[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

[pic] | COMMISSIE VAN DE EUROPESE GEMEENSCHAPPEN |

Briuselis, 28.1.2009

Brussel, 28.1.2009

KOM(2009) 20 galutinis

COM(2009) 20 definitief

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

MEDEDELING VAN DE COMMISSIE AAN DE RAAD

Elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo technologiniai pokyčiai ir tolesnio PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių paprastinimo, naujinimo ir derinimo priemonės

Technologische ontwikkelingen op het gebied van e-facturering en maatregelen voor de verdere vereenvoudiging, modernisering en harmonisering van de btw-factureringsregels

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

MEDEDELING VAN DE COMMISSIE AAN DE RAAD

Elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo technologiniai pokyčiai ir tolesnio PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių paprastinimo, naujinimo ir derinimo priemonės

Technologische ontwikkelingen op het gebied van e-facturering en maatregelen voor de verdere vereenvoudiging, modernisering en harmonisering van de btw -factureringsregels

1. ĮVADAS

1. INLEIDING

Pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB[1] (toliau – PVM direktyva) 237 straipsnį Komisija privalo ne vėliau nei kaip 2008 m. gruodžio 31 d. pateikti ataskaitą ir, jei būtina, pasiūlymą, iš dalies keičiantį sąskaitų faktūrų išrašymo sąlygas, siekiant atsižvelgti į technologinius pokyčius. Prie šio komunikato pridedamas pasiūlymas, iš dalies keičiantis sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles.

Overeenkomstig artikel 237 van Richtlijn 2006/112/EG van de Raad[1] ("de btw-richtlijn") moet de Commissie uiterlijk op 31 december 2008 een verslag indienen, in voorkomend geval samen met een voorstel tot wijziging van de eisen voor e-facturering, om rekening te houden met de technologische ontwikkelingen. Bij deze mededeling gaat een voorstel tot wijziging van de eisen voor e-facturering.

Šis komunikatas ir pasiūlymas yra išsamesni nei reikalaujama pagal 237 straipsnį. Tai pagrįsta, nes pripažįstama, kad įgyvendinant Tarybos direktyvą 2001/115/EB[2] (toliau – Sąskaitų faktūrų išrašymo direktyva), įtrauktą į PVM direktyvą, iki galo nebuvo pasiektas tikslas paprastinti, naujinti ir derinti PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles. Valstybės narės naudojosi įvairiomis turimomis galimybėmis, todėl susidarė padėtis, kai valstybės narės taiko skirtingas sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles.

Zowel deze mededeling als het voorstel gaat verder dan wat krachtens artikel 237 vereist is. De rechtvaardiging hiervoor berust op het ondertussen gegroeide inzicht dat Richtlijn 2001/115/EG van de Raad[2] ("de factureringsrichtlijn"), die is opgenomen in de btw-richtlijn, de beoogde vereenvoudiging, modernisering en harmonisering van de btw-factureringsregels niet ten volle heeft verwezenlijkt. Door de verschillende keuzemogelijkheden waarover de lidstaten beschikken en het gebruik dat zij er ook van maken, lopen de factureringsregels in de lidstaten nog altijd uiteen.

Šių taisyklių skirtumai itin akivaizdūs e. sąskaitų faktūrų išrašymo srityje ir tampa kliūtimi plačiau naudoti tarpvalstybines e. sąskaitas faktūras. Kitose srityse skirtingos taisyklės taip pat sukuria papildomos naštos įmonėms ir neleidžia arba trukdo joms pasinaudoti tokiomis galimybėmis, kaip antai sąskaitų faktūrų išrašymas sau, suvestinės sąskaitos faktūros ir saugojimas elektroninėmis priemonėmis.

Deze verschillen, die met name duidelijk worden bij e-facturering, hebben de wijde verspreiding van e-facturering over de grenzen heen verhinderd. Ook op andere gebieden leiden verschillen in regels tot lastenverzwaring voor de bedrijven en maken zij het hen moeilijk of zelfs onmogelijk om profijt te trekken van mogelijkheden zoals selfbilling, periodieke facturering (verzamelfacturen) en elektronische bewaring.

