[pic] | EIROPAS KOPIENU KOMISIJA |

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briselē, 25.6.2008

Briuselis, 25.6.2008

COM(2008) 394 galīgā redakcija

KOM(2008) 394 galutinis

KOMISIJAS PAZIŅOJUMS PADOMEI, EIROPAS PARLAMENTAM, EIROPAS EKONOMIKAS UN SOCIĀLO LIETU KOMITEJAI UN REĢIONU KOMITEJAI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI

“Vispirms domāt par mazākajiem” Eiropas Mazās uzņēmējdarbības akts "Small Business Act"

„Visų pirma galvokime apie mažuosius“ Europos iniciatyva „Small Business Act“

{SEC(2008) 2101}{SEC(2008) 2102}

{SEC(2008) 2101}{SEC(2008) 2102}

KOMISIJAS PAZIŅOJUMS PADOMEI, EIROPAS PARLAMENTAM, EIROPAS EKONOMIKAS UN SOCIĀLO LIETU KOMITEJAI UN REĢIONU KOMITEJAI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI

“Vispirms domāt par mazākajiem”Eiropas Mazās uzņēmējdarbības akts " Small Business Act "

„Visų pirma galvokime apie mažuosius“Europos iniciatyva „Small Business Act“

1. IEVADS.

1. ĮVADAS

Pašlaik Eiropas Savienībā galvenais risināmais jautājums ir pārejas vadība uz ekonomiku, kas balstīta uz zināšanām. Panākumi nodrošinās konkurētspējīgu un dinamisku ekonomiku, kurā būs vairāk un labākas darbavietas un augstāka līmeņa kohēzija.

Šiandien pagrindinė ES užduotis – užtikrinti sklandų perėjimą prie žiniomis grįstos ekonomikos. Sėkmingai ją išsprendę sukursime konkurencingą ir dinamišką ekonomiką, duosiančią daugiau ir geresnių darbo vietų bei užtikrinsiančią tvirtesnę socialinę sanglaudą.

Dinamiski uzņēmēji ir īpaši izdevīgā stāvoklī, lai izmantotu globalizācijas un tehnoloġisko pārmaiņu sniegtās iespējas. Tāpēc mūsu spējas izmantot izaugsmei un inovācijām mazo un vidējo uzņēmumu (MVU) potenciālu būs izšķirošas ES turpmākajai labklājībai. Mainīgajā pasaules ainā, kuru raksturo nepārtrauktas struktūras izmaiņas un pieaugošs konkurences spiediens, MVU nozīme mūsu sabiedrībā ir kļuvusi vēl lielāka, jo tie sniedz darba iespējas un ir galvenie vietēja un reģionāla mēroga labklājības nodrošinātāji. Dzīvotspējīgi MVU stiprinās Eiropu, lai tā spētu noturēties tagadējā neskaidrību pilnajā globalizētajā pasaulē.

Veiklūs verslininkai gali pasinaudoti visomis globalizacijos ir spartėjančių technologinių pokyčių teikiamomis galimybėmis. Todėl siekiant klestinčios ES bus itin svarbu tai, kaip galėsime pasinaudoti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) augimo bei naujovių kūrimo potencialu. Atsižvelgiant į visuotinę kaitą – nuolatinius struktūrinius pokyčius ir vis didesnį konkurencinį spaudimą, MVĮ vaidmuo mūsų visuomenėje tapo dar svarbesnis, nes jose kuriamos naujos darbo vietos ir jos labai svarbios vietos bei regionų bendruomenių gerovei. Veiklios MVĮ stiprins Europą ir padės jai atsilaikyti prieš šių dienų globalizuoto pasaulio neapibrėžtumą.

Tādējādi MVU vajadzības ES ir likusi par pamatu Lisabonas partnerībai izaugsmei un darbavietām, īpaši pēc 2005. gada, izmantojot partnerības pieeju[1], ar kuru jau sasniegti ievērojami rezultāti. Tagad ES politikas priekšplānā uz visiem laikiem jānostiprina MVU vajadzības un ES valstu un valdību vadītāju 2000. gada sanāksmes plānus jāpārvērš par realitāti — ES jāizveido pasaules līmeņa apstākļi MVU[2].

Todėl ES vienareikšmiškai skyrė ypač daug dėmesio MVĮ poreikiams Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje, nuo 2005 m. nustatydama partnerystės metodą[1], kuriuo jau pasiekta apčiuopiamų rezultatų. Dabar atėjo laikas galutinai įtvirtinti MVĮ poreikius ES politikos priešakyje ir paversti ES valstybių ir vyriausybių vadovų 2000 m. suformuluotą viziją tikrove, kad ES iš tiesų būtų sukurtos pasaulinio lygio sąlygos MVĮ veiklai[2].

Valstu un vietēja mēroga apstākļi, kādos darbojas MVU ļoti atšķiras, tāpat atšķiras MVU paši (ieskaitot amatniekus, mikrouzņēmumus, ģimenes uzņēmumus vai sociālās ekonomikas uzņēmumus). Tāpēc politikai, kas ņem vērā MVU vajadzības, pilnībā jāatzīst šīs atšķirības un pilnībā jārespektē subsidiaritātes princips.

MVĮ veikia labai įvairiomis nacionalinėmis ir vietos sąlygomis, be to, pačių MVĮ yra labai įvairių (pvz., amatininkų įmonės, labai mažos įmonės, šeimoms priklausančios ar socialinės įmonės). Todėl MVĮ poreikiams skirtoje politikoje reikia visapusiškai atsižvelgti į šią įvairovę ir tvirtai laikytis subsidiarumo principo.

2. LAIKS LIELāM PāRMAIņāM ES MVU POLITIKā

2. LAIKAS Iš ESMėS ATNAUJINTI ES MVĮ POLITIKą

Termiņa vidus pārskats par ES Mūsdienīgu MVU politiku[3] no 2005. līdz 2007. gadam rādīja, ka dalībvalstis un ES ir daudz paveikušas, lai izveidotu MVU labvēlīgāku uzņēmējdarbības vidi. Komisija ir patiesi centusies mazināt birokrātiju MVU un vēl vairāk pievērsusies MVU lielākajās ES atbalsta programmās (2007. — 2013.). Dalībvalstis ir ievērojami uzlabojušas MVU uzņēmējdarbības vidi, ņemot par paraugu labākās prakses apmaiņu Eiropas Mazo uzņēmumu hartas kontekstā, kuru apstiprināja Eiropadomes sanāksmē Feirā 2000. gadā, un īstenojot 2006. gada pavasara Eiropadomes secinājumus, piemēram, par vienas pieturas aģentūru izveidošanu uzņēmumu reģistrācijai, laika saīsināšanu un izmaksu samazināšanu, kas vajadzīgi uzņēmuma izveidošanai.

Iš ES šiuolaikiškos MVĮ politikos vidurio laikotarpio (2005–2007 m.) apžvalgos[3] matyti, kad tiek atskiros valstybės narės, tiek ES pasiekė pažangos, kurdamos MVĮ palankesnes verslo sąlygas. Komisija labai stengėsi naikinti biurokratines kliūtis, su kuriomis tenka susidurti MVĮ, ir skyrė kur kas daugiau dėmesio šioms įmonėms pagrindinėse 2007–2013 m. ES paramos programose. Valstybės narės labai pagerino MVĮ verslo sąlygas, naudodamosi geriausia patirtimi, įgyta pagal 2000 m. Feiros Europos mažųjų įmonių chartiją ir įgyvendindamos 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadas, pvz., buvo sukurtos „vieno langelio“ principu pagrįstos sistemos bendrovėms registruoti ir sumažintos laiko bei finansinės sąnaudos, būtinos verslui pradėti.

Turklāt ES stratēģija par labāku regulējumu[4] ir būtiska MVU, kuri kopumā būs ieguvēji, ja modernizēs un vienkāršos esošos ES tiesību aktus un izstrādās tālejošu programmu, kā līdz 2012. gadam samazināt par 25 % ES tiesību aktu radīto administratīvo slogu.

Be to, MVĮ labai svarbi ES geresnio reglamentavimo strategija[4], nes modernesni bei paprastesni galiojantys ES teisės aktai ir plataus užmojo programa, pagal kurią iki 2012 m. siekiama 25 % sumažinti administracinę naštą, tenkančią dėl ES teisės aktų, bus labai naudingi MVĮ.

Lai gan panākts tik iedvesmojošs progress, ES arī turpmāk jāīsteno nozīmīgi pasākumi, lai atraisītu pilnu MVU potenciālu[5]. Kopumā MVU ES vēl ir mazāka produktivitāte un tie aug lēnāk nekā to līdzinieki Amerikas Savienotajās Valstīs. ASV uzņēmumi, kas izdzīvo, vidēji līdz septītajam gadam palielina darbinieku skaitu par 60 %, bet Eiropā izdzīvojušie uzņēmumi palielina darbinieku skaitu apmēram par 10 % – 20 %. MVU vēl sastopas ar tirgus neveiksmēm, kas pasliktina to, kādos apstākļus tie darbojas un konkurē ar citiem tādās jomās kā finanses (īpaši pašu kapitāls), pētījumi, inovācijas un vide. Piemēram, aptuveni 21 % MVU norāda, ka finansējuma saņemšana ir problēma[6], un daudzās dalībvalstīs šis procents mikrouzņēmumiem ir augstāks. Arī mazākam skaitam Eiropas MVU ir sekmes inovācijās, salīdzinot ar lielajiem uzņēmumiem. Situāciju pasliktina strukturālas grūtības, piemēram, trūkst vadības un tehniskās prasmes un valsts līmenī darba tirgus joprojām ir neelastīgs.

Nepaisant šios vilčių teikiančios pažangos, ES tebereikia imtis įvairių priemonių, kurios padėtų pasinaudoti visomis MVĮ galimybėmis[5]. Apskritai, palyginti su JAV MVĮ, ES mažųjų ir vidutinių įmonių produktyvumas vis dar mažesnis ir didėja lėčiau. JAV įmonės iki septintųjų veiklos metų vidutiniškai padidina darbuotojų skaičių 60 %, o Europoje šis rodiklis tesiekia 10–20 %. MVĮ tebesusiduria su rinkos nepakankamumu, kenkiančiu jų veiklos sąlygoms ir galimybėms konkuruoti su kitais finansų (ypač rizikos kapitalo), mokslinių tyrimų, naujovių ir aplinkosaugos sričių veikėjais. Pavyzdžiui, apie 21 % MVĮ (ir dar daugiau labai mažų įmonių daugelyje valstybių narių) nurodo, kad viena iš problemų, su kuriomis joms tenka susidurt, – tai sunkumai gauti finansavimą[6]. Be to, palyginti su didelėmis įmonėmis, Europoje mažiau naujoves sėkmingai diegiančių MVĮ. Padėtį dar labiau sunkina struktūrinės problemos, kaip antai nepakankami valdymo ir techniniai įgūdžiai bei išlikę nacionalinių darbo rinkų suvaržymai.

MVU lomu Eiropas ekonomikā atkārtoti atzīst augstākajā politiskajā līmenī. Eiropadome 2008. gada martā izteica spēcīgu atbalstu iniciatīvai turpmāk stiprināt MVU ilgspējīgu izaugsmi un konkurētspēju, ko nosauca par Eiropas Mazās uzņēmējdarbības aktu " Small Business Act " ( SBA ) un pieprasīja tā nekavējošu pieņemšanu. Vienotā tirgus pārskats[7] arī izvirza vajadzību pēc turpmākām iniciatīvām, kas vienoto tirgu labāk piemērotu mūsdienu MVU vajadzībām, lai sasniegtu labākus rezultātus un iegūtu vairāk priekšrocību. Pēdējais, bet ne mazāk svarīgais ir sabiedriskā uzklausīšana un apspriešana tīmeklī, ko veica, SBA sagatavošanai[8], un tā apstiprināja, ka vajadzīga spēcīga politiska iniciatīva, kas pilnībā atraisīs Eiropas MVU potenciālu. Tāpēc Komisija ir veikusi šos noteiktus pasākumus, iesniedzot Eiropas " Small Business Act " ( SBA ).

MVĮ vaidmuo Europos ekonomikoje ne kartą pripažintas aukščiausiu politiniu lygmeniu. 2008 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba išreiškė tvirtą paramą tolesnio MVĮ tvaraus augimo ir konkurencingumo stiprinimo iniciatyvai Europos „Small Business Act“ (toliau – iniciatyva SBA, liet . „Smulkaus verslo aktas“) ir reikalavo, kad ši iniciatyva būtų kuo greičiau priimta. Bendrosios rinkos apžvalgoje[7] taip pat nurodyta, kad, norint gauti geresnių rezultatų ir didesnės naudos, būtina imtis tolesnių iniciatyvų, kuriomis bendroji rinka būtų geriau priderinta prie dabartinių MVĮ poreikių. Galiausiai (bet tai ne mažiau svarbu), rengiant iniciatyvą SBA[8] buvo konsultuotasi su visuomene (viešai ir internetu) ir šios konsultacijos patvirtino, kad būtina visapusiška politinė iniciatyva, kuri padėtų pasinaudoti visu Europos MVĮ potencialu. Todėl Komisija nusprendė tvirtai žengti į priekį ir pateikė Europos iniciatyvą „Small Business Act“ (SBA).

3. TāLEJOšAS MVU POLITIKAS VIRZīšANA: EIROPAS MAZāS UZņēMēJDARBīBAS AKTS " SMALL BUSINESS ACT " ( SBA )

3. ĮGYVENDINANT PLATAUS UžMOJO MVĮ POLITIKOS DARBOTVARKę: EUROPOS INICIATYVA „SMALL BUSINESS ACT“ (SBA)

Eiropas SBA pamatā ir pārliecība, ka labākās iespējamās sistēmas izveide MVU apstākļiem pirmām kārtām un visvairāk ir atkarīga no tā, vai sabiedrība atzīst uzņēmējus. Vispārīgā sabiedrības attieksme var likt cilvēkiem sava uzņēmuma veidošanas iespēju apsvērt kā pievilcīgu un atzīt, ka MVU dod ievērojamu ieguldījumu nodarbinātības un ekonomiskās labklājības izaugsmē. Tāpēc ES jāmaina attieksme pret uzņēmēju lomu un riska uzņemšanos, kas ir MVU labvēlīgas vides izveidošanas galvenais nosacījums. Politiskajiem vadītājiem un plašsaziņas līdzekļiem jāapsveic uzņēmēji un ar tiem saistītā gatavība uzņemties risku un tiem jāsaņem administratīvs atbalsts. Labvēlība MVU jāpadara par pamatpolitiku, kas balstās uz pārliecību, ka noteikumiem jārespektē lielākā daļa to, uz kuriem tie attiecas: princips “Vispirms domāt par mazākajiem”.

Europos iniciatyva SBA pagrįsta įsitikinimu, kad norint sudaryti geriausias įmanomas bendras sąlygas MVĮ, visų pirma būtina, kad visuomenė pripažintų verslininkų svarbą. Visuomenėje turėtų susiklostyti tokia atmosfera, kad atskiri asmenys imtų svarstyti apie galimybę imtis savo verslo kaip apie patrauklią perspektyvą ir pripažintų, jog MVĮ labai padeda kurti naujas darbo vietas ir klestinčią ekonomiką. Todėl tam, kad būtų galima sudaryti MVĮ palankias sąlygas, ES turės pasikeisti požiūris į verslininkų vaidmenį ir riziką: politiniai vadovai ir žiniasklaida turėtų pritarti verslumui ir susijusiam pasirengimui prisiimti riziką, o valstybių narių administracinės institucijos turėtų tokias iniciatyvas remti. Palankios sąlygos MVĮ turėtų būti įtrauktos į visas politikos sritis, remiantis įsitikinimu, kad taisyklės turi būti priderintos prie jas taikančiųjų daugumos: vadinamasis principas „Visų pirma galvokime apie mažuosius“.

Tāpēc “Small Business Act” mērķis ir uzlabot vispārējo politisko pieeju uzņēmējdarbībai, politikas veidošanā no regulas līdz valsts dienestiem neatgriezeniski nostiprināt principu “Vispirms domāt par mazākajiem” un veicināt MVU izaugsmi, palīdzot risināt atlikušās problēmas, kas traucē to attīstībai.

