[pic] | EIROPAS KOPIENU KOMISIJA |

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briselē, 8.10.2007

Briuselis, 8.10.2007

SEC(2007) 907

SEK(2007) 907

KOMISIJAS DIENESTU DARBA DOKUMENTS Pavaddokuments

KOMISIJOS PERSONALO DARBINIS DOKUMENTAS pridedamas prie šio dokumento:

KOMISIJAS PAZIŅOJUMS PADOMEI, EIROPAS PARLAMENTAM, EIROPAS EKONOMIKAS UN SOCIĀLO LIETU KOMITEJAI UN REĢIONU KOMITEJAI Videi draudzīgi un konkurētspējīgi MVU Programma, lai palīdzētu maziem un vidējiem uzņēmumiem ievērot vides tiesību aktus Ietekmes novērtējuma kopsavilkums {COM(2007) 379 galīgā redakcija}{SEC(2007) 906}{SEC(2007) 908}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Netaršios ir konkurencingos MVĮ Programa, skirta padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms laikytis aplinkosaugos teisės aktų Poveikio vertinimo santrauka {KOM(2007) 379 galutinis} {SEC(2007) 906} {SEC(2007) 908}

Eiropas ekonomikā ļoti liels īpatsvars ir maziem un vidējiem uzņēmumiem (MVU), kas definēti kā uzņēmumi, kuros nodarbināti ne vairāk kā 250 darbinieku. Tāpat kā lielajiem uzņēmumiem, arī MVU ir ievērojama ietekme uz vidi. Tas ne vienmēr ir novērojams atsevišķos uzņēmumos, bet gan kā to kopējā ietekme uz vidi visās nozarēs (lai gan dažos gadījumos MVU individuālā ietekme uz vidi var izrādīties būtiska vietējā vai reģionālā līmenī). Lai gan ir maz pierādījumu par MVU darbību konkrētu ietekmi uz vidi, saskaņā ar pētījumiem valda vispārēja vienprātība, ka tie ir īpaši problemātiska grupa no vides tiesību aktu ievērošanas viedokļa.

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), t. y. bendrovės, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, yra labai didelė Europos ekonomikos sudedamoji dalis. Kaip ir stambios bendrovės, MVĮ gali daryti aplinkai didelį poveikį, tačiau labiausiai aplinka teršiama ne dėl atskirų įmonių veiklos, o dėl bendro visuose sektoriuose veikiančių įmonių veiklos poveikio (nors kartais atskirų MVĮ poveikis vietos arba regionų lygmeniu gali būti labai didelis). Įrodymų apie konkretų MVĮ poveikį aplinkai nėra daug, tačiau tyrimai patvirtina, kad MVĮ – tai įmonių grupė, kuri laikosi aplinkosaugos teisės aktų itin prastai.

Specializētajā literatūrā kopumā atzīts, ka uzņēmumiem un valsts iestādēm būtu pārāk sarežģīti un apgrūtinoši precīzi noteikt MVU izraisītā piesārņojuma (piem., gaisa piesārņojuma) apjomu saistībā ar kaitīgo ietekmi uz vidi, ko rada dažāda veida piesārņotāji (piem., CO2, SOx, NOx, u.c.) katrā dalībvalstī. Patiešām, daudzos gadījumos šādu datu nav. Tomēr bieži minētais aptuvenais rādītājs, kas ir 70 % no rūpnieciskā piesārņojuma Eiropā, šķiet ticams, un vairākos pētījumos ir mēģināts sniegt „ieskatu” par MVU izraisītām vides problēmām atsevišķās valstīs. Piemēram, ziņojumā par Lielbritāniju norādīts, ka MVU rada 60 % no Apvienotās Karalistes uzņēmumu kopējām oglekļa dioksīda emisijām, un secināts, ka MVU ir būtiski jāuzlabo energoefektivitāte un jāpanāk emisiju samazinājums. Arī Nīderlandes un Apvienotās Karalistes veiktie aprēķini norāda uz to, ka MVU komerciālas darbības rezultātā radušos atkritumu un rūpniecisko atkritumu apjoms ir vidēji 50 % no kopējā apjoma. Šie pētījumi pamato apgalvojumu, ka MVU darbības var radīt ievērojamas problēmas vides jomā.