2. E. SąSKAITų FAKTūRų IšRAšYMO TECHNOLOGINIAI POKYčIAI

2. TECHNOLOGISCHE ONTWIKKELINGEN VAN E-FACTURERING

Siekiant laikytis reikalavimo pranešti apie e. sąskaitų faktūrų išrašymo technologinius pokyčius, šis klausimas buvo įtrauktas į Komisijos užsakytą sąskaitų faktūrų išrašymo tyrimą. Tyrimo rezultatai paskelbti Komisijos svetainėje[3].

Om aan haar rapportageverplichting over de technologische ontwikkelingen op het gebied van e-facturering te voldoen, heeft de Commissie dit thema laten opnemen in een in haar opdracht verrichte studie over facturering. De resultaten van die studie kunnen op de website[3] van de Commissie geraadpleegd worden.

Prie tyrime pateiktų 3 etapo rekomendacijų pridedamame atskirame dokumente, pavadintame „Priedas: Baltoji knyga apie technologijų pažangą“, aprašyta e. sąskaitų faktūrų išrašymo technologija. Dokumente apžvelgiama istorija ir dabartinė padėtis, susijusi su sistemomis, kuriomis siekiama užtikrinti tokių duomenų, kaip, pvz., elektroninėmis priemonėmis perduodamos sąskaitos faktūros, autentiškumą ir vientisumą.

De technologie voor e-facturering wordt beschreven in een apart aanhangsel ("Appendix: White paper on technology development") bij de aanbevelingen die in fase 3 van de studie zijn opgenomen. Dit aanhangsel geeft een overzicht van de ontwikkelingen en de huidige stand van zaken op het gebied van systemen die de authenticiteit en de integriteit van gegevens, zoals langs elektronische weg verzonden facturen, moeten waarborgen.

2.1. Sąskaitų faktūrų išrašymo tyrimo išvados dėl e. sąskaitų faktūrų išrašymo technologijų

2.1. Bevindingen van de studie over facturering inzake nieuwe technologieën voor e-facturering

Sąskaitų faktūrų išrašymo tyrime nenurodoma jokia konkreti technologija, kuri būtų priimtinas saugaus e. sąskaitų faktūrų perdavimo ir gavimo būdas. E. parašų tyrime teigiama, kad turinio kilmės autentiškumui ir vientisumui užtikrinti naudojamos įvairios parašų sistemos. Tai turi įvairių pranašumų ir trūkumų, susijusių su saugumu, sudėtingumu ir sparta. Pavyzdžiui, asimetriškais, bet vienas kitą papildančiais raktais pagrįsta viešojo rakto infrastruktūra yra labai saugi ir naudojama operacijoms, susijusioms su bankininkyste, tačiau ji sudėtinga ir ne tokia sparti kaip kitos parašų sistemos.

In de studie wordt geen voorkeur uitgesproken voor een specifieke technologie om e-facturen veilig te verzenden en te ontvangen. Voor elektronische handtekeningen worden diverse handtekeningsystemen gebruikt om de authenticiteit van de herkomst en de integriteit van de inhoud te waarborgen. Deze systemen hebben verschillende voor- en nadelen wat veiligheid, complexiteit en snelheid betreft. Een Public Key Infrastructure (PKI) op basis van asymmetrische maar complementaire sleutels biedt bijvoorbeeld een hoog beveiligingsniveau en vindt toepassing in bankapplicaties, maar functioneert door haar inherente complexiteit niet zo snel als andere handtekeningsystemen.

Be to, aišku, kad šiuo metu nėra vienos bendros įmonėms patogios naudoti technologijos, kuri visoje ES palengvintų e. sąskaitų faktūrų išrašymą ir atitiktų tiek didelių, tiek mažų įmonių poreikius ir kurią palankiai vertintų visos mokesčių institucijos. Be to, artimiausius keletą metų nėra aiškių planų parengti tinkamą technologinį sprendimą, kuriuo būtų atsižvelgta į visų suinteresuotųjų šalių poreikius. Taigi, siekiant plačiau naudoti e. sąskaitas faktūras, nereikėtų pasikliauti vien tik technologinėmis priemonėmis.