Todėl iniciatyva „Small Business Act“ siekiama tobulinti bendrą politinį požiūrį į verslumą, politikos formavimo procese – nuo taisyklių priėmimo iki viešųjų paslaugų – visiems laikams įtvirtinant principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, skatinti MVĮ augimą, padedant joms įveikti likusias vystymosi kliūtis.

SBA pamatots uz Komisijas un dalībvalstu politikas sasniegumiem, rada jauno politikas sistēmu, kas apvieno esošos uzņēmumu politikas instrumentus un īpaši pamatojas uz Eiropas Mazo uzņēmumu hartas un Mūsdienīgas MVU politikas. Lai īstenotu šo tālejošo politiku, Komisija iesaka veidot patiesu politisku partnerību ES un dalībvalstu starpā, kas ievēro subsidiaritātes un proporcionalitātes principu.

Iniciatyva SBA pagrįsta Komisijos ir valstybių narių politiniais laimėjimais ir ja kuriama nauja politinė sistema, kurioje būtų integruotos turimos įmonių politikos priemonės bei visų pirma remiamasi Europos mažųjų įmonių chartijos bei Šiuolaikiškos MVĮ politikos nuostatomis. Šiai plataus užmojo politinei darbotvarkei įgyvendinti Komisija siūlo unikalią ES ir valstybių narių politinę partnerystę, grindžiamą subsidiarumo ir proporcingumo principais.

Simboliskais nosaukums „akts”, kas dots šai iniciatīvai, uzsver politisko gribu atzīt MVU svarīgo lomu ES ekonomikā un pirmo reizi izveidot visaptverošu politikas sistēmu ES un dalībvalstīs, izmantojot:

Simboliniu šios iniciatyvos pavadinimu pabrėžiama politinė valia pripažinti esminį MVĮ vaidmenį ES ekonomikoje ir pirmą kartą nustatyti visapusišką ES ir jos valstybių narių politikos sistemą, parengiant:

- 10 principu kopumu, kas vada politikas koncepciju un īstenošanu ES un dalībvalstu līmenī. Šie principi, kas sīkāk pārrunāti 4. nodaļā, ir būtiski, lai ES līmenī pievienotu vērtību, sniegtu vienādas iespējas MVU un uzlabotu tiesisko un administratīvo vidi visā ES:

- 10 principų, skirtų vadovautis kuriant ir įgyvendinant įvairias politikos nuostatas ES ir valstybių narių lygmenimis. Šie principai išdėstyti toliau (išsamiau apibūdinti 4 skyriuje) ir skirti ES lygmeniu suteikti papildomos naudos, kurti vienodas sąlygas visoms MVĮ ir tobulinti teisines bei administracines sąlygas visoje ES:

I. Radīt vidi, kurā uzņēmēji un ģimenes uzņēmumi var attīstīties un uzņēmējdarbība tiek atalgota.

I Sudaryti tokias sąlygas, kuriomis verslininkai ir šeimoms priklausančios įmonės galėtų klestėti, o verslumas būtų atlygintas.

II. Nodrošināt, lai godīgi uzņēmēji, kas ir bankrotējuši, ātri varētu izmantot otro iespēju.

II Užtikrinti, kad sąžiningiems verslininkams, patyrusiems bankrotą, netrukus būtų suteikta naujų galimybių.

III. Noteikumus izstrādāt saskaņā ar principu “Vispirms domāt par mazākajiem”.

III Parengti principu „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ pagrįstas taisykles.

IV. Valsts iestādes padarīt atsaucīgas MVU vajadzībām.

IV Raginti valstybės administracines institucijas, kad jos neliktų abejingos MVĮ poreikiams.

V. Valsts politikas instrumentus pielāgot MVU vajadzībām: atvieglot MVU dalību valsts iepirkuma procedūrā un labāk izmantot valsts atbalsta MVU iespējas.

V Pritaikyti valstybės politikos priemones prie MVĮ poreikių: lengvinti MVĮ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir tikslingiau taikyti valstybės pagalbos priemones MVĮ.

VI. Atvieglot MVU pieeju finansējumam un attīstīt tiesisko un uzņēmējdarbības vidi, kas atbalsta laicīgi veiktus maksājumus komerciālos darījumos.

VI Sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir sukurti tokią teisinę bei verslo aplinką, kad mokėjimai pagal komercinius sandorius būtų atliekami laiku.

VII. Palīdzēt MVU izmantot iespējas, ko dod vienotais tirgus.

VII. Padėti MVĮ labiau naudotis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis.

VIII. Veicināt MVU prasmju uzlabošanu un visa veida inovācijas.

VIII Skatinti įgūdžių tobulinimą MVĮ ir įvairaus pobūdžio naujoves.

IX. Ļaut MVU vides problēmas pārvērst par iespējām.

IX Sudaryti MVĮ sąlygas paversti aplinkos problemas galimybėmis.

X. Rosināt un atbalstīt MVU, lai tie izmantotu tirgus izaugsmes priekšrocības.

X Raginti MVĮ pasinaudoti augančių rinkų teikiamomis galimybėmis ir jas remti.

- jaunu tiesību aktu projektu priekšlikumi, kam pamatā ir princips “Vispirms domāt par mazākajiem”:

- Naujų teisės aktų pasiūlymus, kuriuose vadovaujamasi principu „Visų pirma galvokime apie mažuosius“:

- Vispārīga grupālā atbrīvojuma regula par valsts atbalstu (GBER)

- Bendras valstybės pagalbos bendrosios išimties reglamentas (angl. GBER)

Šī regula, ko drīz pieņems, atbrīvos no iepriekšējas ziņošanas tās valsts atbalsta kategorijas, uz kurām jau attiecas spēkā esošās regulas jomā par atbalstu MVU, par apmācību, nodarbinātību, pētniecību un attīstību un reģionālo atbalstu un, iespējams, vēl citas atbalsta kategorijas. Jaunā regula vienkāršos un harmonizēs spēkā esošos noteikumus par MVU un palielinās investīciju atbalsta intensitāti MVU.

Šis reglamentas bus netrukus priimtas ir juo kai kurių rūšių valstybės pagalbai (galbūt ir tam tikrų naujų kategorijų pagalba), kuriai taikomi galiojantys MVĮ, mokymui, užimtumui, moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai bei regioninei pagalbai skirti reglamentai, bus netaikomas išankstinio pranešimo reikalavimas. Naujuoju reglamentu MVĮ taikomos taisyklės bus supaprastintos bei suderintos ir padidintas investicinės pagalbos MVĮ intensyvumas.

- Regula par Eiropas privātā uzņēmuma statūti (EPU)

- Reglamentas, kuriuo nustatomas Europos privačios bendrovės statutas (EPBS)

Šī regula nosaka statūtus tādam EPU, ko visās dalībvalstīs var izveidot un vadīt saskaņā ar vienotiem principiem. Komisija piedāvās arī vajadzīgos grozījumu priekšlikumus, lai nodrošinātu, ka šis jaunā tipa uzņēmums var izmantot priekšrocības, kuras rada spēkā esošā direktīva par uzņēmuma ienākuma nodokli.

Šiuo reglamentu nustatomas Europos privačių bendrovių, kurias galima įkurti ir jomis naudotis pagal vienodus principus visose valstybėse narėse, statutas. Be to, Komisija pateiks reikiamus pasiūlymus iš dalies keisti teisės aktus, siekdama užtikrinti, kad šios naujos formos bendrovėms būtų taikomos galiojančios įmonių mokesčių direktyvos.

- Direktīva par samazinātu PVN likmi

- Direktyva dėl lengvatinių PVM tarifų

Šī direktīva, ko drīz iesniegs, dos dalībvalstīm iespēju piemērot samazinātas PVN likmes galvenokārt vietēji sniegtiem pakalpojumiem, kurus visvairāk sniedz MVU.

Šia direktyva, kurios pasiūlymas bus netrukus pateiktas, valstybėms narėms bus suteikta galimybė taikyti lengvatinius PVM tarifus, daugiausiai vietoje teikiamoms paslaugoms, kurias paprastai teikia MVĮ.

Turklāt kā SBA daļa tiek gatavoti šādi projekti:

Be to, įgyvendinant iniciatyvą SBA bus parengti šie pasiūlymai:

- tiesību akta projekts lai turpmāk modernizētu, vienkāršotu un harmonizētu spēkā esošos noteikumus par PVN iekasēšanu, kas atvieglotu administratīvo slogu uzņēmumiem;

- teisės akto pasiūlymas dėl tolesnio galiojančių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių modernizavimo, paprastinimo ir derinimo, siekiant mažinti įmonėms tenkančią naštą,

- Direktīvas 2000/35/EK par maksājumu kavējumiem grozījums ar mērķi nodrošināt, lai MVU laicīgi saņemtu maksu par visiem komercdarījumiem.

- pasiūlymas iš dalies keisti Direktyvą 2000/35/EB dėl pavėluotų mokėjimų, siekiant užtikrinti, kad MVĮ būtų laiku sumokėta už visus komercinius sandorius.

- Jaunas politikas pasākumu kopums, kas īstenos minētos 10 principus atbilstoši MVU vajadzībām Kopienas un dalībvalstu līmenī.

- Naujas politines priemones, kuriomis būtų įgyvendinti minėti 10 principų, atsižvelgiant į MVĮ poreikius tiek Bendrijos, tiek valstybių narių lygmenimis.

4. PRINCIPU PāRVēRšANA PAR POLITISKU RīCīBU

4. NUO PRINCIPų IKI POLITINIų VEIKSMų

I. ES un dalībvalstīm jārada vide, kurā uzņēmēji un ģimenes uzņēmumi var attīstīties un uzņēmējdarbība tiek atalgota.

I ES ir valstybės narės turėtų sudaryti tokias sąlygas, kuriomis verslininkai ir šeimoms priklausančios įmonės galėtų klestėti, o verslumas būtų atlygintas.

Tām labāk jārūpējas par nākamajiem uzņēmējiem, īpaši, atbalstot interesi par uzņēmējdarbību un talantu, īpaši starp jauniešiem un sievietēm, un vienkāršojot komercdarījumu nosacījumus.

Jos turėtų labiau rūpintis būsimais verslininkais, visų pirma skatindamos domėjimąsi verslu ir atitinkamus gebėjimus, ypač jaunimo ir moterų, ir paprastindamos verslo perdavimo sąlygas.

Flash Eurobarometer[9] 2007. gada aptauja par attieksmi pret uzņēmējdarbību rāda, ka 45 % eiropiešu dotu priekšroku pašnodarbinātībai, salīdzinot ASV tie ir 61 %. Tas nav mainījies daudzus gadus. Cilvēkiem Eiropā vairāk jāapzinās, ka pašnodarbinātība, iespējams, ir pievilcīgs karjeras variants un tiem jāsniedz vajadzīgās prasmes, lai plānus pārvērstu par sekmīgiem uzņēmumiem.

2007 m. apklausos Flash Eurobarometer[9] dėl verslumu pagrįstos mąstysenos duomenimis, 45 % europiečių norėtų dirbti savarankiškai, palyginti su 61 % JAV. Ši padėtis daug metų nesikeičia. Europos gyventojams reikia daugiau informacijos, įtikinančios, kad savisamda – patraukli karjeros galimybė, ir įgūdžių, būtinų norint siekius paversti sėkmingai veikiančiomis įmonėmis.

Izglītības sistēma un īpaši skolu mācību plāns nepievērš pietiekošu uzmanību uzņēmējdarbībai un nesniedz uzņēmējam vajadzīgās pamatprasmes. Bērni, jau izglītību sākot, var iemācīties augstu vērtēt uzņēmējdarbību.

Švietimo sistemoje, ypač mokyklų mokomųjų dalykų programose, neskiriama pakankamai dėmesio verslumui ir neugdomi pagrindiniai verslininkams būtini įgūdžiai. Vaikai nuo pat mokslų pradžios gali mokytis vertinti verslumą.

Tā kā lēš, ka 6 miljoni mazo uzņēmumu īpašnieku nākošo desmit gadu laikā pensionēsies, tad Eiropa nevar atļauties risku zaudēt šos uzņēmumus tikai dēļ grūtībām nodot uzņēmumu un tradicionālā ģimenes uzņēmuma lomas neizpratnes dēļ. Lielāka skaita uzņēmumu nodošana nekavējoši pozitīvi ietekmētu Eiropas ekonomiku. Veiksmīga uzņēmuma nodošana saglabā vidēji vairāk darbavietu nekā rada jaunizveidotie uzņēmumi. Uzņēmumu nodošanai tāpēc jāsniedz tāds pat atbalsts kā jauna uzņēmuma izveidei. MVU un jo sevišķi ģimenes uzņēmumu, tiem raksturīgās vietējās bāzes, sociāli atbildīgās attieksmes un spējas apvienot tradīcijas ar inovāciju īpašās lomas atzīšana pasvītro uzņēmumu un ar tiem saistīto prasmju nodošanas vienkāršošanas nozīmi.

Manoma, kad per artimiausius 10 metų į pensiją išeis apie 6 mln. mažųjų įmonių savininkų, todėl Europa negali rizikuoti prarasti šias įmones tik dėl verslo perdavimo sunkumų ir nepakankamai vertinamo tradicinio šeimoms priklausančių įmonių vaidmens. Europos ekonomika iš karto pajustų teigiamą didesnio perduodamų įmonių skaičiaus poveikį: sėkmingai perdavus verslą vidutiniškai išsaugoma daugiau darbo vietų, nei sukuriama įkuriant naujas įmones. Todėl verslo perdavimas turėtų būti remiamas taip pat kaip ir naujų įmonių kūrimas. Pripažįstant, kad MVĮ, ir ypač šeimoms priklausančioms įmonėms, tenka svarbus vaidmuo, kad jos paprastai veikia vietos lygmeniu, vadovaudamosi visuomeniškai atsakingu požiūriu, ir gali derinti tradicijas bei naujoves, pabrėžiama, kad labai svarbu nustatyti paprastesnes verslo ir su juo susijusių įgūdžių perdavimo sąlygas.

Labāk jāizmanto uzņēmējdarbības potenciāls. Uzņēmējdarbībā ilgstoši pastāv dzimumu noteiktas atšķirības, kā rezultātā sieviešu - uzņēmēju ir mazāk. Turklāt paliek neizmantots imigrantu uzņēmējdarbības potenciāls[10].

Reikia skirti daugiau dėmesio neatskleistoms verslo galimybėms. Šioje srityje vis dar didelė lyčių nelygybė, todėl Europoje mažiau moterų verslininkių. Be to, nesinaudojama imigrantų verslumo potencialu[10].

Beidzot, SBA jāuzskata kā iespēja uzņēmējiem pašiem dot ieguldījumu labākas uzņēmējdarbības vides radīšanā, paplašinot sadarbību un tīklus, vairāk izmantojot MVU, īpaši ģimenes uzņēmumu, kā nozīmīgu apmācības vietu uzņēmējdarbībā potenciālu un rīkojoties sociāli atbildīgi.

Galiausiai iniciatyvą SBA taip pat reikėtų vertinti kaip patiems verslininkams suteikiamą galimybę prisidėti prie geresnių verslo sąlygų kūrimo, glaudžiau bendradarbiaujant ir kuriant tinklus, labiau naudojantis visomis MVĮ, ypač šeimoms priklausančių įmonių, galimybėmis, susijusias su verslumo įgūdžių ugdymu, bei grindžiant veiklą visuomeniškai atsakingu požiūriu.

