klimatika u għal strateġija ċara għall-parteċipazzjoni ta' l-awtoritajiet lokali u reġjonali, sabiex tiġi implimentata sal-wasla tas-summit tan-Nazzjonijiet Uniti dwar il-klima f'Kopenħagen fl-2009;

9. ragina Komisiją parengti atitinkamų iniciatyvų klimato kaitos problemai spręsti planą ir aiškią strategiją dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo, kurie turi būti parengti iki 2009 m. Kopenhagoje įvyksiančio JT aukščiausio lygio susitikimo klimato klausimais;

Id-dimensjoni reġjonali tal-bidla klimatika kif ukoll il-politika tal-klima

Atsižvelgdamas į regioninį klimato kaitos ir klimato politikos aspektą

10. jirrikonoxxi li l-vulnerabilità tar-reġjuni Ewropej għall-bidla klimatika tvarja ħafna, l-iktar minħabba d-differenzi fil-kundizzjonijiet naturali u d-densità tal-popolazzjoni;

10. pripažįsta, kad, visų pirma dėl skirtingų gamtinių sąlygų, ne visi Europos regionai vienodai patiria klimato kaitą;

11. jagħraf ukoll li d-disponibilità ta' għażliet kost-effettivi sabiex jitnaqqsu l-emissjonijiet tal-gassijiet serra jvarjaw minn reġjun għal ieħor, l-iktar minħabba d-differenzi fil-kundizzjonijiet naturali u l-istruttura ekonomika;

11. taip pat pripažįsta, kad skiriasi regionų galimybės taupyti energiją išlaidų efektyvumo požiūriu, visų pirma dėl skirtingų gamtos sąlygų ir skirtingos ekonominės sąrangos;

12. jiddispjaċieh, għalhekk, li l-Kummissjoni m'hijiex qiegħda tagħti iktar attenzjoni lid-distribuzzjoni reġjonali kemm ta' l-ispejjeż tan-nuqqas ta' azzjoni u l-benefiċċji ta' azzjoni, u jħeġġeġ lill-Kummissjoni sabiex tniedi analiżi dettaljata tad-dimensjoni reġjonali ta' l-ispejjeż u l-benefiċċji tal-bidla klimatika u l-politika tal-klima;

12. todėl apgailestauja, kad Komisija neskiria daugiau dėmesio regioniniam neveikimo sąnaudų ir veiklos naudos pasiskirstymui, ir ragina Komisiją atlikti gilią regioninio aspekto, jį siejant su klimato kaitos ir klimato politikos ekonomine nauda, analizę;

13. jirrakkomanda li jiġu provduti riżorsi u miżuri addizzjonali, b'żieda ma' l-użu tal-Fondi Strutturali Ewropej, bħala mezzi utli sabiex jassistu b'politika ta' adattar u b'miżuri bil-għan ta' mitigazzjoni, bħall-iffrankar ta' l-enerġija u l-enerġija rinnovabbli, sabiex jitnaqqsu l-emissjonijiet ta' gassijiet b'effett ta' serra. Dan jista' jżid l-appoġġ għall-politika Ewropea tal-klima f'dawn ir-reġjuni;

13. rekomenduoja numatyti papildomų išteklių ir priemonių bei naudoti Europos struktūrinius fondus kaip naudingą priemonę, padedančią vykdyti prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir taikyti klimato kaitos sušvelninimo priemones, pavyzdžiui, energijos taupymą ir atsinaujinančius energijos šaltinius, skirtas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms sumažinti. Tai padidintų paramą įgyvendinant Europos klimato kaitos politiką;

14. jitlob lill-Kummissjoni sabiex talloka iżjed mezzi finanzjarji għall-miżuri ta' mitigazzjoni fir-Reviżjoni ta' nofs it-term tal-Baġit għall-2008 peress li l-miri ambizzjużi tal-klima li tressqu jistgħu jinkisbu biss jekk isiru disponibbli iktar fondi pubbliċi;

14. prašo Komisijos skirti daugiau lėšų klimato kaitos švelninimo priemonėms paremti 2008 m. biudžeto vidurio laikotarpio įvertinimo dokumente, kadangi numatytieji plataus užmojo klimato kaitos tikslai gali būti pasiekti tik tuo atveju, jei tam bus skirta daugiau viešųjų lėšų;

