KOMISIJAS ZIŅOJUMS EIROPAS PARLAMENTAM, PADOMEI, EIROPAS EKONOMIKAS UN SOCIĀLO LIETU KOMITEJAI UN REĢIONU KOMITEJAI

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

par to, kā piemēro Padomes 1998. gada 24. septembra ieteikumu saistībā ar nepilngadīgo un cilvēka cieņas aizsardzību un Eiropas Parlamenta un Padomes 2006. gada 20. decembra ieteikumu par nepilngadīgo personu un cilvēka cieņas aizsardzību un par tiesībām uz atbildi saistībā ar Eiropas audiovizuālo un tiešsaistes informācijas pakalpojumu nozares konkurētspēju -BĒRNU AIZSARDZĪBA DIGITĀLAJĀ PASAULĒ-

dėl 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos rekomendacijos dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir teisės į atsakymą dėl Europos garso ir vaizdo bei internetinės informacinių paslaugų pramonės konkurencingumo taikymo -VAIKŲ APSAUGA SKAITMENINIAME PASAULYJE-

Ievads

ĮVADAS

1998. un 2006. gada rekomendāciju par nepilngadīgo aizsardzību[1] mērķi ir likt dalībvalstīm un nozarei apzināties jaunās problēmas nepilngadīgo aizsardzībā elektroniskos plašsaziņas līdzekļos, jo īpaši saistībā ar tiešsaistes pakalpojumu izplatību un nozīmes pieaugumu. Ņemot vērā, ka regulējums ne vienmēr iet kopsolī ar attīstību, tās aicināja veicināt un izstrādāt atbilstošus pamatnosacījumus, kas ietver nevis tiesiskus līdzekļus, bet gan, piemēram, ieinteresēto personu sadarbību un kopregulāciju vai pašregulāciju[2].

1998 ir 2006 m. rekomendacijomis dėl nepilnamečių apsaugos[1] siekta, kad valstybės narės ir pramonės subjektai įsisąmonintų naujus nepilnamečių apsaugos elektroninėje žiniasklaidoje uždavinius, visų pirma susijusius su interneto paslaugų diegimu ir didėjančia svarba. Atsižvelgiant į tai, kad reguliavimo srityje ne visada spėjama laiku atsižvelgti į šiuos pokyčius, valstybės narės ir pramonės subjektai paraginti skatinti ir kurti atitinkamas bendrąsias sąlygas ne vien teisinėmis priemonėmis, pvz., užtikrinant suinteresuotųjų subjektų ir taikant bendrą reguliavimą arba savireguliavimą[2].

Tikmēr dramatiski mainās un pastāvīgi palielinās plašsaziņas līdzekļu izmantošana patērētāju un īpaši nepilngadīgo vidū. Nepilngadīgie arvien vairāk lieto plašsaziņas līdzekļus, izmantojot mobilās ierīces, ieskaitot (tiešsaistes) video spēles, un plašsaziņas līdzekļu pakalpojumi internetā ir arvien vairāk pieprasīti. Kopš pēdējā ieteikuma ļoti lielu nozīmi gan individuāliem lietotājiem, gan visā sabiedrībā ir ieguvusi jauna parādība — socializācijas vietnes. Droši vien nākotnē būs vēl izmaiņas, par kādām mēs pat nevaram iedomāties.

Smarkiai pasikeitė ir nuolat kinta vartotojų ir ypač nepilnamečių naudojimosi žiniasklaida įpročiai. Nepilnamečiai vis dažniau naudojasi mobiliaisiais įrenginiais, įskaitant (internetinius) vaizdo žaidimus, o internete nuolat daugėja užsakomųjų žiniasklaidos paslaugų. Nuo paskutinės rekomendacijos priėmimo atsiradęs naujas reiškinys – socialiniai tinklai – įgijo didžiulę reikšmę tiek individualiems naudotojams, tiek visai visuomenei požiūriu. Pokyčių gali būti dar daugiau ir galbūt net neįsivaizduojame, kokie jie bus.

Šie jaunievedumi piedāvā daudzas iespējas nepilngadīgajiem, bet rada problēmas saistībā ar to aizsardzību, ņemot vērā, ka vecākiem bieži ir grūtības izpildīt savus pienākumus attiecībā uz jaunu tehnoloģiju produktiem un pakalpojumiem, kurus tie paši parasti pārzina mazāk nekā bērni. Tādēļ mums jāvaicā, vai pašreizējā politika vēl joprojām ir piemērota un adekvāti nodrošina augstu nepilngadīgo aizsardzības līmeni visā Eiropā.

Kartu su šiais pokyčiais nepilnamečiai įgyja daug galimybių, tačiau kartu kyla ir jų apsaugos klausimų, turint omenyje tai, kad tėvams neretai sunku vykdyti pareigas, susijusias su naujųjų technologijų produktais ir paslaugomis, kurios jiems paprastai yra mažiau žinomos nei jų vaikams. Todėl turime užduoti sau klausimą, ar dabartinė politika vis dar yra tinkama ir ar jos pakanka aukšto lygio nepilnamečių apsaugai visoje Europoje užtikrinti.

Lai labāk novērtētu to, kas jau ir izdarīts un kādi turpmāki pasākumi varētu būt nepieciešami, šajā ziņojumā — atbildē uz 2006. gada ieteikuma 6. punktā izteikto aicinājumu — analizēta 1998. un 2006. gada ieteikumos dalībvalstīm ierosināto pasākumu īstenošana un efektivitāte.

Siekiant geriau įvertinti tai, kas jau padaryta ir kokių papildomų veiksmų gali reikėti imtis, šioje ataskaitoje, reaguojant į 2006 m. rekomendacijos 6 punkte pateiktą raginimą, analizuojamas 1998 ir 2006 m. rekomendacijose nurodytų priemonių įgyvendinimas ir veiksmingumas valstybėse narėse.

Ziņojums ir sagatavots, pamatojoties uz informāciju, ko dalībvalstis sniegušas, atbildot uz anketas jautājumiem. Tas papildina vairākas Eiropas digitalizācijas programmas darbības[3].

Ataskaita parengta remiantis valstybių narių informacija, pateikta atsakant į klausimyno klausimus. Ja papildomi keli „Europos skaitmeninės darbotvarkės“ veiksmai[3].

Sīkāka informācija par atbildēm un īstenoto pasākumu konkrēti piemēri ir pieejami pievienotajā dienestu darba dokumentā.

Išsamesnė informacija apie atsakymus ir konkrečius taikytų priemonių pavyzdžius pateikiama lydimajame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente .

KONSTATēJUMI

IšVADOS

Cīņa pret nelegālu vai kaitīgu saturu

Kova su neteisėtu arba žalingu turiniu

Satura un pakalpojumu sniedzēji palielina pūles, lai novērstu diskriminējošu un citādi nelikumīgu vai kaitīgu saturu, jo īpaši uzņemoties personiskas saistības, pieņemot rīcības kodeksus , kas pastāv 24 dalībvalstīs[4]. Runājot par interneta saturu, dažas no šīm iniciatīvām paredz, ka tīmekļa vietnes var norādīt savu atbilstību rīcības kodeksam, izmantojot atbilstošu marķējumu.

Turinio ir paslaugų teikėjai deda vis daugiau pastangų, kad kovotų su diskriminuojančiu ir kitokiu neteisėtu ar žalingu turiniu, ir visų pirma patys prisiima įsipareigojimus ir (arba) priima etikos kodeksus , kurie šiuo metu taikomi 24 valstybėse narėse[4]. Kai kuriose iš šių iniciatyvų interneto turinio atžvilgiu numatyta, jog interneto svetainėse gali būti skelbiama, kad jose laikomasi elgesio kodekso, ir pateikiamas atitinkamas ženklas.

Bez tam dalībvalstīs tiek veikti pasākumi, lai attīstītu un veicinātu piekļuvi kvalitatīvam un nepilngadīgajiem piemērotam saturam , piemēram, izmantojot īpašas tīmekļa vietnes bērniem un īpašas meklētājprogrammas[5].

Be to, valstybėse narėse dedamos pastangos siekiant sukurti ir palengvinti prieigą prie kokybiško ir nepilnamečiams tinkamo turinio , pvz., kuriamos specialios interneto svetainės vaikams ir specialios paieškos sistemos[5].