Īstenojot šo principu praksē:

Kad šis principas būtų įgyvendinamas praktiškai,

Komisija veicina uzņēmējdarbības kultūru un atvieglo labākās prakses apmaiņu uzņēmumu izglītībā, sāk “Eiropas MVU nedēļu” 2009. gadā, kura apvienos daudzus kampaņveida pasākumus, kas notiks visā Eiropā, 2008. gadā sāk iniciatīvu “Erasmus jaunajiem uzņēmējiem”, kuras mērķis ir veicināt pieredzes apmaiņu un apmācību, dodot iesācējiem uzņēmējiem iespēju mācīties no pieredzes bagātiem uzņēmējiem citās valstīs un uzlabot valodas prasmes, izveido uzņēmēju – sieviešu vēstnieku ES tīklu, veicinās darbaudzināšanas shēmas, lai iedvesmotu sievietes dibināt savu uzņēmumu un popularizētu uzņēmējdarbību starp sievietēm, kuras pabeigušas universitātes. |

Komisija: skatina verslumo kultūrą ir padeda keistis geriausia verslo srities švietimo patirtimi; 2009 m. rengs „Europos MVĮ savaitę“, per kurią visoje Europoje bus organizuota daug kampanijų pobūdžio renginių; 2008 m. pradeda įgyvendinti iniciatyvą „Erasmus programa jauniesiems verslininkams“, kuria siekiama skatinti keitimąsi patirtimi, rengti mokymus ir suteikti pradedantiesiems verslininkams galimybių mokytis iš patyrusių vietos verslininkų bei tobulinti kalbų įgūdžius; sukurs ES verslininkių atstovių tinklą, rems kuravimo programas, skatinančias moteris kurti savo įmones ir rems aukštąjį išsilavinimą įgijusių moterų verslumą. |

Dalībvalstis tiek aicinātas: stimulēt radošu un uzņēmējam raksturīgu domāšanas veidu jauniešu vidū, ieviešot uzņēmējdarbību kā svarīgu priekšmetu skolu mācību programmās, īpaši vispārējās vidusskolās un nodrošinot, ka to pareizi atspoguļo mācību materiālos, nodrošināt, lai uzņēmējdarbības nozīmi pareizi atspoguļotu skolotāju apmācībā, izveidot sadarbību ar uzņēmējiem, lai attīstītu uzņēmējdarbības visu līmeņu izglītības sistemātisku stratēģiju, nodrošināt, lai aplikšana ar nodokļiem (īpaši dāvinājuma nodoklis, dividenžu aplikšana ar nodokli un īpašuma nodoklis) nevajadzīgi nekavētu uzņēmumu nodošanu, īstenot nododamo uzņēmumu un iespējamo jauno īpašnieku meklēšanas shēmas, nodrošināt darbaudzināšanu un atbalstu uzņēmumu nodošanai, nodrošināt darbaudzināšanu un atbalstu uzņēmējām sievietēm, nodrošināt darbaudzināšanu un atbalstu imigrantiem, kuri vēlas kļūt par uzņēmējiem. |

Valstybės narės raginamos: skatinti naujovėmis ir verslumu grindžiamą jaunimo mąstyseną, įtraukiant verslumą į pagrindinių mokomųjų dalykų programą, ypač vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose, ir užtikrinti, kad mokomoji medžiaga atitiktų šį principą; užtikrinti, kad mokant mokytojus būtų skiriamas reikiamas dėmesys verslumo svarbai; stiprinti bendradarbiavimą su verslo bendruomene, siekiant kurti sistemines verslumo ugdymo visais lygmenimis strategijas; užtikrinti, kad mokesčių sistema (visų pirma dovanų mokestis, dividendų mokesčiai ir turto mokestis) nesudarytų netinkamų kliūčių verslui perduoti; parengti ir įgyvendinti programas, pagal kurias perduodamam verslui būtų galima rasti naujus savininkus; kuruoti ir remti verslo perdavimą; kuruoti ir remti verslininkes; kuruoti ir remti imigrantus, norinčius tapti verslininkais. |

- II. Dalībvalstīm jānodrošina, lai godīgi uzņēmēji, kas ir bankrotējuši, ātri varētu izmantot otro iespēju

- II Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad sąžiningiems verslininkams, patyrusiems bankrotą, netrukus būtų suteikta naujų galimybių.

No uzņēmumu slēgšanas iemesliem bankrots ir apmēram 15 % gadījumu. Vidēji apmēram 700 000 MVU un apmēram 2,8 miljonus darbavietu visā Eiropā katru gadu skar bankrots[11]. ES vēl pastāv aizspriedumi attiecībā uz neveiksmīgu uzņēmējdarbību un sabiedrība pietiekami nenovērtē otro reizi uzņēmumu veidojošo uzņēmēju potenciālu. Pašlaik 47 % eiropiešu vilcinātos dot pasūtījumu uzņēmumam, kas agrāk cietis neveiksmi. Vienlaikus jauna uzņēmuma sākšanu apgrūtina garas bankrota procedūras. Vidēji laiks, kas vajadzīgs bankrota pabeigšanai, ES svārstās no 4 mēnešiem līdz 9 gadiem.

Apie 15 % visų bendrovių nutraukia veiklą dėl bankroto. Vidutiniškai kasmet paveikiama apie 700 000 MVĮ ir apie 2,8 mln. darbo vietų visoje Europoje[11]. ES vis dar aktualios dėl žlugusio verslo atsiradusio nepasitikėjimo problemos, o visuomenė nepakankami vertina iš naujo verslą pradedančių verslininkų galimybes. Šiandien 47 % europiečių nenorėtų naudotis anksčiau žlugusio verslo paslaugomis. Be to, pradėti iš naujo sudėtinga dėl ištęstų bankroto procedūrų. Vidutiniškai bankroto bylos ES užtrunka nuo 4 mėnesių iki 9 metų.

Īstenojot šo principu praksē

Kad šis principas būtų įgyvendinamas praktiškai,

Komisija turpina veicināt otrās iespējas politiku, atvieglojot labākās prakses apmaiņu starp dalībvalstīm. Dalībvalstis tiek aicinātas popularizēt pozitīvu sabiedrības attieksmi pret uzņēmējiem, kas sāk no jauna, piemēram, izmantojot sabiedrības informēšanas kampaņas, izvirzīt mērķi neļaunprātīgas maksātnespējas gadījumā pabeigt uzņēmuma slēgšanas juridiskās procedūras gada laikā, nodrošināt, lai attieksme pret otrreiz sākošajiem uzņēmējiem būtu tāda pati kā pret jaunajiem uzņēmējiem, ieskaitot atbalsta programmas. |

Komisija: toliau rems politiką, kuria skatinama pradėti verslą iš naujo, sudarydama valstybėms narėms palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi. Valstybės narės raginamos: remti teigiamą visuomenės požiūrį į naujas galimybes sunkumų patyrusiems verslininkams, pvz., rengti visuomenės informavimo kampanijas; padėti per vienus metus užbaigti visas teisines įmonės likvidavimo procedūras, jei ji likviduojama ne dėl tyčinio bankroto; užtikrinti, kad iš naujo pradedantiems verslininkams būtų sudaromos tokios pat sąlygos kaip ir naujokams, įskaitant atitinkamas paramos programas. |

- III. ES un dalībvalstīm jāizstrādā noteikumi saskaņā ar principu ”Vispirms domāt par mazākajiem”, likumdošanā ņemot vērā MVU īpatnības, un jāvienkāršo pašreizējais regulējums.

- III ES ir valstybės narės turėtų rengti taisykles, pagrįstas principu „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, rengdamos teisės aktus atsižvelgti į MVĮ ypatybes ir supaprastinti galiojančią reglamentavimo sistemą.

Vissmagākais slogs, par ko ziņo MVU, ir administratīvo noteikumu ievērošana. Tiešām, MVU uzlikts nesamērīgs tiesiskais un administratīvais slogs salīdzinājumā ar lielajiem uzņēmumiem. Lēš, ka gadījumā, kur liels uzņēmums, izpildot normatīvo pienākumu, iztērē vienu euro uz darbinieku, mazam uzņēmumam var būt jāiztērē vidēji līdz 10 euro[12]. ES 36 % MVU ziņo, ka pēdējo divu gadu laikā birokrātija ir traucējusi to uzņēmējdarbību.

MVĮ nurodo, kad labiausiai jas varžo įvairūs administraciniai reikalavimai. Iš tiesų MVĮ, palyginti su didesnėmis įmonėmis, tenka neproporcingai didelė reglamentavimo ir administracinė našta. Apskaičiuota, kad didelė bendrovė dėl administracinių prievolių išleidžia po 1 EUR darbuotojui, o maža įmonė kartais priversta mokėti iki 10 EUR[12]. 36 % ES MVĮ nurodė, kad per pastaruosius dvejus metus biurokratiniai reikalavimai varžė jų veiklą.

Īstenojot šo principu praksē:

Kad šis principas būtų įgyvendinamas praktiškai,

Lai turpmāk regulācija atbilstu principam „Vispirms domāt par mazākajiem”, Komisija: stiprina subsidiaritātes un proporcionalitātes principa piemērošanas protokola respektēšanas novērtējumu turpmākajās tiesību aktu un administratīvajās iniciatīvās, ja praktiski iespējams, noteiks to regulu un lēmumu spēkā stāšanās vienotus sākuma datumus, kuras ietekmē uzņēmumus un katru gadu publicēs paziņojumu par šādu tiesību aktu stāšanos spēkā. Komisija apņemas un dalībvalstis tiek aicinātas: nodrošināt, lai politikas rezultātus sasniegtu ar minimāliem izdevumiem un slogu uzņēmumiem, ieskaitot sarežģītus/instrumentus, piemēram, savstarpēju atzīšanu un pašregulāciju vai kopregulāciju, lai sasniegtu politikas mērķus, stingri vērtēt turpmāko tiesību aktu un administratīvo iniciatīvu ietekmi uz MVU („MVU tests”) un , izstrādājot priekšlikumus, ņemt vērā attiecīgos rezultātus, apspriesties ar ieinteresētajām personām, ieskaitot MVU organizācijas, vismaz 8 nedēļas pirms katra tiesiska vai administratīva priekšlikuma iesniegšanas, kas ietekmē uzņēmumus, izmantot īpašus pasākumus mazajiem un mikrouzņēmumiem, piemēram, atkāpes, pārejas periodus un izņēmumus, īpaši no prasībām par informāciju vai paziņošanu un, ja vajadzīgs, citas speciālas pieejas. Dalībvalstis tiek aicinātas: izskatīt, cik lietderīgi ir ieviest vienotus datumus un katru gadu ziņot par tiesību aktu stāšanos spēkā, izmantot nosacījumu elastīgumu attiecībā uz MVU, kad īsteno ES tiesību aktus, un izvairīties no „pārpilnības” noteikumu īstenošanā. Lai uzlabotu regulācijas vidi saskaņā ar principu „Vispirms domāt par mazākajiem”, Komisija: iesniegs priekšlikumus, kas mazina administratīvo slogu uzņēmumiem, kuri vajadzīgi, lai sasniegtu ES mērķi līdz 2012. gadam samazināt slogu par 25 %, līdz 2008. gada beigām pabeigs pilnīgu acquis pārbaudi un rezultātus ietvert atjaunotajā pastāvīgajā vienkāršošanas programmā, ko jāiesniedz 2009. gada sākumā. Īpašu uzmanību pievērsīs tādu priekšlikumu atrašanai, kuri var vienkāršot tiesību aktus MVU labā, konkrēti ieskaitot likumu par uzņēmējdarbību. Dalībvalstis tiek aicinātas: kur tas vēl nav izdarīts, nospraust mērķus, kas ir samērojami ar apņemšanos ES līmenī līdz 2012. gadam samazināt administratīvo slogu par 25 %, un tos īstenot, nodrošināt, ka ātri tiek pieņemts priekšlikums par Kopienas tiesību aktu administratīvā sloga mazināšanu, pieņemt Kopienas priekšlikumu, kas ļaus dalībvalstīm palielināt PVN reģistrācijas slieksni līdz EUR 100 000. |

Tam, kad ateityje taisyklės atitiktų principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, Komisija: atidžiau vertins, kaip laikomasi Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo taikymo būsimose teisinėse ir administracinėse iniciatyvose; kai tikslinga, nustatys vienodas verslui poveikį turinčių reglamentų ir sprendimų įsigaliojimo datas ir kasmet skelbs pranešimą dėl tokių teisės aktų įsigaliojimo. Komisija ketina, ir valstybės narės raginamos: užtikrinti, kad politikos rezultatų būtų pasiekta kuo mažesnėmis verslo sąnaudomis ir sukeliant kuo mažiau sunkumų, taip pat ir naudojant sumaniai suderintas priemones, pvz., bendro pripažinimo, savireguliavimo arba bendro reguliavimo, politikos tikslams siekti; išsamiai vertinti būsimų teisinių ir administracinių iniciatyvų, susijusių su MVĮ (atliekant vadinamąjį poveikio MVĮ tyrimą), poveikį ir atsižvelgti į jų rezultatus rengiant pasiūlymus; konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, taip pat ir MVĮ organizacijomis, ne trumpiau kaip 8 savaites prieš priimant bet kokį teisinį ar administracinį pasiūlymą, turintį poveikį įmonėms; taikyti konkrečias mažosioms ir labai mažoms įmonėms skirtas priemones, pvz., leidžiančias nukrypti nuostatas, pereinamuosius laikotarpius ir išimtis, visų pirma informacijos ar ataskaitų teikimo reikalavimų išimtis, ir prireikus kitus priderintus metodus, ir Valstybės narės raginamos: apsvarstyti, ar naudinga nustatyti vienodas teisės aktų įsigaliojimo datas ir kasmet skelbti pranešimus apie įsigaliojančius įstatymus; įgyvendinant ES teisės aktus MVĮ taikyti lanksčias nuostatas ir vengti perteklinio reglamentavimo. Siekiant tobulinti reglamentavimo sistemą ir atsižvelgti į principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, Komisija: pateiks visus pasiūlymus, kuriais siekiama mažinti verslo administracinę naštą tiek, kad iki 2012 m. būtų pasiektas ES nustatytas tikslas – sumažinti ją 25 %; iki 2008 m. pabaigos baigs visapusį acquis patikrinimą ir įtrauks rezultatus į atnaujintą tęstinę paprastinimo programą, kuri bus pristatyta 2009 m. pradžioje; stengsis nustatyti, kuriuos teisės aktų pasiūlymus galima supaprastinti taip, kad jie būtų naudingesni MVĮ, visų pirma bendrovių teisės srityje, ir Valstybės narės raginamos: nustatyti panašius tikslus, kaip ES lygmeniu nustatytas siekis iki 2012 m. sumažinti administracinę naštą 25 %, jei jos dar nėra tokių tikslų nustačiusios, ir juos įgyvendinti; užtikrinti, kad pasiūlymai, susiję su Bendrijos teisės aktų administracinės naštos mažinimu, būtų greitai priimami; priimti Komisijos pasiūlymą, pagal kurį valstybės narės galėtų padidinti PVM mokėtojų registracijos ribinį dydį iki 100 000 EUR. |

- IV. ES un dalībvalstīm jāveicina, lai valsts iestādes būtu atsaucīgas MVU vajadzībām, vienkāršojot MVU dzīvi tik, cik iespējams, īpaši veicinot e-pārvaldi un vienas pieturas aģentūras.

- IV ES ir valstybės narės turėtų raginti valstybės administracines institucijas, kad jos neliktų abejingos MVĮ poreikiams, siekdamos sudaryti joms kuo paprastesnes veiklos sąlygas, visų pirma remdamos e. vyriausybę ir „vieno langelio“ principu pagrįstus sprendimus.

Mūsdienīgas un atsaucīgas valsts iestādes var dot lielu ieguldījumu MVU izaugsmē un panākumos, taupot to laiku un naudu un tā atbrīvojot resursus inovācijām un darbavietu radīšanai. E-pārvalde un vienas pieturas aģentūras īpaši spēj palīdzēt uzlabot apkalpošanu un samazināt izdevumus.

Šiuolaikiškos ir neabejingos valstybės administracinės institucijos gali labai prisidėti prie sėkmingos MVĮ veiklos ir augimo, taupydamos jų laiką ir pinigus, nes taip MVĮ liktų išteklių naujovėms diegti ir naujoms darbo vietoms kurti. E. vyriausybė ir „vieno langelio“ principu pagrįsti sprendimai gali ypač padėti gerinti paslaugų kokybę ir mažinti sąnaudas.

Pakalpojumu direktīvas īstenošana vēl turpinās un tā atvieglos dzīvi MVU un liks dalībvalstīm izveidot vienas pieturas aģentūras, samazināt apstiprināšanas shēmu skaitu un atvieglot tās un atcelt šķēršļus pakalpojumu sniegšanas attīstībai. Tā arī piedāvās iespējas veikt vairāk nekā prasīts, lai paātrinātu uzņēmumu darbības uzsākšanu.

Šiuo metu tęsiasi Paslaugų direktyvos įgyvendinimas – tai padės lengvinti MVĮ veiklos sąlygas, nes pagal šią direktyvą reikalaujama, kad valstybės narės steigtų kontaktinius centrus, mažintų leidimų išdavimo sistemų skaičių ir jas paprastintų, naikintų normines kliūtis paslaugų plėtrai. Be to, direktyvoje paliktos galimybės spartinti naujos verslo veiklos kūrimąsi, sudarant palankesnes sąlygas, nei nustatyta jos reikalavimuose.