Er lijkt tot dusver ook nog geen enkele bedrijfsvriendelijke technologie te bestaan die e-facturering in de gehele EU kan ondersteunen op een wijze die tegemoet komt aan de behoeften van zowel grote als kleine ondernemingen en die de volledige steun krijgt van alle belastingdiensten. Bovendien is er in de komende paar jaar geen duidelijk uitzicht op een geschikte, op technologie gebaseerde oplossing die rekening houdt met de behoeften van alle partijen. Daarom beschouwt de studie technologie niet als de hefboom die e-facturering breder ingang kan doen vinden.

Dėl šių priežasčių labiau tinkamas yra kitas metodas. Iš tiesų sąskaitų faktūrų išrašymo tyrime teigiama, kad: „užuot ieškojus naujų technologijų, reikėtų išspręsti turimų technologijų problemą“. Be to, Komisijos sprendimu[4] įsteigta E. sąskaitų faktūrų išrašymo ekspertų grupė viešame laiške Komisijai teigia, kad bet koks e. sąskaitų faktūrų išrašymo klausimo sprendimas turėtų būti iš esmės neutralus technologiniu požiūriu. Įmonės taip pat pageidautų, kad e. sąskaitų faktūrų išrašymas taptų prieinamesnis, tačiau dėl to nenukentėtų saugumas, ir kad jis būtų grindžiamas jau nustatytais poreikiais bei turimu kontrolės mechanizmu, užtikrinančiais, kad sąskaitos faktūros iš esmės atitiktų reikalavimus.

Om deze redenen kan beter voor een andere aanpak worden gekozen. In de studie werd dan ook gesuggereerd om de problemen met de bestaande technologieën op te lossen veeleer dan naar nieuwe technologieën te zoeken. Ook de bij een besluit van de Commissie opgerichte deskundigengroep inzake e-facturering[4] schrijft in een open brief aan de Commissie dat iedere oplossing voor e-facturering in beginsel technologieneutraal moet zijn. De bedrijven willen evenzeer dat e-facturering toegankelijker wordt zonder afbreuk te doen aan de veiligheid, maar ook dat wordt voortgebouwd op hun behoeften en op de reeds bestaande controlesystemen die verifiëren of facturen in het algemeen aan de vereisten voldoen.

3. PVM KLIūTYS, TRUKDANčIOS SKATINTI E. SąSKAITų FAKTūRų NAUDOJIMą

3. BTW-OBSTAKELS VOOR HET GEBRUIK VAN E-FACTURERING

Kadangi nėra aiškaus technologinio sprendimo, nenuostabu, kad PVM direktyva, pagrįsta e. sąskaitų faktūrų išrašymo technologijomis, netapo postūmiu plačiau naudoti e. sąskaitas faktūras. Be to, kadangi technologijos teikia įvairių galimybių, tai leidžia valstybėms narėms e. sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles įgyvendinti skirtingais būdais. Todėl nusistovėjo skirtingos e. sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės ir įmonėms buvo sunku jų laikytis, ypač išrašant tarpvalstybines sąskaitas faktūras.

Aangezien er geen voor de hand liggende technologische oplossing bestaat, kan het niet verbazen dat de btw-richtlijn, die op een technologische benadering van e-facturering stoelt, niet heeft geleid tot een snelle verspreiding van e-facturering. Bovendien kunnen de lidstaten, precies omdat de technologische benadering verschillende keuzemogelijkheden toestaat, de regels inzake e-facturering op uiteenlopende manieren implementeren. Hierdoor is een mix van e-factureringsregels ontstaan die voor de bedrijven moeilijk na te leven zijn, met name in grensoverschrijdende situaties.

Sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės, taikytinos pagal valstybių narių nacionalinius teisės aktus, buvo nagrinėjamos kaip sąskaitų faktūrų tyrimo dalis. Tyrime buvo patvirtinta, kad e. sąskaitų faktūrų išrašymo srityje vyrauja didelė įvairovė tiek aiškinant taisykles, tiek naudojantis įvairiomis galimybėmis. Todėl susidarė padėtis, dėl kurios įmonėms itin sudėtinga ir brangu rasti ES lygmens bendrą reikalavimus atitinkantį e. sąskaitų faktūrų išrašymo sprendimą.

Er is in de studie ook een inventaris gemaakt van de verschillende factureringsregels die krachtens de nationale wetgevingen van de lidstaten van toepassing zijn. Wat e-facturering betreft, bevestigt de studie dat zowel de interpretatie als het gebruik van de verschillende keuzemogelijkheden een sterk uiteenlopend beeld oplevert. Daardoor is het voor de bedrijven moeilijk en duur om een e-factureringssysteem op te zetten dat EU-breed aan de vereisten voldoet.

3.1. PVM kliūčių išrašyti e. sąskaitas faktūras panaikinimas

3.1. Oplossingen voor de btw-obstakels voor e-facturering

Panaikinti PVM kliūtis išrašyti e. sąskaitas faktūras galima įvairiais būdais. Įmonėms priimtiniausias sprendimas – vienodai traktuoti elektronines ir popierines sąskaitas faktūras. Kita galimybė – parengti su e. sąskaitų faktūrų išrašymu susijusių šalių pavyzdinį susitarimą, o trečioji – toliau taikyti e. parašus ir elektroninį keitimąsi duomenimis kaip perdavimo metodus, tačiau panaikinti kliūtis sudarančias galimybes.

De btw-obstakels voor e-facturering kunnen op verschillende manieren worden opgeheven. De voorkeur van de bedrijven gaat uit naar een oplossing waarbij elektronische en papieren facturen op gelijke voet worden behandeld. Een tweede mogelijkheid bestaat erin dat een modelovereenkomst wordt ontwikkeld tussen de bij e-facturering betrokken partijen, terwijl een derde mogelijkheid zou zijn dat elektronische handtekeningen en EDI als verzendingsmethode worden gehandhaafd maar dat de keuzemogelijkheid voor andere methoden, die voor problemen zorgt, wordt geschrapt.

Komisijai priimtiniausias sprendimas – visas sąskaitas faktūras traktuoti vienodai, nesvarbu, ar jos pateiktos rašytine forma ar elektroninėmis priemonėmis, ir todėl panaikinti sąskaitoms faktūroms taikomus konkrečius reikalavimus dėl išankstinio e. parašo arba elektroninio keitimosi duomenimis. Tai būtų technologiniu požiūriu neutralus sprendimas.

De Commissie is voorstander van de oplossing waarbij de verzending van alle facturen op gelijke voet wordt behandeld, ongeacht of dit op een papieren drager of langs elektronische weg geschiedt, en waarbij dus de specifieke eisen ten aanzien van geavanceerde elektronische handtekeningen of EDI voor e-facturen worden afgeschaft. Dit zorgt voor een technologieneutrale oplossing.

Kaip ir popierinių sąskaitų faktūrų atveju, e. sąskaitų faktūrų galiojimą reikėtų tikrinti pagal įmonės apskaitos dokumentus, pvz., pirkimo užsakymą, apmokėjimą ir pristatymo dokumentą. Kontrolė įmonės viduje padeda nuolatos patvirtinti sąskaitų faktūrų galiojimą, neatsižvelgiant į jų perdavimo būdą.

Net als bij papieren facturen moet de geldigheid van een e-factuur worden getoetst aan de door het bedrijf bijgehouden administratie, zoals bestelbonnen, betalingen en leveringsbonnen. Het is steeds de in een bedrijf verrichte controle die de geldigheid van de factuur helpt vast te stellen, ongeacht de wijze waarop deze is verzonden.