Specializuotoje literatūroje nusistovėjusi nuomonė, kad įmonėms ir valstybės institucijoms būtų per daug sudėtinga ir sunku kiekvienoje valstybėje narėje nustatyti konkretų MVĮ indėlį į taršą (pavyzdžiui, oro taršą), t. y. kiekvienos rūšies teršalų (pavyzdžiui, CO2, SOx, NOx ir kt.) poveikį aplinkai. Iš tikrųjų, dažniausiai tokių duomenų nėra. Tačiau dažnai nurodoma, kad MVĮ išmetamų teršalų kiekis sudaro apie 70 % Europoje išmetamų pramoninių teršalų kiekio, ir panašu, kad šie duomenys patikimi. Šiuo metu atliekama nemažai tyrimų, kurias siekiama nustatyti, su kokiomis konkrečiomis aplinkosaugos problemomis yra susijusi MVĮ veikla kiekvienoje šalyje. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos atlikto tyrimo duomenimis, MVĮ išmetamo anglies dioksido kiekis sudaro 60 % visų Jungtinės Karalystės įmonių bendro išmetamo kiekio, ir padaryta išvada, kad MVĮ turi kur kas efektyviau naudoti energiją ir gerokai sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai parodė, kad MVĮ pagamina vidutiniškai 50 % bendro komercinių ir pramoninių atliekų kiekio. Šie tyrimai tik dar kartą patvirtina teiginį, kad MVĮ gali daryti aplinkai labai didelį neigiamą poveikį.

Vairāki pētījumi reģionālā un valstu līmenī liecina, ka vairums MVU gandrīz neapzinās savu ietekmi uz vidi un nezina, kā to pārvaldīt. Nesenais un rūpīgi dokumentētais aģentūras NetRegs veiktais pētījums Apvienotajā Karalistē rāda, ka tikai 7 % uzņēmumu uzskata, ka tie ir veikuši darbības, kas varētu kaitēt videi, bet šis rādītājs palielinājās līdz 41 %, kad uzņēmumus iepazīstināja ar videi kaitīgo darbību sarakstu.

Nemažai regioninių ir nacionalinių tyrimų rodo, kad dauguma MVĮ nedaug žino apie savo veiklos poveikį aplinkai ir to poveikio valdymą. Naujausias, išsamiais įrodymais pagrįstas Jungtinės Karalystės tyrimas, kurį atliko „NetRegs“, rodo, kad tik 7 % Jungtinės Karalystės įmonių mano, jog jų veikla gali kenkti aplinkai, tačiau, pateikus joms žalingos veiklos rūšių sąrašą, šis skaičius padidėja iki 41 %.

Vairums MVU tikai „daļēji ievēro noteikumus”, jo tie ne vienmēr ir pietiekami informēti par tiesību aktiem, lai nodrošinātu to izpildi. Direktoru Institūta ( IoD , AK) veiktajā apsekojumā norādīts, ka tie dalībnieki, kas iesaistīti tādās nozarēs kā būvniecība, derīgo izrakteņu ieguve, transports vai ražošana, uz ko sevišķi attiecas vides tiesību akti, bija samērā maz informēti. 59 % dalībnieku, kas darbojas ražošanas jomā, zināja tikai „mazliet” vai vēl mazāk, bet attiecībā uz būvniecībā, derīgo izrakteņu ieguvē vai transporta jomā iesaistītajiem šis rādītājs bija 52 %. Tajā pašā pētījumā norādīts, ka tikai 26 % ražošanā nodarbināto uzņēmumu zināja „ļoti daudz” vai „diezgan daudz” par regulu REACH.

Dauguma MVĮ laikosi teisės aktų prastai todėl, kad ne visuomet išmano juos taip gerai, kad užtikrintų jiems atitiktį. Direktorių instituto (Jungtinė Karalystė) atlikta apklausa parodė, kad įmonių, veikiančių statybos, kasybos, transporto ir gamybos sektoriuose, t. y. sektoriuose, kuriems taikoma daug aplinkosaugos reikalavimų, vadovai palyginti prastai išmano aplinkosaugos teisės aktus: 59 % gamybos sektoriaus įmonių vadovų žino apie juos „nedaug“ arba „labai mažai“, o statybos, kasybos arba transporto sektoriuose tokius atsakymus pateikė 52 % įmonių vadovų. Tas pats tyrimas parodė, kad tik 26 % gamybos įmonių vadovų žino apie REACH reglamentą „daug“ arba „nemažai“.