Īstenojot šo principu praksē

Kad šis principas būtų įgyvendinamas praktiškai,

Dalībvalstis tiek aicinātas samazināt dalībvalsts valsts iestāžu prasītās uzņēmumu reģistrācijas maksas līmeni, ņemot par paraugu ES veiksmīgākās valstis, turpināt darbu, lai laiku, kas vajadzīgs uzņēmuma izveidošanai, saīsinātu par vienu nedēļu, ja tas vēl nav sasniegts, paātrināt MVU komercdarbības sākumu, samazinot uzņēmējdarbības licenču un atļauju skaitu un tās vienkāršojot. Konkrētāk, dalībvalstis šo licenču un atļauju izsniegšanai var noteikt garāko termiņu, t.i., 1 mēnesi, izņemot gadījumus, ko attaisno nopietns risks cilvēkiem vai videi, atturēties pieprasīt MVU informāciju, kas iestādēm jau ir pieejama, izņemot, ja tā jāatjaunina, pārliecināties, ka mikrouzņēmumiem nepieprasa vairāk nekā vienu reizi trīs gados piedalīties statistikas pētījumos, par ko atbild valsts, reģiona vai vietējie statistikas biroji, ar nosacījumu, ja statistiskās un cita veida informācijas vajadzības nenosaka citādi, izveido kontaktpunktu, kur ieinteresētās personas var paziņot par noteikumiem un procedūrām, kuras, viņuprāt, ir nesamērīgas un/vai nevajadzīgi kavē MVU darbību, nodrošināt pilnīgu un laicīgu pakalpojumu direktīvas īstenošanu, ietverot vienas pieturas aģentūru izveidošanu, kur uzņēmumi elektroniskā veidā var iegūt visu attiecīgo informāciju un veikt visas vajadzīgās procedūras un formalitātes. |

valstybės narės raginamos: mažinti valstybių narių administracinių institucijų rinkliavas už įmonių registravimą, remiantis tų ES šalių, kuriose šie rodikliai geriausi, pavyzdžiu; toliau mažinti laiką, būtiną įmonei įsteigti, iki vienos savaitės, jei šis tikslas dar nepasiektas; spartinti MVĮ komercinės veiklos pradžią, mažinant verslo licencijų ir leidimų skaičių bei juos paprastinant. Pvz., valstybės narės galėtų nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėn. tokių licencijų ir leidimų išdavimo terminą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to galėtų kilti rimta grėsmė žmonėms ar aplinkai; neprašyti MVĮ informacijos, kurią administracinės institucijos jau turi, nebent ją reikėtų atnaujinti; užtikrinti, kad labai mažoms įmonėms nereikėtų dalyvauti statistinėse apklausose, rengiamose valstybės, regionų ar vietos statistikos tarnybų, dažniau nei kas trejus metus, jei tai nėra būtina dėl statistinės ar kitokios informacijos pobūdžio; įsteigti kontaktinį centrą, kuriam suinteresuotosios šalys galėtų perduoti informaciją apie taisykles ar procedūras, kurios, jų manymu, neproporcingos ir (arba) trukdo MVĮ veiklai, ir nėra būtinos; užtikrinti, kad Paslaugų direktyva būtų visiškai ir laiku įgyvendinta, taip pat ir įsteigiant kontaktinius centrus, per kuriuos įmonės elektroniniu būdu galėtų gauti visą reikiamą informaciją, atlikti visas būtinas procedūras ir formalumus. |

- V. ES un dalībvalstīm jāpiemēro valsts politikas instrumenti MVU vajadzībām. Tām jāizmanto L/labākās prakses kodekss, kas dod norādījumus līgumslēdzējām iestādēm par EK valsts pasūtījuma sistēmas izmantošanu, lai atvieglotu MVU dalību valsts iepirkuma procedūrās. Lai risinātu tirgus neveiksmes jautājumus, ar kādiem MVU saskaras visā savā darbībā, tiem labāk jāizmanto iespējas, ko sniedz noteikumi par Kopienas valsts atbalstu, lai atbalstītu uzņēmumu veidošanu un stimulētu MVU.

- V ES ir valstybės narės turėtų pritaikyti valstybės politikos priemones prie MVĮ poreikių. Jos turėtų taikyti Gerosios patirties kodeksą, kuriame perkančiosioms organizacijoms patariama, kaip taikyti EB viešųjų pirkimų sistemą, sudarant MVĮ palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Siekdamos spręsti rinkos nepakankamumo problemas, su kuriomis MVĮ tenka susidurti per visą veiklos ciklą, jos turėtų labiau naudotis Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių teikiamomis galimybėmis remti naujų įmonių steigimą ir skatinti MVĮ.

MVU saskaras ar šķēršļiem, piedaloties valsts iepirkuma tirgū, kas veido 16 % no ES IKP, bieži vien tāpēc, ka mazākie uzņēmumi nav informēti par iespējām un tos atbaida procedūras un valsts iestādēm var būt ērtāk piešķirt dažus līgumus lieliem uzņēmumiem ar zināmu vēsturi, nevis jauniem inovatīviem uzņēmumiem. Tomēr 2005. gadā 42 % valsts iepirkuma līgumu vērtības virs ES sliekšņa piešķīra MVU[13]. Tomēr arī turpmāk jāpieliek ievērojamas pūles, lai samazinātu palikušos šķēršļus MVU piekļuvei valsts iepirkuma tirgum, īpaši pazeminot prasības, kādas piešķiršanas procedūrā uzstāda līgumslēdzējas iestādes.

MVĮ susiduria su kliūtimis, dalyvaudamos viešųjų pirkimų rinkose, sudarančiose 16 % ES BVP, ir taip dažnai atsitinka todėl, kad mažesnės įmonės nežino apie galimybes ir (arba) jas gąsdina procedūros, o valdžios institucijoms paprasčiau sudaryti kai kurias sutartis su didelėmis įmonėmis, apie kurių veiklą žinoma daugiau, o ne su naujomis ir naujoviškomis bendrovėmis. Nepaisant šių aplinkybių, 2005 m. 42 % viešųjų pirkimų sutarčių, kurių vertė viršija ES ribinius dydžius, buvo sudaryta su MVĮ[13]. Tačiau būtina toliau dėti pastangas, mažinant likusias kliūtis MVĮ galimybėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir visų pirma paprastinti sutarčių sudarymo reikalavimus, kuriuos nustato perkančiosios organizacijos.

Valsts atbalsts var palīdzēt MVU visā to pastāvēšanas laikā. Pašlaik MVU izmanto tikai dažas no pieejamā valsts atbalsta priekšrocībām, jo piedāvātās atbalsta iespējas bieži netiek pilnībā izmantotas. Tam ir vairāki iemesli: pirmkārt, valsts iestādes ne vienmēr MVU labā izmanto visus atbalsta mehānismus, kādus atļauj Kopienas noteikumi; otrkārt, procesi MVU bieži ir pārāk gari un sarežģīti; un ,treškārt, MVU bieži trūkst informācijas par tiem pieejamām atbalsta shēmām.

Per visą MVĮ veiklos ciklą joms galima padėti valstybės pagalbos lėšomis. Šiuo metu tik nedaug MVĮ naudojasi valstybės pagalba, nes dažnai tokiomis galimybėmis nesugebama visiškai pasinaudoti. Ši padėtis susiklostė dėl daugelio priežasčių: pirma, valdžios institucijos ne visada taiko visas MVĮ naudingas paramos priemones, kurias gali taikyti pagal Bendrijos taisykles; antra, procesai dažnai pernelyg ilgi ir sudėtingi MVĮ; trečia, MVĮ dažnai neturi pakankamai informacijos apie joms taikomas programas.

Īstenojot šo principu praksē

Kad šis principas būtų įgyvendinamas praktiškai,

Komisija līgumslēdzējām iestādēm iesniegs brīvprātīgi pieņemtu labākās prakses kodeksu, lai veicinātu turpmāku/ iepirkumu paradumu maiņu. Tā dos norādījumus kā mazināt birokrātiju, uzlabot pārredzamību un informāciju un nodrošināt vienādas iespējas MVU, turpmāk atvieglos pieeju informācijai par iepirkuma iespējām, papildinot esošās ES tīmekļa vietnes, kas veltītas valsts iepirkumam, ar iniciatīvu sērijām, piemēram, paziņojumu par līgumiem, kas ir zem sliekšņa, papildus publicēšana, tiešsaistes instrumentu uzņēmējdarbības partneru meklēšanai, un palielina valsts iepirkuma prasību pārredzamību, publicēs norādījumus par valsts atbalstu MVU, lai popularizētu esošos atbalsta variantus. Dalībvalstis tiek aicinātas izveidot elektroniskus portālus, lai paplašinātu pieeju informācijai par valsts iepirkuma iespējām, kas ir zem ES sliekšņa, rosināt līgumslēdzējas iestādes, ja iespējams, sadalīt līgumus daļās un vairāk popularizēt iespējas kļūt par apakšuzņēmējiem, atgādināt līgumslēdzējām iestādēm to pienākumu izvairīties no nesamērīgām kvalifikācijas un finansiālajām prasībām, rosināt konstruktīvu dialogu un savstarpēju sapratni MVU un lielo uzņēmumu starpā, izmantojot tādus pasākumus, kā informēšana, apmācība, monitorings un labas prakses apmaiņa, valsts atbalsta politiku novirzīt uz MVU vajadzībām, ietverot labāk piemērotu pasākumu izstrādāšanu. |

Komisija: siekdama paskatinti pirkimų sistemų pokyčius pateiks savanoriškai taikomą Gerosios patirties kodeksą perkančiosioms organizacijoms. Šiame kodekse bus pateikta gairių, kaip mažinti biurokratizmą, didinti skaidrumą ir informuotumą bei užtikrinti vienodas sąlygas visoms MVĮ; toliau stengsis sudaryti palankesnes sąlygas gauti informacijos apie pirkimų galimybes, papildydama veikiančias viešiesiems pirkimams skirtas ES svetaines kitomis iniciatyvomis, pvz., galimybėmis skelbti pranešimus apie viešųjų pirkimų sutartis, sudaromas dėl nustatytų ribinių sumų neviršijančių sutarčių, tiesioginės prijungties režimu veikiančias verslo partnerių paieškos priemones, bei kitaip užtikrindama skaidresnius viešųjų pirkimų reikalavimus; paskelbs Valstybės pagalbos vadovą MVĮ (angl. Vademecum on State Aid for SMEs), siekdama plačiau skleisti informaciją apie galimybes gauti paramą. Valstybės narės raginamos: sukurti elektroninius portalus, kad su informacija apie viešųjų pirkimų, kurių vertė nesiekia ES nustatytų ribinių dydžių, galimybėmis galėtų susipažinti kuo daugiau įmonių; skatinti nacionalines perkančiąsias organizacijas, kai įmanoma, skirstyti sutartis dalimis ir labiau pabrėžti subrangos galimybes; priminti nacionalinėms perkančiosioms organizacijoms, kad jos privalo vengti neproporcingų kvalifikacinių ir finansinių reikalavimų; skatinti MVĮ ir didelių pirkėjų konstruktyvų dialogą ir tarpusavio supratimą, teikiant informaciją, rengiant mokymus, stebint bei keičiantis gerąja patirtimi; performuluoti valstybės pagalbos politiką, kad ji labiau atitiktų MVĮ poreikius, taip pat ir rengiant tikslingesnes priemones. |

- VI. ES un dalībvalstīm jāatvieglo MVU pieeja finansēm, īpaši riska kapitālam, mikrokredītam un mezanīnkapitālam, un jāizveido tiesiskā un uzņēmējdarbības vide, kas atbalsta laicīgi veiktus maksājumus komercdarījumos.

- VI ES ir valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, visų pirma rizikos kapitalą, mikrokreditus bei tarpinį finansavimą ir sukurti teisinę bei verslo aplinką, skatinančią laiku atsiskaityti už komercinius sandorius.

Pieeja atbilstošam finansējumam var radīt galvenās grūtības uzņēmējiem un MVU, kam bažu sarakstā tā ir nākošā pēc administratīvā sloga. Tā ir, neraugoties uz ES valsts atbalstu, piemēram, Konkurētspējas un Inovāciju pamatprogrammu ( CIP ), kas dod vairāk nekā 1 miljardu, lai atbalstītu MVU pieeju finansējumam, no kura ievērojamu summu pārvalda EIB grupa. Līdz 2013. gadam kohēzijas politika dos apmēram 27 miljardus, kas nepārprotami paredzēti MVU atbalstam. Apmēram 10 miljardus piesaistīs no finansēšanas pasākumiem, ietverot JEREMIE, un apmēram EUR 3,1 miljonu no pašu kapitāla. Eiropas Lauksaimniecības fonds lauku attīstībai arī atbalsta MVU, cita starpā popularizējot uzņēmējdarbību un veicinot lauku rajonu ekonomisko daudzveidību.

Sunkumai gauti tinkamą finansavimą dažnai tampa didele problema verslininkams ir MVĮ − tai antra pagal svarbą jų nurodoma problema po administracinės naštos. Sunkumų kyla nepaisant ES teikiamos viešosios paramos, pvz., remiantis Konkurencingumo ir inovacijų bendrąja programa (angl. CIP), pagal kurią skiriama daugiau kaip 1 mlrd. EUR remti MVĮ galimybes gauti finansavimą; didžioji šios sumos dalis skiriama per EIB grupę. Iki 2013 m. įgyvendinant sanglaudos politiką MVĮ remti bus skirta apie 27 mlrd. EUR. Apie 10 mlrd. EUR bus skirta taikant finansų inžinerijos priemones, taip pat ir JEREMIE, ir apie 3,1 mlrd. EUR − teikiant rizikos kapitalą. Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai taip pat remia MVĮ, be kitų dalykų, skatindamas verslumą ir didesnę kaimo vietovių ekonominę įvairovę.

Izvairīšanās no riska bieži liek investoriem un bankām atteikties no uzņēmumu finansēšanas to darbības sākumposmā un agrīnās izaugsmes stadijās. Iespējamās tirgus neveiksmes MVU finanšu nodrošināšanā jāuzrāda un jālabo, lai attīstītu Eiropas riska kapitāla tirgu, uzlabotu MVU pieeju mikrokredītam un mezanīnkapitālam un jāattīsta jauni produkti un pakalpojumi. Turklāt pieprasījuma jomā daudziem uzņēmējiem vajadzīgs padoms par alternatīviem finansēšanas veidiem raksturīgajām priekšrocībām un trūkumiem, un par to, kā izklāstīt savus ieguldījumu projektus iespējamajiem finansētājiem.

Dėl rizikos baimės investuotojai ir bankai nenoriai finansuoja verslą pradedančias ir ankstyvame verslo plėtros etape esančias įmones. Siekiant toliau plėsti Europos rizikos kapitalo rinkas, gerinti MVĮ galimybes gauti mikrokreditus ir tarpinį finansavimą bei kurti naujus produktus bei paslaugas, būtina nustatyti, koks rinkos nepakankamumas gali atsirasti finansuojant MVĮ, ir jį panaikinti. Be to, daugeliui verslininkų reikia patarimų dėl alternatyvių finansavimo būdų privalumų bei trūkumų ir žinių, kaip geriausiai pateikti investicijų projektus galimiems finansuotojams.

Turklāt MVU parasti ir vāja kapitāla ieguldījumu pozīcija, kuru vēl pasliktina tas, ka Eiropā parasti maksājumi tiek kavēti. Faktiski, atkarībā no valsts, MVU var būt jāgaida vidēji no 20 līdz 100 dienām, līdz kamēr to rēķinus apmaksā. Viens no četriem bankrotiem notiek maksājumu kavējumu dēļ. Tas izraisa 450 000 darbavietu un EUR 25 miljardu zaudējumu katru gadu.

Be to, MVĮ dažnai turi menkus nuosavus išteklius, o padėtį dar labiau blogina Europoje įsigalėjusi pavėluotų mokėjimų praktika. Iš tiesų, nelygu, kokia šalis, sąskaitų apmokėjimo MVĮ tenka laukti vidutiniškai nuo 20 iki 100 dienų. Vienu iš keturių atvejų pavėluoti mokėjimai tampa nemokumo priežastimi. Todėl kasmet prarandama apie 450 000 darbo vietų ir 25 mlrd. EUR.