Skatinti naudoti šiuo metu ne itin plačiai naudojamas e. sąskaitas faktūras, galima būtų ir kitais būdais – naudingomis gairėmis galėtų būti E. sąskaitų faktūrų ekspertų grupės nustatyti principai. Ši grupė palankiai vertina vienodą elektroninių ir popierinių sąskaitų faktūrų traktavimą. Ji taip pat pageidauja išlaikyti dabartinių e. sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių esminį principą, t. y. technologiniu požiūriu neutraliu būdu užtikrinti kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą.

De oplossing voor het probleem van de geringe verspreiding van e-facturering moet ook op andere ideeën voortbouwen en in dit verband kunnen de beginselen die de deskundigengroep inzake e-facturering in kaart heeft gebracht, een zinvolle insteek vormen. De groep pleit ervoor om e-facturen op dezelfde wijze te behandelen als papieren facturen. Hij wil ook de hoeksteen van de huidige e-factureringsregels behouden, dat wil zeggen dat de authenticiteit van de herkomst en de integriteit van de inhoud op technologieneutrale wijze gewaarborgd moeten blijven.

Ekspertų grupė tikisi pagal nustatytus principus parengti e. sąskaitų faktūrų išrašymo praktikos kodeksą. Tik ilgainiui paaiškės, ar šis metodas taps priimtinu. Svarbu tai, kad valstybės narės, sutikdamos PVM tikslais vienodai traktuoti popierines ir e. sąskaitas faktūras, taip pat sutinka e. sąskaitų faktūrų išrašymui taikyti vienodą požiūrį, kad taikant bendrais principais pagrįstas ir suderintas taisykles, įmonėms būtų sudarytos sąlygos lengviau ir ekonomiškiau priimti su e. sąskaitų faktūrų išrašymu susijusius sprendimus.

De groep bekijkt of de beginselen die hij heeft vastgesteld, als uitgangspunt voor een gedragscode voor e-facturering kunnen worden gebruikt. Of deze werkwijze bijval zal vinden, kan alleen de toekomst uitwijzen. Van cruciaal belang is evenwel dat de lidstaten niet alleen overeenkomen om papieren en elektronische facturen voor btw-doeleinden gelijk te behandelen, maar ook dat zij een gemeenschappelijke aanpak inzake e-facturering overeenkomen zodat bedrijven aan de hand van een geharmoniseerd regelgevingskader op basis van gemeenschappelijke beginselen gemakkelijk en kosteneffectief e-factureringssystemen kunnen opzetten.

4. PRIEMONėS, SKIRTOS LABIAU PAPRASTINTI, NAUJINTI IR DERINTI PVM SąSKAITų FAKTūRų IšRAšYMO TAISYKLES

4. MAATREGELEN VOOR VERDERE VEREENVOUDIGING, MODERNISERING EN HARMONISERING VAN DE BTW-FACTURERINGSREGELS

Kaip jau minėta, poreikis labiau paprastinti, naujinti ir derinti sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles reiškia, kad ši ataskaita Tarybai yra platesnės aprėpties nei iš pradžių nustatyta PVM direktyvoje. Tolesnėse dalyse išdėstomos problemos, kylančios įmonėms dėl esamų sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių, apžvelgiami galimi sprendimai ir pateikiami Komisijai priimtini veiksmai. Nagrinėjami sąskaitų faktūrų išrašymo, turinio ir saugojimo aspektai bei susijusios sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės, kuriomis siekiama sustiprinti kovos su sukčiavimu priemones.

Aangezien de factureringsregels verder vereenvoudigd, gemoderniseerd en geharmoniseerd moeten worden, gaat dit verslag aan de Raad, zoals hierboven reeds werd uiteengezet, verder dan wat oorspronkelijk volgens de btw-richtlijn vereist is. In de volgende delen worden de problemen van de bedrijven met de huidige factureringsregels beschreven, mogelijke oplossingen onderzocht en de koers geschetst die de Commissie voorstaat. De bestaande situatie wordt telkenmale geanalyseerd tegen de achtergrond van respectievelijk de uitreiking, de inhoud en het bewaren van facturen en daarmee samenhangende factureringsregels ter ondersteuning van fraudebestrijding.

