|
|
[pic] | EIROPAS KOPIENU KOMISIJA |
|
[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |
|
|
Briselē, 21.3.2007
|
Briuselis, 21.3.2007
|
|
COM(2007) 127 galīgā redakcija
|
KOM(2007) 127 galutinis
|
|
KOMISIJAS PAZIŅOJUMS
|
KOMISIJOS KOMUNIKATAS
|
|
Turpmākie pasākumi pēc zaļās grāmatas „Eiropas pārredzamības iniciatīva”
|
Tolesni veiksmai dėl žaliosios knygos „Europos skaidrumo iniciatyva“
|
|
{SEC(2007) 360}
|
{SEK(2007) 360}
|
|
KOMISIJAS PAZIŅOJUMS
|
KOMISIJOS KOMUNIKATAS
|
|
Turpmākie pasākumi pēc zaļās grāmatas „Eiropas pārredzamības iniciatīva”
|
Tolesni veiksmai dėl žaliosios knygos „Europos skaidrumo iniciatyva“
|
|
1. IEVADS
|
1. ĮVADAS
|
|
Komisija 2006. gada 3. maijā pieņēma zaļo grāmatu[1], lai turpinātu „Eiropas pārredzamības iniciatīvu”[2] (EPI).
|
2006 m. gegužės 3 d. Komisija priėmė žaliąją knygą[1] siekdama įgyvendinti Europos skaidrumo iniciatyvą (ESI)[2].
|
|
Zaļās grāmatas mērķis bija uzsākt plašu sabiedrisko apspriešanu par EPI galvenajiem elementiem:
|
Žaliosios knygos tikslas – pradėti plataus masto viešąsias konsultacijas dėl šių pagrindinių ESI elementų:
|
|
- vajadzība pēc sīkāk strukturētas interešu pārstāvju (lobiju) darbības sistēmas;
|
- būtinybės sukurti labiau struktūrizuotą interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos pagrindą;
|
|
- atsauksmes par Komisijas noteiktajām apspriešanu pamata prasībām[3] ( apspriešanu prasības );
|
- nuomonių apie Komisijos taikomus minimalius konsultavimosi standartus[3] (toliau – konsultavimosi standartai);
|
|
- obligāta prasība atklāt informāciju par labuma guvējiem no kopīgi pārvaldītiem ES līdzekļiem.
|
- privalomo informacijos apie ES lėšų gavėjus pagal pasidalijamojo valdymo principą skelbimo.
|
|
Komisija no 2006. gada maija līdz augustam piedalījās plašās un vispusīgās apspriedēs, pamatojoties uz atklātu apspriešanos internetā. Turklāt Komisijas pārstāvniecības organizēja apspriežu sanāksmes vairākās dalībvalstīs. Eiropas Ekonomikas un sociālo lietu komiteja (EESK) 2006. gada jūnijā organizēja atklātu izskatīšanu, kurā piedalījās vairāk nekā 60 Eiropas interešu grupas un citas ieinteresētās personas; šis pasākums bija vēl viena noderīga iespēja apmainīties ar viedokļiem par Komisijas priekšlikumiem[4].
|
2006 m. gegužės–rugpjūčio mėn. Komisija vykdė plataus masto ir išsamias konsultacijas, daugiausia internete. Be to, Komisijos atstovybės keliose valstybėse narėse surengė konsultacijų susitikimus. 2006 m. birželio mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė klausymą, kuriame dalyvavo daugiau negu 60 Europos interesų grupių bei kitų suinteresuotųjų šalių ir kuris buvo puiki galimybė pasikeisti nuomonėmis dėl Komisijos pasiūlymų[4].
|
|
Pēc apspriešanas internetā Komisija saņēma komentārus no vairāk kā 160 ieinteresētajām personām. Tie tika saņemti no vairākām dalībvalstīm, privātā sektora interešu grupām, nevalstiskajām organizācijām un daudziem pilsoņiem. Apspriešanā iesaistījās gan Eiropas līmeņa, gan valstu un reģionālās organizācijas. Atbilstoši Komisijas apspriešanu standartiem visus komentārus publicēja EPI apspriešanas tīmekļa vietnē[5].
|
Vykdydama konsultacijas internete Komisija gavo daugiau negu 160 suinteresuotųjų šalių nuomonių. Tas nuomones pateikė kai kurios ES valstybės narės, privačiojo sektoriaus interesų grupės, NVO, taip pat pavieniai piliečiai. Konsultavimosi procese dalyvavo ne tik Europos, bet ir nacionalinės bei regioninės organizacijos. Pagal Komisijos konsultavimosi standartus visos nuomonės pateiktos ESI konsultavimosi tinklavietėje[5].
|
|
Eiropas Ekonomikas un sociālo lietu komiteja[6] un Reģionu komiteja[7] kā ES padomdevējas iestādes sagatavoja katra savu atzinumu par Komisijas zaļo grāmatu.
|
Reaguodamos į Komisijos žaliąją knygą, ES patariamosios institucijos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas[6] ir Regionų komitetas[7] pateikė savo nuomones.
|
|
Komisijas zaļā grāmata izraisīja plašu sabiedrības interesi. EPI apspriešanas tīmekļa vietnē katru mēnesi tika reģistrēti vairāki tūkstoši apmeklējumu. Ar šo paziņojumu Komisija tagad vēlas izteikt savu viedokli par apspriešanas gaitā izteiktajiem argumentiem un lemt par turpmākajiem pasākumiem saistībā ar zaļo grāmatu.
|
Komisijos žalioji knyga sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą. Kiekvieną mėnesį ESI konsultavimosi tinklavietėje užregistruota keli tūkstančiai apsilankymų. Remdamasi šiuo komunikatu Komisija dabar nori pateikti savo nuomonę dėl konsultavimosi proceso metu išsakytų argumentų ir nuspręsti, kokių tolesnių veiksmų imsis dėl šios žaliosios knygos.
|
|
2. ATGRIEZENISKā INFORMāCIJA UN TURPMāKIE PASāKUMI
|
2. NUOMONė IR TOLESNI VEIKSMAI
|
|
2.1. Interešu pārstāvēšana (lobēšana)
|
2.1. Interesų grupių atstovavimas (lobizmas)
|
|
2.1.1. Vispārējā pieeja, terminoloģija un darbības joma
|
2.1.1. Bendras metodas, terminija ir taikymo sritis
|
|
Iespēja Eiropas līmenī apspriest interešu pārstāvēšanas jautājumu kopumā tika atbalstīta, tomēr vairāki dalībnieki apspriešanas gaitā kritizēja terminu „lobēšana”, ko Komisija izmantojusi šīs parādības aprakstīšanai. Tāpēc atkārtoti jāuzsver, ka Komisijas lietotā termina „lobēšana” definīcija nesatur negatīvu vērtējumu. Lobēšana tika aprakstīta kā „ darbības, ko veic ar mērķi ietekmēt Eiropas Savienības iestāžu politikas formulēšanas un lēmumu pieņemšanas procesus ”. Komisija īpaši uzsvēra, ka demokrātiskā sistēma lobēšana ir likumīga un tai ir lietderīga loma. Tomēr Komisijas jaunā reģistra (skatīt turpmāk) nosaukums būs „Interešu pārstāvju reģistrs”.
|
Apskirtai galimybė aptarti interesų grupių atstovavimą Europos lygmeniu sveikintina, nors konsultacijų metu keli dalyviai kritiškai vertino Komisijos pasirinktą termino „lobizmas“ vartojimą šiam reiškiniui apibūdinti. Todėl reikėtų dar kartą pabrėžti, kad Komisijos vartojamoje „lobizmo“ apibrėžtyje nėra neigiamo vertinimo aspekto. Lobizmas reiškia „ visą veiklą, kuria siekiama daryti įtaką Europos institucijų politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesams “. Komisija aiškiai pabrėžė teisėtą ir naudingą lobistinės veiklos vaidmenį demokratinėje sistemoje. Vis dėlto Komisijos naujasis registras (žr. toliau) bus pavadintas „Interesų grupių atstovų registru“.
|
|
Sabiedrisko attiecību konsultāciju firmas, korporatīvās lobiju grupas („iekšējie pārstāvji”), nevalstiskās organizācijas, pētniecības iestādes un juridiskās firmas aicinās reģistrēties, un tiem tiks piedāvāta iespēja norādīt kategoriju, pie kuras tie pieder.
|
Viešųjų ryšių konsultacinės įstaigos, įmonių lobizmo skyriai (vidaus atstovai), NVO, tyrimų institucijos, prekybos asociacijos ir advokatų kontoros bus skatinami registruotis, ir siūloma galimybė nurodyti, kokiai kategorijai jie priklauso.
|
|
2.1.2. Zaļās grāmatas priekšlikumi
|
2.1.2. Žaliojoje knygoje pateikti pasiūlymai
|
|
EPI zaļajā grāmatā Komisija ierosināja lobēšanas darbībām izmantot jaunu sistēmu, kuras pamatā būtu šādi principi.