Komisija piekrīt Eiropas Investīciju bankas grupas (EIB un EIF) novērtējumam, ka turpmāk jāuzlabo MVU pieeja finansējumam un tāpēc apsveic grupas centienus 2008. gadā modernizēt esošo piedāvājumu, vienkāršot izmantošanu un paplašināt izmantošanas jomu. Komisija silti apsveic EIB grupas nodibināto jauno “mikrofondu”, kura sākumkapitāls ir apmēram EUR 40 miljonu (no kuriem EUR 16 miljonu būs no EIB), lai atbalstītu Komisijas ārpus banku mikrofinanšu iestāžu jaunās mikrokredīta iniciatīvas sistēmu. Komisija arī izsaka atzinību EIB par tās plānu izveidot mazākajiem MVU paredzētu mezanīnkapitāla finansēšanas sistēmu un īpašus riska dalīšanas finanšu instrumentus ar komercbankām, kas pielāgoti ātri augošo inovatīvo MVU un uzņēmumu ar vidēji lielu kapitālu vajadzībām, kas risinās atklātās tirgus neveiksmes.

Komisija pritaria Europos investicijų banko grupės (EIB ir EIF) vertinimui, kad būtina toliau gerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, ir todėl ragina grupę imtis pastangų modernizuoti turimus produktus, paprastinti jų naudojimą ir 2008 m. pradėti juos naudoti dar plačiau. Komisija labai teigiamai vertina EIB grupės įsteigtą naują „Mikrofondą“, kurio pradinis kapitalas yra apie 40 mln. EUR (iš kurių 16 mln. EUR skiria EIB) ir kuriuo pagal Komisijos naująją mikrokreditų iniciatyvą siekiama stiprinti nebankines mikrofinansų institucijas. Komisija taip pat teigiamai vertina EIB planą sukurti specialų tarpinio finansavimo priemonių paketą, skirtą mažesniajai MVĮ sektoriaus tikslinei grupei, ir konkrečias finansines rizikos pasidalinimo priemones, pagal kurias komerciniai bankai prisitaikytų prie sparčiai augančių naujoviškų MVĮ ir vidutinio dydžio įmonių ir kuriomis būtų sprendžiamos nustatytos rinkos nepakankamumo problemos.

Īstenojot šo principu praksē

Kad šis principas būtų įgyvendinamas praktiškai,

Komisija novērtēs iespējas ieviest privātā izvietojuma režīmu, ar ko paredz atvieglot pārrobežu investīcijas Eiropas pašu kapitāla tirgus stiprināšanai, piedāvās dalībvalstīm palīdzību kvalitatīvu programmu, kas sagatavo ieguldījumu saņemšanai, izveidošanai. |

Komisija: siekdama stiprinti Europos rizikos kapitalo rinkas, įvertins galimybes nustatyti privataus investavimo tvarką, skirtą sudaryti palankesnes sąlygas tarptautinėms investicijoms; siūlo pagalbą valstybėms narėms kurti kokybiškas pasirengimo investuoti programas. |

Dalībvalstis tiek aicinātas izstrādāt finansēšanas programmas, kas pārvar finansēšanas atšķirības starp EUR 100 000 un EUR 1 miljonu, konkrēti ar instrumentiem, kas apvieno aizdevuma un pašu kapitāla īpašības, vienlaikus ievērojot noteikumus par valsts atbalstu, novērst regulatīvos un nodokļu šķēršļus, kas neļauj investēt pašu kapitālu vienotajā tirgū ar tādiem pašiem noteikumiem kā vietējos fondus, nodrošināt, lai uzņēmumu ienākumu aplikšana ar nodokli rosinātu investīcijas, MVU atbalstam pilnībā izmantot kohēzijas politikas programmās un Eiropas Lauksaimniecības fonda lauku attīstībai pieejamo finansējumu. |

Valstybės narės raginamos: laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių rengti finansavimo programas, skirtas panaikinti 100 000−1 mln. EUR finansavimo spragą, visų pirma su skolomis ir nuosavu finansavimu susijusiomis priemonėmis; spręsti reglamentavimo ir mokestines kliūtis, trukdančias bendrojoje rinkoje veikiantiems rizikos kapitalo fondams investuoti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vietos fondai; užtikrinti, kad įmonių pelno apmokestinimas skatintų investicijas; tikslingiau naudoti finansavimą, kurį galima gauti pagal sanglaudos politikos programas ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, ir šiomis lėšomis remti MVĮ. |

- VII. ES un dalībvalstīm jārosina MVU vairāk izmantot iespējas, ko piedāvā vienotais tirgus, īpaši uzlabojot vienotā tirgus politikas vadību un informāciju par to, ļaujot labāk pārstāvēt MVU intereses standartu izstrādāšanā un atvieglojot MVU pieeju patentiem un preču zīmēm.

- VII ES ir valstybės narės turėtų raginti MVĮ labiau naudotis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, visų pirma tobulindamos bendrosios rinkos politikos valdymą ir teikdamos geresnę informaciją apie ją, aktyviau ginti MVĮ interesus rengiant standartus ir sudaryti palankesnes galimybes MVĮ naudotis patentais bei prekių ženklais.

Vienotais tirgus garantē uzņēmumiem pieeju plašam kopējam tirgum, kur vairāk nekā 500 miljoni patērētāju darbojas pēc vienotiem noteikumiem. Vienkāršošana, kas aizvieto 27 dažādas valstu noteikumu sistēmas ar vienu ES vienotā tirgus noteikumu sistēmu, ir īpaši izdevīga MVU. Labi funkcionējošs vienotais tirgus radīs konkurences vidi, kas ļaus MVU labāk izmantot globalizāciju, pavērs jaunas iespējas zināšanām un inovācijām. Pašlaik MVU tomēr pilnībā neizmanto vienotā tirgus piedāvātās iespējas, galvenokārt tāpēc, ka trūkst informācijas par uzņēmējdarbības iespējām un citās dalībvalstīs spēkā esošajiem noteikumiem, kā arī valodu prasme ir nepietiekama. Izmaksas un risks, kas saistās ar darbību dažādu valstu tiesiskajās sistēmās, bieži kavē uzņēmumus paplašināt savu darbību ārzemēs.

Bendroji rinka turėtų užtikrinti įmonėms galimybę, laikantis bendrų taisyklių, patekti į plačią, daugiau nei 500 mln. vartotojų turinčią rinką. MVĮ ypač bus naudinga, kad 27 skirtingų nacionalinių taisyklių rinkiniai bus pakeisti bendromis ES vidaus rinkos taisyklėmis. Gerai veikianti bendroji rinka sukurs konkurencingą aplinką, todėl MVĮ galės geriau pasinaudoti globalizacijos teikiamais privalumais, joms atsivers daugiau galimybių gilinti žinias ir diegti naujoves. Tačiau šiuo metu MVĮ nevisiškai išnaudoja bendrosios rinkos teikiamas galimybes, visų pirma todėl, kad trūksta informacijos apie verslo galimybes ir kitose valstybėse narėse taikomas taisykles bei nepakanka kalbų įgūdžių. Dėl išlaidų ir rizikos, susijusių su skirtingomis nacionalinėmis teisinėmis sistemomis, įmonėms dažnai užkertamas kelias plėsti savo veiklą užsienyje.

MVU var daudz iegūt no valsts atbalsta, kas izpaužas kā konsultācijas vai tīkla veidošanas pakalpojumi, ieskaitot palīdzību MVU aizstāvēties pret negodīgu komercpraksi. Konkrēti Eiropas uzņēmumu tīkls, Enterprise Europe network [14], ko nesen izveidoja Komisija cita starpā var palīdzēt MVU informējot un konsultējot par vienotā tirgus piedāvātajām iespējām.

MVĮ taip pat būtų itin naudinga viešoji pagalba, teikiant patariamąsias bei tinklų kūrimo paslaugas, įskaitant paramą MVĮ apsiginti nuo nesąžiningos komercinės veiklos. Neseniai Komisijos įdiegtas Europos įmonių tinklas[14], be kita ko, taip pat padės MVĮ, teikdamas joms informaciją ir patarimų apie bendrosios rinkos galimybes.

Turklāt MVU jāvar pilnībā piedalīties standartu izstrādē un jābūt iespējai tiem atbilstoši piekļūt, ieskaitot sertifikācijas procesu.

Be to, MVĮ turi būti sudarytos galimybės visapusiškai dalyvauti rengiant standartus ir su jais susipažinti, įskaitant sertifikavimo procesą.

Beidzot, lai uzsvērtu intelektuālā īpašuma tiesības (IĪT) nozīmi MVU, Komisija turpina darbu pie efektīvas, ekonomiski izdevīgas, augstas kvalitātes un juridiski drošas Eiropas līmeņa patentu sistēmas, ietverot juridiski drošu Kopienas patentu sistēmu un ES mēroga Patentu jurisdikciju.

Galiausiai, siekiant pabrėžti intelektinės nuosavybės teisių svarbą MVĮ, Komisija Europos lygmeniu toliau kurs veiksmingą, labai kokybišką ir teisiškai saugią patentų sistemą, įskaitant Bendrijos patentą ir ES patentų jurisdikcinę sistemą.

Īstenojot šo principu praksē

Kad šis principas būtų įgyvendinamas praktiškai,

Komisija nodrošina, lai MVU izmantotu tagadējās tirgus atvēršanas politikas priekšrocības, apkopojot informāciju par vienotā tirgus darbību, vairāk izmantojot tirgus un nozaru monitoringu, lai tirgus neveiksmes tiktu atrastas un risinātas, ja ekonomiskais ieguvums ir lielāks, iesniedz rīcības plānu 2008. gadam, lai veicinātu savstarpēji savietojamu elektronisko parakstu un e-autentifikāciju (elektroniskās identitātes) ieviešanu un 2009. gada otrajā ceturksnī sāks pasākumus, kas aptver visas ieinteresētās personas, tādējādi atvieglinot pārrobežu sabiedrisko pakalpojumu sniegšanu, lai MVU varētu piedalīties pasaules preču apritē, palielina ES finansiālo atbalstu (līdz EUR 1 miljonam 2008. gadā un EUR 2,1 miljonam no 2009. gada) MVU dalības veicināšanai un to interešu aizstāvībai standartizācijā un MVU informētības uzlabošanā par Eiropas standartiem un to izmantošanā, padarīs Kopienas preču zīmju sistēmu pieejamāku, konkrēti, ievērojami samazinot maksu par Kopienas preču zīmi, tā ir daļa no Iekšējā tirgus saskaņošanas biroja (OHIM) finansiālās perspektīvas visaptverošā risinājuma, rīkosies, lai novērstu patērētāju aizsardzības noteikumu sadrumstalotību, lai MVU būtu vieglāka pārrobežu tirdzniecība, ieskaitot administratīvā sloga samazināšanu. Eiropas standartu iestādes tiek aicinātas cieši sadarbojoties ar dalībvalstīm un Komisiju, pārskatīt uzņēmējdarbības modeli, lai samazinātu izmaksas par pieeju standartiem, sākot ar standartiem, kas izstrādāti ES tiesību aktu un politikas atbalstam, izveidot vienu vai vairākus „MVU palīdzības dienestus”, ko koordinē ar MVU asociāciju pārstāvjiem, sistemātiski publicē fragmentus no Eiropas standartiem, ieskaitot normatīvo atsauču sarakstus, bez pieejas ierobežojuma un dažādās valodās. Dalībvalstis tiek aicinātas nodrošināt pareizu savstarpējās atzīšanas principa pielietojumu, pastiprināt SOLVIT[15] problēmu risināšanas sistēmu, lai nodrošinātu, ka problēmas saistībā ar vienoto tirgu var atrisināt neformāli, ātri un praktiski, rosināt valsts standartu birojus pārskatīt to uzņēmuma modeli, lai samazinātu izmaksas par pieeju standartiem, nodrošina, ka standartizācijas komiteju sastāvs ir taisnīgs, aicina valsts standartu birojus kopā ar Eiropas standartu organizācijām popularizēt un rīkot informācijas kampaņas, lai rosinātu MVU labāk izmantot standartus un dot atsauksmes par to saturu, nodrošināt MVU konsultāciju dienestus, ieskaitot atbalstu aizstāvībai pret negodīgu komercpraksi. |

Komisija: užtikrins, kad MVĮ būtų naudinga taikoma rinkų atvėrimo politika, tam kaupdama informaciją apie bendrosios rinkos veikimą, vykdydama aktyvesnę rinkos ir sektoriaus stebėseną, kad galėtų nustatyti rinkos nepakankamumo problemas ir jas šalinti tose srityse, kuriose ekonominė nauda galėtų būti didžiausia; siekdama padėti MVĮ įsitraukti į pasaulines tiekimo grandis, 2008 m. teikia veiksmų planą, skatinantį naudoti sąveikius elektroninius parašus ir tvirtinti autentiškumą elektroniniu būdu bei imasi veiksmų, į kuriuos 2009 m. antrajame ketvirtyje bus įtrauktos visos suinteresuotosios šalys; didina ES finansinę paramą (iki 1 mln. EUR 2008 m. ir 2,1 mln. EUR nuo 2009 m.), ragindama MVĮ dalyvauti ir ginti savo interesus rengiant standartus bei tobulinti MVĮ žinias apie Europos standartus ir jų taikymą; sudarys palankesnes sąlygas naudotis Bendrijos prekių ženklų sistema, ypač sumažindama Bendrijos prekių ženklų mokesčius, padėdama įgyvendinti plataus užmojo sprendimą, susijusį su Vidaus rinkos derinimo tarnybos (OHIM) finansinėmis perspektyvomis; sieks šalinti vartotojų apsaugos taisyklių susiskaidymą, kad sklandžiau vyktų MVĮ tarptautinė prekyba, taip pat mažins administracinę naštą. Europos standartų įstaigos raginamos: glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Komisija, persvarstyti savo verslo modelius, siekdamos mažinti galimybės susipažinti su standartais kainas, pirmiausia standartais, parengtais remiant ES teisės aktus ir politikos kryptis; įsteigti vieną ar kelias MVĮ asociacijų atstovų koordinuojamas MVĮ pagalbos tarnybas; sistemingai skelbti Europos standartų santraukas, įskaitant normatyvinių nuorodų sąrašus, sudaryti sąlygas jais naudotis neribotai ir pateikti juos įvairiomis kalbomis. Valstybės narės raginamos: užtikrinti tinkamą abipusio pripažinimo principo taikymą; stiprinti SOLVIT[15] problemų sprendimo sistemą, siekiant užtikrinti, kad bendrosios rinkos teisėmis naudojantis kylančios problemos būtų sprendžiamos neformaliai, greitai ir praktiškai; skatinti nacionalines standartų įstaigas persvarstyti savo verslo modelius, kad sumažėtų susipažinimo su standartais išlaidos; užtikrinti, kad standartizacijos komitetai būtų sudaromi sąžiningai; skatinti nacionalines standartų įstaigas kartu su Europos standartų organizacijomis rengti reklamos ir informavimo kampanijas, skirtas raginti MVĮ geriau naudotis standartais ir teikti pastabas apie jų turinį; teikti MVĮ konsultacijų paslaugas, taip pat ir paramą, padėsiančią apsiginti nuo nesąžiningos komercinės veiklos. |

- VIII. ES un dalībvalstīm jāveicina MVU prasmju uzlabošana un visa veida inovācijas

- VIII ES ir valstybės narės turėtų skatinti įgūdžių tobulinimą MVĮ ir įvairaus pobūdžio naujoves.

Tām jārosina MVU investīcijas pētījumos un MVU dalība pētījumu un attīstības atbalsta programmās, starptautiskos pētījumos, uzņēmumu kopu veidošanā un intelektuālā īpašuma aktīvā vadībā.

Jos turėtų skatinti MVĮ investuoti į mokslinius tyrimus ir dalyvauti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paramos programose, tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose ir projektų grupėse bei raginti MVĮ aktyviai valdyti intelektinės nuosavybės teises.