4.1. Sąskaitų faktūrų išrašymas

4.1. Uitreiking van facturen

4.1.1. Su sąskaitų faktūrų išrašymu susijusios problemos

4.1.1. Problemen in verband met de uitreiking van facturen

Nei viename PVM direktyvos straipsnyje nėra nustatyta, kurios valstybės narės sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles taikyti. Tačiau, apskritai laikoma, kad taikomos tos valstybės narės, kurioje reikia sumokėti mokestį, sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės, kadangi ta valstybė narė tikrina mokėtinus mokesčius ir pasirenka, kokiomis galimybėmis galima pasinaudoti.

Er is geen enkel artikel in de btw-richtlijn dat duidelijk vastlegt van welke lidstaat de factureringsregels van toepassing zijn. Toch bestaat er algemene overeenstemming over het feit dat de factureringsregels moeten worden gevolgd van de lidstaat waar de btw verschuldigd is, omdat de te betalen btw door die lidstaat wordt gecontroleerd en ook de verschillende keuzemogelijkheden met die lidstaat samenhangen.

Tačiau ši bendrai įsigalėjusi praktika, kai taikomos tos šalies, kurioje mokėtini mokesčiai, taisyklės, kelia tam tikrų sunkumų įmonėms. Apmokestinamasis asmuo, tiekdamas prekes arba teikdamas paslaugas, už kurias reikia sumokėti mokesčius kitoje valstybėje narėje, turi laikytis tos valstybės narės sąskaitų faktūrų išrašymo sąlygų. Kai tiekiamoms prekėms arba teikiamoms paslaugoms taikoma atvirkštinio apmokestinimo tvarka, prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas turi laikytis sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių net ir tuo atveju, jei jis neprivalo registruotis PVM mokėjimo tikslais toje valstybėje narėje, kurioje tenka prievolė mokėti mokestį. Kadangi neseniai priimtame PVM pakete[5] nustatyta pagrindinė taisyklė, kad įmonių prekių tiekimo arba paslaugų teikimo kitoms įmonėms vieta yra ten, kur įsisteigęs prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo, ši problema gali tapti itin aktuali.

De algemene aanvaarding van de toepasselijkheid van de regels van de lidstaat waar de btw verschuldigd is, kan evenwel niet voorkomen dat de bedrijven met bepaalde problemen te maken krijgen. Een belastingplichtige die goederen levert of diensten verricht ter zake waarvan de btw verschuldigd is in een andere lidstaat, moet aan de factureringsverplichtingen van die lidstaat voldoen. Wanneer deze prestaties onder de verleggingsregeling vallen, moet hij aan de factureringsregels voldoen zonder dat hij zelfs voor btw-doeleinden in de lidstaat waar de btw verschuldigd is, geïdentificeerd hoeft te zijn. Aangezien in het onlangs aangenomen btw-pakket[5] als basisregel is vastgesteld dat b2b-diensten (business-to-business) worden geacht te zijn verricht op de plaats waar de afnemer is gevestigd, kan dit probleem alleen nog verscherpen.

4.1.2. Su sąskaitų faktūrų išrašymu susijusių problemų sprendimas

4.1.2. Oplossingen voor problemen in verband met de uitreiking van facturen

Užtikrinti su sąskaitų faktūrų išrašymu susijusį skaidrumą ir teisinį tikrumą įmonėms galima dviem būdais. Pirmiausia reikia parengti priemonę, kurią taikant būtų lengva susipažinti su informacija apie sąskaitų faktūrų išrašymą, o atitikties reikalavimai būtų aiškiai suprantami. Tai sudaro valstybėms narėms sąlygas toliau taikyti skirtingas sąskaitų išrašymo taisykles. Tačiau atsižvelgiant į didelę valstybių narių taikomų skirtingų sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių įvairovę, tai iš esmės nesumažintų įmonėms tenkančios naštos.