Pētījumi liecina, ka tas, ka MVU nepietiekami ievēro vides tiesību aktus, skaidrojams ar izpratnes trūkumu par darbību ietekmi uz vidi, informācijas trūkumu par vides tiesību aktiem, nespēju risināt problēmas, kas saistītas ar darbību ietekmi uz vidi, un dažkārt arī ar pārāk lielu administratīvo un finansiālo slogu, kas saistīts ar šo tiesību aktu ievērošanu. Atbilstības nodrošināšanu vēl vairāk kavē uzskats, ka vides aizsardzība ir dārga un nesniedz labumu uzņēmumam.

Tyrimai rodo, kad prastą MVĮ atitiktį aplinkosaugos teisės aktams lemia nežinojimas apie jų veiklos poveikį aplinkai, aplinkosaugos teisės aktų neišmanymas, nesugebėjimas valdyti veiklos poveikio aplinkai, o kartais ir per didelė administracinė bei finansinė aplinkosaugos teisės aktų taikymo našta. Kita tinkamo aplinkosaugos teisės aktų taikymo kliūtis – įsitikinimas, kad aplinkos apsauga kainuoja per brangiai ir duoda įmonėms per mažai naudos.

ES Komisijas Vides ģenerāldirektorāts ir sagatavojis ietekmes novērtējumu kā pamatu Vides prasību ievērošanas palīdzības programmai MVU (COM (2007) 379 galīgā redakcija). Programmas galvenie jautājumi arī tika apspriesti ar ieinteresētajām personām konsultatīvā sanāksmē 2005. gadā un pēc tam ad hoc sanāksmēs 2006. gadā.

ES Komisijos aplinkos generalinis direktoratas atliko poveikio vertinimą, kuriuo remiantis parengta pagalbos, skirtos padėti MVĮ laikytis aplinkosaugos teisės aktų, programa (COM (2007) 379 galutinis). Pagrindiniai programos aspektai buvo taip pat aptarti su suinteresuotosiomis šalimis 2005 m. įvykusiame konsultacijoms skirtame susitikime ir 2006 m. įvykusiuose ad hoc susitikimuose.

Ietekmes novērtējumā norādīts, ka pašreizējā situācija ir problemātiska trīs galveno iemeslu dēļ.

Poveikio vertinime nurodyta, kad dabartinė padėtis yra sudėtinga dėl trijų pagrindinių priežasčių:

1. Tā kā MVU trūkst izpratnes par to darbību ietekmi uz vidi un piemērojamiem vides tiesību aktiem, MVU var ievērojami apdraudēt vidi, kā arī mazināt daudzu Kopienas vides aizsardzības pasākumu lietderību.

1. jei MVĮ nežino apie savo veiklos poveikį aplinkai ir joms taikomus aplinkosaugos teisės aktus, jos gali kelti didelį pavojų aplinkai ir sumažinti daugelio Bendrijos aplinkosaugos priemonių veiksmingumą;

2. Vides noteikumu neievērošana varētu radīt būtiskus un tiešus riskus visiem MVU darbiniekiem.

2. aplinkosaugos taisyklių nesilaikymas gali kelti didelį tiesioginį pavojų visiems MVĮ darbuotojams;

3. Uzlabota vides pārvaldība varētu sniegt MVU ekonomiskus un/vai finansiālus ieguvumus (sākot no palielinātas ekoefektivitātes un ekoinvoācijas), taču daudzi MVU varbūt nemaz neapzinās šīs iespējas.

3. geresnis aplinkosaugos valdymas galėtų duoti MVĮ ekonominės ir (arba) finansinės naudos (dėl padidėjusio ekologinio efektyvumo ir ekologinių naujovių diegimo) – tai galimybė, apie kurią daugelis MVĮ turbūt nežino.

Ir jārīkojas, jo pretējā gadījumā netiks izstrādāta saskaņota politika MVU un videi, un pašreizējā situācija neuzlabosies.

Jei nebus imtasi veiksmų, MVĮ bei aplinkai ir toliau nebus taikoma jokios nuoseklios politikos, ir padėtis šioje srityje nepagerės.