Lai gan dalībvalstis vienprātīgi atzīst, ka veicināt pašregulācijas pasākumus (rīcības kodeksus) ir noderīgi, neatkāpjas bažas, ka šajā jomā sasniegtais aizsardzības līmenis joprojām ievērojami atšķiras. Turpmāk spēkā esošie pasākumi pret nelegālu vai kaitīgu saturu būtu nepārtraukti jāuzrauga, lai nodrošinātu to efektivitāti. Piemēram, tiek izstrādāti ziņošanas punkti attiecībā uz šāda veida saturu, kurus nodrošina satura nodrošinātājs un kurus lieto bērni un vecāki, un to darbību atbalsta attiecīgas infrastruktūras, bet visām šīm iniciatīvām trūkst kopīgu iezīmju un apjomradītu ietaupījumu, kas palielinātu to efektivitāti. |

Nors valstybės narės sutaria, kad savireguliavimo priemonių (elgesio kodeksų) skatinimas yra naudingas, susirūpinimą vis dar kelia tai, kad šioje srityje apsaugos lygis dar labai skiriasi. Ateityje esamos kovos su neteisėtu ar žalingu turiniu priemonės turėtų būti nuolat stebimos, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas. Pavyzdžiui, šiuo metu naudojant administracijos infrastruktūrą kuriami pranešimo apie tokio pobūdžio turinį centrai, kuriuos steigia turinio teikėjas ir kuriais naudojasi vaikai ir tėvai, tačiau visoms šioms iniciatyvoms trūksta bendrybių ir masto ekonomijos, kuri padidintų jų efektyvumą. |

Uzticības dienesti

Karštosios linijos

Eiropas digitalizācijas programma aicina dalībvalstis līdz 2013. gadam pilnībā izveidot uzticības dienestus ziņošanai par aizvainojošu vai kaitīgu interneta saturu.

Europos skaitmeninėje darbotvarkėje valstybės narės raginamos iki 2013 m. baigti diegti karštąsias linijas , skirtas pranešti apie įžeidžiamą ar žalingą interneto turinį.

Uzticības dienesti kopš ieteikumu izstrādāšanas ir plaši izplatījušies un tiek izmantoti dalībvalstīs un Norvēģijā. Eiropas Komisijas drošāka interneta programmas līdzfinansējums uzticības dienestiem joprojām ir būtisks atbalsta mehānisms.

Šiuo metu karštosios linijos plačiai paplitusios ir naudojamos valstybėse narėse ir Norvegijoje. Karštųjų linijų bendras finansavimas pagal Europos Komisijos saugesnio interneto programą tebėra vienas iš svarbiausių paramos mechanizmu.

Dažas dalībvalstis atsaucās arī uz Starptautisko interneta tiešo līniju asociāciju INHOPE [6], kas dibināta 1999. gadā saskaņā ar agrāko EK Drošāka interneta rīcības plānu un ko šobrīd finansē saskaņā ar Drošāka interneta programmu. Tā aptver valstis ārpus Eiropas[7], un tās mērķis ir palielināt sadarbību šajā jomā. INHOPE biedru uzticības dienestiem jāatbilst INHOPE prakses kodeksam. 24 dalībvalstu uzticības dienesti ir INHOPE locekļi[8].

Kai kurios valstybės narės taip pat pateikė nuorodą į karštųjų interneto linijų asociaciją INHOPE [6], įsteigtą 1999 m. pagal ankstesnį EB saugesnio interneto veiksmų planą, o dabar finansuojamą pagal saugesnio interneto programą. Jos veikloje dalyvauja ne tik Europos šalys[7], o jos tikslas – didinti šios srities bendradarbiavimą. INHOPE priklausančios karštosios linijos privalo laikytis INHOPE elgesio kodekso. 24 valstybių narių karštosios linijos yra INHOPE narės[8].

Daudzi uzticības dienesti piedalās tā sauktajā " paziņošanas un izņemšanas procedūrā "[9], saskaņā ar kuru interneta pakalpojumu sniedzēji apņemas nekavējoties izņemt nelegālu saturu, par kuru sabiedrības locekļi ir ziņojuši uzticības dienestam. 19 dalībvalstis[10] ziņo, ka paziņošanas un izņemšanas procedūras ir izstrādātas un tiek izmantotas.

Nemažai karštųjų linijų taikomos vadinamosios pranešimo ir pašalinimo procedūros [9], pagal kurias interneto paslaugų teikėjai įsipareigoja nedelsdami pašalinti neteisėtą turinį, apie kurį visuomenės nariai pranešė karštąja linija. 19 valstybių narių[10] praneša, kad pranešimo ir pašalinimo procedūros yra sukurtos ir taikomos.

Tomēr uzticības dienestu darbā pastāv ievērojamas atšķirības, jo īpaši paziņošanas un izņemšanas procedūrās. Tas attiecas uz lēmumu par konkrētā satura nelikumīgumu, šāda lēmuma pārskatīšanu, avota un mitināšanas pakalpojumu sniedzēja izsekošanu, un jo īpaši paziņošanu kompetentajām iestādēm[11]. Lai gan tas nebija ietverts aptaujā, Bulgārija un Slovēnija norādīja uz uzticības dienestu uzraudzību [12].

Tačiau karštosios linijos, visų pirma pranešimo ir pašalinimo procedūros, veikia labai skirtingai . Tai susiję su sprendimu, kad tam tikras turinys yra neteisėtas, tokių sprendimų peržiūra, šaltinio ir tinklo prieglobos teikėjo atsekimu, o visų pirma – pranešimu kompetentingoms institucijoms[11]. Nors šis klausimas nebuvo įtrauktas į klausimyną, Bulgarija ir Slovėnija pateikė nuorodą į karštųjų linijų stebėjimą [12].

Uzticības dienestu plašā izplatība un sadarbība ir rosinoša, bet nav pietiekama. Lai sekmētu to efektivitāti un lielāku konsekvenci starp dalībvalstīm (piemēram, labu praksi sadarbībai ar tiesībaizsardzības iestādēm), jāapsver veidi, kā tos padarīt labāk zināmus un viegli pieejamus interneta lietotājiem, tostarp bērniem, un uzlabot to darbību un attīstīt sinerģiju ar citiem saistītiem pakalpojumiem (piemēram, palīdzības tālruni un informācijas centriem, 116 000/116 111 numuriem). Tomēr uzticības dienestus jāuzrauga rūpīgāk. |

Plačiai paplitęs karštųjų linijų ir jų tinklų kūrimas teikia vilčių, tačiau to nepakanka. Siekiant skatinti karštųjų linijų efektyvumą ir didesnį suderinamumą tarp valstybių narių (pvz., geriausią sąveikos su teisėsaugos institucijomis patirtį), reikėtų apsvarstyti, kaip užtikrinti, kad jos taptų žinomesnės ir lengviau prieinamos interneto naudotojams, įskaitant vaikus, ir kaip gerinti jų veikimą bei derinti su kitomis susijusiomis paslaugomis (pvz., pagalbos linijomis ir informavimo centrais, numeriais 116 000 ar 116 111). Be to, karštąsias linijas reikėtų stebėti atidžiau. |

Interneta pakalpojumu sniedzēji (IPS)

Interneto paslaugų teikėjai (IPT)

Kopumā interneta pakalpojumu sniedzēji arvien vairāk iesaistās nepilngadīgo aizsardzībā, neskatoties uz savām ierobežotajām saistībām un atbildību saskaņā ar e-tirdzniecības direktīvu[13]. Tas attiecas uz to tiesiskajiem pienākumiem attiecībā uz nelegālu saturu, bet jo īpaši uz kopējām brīvprātīgām saistībām un rīcības kodeksu ievērošanu.

Apskritai IPT vis aktyviau dalyvauja nepilnamečių apsaugos veikloje, nepaisant ribotos jų atsakomybės ir įpareigojimų pagal Elektroninės komercijos direktyvą[13]. Tai taikoma jų teisinėms prievolėms, susijusioms su neteisėtu turiniu, tačiau visų pirma bendrų savanoriškų įsipareigojimams ir elgesio kodeksų laikymuisi .

Tomēr IPS asociācijām parasti nav īpašas pilnvaras attiecībā uz nepilngadīgo aizsardzību. Tāpēc rīcības kodeksu parakstīšana un ievērošana attiecībā uz nepilngadīgo aizsardzību parasti šādu apvienību biedriem ir tikai brīvprātīga[14].