Er zijn twee manieren om bedrijven transparantie en rechtszekerheid te bieden in verband met de facturen die ze uitreiken. De eerste bestaat erin een instrument te creëren dat ervoor zorgt dat informatie over de factureringsregels vlot toegankelijk is en dat de nalevingsvoorwaarden gemakkelijk te begrijpen zijn. Zo kunnen de lidstaten hun uiteenlopende factureringsregels behouden. Gelet evenwel op het grote aantal verschillen tussen deze nationale regels, zou dit de lasten voor de bedrijven niet noemenswaardig verlichten.

Kitas būdas – suderinti sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles.

Het alternatief zou zijn om de stap te zetten naar geharmoniseerde factureringsregels.

4.1.3. Komisijos nuomonė apie įmonių prekių tiekimą arba paslaugų tiekimą kitoms įmonėms

4.1.3. Standpunt van de Commissie ten aanzien van b2b-prestaties

Priimtinas metodas – parengti išsamias suderintas taisykles, pagal kurias apmokestinamajam asmeniui, išrašančiam sąskaitą faktūrą iš tos vietos, kurioje jis registruotas PVM mokėtoju, būtų suteiktas teisinis tikrumas, kad sąskaita faktūra galioja visoje ES.

De Commissie is voorstander van de ontwikkeling van een geharmoniseerd regelgevingskader dat een belastingplichtige die een factuur uitreikt op de plaats waar hij voor btw-doeleinden geïdentificeerd is, de rechtszekerheid biedt dat zijn factuur geldig is in de hele EU.

Tikslą – nustatyti suderintas taisykles, taikytinas įmonėms tiekiant prekes arba teikiant paslaugas kitoms įmonėms, – pasiekti įmanoma. Įgyvendinant sąskaitų faktūrų išrašymo direktyvą, suderinta jau daug sričių, tačiau vis dar yra atvejų, susijusių su reikalavimu išrašyti sąskaitą faktūrą, kai sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės nėra suderintos: neapmokestinamos prekės arba neapmokestinamos paslaugos, sąskaitų faktūrų išrašymo terminai, suvestinės sąskaitos faktūros, sąskaitų faktūrų išrašymas sau ir su sąskaitomis faktūromis susijusios užsakomosios paslaugos, kurias teikia trečiosios šalys už ES ribų.

De ontwikkeling van een geharmoniseerd regelgevingskader voor b2b-prestaties is een haalbare kaart. De factureringsrichtlijn heeft al op vele terreinen harmonisatie bewerkstelligd, maar er zijn nog altijd gevallen, wat betreft de vereiste om een factuur uit te reiken, waar de factureringsregels nog niet geharmoniseerd zijn, namelijk vrijgestelde prestaties, de termijn voor de uitreiking van een factuur, periodieke facturen, selfbilling en outsourcing naar derden buiten de EU.

4.1.4. Neapmokestinamų prekių tiekimas arba paslaugų teikimas

4.1.4. Vrijgestelde prestaties

Siekiant mažinti įmonėms tenkančią naštą, pagal PVM direktyvą valstybės narės gali atleisti apmokestinamuosius asmenis nuo reikalavimo išrašyti sąskaitas faktūras už tam tikrų neapmokestinamų prekes tiekimą arba neapmokestinamų paslaugų teikimą. Valstybės narės šiuo atveju taiko skirtingus metodus: kai kurios visiškai nuosekliai taiko visą šią nuostatą, kitos taiko ją ribotai, dar kitos netaiko visai. Todėl įmonės dažnai susiduria su įvairiomis bendrosios taisyklės išimtimis, dėl to atsiranda didesnė administracinė našta.

Teneinde de lasten voor de bedrijven te verlichten, staat de btw-richtlijn de lidstaten toe belastingplichtigen voor bepaalde vrijgestelde prestaties te ontheffen van de factureringsplicht. De lidstaten hebben deze mogelijkheid op verschillende manieren ingevuld: sommige benutten ze ten volle, andere in beperkte mate en nog andere helemaal niet. Bedrijven krijgen bijgevolg vaak te maken met specifieke uitzonderingen op de algemene regel en daardoor met grotere administratieve lasten.