Dažu pēdējo gadu laikā Komisija ir īstenojusi vairākas iniciatīvas, lai palīdzētu MVU risināt vides problēmas, īpaši izmantojot vides pārvaldības sistēmas, ekomarķēšanu, tīrās tehnoloģijas un finansiālo atbalstu. Jau tiek īstenotas daudzas iniciatīvas valstu līmenī, lai palīdzētu MVU izpildīt tiesību aktu prasības un uzlabot to darbību vides jomā. Pētījumā, kas veikts Komisijas uzdevumā, lai tā varētu sagatavot ietekmes novērtējumu, ir norādītas 92 šādas iniciatīvas valstu un reģionālā līmenī 15 ES dalībvalstīs.

Per pastaruosius kelerius metus Komisija įgyvendino nemažai iniciatyvų, kad padėtų MVĮ išspręsti su aplinkosauga susijusias problemas – tai aplinkosaugos valdymo sistemos, ekologinis ženklinimas, švarios technologijos ir finansinė parama. Be to, nacionaliniu lygmeniu taip pat jau taikoma nemažai iniciatyvų, kurios skirtos padėti MVĮ vykdyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir siekti geresnių rezultatų aplinkosaugos srityje. Poveikio vertinimui skirtoje studijoje, kuri buvo atlikta Komisijos prašymu, nurodytos 92 tokios iniciatyvos, kurias nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu taiko 15 ES valstybių narių.

Tomēr līdztekus vietējām un valsts iniciatīvām arī Komisijai ir daudz darāmā, jo daudzas dalībvalstis joprojām nav uzsākušas MVU iniciatīvas ne reģionālā, ne valsts līmenī. Daudzos gadījumos MVU pieejamais atbalsts nav neizbēgami saistīts ar vides tiesību aktu ievērošanu vai īpaši paredzēts MVU. Turklāt šķiet, ka dalībvalstis aktīvi neiesaistās citu valstu pieredzes pārņemšanā un arī nevēlas ar tām sadarboties, tāpēc visā ES ir uzsāktas iniciatīvas, bet tām nav saskaņotas struktūras. Šī programma — Vides prasību ievērošanas palīdzības programma MVU — nodrošinās gan regulējumu, gan finansējumu, lai Komisija varētu veikt šo uzdevumu. Tai būtu jāuzlabo darbības vides jomā visās dalībvalstīs un jāsniedz vairāk labuma vides, sociālajā un ekonomiskajā jomā Kopienas līmenī. Tā uzlabos iekšējā tirgus darbību, jo tiks radītas vienlīdzīgas iespējas, visā ES īstenojot konsekventus un saskaņotus vides standartus. Citi ieguvumi varētu būt pozitīva ietekme uz mazo un vidējo uzņēmumu piekļuvi tirgum un lielāka konkurētspēja, izmantojot labas prakses apmaiņu, labāka izpratne par vides prasībām un rentablas vides pārvaldības sistēmas ieviešana.

Tačiau Komisija dar gali imtis kitų priemonių, kurios papildytų vietos ir nacionaliniu lygmeniu taikomas iniciatyvas, nes daugelis valstybių narių vis dar neparengė MVĮ skirtų iniciatyvų nei regionų, nei nacionaliniu lygmeniu. Labai dažnai MVĮ teikiama pagalba nėra susijusi su aplinkosaugos teisės aktų taikymu arba nėra skirta būtent MVĮ. Be to, nepanašu, kad valstybės narės būtų labai suinteresuotos mokytis iš kitų valstybių narių patirties arba su jomis bendradarbiauti, todėl skirtingose ES šalyse įgyvendinamos pavienės iniciatyvos, tačiau joms trūksta nuoseklios struktūros. Minėtoje programoje, t. y. programoje, skirtoje padėti MVĮ laikytis aplinkosaugos teisės aktų, bus nustatyta tokių Komisijos priemonių taikymo sistema ir jų finansavimo šaltiniai. Ji turėtų padėti sumažinti aplinkos taršą valstybėse narėse ir apskritai visos Bendrijos lygmeniu duoti teigiamų rezultatų aplinkosaugos, socialinėje ir ekonomikos srityse. Šia programa taip pat bus užtikrintas geresnis vidaus rinkos veikimas, nes bus sudarytos vienodos sąlygos, kad aplinkosaugos teisės aktai būtų taikomi visose ES šalyse nuosekliai ir vienodai. Programa bus naudinga dar ir tuo, kad MVĮ bus sudarytos geresnės sąlygos patekti į rinką ir jos taps konkurencingesnės – tai lems MVĮ keitimasis gerąja patirtimi, geresnis aplinkosaugos reikalavimų išmanymas ir ekonomiškų aplinkosaugos vadybos sistemų taikymas.