Dwar il-miri tal-politika tal-klima

Atsižvelgdamas į klimato politikos tikslus

15. jaqbel mal-Kummissjoni Ewropea, il-Kunsill Ewropew u l-Parlament Ewropew li l-Unjoni Ewropea għandha ssegwi miri għolja unilateralment peress li tmexxija soda hija meħtieġa sabiex tinħoloq koalizzjoni globali kontra l-bidla klimatika. Għalhekk jilqa' l-mira li jitnaqqsu l-emissjonijiet GHG fl-Unjoni Ewropea, irrispettivament mill-politiki f'reġjuni oħra, b'ta' l-inqas 20 % sa l-2020 meta mqabbla mal-livelli ta' l-1990;

15. pritaria Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Europos Parlamento nuostatai, kad Europos Sąjunga turėtų siekti aukštų vienašalių tikslų, nes pasaulinei koalicijai kovai su klimato kaita sukurti reikalingas vadovavimas. Todėl palankiai vertina tikslą iki 2020 m. Europos Sąjungoje sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ne mažiau 20 proc., palyginti su 1990 m. kiekiais neatsižvelgiant į kitų regionų vykdomą politiką;

16. iħeġġeġ lill-Kummissjoni sabiex tfassal ukoll miri intermedjarji għall-emissjonijiet CO2, per eżempju għas-sena 2013 jew 2015, sabiex tiġi avanzata l-implimentazzjoni tal-miżuri ta' mitigazzjoni, u jiġu ffaċilitati l-analiżi u l-monitoraġġ;

16. taip pat primygtinai siūlo Komisijai nustatyti tarpinius, pavyzdžiui, 2013-2015 m. laikotarpio tikslus dėl CO2 emisijos, kad būtų galima paspartinti klimato kaitą švelninančių priemonių įgyvendinimą, juos išanalizuoti ir kontroliuoti;

17. jappoġġja l-miri li l-effiċjenza ta' l-enerġija tittejjeb ta' l-anqas b'20 % sa l-2020, u li s-sehem ta' l-enerġija rinnovabbli tiżdied għal ta' l-inqas għal 20 % sa l-2020. Dawn il-miri jistgħu jkunu għodod effettivi fl-isforzi sabiex tintlaħaq il-mira ġenerali tat-tnaqqis ta' l-emissjonijiet. Dawn l-għanijiet, ma jistgħux jinkisbu biss permezz ta' żviluppi teknoloġiċi ġodda, iżda jeħtieġu wkoll bidla progressiva fil-mentalità kemm min-naħa tal-produtturi (per eżempju permezz tad-disinjar ta' prodotti li huma effiċjenti mil-lat ta' l-enerġija u fl-istess waqt attraenti għall-konsumaturi) kif ukoll min-naħa tal-konsumaturi;

17. pritaria tikslui iki 2020 m. mažiausiai 20 proc. padidinti energijos efektyvumą ir tikslui iki 2020 m. mažiausiai 20 proc. padidinti atsinaujinančios energijos dalį. Šie tikslai galėtų tapti veiksmingomis priemonėmis įgyvendinant pastangas siekti bendro tikslo sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Šių tikslų nebus galima pasiekti vien tik naujais technologiniais sprendimais, tam vis dažniau tiek gamintojai (pvz., tausodami energiją kurdami dizainą, kuris vartotojams išliktų patrauklus), tiek ir vartotojai turės keisti mąstymą;

18. jenfasizza l-importanza tal-flessibilità reġjonali fil-ksib ta' l-effiċjenza u l-miri ta' l-enerġija rinnovabbli, peress li l-flessibilità reġjonali tnaqqas l-ispiża ġenerali tal-politika tal-klima. Madankollu, dawn il-miri għandhom ikunu obbligatorji fuq livell Ewropew;

18. pabrėžia regionams teikiamos galimybės lanksčiau siekti efektyvumo ir atsinaujinančios energijos tikslų svarbą, kadangi regionams sudarius galimybę lanksčiai siekti šių tikslų, sumažės klimato politikos bendros sąnaudos. Tačiau šie tikslai turėtų būti privalomi visoje ES;