|
ESI žaliojoje knygoje Komisija pasiūlė naują lobistinės veiklos pagrindą, kurį sudaro:
|
|
- Brīvprātīga reģistrācijas sistēma, kas motivē lobētājus reģistrēties. Motivācija ietver automātiskus brīdinājumus par tādu jautājumu apspriešanām, par kuriem ir zināms, ka tie atrodas ieinteresēto personu interešu lokā.
|
- savanoriškos registracijos sistema, skatinanti lobistus registruotis. Paskatos registruotis galėtų būti automatinis įspėjimas apie vykstantį konsultavimąsi suinteresuotosioms šalims aktualiais klausimais;
|
|
- Kopīgs rīcības kodekss vai vismaz kopīgas pamata prasības visiem lobistiem.
|
- visiems lobistams bendras elgesio kodeksas arba bent jau bendri minimalūs reikalavimai;
|
|
- Uzraudzības un sankciju sistēma, kuru piemēro nepareizas reģistrācijas gadījumā un/vai tad, ja tiek pārkāpts rīcības kodekss.
|
- priežiūros ir sankcijų sistema, taikytina neteisingos registracijos ir (arba) elgesio kodekso pažeidimo atvejais.
|
|
2.1.3. Interešu pārstāvju reģistrs
|
2.1.3. Interesų grupių atstovų registras
|
|
Daudzos komentāros tika atbalstīta brīvprātīgas reģistrācijas izveide. Tomēr ievērojams skaits apspriešanās dalībnieku, jo īpaši nevalstiskās organizācijas, aizstāvēja obligātas reģistrācijas pieeju kā vienīgo veidu pilnīgas pārredzamības nodrošināšanai.
|
Daugelyje pateiktų nuomonių remiamas savanoriškumo principu veikiančio registro sukūrimas. Tačiau nemažai dalyvių, su kuriais buvo konsultuojamasi, ypač NVO, pasisakė už privalomą registraciją, nes ji būtų vienintelis būdas užtikrinti visišką skaidrumą.
|
|
Komisija pilnīgu pārredzamību galvenokārt izprot kā pēc iespējas vispusīgāku priekšstatu par interešu pārstāvju darbību Eiropā. Lai sasniegtu šo mērķi, Komisija ierosināja pieeju, kuras pamatā ir brīvprātība un ieinteresētība. Lobistiem, kas reģistrē par sevi konkrētu informāciju, būs iespēja norādīt savas specifiskās intereses, pretī saņemot informāciju par apspriešanām minētajās konkrētajās interešu jomās.
|
Komisijos nuomone, visiškas skaidrumas visų pirma reiškia kiek įmanoma didesnę Europos interesų grupių atstovų aprėptį. Siekdama šio tikslo Komisija pasiūlė savanorišką, paskatomis grindžiamą registraciją. Lobistai, užregistravę tam tikrą informaciją apie save, galėtų nurodyti savo konkrečius interesus, ir atitinkamai jiems būtų pranešta apie konsultacijas jų interesų srityse.
|
|
Tomēr tika pausts uzskats, ka brīvprātīgas reģistrācijas motivācija vēl aizvien ir relatīvi vāja. Apspriešanas gaitā noskaidrojās, ka automātisko brīdinājumu funkcija, iespējams, neveidos pietiekamu reģistrācijas stimulu, jo īpaši interešu grupām, kas darbojas Briselē un seko Komisijas darbībai katru dienu.
|
Buvo teigiama, kad tai nėra labai stipri paskata registruotis savanoriškai. Konsultacijų metu paaiškėjo, kad automatinio įspėjimo funkcija turbūt nebus pakankamas stimulas registruotis, ypač Briuselyje įsisteigusioms interesų grupėms, kurios kasdien seka Komisijos veiklą.
|
|
Tāpēc sistēma jāpapildina ar stimulu, kas vienlaikus stiprinās Komisijas apspriešanas politikas piemērošanu un izpildi (skatīt 2.2. nodaļu). Komisijas apspriešanu prasības paredz, ka ieinteresētajām personām, kas interneta apspriešanas kontekstā vēlas iesniegt savus komentārus, jābūt gatavām informēt Komisiju un plašāku sabiedrību par saviem mērķiem un struktūru. Komisija ir noteikusi politikas principu, saskaņā ar kuru „ ja šo informāciju nesniedz, izteiktās piezīmes tiks uzskatītas par individuālu viedokli ”[8].
|
Todėl sistemos funkcionavimui reikėtų papildomos paskatos, kuri sustiprintų tiek esamos Komisijos konsultavimosi politikos taikymą, tiek jos įgyvendinimą (t. p. žr. 2.2. skyrių). Pagal Komisijos konsultavimosi standartus reikalaujama, kad suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti pastabas konsultacijų internete metu, privalo būti pasirengusios pateikti Komisijai ir plačiajai visuomenei informaciją apie savo tikslus ir struktūrą. Komisija yra paskelbusi, kad, „ nenurodžius šios informacijos, komentarai bus traktuojami kaip atskirai pateiktos pastabos “.[8]
|
|
Tāpēc Komisija ir paredzējusi apvienot brīvprātīgu reģistrāciju ar jaunu standarta veidni apspriešanām internetā. Ja organizācijas iesniegs savus komentārus šādu apspriešanu kontekstā, tās sistemātiski aicinās lietot reģistru, lai sniegtu informāciju par to, ko tās pārstāv, kāds ir to uzdevums un kas finansē to darbību.
|
Todėl Komisija ketina derinti savanoriškumo principu veikiantį registrą su nauju standartiniu konsultacijoms internete skirtu šablonu. Jeigu tokios konsultacijos metu organizacijos pateiks savo nuomones, jos bus sistemingai raginamos užsiregistruoti pateikiant informaciją apie tai, kam jos atstovauja, kokia jų misija ir kaip jos finansuojamos.
|
|
Tas ir pamatoti, jo pietiekama informācija par apspriešanā iesaistītajām organizācijām acīmredzami ir priekšnosacījums to iesniegto komentāru būtiskuma un lietderīguma izvērtēšanai.
|
Prašymas pagrįstas, nes pakankama informacija apie konsultacijose dalyvaujančią organizaciją neabejotinai yra išankstinė sąlyga norint rimtai įvertinti jos pateikiamų nuomonių aktualumą ir naudingumą.
|
|
Jaunā sistēma ne tikai palielinās vispārējo pārredzamību, bet arī veicinās Komisijas „labāka regulējuma” mērķu sasniegšanu. Atklāta un visaptveroša ieinteresēto personu apspriešanās ir svarīgs instruments, lai sagatavotu ietekmes novērtējumus un stiprinātu uz zināšanām balstītu pieeju politikas veidošanā.
|
Naujoji sistema ne tik padidins bendrą skaidrumą, bet taip pat padės Komisijai siekti geresnio reglamentavimo tikslų. Atviros suinteresuotųjų šalių konsultacijos yra svarbi priemonė atliekant poveikio vertinimus ir stiprinant žiniomis grindžiamą politikos formavimo metodą.
|
|
Attiecībā uz finanšu informācijas sniegšanu, kas tiek prasīta reģistrējoties, Komisija uzskata, ka prasība reģistrācijas pieteikuma iesniedzējiem sniegt informāciju par attiecīgajiem budžeta skaitļiem, kas iedalīti pēc galvenajiem klientiem un/vai finansējuma avotiem, ir nepieciešama un samērīga. Galvenais mērķis, kādēļ jāsniedz informācija par interešu pārstāvju finansējumu, ir pārliecināties par to, ka lēmumu pieņēmēji un sabiedrība var noteikt konkrētas lobēšanas darbības veicējus un novērtēt tās nozīmīgāko virzītājspēku ietekmi.
|
Dėl finansinių duomenų atskleidimo, kurio reikalaujama registruojantis, Komisijos nuomone, registruojamajam būtina ir dera pranešti atitinkamus biudžeto skaičius ir pateikti jo išskaidymą pagal pagrindinius klientus ir (arba) finansavimo šaltinius. Pagrindinis interesų grupių atstovų finansavimo šaltinių atskleidimo tikslas – užtikrinti, kad sprendimus priimančios institucijos ir plačioji visuomenė galėtų nustatyti svarbiausias konkrečios lobistinės veiklos varomąsias jėgas ir jas įvertinti.
|
|
Atbilstoši pašregulējošai pieejai reģistrācijas pieteikuma iesniedzēji arī turpmāk būs atbildīgi par finansējuma precīzu un objektīvu aprēķināšanu un informācijas sniegšanu attiecībā uz tā avotiem. Uz šā pamata, vērtējot iesniegtās informācijas pietiekamību reģistrācijai, Komisija piemēros šādus obligātos kritērijus.