Tačiau paprastai IPT asociacijos nėra kaip nors įgaliotos apsaugoti nepilnamečius. Todėl tokių asociacijų nariams dažniausiai neprivaloma pasirašyti tokių nepilnamečių apsaugos elgesio kodeksų ir jų laikytis[14].

Turklāt tikai astoņas dalībvalstis[15] un Norvēģija ziņoja, ka patērētāji vai valsts iestādes pārskata periodā piedalījās rīcības kodeksu izstrādē. Tikai sešas dalībvalstis[16] ziņoja, ka tām ir novērtēšanas sistēmas kodeksu efektivitātes novērtēšanai.

Be to, tik aštuonios valstybės narės[15] ir Norvegija pranešė, kad nagrinėjamu laikotarpiu rengiant elgesio kodeksus dalyvavo vartotojai ar viešosios valdžios institucijos , ir tik šešios valstybės narės[16] pranešė, kad sukurtos vertinimo sistemos kodeksų veiksmingumui vertinti.

Kopumā tikai 11 dalībvalstis[17] un Norvēģija uzskata, ka pašregulācijas sistēma un IPS rīcības kodeksi ir labi piemēroti jaunajai digitālajai videi.

Apskritai tik 11 valstybių narių[17] ir Norvegija mano, kad savireguliavimo sistema ir IPT elgesio kodeksai yra gerai pritaikyti prie naujos skaitmeninės aplinkos.

IPS tiek aicināti vēl aktīvāk iesaistīties nepilngadīgo aizsardzībā. Rīcības kodeksu piemērošana jāizplata arvien plašāk un rūpīgi jāuzrauga. IPS asociācijas tiek aicinātas iekļaut nepilngadīgo aizsardzību savās pilnvarās un attiecīgi iesaistīt savus biedrus. Bez tam patērētāju un iestāžu lielāka iesaistīšana rīcības kodeksu izstrādē palīdzētu nodrošināt, ka pašregulācija patiešām reaģē uz digitālās pasaules straujo attīstību. |

IPT raginami dar aktyviau veikti nepilnamečių apsaugos srityje. Elgesio kodeksų taikymas turėtų būti labiau paplitęs ir atidžiai stebimas. IPT asociacijos raginamos į savo įgaliojimus įtraukti nepilnamečių apsaugą ir atitinkamai įpareigoti savo narius. Be to, jei vartotojai ir valdžios institucijos aktyviau dalyvautų rengiant elgesio kodeksus, būtų galima lengviau užtikrinti, kad savireguliavimas būtų iš tikrųjų pritaikytas prie greitai kintančio skaitmeninio pasaulio. |

Socializācijas vietnes

Socialinių tinklų svetainės

Socializācijas vietnes nepilngadīgajiem piedāvā lielas iespējas. Kaut gan tās kļuvušas nozīmīgas tikai salīdzinoši nesen, tās jau mainījušas to, kā nepilngadīgie sadarbojas un sazinās savā starpā.

Socialinių tinklų svetainės nepilnamečiams teikia didžiulių galimybių. Nors socialinių tinklų svetainės tapo svarbios tik visai neseniai, jos jau pakeitė nepilnamečių sąveiką ir bendravimą.

Tomēr socializācijas vietnēm ir arī ievērojams riska potenciāls, ko var apkopot kategorijās "nelegāls saturs", "vecumam nepiemērots saturs", "nepiemērota saziņa" un "nepiedienīga uzvedība"[18]. Viens daudzsološs veids, kā novērst šos riskus, ir pamatnostādnes socializācijas vietņu pakalpojumu sniedzējiem un/vai lietotājiem.

Tačiau socialinių tinklų svetainės taip pat kelia didelių grėsmių, kurias apibendrintai būtų galima suskirstyti į kategorijas „neteisėtas turinys“, „pagal amžių netinkamas turinys“, „netinkami ryšiai“ arba „netinkamas elgesys“[18]. Vienas perspektyvus kovos su šiomis grėsmėmis būdas – socialinių tinklų svetainių paslaugų teikėjų ir (arba) naudotojų gairės.

Tikai 10 dalībvalstis[19] pieminēja šādas pamatnostādnes, un vēl mazāks skaits valstu ziņoja, ka tām ir vērtēšanas sistēmas to efektivitātes novērtēšanai[20]. Tātad "nesaistošo tiesību normu" noteikumi pašreiz cieš no diezgan fragmentāras īstenošanas. Šo plaisu daļēji var aizpildīt " Drošāki sabiedrisko sakaru veidošanas principi Eiropas Savienībai "[21], kuriem ir pievienojusies 21 socializācijas vietne.

Tik 10 valstybių narių[19] paminėjo tokias gaires, o vertinimo sistemas šių gairių veiksmingumui įvertinti nurodė turinčios vos kelios valstybės narės[20]; todėl neprivalomos normos šiuo metu įgyvendinamos gana netolygiai. Šį trūkumą būtų galima bent iš dalies pašalinti taikant „ ES s augesnių socialinių tinklų principus “[21] , kurių yra įsipareigojęs laikytis 21 socialinis tinklas.

Ņemot vērā socializācijas vietņu straujo paplašināšanos, operatoru kontroles sistēmas nespēj efektīvi un konsekventi aptvert visus iespējamos riskus. Ieinteresētās personas tiek aicinātas aktīvi iesaistīties, jo īpaši izpratnes veicināšanā par riskiem un to mazināšanu, pamatnostādņu plašāku izmantošanu, īstenošanas uzraudzību. Turklāt socializācijas vietnēs arvien vairāk tiek izvietoti ziņošanas punkti ar labi funkcionējošu atbalsta infrastruktūru, lai palīdzētu bērniem uzmākšanās, iebiedēšanas tiešsaistē un līdzīgos gadījumos, bet risinājumi tiek izstrādāti katrā gadījumā atsevišķi. Turklāt, nav izplatīta "privātuma pēc noklusējuma" iestatījumu izmantošana bērniem, kuri pievienojas socializācijas vietnēm. |

Dėl labai sparčios socialinių tinklų svetainių plėtros operatorių kontrolės sistemos nesugeba veiksmingai ir nuosekliai aprėpti visų galimų grėsmių. Skatinamas aktyvus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, visų pirma toliau didinant informuotumą apie grėsmes ir jų mažinimo būdus, platesnį gairių taikymą ir įgyvendinimo stebėjimą. Be to, socialiniuose tinkluose vis plačiau kuriami pranešimo centrai su gerai veikiančia administracijos infrastruktūra, kad padėtų vaikams spręsti problemas, susijusias su vaikų viliojimu, persekiojimu internete ir panašiais dalykais, tačiau sprendimai priimami atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Be to, nėra paplitęs „numatytųjų privatumo nuostatų“ taikymas prie socialinių tinklų svetainių prisijungiantiems vaikams. |

Problemātisks interneta saturs no citām dalībvalstīm / ārpus ES

Problemiškas kitų valstybių narių arba ne ES interneto turinys

Lielākā daļa dalībvalstu uzskata, ka kaitīga satura daļa, kura izcelsme ir to teritorijā , ir ļoti neliela, kaitīga satura daļa no citām ES dalībvalstīm — ievērojami augstāka, un kaitīga satura daļa no valstīm ārpus ES ir vislielākā[22]. Attiecībā uz iespējamajiem uzlabojumiem dažas dalībvalstis uzskata, ka vēl saskaņotāku aizsardzību būtu vieglāk sasniegt Eiropas līmenī, un tas būtu atbalstāmi, nevis starptautiskā līmenī[23]. Neraugoties uz to, vairums uzskata par lietderīgu aicināt trešās valstis veikt pasākumus savās valstīs, un lielākā daļa dalībvalstu un Norvēģija atbalsta turpmāku nolīgumu noslēgšanu ar trešām valstīm [24].