Vairāk nekā 60 % uzņēmumu, kas atsaucās konsultācijās, uzskata, ka skolas nedod prasmes, kādas vajadzīgas uzņēmējam un darbiniekiem. Šis rezultāts izceļ sabiedrības vajadzību sniegt jauniešiem būtiskas prasmes, piemēram, lasīšanu, rakstīšanu, dabas zinātnes zināšanas, vadību, tehniskās, IKT un valodu prasmes un ļaut tiem būt radošiem. MVU īpaši cieš no kvalificēta darbaspēka trūkuma jauno tehnoloģiju jomā. Tālab jāīsteno Eiropas pamatprincipu kopums par galvenajām prasmēm mūžizglītībā[16], kura mērķis ir dot vajadzīgās pamatprasmes visiem jauniešiem.

Daugiau nei 60 % konsultacijose dalyvavusių įmonių mano, kad mokyklose nėra suteikiami verslininkams ir jų pasamdytiems darbuotojams reikalingi įgūdžiai. Konsultacijų rezultatai rodo, kad visuomenė suvokia būtinybę užtikrinti, kad jauniems žmonėms būtų suteikti pagrindiniai įgūdžiai, kaip antai skaitymas, rašymas, gamtos mokslai, vadyba, techniniai įgūdžiai, informacinių ir komunikacinių technologijų bei kalbų įgūdžiai. MVĮ ypač skaudžiai atsiliepia aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas naujųjų technologijų srityje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina įgyvendinti bendruosius Europos bendrųjų gebėjimų orientacinius metmenis[16], kuriais siekiama visiems jauniems žmonėms suteikti galimybę įgyti reikiamus pagrindinius įgūdžius.

Eiropas kohēzijas politika no 2007. – 2013. gadam ar apmēram EUR 13,5 miljoniem atbalsta pasākumus, kas veicina darbinieku, uzņēmēju un uzņēmumu pielāgošanās spējas. Ievērojama daļa šīs summas ir tieši paredzēta MVU. Turklāt lēš, ka atbalsts pašnodarbinātības sākšanai un uzņēmumu veidošanai kopā būs EUR 2,8 miljardi. Pēdējais, bet ne mazāk svarīgais — Komisija izstrādā pārskatu par nākotnē ES vajadzīgajām prasmēm.

Pagal Europos sanglaudos politiką remiami darbuotojų, verslininkų ir įmonių prisitaikymą skatinantys veiksmai ir jiems 2007−2013 m. laikotarpiu skiriama apie 13,5 mlrd. EUR. Didelė šios paramos dalis skiriama tiesiogiai MVĮ. Be to, apskaičiuota, kad savarankiškai dirbantiesiems ir verslą pradedančioms įmonėms bus skirta iš viso 2,8 mlrd. EUR. Galiausiai (bet tai ne mažiau svarbu), šiuo metu Komisija rengia ES ateities įgūdžių poreikių apžvalgą.

Ar prasmju trūkumu saistīts arī neizmantotais pētījumu un inovāciju potenciāls. Tikai apmēram 3 no 10 ES MVU 2007. gadā norādīja, ka tiem ir jauni ražojumi vai ienākumi no jauniem ražojumiem. Tāpēc ir svarīgi labāk integrēt MVU pētniecības sabiedrībā un veicināt saites starp universitātēm un MVU.

Be įgūdžių stygiaus, susirūpinimą taip pat kelia tai, kad nesinaudojama mokslinių tyrimų ir naujovių potencialu. 2007 m. tik maždaug 3 iš 10 Europos Sąjungos MVĮ nurodė turinčios naujų produktų arba gaunančios pajamas už naujus produktus. Todėl svarbu kuo geriau integruoti MVĮ į mokslinių tyrimų bendruomenę ir puoselėti universitetų bei MVĮ ryšius.

Vēl jārosina MVU aktīva intelektuālā īpašuma vadība, piemēram, atļaujot e-rēķinu un e-pārvaldes izmantošanu.

Taip pat būtina skatinti MVĮ aktyviai valdyti intelektinės nuosavybės teises, visų pirma sudarant galimybes teikti e. sąskaitas ir vykdyti e. vyriausybės operacijas.

Īstenojot šo principu praksē

Kad šis principas būtų įgyvendinamas praktiškai,

Komisija turpinās paplašināt mācekļu mobilitātes veicināšanas shēmu, kas ir daļa no Leonardo Da Vinci programmas 2010. gadam, atbalsta tiešsaistes e-prasmju un karjeras portāla veidošanu ieinteresētajām personām 2008. gadā, kurš ļaus uzņēmumiem pašiem novērtēt savas e-prasmju vajadzības un atrast, kā veidot karjeras un celt darbinieku kvalifikāciju, un 2008. gadā tiešsaistē publicēs e-uzņēmumu rokasgrāmatu, kas palīdzēs MVU pašiem noteikt savas e-uzņēmuma vajadzības, turpinās darbu, lai vienkāršojot, uzlabojot informāciju un palielinot finansējuma likmes, optimizētu MVU dalību pētniecības un attīstības 7. pamatprogrammā (FP7), rosina MVU izaugsmi, nodrošinot, ka MVU dalība FP7 projektā var saglabāt MVU attieksmes priekšrocības visu projekta darbības laiku, pat ja šajā periodā uzņēmums pārsniedz MVU griestus, vienkāršos noteikumus par valsts atbalstu, lai dalībvalstis atbalstītu pētījumus, attīstību un inovācijas, īpaši izmantojot vispārīga grupālā atbrīvojuma regulu, veicina ātri augošu uzņēmumu rašanos, atbalstot MVU pētījumu un inovāciju jaudas, galvenokārt izmantojot lielāku valsts programmu un iniciatīvu koordināciju, apspriežoties ar dalībvalstīm, izveidos klasteru stratēģiju, ieskaitot iniciatīvas, lai rosinātu klasteru starptautisku sadarbību, atvieglojot klasteru pieeju jauniem tirgiem un veicot pasākumus, lai rosinātu lielāku MVU dalību inovatīvos klasteros, centīsies atbalstīt MVU dalību zināšanu nodošanā, daļēji izmantojot izmēģinājuma projektu, lai palīdzētu finansēt intelektuālā īpašuma komercializāciju, rosinās MVU aktīvu dalību Eiropas Inovāciju un tehnoloģiju institūta (EIT) darbā, lai tie izmantotu EIT atbalstītās zināšanu nodošanas priekšrocības. Dalībvalstis tiek aicinātas rosināt MVU centienus iziet starptautiskā arēnā un kļūt par strauji augošiem uzņēmumiem, ieskaitot dalību inovatīvos klasteros, veicināt MVU attīstību pētniecības un inovāciju jomā, izmantojot, piemēram, atvieglotu pieeju valsts pētniecības infrastruktūrām, pētniecības un attīstības dienestus, kvalificētu darbinieku pieņemšanu darbā un apmācību, kā atļauj jaunā Kopienas pamatprogramma par valsts palīdzību pētniecībai, attīstībai un inovācijai, veido valsts pētniecības programmas, kuras ir savstarpēji izdevīgas MVU no citām dalībvalstīm un dod ieguldījumu MVU pieejai starptautiskam pētniecības darbam, piemēram, izmantojot apvienotas programmas, nodrošina, lai kohēzijas politikas programmas īstenošana MVU ļautu viegli piekļūt finansējumam, kas saistīts ar uzņēmējdarbību, inovāciju un zināšanām, atbalsta uzņēmumu elektroniskâs identitātes izstrādāšanu, lai varētu izmantot e-rēķinus un e-pārvaldes darījumus, rosina uzņēmumus, īpaši MVU un citas ieinteresētās personas, ieskaitot valsts iepirkuma iestādes, piedalīties pasākumos, kas veicina vadošā tirgus iniciatīvas ātru īstenošanu. |

Komisija: toliau vystys 2010 m. Leonardo Da Vinci programos dalį – mokinių judumui skatinti skirtą sistemą; 2008 m. teikia paramą suinteresuotosioms šalims diegiant e. įgūdžių ir karjeros portalą, kuriame įmonės galės įvertinti savo e. įgūdžių poreikius ir sužinoti, kaip vystyti savo darbuotojų karjeros galimybes bei tobulinti jų kvalifikaciją, o 2008 m. internete paskelbs e. verslo vadovą, kuris padės MVĮ nustatyti savo e. verslo poreikius; toliau sieks paprastinti, geriau informuoti ir skirti didesnę finansinę paramą, kad MVĮ turėtų kuo geresnes galimybes dalyvauti 7-ojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) bendrojoje programoje (BP7); skatina MVĮ augimą, užtikrindama, kad BP7 projekte dalyvaujanti MVĮ visą projekto įgyvendinimo laikotarpį galėtų pasinaudoti MVĮ taikomomis sąlygomis, net jei tuo laikotarpiu ji tampa didesnė už MVĮ; siekdama teikti paramą moksliniams tyrimams, plėtrai ir naujovėms, paprastins valstybėms narėms taikomas valstybės pagalbos taisykles, pirmiausia taikydama bendrąjį valstybės pagalbos bendrosios išimties reglamentą; skatina didelį augimo potencialą turinčių įmonių steigimąsi, remdama MVĮ mokslinius tyrimus ir naujovių pajėgumą, pirmiausia glaudžiai derindama nacionalines programas ir iniciatyvas; konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, parengs jungtinę strategiją, apimančią iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti tarptautinių grupių bendradarbiavimą, lengvinti įmonių grupių patekimą į naujas rinkas ir nustatančią priemones, skatinančias MVĮ aktyviau dalyvauti naujovių grupėse; sieks remti MVĮ dalyvavimą perduodant žinias, tam iš dalies taikydama bandomąjį projektą, skirtą padėti finansuoti intelektinės nuosavybės pritaikymą komercinėms reikmėms; ragins MVĮ aktyviai dalyvauti Europos inovacijų ir technologijos instituto (EITI) veikloje ir skatins pasinaudoti EITI teikiamomis žinių perdavimo galimybėmis. Valstybės narės raginamos: skatinti MVĮ pastangas patekti į tarptautinę rinką ir tapti didelį augimo potencialą turinčiomis įmonėmis, pirmiausia dalyvaujant naujovių grupėse; skatinti MVĮ mokslinių tyrimų ir naujovių srities gebėjimų tobulinimą, pvz., sudarant palankesnes galimybes naudotis valstybės mokslinių tyrimų infrastruktūra, MTTP paslaugomis, įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus ir vykdyti mokymus, kaip numatyta naujojoje Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemoje; leisti kitų valstybių narių MVĮ dalyvauti nacionalinėse mokslinių tyrimų programose tais atvejais, kai tai abipusiai naudinga, ir padėti MVĮ įsitraukti į tarptautinę mokslinių tyrimų veiklą, pvz., sudarant bendras programas; įgyvendinant sanglaudos politiką užtikrinti galimybę MVĮ gauti finansavimą verslumui, naujovėms ir žinioms; remti elektroninės įmonių tapatybės diegimą, siekiant sudaryti sąlygas teikti e. sąskaitas ir vykdyti e. vyriausybės operacijas; raginti įmones, visų pirma MVĮ ir kitas suinteresuotąsias šalis bei viešųjų pirkimų įstaigas, dalyvauti veikloje, padedančioje sparčiau įgyvendinti pirmaujančios Europos rinkos iniciatyvą. |

- IX. ES un dalībvalstīm jāļauj MVU pārvērst vides problēmas par iespējām.

- IX ES ir valstybės narės turėtų suteikti MVĮ galimybę aplinkosaugos srityje kylančias problemas paversti galimybėmis.

Vairāk jāinformē, jādod ekspertīzes un finanšu ieguldījumi, lai pilnā apjomā tiktu izmantoti jaunā “zaļā” tirgus iespējas un palielinātu energoefektivitāti, daļēji — izmantojot vides vadības sistēmas MVU.

Jos turėtų teikti daugiau informacijos, žinių ir finansinių paskatų, kad būtų kuo labiau naudojamasi naujų „žaliųjų“ rinkų galimybėmis ir didėtų energijos vartojimo efektyvumas; tai pasiekti iš dalies padėtų aplinkos valdymo sistemų diegimas MVĮ.

Klimata pārmaiņas, enerìçtisko resursu trūkums un ilgspējīga attīstība ir MVU galvenās problēmas, tiem jāpieņem stabilāka ražošana un uzņēmuma modeļi. Pieprasījums pēc videi draudzīgiem ražojumiem un pakalpojumiem arī paver ceļu jaunām uzņēmējdarbības iespējām.

Klimato kaita, energijos išteklių stygius ir darni plėtra − pagrindiniai MVĮ uždaviniai, kuriems spręsti jos turi taikyti tvaresnius gamybos ir verslo modelius. Aplinką tausojančių produktų ir paslaugų paklausa taip pat atveria naujų verslo galimybių.

Tikai 29 % MVU ir veikuši kādus enerģijas vai izejvielu taupīšanas pasākumus (salīdzinājumā ar 46 % lielo uzņēmumu) Tikai 4 % MVU ir pietiekoša energoefektivitātes sistēma, salīdzinot ar 19 % lielo uzņēmumu. MVU īpaši ietekmē enerģijas un izejvielu cenu kāpums un paredzamās klimata pārmaiņas un tiem jāpalielina to efektivitāte un spēja pielāgoties šīm problēmām, lai pārvērstu tās par iespējām.

Tik 29 % MVĮ taiko kokias nors energijos ar žaliavų tausojimo priemones (palyginti su 46 % didelių įmonių). Vos 4 % Europos Sąjungos MVĮ yra parengusios išsamią energijos vartojimo efektyvumo sistemą, palyginti su 19 % didelių įmonių. MVĮ ypač veikia šiuo metu kylančios energijos ir žaliavų kainos ir numatoma klimato kaita, todėl jos turi veikti našiau ir stiprinti pajėgumą prisitaikyti prie šių pokyčių, kad iššūkiai taptų galimybėmis.

Īstenojot šo principu praksē

Kad šis principas būtų įgyvendinamas praktiškai,

Komisija atvieglo MVU pieeju ekoloģijas revīzijas un vadības shēmai (EMAS), izmantojot vieglākas vides procedūras, samazinātas maksas un iespēju reģistrēt klasterus, finansē vides tīklu un energoefektivitātes ekspertus Eiropas uzņēmumu tīklā, kas konsultē par ekoloģiski efektīvām darbībām, tirgus potenciālu un efektīvāku operāciju finansēšanas iespējām īpaši MVU, attīsta jaunas atbalsta formas inovatīvu uzņēmumu veidošanai un MVU ekoloģijas inovāciju jomā, ar mērķi atvieglot pieeju tirgum, tehnoloģiju nodošanu, standartu izmantošanu un pieeju finansējumam, saskaņā ar spēkā esošajiem noteikumiem par valsts atbalstu. Dalībvalstis tiek aicinātas stimulēt ekoloģiski efektīvus uzņēmumus un ražojumus (piemēram, nodokļu stimulēšanas shēmas un subsīdiju prioritātes ilgspējīgu uzņēmumu finansēšanai) saskaņā ar Kopienas norādījumiem par valsts atbalstu vides aizsardzībai un izmantot vienkāršotu pieeju GBER izveidotajam MVU vides atbalstam, pilnībā izmantot apmēram EUR 2,5 miljardus, ko piešķir kohēzijas programmas ekoloģiski draudzīgu ražojumu atbalstam un procesiem MVU. |

Komisija: sudaro palankesnes sąlygas MVĮ dalyvauti Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (AVAS), visų pirma paprastindama aplinkosaugos srities procedūras, mažindama mokesčius ir numatydama galimybę registruoti įmonių grupes; teiks finansinę paramą Europos įmonių tinklo aplinkosaugos ir energijos efektyvumo ekspertų tinklui, konsultuojančiam ekologiškai efektyvių veiksmų, rinkų potencialo ir efektyvesnius veiksmų, ypač MVĮ, klausimais; kuria naujas paramos formas, kuriomis siekiama remti ekologinių naujovių srities naujoviškų įmonių ir MVĮ steigimąsi, kad joms būtų sudaromos palankesnės sąlygos patekti į rinką, perduoti technologijas, taikyti standartus ir gauti finansavimą pagal esamas valstybės pagalbos nuostatas. Valstybės narės raginamos: laikydamosi Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai, teikti paskatas ekologiškai veiksmingoms įmonėms ir produktams (pvz., nustatyti mokesčių lengvatų sistemas, pirmiausia finansuoti aplinką tausojančias įmones) ir, teikiant paramą MVĮ aplinkosaugos srityje, taikyti supaprastintą metodą, išdėstytą Bendrame bendrosios išimties reglamente (BBIR); tikslingai naudoti pagal sanglaudos politikos programas skirtus apie 2,5 mlrd. EUR aplinką tausojantiems MVĮ produktams ir procesams remti. |

- X. ES un dalībvalstīm jāatbalsta un jārosina MVU izmantot tirgus izaugsmes ārpus ES priekšrocības, īpaši konkrētam tirgum paredzēta atbalsta un uzņēmēju apmācības pasākumus.