|
Remiantis savaiminio reguliavimo metodu, registruojamųjų pareiga bus tiksliai ir objektyviai apskaičiuoti ir atskleisti savo finansavimo šaltinius. Tokiu būdu Komisija, vertindama, ar registruojantis pateikta pakankamai informacijos, taikys šiuos minimalius kriterijus:
|
|
- Konsultāciju uzņēmējsabiedrībām un juridiskām sabiedrībām, kuras nodarbojas ar lobēšanu ES iestādēs, jānorāda apgrozījums, kas saistīts ar lobēšanu ES iestādēs, kā arī attiecīgo klientu relatīvais īpatsvars apgrozījumā.
|
- profesionalių konsultacijų ir advokatų kontoros, užsiimančios lobistine veikla ES institucijose, turėtų nurodyti apyvartą, susijusią su lobistine veikla ES institucijose, ir santykinę klientų dalį šioje apyvartoje;
|
|
- „Iekšējiem” lobistiem un tirdzniecības asociācijām, kas darbojas lobēšanas jomā, jāsniedz aplēse par izmaksām, kas saistītas ar tiešu lobēšanu ES iestādēs.
|
- „vidaus“ lobistai ir prekybos asociacijos, aktyviai dalyvaujančios lobistinėje veikloje, turėtų pateikti išlaidų, siejamų su tiesioginiu lobizmu ES institucijose, sąmatą;
|
|
- Nevalstiskajām organizācijām un pētniecības iestādēm jāsniedz informācija par vispārējo budžetu un tā sadalījumu pēc galvenajiem finansējuma avotiem (valsts finansējuma apjoms un avoti, ziedojumi, biedru naudas u.c.).
|
- NVO ir tyrimų institucijos turėtų nurodyti bendrą biudžetą ir jo išskaidymą pagal pagrindinius finansavimo šaltinius (viešojo finansavimo, aukų sumos ir šaltiniai, nario mokesčiai ir kt.).
|
|
Regulā 1367/2006 par to, kā Kopienas iestādēm piemērot Orhūsas Konvenciju, ir paredzēts, ka nevalstiskajām organizācijām (ja tās izpilda vairākas konkrētas prasības) ir tiesības pieprasīt iekšēju pārskatīšanu konkrētiem administratīviem aktiem, kas pieņemti saskaņā ar tiesību aktiem vides jomā. Tāpēc Komisija kā iespējamu stimulu reģistrācijai izskatīs to, kādā mērā paredzētais reģistrs var kalpot par instrumentu tādu nevalstisko organizāciju noteikšanai (piemēram, labākas atpazīšanas veidā), kuras ir tiesīgas uzsākt šādu procedūru.
|
Reglamente Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos taikymo Bendrijos institucijoms nustatoma, kad NVO, atitinkančios keliamus reikalavimus, turės teisę prašyti tam tikrų pagal aplinkos apsaugos teisę priimtų administracinių aktų peržiūros vidaus tvarka. Todėl, svarstydama galimą papildomą paskatą registruotis, Komisija išnagrinės, kokiu mastu būsimas registras galėtų padėti nustatyti NVO, turinčias teisę pradėti tokią procedūrą (pvz., pagal išankstinio pripažinimo principą).
|
|
2.1.4. Rīcības kodekss
|
2.1.4. Elgesio kodeksas
|
|
Zaļajā grāmatā ir teikts, ka reģistrācijas pieteikuma iesniedzējiem „ būs jāievēro arī uzvedības kodekss , kuru īsteno uzticamā un pārredzamā veidā ”.
|
Žaliojoje knygoje nustatoma, kad registruotis norintys kandidatai taip pat turi „įsipareigoti laikytis elgesio kodekso , kurio laikymasis būtų užtikrinamas patikimai bei skaidriai“ .
|
|
Jautājumi par šāda kodeksa izstrādāšanu un ievērošanu praksē sīkāk netika izskatīti. Notika diskusija par to, vai brīvprātīgs kopējs kodekss, ko izstrādā un kontrolē paši lobisti (tostarp arī sodu uzlikšana), ir vēlamākā iespēja. Tomēr atbildes uz zaļajā grāmatā uzdotajiem jautājumiem liecina, ka dažādām lobistu organizācijām, jo īpaši privātā sektora un nevalstiskajām organizācijām, būs visai grūti apvienoties šādam pasākumam.
|
Tokio kodekso parengimo ir konkrečių jo laikymosi priežiūros metodų klausimai išsamiai nenagrinėjami. Buvo šiek tiek diskutuota, ar savanoriškas bendras kodeksas, kurį parengtų ir kurio taikymą prižiūrėtų patys lobistai (įskaitant baudų skyrimą), galėtų būti geresnė alternatyva. Tačiau apie žaliąją knygą pateiktos nuomonės parodė, kad tokiam darbui sutelkti įvairias lobistų grupes būtų gana sunku, ypač jei jis susijęs su privačiojo sektoriaus ir NVO bendradarbiavimu.
|
|
Saprotams, ka Komisija vienmēr būs atbildīga par korektām attiecībām ar dažādu ārējo interešu pārstāvjiem. Tāpēc būtu grūti iedomāties, ka Komisija varētu nodot ārējām organizācijām atbildību par kodeksa definēšanu un uzraudzību. Lobistu pašregulācija netiek uzskatīta par reālu iespēju. Tā vietā Komisijai būtu jāpārskata un jāatjaunina obligātās prasības, ko tā pieņēma 1992. gadā. Pārstrādā kodeksa saturs tiks apspriests ar ieinteresētajām personām. Apņemšanās ievērot kodeksu jānosaka kā prasība lobistiem, kas vēlas reģistrēties jaunajā reģistrā atbilstoši Eiropas Parlamenta demonstrētajam piemēram.
|
Suprantama, kad Komisija visada išliks atskaitinga už savo santykių su išorės interesų grupių atstovais tvirtumą. Todėl būtų sunku numatyti, kad Komisija perleistų atsakomybę už kodekso parengimą ir įgyvendinimo priežiūrą išorės įstaigoms. Lobistų savaiminis reguliavimas nelaikoma gyvybinga alternatyva. Vietoj jos Komisija turėtų peržiūrėti ir atnaujinti 1992 m. priimtus esamus minimalius reikalavimus. Tokio perdirbto kodekso turinys bus aptariamas su suinteresuotosiomis šalimis. Įsipareigojimas laikytis kodekso – pagal Europos Parlamento parodytą pavyzdį – turėtų tapti reikalavimu lobistams, kurie nori būti įtraukti į naująjį registrą.
|
|
Pats par sevi saprotams, ka visiem faktiem, ko ieinteresētās personas paziņo reģistrācijas nolūkos, vienmēr ir jābūt precīziem. Reģistrācijas pieteikuma iesniedzējus, kas ir paziņojuši nepareizu informāciju, lūgs šo informāciju labot, šo lūgumu iespējami izsakot publiski. Lietojot to kā pēdējo līdzekli, Komisija var izslēgt no reģistra lobistus, kas ir snieguši nepareizu informāciju. Līdzīgu procedūru piemēros attiecībā uz iespējamiem rīcības kodeksa pārkāpumiem.
|
Savaime suprantama, visa faktinė informacija, kurią pateikia užsiregistruoti norinčios suinteresuotosios šalys, visada privalo būti tiksli. Nustačius, kad registruojamieji pateikė netikslią informaciją, bus raginama, jeigu įmanoma viešai, ją ištaisyti. Kaip paskutinę priemonę Komisija numato galimybę iš registro išbraukti netikslią informaciją pateikusius užsiregistravusius lobistus. Panaši procedūra būtų taikoma įtarus elgesio kodekso pažeidimą.
|
|
2.1.5. Iespējamā starpiestāžu sadarbība
|
2.1.5. Galimas institucijų bendradarbiavimas
|
|
Daudzi no tiem, kas piedalījās EPI zaļās grāmatas apspriešanā, aizstāvēja starpiestāžu pieeju lobēšanas jautājumos. Tie aicināja izveidot tādu reģistru un rīcības kodeksu, kas būtu kopējs vismaz Komisijai un Eiropas Parlamentam.
|
Daugelis konsultacijų dėl ESI žaliosios knygos dalyvių pasisakė už lobizmo atžvilgiu taikytiną tarpinstitucinį metodą. Jie paragino kurti bendrą Komisijos ir bent Europos Parlamento registrą ir elgesio kodeksą.
|
|
Komisija pilnībā atbalsta šo viedokli un uzskata, ka iespēja reģistrēties vienā vietā ieinteresētajām personām būs papildus stimuls reģistrācijai. Komisija tāpēc aicina Eiropas Parlamentu, Reģionu komiteju un Ekonomikas un sociālo lietu komiteju izskatīt iespēju ciešāk sadarboties šajā jomā.
|
Komisija visiškai palaiko šį požiūrį ir mano, kad „vieno langelio principu“ veikianti registracija būtų didesnė paskata suinteresuotosioms šalims registruotis. Todėl Komisija ragina Europos Parlamentą, Regionų komitetą ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą išnagrinėti galimybę glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje.