Dwar l-iskambju ta' l-emissjonijiet bħala strument tal-politika tal-klima

Prekybą apyvartiniais taršos leidimais laikydamas klimato politikos priemone

19. jaqbel mal-Kummissjoni li l-iskema Ewropea għall-iskambju ta' kwoti ta' l-emissjonijiet ta' gassijiet b'effett ta' serra (ETS) għandha rwol ċentrali x'taqdi peress li hija strument kost-effettiv potenzjali għall-mitigazzjoni ta' l-emmissjonijiet GHG;

19. pritaria Komisijos nuostatai, kad Europos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema (ATL sistema [1]) turėtų vaidinti svarbiausią vaidmenį, kadangi ji yra viena iš ekonominiu požiūriu pagrįstų galimų priemonių klimato kaitai dėl išmetamų ŠESD sumažinti;

20. iħeġġeġ lill-Kummissjoni sabiex tiġġestjona b'mod effettiv in-numru ta' permesi allokati peress li l-ETS ser jopera b'mod effettiv biss jekk il-cap (jiġifieri l-livell totali ta' permessi ta' l-emissjonijiet) ikun ħafna inqas mil-livell ta' emissjonijiet GHG;

20. ragina Komisiją veiksmingai administruoti paskirstytų leidimų skaičių, kadangi ATL sistema bus veiksminga tik tuo atveju, jei jų limitas (t. y. visas apyvartinių taršos leidimų skaičius) bus gerokai mažesnis nei išmetamų ŠESD kiekis;

21. jenfasizza li n-numru totali ta' permessi li għandhom jiġu allokati fl-ETS għandu jitnaqqas b'konformità mal-miri ta' l-emissjonijiet imressqa mill-Kummissjoni għall-2020, sabiex jiġi evitat li parti kbira wisq mill-piż tat-tnaqqis ta' l-emissjonijiet jaqa' fuq is-setturi li m'humiex qegħdin jipparteċipaw fl-ETS, bħall-familji u l-utenti żgħar l-oħra ta' l-enerġija;

21. pabrėžia, kad visas ATL sistemai skirtas leidimų skaičius turėtų būti sumažintas atsižvelgiant į Komisijos 2020 m. tikslus, kad sektoriai, nedalyvaujantys ATL sistemoje, pavyzdžiui, namų ūkiai ir kiti smulkūs energijos naudotojai, galėtų išvengti pernelyg didelės teršalų mažinimo naštos;

22. huwa favur l-irkant parzjali tal-permessi, speċjalment dawk għall-industriji protetti, peress li dan ser jipprovdi inċentiv akbar sabiex jitnaqqsu l-emissjonijiet u, b'hekk, itejbu wkoll l-effiċjenza ta' l-ETS. Dan l-approċċ jikkonforma iktar ukoll mal-prinċipju ta' "min iniġġes iħallas". Joħloq ukoll piż ekonomiku eħfef għall-kumpaniji li jipparteċipaw milli kieku kellhom jiġu rkantati l-permessi kollha;

22. pritaria daliniam leidimų pardavimui aukcione, ypač skirtų lengvatomis besinaudojančioms pramonės įmonėms, nes tai būtų didesnė paskata mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat dėl to pagerėtų ATL sistemos veiksmingumas. Toks požiūris daug labiau atitinka principą "teršėjas moka". Be to, tai padėtų sumažinti ekonominę dalyvaujančiųjų firmų naštą nei ta, kuri atsirastų tuo atveju, jei visi leidimai būtų parduodami aukcione;

23. huwa tal-fehma li l-irkant u l-allokazzjoni (punt ta' referenza) b'xejn tal-parti l-oħra (prinċipali) tal-permessi ta' l-emissjonijiet jistgħu jitħallew f'idejn l-Istati Membri, sakemm il-proċeduri ta' l-allokazzjoni fl-UE jkunu armonizzati sabiex tiġi evitata d-distorsjoni tal-kompetizzjoni fost l-Istati Membri u tittejjeb l-effiċjenza tas-sistema; f'sistema futura ta' skambju, għal setturi ekonomiċi speċifiċi b'punt ta' referenza Ewropew paragunabbli, tista' tiġi kkunsidrata l-idea li l-kwoti jiġu assenjati jew l-objettivi jiġu definiti fil-livell Komunitarju, indipendentement mill-objettivi nazzjonali tat-tnaqqis, li jipprevedi li l-operaturi ekonomiċi kollha jingħataw numru identiku ta' kwoti għal kull unità ta' produzzjoni;