Fakts, ka lielu daļu valstu tiesību aktu vides jomā izstrādā, balstoties uz ES tiesību aktiem, ir vēl viens iemesls šādai iniciatīvai Eiropas līmenī.

Dar viena priežastis, kodėl tokią iniciatyvą reikėtų taikyti Europos lygmeniu, yra ta, kad dauguma nacionalinių aplinkosaugos teisės aktų grindžiama ES teisės aktais.

Ietekmes novērtējumā apskatītas sešpadsmit dažādas politikas alternatīvas, kas sadalītas četrās galvenajās grupās:

Poveikio vertinime buvo svarstoma šešiolika politikos variantų, kurie suskirstyti į keturias pagrindines grupes:

- tiesību aktu ievērošanas iniciatīvu koordinēšana, ko veic dalībvalstis,

- valstybių narių iniciatyvų, skirtų padėti laikytis aplinkosaugos teisės aktų, koordinavimas;

- pašreizējo politikas pasākumu efektivitātes palielināšana attiecībā uz MVU,

- politinių priemonių, kurios jau taikomos MVĮ, veiksmingumo didinimas;

- saziņas uzlabošana un izpratnes padziļināšana,

- bendravimo ir informavimo skatinimas;

- finansiālā atbalsta uzlabošana ilgtspējīgai ražošanai mazos un vidējos uzņēmumos.

- tvarios gamybos MVĮ finansavimo didinimas.

Ne visas sešpadsmit alternatīvas bija piemērotas turpmākai izskatīšanai. Regulāras pārbaudes, ko veic tiesībsargājošas iestādes, ir vajadzīgs instruments, bet ar to vien nepietiek. Dalībvalstu pasākumu veicināšana, nosakot atbilstības mērķus, biežākas MVU pārbaudes vai dažas citas iespējas, kas apsvērtas ietekmes novērtējumā, neļaus sasniegt mērķus, tāpēc šīs alternatīvas programmā nav iekļautas.

Ne visus šešiolika politikos variantų buvo verta svarstyti toliau. Reguliarūs teisės aktų vykdymo kontrolės institucijų patikrinimai yra būtini, tačiau vien tik jų nepakanka. Valstybių narių skatinimas imtis aktyvesnių veiksmų, nustatant atitikties teisės aktams tikslus, reikalavimas dažniau tikrinti MVĮ ir keli kiti poveikio vertinime siūlyti politikos variantai nepadėtų pasiekti tikslų, todėl jie neįtraukti į programą.

Saskaņā ar literatūrā pieejamo informāciju vislabākais risinājums ir daudzpusīga pieeja, jo MVU salīdzinājumā ar lielajiem uzņēmumiem ir ļoti dažādi. Uzlabojumu varēs panākt tikai tad, ja piemēros papildu pasākumu kopumu, pievēršoties visiem iemesliem, kas ir pamatā nepietiekamai tiesību aktu ievērošanai. Pasākumu kopums ietvertu izglītošanu un izpratnes padziļināšanu, novērtēšanu uz vietas un problēmu konstatēšanu, mērķtiecīgas konsultācijas, informācijas un paraugprakses apmaiņu, kā arī administratīvā sloga likvidēšanu.

Specializuotoje literatūroje siūloma taikyti kompleksinį šios problemos sprendimo būdą, nes MVĮ ir stambių bendrovių ypatumai labai skirtingi. Užtikrinti geresnį aplinkosaugos teisės aktų laikymąsi padės tik toks papildomų priemonių rinkinys, kurį rengiant bus atsižvelgta į visas prasto teisės aktų laikymosi priežastis. Šios priemonės – tai švietimas ir informavimas, vietoje atliekamas vertinimas ir problemų nustatymas, kryptingas konsultavimas, keitimasis informacija bei geriausiąja patirtimi ir administracinės naštos šalinimas.