Dauguma valstybių narių mano, kad jų pačių teritorijoje sukuriamo žalingo interneto turinio dalis yra labai nedidelė, kad kitose ES valstybėse narėse tokio turinio sukuriama gerokai daugiau ir kad daugiausiai žalingo turinio sukuriama už ES ribų [22]. Kai kurios valstybės narės mano, kad, norint pagerinti padėtį, lengviau užtikrinti ne tarptautinio lygmens, o Europos lygmens suderintą apsaugą , kuriai jos pritartų[23]. Nepaisant to, vyrauja nuostata, kad naudinga skatinti trečiąsias šalis imtis veiksmų savo šalyje, be to, dauguma valstybių narių ir Norvegija palankiai vertina galimybę sudaryti papildomus susitarimus su trečiosiomis šalimis [24].

Vēlama ciešāka sadarbība un saskaņota aizsardzība pret problemātisku interneta saturu. Kaut arī šāda satura izcelsme ir galvenokārt ārpus ES, dažas dalībvalstis uzskata, ka šāda pieeja ir reālāka Eiropas līmenī, nekā iesaistot trešās valstis. |

Atrodo, kad problemiško interneto turinio srityje pageidaujama, kad būtų užtikrintas aktyvesnis bendradarbiavimas ir suderinta apsauga. Nors šis turinys daugiausia yra kilęs ne iš ES, kai kurios valstybės narės mano, kad tokį požiūrį lengviau būtų taikyti Europos lygmeniu nei įtraukti trečiąsias šalis. |

Plašsaziņas līdzekļu lietotprasme un izpratnes veidošana

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir informuotumo didinimas

Visas dalībvalstis ir apņēmušās veicināt plašsaziņas līdzekļu lietotprasmi un uzlabot izpratni

Visos valstybės narės yra įsipareigojusios skatinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir didinti informuotumą apie internetinės žiniasklaidos grėsmes ir esamus apsaugos mechanizmus kaip veiksmingas prevencines priemones.

par risku tiešsaistes plašsaziņas līdzekļos un esošajiem aizsardzības instrumentiem kā par efektīviem preventīviem instrumentiem.

Visų pirma valstybėse narėse daugėja reikšmingų iniciatyvų, kurios įgyvendinamos kuriant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę . Remiantis valstybių narių pateikta informacija, Europos Komisijos saugesnio interneto programa ir ES projektas „Kids Online“ šioje srityje pasitvirtino kaip vertingos pamatinės priemonės[25].

Konkrēti dalībvalstis arvien vairāk īsteno attiecīgas iniciatīvas, kas izpaužas kā partnerattiecības starp publisko un privāto sektoru . Saskaņā ar informāciju no dalībvalstīm Eiropas Komisijas drošāka interneta programma un " ES bērni tiešsaistē " ( EU Kids Online ) projekts ir pierādījuši savu vērtību šajās jomās[25].

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ir informuotumo didinimo iniciatyvos iš dalies įtrauktos į formaliojo ugdymo programas, be to, stengiamasi pasiekti, kad į šį klausimą sąmoningiau reaguotų tėvai ir mokytojai. Tačiau 2009 m. Komisijai atlikus vertinimą paaiškėjo, kad, nors šis klausimas yra įtrauktas į 23 Europos šalių nacionalines mokymo programas, faktiškai ši švietimo veikla yra suskaidyta ir nenuosekli[26].

Plašsaziņas līdzekļu lietotprasmes un izpratnes veicināšanas iniciatīvas ir daļēji integrētas formālajā izglītībā, un ir mēģināts tām pievērst arī vecāku un skolotāju uzmanību. Tomēr novērtējums, ko 2009. gadā veica Komisija, parādīja, ka, lai gan tēma ir iekļauta valstu izglītības programmās 23 Eiropas valstīs, faktiski šāda izglītība ir sadrumstalota un nekonsekventa[26].

Tai, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ir informuotumo didinimo klausimas dažniau įtraukiamas į mokyklinio ugdymo programas, yra teigiamas reiškinys, tačiau visuotinis visų vaikų ir tėvų švietimas ir nuoseklumas mokyklose ir valstybėse narėse – vis dar sudėtingas iššūkis. |

Kaut arī plašsaziņas līdzekļu lietotprasmes un izpratnes veicināšanas plašāka integrācija skolas izglītībā ir pozitīva, tomēr joprojām ir problēmas aptvert visus bērnus un vecākus un novērst atšķirības starp skolām un dalībvalstīm. |

Turinio prieigos ribojimas

Piekļuves ierobežošana saturam

Norint užtikrinti, kad nepilnamečiai galėtų prieiti tik prie jų amžiui tinkamo turinio, reikia dviejų dalykų: pirmiausiai nustatyti amžiaus cenzą ir klasifikuoti turinį, taip pat užtikrinti, kad šio cenzo ir klasifikavimo būtų paisoma. Už šį uždavinį visų pirma yra atsakingi tėvai, tačiau labai padeda ir tokios techninės sistemos kaip filtravimas, amžiaus patikros sistemos, tėvų taikomos kontrolės sistemos ir kt.

Nepilngadīgo piekļuves ierobežošanai saturam, lai tas būtu piemērots viņu vecumam, nepieciešamas divas lietas: no vienas puses, jāveic klasifikācija pēc vecuma un satura un, no otras puses, jānodrošina šādas klasifikācijas ievērošana. Pēdējais uzdevums galvenokārt ir vecāku atbildības jomā, bet tehniskās sistēmas — filtrācija, vecuma verifikācijas sistēmas, vecāku kontroles sistēmas, utt. — nodrošina vērtīgu atbalstu.

Amžiaus cenzas ir turinio klasifikavimas

Klasifikācija pēc vecuma un satura

12 ES valstybių narių[27] iš esmės laiko, kad garso bei vaizdo turinio amžiaus cenzo nustatymas ir šio turinio klasifikavimas iš esmės yra pakankamos ir veiksmingos priemonėmis, o 13 valstybių narių[28] ir Norvegija mano, kad šias priemones reikėtų tobulinti .

Pastāvošās audiovizuālā satura klasifikācijas sistēmas pēc vecuma un satura principā 12 dalībvalstis[27] uzskata par pietiekamām un efektīvām , bet 13 dalībvalstis[28] un Norvēģija uzskata, ka tās būtu jāuzlabo .

16 valstybių narių[29] ir Norvegija atsakė, kad jų skirtingų rūšių žiniasklaidoje galioja skirtingi amžiaus cenzai ir klasifikacijos . Dešimt valstybių narių[30] ir Norvegija tai laiko problema. Aštuonios valstybės narės[31] ir Norvegija pažymi, kad svarstomos priemonės arba iniciatyvos didesniam nuoseklumui šioje srityje užtikrinti.

16 dalībvalstis[29] un Norvēģija atbildēja, ka tām ir atšķirīga klasifikācija pēc vecuma un dažāda veida plašsaziņas līdzekļiem. Desmit dalībvalstis[30] un Norvēģija uzskata, ka tā ir problēma. Astoņas dalībvalstis[31] un Norvēģija norāda, ka apsver pasākumus vai iniciatīvas, lai ieviestu lielāku konsekvenci šajā jomā.

15 valstybių narių[32] ir Norvegija laiko, kad žiniasklaidos turinio tarpusavio ir (arba) europinio klasifikavimo sistemos yra naudingos ir perspektyvios . Tam prieštarauja devynios valstybės narės[33], nurodžiusios kultūrinius skirtumus.

Kopumā 15 dalībvalstis[32] un Norvēģija uzskata, ka plašsaziņas līdzekļu satura klasifikācijas sistēmas, kas darbojas attiecībā uz dažādiem līdzekļiem un/vai visā Eiropā , ir vajadzīgas un iespējamas . Tam nepiekrīt deviņas dalībvalstis[33], kas norāda uz kultūras atšķirībām.

Tai yra sritis, kurioje susiskaidymas didžiausias, skirtingos valstybės narės ir skirtingi subjektai valstybėse narėse labai skirtingai supranta, kas būtina ir naudinga. |

Šī ir visvairāk sadrumstalotā joma — priekšstati par to, kas ir vajadzīgs un noderīgs, būtiski atšķiras starp dalībvalstīm un to iekšienē. |

Techninės sistemos (filtravimas, amžiaus patikros sistemos, tėvų kontrolės sistemos ir kt.)

Tehniskās sistēmas (filtrēšana, vecuma verifikācijas sistēmas, vecāku kontroles sistēmas utt.)

Apskritai sutariama, kad nepilnamečiai nuo žalingo turinio negalima apsaugoti vien techninėmis priemonėmis ir kad tai gali būti tik viena iš priemonių derinio dalių.