23. mano, kad aukcionas turėtų būti rengiamas ir kitos (pagrindinės) apyvartinių taršos leidimų dalies laisvas (lyginamasis) paskirstymas gali būti patikėtas pačioms valstybėms narėms, tačiau tik suderinus paskirstymo tvarką visose ES šalyse, siekiant išvengti konkurencijos iškreipimo valstybėse narėse ir padidinti šios sistemos veiksmingumą; rengiant būsimą prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą būtų galima apsvarstyti galimybę visiems tam tikrų ūkio šakų, kurioms taikomi panašūs lyginamieji standartai, rinkos dalyviams paskirstyti arba nustatyti vienodą apyvartinių taršos leidimų skaičių už gamybos vienetą Bendrijos lygiu, neatsižvelgiant į nacionalinius išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus;

24. jitlob lill-Kummissjoni sabiex tikkunsidra jekk il-mezzi adattati, per eżempju mill-Fondi Strutturali, għandhomx jintużaw sabiex jikkompensaw l-iktar reġjuni mbiegħda jekk dawn jintlaqtu b'mod relattivament qawwi bl-inklużjoni ta' l-avjazzjoni fl-ETS;

24. prašo Komisijos apsvarstyti, ar reikia taikyti atitinkamas priemones (pvz., struktūrinių fondų) atokiausių regionų patirtai žalai atlyginti, jeigu jie palyginti smarkiai nukentės dėl aviacijos įtraukimo į ATL sistemą;

25. jilqa' l-isforzi kollha li huma intiżi sabiex jikkoordinaw is-sistema Komunitarja ta' skambju ta' kwoti ta' l-emissjonijiet ma' aproċċi simili f'pajjiżi terzi; hemm bżonn li tiġi evitata d-distorsjoni fil-kompetizzjoni li tivvantaġġja lill-produtturi minn Stati li m'għandhomx sistema analoga ta' skambju tal-kwoti, billi jiġu adottati miżuri adegwati bħal imposti li jikkumpensaw;

25. palankiai vertina visas pastangas Europos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą suderinti su palyginamais metodais trečiosiose šalyse. Tinkamomis priemonėmis, pvz., nustatant kompensacinius mokesčius, turi būti užkirstas kelias konkurencijos iškreipimui, kuris yra naudingas tų valstybių gamintojams, kuriose nėra palyginamos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos;

26. jilqa' l-proposta sabiex tiġi estiża l-ETS għal gassijiet u setturi oħra peress li dan ser jgħolli kemm l-effikaċja kif ukoll l-effiċjenza tas-sistema;

26. teigiamai vertina pasiūlymą ATL sistemą taikyti ir kitoms dujų rūšims ir sektoriams, nes padidėtų jos veiksmingumas ir efektyvumas;

27. iħeġġeġ lill-Kummissjoni sabiex tikkunsidra bir-reqqa l-għażla li l-ETS tinfetaħ għall-emittenti intensivi ta' l-enerġija peress li din probabilment tista' tbaxxi l-ispejjeż tagħhom tat-tnaqqis;

27. ragina Komisiją nuodugniai įvertinti galimybę atverti ATL sistemą smulkiems, tačiau energijai imliems teršėjams, kadangi tai tikriausiai padėtų jiems sumažinti teršalų mažinimo sąnaudas;

28. jaqbel mal-Kummissjoni li l-avjazzjoni għandha tiġi inkluża fl-ETS peress li din l-industrija hija sors tal-gassijiet b'effett ta' serra li qiegħda tikber malajr, u jħeġġeġ lill-Kummissjoni sabiex tqis l-effetti kollha li din l-industrija għandha fuq il-bidla klimatika;

28. pritaria Komisijos nuostatai įtraukti aviaciją į ATL sistemą, kadangi šis pramonės sektorius yra sparčiai augantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, ir ragina Komisiją atsižvelgti į visus šio sektoriaus padarinius klimato kaitai;