Vides prasību ievērošanas palīdzības programmas MVU mērķis ir sekmēt pašreizējo vides tiesību aktu ievērošanu un pareizu īstenošanu, nevis piešķirt atbrīvojumus vai privilēģijas MVU. Tā papildinās pašreizējos tiesību aktus un vispārīgās politikas iniciatīvas, un tai nebūtu jārada papildu normatīvais slogs. Tādējādi tā atbilst labāka tiesiskā regulējuma principiem. Programmā izmantota labāka tiesiskā regulējuma pieeja, lai mazinātu administratīvo slogu, ar ko sastopas MVU, ievērojot vides tiesību aktus. Komisija ir apņēmusies strādāt kopā ar dalībvalstīm, lai noteiktu un grozītu tos ES tiesību aktus, kas apgrūtina politikas izpratni vai piemērošanu, un lai tādējādi palīdzētu MVU ievērot tiesību aktus. Šī pieeja ir rentabla, jo paredz, ka tiks izmantoti vislabākie politikas līdzekļi un instrumenti, vajadzības gadījumā tos uzlabojot, tā veicina jaunas finansēšanas iespējas MVU un tiks īstenota sadarbībā ar uzņēmumu atbalsta tīkliem un organizācijām, kuras jau risina šīs problēmas.

Programos, skirtos padėti MVĮ laikytis aplinkosaugos teisės aktų, tikslas yra ne suteikti MVĮ išimčių ar privilegijų, o paskatinti jas laikytis galiojančių aplinkosaugos teisės aktų ir tinkamai juos įgyvendinti. Ši programa papildys jau galiojančius teisės aktus ir bendrąsias politines iniciatyvas, tad neturėtų padidinti teisinės naštos. Ši programa atitinka geresnio reglamentavimo principus. Taikant šiuos principus siekiama sumažinti MVĮ aplinkosaugos teisės aktų taikymo išlaidas. Siekdama padėti MVĮ lengviau laikytis aplinkosaugos teisės aktų, Komisija įsipareigoja, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nustatyti bei panaikinti tas ES teisės aktų nuostatas, kurios be reikalo apsunkina politikos supratimą ir taikymą. Komisija taiko efektyvius metodus: ji naudojasi geriausiomis politinėmis priemonėmis, kurias prireikus tobulina, taip pat siūlo naujas MVĮ finansavimo galimybes, bendradarbiauja su verslo paramos tinklais ir organizacijomis, kurios jau sprendžia šias problemas.

Lai vairotu zināšanas un pieejamību datiem par MVU darbību ietekmi uz vidi, programmas būtiska daļa ir informācijas un labas prakses apmaiņa dalībvalstu starpā, kā arī regulāra pasākumu uzraudzība, lai apkopotu datus par to ietekmi. Komisija lēš, ka, izpildot minēto, programma ļoti labvēlīgi ietekmēs vides, ekonomisko un sociālo jomu.

Siekiant suteikti daugiau informacijos apie MVĮ poveikį aplinkai ir sudaryti sąlygas gauti apie jį duomenų, dalis programos skirta valstybių narių keitimuisi informacija ir gerąja patirtimi, taip pat reguliariai priemonių stebėsenai, kurios tikslas – rinkti duomenis apie MVĮ poveikį aplinkai. Komisija mano, kad jau vien tik šios programoje numatytos priemonės duos labai gerų rezultatų aplinkos apsaugos, ekonomikos ir socialinėje srityje.

Īstenojot programmu, tiks arī uzlabota MVU darbība vides jomā vidējā termiņā, padziļinot izpratni un zināšanas, jo īpaši par ekonomiskajiem ieguvumiem un izmaksu ietaupījumiem, ko sniedz lielāka ekoefektivitāte. Gaidāmie ieguvumi vides jomā ir lielāka blakusproduktu un atkritumu otrreizēja pārstrāde, mazāks enerģijas un resursu patēriņš, kā arī atkritumu rašanās samazināšana.

Tačiau programa taip pat padės MVĮ pasiekti geresnių rezultatų aplinkosaugos srityje vidutinės trukmės laikotarpiu, nes MVĮ bus geriau informuotos ir geriau supras, kodėl reikia didinti ekologinį efektyvumą ir kad iš to galima gauti ekonominės naudos bei sumažinti sąnaudas. Tikimasi, kad ši programa padarys aplinkai tokį teigiamą poveikį: bus geriau perdirbami šalutiniai produktai ir atliekos, naudojama mažiau energijos ir išteklių, taip pat gaminama kuo mažiau atliekų.