|
|
2.1.6. Termiņi un pārskatīšana
|
2.1.6. Laikas ir peržiūra
|
|
Komisija uzskata, ka šajā paziņojumā aprakstītie jaunie pasākumi veidos līdzsvarotu un samērīgu sistēmu, kas veicinās labāku pārredzamību lobēšanas jomā. Komisija līdz 2007. gada vasarai uzsāks diskusijas ar ieinteresētajām personām par kopēju rīcības kodeksu un 2008. gada pavasarī atvērs Interešu pārstāvju reģistru. Pēc reģistra darbības uzsākšanas Komisijas dienesti saņems norādījumus par to, kā aktīvi veicināt reģistrāciju un kā rīkoties attiecībā uz nereģistrētiem interešu pārstāvjiem. Komisija 2009. gada septembrī sagatavos pārskatu par to, vai jaunā sistēma ir devusi cerētos rezultātus, tostarp reģistrācijas mērķa grupu aptveršanu. Ja rezultātu nebūs, tiks apsvērti stingrāki pasākumi – obligāta reģistrācija un ziņošana.
|
Komisija mano, kad šiame komunikate aprašytos naujosios priemonės bus pusiausvyrą išlaikantis darnus pagrindas, padedantis siekti didesnio lobistinės veiklos skaidrumo. Iki 2007 m. vasaros Komisija su suinteresuotosiomis šalimis pradės diskusiją dėl bendro elgesio kodekso, o 2008 m. pavasarį pradės veikti interesų grupių atstovų registras. Registrui pradėjus veikti, Komisijos tarnybos gaus gaires dėl priemonių aktyviai skatinti registraciją ir spręsti neužsiregistravusių interesų grupių atstovų klausimą. Siekdama išnagrinėti, ar naujoji sistema duoda trokštamų rezultatų, įskaitant registracijos tikslinės grupės aprėpties sąlygas, 2009 m. pavasarį Komisija ją peržiūrės. Jeigu rezultatai netenkins, bus galima svarstyti griežtesnes priemones numatant privalomą registraciją ir atsiskaitymą.
|
|
2.2. Apspriešanu prasības
|
2.2. Konsultavimosi standartai
|
|
Par zaļās grāmatas nodaļu, kas izskatīja pamata prasības, tika saņemti vairāk nekā 100 komentāri[9], ko galvenokārt iesūtīja dažādas uzņēmējdarbības interešu grupas un nevalstiskās organizācijas.
|
Dėl žaliosios knygos skyriaus „minimalūs standartai“ gauta daugiau negu 100 nuomonių[9], daugiausia iš įvairių verslo interesų grupių ir NVO.
|
|
Apspriešanas dalībnieki kopumā atbalstīja Komisijas apspriešanu prasības un Komisijas īstenotos centienus uzlabot apspriešanu procedūras. Vienlaikus apspriešanas dalībnieki norādīja uz atsevišķām vājajām vietām apspriešanu prasību piemērošanā. Jo īpaši pastāv trūkumi tādas vispārējas atgriezeniskās informācijas nodrošināšanā, ar kuru tiktu skaidrots, kā un kādā mērā Komisija ir ņēmusi vērā iesniegtos komentārus, un obligātā 8 nedēļu termiņa ievērošanā, kas noteikts atklātai sabiedriskai apspriešanai (piemēram, ja šajā periodā ir vairākas brīvdienas). Ir radies iespaids, ka mērķtiecīgas apspriešanas ne vienmēr ir pietiekami līdzsvarotas starp attiecīgajām nozarēm.
|
Konsultacijų dalyviai apskritai palankiai įvertino Komisijos konsultavimosi standartus ir Komisijos pastangas pagerinti konsultacijų procesą. Tačiau dalyviai nurodė ir kai kurias silpnąsias konsultavimosi standartų taikymo vietas. Visų pirma yra silpnų vietų pateikiant bendro pobūdžio atsakymą, kuriame būtų paaiškinama, kaip ir kokiu mastu Komisija atsižvelgė į pastabas, taip pat laikantis minimalaus 8 savaičių termino atviroms viešosioms konsultacijoms (pavyzdžiui, kai į laikotarpį buvo įtrauktas ir didelių švenčių laikotarpis). Todėl susidarė įspūdis, kad vykdant tikslines konsultacijas ne visada išlaikyta atitinkama pusiausvyra susijusių sektorių atžvilgiu.
|
|
Kaut arī šajā posmā nav paredzēts pārskatīt apspriešanu prasību saturu[10], ir nepieciešams nostiprināt to piemērošanu, lai vēl vairāk paaugstinātu Komisijas organizēto apspriešanu vispārējo kvalitātes līmeni. Šāda pastiprināta piemērošana galvenokārt pievērsies labākas atgriezeniskās informācijas sniegšanai, precīzāk koordinētai pieejai apspriešanu jomā un nepieciešamībai nodrošināt apspriešanā izteikto viedokļu un interešu daudzveidību. Šāda pieeja palīdzēs uzlabot Komisijas sagatavoto ietekmes novērtējumu kvalitāti, tādējādi sekmējot „labāka regulējuma” politiku, ko īsteno Komisija.
|
Nors šiame etape[10] neketinama peržiūrėti konsultavimosi standartų turinio, būtina sustiprinti jų taikymą, kad būtų galima pakelti bendrą Komisijos konsultacijų kokybės lygį. Tokio sustiprinto taikymo atveju dėmesys visų pirma bus skiriamas geresnio atsakymo teikimo metodo užtikrinimui, labiau koordinuotam požiūriui į konsultacijas ir poreikiui užtikrinti konsultacijų metu pareiškiamų nuomonių ir interesų įvairovę. Šis metodas padės pagerinti Komisijos poveikio vertinimų kokybę ir tokiu būdu padės įgyvendinti Komisijos geresnio reglamentavimo politiką.
|
|
Tāpēc Komisija vairāk pievērsīsies šādiem pasākumiem:
|
Todėl Komisija labiau išskirs tokias priemones:
|
|
- personāla apmācība un informētības palielināšana;
|
- darbuotojų mokymą ir atitinkamo jų informuotumo didinimą;
|
|
- ģenerāldirektorātu apmaiņa ar informāciju un labas prakses pieredzi attiecībā uz apspriešanām ar ieinteresētajām personām;
|
- generalinių direktoratų keitimąsi informacija ir konsultavimosi su suinteresuotosiomis šalimis gerąja patirtimi;
|
|
- praktisko nostādņu pārskatīšana attiecībā uz apspriešanām ar ieinteresētajām personām;
|
- praktinių konsultavimosi su suinteresuotosiomis šalimis gairių peržiūrą;
|
|
- jaunas apspriešanās veidnes izstrādāšana, lai uzlabotu atklātu sabiedrisko apspriešanu konsekvenci.
|
- naujo standartinio konsultacijoms skirto šablono, kuris padidintų atvirų viešųjų konsultacijų nuoseklumą, sukūrimą.
|
|
Komisija ir paredzējusi nodot savu apspriešanu politiku ārējam novērtējumam, tiklīdz šie jaunie pasākumi būs izstrādāti un pārbaudīti.
|
Kai tik šios priemonės bus pradėtos įgyvendinti ir patikrintos praktiškai, Komisija ketina pateikti savo konsultavimosi politiką išorės ekspertų vertinimui.
|
|
2.3. ES līdzekļu saņēmēju publiskošana
|
2.3. ES lėšų gavėjų skelbimas
|
|
2.3.1. Likumdošanas process
|
2.3.1. Teisės aktų rengimo procesas
|
|
Zaļās grāmatas par pārredzamību publicēšana pievērsa plašsaziņas līdzekļu uzmanību jautājumam par informācijas publicēšanu attiecībā uz kopīgi pārvaldītu līdzekļu saņēmējiem. Tāpēc Komisija uzsāka konstruktīvas diskusijas ar dalībvalstīm, Parlamentu, interešu pārstāvjiem un pilsoniskās sabiedrības organizācijām, un šo diskusiju rezultātā tika panākta vienošanās par attiecīgo datu publiskošanas vēlamību. Komisijai pozitīvu ierosmi deva vairāku dalībvalstu atkāpšanas no kategoriskiem iebildumiem par labu sadarbībai ar Komisiju šajā jautājumā, tādējādi bija iespējams ātri pieņemt pamatprasību sistēmas ieviešanai, tas ir, iekļaut šo prasību Finanšu regulā, kura kopš tās stāšanās spēkā 2003. gadā pirmo reizi tika pārskatīta, kā paredzēts, pēc trīs gadiem.