29. jitlob lill-Kummissjoni sabiex tikkunsidra l-karatteristiċi speċifiċi ta' l-industrija ta' l-avjazzjoni fl-allokazzjoni tal-permessi, b'mod partikulari sabiex jiġi indirizzat il-fatt li emissjonijiet mill-avjazzjoni (kemm karbonju kif ukoll tat-tip idro) għandhom impatt ikbar fuq il-bidla klimatika minn attivitajiet li jitwettqu fil-livell ta' l-art;

29. prašo Komisijos skirstant leidimus atsižvelgti į konkrečius aviacijos pramonės ypatumus, visų pirma į tai, kad aviacijos sektoriaus išmetami teršalai (anglis ir angliavandeniliai) daro didesnį poveikį klimato kaitai negu žemės paviršiuje vykdoma veikla;

30. huwa oppost bil-qawwi għall-eżenzjoni proposta għat-titjiriet tal-gvern peress li l-gvernijiet għandhom imexxu bl-eżempju sabiex isaħħu l-appoġġ tal-pubbliku għall-politika;

30. griežtai prieštarauja siūlomai nuostatai dėl išimties vyriausybiniams skrydžiams, kadangi vyriausybės savo pavyzdžiu turėtų skatinti visuomenę pritarti šiai politikai;

31. jemmen li t-teknoloġiji tal-Ġabra u l-Ħażna tal-Karbonju (Carbon Capture and Storage — CCS) għandha tiġi inkluża fl-ETS biss jekk ikun hemm kundizzjonijiet stretti ta' monitoraġġ u ta' sikurezza. L-ewwel però, hemm bżonn li jintwera permezz ta' impjanti ta' prova sa liema punt u b'liema spiża dawn it-teknoloġiji jistgħu jikkontribwixxu sabiex jevitaw l-emissjonijiet tal-gass b'effett ta' serra;

31. pritaria nuostatai, kad į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą reikėtų įtraukti anglies dvideginio surinkimą ir saugojimą (CCS), tik jei bus nustatyti griežti stebėsenos ir saugumo reikalavimai. Prieš tai, pasitelkus demonstracinius įrenginius, turi būti įrodyta, kaip šios technologijos gali padėti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą arba kokios bus sąnaudos;

Dwar strumenti oħra tal-politika tal-klima

Atsižvelgdamas į kitas klimato politikos priemones

32. iħeġġeġ lill-Kummissjoni sabiex tiżviluppa sistemi li permezz tagħhom l-Istati Membri u r-reġjuni jistgħu jilħqu l-miri dwar l-enerġija rinnovabbli u l-effiċjenza fl-użu ta' l-enerġija b'mod kost-effettiv;

32. ragina Komisiją plėtoti sistemas, kurias taikydamos valstybės narės ir regionai galėtų siekti išlaidų efektyvumo požiūriu pagrįstų tikslų dėl atsinaujinančios energijos ir energijos efektyvumo;

33. huwa tal-fehma li l-Istati Membri li għandhom biss possibbilitajiet limitati għall-produzzjoni ta' l-enerġija minn sorsi rinnovabbli għandhom jingħataw l-għażla li jiksbu l-mira tagħhom għall-enerġija rinnovabbli mill-kummerċ, jew f'sistema ta' ċertifikazzjoni għall-enerġija favur l-ambjent madwar l-UE kollha, jew permezz ta' kuntratti bilaterali ma' Stati oħra li għandhom provvista iktar abbundanti ta' enerġija rinnovabbli. L-għan hawnhekk huwa t-tnaqqis ta' l-ispejjeż globali sabiex jintlaħqu l-miri ta' l-enerġija rinnovabbli;

33. mano, kad valstybėms narėms, turinčioms ribotas galimybes gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, turėtų būti pasiūlyta galimybė siekti atsinaujinančios energijos tikslų prekiaujant arba pagal visoje ES taikomą žaliosios energijos sertifikatų sistemą, arba sudarant dvišales sutartis su kitomis didesnę atsinaujinančios energijos pasiūlą turinčiomis valstybėmis. Siekiama sumažinti atsinaujinančių energijos šaltinių tikslo siekimo bendras išlaidas;