Šķiet, ka kopumā valda vienprātība par to, ka tehniskie pasākumi vien nevar pasargāt nepilngadīgos no kaitīga satura, un tie var būt tikai viens elements pasākumu kopumā.

Valstybės narės skirtingai vertina cenzų ir klasifikacijų užtikrinimo techninių priemonių, kurias taikant siekiama išvengti žalingo turinio, naudingumą, tinkamumą (atsižvelgiant į teisę į informaciją ir galimą piktnaudžiavimą cenzūros tikslais), techninį pritaikomumą ir patikimumą [34]. Be to, pabrėžiama, kad būtina užtikrinti skaidrumą, kai tam tikras turinys įtraukiamas į juodąjį sąrašą ir iš jo pašalinamas.

Attiecībā uz tehniskajiem pasākumiem, kuru mērķis ir izvairīties no potenciāli kaitīga satura, nodrošinot attiecīgo klasifikāciju, dalībvalstīm ir domstarpības par to lietderīgumu, piemērotību (ņemot vērā tiesības uz informāciju un iespējamu ļaunprātīgu cenzūras izmantošanu), tehniskām iespējām un uzticamību [34]. Turklāt dalībvalstis uzsvēra vajadzību pēc pārredzamības attiecībā uz noteikta satura iekļaušanu melnajā sarakstā un tā izņemšanas iespēju.

20 valstybių narių[35] nurodo, kad pramonės subjektai arba valdžios institucijos ėmėsi kurti interneto filtravimo ir amžiaus cenzo sistemą . 24 valstybės narės[36] ir Norvegija nurodo, kad diegiamos tėvų kontrolės priemonės . 15 valstybių narių jos prieinamos nemokamai, o keturiose valstybėse narėse yra mokamos[37].

20 dalībvalstis[35] ziņo, ka nozares vai valsts iestādes ir centušās izstrādāt filtrēšanas un klasifikācijas sistēmu internetam. 24 dalībvalstis[36] un Norvēģija ziņo, ka vecāku kontroles līdzekļi tiek izmantoti . Bez maksas tie ir pieejami 15 dalībvalstīs un par maksu — četrās dalībvalstīs[37].

Be to, vis labiau stengiamasi informuoti abonentus apie prieinamas filtravimo ir amžiaus cenzo sistemas ir amžiaus patikros programinę įrangą , 16 valstybių narių ši pareiga numatyta teisės aktuose arba atitinkamuose IPT ar mobiliųjų telefonų operatorių elgesio kodeksuose[38].

Turklāt pieaug centieni informēt abonentus par pieejamajām filtrēšanas un klasifikācijas sistēmām un vecuma verifikācijas programmatūru , kas 16 dalībvalstīs IPS vai mobilo sakaru operatoriem ir tiesību aktos vai attiecīgos rīcības kodeksos noteikts pienākums[38].

Dauguma valstybių narių mano, kad jų amžiaus cenzo ir klasifikavimo sistemas galima tobulinti, tačiau akivaizdžiai nesutariama dėl žiniasklaidos turinio tarpusavio ir (arba) europinių klasifikavimo sistemų naudingumo ir pagrįstumo. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad valstybių sienos interneto turiniui turi vis mažiau reikšmės, reikėtų toliau vertinti, kaip šias sistemas geriau derinti. Interneto įrenginiai, kuriuose įdiegtos tėvų kontrolės priemonės, yra vis plačiau prieinami, tačiau suderinimas su tinkamo turinio naudojimu yra paremtas atskirais sprendimais, kurie tarp valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse labai skiriasi. Tokiomis aplinkybėmis verta apsvarstyti galimybę kurti naujoviškas amžiaus cenzo ir turinio klasifikavimo sistemas, kurios galėtų būti plačiau naudojamos IRT sektoriuje (gamintojų, prieglobos bei turinio teikėjų ir kt.), išsaugant būtiną lankstumą vietos lygmeniu aiškinti sąvoką „tinkamumas“ ir apsvarstyti nusistovėjusį požiūrį į įvairių interneto dalyvių atsakomybę. |

Lai gan lielākā daļa dalībvalstu saskata iespējas uzlabot savas klasifikācijas sistēmas pēc vecuma un satura, ir skaidrs, ka nav vienprātības par dažādu plašsaziņas līdzekļu satura visas Eiropas klasifikācijas sistēmu vajadzīgumu un iespējamību. Tomēr, ņemot vērā to, ka tiešsaistes saturs kļūst arvien neatkarīgāks no robežām, būtu sīkāk jāizpēta veidi, kā labāk saskaņot šādas sistēmas. Internetam pieslēdzamas ierīces ar vecāku kontroles instrumentiem kļūst arvien pieejamākas, bet atbilstoša satura noteikšana tiek risināta katrā gadījumā atsevišķi un ievērojami atšķiras starp dalībvalstīm un to iekšienē. Šādā kontekstā, šķiet, ir vērts apsvērt novatoriskas vecuma un satura klasifikācijas sistēmas, ko varētu plašāk izmantot visa IKT nozare (ražotāji, mitinātāji, satura nodrošinātāji utt.), vienlaikus pieļaujot vietējās "atbilstības" interpretācijas nepieciešamo elastību un atspoguļojot izmantoto pieeju dažādu interneta dalībnieku atbildības noteikšanā. |

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos

Audiovizuālo plašsaziņas līdzekļu pakalpojumi

Bendro reguliavimo arba savireguliavimo sistemų , skirtų nepilnamečiams nuo žalingo turinio apsaugoti, srityje padėtis, susijusi su užsakomosiomis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis (tokios sistemos yra aštuoniose valstybėse narėse, o septyniose iš jų galioja elgesio kodeksas), yra prastesnė nei padėtis, susijusi su televizijos programomis , kurioms tokios sistemos taikomos 14 valstybių narių, o 11 iš jų yra elgesio kodeksas[39].

Kopregulācijas vai pašregulācijas sistēmas nepilngadīgo aizsardzībai pret kaitīgu saturu audiovizuālajos pakalpojumos pēc pieprasījuma (šādas sistēmas ir ieviestas astoņās dalībvalstīs, turklāt septiņām ir rīcības kodekss) atpaliek no televīzijas programmām , kur šādas sistēmas ir izveidotas 14 dalībvalstīs un 11 no tām ir rīcības kodekss[39].

Įprasčiausias būdas įspėti tėvus apie žalingą turinį ir apie tai, kad jie turi riboti prieigą, yra ekrane rodomos piktogramos ir (arba) akustiniai įspėjimai prieš pat pateikiant galimai žalingą turinį. Tai taikytina ir televizijos programų transliacijoms, ir užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms.

Parasti par kaitīgu saturu un nepieciešamību vecākiem ierobežot pieeju signalizē ekrāna ikonas un/vai akustisks brīdinājums tieši pirms potenciāli kaitīga satura piegādes. Tas attiecas gan uz televīzijas raidījumiem, gan audiovizuālajiem pakalpojumiem pēc pieprasījuma.

Dauguma valstybių narių tokius įspėjimus laiko naudingais, o kai kurios jų reikalauja pagal įstatymą, arba šių įspėjimų naudojimas numatytas elgesio kodeksuose. Mažiau paplitę yra techniniai filtravimo įrenginiai arba programinė įranga , įskaitant išankstinio blokavimo sistemas ir PIN kodus . Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų klasifikavimas pagal amžių ir transliavimo laiko apribojimai taikomi tik nedaugelyje valstybių narių[40].

Lielākā daļa dalībvalstu uzskata šādus signālus par noderīgiem un dažās tos pieprasa ar tiesību aktiem vai to izmantošana ir paredzēta rīcības kodeksos. Mazāk izmanto tehniskas filtrēšanas ierīces vai programmatūru , ieskaitot iepriekšējas bloķēšanas sistēmas un PIN kodus . Vecuma klasifikācija un audiovizuālo pakalpojumu pēc pieprasījuma raidlaika ierobežojumi tiek piemēroti tikai nelielā skaitā dalībvalstu[40].

Kai kurios valstybės narės pabrėžė tėvų atsakomybės svarbą užtikrinant ženklinimo ir įspėjimo sistemų patikimumą, taip pat kad tokios sistemos gali veikti tik jei tėvai kontroliuoja, ką vaikai žiūri, ir taip užtikrina tų sistemų veiksmingumą.