Ietekmes novērtējumā noteikti vairāki ekonomiskie ieguvumi, kas izriet no vides tiesību aktu ievērošanas un vides risku un ietekmes labākas pārvaldības. Ievērojamākie no tiem ir izmaksu samazināšana, piemērojot vides pārvaldības sistēmas, proti, mazāks energoresursu un izejvielu patēriņš (tas arī ļaus konstatēt, kuri procesi jāuzlabo), jaunu uzņēmējdarbības iespēju radīšana, izmantojot zaļo publisko iepirkumu, kā arī uz inovācijām vērstas domāšanas veicināšana. Vairākas priekšrocības sniedz uzņēmuma tēla uzlabošana, piemēram, labāku saziņu ar klientiem, izmantojot ekomarķēšanu, un labāku piekļuvi to investoru kapitālam, kuriem rūp vides aizsardzības jautājumi. Vēl viens būtisks ekonomisks ieguvums ir tāds, ka uzņēmumi, kuri var pierādīt, ka tajos ieviesta pienācīga vides risku un ietekmju pārvaldība, iegūs labāku finanšu institūciju novērtējumu, kas savukārt uzlabos piekļuvi kapitālam.

Poveikio vertinime nurodyta, kad aplinkosaugos teisės aktų laikymasis ir geresnis pavojų bei poveikio aplinkai valdymas gali duoti įvairios ekonominės naudos. Akivaizdžiausia nauda yra ta, kad taikant aplinkosaugos valdymo sistemas mažėja sąnaudos (mažiau sunaudojama energijos ir medžiagų), be to, šios sistemos padeda nustatyti tobulintinus procesus, o vykdant ekologiškus viešuosius pirkimus ir skatinant naujovišką mąstyseną sukuriamos naujos verslo galimybės. Naudos taip pat duoda geresnis įmonės įvaizdis: ekologiškas ženklinimas padeda užtikrinti geresnius santykius su klientais ir sudaromos geresnės sąlygos gauti kapitalo iš investuotojų, kuriems rūpi aplinkos apsauga. Kita svarbi ekonominė nauda yra ta, kad įmonėms, kurios galės pateikti įrodymų apie tinkamą pavojaus ir poveikio aplinkai valdymą, bus skiriamas geresnis finansavimo įstaigų reitingas, todėl jos galės lengviau gauti kapitalo.

Visi programmā izklāstītie pasākumi nodrošina atbalstu MVU un, tā kā dalības pamatā ir brīvprātības princips, jaunās juridiskās prasības nerada administratīvo slogu. Programmas mērķis jo īpaši ir saglabāt zemas administratīvās izmaksas, lai atvieglotu tiesību aktu ievērošanu.

Visos programoje numatytos priemonės – tai priemonės, skirtos padėti MVĮ, o kadangi jų taikymas yra savanoriškas, naujais teisiniais reikalavimais nesukuriama jokia administracinė našta. Programa ypač siekiama užtikrinti mažas administracines išlaidas, kad MVĮ galėtų lengviau laikytis teisės aktų.

Turklāt uzņēmumi var sagaidīt sociālus ieguvumus. Labāka piekļuve informācijai par vidi, kā arī labāka izpratne par vides riskiem un ietekmi palīdzēs uzlabot uzņēmuma organizāciju, un, ja uzņēmums pievienojas sertificētai vides pārvaldības sistēmai, piemēram, ES Vides vadības un audita sistēmai ( EMAS ), darbiniekiem būs lielāka motivācija un interese strādāt kopējo mērķu labā. Svarīgs papildu ieguvums ir tāds: jo lielāka vadītāju un darbinieku informētība un izpratne par vides jautājumiem, jo lielāka būs abpusējā uzticēšanās un sapratne starp MVU un to regulatoriem (valsts iestādēm). Tādējādi būtu jāveidojas konstruktīvam dialogam vietējā līmenī par to, kā vienkāršot pārmērīgu administratīvo slogu vides jomā, ar ko sastopas MVU.