|
Paskelbus Žaliąją knygą dėl skaidrumo, žiniasklaida itin susidomėjo informacijos apie ES lėšų gavėjus pagal pasidalijamojo valdymo principą skelbimo klausimu. Dėl to Komisija galėjo dalyvauti konstruktyviose diskusijose su valstybėmis narėmis, Parlamentu, interesų grupių atstovais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, galiausiai vedančiomis link bendro sutarimo dėl atitinkamų duomenų skelbimo priimtinumo. Komisija entuziastingai sutiko žinią, kad kai kurios valstybės narės pakeitė savo aiškiai priešišką poziciją į bendradarbiavimui šiuo klausimu su Komisija palankią poziciją, o tai leido nedelsiant priimti sistemos įdiegimui keltą pagrindinį reikalavimą, jį įtraukiant į Finansinį reglamentą, kurio kas trejus metus atliekama peržiūra buvo vykdoma pirmą kartą nuo jo įsigaliojimo 2003 m.
|
|
Attiecīgo tiesību aktu grozījumu apraksts ir sniegts pielikumā.
|
Įvairių susijusių teisės aktų pakeitimų aprašymas pateikiamas priede.
|
|
2.3.2. Praktiska ieviešana
|
2.3.2. Praktinis įgyvendinimas
|
|
Noteikumu iekļaušana attiecīgajos tiesību aktos ir tikai pirmais solis pasākumu kopumā, kas neapšaubāmi būs sarežģīti un kuriem būs nepieciešama plaša sadarbība starp īstenojošām organizācijām visā ES un pakāpeniska pieeja.
|
Susijusių teisės aktų nuostatų priėmimas yra tik pirmas žingsnis įgyvendinant šį neabejotinai sudėtingą sumanymą, reikalaujantį glaudžiai bendradarbiauti su daugeliu įgyvendinančių įstaigų visoje ES taikant laipsnišką metodą.
|
|
Atsevišķi komentāri, kas saņemti zaļās grāmatas apspriešanas gaitā, liecina par to, ka vēlams izveidot centralizētu datu bāzi ar meklēšanas iespējām, kuru pārvaldītu Komisija un kas saturētu visu attiecīgo informāciju par saņēmējiem.
|
Kai kuriose pastabose dėl žaliosios knygos, gautose vykdant konsultacijas, nurodoma, jog pageidaujama paieškai pritaikytos, centralizuotos duomenų bazės, kurią valdytų Komisija ir kurioje būtų visa svarbi informacija apie lėšų gavėjus.
|
|
Šobrīd datus par saņēmējiem ievāc dalībvalstu īstenošanas iestādes, kurām ir uzticēta pārvaldība. KLP tiešā atbalsta un tirgus pasākumu jomā datus nosūta Komisijai, par to ir atbildīgas šīs iestādes, un Komisijai nav iespēju pārbaudīt katras informācijas ticamību. Tomēr Komisija nesen ir pieņēmusi priekšlikumu Padomes Regulas (EK) Nr. 1290/2005 grozījumiem, lai noteiktu dalībvalstīm pienākumu publicēt šos datus, tostarp arī datus par lauku attīstības izdevumiem. Struktūrfondu jomā Komisijas Regula (EK) Nr. 1828/2006, kas paredz noteikumus par to, kā īstenot Padomes Regulu (EK) Nr. 1083/2006, ar ko paredz vispārīgus noteikumus par struktūrfondiem un Kohēzijas fondu, nepārprotami nosaka dalībvalstu atbildību par saņēmēju datu ievākšanu un publicēšanu, Komisija attiecīgos datu kopumus pat nesaņem. Turklāt Komisija pieliek mērķtiecīgas pūles, lai no Eiropas Revīzijas palātas saņemtu pozitīvu ticamības deklarāciju, kā tas paredzēts EK Līguma 248. pantā. Tas prasa Komisijas dienestu rūpīgu darbu, jo īpaši attiecībā uz tiešo pārvaldību, savukārt dalībvalstīm ir izšķiroša loma to trūkumu novēršanā, ko Revīzijas palāta ir atzīmējusi kopīgās pārvaldības jomā. Tāpēc Komisija vēlētos uzsvērt, cik nozīmīga ir dalībvalstu atbildība par kopīgas pārvaldības pasākumu īstenošanu.
|
Tačiau tikrovė yra tokia, kad duomenis apie lėšų gavėjus renka valstybių narių įgyvendinimo įstaigos, kurioms pavesta valdymo funkcija. Šios įstaigos yra atsakingos už BŽŪP tiesioginės pagalbos ir rinkos priemonių duomenų siuntimą Komisijai, ir Komisija neturi būdų patikrinti kiekvieno gauto atskiro duomenų segmento patikimumą. Tačiau siekdama įpareigoti valstybes nares paskelbti šiuos duomenis, įskaitant kaimo plėtros išlaidas, Komisija ką tik priėmė pasiūlymą, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005. Struktūrinių fondų srityje Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1828/2006, kuriuo nustatomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 dėl struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo įgyvendinimo taisyklės, atsakomybė už duomenų apie naudos gavėjus rinkimą ir skelbimą aiškiai numatoma valstybėms narėms ir Komisija atitinkamų duomenų netgi negauna. Be to, Komisija ryžtingai deda pastangas, kad gautų teigiamą Europos Audito Rūmų patikinimo pareiškimą, kaip numatyta EB sutarties 248 straipsnyje. Tam reikia ryžtingų Komisijos pastangų, ypač tiesioginio valdymo klausimu, bet lemiamą vaidmenį spręsdamos Audito Rūmų nurodytus trūkumus pasidalijamojo valdymo srityje turės suvaidinti valstybės narės. Todėl Komisija norėtų pabrėžti valstybių narių atsakomybės už priemonių pagal pasidalijamąjį valdymą įgyvendinimo svarbą.
|
|
Lai sasniegtu mērķi attiecībā uz datu publicēšanu no 2008. gada, vispiemērotākā būtu turpmāk aprakstītā procedūra, kas paredz sadarbību ar Eiropas datu aizsardzības uzraudzītāju.
|
Taigi, siekiant duomenis skelbti nuo 2008 m., bendradarbiaujant su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu tinkamiausia būtų imtis šių veiksmų:
|
|
1. posms: Datu publicēšana to pašreizējā formā
|
1 žingsnis. Duomenų skelbimas esama forma
|
|
Saskaņā ar grozītās Finanšu regulas noteikumiem un nozarēs piemērojamiem tiesību aktiem dalībvalstis, kas vēl to nav darījušas, nodrošinās publisku piekļuvi datiem par visām kopīgas pārvaldības programmām, šim nolūkam izmantojot valstīs izveidotas tīmekļa vietnes un citus līdzekļus pēc to ieskatiem.
|
Pagal iš dalies pakeisto Finansinio reglamento ir taikytinų atskirus sektorius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas tos valstybės narės, kurios dar to nepadarė, suteiks viešąją prieigą prie visų pasidalijamojo valdymo programų duomenų per nacionalines interneto svetaines ir kitomis priemonėmis, kurios, jų nuomone, tinkamos.
|
|
Komisija uzturēs centrālu tīmekļa portālu ar saitēm uz attiecīgajām dalībvalstu tīmekļa vietnēm. Šī tīmekļa vietne savukārt būs saistīta ar tīmekļa vietni, ko Komisija izveidoja 2006. gadā un kas satur informāciju par ES līdzekļu tiešo pārvaldību. Tas nodrošinās vienādu procedūru attiecībā uz tiešās un kopīgās pārvaldības programmām.
|
Komisijos portale bus patalpintas pagrindinis interneto portalas, kuriame pateikiamos nuorodos į atitinkamas valstybių narių tinklavietes. Savo ruožtu šis portalas bus susietas su ES lėšų pagal tiesioginio valdymo principą tinklaviete, Komisijos įdiegta 2006 m. Tai užtikrins vienodas sąlygas tiesioginio ir pasidalijamojo valdymo programoms.
|
|
2. pasākums: Datu salīdzināšanas un meklēšanas nodrošinājums
|
2 žingsnis. Duomenų palyginamumo ir pritaikymo paieškai užtikrinimas
|
|
Komisija pilnībā atzīst meklēšanai pieejamu un salīdzināmu datu nepieciešamību un kā nākamo pasākumu 2007. gada rudenī ierosinās kopēju standartu kopīgas pārvaldības datu publicēšanai, lai ieinteresētajām personām dotu iespēju veikt konsekventu analīzi visā ES, Komisijas centrālajā portālā izmantojot piekļuvi dalībvalstu publicētajiem datiem. Izstrādājot kopējo standartu, tiks ņemtas vērā specifiskās īpatnības tām politikām, kurām piemēro kopīgu pārvaldību.
|
Komisija visiškai pripažįsta pritaikytų paieškai bei palyginamų duomenų poreikį ir imasi tolesnių priemonių – 2007 m. rudenį ji pasiūlys bendrą pasidalijamojo valdymo duomenų skelbimo standartą – taip sudarys galimybes suinteresuotosioms šalims atlikti nuoseklius tyrimus visoje ES ir prieiti prie valstybių narių skelbiamų duomenų iš centrinio Komisijos portalo. Šiuo bendru standartu bus atsižvelgiama į ypatingus įvairių politikos sričių pagal pasidalijamąjį valdymą aspektus.