Runājot par marķējuma un brīdinājuma sistēmu uzticamību, dažas dalībvalstis uzsvēra vecāku atbildības nozīmi un to, ka šādas sistēmas var darboties tikai tad, ja vecāki nodrošina to efektivitāti, kontrolējot, ko viņu bērni skatās.

Veiksmų įvairovė šioje srityje atspindi ne tik tai, kad AŽPS direktyvoje skiriami įvairūs aspektai, bet ir tai, kad sudėtinga rasti bendrą šio klausimo politikos sprendimą. Visuotinai prieinamos techninės priemonės, kurias taikant vaikams būtų siūloma dalinė prieiga prie interneto turinio, pvz., tėvų kontrolės priemonės, susietos su amžiaus cenzu apribotu ir ženklinamu turiniu, labai skiriasi; linijinėms ir (arba) televizijos transliacijoms taikomi sprendimai (pvz., transliacijos laikas) dažnai atrodo netinkamai pritaikyti internetui ir kitoms užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms. |

Dažādās šajā jomā veiktās darbības atspoguļo Audiovizuālo plašsaziņas līdzekļu direktīvā paredzētās atšķirības, kā arī grūtības nonākt pie vienprātīgas politikas reakcijas uz šo problēmu. Vispārēji pieejamie tehniskie līdzekļi, kas dod bērniem selektīvu piekļuvi saturam internetā, piemēram, vecāku kontroles instrumenti, kas saistīti ar satura klasifikāciju pēc vecuma un marķēšanu, ir ļoti dažādi, risinājumi, kas izstrādāti lineārai apraidei/TV pārraidēm (piemēram, pārraides laiks), bieži vien ir slikti pielāgoti internetam un citiem audiovizuālajiem pakalpojumiem pēc pieprasījuma. |

Vaizdo žaidimai

Videospēles

Iš viso 17 valstybių narių ir Norvegija mano, kad jų amžiaus cenzo sistemos veikia patenkinamai [41]. Išskyrus Vokietiją, valstybės narės remiasi PEGI (visos Europos žaidimų informacine sistema)[42] ir PEGI Online [43].

Kopā 17 dalībvalstis un Norvēģija uzskata savas vecuma klasifikācijas sistēmas darbību par apmierinošu [41]. Dalībvalstis, izņemot Vāciju, paļaujas uz PEGI (Visas Eiropas spēļu informācijas sistēma)[42] un PEGI Online [43].

Internetinių žaidimų srityje PEGI Online iš esmės laikoma geru sprendimu, tačiau nemažai valstybių narių yra susirūpinusios tuo, kad šioje sistemoje dalyvauja vis dar mažai pramonės subjektų .

Runājot par tiešsaistes spēlēm, PEGI Online principā uzskata par labu risinājumu, bet vairākas dalībvalstis satrauc joprojām ierobežotā nozares dalība šajā sistēmā.

Galimų palankių ar nepalankių vaizdo žaidimų padarinių nepilnamečių vystymuisi ar sveikatai vertinimo sistemos taikomos tik penkiose valstybėse narėse[44] ir Norvegijoje.

Novērtēšanas sistēmas videospēļu iespējamās labvēlīgās vai nelabvēlīgās ietekmes uz nepilngadīgo attīstību vai veselību novērtēšanai ir spēkā tikai piecās dalībvalstīs[44] un Norvēģijā.

Dažniausiai minimos galimos papildomos nepilnamečių apsaugos nuo žalingų vaizdo žaidimų priemonės – žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir informuotumo didinimas , visų pirma siekiant geriau įspėti apie vaizdo žaidimų keliamas grėsmes ir skatinti esamas apsaugos priemones. Tačiau tokios priemonės į mokyklų ugdymo programas yra įtrauktos tik aštuoniose valstybėse narėse ir Norvegijoje.

Attiecībā uz iespējamiem turpmākiem pasākumiem nepilngadīgo aizsardzībai pret kaitīgām videospēlēm visvairāk tika minēta plašsaziņas līdzekļu lietotprasme un izpratnes veicināšana , jo īpaši, lai labāk signalizētu par videospēļu radīto risku, kā arī veicinātu pašreizējos aizsardzības līdzekļus. Tomēr tikai astoņās dalībvalstīs un Norvēģijā šādi pasākumi ir integrēti skolas izglītībā .

Be to, valstybės narės savo atsakymais patvirtina, kad reikia imtis daugiau veiksmų dėl mažmeninės prekybos vaizdo žaidimais parduotuvėse , siekiant kovoti su vaizdo žaidimų pardavimu atitinkamo amžiaus nesulaukusiems asmenims. Atitinkamų informuotumo didinimo priemonių imtasi tik šešiose valstybėse narės ir Norvegijoje[45] ir tik keturiose valstybėse narėse[46] mažmenininkai yra įgyvendinę atitinkamus elgesio kodeksus.

Dalībvalstu sniegtās atbildes apstiprina arī nepieciešamību veikt vairāk pasākumu saistībā ar videospēļu mazumtirdzniecību veikalos , lai risinātu problēmas ar videospēļu pārdošanu nepiemērota vecuma pircējiem. Tikai sešās dalībvalstīs un Norvēģijā[45] ir veikti attiecīgi izpratnes veicināšanas pasākumi, un tikai četrās dalībvalstīs[46] mazumtirgotāji ir pieņēmuši attiecīgus rīcības kodeksus.

Nors amžiaus cenzo sistemos (visų pirma PEGI) daugumoje valstybių narių veikia gerai, tarp nurodytų problemų yra ribotas jų taikymas internetiniams žaidimams ir žaidimų pardavimas mažmeninėje rinkoje atitinkamo amžiaus nesulaukusiems asmenims. Be to, naudingą prevencinį poveikį turėtų daugiau informuotumo didinimo priemonių (pvz., žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas mokyklose). |

Lai gan klasifikācijas sistēmas pēc vecuma (jo īpaši PEGI) labi darbojas lielākajā daļā dalībvalstu, ir ziņots par problēmām saistībā ar to ierobežoto piemērotību tiešsaistes spēlēm un spēļu pārdošanu nepiemērota vecuma pircējiem mazumtirdzniecībā. Turklāt lietderīga preventīva ietekme būtu plašākiem izpratnes veicināšanas pasākumiem (piemēram, plašsaziņas līdzekļu lietotprasmei skolās). |

Atsakymo teisė internetinėje žiniasklaidoje

Tiesības uz atbildi tiešsaistes plašsaziņas līdzekļos

16 valstybių narių[47] suteikia atsakymo teisę, taikomą internetiniams naujienraščiams ir (arba) periodinei spaudai; 13 valstybių narių[48] ji taikoma interneto naujienų tarnyboms, 17 valstybių narių[49] – internetinės televizijos paslaugoms, 15 valstybių narių[50] – internetinio radijo paslaugoms, o devyniose valstybėse narėse[51] – kitoms internetu teikiamoms paslaugoms.

16 dalībvalstis[47] paredz tiesības uz atbildi attiecībā uz tiešsaistes laikrakstiem/žurnāliem, 13 dalībvalstīs[48] tās attiecas uz interneta ziņu dienestiem, 17 dalībvalstīs[49] tās attiecas uz tiešsaistes televīzijas pakalpojumiem, 15 dalībvalstīs[50] tās attiecas uz tiešsaistes radio pakalpojumiem un deviņās dalībvalstīs[51] tās attiecas uz citiem tiešsaistes pakalpojumiem.

Apsaugos lygį valstybės narės vertina pagal internetinėje žiniasklaidoje nurodytas faktines aplinkybes[52] ir esamos (-ų) atitinkamos (-ų) sistemos (-ų) veiksmingumą kaip pakankamą bei veiksmingą arba kaip netinkamą (maždaug po lygiai).

Aizsardzību pret apgalvojumiem tiešsaistes plašsaziņas līdzekļos un attiecīgās pastāvošās sistēmas efektivitāti dalībvalstis[52] vienādā mērā novērtē kā pietiekamu un efektīvu un kā neapmierinošu.