Be to, įmonės gali tikėtis tam tikros socialinės naudos. Geresnės sąlygos gauti informacijos apie aplinkos apsaugą ir geresnis pavojų bei poveikio aplinkai išmanymas padės patobulinti organizacinę įmonių struktūrą, be to, jei įmonė taikys sertifikuotą aplinkos valdymo sistemą, pavyzdžiui, ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (AVAS), darbuotojai bus labiau motyvuoti aktyviai siekti bendrų tikslų. Dar vienas svarbus privalumas – kuo daugiau įmonių vadovai ir darbuotojai žinos apie aplinkosaugos problemas ir kuo geriau jas išmanys, tuo didesnis bus MVĮ ir jų reguliavimo institucijų (valstybinių institucijų) tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas. Tai turėtų paskatinti plėtoti vietos lygmeniu konstruktyvų dialogą, kuriuo būtų siekiama sumažinti pernelyg didelę administracinę aplinkosaugos teisės aktų taikymo naštą, tenkančią MVĮ.

Saskaņā ar Vides prasību ievērošanas palīdzības programmu MVU tiks izteikti priekšlikumi veikt darbības, kas palielina MVU nozīmi pašreizējās politikas nostādnēs un iniciatīvās; lai programma būtu visaptveroša un saskanīga, tā ietvers arī izglītības un resursu palielināšanas pasākumus. Lai gan tās sākotnējais mērķis ir tikai nodrošināt vides tiesību aktu ievērošanu, tā var arī uzlabot MVU darbību no vides viedokļa krietni lielākā mērā.

Programoje, skirtoje padėti MVĮ laikytis aplinkosaugos teisės aktų, bus pasiūlyti veiksmai, kurie padės įtraukti į taikomą politiką ir iniciatyvas daugiau MVĮ skirtų priemonių. Be to, siekiant užtikrinti programos išsamumą ir nuoseklumą, joje bus numatytos švietimo ir gebėjimų ugdymo priemonės. Nors svarbiausias programos tikslas yra įmonių atitiktis aplinkosaugos teisės aktams, ji gali ne tik padėti įmonėms užtikrinti atitiktį teisės aktams, bet ir pasiekti dar geresnių rezultatų aplinkosaugos srityje.

Ietekmes novērtējumā izraudzītās politikas alternatīvas veido pamatu konkrētiem programmā ierosinātiem pasākumiem, kas ir sadalīti pēc šādām tēmām:

Poveikio vertinime pasirinkti politikos variantai yra pagrindas, kuriuo bus grindžiamos konkrečios programoje siūlomos priemonės. Jos sugrupuotos pagal šias temas:

- labāks tiesiskais regulējums attiecībā uz politikas izstrādi un īstenošanu, lai sekmētu to, ka MVU labāk ievēro tiesību aktus, samazinās administratīvo slogu un atbrīvos resursus atbilstības uzlabošanai;

- geresnio reglamentavimo principų taikymas formuojant ir įgyvendinant politiką, siekiant padėti MVĮ laikytis teisės aktų, kuo labiau sumažinti jų administracinę naštą ir sudaryti joms galimybes skirti daugiau lėšų geresniam teisės aktų laikymuisi;

- pieejamākas pielāgotas vides pārvaldības sistēmas , lai saskaņotā un rentablā veidā iesaistītu vides jautājumus MVU pamatdarbībās;

- prieinamesnės, konkretiems poreikiams pritaikytos aplinkosaugos vadybos sistemos , kurias taikant į pagrindinę MVĮ ūkinę veiklą būtų nuosekliai ir mažiausiomis sąnaudomis įtraukiami aplinkosaugos aspektai;

- mērķtiecīga finansiālā palīdzība un daudzgadu finanšu programma, lai veicinātu un atbalstītu pasākumus, kuru mērķis ir nodrošināt vides tiesību aktu ievērošanu un ilgtspējīgu ražošanu MVU;

- tikslinė finansinė parama ir daugiametė finansinė programa, skirta skatinti ir remti aplinkosaugos teisės aktų laikymosi ir tvarios gamybos MVĮ priemones;

- vietējo vides ekspertu tīkla izveidošana, lai novērstu zinātības trūkumu;

- aplinkosaugos ekspertų telkimas vietos lygmeniu , siekiant pašalinti žinių trūkumą;

- labāka saziņa un mērķtiecīgāka informācija , lai novērstu informācijas trūkumu un padziļinātu izpratni par vides jautājumiem.

- geresnis bendravimas ir kryptingesnis informavimas , siekiant suteikti trūkstamų žinių ir geriau informuoti apie aplinkosaugos problemas.