|
|
3. SECINāJUMI
|
3. IšVADOS
|
|
Saistībā ar zaļo grāmatu par Eiropas pārredzamības iniciatīvu Komisija plāno veikt šādus pasākumus.
|
Imdamasi tolesnių priemonių dėl žaliosios knygos „Europos skaidrumo iniciatyva“ Komisija:
|
|
- Izstrādāt un 2008. gada pavasarī uzsākt izmantošanu jaunam brīvprātīgam interešu pārstāvju reģistram ar brīdinājuma funkciju (šobrīd lietotās datu bāzes CONECCS izmantošana tiks pakāpeniski pārtraukta).
|
- sukurs naują savanorišką interesų grupių atstovų registrą su automatinio įspėjimo funkcija, kuris pradės veikti 2008 m. pavasarį (esamos CONECCS duomenų bazės naudojimas bus laipsniškai sustabdytas);
|
|
- Palielināt pārredzamību, pastiprināti piemērojot Komisijas apspriešanu prasības, izmantojot šim nolūkam standartizētu tīmekļa vietni apspriešanām internetā un paredzot dalībnieku pārbaudi. Šis instruments būs saistīts ar reģistru.
|
- padidins skaidrumą per sustiprintą Komisijos konsultavimosi standartų taikymą, ypač standartinėje konsultacijų tinklavietėje internete, taip pat tikrinant dalyvius. Ši priemonė būtų susieta su registru;
|
|
- Diskusijas ar ieinteresētajām personām par rīcības kodeksu notiks 2007. gadā. Kodekss tiks noteikts kā reģistrācijas prasība, un tā ievērošanu uzraudzīs Komisija.
|
- parengs elgesio kodekso projektą, kuris 2007 m. bus aptariamas su suinteresuotosiomis šalimis. Kodekse bus vienas registracijos reikalavimų, ir jį prižiūrės Komisija;
|
|
- Pastiprināt Komisijas apspriešanu prasību piemērošanu, izmantojot vairākus praktiskus iekšējus pasākumus (skatīt 2.2. punktu).
|
- stiprins Komisijos konsultavimosi standartų taikymą praktinėmis, „vidaus“ priemonėmis (žr. 2.2);
|
|
- Turpināt un īstenot Komisijas politiku attiecībā uz ES līdzekļu saņēmēju publiskošanu.
|
- laikysis savo politikos dėl ES lėšų gavėjų skelbimo ir ją įgyvendins.
|
|
PIELIKUMS
|
PRIEDAS
|
|
ES līdzekļu saņēmēji – Tiesību aktu grozījumi
|
ES lėšų gavėjai. Teisės aktų pakeitimai
|
|
1. Finanšu regulas grozījumi
|
1. Finansinio reglamento pakeitimai
|
|
Regulas 1995/2006, ar kuru groza Finanšu regulu Nr. 1605/2002, ievadā ir teikts:
|
Reglamento Nr. 1995/2006, kuriuo iš dalies keičiamas Finansinis reglamentas Nr. 1605/2002, įžangoje nustatoma:
|
|
„Tā kā:
|
„kadangi: (6) Siekiant užtikrinti lėšų iš biudžeto panaudojimo skaidrumą, būtina sudaryti galimybę susipažinti su informacija apie tokių lėšų gavėjus nustatant tam tikrus būtinus apribojimus, kad būtų apsaugoti viešieji ir privatūs interesai, ir atsižvelgiant į Europos žemės ūkio garantijų fondo konkretų ataskaitinį laikotarpį.“
|
|
(6) Lai nodrošinātu pārredzamību budžeta līdzekļu izmantošanā, ir jādara pieejama informācija par šo līdzekļu saņēmējiem, ievērojot noteiktus ierobežojumus, kas vajadzīgi nolūkā sargāt sabiedrības un personu likumīgas intereses, un ņemot vērā Eiropas Lauksaimniecības garantiju fonda īpašo pārskata periodu.”
|
Pagal naująją 30 straipsnio 3 dalį reikalaujama skelbti informaciją apie lėšų gavėjus, kai taikomi visi programų valdymo būdai:
|
|
Regulas 30. pantam ir pievienots jauns 3. punkts, kas paredz informācijas publiskošanu attiecībā uz saņēmējiem neatkarīgi no programmas pārvaldības veida:
|
„Komisija ... pateikia informaciją apie lėšų ..., kurias suteikia subjektai, kuriems biudžeto vykdymo užduotys pavestos taikant kitus valdymo būdus, gavėjus.
|
|
„Komisija .. dara pieejamu informāciju .. par līdzekļu saņēmējiem, ko sniedz struktūras, kurām budžeta īstenošanas uzdevumi deleģēti saskaņā ar citiem pārvaldības veidiem.
|
Ši informacija pateikiama deramai laikantis konfidencialumo reikalavimų, visų pirma asmens duomenų apsaugos reikalavimo, kaip nustatyta 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisv o tokių duomenų judėjimo bei 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, taip pat saugumo reikalavimų atsižvelgiant į kiekvieno 53 straipsnyje nurodyto valdymo būdo ypatumus ir tam tikrais atvejais laikantis atitinkamų konkretiems sektoriams taikomų taisyklių.“
|
|
Šo informāciju dara pieejamu, pienācīgi ievērojot konfidencialitātes prasības, jo īpaši personas datu aizsardzību, kā paredzēts Eiropas Parlamenta un Padomes Direktīvā 95/46/EK (1995. gada 24. oktobris) par personu aizsardzību attiecībā uz personas datu apstrādi un šādu datu brīvu apriti un Eiropas Parlamenta un Padome s Regulā (EK) Nr. 45/2001 ( 2000. gada 18. decembris) par fizisku personu aizsardzību attiecībā uz personas datu apstrādi Kopienas iestādēs un struktūrās un par šādu datu brīvu apriti, un drošības prasības, ņemot vērā katra pārvaldības veida īpašās iezīmes, kā minēts 53. pantā, un – attiecīgā gadījumā – ievērojot attiecīgus katrai nozarei paredzētus īpašus noteikumus.”
|
Naujajame 53b straipsnyje patikslinamas skelbimo dažnumas ir tai, kad praktiniai dalykai turi būti nustatyti atitinkamose konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse:
|
|
Regulas jaunajā 53.b pantā ir noteikts publiskošanas biežums un apstāklis, ka praktisko kārtību nosaka ar katrai nozarei paredzētajiem noteikumiem:
|
„53b straipsnis
|
|
„53.b pants
|
1. Komisijai vykdant biudžetą pasidalijamojo valdymo būdu, biudžeto vykdymo užduotys pavedamos valstybėms narėms. Toks būdas visų pirma taikomas veiksmams, nurodytiems antros dalies I ir II antraštinėse dalyse.
|
|
1. Ja Komisija izpilda budžetu, īstenojot dalītu vadību, izpildes uzdevumus deleģē dalībvalstīm. Šo metodi pielieto darbībām, kas minētas otrās daļas I un II sadaļā.
|
2. Nepažeisdamos papildomų nuostatų, numatytų atitinkamose konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse, ir siekdamos užtikrinti, kad pasidalijamojo valdymo atveju lėšos būtų naudojamos pagal taikomas taisykles ir principus, valstybės narės (...)
|
|
2. Neskarot papildu noteikumus, kas ietverti attiecīgos katrai nozarei paredzētos noteikumos, un lai dalītajā pārvaldībā nodrošinātu to, ka līdzekļus izmanto saskaņā ar attiecīgajiem noteikumiem un principiem, dalībvalstis veic (..)
|
(d) taikydamos atitinkamas konkretiems sektoriams taikomas taisykles ir laikydamosi 30 straipsnio 3 dalies, užtikrina tinkamą metinį informacijos apie lėšų iš biudžeto gavėjus ex post paskelbimą.“
|
|
d) piemērojot attiecīgos katrai nozarei paredzētos noteikumus un ievērojot 30. panta 3. punktu, nodrošina budžeta līdzekļu saņēmēju atbilstīgu ex post publiskošanu reizi gadā.”
|
Pagal specialaus pereinamojo laikotarpio nuostatos sąlygas bus atskleisti pagalbos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) gavėjams skirti mokėjimai, padengiami iš 2008 m. biudžeto:
|
|
Saskaņā ar īpašu pārejas noteikumu informācija par saņēmējiem, kuriem ir piešķirti līdzekļi no Eiropas Lauksaimniecības garantiju fonda (ELGF), tiks publiskota tikai attiecībā uz maksājumiem, ko finansē no 2008. gada budžeta.
|
„181 straipsnis
|
|
„181. pants.
|
4. 30 straipsnio 3 dalis taikoma 148 straipsnio 1 dalyje minimam fondui pirmą kartą mokėjimams, padengiamiems iš 2008 m. biudžeto."