Atsakymo teisė, taikoma internetinei žiniasklaidai, valstybėse narėse nustatoma nenuosekliai ir skiriasi kiekvienos internetinės žiniasklaidos priemonės atveju. Be to, dar galima gerinti jau taikomų sistemų veiksmingumą. |

Tiesību uz atbildi ieviešana attiecībā uz dalībvalstu tiešsaistes plašsaziņas līdzekļiem, ieviešana ir nekonsekventa un atšķiras dažādu veidu tiešsaistes plašsaziņas līdzekļiem. Turklāt jāuzlabo esošo sistēmu efektivitāte. |

IšVADOS

SECINāJUMI

Apskritai teigiamas rezultatas yra tai, kad, apklausus valstybes nares pagal įvairius 1998 ir 2008 m. rekomendacijų aspektus, paaiškėjo, jog visos valstybės narės suvokia nepilnamečių apsaugos internete problemas ir vis aktyviau imasi veiksmų joms spręsti. Atrodo, kad politikos priemonių derinys, kuriame reikšmingas vaidmuo tenka savireguliavimo priemonėms, geriausiai tinka atskirų platformų (TV, kompiuterių, išmaniųjų telefonų, žaidimų pultų ir kt.) ir garso bei vaizdo turinio konvergencijai kuo lanksčiau ir apdairiau užtikrinti.

Visumā pozitīvie rezultāti dalībvalstu apsekojumā par dažādiem 1998. un 2006. gada ieteikumu aspektiem liecina, ka visas dalībvalstis apzinās problēmu, kas pastāv nepilngadīgo aizsardzībā tiešsaistē, un arvien palielina pūles, lai reaģētu uz tām. Šķiet, iespējami elastīgākais un piemērotākais veids, lai risinātu platformu konverģences (TV, personālie datori, viedtālruņi, spēļu konsoles utt.) un audiovizuālā satura jautājumus ir kombinēta politika ar ievērojamu pašregulācijas pasākumu daļu.

Tačiau išsamiai įvertinus valstybių narių politikos priemones susidarė įspūdis, kad visoje Europoje imamasi labai įvairių, o daugeliu atveju net skirtingų veiksmų. Visų pirma tai pasakytina apie kovą su neteisėtu ir žalingu turiniu, socialinių tinklų saugumo didinimą ir turinio reitingavimo sistemų paprastinimą.

Tomēr dalībvalstu izstrādātās politikas reakcijas detalizēts novērtējums visā Eiropā rāda ļoti dažādu, vairākos gadījumos pat pretrunīgu, pasākumu ainu. Tas īpaši attiecas uz cīņu pret nelegālu un kaitīgu saturu, socializācijas vietņu drošuma paaugstināšanu un satura klasifikācijas sistēmu racionalizāciju.

Be to, gana dažnai reguliavimo ar savireguliavimo priemonėms trūksta platesnio užmojo ir derėjimo su panašiomis kitose valstybėse narėse įgyvendinamomis priemonėmis arba jos tiesiog nėra veiksmingai įgyvendinamos. Visoje Europoje galiojančių priemonių įvairovė lemia vidaus rinkos susiskaidymą ir trukdo tėvams bei mokytojams išsiaiškinti, ką galima ir ko negalima daryti internete, kad juo besinaudojantys vaikai būtų apsaugoti ir kad jiems būtų suteiktos teisės.

Diezgan bieži regulatīviem vai pašregulācijas pasākumiem trūkst mērķtiecības un saskaņotības ar līdzīgiem pasākumiem, ko īsteno citas dalībvalstis, vai arī tie vienkārši netiek efektīvi īstenoti praksē. Atšķirīgie pasākumi visā Eiropā var tikai izraisīt iekšējā tirgus fragmentāciju un neskaidrības vecākiem un skolotājiem, kas cenšas atšķirt pareizo un nepareizo rīcību, lai aizsargātu un iedrošinātu bērnus, kas darbojas tiešsaistē.

Ši ataskaita ir valstybių narių išsamūs atsakymai[53] rodo, kad Europos lygmeniu dar galima imtis papildomų veiksmų remiantis geriausia valstybių narių patirtimi ir pasiekti IRT sektoriaus masto ekonomiją, kuri leistų vaikams saugiai naudotis nuolat kintančio skaitmeninio pasaulio pranašumais.

Šis ziņojums un dalībvalstu apsekojumā[53] savāktās detalizētās atbildes rāda, ka turpmāka rīcība Eiropas mērogā var balstīties uz dalībvalstu labāko praksi un IKT nozarei panākt apjomradītus ietaupījumus, kas palīdzēs bērniem droši gūt labumu no digitālās pasaules nepārtrauktās attīstības.

[1] 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos rekomendacija Europos audiovizualinių ir informacinių paslaugų pramonės konkurencingumo vystymo skatinant nacionalines sistemas, skirtas pasiekti panašų ir veiksmingą nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos lygį (98/560/EB, OL L 270, 1998 10 7 p. 48–55 ( http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31998H0560:EN:NOT)2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą (2006/952/EB, OL L 378, 2006 12 27, p. 72–77 ( http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32006H0952:LT:NOT).

[1] 1998 : Eiropas Parlamenta un Padomes 1998. gada 24. septembra Ieteikums par nepilngadīgu personu un cilvēka cieņas aizsardzību un par tiesībām uz atbildi saistībā ar Eiropas audiovizuālo un tiešsaistes informācijas pakalpojumu nozares konkurētspēju(98/560/EK, OV L 270, 07.10.1998., 48.-55. lpp. (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31998H0560:EN:NOT).2006: Eiropas Parlamenta un Padomes 2006. gada 20. decembra Ieteikums par nepilngadīgu personu un cilvēka cieņas aizsardzību un par tiesībām uz atbildi saistībā ar Eiropas audiovizuālo un tiešsaistes informācijas pakalpojumu nozares konkurētspēju (2006/952/EK , OV L 378, 27.12.2006., 72. -77 . lpp. ( http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32006H0952:EN:NOT).

[2] Kartu reikėtų užtikrinti, kad visos bendro reguliavimo arba savireguliavimo priemonės, kurių imamasi, atitiktų konkurencijos teisę.

[2] Vienlaikus jānodrošina, lai visi kopregulācijas vai pašregulācijas pasākumi tiktu īstenoti, ievērojot konkurences tiesību aktus.

[3] COM(2010) 245 galutinis/2, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui . Europos skaitmeninė darbotvarkė (2010 m. rugpjūčio 26 d. pataisyta versija) ( http://ec.europa.eu/information_society/digital-agenda/index_en.htm).

[3] COM(2010) 245 galīgā redakcija/2: Komisijas paziņojums Eiropas Parlamentam, Padomei, Eiropas Ekonomikas un sociālo lietu komitejai un Reģionu komitejai "Digitālā programma Eiropai" (2010. gada 26. augusts — labotā redakcija) (http://ec.europa.eu/information_society/digital-agenda/index_en.htm).

[4] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 7 puslapį ir 27 išnašą.

[4] Sk. dienestu darba dokumentu, 7. lpp., 27. zemsvītras piezīmi.

[5] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 7, 8 puslapius ir 31, 32 išnašas.

[5] Sk. dienestu darba dokumentu, 7. un 8. lpp., 31. un 32. zemsvītras piezīmi.

[6] http://www.inhope.org/gns/home.aspx

[6] http://www.inhope.org/gns/home.aspx

[7] INHOPE narės yra 35 pasaulio šalių karštosios linijos.

[7] INHOPE locekles ir interneta tiešās līnijas no 35 valstīm visā pasaulē.

[8] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 35 išnašą.

[8] Sk. dienestu darba dokumentu, 35. zemsvītras piezīmi.

[9] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 8, 9 puslapius. Dėl ribotos IPT atsakomybės ir įpareigojimų pagal e. prekybos direktyvą žr. šios ataskaitos 13 išnašą.

[9] Sk. dienestu darba dokumentu, 8. un 9. lpp. Par interneta pakalpojumu sniedzēju saistībām un atbildību saskaņā ar e-tirdzniecības direktīvu sk. šā ziņojuma 13. zemsvītras piezīmi.

[10] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 39 išnašą.

[10] Sk. dienestu darba dokumentu, 39. zemsvītras piezīmi.

[11] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 9 puslapį.

[11] Sk. dienestu darba dokumentu, 9. lpp.

[12] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 9 puslapį.