- X ES ir valstybės narės turėtų remti ir skatinti MVĮ naudotis besiplečiančių užsienio rinkų teikiamomis galimybėmis, visų pirma teikdamos konkrečiai rinkai pritaikytą paramą ir remdamos konkrečius verslo mokymus.

Tikai 8 % Eiropas MVU ziņo par apgrozījumu no eksporta (7 % mikrouzņēmumu ziņoja par eksportu), kas ir ievērojami mazāk nekā attiecīgais skaitlis lieliem uzņēmumiem (28 %). Turklāt tikai 12 % vidusmēra MVU izejvielu tiek iepirktas ārzemēs.

Tik 8 % Europos MVĮ, t. y. kur kas mažiau nei didelių įmonių (28 %), teigia gaunančios pajamas iš eksporto (duomenis apie eksportą pateikė 7 % labai mažų įmonių). Be to, vidutiniškai MVĮ užsienyje įsigyja tik 12 % gamybos priemonių.

Ātri augošie tirgi daudziem Eiropas MVU piedāvā neizmantotas iespējas. Konkrēti, nesenā ES paplašināšanās radīja nozīmīgas uzņēmējdarbības iespējas uzņēmumiem no “vecajām” un “jaunajām” dalībvalstīm. Tas rāda cik svarīgi ir pilnībā izmantot tirgus iespēju potenciālu ES kandidātvalstīs un kaimiņu sadarbības programmas dalībvalstīs.

Daugelis MVĮ dar nesinaudoja sparčiai augančių rinkų galimybėmis. Iš tiesų, neseniai vykę ES plėtros etapai suteikė naujų svarbių verslo galimybių tiek „senųjų“, tiek „naujųjų“ valstybių narių įmonėms. Tai parodo visapusiško naudojimosi rinkos galimybėmis reikšmę ES šalims kandidatėms ir partnerystės programose dalyvaujančioms šalims.

Šķēršļi tirdzniecībai vairāk ietekmē MVU, nekā lielākos uzņēmumus, jo MVU ir ierobežoti resursi un mazākas spējas neitralizēt risku, īpaši darbojoties tirgos, kur ir sīva konkurence. Lai varētu piekļūt šiem tirgiem, MVU jāpalīdz iegūt informāciju par iespējamiem partneriem un to tirgu atklāšanu. Tiem jāpalīdz arī pārvarēt kultūras atšķirību radītos šķēršļus uzņēmējdarbībai un atšķirības regulatoriskajā un tiesiskajā vidē.

Prekybos kliūtys MVĮ veikia labiau nei dideles įmones, nes jos turi ribotus išteklius ir mažesnį pajėgumą susidoroti su rizika, ypač labai konkurencingose rinkose. Todėl, siekiant suteikti galimybę MVĮ patekti į šias rinkas, joms reikia padėti gauti informaciją apie galimus partnerius ir jų rinkų atvėrimo galimybes. Joms taip pat reikia padėti spręsti kultūrines verslo kliūtis ir reglamentavimo bei teisinės sistemos skirtumus.

Lai palīdzētu MVU pilnībā izmantot globalizācijas piedāvāto iespēju priekšrocības, īpaša uzmanība jāpievērš pieejas uzlabošanai iepirkuma tirgiem un intelektuālā īpašuma tiesību ievērošanas nodrošināšanai, godīgas konkurences nodrošināšanai, kā arī tirgus pieejas atvieglošanai.

Siekiant padėti MVĮ visapusiškai naudotis globalizacijos teikiamomis galimybėmis, ypatingą dėmesį reikėtų skirti geresnėms patekimo į viešųjų pirkimų rinkas galimybėms ir intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimui, užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei sudaryti palankesnes patekimo į rinką galimybes.

Īstenojot šo principu praksē

Kad šis principas būtų įgyvendinamas praktiškai,

Komisija izveidojusi tirgus pieejas komandas galvenajos eksporta tirgos, kur apvienojas dalībvalstu tirdzniecības padomnieki un ES uzņēmumu organizācijas, kas palīdz uzlabot MVU informētību par šķēršļiem tirdzniecībai ārpus ES tirgos, aktīvi centīsies atvērt trešo valstu tirgus, īpaši attīstītajās un visvairāk progresējušās jaunattīstības valstis, izmantojot PVO sarunas un divpusējus nolīgumus, īpaši centīsies atvērt ārpus ES valstu iepirkuma tirgus, kam jānoved pie savstarpēji izdevīgas sadarbības, izmantojot divpusējas un daudzpusējas sarunas (PTO valsts iepirkuma nolīgums), īpaši ar strauji augošām valstīm, veicinās tirdzniecības atvieglošanu PTO kontekstā un divpusējās sarunās, turpinās atvieglot ES MVU pieeju kandidātvalstu un citu kaimiņu sadarbības programmas dalībvalstu tirgiem, īpaši izmantojot Eiropas uzņēmumu tīklu un šajās valstīs popularizējot principu „Vispirms domāt par mazākajiem”, ieskaitot labas prakses apmaiņu, kam pamatā Eiropas Mazo uzņēmumu harta un SBA, paredz 2009. gadā izveidot Eiropas uzņēmumu centrus izvēlētajos tirgos, sākot ar Indijas un Ķīnas strauji augošajām ekonomikām, paredz sākt programmu „Vārti uz Ķīnu”, kuras mērķis ir izveidot izpildpersonāla mācību programmu Ķīnā, lai līdz 2010. gadam Eiropas MVU varētu kļūt konkurētspējīgāki Ķīnas tirgū. Dalībvalstis tiek aicinātas: rosināt lielos uzņēmumus apmācīt MVU, lai ievestu tos starptautiskajos tirgos. |

Komisija: įsteigė patekimo į rinką grupes svarbiausiose eksporto rinkose, suvienydama valstybių narių patarėjų prekybos klausimais ir ES verslo organizacijų pastangas, kurios padės gerinti MVĮ informuotumą apie prekybos kliūtis užsienio rinkose; per PPO derybas ir sudarydama dvišalius susitarimus, aktyviai sieks, kad būtų atvertos trečiųjų šalių rinkos, ypač išsivysčiusios ekonomikos valstybėse bei pažangiai besivystančiose šalyse; dvišalėse ir daugiašalėse derybose (PPO vyriausybės viešųjų pirkimų susitarimas), visų pirma su sparčiai augančiomis šalimis, sieks, kad būtų atvertos ES nepriklausančių šalių viešųjų pirkimų rinkos, nes tai būtų abipusiai naudinga; rems prekybos lengvinimą PPO ir dvišalėse derybose; toliau sieks sudaryti palankesnes galimybes Europos Sąjungos MVĮ patekti į šalių kandidačių ir partnerystės programose dalyvaujančių šalių rinkas, visų pirma naudodamasi Europos įmonių tinklu ir šiose šalyse puoselėdama principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, taip pat keistis gerąja patirtimi, pagrįsta Europos mažųjų įmonių chartija ir iniciatyva SBA („Small Business Act“); 2009 m. ketina steigti Europos verslo centrus pasirinktose rinkose, pirmiausia Indijoje ir Kinijoje, kuriose ekonomika sparčiai vystosi; ketina įdiegti sistemą „Vartai į Kiniją“, pagal kurią bus siekiama parengti vadovų mokymo Kinijoje programą, siekiant sudaryti galimybes Europos MVĮ iki 2010 m. tapti konkurencingesnėms Kinijos rinkoje. Valstybės narės raginamos: skatinti dideles įmones rengti MVĮ mokymus, siekiant supažindinti jas su tarptautinėmis rinkomis. |

- 5. SBA UN VADīBAS īSTENOšANA

- 5. INICIATYVOS SBA įGYVENDINIMAS IR VALDYMAS

Kopš Komisija 2007. gada oktobrī sāka izstrādāt “ Small Business Act ”, šī ideja Eiropai ir devusi daudzas cerības. Tā kā to plaši atbalsta valdības līmenī, Eiropas Parlamentā un MVU, ir svarīgi to pilnībā īstenot. Tas prasa Komisijas un dalībvalstu pilnīgu politisko iesaistīšanos. Tāpēc, lai pamatotu MVU atjaunotu ieguldījumu, Komisija aicina Eiropas Padomi apsveikt un atbalstīt Eiropas “ Small Business Act ”, pieņemt 10 principus un piedalīties ieteikto pasākumu īstenošanā. Turklāt Komisija aicina Padomi un Parlamentu nekavējoties pieņemt saistītos tiesību aktu priekšlikumus.

2007 m. spalio mėn. Komisijai paskelbus Europos iniciatyvą „Small Business Act“, siūlomos idėjos sukėlė didelį atgarsį. Šią iniciatyvą aktyviai remia vyriausybės, Europos Parlamentas ir MVĮ bendruomenė, tačiau ją reikia nuosekliai įgyvendinti ir kitais lygmenimis. Tam reikės visapusio Komisijos ir valstybių narių politinio įsipareigojimo. Todėl, įtvirtindama atnaujintą įsipareigojimą MVĮ, Komisija ragina Europos Vadovų Tarybą pritarti ir paremti Europos iniciatyvą „Small Business Act“, priimti 10 principų ir įsipareigoti įgyvendinti siūlomus veiksmus. Be to, Komisija ragina Tarybą ir Parlamentą sparčiai priimti susijusius teisės aktų projektus.

SBA pilnībā jāiekļauj Izaugsmes un nodarbinātības stratēģijā, lai nodrošinātu tā efektīvu īstenošanu un būtu iespējams to regulāri atjaunot atkarībā no rezultātiem. Tāpēc dalībvalstis tiek aicinātas izmantot Lisabonas cikla atjaunošanu, ko plāno 2008. gada beigās, lai ietvertu SBA savās valsts reformu programmās un to ikgadējos īstenošanas ziņojumos. Dalībvalstis var ņemt par paraugu klāt pievienoto ES labâkâs prakses pārskatu un Komisija turpinās atbalstīt labâkâs prakses apmaiņu.

Iniciatyva SBA turėtų būti įtraukta į augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, siekiant užtikrinti veiksmingą jos įgyvendinimą ir sudaryti galimybes nuolat atnaujinti informaciją apie pasiektus rezultatus. Todėl valstybės narės raginamos pasinaudoti atnaujinto Lisabonos ciklo, planuojamo parengti 2009 m. pabaigoje, teikiamais privalumais, siekdamos atsižvelgti į iniciatyvą SBA savo nacionalinėse reformų programose ir metinėse įgyvendinimo ataskaitose. Valstybės narės gali pasisemti minčių iš pridedamos ES gerosios patirties apžvalgos, o Komisija ir toliau teiks geriausios patirties mainų galimybes.

Komisija novērtēs SBA īstenošanas progresu un sākot ar 2008. gadu regulāri ziņos par to Izaugsmes un nodarbinātības stratēģijas kontekstā. Tas ļaus Eiropas Padomei pārskatīt sasniegto MVU politikas jomā Kopienas un dalībvalstu līmenī un izdarīt vajadzīgos secinājumus.

Nuo 2008 m. Komisija vertins iniciatyvos SBA įgyvendinimo pažangą ir teiks nuolatines ataskaitas, atsižvelgdama į augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Tai suteiks galimybę Europos Vadovų Tarybai apžvelgti MVĮ politikos srityje padarytą pažangą Bendrijos ir valstybių narių lygmeniu bei padaryti reikiamas išvadas.

Pielikums. Labas prakses apmaiņa MVU politikā

Priedas. MVĮ politikos gerosios patirties mainai

Pierādījies, ka labas prakses apmaiņa MVU politikā ir noderīgs instruments, lai īstenotu Lisabonas stratēģiju izaugsmei un nodarbinātībai. Kopš 2000. gada Komisija ir vākusi dažādu jomu labas prakses piemērus. Savāktie piemēri atrodami Eiropas Mazo uzņēmumu hartas katalogā tiešsaistē:

Patirtis parodė, kad MVĮ politikos gerosios patirties mainai gali būti tinkama priemonė Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijai įgyvendinti. Nuo 2000 m. Komisija kaupė įvairių sričių gerosios patirties pavyzdžius. Geroji patirtis, sukaupta pagal Europos mažųjų įmonių chartiją , teikiama Chartijos kataloge internete šiuo adresu:

http://ec.europa.eu/enterprise/enterprise_policy/charter/gp.

http://ec.europa.eu/enterprise/enterprise_policy/charter/gp.

Eiropas uzņēmumu balva ir atzinums par izcilību reģionālās uzņēmējdarbības popularizēšanā un apbalvo izcilas iniciatīvas. Labas prakses apkopojums uzņēmējdarbības popularizēšanai atrodams šeit:

Europos įmonių apdovanojimai teikiami už laimėjimus skatinant regionų verslumą ir išskirtines iniciatyvas. Verslo skatinimo gerosios patirties pavyzdžių galima rasti adresu:

http://ec.europa.eu/enterprise/entrepreneurship/smes/awards/download/compendium_2007_en_lowres.pdf.

http://ec.europa.eu/enterprise/entrepreneurship/smes/awards/download/compendium_2007_en_lowres.pdf.

Šajā pielikumā doti daži labas prakses piemēri dalībvalstīs, kuri var kalpot par paraugu SBA īstenošanai.

Priede teikiami valstybių narių gerosios patirties pavyzdžiai, iš kurių galima pasisemti idėjų įgyvendinant iniciatyvą SBA.

1. princips | Radīt vidi, kurā uzņēmēji un ģimenes uzņēmumi var attīstīties un uzņēmējdarbība tiek atalgota |

1 principas | Sudaryti tokias sąlygas, kuriose verslininkai ir šeimoms priklausančios įmonės galėtų klestėti, o verslumas būtų atlygintas. |

Saksijas-Anhaltes iniciatīvas tīkls, Vācija |

Saksonijos ir Anhalto tinklas „Impulse Network“, Vokietija |

Tīmekļa vietne: www.impuls-netzwerk.de |

Svetainė www.impuls-netzwerk.de |

Jauniešu uzņēmumu un uzņēmējdarbības stratēģija Velsā, Apvienotajā Karalistē |

Jaunimo įmonių ir verslumo strategija Velse, Jungtinė Karalystė |

Tīmekļa vietne: http://www.projectdynamo.co.uk; www.becauseyoucan.com. |

Svetainė http://www.projectdynamo.co.uk; www.becauseyoucan.com. |

Cap’Ten, esi sava projekta kapteinis, Beļģija |

„Cap’Ten, būk savo projekto kapitonas“, Belgija |

Tīmekļa vietne: www.ichec-pme.be |

Svetainė www.ichec-pme.be |

Emax – Ziemeļvalstu apmācību nometne jaunajiem uzņēmējiem, Zviedrija |

„Emax“ − Šiaurės šalių mokomoji stovykla jauniesiems verslininkams, Švedija |

Tīmekļa vietne: www.emaxevent.com, www.startcentrum.se |

Svetainė www.emaxevent.com, www.startcentrum.se |

Uzņēmumu laipnības nedēļa, Austrija |

Vaikų verslo savaitė, Austrija |

Tīmekļa vietne: www.kinderbusinessweek.at |

Svetainė www.kinderbusinessweek.at |

Uzņēmējdarbības dienas: Emprendemos Juntos – mēs visi esam uzņēmēji, Spānija |

Verslumo dienos „Emprendemos Juntos“ – „Mes visi verslininkai“, Ispanija |

Tīmekļa vietne: www.emprendemosjuntos.es |

Svetainė www.emprendemosjuntos.es |

Uzņēmējdarbības kultūras attīstība sieviešu vidū, Rumānija |

Moterų verslumo kultūros plėtojimas, Rumunija |

Tīmekļa vietne: www.animmc.ro |

Svetainė www.animmc.ro |

2. princips | Nodrošināt, lai godīgi uzņēmēji, kas ir bankrotējuši, ātri varētu izmantot otro iespēju |