|
|
4. Šīs regulas 148. panta 1. punktā minētajam fondam 30. panta 3. punktu pirmo reizi piemēro attiecībā uz maksājumiem, ko finansē no 2008. gada budžeta.”
|
2. Sektorių teisės aktai
|
|
2. Nozaru tiesību akti
|
2.1. Europos žuvininkystės fondas (EŽF)
|
|
2.1. Eiropas Zivsaimniecības fonds (EZF)
|
Tarybos reglamentas Nr. 1198/2006 dėl EŽF priimtas 2006 m. liepos 27 d. Valdymo institucijos įsipareigojimas organizuoti lėšų gavėjų sąrašo, veiksmų pavadinimų ir viešojo finansavimo sumų, skirtų veiksmui, skelbimą aiškiai minimas įgyvendinimo reglamento projekte (31 straipsnis), kurį, kaip tikimasi, Komisija priims 2007 m. kovo mėn. pabaigoje. Tačiau jau dabar EŽF komitete pasiektas politinis valstybių narių sutarimas.
|
|
EZF Padomes Regula (EK) Nr. 1198/2006 tika pieņemta 2006. gada 27. jūlijā. Pārvaldības iestādes pienākums organizēt saņēmēju saraksta publiskošanu, pasākumu nosaukumus un katram pasākumam piešķirto sabiedriskā finansējuma summu ir skaidri noteikts īstenošanas regulas projektā (31. pants); minēto regulu Komisija ir paredzējusi pieņemt 2007. gada beigās. Jāpiemin, ka dalībvalstis jau ir panākušas politisku vienošanos EZF komitejā.
|
2.2. Struktūriniai fondai: EKPF, Europos socialinis fondas ir Sanglaudos fondas
|
|
2.2. Struktūrfondi – ERAF, Eiropas Sociālais fonds un Kohēzijas fonds
|
Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006 nustatomos bendrosios Europos kaimo plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo nuostatos. 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1828/2006, kuriuo nustatomos Tarybos reglamento dėl trijų fondų įgyvendinimo taisyklės, 7 straipsnio 2 dalies d punkte nurodoma, kad vadovaujančiosios institucijos pareiga organizuoti ... „ paramos gavėjų sąrašo, veiksmų pavadinimų ir veiksmams skirtų viešųjų lėšų sumos paskelbimą elektroniniu ar kitokiu būdu . ESF veiksmų dalyviai neįvardijami .“
|
|
Padomes Regulā (EK) Nr. 1083/2006 ir paredzēti Eiropas Reģionālās attīstības fonda, Eiropas Sociālā fonda un Kohēzijas fonda galvenie noteikumi. Komisijas 2006. gada 8. decembra Regulas Nr. 1828/2006, kurā ir izklāstīti īstenošanas noteikumi Padomes regulai par šiem trīs fondiem, 7. panta 2. punkta d) apakšpunktā ir noteikts, ka pārvaldības iestādes ir pienākums ir organizēt „atbalsta saņēmēju saraksta, darbību nosaukumu un darbībām piešķirtā valsts finansējuma apjoma publicēšanu elektroniskā vai citā veidā . ESF darbībās iesaistījušos dalībnieku vārdi nav jāuzrāda .”
|
2.3. Bendroji žemės ūkio politika (tiesioginė pagalba ir rinkos priemonės; kaimo plėtra)
|
|
2.3. Kopējā lauksaimniecības politika (tiešais atbalsts un tirgus pasākumi, lauku attīstība)
|
Siekdama įtraukti nuostatas dėl privalomo lėšų gavėjų pavadinimų skelbimo, Komisija ką tik patvirtino pasiūlymą iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005, kuriame nustatomos žemės ūkio politikos finansavimo taisyklės, susijusios ir su tiesioginėmis išmokomis, ir su kaimo plėtra. Kai tik reglamentą patvirtins Taryba, jį reikės papildyti atitinkamomis įgyvendinimo taisyklėmis.
|
|
Komisija nesen pieņēma priekšlikumu par grozījumiem Padomes Regulā EK Nr. 1290/2005, kas paredz noteikumus kopējās lauksaimniecības politikas finansēšanai attiecībā uz tiešajiem maksājumiem, tirgus pasākumiem un lauku attīstību; šā priekšlikuma mērķis ir iekļaut regulā noteikumu, saskaņā ar kuru saņēmēju vārdu publicēšana būs obligāta. Pēc regulas apstiprināšanas Padomē, to būs jāpapildina ar attiecīgiem īstenošanas noteikumiem.
|
POVEIKIO BIUDŽETUI PAŽYMA (žr. vidaus taisyklių 16 straipsnį)
|
|
PĀRSKATS PAR IETEKMI UZ BUDŽETU(skat. iekšējo noteikumu 16. pantu)
|
POLITIKOS SRITIS: KOMISIJOS POLITIKOS KOORDINAVIMAS IR TEISINėS KONSULTACIJOS VEIKLA: SANTYKIAI SU PILIETINE VISUOMENE, ATVIRUMAS IR INFORMAVIMAS |
|
|
POLITIKAS JOMA: KOMISIJAS POLITIKAS KOORDINāCIJA UN JURIDISKāS KONSULTāCIJAS DARBīBA: ATTIECīBAS AR PILSONISKO SABIEDRīBU, ATKLāTUMS UN INFORMāCIJA |
|
2007–2008 m. darbo programa |
|
|
Darba programma: 2007.-2008. GADS |
|
1. ATITINKAMOS BIUDŽETO IŠLAIDŲ KATEGORIJOS IR ANTRAŠTINĖ DALIS
|
|
1. ATTIECĪGĀS BUDŽETA POZĪCIJAS UN SADAĻA
|
- 25.02.04.02 Bendro pobūdžio leidiniai
|
|
- 25.02.04.02 Vispārīgas publikācijas
|
- ir biudžeto eilutė, apimanti pagalbinį ir pagal sutartis dirbantį personalą.
|
|
- budžeta postenis, kas attiecas uz palīgdarbiniekiem un līgumdarbiniekiem.
|
2. TEISINIS PAGRINDAS
|
|
2. JURIDISKAIS PAMATS
|
Užduotys, susijusios su Komisijos prerogatyvomis institucijų lygiu.
|
|
Uzdevumi, kas izriet no Komisijas prerogatīvām iestāžu līmenī.
|
3. BENDRI FINANSINIŲ METŲ DUOMENYS (EUR)
|
|
3. FINANŠU GADA VISPĀRĒJIE RĀDĪTĀJI (EUR)
|
◘ 3.a – Einamieji metai (2007 m.)
|
|
◘ 3.a – Kārtējais gads: 2007. gads
|
ĮA |
|
|
Saistību apropriācijas |
|
Pradinė asignavimo suma finansiniams metams (biudžetas) | 2 200 000 |
|
|
Sākotnējās finanšu gada apropriācijas (budžets) | 2 200 000 |
|
Pervedimai | --- |
|
|
Pārvietojumi | --- |
|
Papildomas asignavimas | --- |
|
|
Papildu apropriācijas | --- |
|
Bendra asignavimo suma | 2 200 000 |
|
|
Apropriācijas kopā | 2 200 000 |
|
Kitoje darbo programoje jau numatyti asignavimai | 2 200 000 (2007 m. POP) |
|
|
Apropriācijas, kas jau rezervētas citai darba programmai | 2 200 000 (2007. gada regulāro publikāciju programmā) |
|
Turimas likutis |
|
|
Pieejamais atlikums |
|
Suma siūlomam veiksmui | 75 000 (jau įtraukta į 2007 m. POP +300 000 |
|
|
Ierosinātajam pasākumam piešķirtā summa | 75 000 (jau iekļauts 2007. gada regulāro publikāciju programmā +300 000 |
|
◘ 3.b – Perkėlimai
|
|
◘ 3.b – Pārnesumi
|
ĮA |
|
|
Saistību apropriācijas |
|
Perkėlimai | --- |
|
|
Pārnesumi | --- |
|
Kitoje darbo programoje jau numatyti asignavimai | --- |
|
|
Apropriācijas, kas jau rezervētas citai darba programmai | --- |
|
Turimas likutis | --- |
|
|
Pieejamais atlikums | --- |
|
Suma siūlomam veiksmui | --- |
|
|
Ierosinātajam pasākumam piešķirtā summa | --- |
|
◘ 3.c – Kiti finansiniai metai (2008 m.)