[12] Sk. dienestu darba dokumentu, 9. lpp.

[13] Pagal Elektroninės komercijos direktyvą (2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) ( OL L 178 , 2000 7 17, p. 0001–0016) ( http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32000L0031:LT:NOT) IPT neturi bendros pareigos stebėti savo perduodamą arba saugomą informaciją ar bendros pareigos aktyviai aiškintis faktus ar aplinkybes, rodančias neteisėtą veiką (15 straipsnio 1 dalis). IPT tenka ribota atsakomybė už perduodamą informaciją (12 straipsnio 1 dalis), automatinį, tarpinį ir laikiną šios informacijos saugojimą (13 straipsnio 1 dalis) ir už informaciją, saugomą paslaugos gavėjo prašymu (14 straipsnio 1 dalis).

[13] Saskaņā ar e-tirdzniecības direktīvu (Eiropas Parlamenta un Padomes 2000. gada 8. jūnija Direktīva 2000/31/EK par dažiem informācijas sabiedrības pakalpojumu tiesiskiem aspektiem, jo īpaši elektronisko tirdzniecību, iekšējā tirgū (Direktīva par elektronisko tirdzniecību) (OV L 178, 17.07.2000., 1.-16. lpp.) (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32000L0031:en:NOT) IPS nav vispārējs pienākums uzraudzīt informāciju, kuru tie izplata vai glabā, ne arī vispārējs pienākums aktīvi meklēt faktus vai apstākļus, kas norāda uz nelegālu darbību (15. panta 1. punkts). IPS gūst labumu no ierobežotās atbildības attiecībā uz informācijas pārraidi (12. panta 1. punkts), šīs informācijas automātisku, starpniecisku un īslaicīgu uzglabāšanu (13. panta 1. punkts) un informāciju, kas glabāta pēc pakalpojuma saņēmēja pieprasījuma (14. panta 1. punkts).

[14] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 46 išnašą.

[14] Sk. dienestu darba dokumentu, 46. zemsvītras piezīmi.

[15] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 48 išnašą.

[15] Sk. dienestu darba dokumentu, 48. zemsvītras piezīmi.

[16] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 49 išnašą.

[16] Sk. dienestu darba dokumentu, 49. zemsvītras piezīmi.

[17] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 50 išnašą.

[17] Sk. dienestu darba dokumentu, 50. zemsvītras piezīmi.

[18] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 52 išnašą.

[18] Sk. dienestu darba dokumentu, 52. zemsvītras piezīmi.

[19] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 58 išnašą.

[19] Sk. dienestu darba dokumentu, 58. zemsvītras piezīmi.

[20] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 12 puslapį.

[20] Sk. dienestu darba dokumentu, 12. lpp.

[21] http://ec.europa.eu/information_society/activities/social_networking/docs/sn_principles.pdf

[21] http://ec.europa.eu/information_society/activities/social_networking/docs/sn_principles.pdf.

[22] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 60 išnašą.

[22] Sk. dienestu darba dokumentu, 60. zemsvītras piezīmi.

[23] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 13 puslapį.

[23] Sk. dienestu darba dokumentu, 13. lpp.

[24] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 13 puslapį ir 63 išnašą. Siekiant kovoti su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimu internete, Saugesnio interneto programoje daugiausia dėmesio skiriama tarptautiniam ir Europos bendradarbiavimui, visų pirma remiant karštųjų linijų tinklą INHOPE.

[24] Sk. dienestu darba dokumentu, 13. lpp., 63. zemsvītras piezīmi. Jautājumos par bērnu seksuālas izmantošanas materiālu apkarošanu internetā, drošāka interneta programma uzmanību pievērš starptautiskai unEiropas sadarbībai, jo īpaši atbalstot INHOPE uzticības dienestu tīklu.

[25] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 14 puslapį.

[25] Sk. dienestu darba dokumentu, 14. lpp.

[26] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 65 išnašą.

[26] Sk. dienestu darba dokumentu, 65. zemsvītras piezīmi.

[27] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 81 išnašą.

[27] Sk. dienestu darba dokumentu, 81. zemsvītras piezīmi.

[28] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 82 išnašą.

[28] Sk. dienestu darba dokumentu, 82. zemsvītras piezīmi.

[29] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 83 išnašą.

[29] Sk. dienestu darba dokumentu, 83. zemsvītras piezīmi.

[30] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 85 išnašą.

[30] Sk. dienestu darba dokumentu, 85. zemsvītras piezīmi.

[31] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 86 išnašą.

[31] Sk. dienestu darba dokumentu, 86. zemsvītras piezīmi.

[32] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 87 išnašą.

[32] Sk. dienestu darba dokumentu, 87. zemsvītras piezīmi.

[33] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 88 išnašą.

[33] Sk. dienestu darba dokumentu, 88. zemsvītras piezīmi..

[34] Pagal Saugesnio interneto programą atliktas lyginamasis Europoje prieinamų filtravimo sprendimų veiksmingumo tyrimas. Pirmieji rezultatai paskelbti 2011 m. sausio mėn. http://ec.europa.eu/information_society/activities/sip/projects/filter_label/sip_bench2/index_en.htm

[34] Drošāka interneta programma ir pasūtījusi salīdzinošu pētījumu par Eiropā pieejamo filtrēšanas risinājumu efektivitāti. Pirmos rezultātus publicēja 2011. gada janvārī. http://ec.europa.eu/information_society/activities/sip/projects/filter_label/sip_bench2/index_en.htm.

[35] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 16 puslapį.

[35] Sk. dienestu darba dokumentu, 16. lpp.

[36] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 77 išnašą.

[36] Sk. dienestu darba dokumentu, 77. zemsvītras piezīmi.

[37] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 16 puslapį ir 78 išnašą.

[37] Sk. dienestu darba dokumentu, 16. lpp., 78. zemsvītras piezīmi.

[38] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 76 išnašą.

[38] Sk. dienestu darba dokumentu, 76. zemsvītras piezīmi..

[39] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 20–22 puslapius ir 93, 94, 99 ir 100 išnašas.

[39] Sk. dienestu darba dokumentu, 20.-22. lpp., 93., 94., 99., 100. zemsvītras piezīmi.

[40] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 20–22 puslapius.

[40] Sk. dienestu darba dokumentu, 20.-22. lpp.

[41] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 107 išnašą.

[41] Sk. dienestu darba dokumentu, 107. zemsvītras piezīmi.

[42] http://www.pegi.info/en/

[42] http://www.pegi.info/en/.

[43] http://www.pegionline.eu/en/

[43] http://www.pegionline.eu/en/.

[44] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 118 išnašą.

[44] Sk. dienestu darba dokumentu, 118. zemsvītras piezīmi.

[45] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 24, 25 puslapius ir 119 išnašą.

[45] Sk. dienestu darba dokumentu, 24., 25. lpp., 119. zemsvītras piezīmi.

[46] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 120 išnašą.

[46] Sk. dienestu darba dokumentu, 120. zemsvītras piezīmi..

[47] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 128 išnašą.

[47] Sk. dienestu darba dokumentu, 128. zemsvītras piezīmi.

[48] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 129 išnašą.

[48] Sk. dienestu darba dokumentu, 129. zemsvītras piezīmi.

[49] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 130 išnašą.

[49] Sk. dienestu darba dokumentu, 130. zemsvītras piezīmi.

[50] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 131 išnašą.

[50] Sk. dienestu darba dokumentu, 131. zemsvītras piezīmi.

[51] Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 132 išnašą.

[51] Sk. dienestu darba dokumentu, 132. zemsvītras piezīmi.

[52] Pagal 2006 m. rekomendacijos 1 priedą – orientacinės priemonių įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu nacionalinėje teisėje ar praktinio įgyvendinimo gairės, siekiant užtikrinti atsakymo teisę ar lygiavertes teisių gynimo priemones internetinės žiniasklaidos srityje.

[52] 2006. gada ieteikuma 1. pielikuma — Orientējošas pamatnostādnes valsts līmeņa pasākumu īstenošanai valstu tiesību aktos vai praksē, kas nodrošinātu tiesības uz atbildi vai līdzvērtīgu tiesiskās aizsardzības līdzekli attiecībā uz tiešsaistes plašsaziņas līdzekļiem— nozīmē.

[53] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas.

[53] Dienestu darba dokuments.