34. jitlob lill-Kummissjoni sabiex tistabbilixxi l-mira għall-effiċjenza ta' l-enerġija fuq livell aggregat (jiġifieri l-intensità enerġetika ta' l-ekonomija kollha kemm hi) li tqis id-differenzi reġjonali fl-istruttura settorjali. Dan jista' jagħti lill-Istati Membri u lir-reġjuni l-flessibilità sabiex jilħqu l-mira b'medda usa' ta' miżuri, inkluż il-miżuri mmirati lejn il-konsum ta' l-enerġija ta' l-apparati u l-istruttura industrijali ta' l-ekonomija (reġjonali);

34. prašo Komisijos nustatyti tikslą siekti energijos efektyvumo bendru lygmeniu (t. y. visos ekonomikos energijos intensyvumo) atsižvelgiant į įvairių regionų sektorių struktūros skirtumus. Tai leistų valstybėms narėms ir regionams lanksčiau siekti tikslų naudojantis didesniu priemonių skaičiumi, įskaitant priemones dėl įrangos suvartojamos energijos ir (regionų) ūkio pramoninės struktūros;

35. jilqa' l-intenzjoni tal-Kummissjoni li tnaqqas il-medja ta' emissjonijiet ta' karozzi mibjugħin fl-UE minn 2012 għal 120 gr ta' CO2 għal kull kilometru, u li tappoġġja r-riċerka f'dan il-qasam sabiex il-mira ta' 95 gr għal CO2 għal kull km jista' jinkiseb sa l-2020;

35. pritaria Europos Komisijos ketinimui siekti tikslo nuo 2012 m. sumažinti ES parduodamų naujų automobilių vidutinį išmetamo CO2 kiekį iki 120 g/km ir ragina Komisija imtis visų įmanomų priemonių, pavyzdžiui, remti mokslinius tyrimus šioje srityje, kad iki 2020 m. būtų galima pasiekti 95 g CO2/km tikslą (lengviesiems automobiliams);

36. isejjaħ lill-Kummissjoni sabiex tikkunsidra bir-reqqa l-prinċipju tas-sussidjarjetà meta toħloq strumenti ta' politika ġodda. L-awtoritajiet reġjonali u lokali huma f'qagħda tajba sabiex jieħdu miżuri effettivi fil-qasam tat-trasport pubbliku, l-infrastruttura tat-traffiku, l-infrastruttura ta' l-enerġija, il-politika ta' l-ispazju, il-miżuri ta' l-enerġija-effiċjenza u l-miżuri ta' komunikazzjoni mmirati lejn il-pubbliku;

36. ragina Komisiją dėmesingai atsižvelgti į subsidiarumo principą kuriant naujas politikos priemones. Regionų ir vietos valdžios institucijos turi visas galimybes imtis veiksmingų priemonių vykdant viešojo transporto, eismo infrastruktūros, energijos infrastruktūros, planavimo sričių politiką ir taikant energijos efektyvumo priemones bei visuomenei skirtas komunikacijos priemones;

Dwar ir-rwol ta' l-awtoritajiet lokali u reġjonali fil-politika Ewropea tal-klima

Atsižvelgdamas į vietos ir regionų institucijų vaidmenį įgyvendinant Europos klimato politiką

37. huwa konvint li l-miżuri fuq livell reġjonali u lokali huma indispensabbli għal politika Ewropea tal-klima li hija effettiva;

37. yra įsitikinęs, kad regionų ir vietos lygmens priemonės yra būtinos, norint, kad Europos klimato politika būtų efektyvi;

38. jemmen li l-awtoritajiet lokali u reġjonali wkoll għandhom rwol importanti x'jaqdu fl-adattar għall-bidla klimatika. Il-KtR ser ifassal opinjoni dwar dan is-suġġett fi żmien debitu;

38. mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos vaidina svarbų vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos. RK netrukus šiuo klausimu parengs nuomonę;

39. jinnota li l-awtoritajiet reġjonali u lokali diġà qegħdin jikkontribwixxu lejn il-politika Ewropea tal-klima f'diversi modi, per eżempju:

39. primena, kad regionų ir vietos valdžios institucijos įvairias būdais jau prisideda siekiant Europos klimato politikos tikslų, pavyzdžiui:

a. jikkomunikaw mal-pubbliku, per eżempju fl-iskejjel, dwar il-bżonn li tittieħed azzjoni sabiex ma jkunx hemm iktar bidla klimatika;

a. teikia piliečiams informaciją apie tai, kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų užkirstas kelias tolesnei klimato kaitai;

b. jagħmlu l-kwistjonijiet tal-klima u ta' l-enerġija fattur prinċipali fl-ippjanar ta' l-ispazju;

b. siekia, kad klimato ir energetikos klausimai taptų teritorijų planavimo politikos svarbiausiu veiksniu;

c. iħeġġu l-investiment fl-infrastrutturi għall-istazzjonijiet tal-bijomassa u l-bijokarburant;

c. skatina investicijas į biomasės infrastruktūrą ir biokuro degalines;

d. jistimolaw l-investiment fl-infrastrutturi tas-sħana, li jqabbdu l-provvista tas-sħana (sħana li tibqa', sħana ġeotermika, ħażna tal-kesħa u tas-sħana fil-ħamrija) mad-domanda;

d. skatina investuoti į šilumos infrastruktūras, susiejančias šilumos pasiūlą (pvz., atliekų deginimo energiją, geoterminę energiją, šalčio ir šilumos kaupimą dirvožemyje) su paklausa;

e. isaħħu t-trasferiment modali fit-trasport permezz, per eżempju, tal-politika ta' l-ispazju;

e. stiprina perėjimą nuo vienų transporto rūšių prie kitų, pavyzdžiui, pasitelkiant teritorijų planavimo politiką;

f. iħeġġu t-trasport pubbliku reġjonali, per eżempju konnessjonijiet ta' light rail;

f. skatina regionuose viešojo transporto priemones, pavyzdžiui, miesto tramvajus;

g. aktar ippjanar u l-introduzzjoni ta' rotot għall-mixi u rotot oħra ta' trasport għal traffiku mhux motorizzat;

g. skatina planuoti ir įrengti pėsčiųjų takus bei papildomus kelius nemotorinėms transporto priemonėms;

h. jippromovu teknoloġija nadifa fit-trasport pubbliku permezz ta' akkwist pubbliku li huwa favur l-ambjent;

h. skatina viešajam transportui taikyti švarias technologijas rengiant ž"aliuosius" viešuosius pirkimus;

i. jissemplifikaw il-proċeduri għall-permess għall-proġetti ta' enerġija rinnovabbli;

i. supaprastina leidimų išdavimo tvarką atsinaujinančios energijos projektams;

j. itejbu r-regolamentazzjoni ta' l-effiċjenza ta' l-enerġija mill-awtoritajiet lokali u reġjonali permezz tal-ħolqien ta' ċentri ta' l-esperti;

j. skatina vietos ir regionų valdžios institucijas reglamentuoti energijos efektyvumą sukuriant kompetencijos centrus;

k. iwaqqfu sħubiji internazzjonali sabiex jestendu l-koalizzjoni internazzjonali kontra l-bidla klimatika, u t-trasferiment tat-teknoloġija ta' l-iffrankar ta' l-enerġija għal pajjiżi inqas żviluppati;

k. steigia tarptautines partnerystes tarptautinei koalicijai išplėsti sprendžiant klimato kaitos problemas ir perduoti energiją taupančias technologijas mažiau išsivysčiusioms šalims;

l. isaħħu r-riċerka u l-iżvilupp fit-teknoloġija permezz tal-ħolqien ta' "widien ta' l-enerġija" (energy valleys) reġjonali;

l. spartina mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą kurdamos regioninius "energetikos slėnius";

m. jorbtu l-għanijiet għall-effiċjenza ta' l-enerġija jew l-enerġija rinnovabbli ma' l-għanijiet reġjonali bħall-impjieg, l-innovazzjoni, il-politika soċjali;

m. įtraukia energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energijos tikslus į regioninius uždavinius, pavyzdžiui, įdarbinimo, naujovių diegimo, socialinės politikos srityse;

n. ifasslu miri ambizzjużi, bħal pjanijiet ta' azzjoni għat-tnaqqis ta' l-emissjonijiet lokali jew reġjonali u "żoni newtrali għall-klima" jew "trasport pubbliku u binjiet newtrali għall-klima";

n. nustato plataus užmojo tikslus, įskaitant veiksmų planus vietos ir regionų išmetamų teršalų kiekiams sumažinti, pavyzdžiui, "klimato požiūriu neutralias teritorijas" arba "klimato požiūriu neutralų viešąjį transportą ir pastatus";