2 principas | Užtikrinti, kad sąžiningiems verslininkams, patyrusiems bankrotą, netrukus būtų suteikta naujų galimybių. |

Attīstības programma, kas sagatavo kontrolētu paaudžu maiņu MVU, Somija |

Vystymo programa, parengianti MVĮ kontroliuojamam nuosavybės perdavimui iš vienos kartos į kitą, Suomija |

Tīmekļa vietne: www.te-keskus.fi, www.yrityssuomi.fi |

Svetainės: www.te-keskus.fi, www.yrityssuomi.fi |

Uzņēmuma ātrāka veidošana pēc bankrota, Dānija |

Spartesnis naujos įmonės įkūrimas po bankroto, Danija |

Tīmekļa vietne: www.naec.dk |

Svetainė www.naec.dk |

Palīdzība grūtībās nokļuvušiem pašnodarbinātajiem un uzņēmumu īpašniekiem, Beļģija |

Pagalba savarankiškai dirbantiems asmenims ir sunkumų patiriančių įmonių savininkams, Belgija |

Tīmekļa vietne: www.beci.be |

Svetainė www.beci.be |

3. princips | Noteikumus izstrādāt saskaņā ar principu “Vispirms domāt par mazākajiem” |

3 principas | Parengti taisykles, pagrįstas principu „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ |

Sabiedriskās apspriešanas tīmekļa vietne “Teeme koos”, Igaunija |

Viešųjų konsultacijų svetainė „Teeme koos“, Estija |

Tīmekļa vietne: www.osale.ee; www.riigikantselei.ee; www.valitsus.ee |

Svetainės: www.osale.ee, www.riigikantselei.ee, www.valitsus.ee |

Vietēja līmeņa atbalsta pakalpojumu MVU īstenošana, izmantojot vienas pieturas aģentūras, Slovēnija |

MVĮ paramos paslaugų įgyvendinimas vietos lygmeniu pagal „vieno langelio“ principą, Slovėnija |

Tīmekļa vietne: www.japti.si |

Svetainė www.japti.si |

Noteikumu saraksts pārbaudei, Apvienotā Karaliste |

Teisės aktų kontrolinis sąrašas, Jungtinė Karalystė |

Tīmekļa vietne: www.businesslink.gov.uk |

Svetainė www.businesslink.gov.uk |

Y4 Komiteja, Somija |

Y4 komitetas, Suomija |

Tīmekļa vietne: www.y4.fi |

Svetainė www.y4.fi |

4. princips | Valsts iestādes padarīt atsaucīgas pret MVU vajadzībām |

4 principas | Raginti valstybės administracines institucijas reaguoti į MVĮ poreikius |

Beļģijas sociālās jomas e-pārvaldes programma MVU, Beļģija |

Belgijos socialinio sektoriaus MVĮ skirta e. vyriausybės programa, Belgija |

Tīmekļa vietne: www.ksz-bcss.fgov.be |

Svetainė www.ksz-bcss.fgov.be |

Vienotas reģistrācijas vietas uzņēmējiem, Čehija |

„Vieno langelio“ registracijos punktų verslininkams steigimas, Čekija |

Tīmekļa vietne: www.mpo.cz |

Svetainė www.mpo.cz |

Vienas pieturas aģentūra uzņēmējiem, Vācija |

„Vieno langelio“ principas verslininkams, Vokietija |

Tīmekļa vietne: www.one-stop-shop-trier.de |

Svetainė www.one-stop-shop-trier.de |

Mikrouzņēmumu vadības centrs ekonomiskajām un finanšu atskaitēm, Francija |

Labai mažų įmonių valdymo centras, skirtas ekonominėms ir finansinėms ataskaitoms, Prancūzija |

Tīmekļa vietne: www.artifrance.eu |

Svetainė www.artifrance.eu |

Valsts informācijas portāls mazajiem uzņēmumiem, Francija |

Viešasis informacinis portalas mažosioms įmonėms, Prancūzija |

Tīmekļa vietne: pme.service-public.fr |

Svetainė pme.service-public.fr |

CORE – Uzņēmumu reģistrācija tiešsaistē, Īrija |

Elektroninė įmonių registravimo sistema (CORE), Airija |

Tīmekļa vietne: www.cro.ie |

Svetainė www.cro.ie |

Projektu ātrs sākums, Malta |

Projektas „Kick-start“, Malta |

Tīmekļa vietne: www.mcmpgov.mt |

Svetainė www.mcmpgov.mt |

Uzņēmumu reģistrs tiešsaistē, Nīderlande |

Įmonių langelis internete, Nyderlandai |

Tīmekļa vietne: www.bedrijvenloket.nl |

Svetainė www.bedrijvenloket.nl |

KSU – valsts pakalpojumu tīkls MVU, Polija |

Nacionalinis paslaugų MVĮ tinklas (KSU), Lenkija |

Tīmekļa vietne: www.euroinfo.org.pl, www.ksu.parp.gov.pl |

Svetainės: www.euroinfo.org.pl, www.ksu.parp.gov.pl |

Uzņēmums tiešsaistē, Portugāle |

Įmonė internete, Portugalija |

Tīmekļa vietne: www.portaldaempresa.pt |

Svetainė www.portaldaempresa.pt |

Vienas pieturas aģentūras MVU (VEM), Slovēnija |

„Vieno langelio“ principas MVĮ (VEM), Slovėnija |

Tīmekļa vietne: www.japti.si |

Svetainė www.japti.si |

Centrālais valsts pārvaldes portāls, Slovākija |

Centrinis viešojo administravimo portalas, Slovakija |

Tīmekļa vietne: www.telecom.gov.sk |

Svetainė www.telecom.gov.sk |

Alga-tīmeklī pakalpojums mazajiem uzņēmumiem, Somija |

Užmokesčio internetu paslaugos smulkiesiems darbdaviams, Suomija |

Tīmekļa vietne: www.palkka.fi |

Svetainė www.palkka.fi |

5. princips | Valsts politikas instrumentus pielāgot MVU vajadzībām: atvieglot MVU dalību valsts iepirkuma procedūrā un labāk izmantot valsts atbalsta MVU iespējas |

5 principas | Pritaikyti viešosios politikos priemones prie MVĮ poreikių: lengvinti MVĮ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir tinkamiau taikyti valstybės pagalbos priemones MVĮ |

e-iepirkuma portāls, Luksemburga |

E. viešųjų pirkimų portalas, Liuksemburgas |

Tīmekļa vietne: http://www.marches.public.lu, http://www.mtp.public.lu |

Svetainės: http://www.marches.public.lu, http://www.mtp.public.lu |

6. princips | Atvieglot MVU piekļuvi finansējumam un attīstīt juridisku un uzņēmējdarbības vidi, kas atbalsta laicīgi veiktus maksājumus komerciālos darījumos |

6 principas | Sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir sukurti tokią teisinę bei verslo aplinką, kad mokėjimai pagal komercinius sandorius būtų atliekami laiku |

Sākuma un pašu kapitāla programma, Īrija |

Pradinio ir rizikos kapitalo programa, Airija |

Tīmekļa vietne: www.enterprise-ireland.com |

Svetainė www.enterprise-ireland.com |

Aizdevumi mazajiem uzņēmumiem ar procentu atmaksu, Kipra |

Paskolos mažosioms įmonėms su grąžinamomis palūkanomis, Kipras |

Tīmekļa vietne: www.bankofcyprus.com |

Svetainė www.bankofcyprus.com |

Valsts fondu fonds riska kapitāla nozarē, Latvija |

Viešojo rizikos kapitalo fondas, Latvija |

Tīmekļa vietne: www.lga.lv |

Svetainė www.lga.lv |

Mikrokredītu programma sievietēm uzņēmējām un uzņēmumu īpašniecēm, Spānija |

Nedidelių paskolų moterims verslininkėms ir įmonių savininkėms teikimo programa, Ispanija |

Tīmekļa vietne: www.ipyme.org |

Svetainė www.ipyme.org |

7. princips | Palīdzēt MVU izmantot iespējas, ko dod vienotais tirgus |

7 principas | Padėti MVĮ labiau naudotis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis |

Portāls uzņēmumiem un eksportam, Čehija |

Verslo ir eksporto portalas, Čekija |

Tīmekļa vietne: Businessinfo.cz |

Svetainė Businessinfo.cz |

Kompetences tīkls Nīderlande/ Ziemeļreina Vestfālija INTER-NED, Vācija |

Nyderlandų ir Šiaurės Reino-Vestfalijos kompetencijos tinklas INTER-NED, Vokietija |

Tīmekļa vietne: www.inter-ned.info |

Svetainė www.inter-ned.info |

Sabiedrības informēšana par standartizāciju, Lietuva |

Informacijos apie standartizaciją viešinimas, Lietuva |

Tīmekļa vietne: www.lsd.lt |

Svetainė www.lsd.lt |

CETMOS –— Centrāleiropas preču zīmju novērošanas dienests, Austrija |

CETMOS − Vidurio Europos prekių ženklų stebėjimo tarnyba, Austrija |

Tīmekļa vietne: www.cetmos.eu |

Svetainė www.cetmos.eu |

8. princips | Veicināt MVU prasmju uzlabošanu un visa veida inovācijas |

8 principas | Skatinti įgūdžių tobulinimą MVĮ ir įvairaus pobūdžio naujoves |

Valsts e-uzņēmuma stratēģija, Īrija |

Nacionalinė e. verslo strategija, Airija |

Tīmekļa vietne: www.entemp.ie |

Svetainė www.entemp.ie |

Inovāciju vadība, Ungārija |

Naujovių valdymas, Vengrija |

Tīmekļa vietne: www.chic.hu |

Svetainė www.chic.hu |

Valsts inovāciju fonds, Bulgārija |

Nacionalinis naujovių fondas, Bulgarija |

Tīmekļa vietne: www.sme.government.bg |

Svetainė www.sme.government.bg |

Grieķijas tehnoloģiju klasteru iniciatīva, Grieķija |

Graikijos technologijų grupių iniciatyva, Graikija |

Tīmekļa vietne: www.htci.gr |

Svetainė www.htci.gr |

9. princips | Padarīt MVU spējīgus vides problēmas pārvērst par iespējām |

9 principas | Sudaryti MVĮ sąlygas paversti aplinkosaugos problemas galimybėmis |

Jauns virsmas mikroapstrādes process keramikas nozarē, kas samazina ietekmi uz vidi, Itālija |

Naujas paviršiaus apdailos mikroapdorojimo būdas, taikomas keramikos pramonėje ir mažiau kenkiantis aplinkai, Italija |

Tīmekļa vietne: http://www.fondovalle.it |

Svetainė http://www.fondovalle.it |

Ekoloģijas nodokļa reforma, Igaunija |

Ekologinė mokesčių reforma, Estija |

Tīmekļa vietne: www.fin.ee |

Svetainė www.fin.ee |

EDM – elektroniskā datu vadība vides un atkritumu vadībā, Austrija |

Elektroninis aplinkos ir valdymo duomenų valdymas (EDM), Austrija |

Tīmekļa vietne: www.lebensministerium.at |

Svetainė www.lebensministerium.at |

10. princips | Rosināt un atbalstīt MVU, lai tie izmanto tirgus izaugsmes priekšrocības |

10 principas | Raginti ir remti MVĮ iniciatyvas, kuriomis siekiama naudotis besiplečiančiomis rinkomis |

Gadatirgus tīmeklī, Polija |

Interneto mugė, Lenkija |

Tīmekļa vietne: www.euroinfo.org.pl |

Svetainė www.euroinfo.org.pl |

Pipe – sākotnējais plāns ārvalstu tirgu popularizēšanai, Spānija |

Įvadinis galimybių užsienyje planas („Pipe“), Ispanija |

Tīmekļa vietne: www.portalpipe.com |

Svetainė www.portalpipe.com |

Sprint – apvienojamies, lai konkurētu pasaules tirgos, Itālija |

Bendros pastangos konkuruoti pasaulinėse rinkose („Sprint“), Italija |

Tīmekļa vietne: www.sprint-er.it |

Svetainė www.sprint-er.it |

[1] „Kopienas Lisabonas programmas īstenošana. Mūsdienīga MVU politika izaugsmes un nodarbinātības veicināšanai” - COM(2005) 551, galīgā redakcija, 10.11.2005.

[1] Komisijos komunikatas „Įgyvendinant bendrijos Lisabonos programą – Augimą ir užimtumą skatinanti šiuolaikiška MVĮ politika“, COM(2005) 551 galutinis, 2005 11 10.

[2] http://ec.europa.eu/enterprise/enterprise_policy/charter/docs/charter_en.pdf.

[2] http://ec.europa.eu/enterprise/enterprise_policy/charter/docs/charter_en.pdf.

[3] “Mazo un vidējo uzņēmumu būtiskā nozīme, lai veicinātu lielāku izaugsmi un vairāk darbavietu. Termiņa vidus pārskats. Mūsdienīgās MVU politikas pārskats”, COM(2007) 592, galīgā redakcija, 4.10.2007.

[3] „Mažosios ir vidutinės įmonės – pagrindiniai augimo ir darbo vietų kūrimo veiksniai. Šiuolaikinės MVĮ politikos vidurio laikotarpio peržiūra“, COM(2007) 592 galutinis, 2007 10 4.

[4] http://ec.europa.eu/enterprise/admin-burdens-reduction/home_en.htm.

[4] http://ec.europa.eu/enterprise/admin-burdens-reduction/home_en.htm.

[5] „ SBA i etekmes novērtējums ”, SEC(2008) 2101.

[5] „Iniciatyvos „Small business act“ poveikio vertinimas“, SEC(2008) 2101.

[6] ES MVU pētījums 2007. gadā: http://ec.europa.eu/enterprise/enterprise_policy/analysis/observatory_en.htm.

[6] 2007 m. ES MVĮ stebėjimo tarnyba: http://ec.europa.eu/enterprise/enterprise_policy/analysis/observatory_en.htm.

[7] „Vienots tirgus 21. gadsimta Eiropai” COM(2007) 724 galīgā versija, 20.11.2007.

[7] „Bendroji rinka XXI a. Europai“, COM(2007) 724 galutinis, 2007 11 20.

[8] http://ec.europa.eu/enterprise/entrepreneurship/docs/sba_consultation_report_final.pdf.

[8] http://ec.europa.eu/enterprise/entrepreneurship/docs/sba_consultation_report_final.pdf.

[9] http://ec.europa.eu/enterprise/enterprise_policy/survey/eurobarometer_intro.htm.

[9] http://ec.europa.eu/enterprise/enterprise_policy/survey/eurobarometer_intro.htm.

[10] “Kopēja imigrācijas politika Eiropai: Principi un instrumenti”, COM(2008)359 galīgā redakcija, 17.6.2008.

[10] „Bendra Europos imigracijos politika. Principai ir priemonės“, COM (2008)359 galutinis, 2008 6 17.

[11] „Pārvarot aizspriedumus par neveiksmīgu uzņēmējdarbību. Otras iespējas politika - Lisabonas partnerības izaugsmei un darbavietām īstenošana”, COM(2007) 584 galīgā versija, 5.10.2007.

[11] „Dėl žlugusio verslo atsiradusio stigmatizavimo problemos sprendimas – formuoti politiką, skatinančią pradėti verslą iš naujo. Lisabonos partnerystės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti įgyvendinimas“, COM(2007) 584 galutinis, 2007 10 5.

[12] Ekspertu grupas ziņojums „Nesamērīgā tiesiskā sloga samazināšanas modeļi MVU”, 2007. gada maijs.

[12] Ekspertų grupės ataskaita „Neproporcingai didelės reikalavimų naštos MVĮ mažinimo būdai“, 2007 m. gegužės mėn.

[13] http://ec.europa.eu/enterprise/entrepreneurship/docs/SME_public_procurement_Summary.pdf.

[13] http://ec.europa.eu/enterprise/entrepreneurship/docs/SME_public_procurement_Summary.pdf.

[14] http://www.enterprise-europe-network.ec.europa.eu/.

[14] http://www.enterprise-europe-network.ec.europa.eu/.

[15] http://ec.europa.eu/solvit/site/index_en.htm.

[15] http://ec.europa.eu/solvit/site/index_en.htm.

[16] Komisijas Ieteikums par pamatprasmēm mūžizglītībā 18.12.2006.

[16] Komisijos rekomendacija „Dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų“, 2006 12 18.