|
|
◘ 3.c – Nākamais finanšu gads: 2008. gads
|
Suma, kuri turi būti įtraukta rengiant 2008 m. PBP
|
|
Summa, kas jāiekļauj, sagatavojot 2008. gada PBP
|
ĮA |
|
|
Saistību apropriācijas |
|
Pradinė asignavimo suma finansiniams metams (biudžetas) | Rengtinas 2008 m. PBP |
|
|
Sākotnējās finanšu gada apropriācijas (budžets) | Paredzamais 2008. gada PBP |
|
Pervedimai |
|
|
Pārvietojumi |
|
Papildomas asignavimas |
|
|
Papildu apropriācijas |
|
Bendra asignavimo suma |
|
|
Apropriācijas kopā |
|
Kitoje darbo programoje jau numatyti asignavimai |
|
|
Apropriācijas, kas jau rezervētas citai darba programmai |
|
Turimas likutis |
|
|
Pieejamais atlikums |
|
Suma siūlomam veiksmui | 450 000 |
|
|
Ierosinātajam pasākumam piešķirtā summa | 450 000 |
|
4. VEIKSMO APRAŠYMAS
|
|
4. DARBīBAS APRAKSTS
|
Siekdama įgyvendinti Europos skaidrumo iniciatyvą (ESI), 2006 m. gegužės 3 d. Komisija priėmė žaliąją knygą [COM(2006) 194]. Ja siekta pradėti plataus masto viešąsias konsultacijas, visų pirma dėl būtinybės sukurti labiau struktūrizuotą interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos pagrindą. Po šių konsultacijų Komisija sukurs naują savanorišką lobistų registrą su automatinio įspėjimo funkcija.
|
|
KOMISIJA 2006. GADA 3. maijā pieņēma Zaļo grāmatu (COM(2006) 194), lai turpinātu „Eiropas pārredzamības iniciatīvu” (EPI). Tās mērķis bija uzsākt plašu sabiedrisko apspriešanu, jo īpaši par labāk strukturētu sistēmu interešu pārstāvju (lobistu) darbībai. Pēc šīs apspriešanas Komisija izveidos jaunu brīvprātīgu reģistru ar brīdinājuma fiunkciju.
|
Dėl šio veiksmo susidaro dviejų rūšių išlaidos:
|
|
Šis pasākums radīs divu veidu izmaksas.
|
- Biudžeto eilutėje 25.02.04.02 numatytos išlaidos registro sukūrimui (internete) ir jo techninei priežiūrai.
|
|
- Izmaksas saskaņā ar budžeta 25.02.04.02. posteni, lai segtu reģistra izveidošanu (internetā) un tā uzturēšanu.
|
- Išlaidos dviem A lygio pagal sutartis dirbantiems darbuotojams. Tai papildomos išlaidos, kurios dar neįtrauktos į Generaliniam sekretoriatui skirtus asignavimus.
|
|
- Izmaksas par diviem A līmeņa līgumdarbiniekiem. Tās ir papildu izmaksas, kuras pagaidām nav segtas ar ģenerālsekretariātam piešķirtajām apropriācijām.
|
- Vienas darbuotojas – viso projekto parengimas, koordinavimas ir techninė priežiūra.
|
|
- Viens darbinieks, kura uzdevums būs atbalstīt projekta izstrādi, koordinēšanu un uzraudzību
|
- Vienas specialistas – visa projekto IT pusė.
|
|
- Viens speciālists, kas risinās visus specifiskos IT jautājumus projektā
|
5. PATVIRTINTAS SKAIČIAVIMO METODAS (EUR)
|
|
5. PIEŅEMTĀ APRĒĶINU METODE (EUR)
|
Personalas |
|
|
Personāls |
|
2007 m. | 8 mėn. | 2 darbuotojai | 84 376 |
|
|
2007. g. | 8 mēneši | 2 darbinieki | 84 376 |
|
2008 m. | Kalendoriniai metai | 2 darbuotojai | 127 104 |
|
|
2008. g. | Viss gads | 2 darbinieki | 127 104 |
|
2009 m. | 1 – 6 mėn., 1 – 12 mėn. | 95 328 |
|
|
2009. g. | 1 darbinieks uz 6 mēnešiem, 1 darbinieks uz 12 mēnešiem | 95 328 |
|
Registro parengiamieji darbai ir kūrimas |
|
|
Reģistra sagatavošana un izstrādāšana |
|
2007 m. | Analizė, vizijos dokumentas, galimybių studija ir kt. 1 sutartis | 75 000 |
|
|
2007. g. | Analīze, nākotnes perspektīva, priekšizpēte, u.tml. 1 līgums | 75 000 |
|
Valdymo modulio sukūrimas, modulio sklaida: pirmasis etapas | 300 000 |
|
|
Vadības moduļa un izplatīšanas moduļa izstrāde: pirmais posms | 300 000 |
|
2008 m. | Kūrimas: antrasis etapas (įskaitant 1-os versijos kūrimą ir 2-os versijos parengimą): sutartis | 450 000 |
|
|
2008. g. | Otrā posma izstrāde (ieskaitot 1. versijas izveidi un 2. versijas sagatavošanu): līgums | 450 000 |
|
2009 m. ir vėlesni metai | Techninės priežiūros išlaidos | 50 000 per metus |
|
|
2009. g. un turpmākie gadi | Uzturēšanas izmaksas | 50 000 gadā |
|
IŠ VISO |
|
|
KOPĀ |
|
Metai | Darbuotojai | Kūrimas |
|
|
Gads | Darbinieki | Izstrāde |
|
2007 | 84 376 | 375 000 |
|
|
2007. g. | 84 376 | 375 000 |
|
2008 | 127 104 | 450 000 |
|
|
2008. g. | 127 104 | 450 000 |
|
2009 | 95 328 | 50 000 |
|
|
2009. g. | 95 328 | 50 000 |
|
6. MOKĖJIMO GRAFIKAS (EUR)
|
|
6. MAKSĀJUMU GRAFIKS (EUR)
|
Išlaidų kategorija | Asignavimai | Mokėjimai |
|
|
Pozīcija | Apropriācijas | Maksājumi |
|
2007 m. | 2008 m. |
|
|
2007. g. | 2008. g. |
|
25.02.04.02 | 2007 m. | 375 000 | 375 000 |
|
|
25.02.04.02 | 2007. g. | 375 000 | 375 000 |
|
2008 m. | 450 000 | 450 000 |
|
|
2008. g. | 450 000 | 450 000 |
|
Iš viso | 825 000 | 375 000 | 450 000 |
|
|
Kopā | 825 000 | 375 000 | 450 000 |
|
Darbuotojai | 2007 m. | 84 376 | 84 376 |
|
|
Darbinieki | 2007. g. | 84 376 | 84 376 |
|
2008 m. | 127 104 | 127 104 |
|
|
2008. g. | 127 104 | 127 104 |
|
Iš viso | 211 480 | 84 376 | 127 104 |
|
|
Kopā | 211 480 | 84 376 | 127 104 |
|
Išlaidos, skirtoms žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams, apmokamos iš valdymo tarnybai metinių paskyrimų tvarka skirtų lėšų.
|
|
Cilvēkresursu un administratīvo resursu vajadzības tiks segtas no ikgadējās asignēšanas procedūrā atvēlētā piešķīruma vadības dienestam.
|
Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. biudžetas ir 2008 MPS jau patvirtinti, naujas žmoniškųjų išteklių išlaidas reikės apmokėti perkeliant arba mažinant esamus išorės darbuotojams skirtus asignavimus.
|
|
Ņemot vērā, ka 2007. gada budžets un 2008. gada IPS jau ir pieņemta, jaunas vajadzības pēc cilvēkresursiem jāsedz ar pārcelšanu citā amatā vai no esošajām apropriācijām ārštata darbiniekiem.
|
[1] COM(2006) 194.
|
|
[1] COM(2006) 194.
|
[2] SEC(2005) 1300.
|
|
[2] SEC(2005) 1300.
|
[3] COM(2002) 704.
|
|
[3] COM(2002) 704.
|
[4] http://eesc.europa.eu/sco/events/11_07_06_transparency/minutes-en.pdf.
|
|
[4] http://eesc.europa.eu/sco/events/11_07_06_transparency/minutes-en.pdf.
|
[5] http://ec.europa.eu/transparency/eti/index_en.htm.
|
|
[5] http://ec.europa.eu/transparency/eti/index_en.htm.
|
[6] CESE 1373/ 2006.
|
|
[6] CESE 1373/ 2006.
|
[7] CoR 235/2006.
|
|
[7] CoR 235/2006.
|
[8] COM(2002) 704.
|
|
[8] COM(2002) 704.
|
[9] Nuomones galima rasti http://ec.europa.eu/comm/eti/contributions.htm.
|
|
[9] Komentārus skatīt: http://ec.europa.eu/comm/eti/contributions.htm
|
[10] Neatmetant galimų priemonių, kurių reikia Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams, įgyvendinti.
|
|
[10] Neskarot iespējamos pasākumus, kas ir nepieciešami, lai īstenotu Eiropas Parlamenta un Padomes Regulu (EK) Nr. 1367/2006 par to, kā Kopienas iestādēm un struktūrām piemērot Orhūsas Konvenciju par pieeju informācijai, sabiedrības dalību lēmumu pieņemšanā un iespēju griezties tiesu iestādēs saistībā ar vides jautājumiem.
|
|