o. jużaw l-akkwist pubbliku bħala għodda għat-tnaqqis fl-użu ta' l-enerġija u għat-titjib fl-effiċjenza ta' l-enerġija għall-prodotti u s-servizzi;

o. taiko viešuosius pirkimus kaip instrumentą energijos sunaudojimui mažinti bei prekių ir paslaugų energijos vartojimo efektyvumui didinti;

p. iħeġġu t-trattament tal-materjal organiku u materji primi fil-livell reġjonali u lokali, minħabba li t-tnaqqis fil-moviment tat-trasport jikkontribwixxi lejn il-bilanċ tas-CO2;

p. skatina organines medžiagas ir žaliavas apdoroti regionų ir vietos lygiu, kadangi sumažinus transporto judėjimą prisidedama prie geresnės CO2 pusiausvyros;

40. ser jassumi r-responsabilità tiegħu billi jħeġġeġ b'mod qawwi l-implimentazzjoni ta' dawn it-tipi ta' miżuri fuq livell reġjonali u lokali permezz ta' tliet tipi ta' azzjoni:

40. imasi atsakomybės primygtinai skatindamas įgyvendinti tokio pobūdžio priemones regioniniu ir vietos lygmeniu veikiant trimis kryptimis:

a. it-titjib fit-tixrid ta' l-għarfien dwar il-miżuri klimatiċi li huma kost-effettivi;

a. gerinant informacijos apie ekonominiu požiūriu pagrįstas priemones sklaidą;

b. it-tħeġġiġ tal-kooperazzjoni bejn ir-reġjuni fl-UE;

b. skatinant ES regionų tarpusavio bendradarbiavimą;

c. it-tħeġġiġ tal-kooperazzjoni bejn ir-reġjuni fl-UE u r-reġjuni f'partijiet oħra tad-dinja, bħal fl-Istati Uniti, iċ-Ċina u l-Indja, parzjalment billi jintensifikaw ir-relazzjonijiet li jeżistu diġà bejn dawn ir-reġjuni;

c. skatinant ES regionų ir kitų pasaulio dalių regionų, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, Kinijos ir Indijos bendradarbiavimą, iš dalies aktyviau plėtojant jau esamus šių regionų ryšius;

41. isejjaħ lill-Kummissjoni sabiex torganizza konferenza dwar il-politika tal-klima reġjonali u lokali, sabiex ixxerred l-aħjar prattiki fost ir-reġjuni Ewropew, u sabiex tiddiskuti kif il-Kummissjoni tista' tappoġġja il-politiki tal-klima reġjonali u lokali b'mod effettiv;

41. ragina Komisiją surengti konferenciją regionų ir vietos klimato politikos klausimais, kad būtų sudaryta galimybė Europos regionus supažindinti su geriausios praktikos pavyzdžiais ir aptarti Komisijos galimybes veiksmingai paremti regionų ir vietos klimato politikai skirtas priemones;

42. ser jinkoraġġixxi l-iżvilupp ta' netwerk permanenti ta' awtoritajiet lokali u reġjonali ambizzjużi li huma interessati li jtejbu l-iskambju ta' l-informazzjoni u joħolqu pjattaforma għall-iżvilupp ta' ideat ġodda sabiex jitnaqqsu l-emissjonijiet ta' gassijiet b'effett serra b'mod kost-effettiv;

42. skatins plėtoti nuolatinį plataus užmojo tikslų siekiančių vietos ir regionų valdžios institucijų tinklą, kurie nori pagerinti keitimąsi informacija ir kurti platformą, kurioje būtų plėtojamos naujos idėjos dėl ekonominiu požiūriu pagrįstų priemonių klimato kaitai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sušvelninti;

43. joffri li jipparteċipa b'mod attiv fil-proċess addizzjonali ta' tfassil tal-politika Ewropea tal-klima.

43. siūlo aktyviai dalyvauti tolesniame Europos klimato politikos formavimo procese.

Brussell, l- 10 ta' Ottubru 2007

2007 m. spalio 10 d., Briuselis.

Il-President

Regionų komiteto

tal-Kumitat tar-Reġjuni

pirmininkas

Michel Delebarre

Michel Delebarre

--------------------------------------------------

[1] Kursyvu parašytos sąvokos aiškinamos priede.

--------------------------------------------------