Kad būtų suderintos šios taisyklės, atsižvelgiant į poreikį išlaikyti pusiausvyrą tarp paprastinimo ir tinkamos priežiūros, siūloma nustatyti reikalavimą visais atvejais reikalauti išrašyti sąskaitą faktūrą už įmonių neapmokestinamas prekes arba neapmokestinamas paslaugas kitoms įmonėms, tačiau reikalauti tik supaprastintos sąskaitos faktūros tuo atveju, jei prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo yra toje pačioje valstybėje narėje kaip ir prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas ir tiekėjas arba teikėjas neturėjo teisės į atskaitą ankstesniu etapu.

Teneinde de regels te harmoniseren, rekening houdende met het noodzakelijke evenwicht tussen vereenvoudiging en toereikende controle, wordt derhalve voorgesteld dat voor vrijgestelde b2b-prestaties in alle gevallen een factuur vereist is, maar dat dit slechts een vereenvoudigde factuur hoeft te zijn wanneer de afnemer zich in dezelfde lidstaat bevindt als de leverancier of dienstverrichter en deze geen recht op aftrek van voorbelasting heeft.

4.1.5. Sąskaitos faktūros išrašymo terminas

4.1.5. Tijdstip waarop de factuur moet worden uitgereikt

Pagal PVM direktyvą valstybės narėms gali nustatyti sąskaitų faktūrų išrašymo terminus. Todėl savaime atsiranda galimybė ES taikyti skirtingas taisykles ir mokėti mokesčius skirtingu laiku. Dėl prievolės apskaičiuoti mokesčius už tarpvalstybinį paslaugų teikimą jau parengtas pasiūlymas, iš dalies pakeičiantis taisykles, kad būtų nustatyta bendra mokesčių mokėjimo data, siekiant užtikrinti tikslų keitimąsi informacija apie sumuojamąsias ataskaitas apie paslaugas.

De btw-richtlijn staat de lidstaten toe om de termijn voor het uitreiken van een factuur te bepalen. Dit leidt uiteraard tot verschillende regels in de EU en mogelijk ook tot verschillende aangrijpingspunten van de btw. In het geval van grensoverschrijdende diensten heeft dit al aanleiding gegeven tot een voorstel om de regels te wijzigen waarbij een gemeenschappelijk aangrijpingspunt voor de btw wordt gecreëerd om een accurate uitwisseling van gegevens op de lijsten van diensten te garanderen.

Siekiant nustatyti bendrą datą, kurią atsiranda prievolė apskaičiuoti mokesčius už prekių tiekimą Bendrijos viduje ir tarpvalstybinį paslaugų teikimą, kuriems taikoma atvirkštinio apmokestinimo tvarka, svarbu sąskaitą faktūrą išrašyti laiku, kad būtų galima įrodyti tokio prekių tiekimo arba paslaugų teikimo faktą. Todėl pasiūlyme nustatyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo išrašyti sąskaitą faktūrą ne vėliau nei kaip per 15 kalendorinių dienų to mėnesio, kuris eina po mėnesio, kurį įvyksta apmokestinimo momentas. Tokiu atveju prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas ir prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo turėtų pakankamai laiko užregistruoti tiektas prekes arba suteiktas paslaugas tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu.

Teneinde een gemeenschappelijke datum vast te leggen waarop de btw verschuldigd wordt ter zake van intracommunautaire leveringen van goederen en grensoverschrijdende diensten waarvoor de verleggingsregeling geldt, is het zaak dat de factuur ten bewijze van deze prestaties tijdig wordt uitgereikt. Daarom wordt in dit voorstel bepaald dat belastingplichtigen een factuur moeten uitreiken niet later dan vijftien kalenderdagen in de loop van de maand volgende op die waarin het belastbare feit plaatsvond. Op deze manier hebben zowel de leverancier en de dienstverrichter als de afnemer voldoende tijd om de prestatie in hetzelfde belastingtijdvak in te schrijven.

Jei prekių tiekimui arba paslaugų teikimui vidaus rinkoje valstybėms narėms būtų leista taikyti taisykles, kurios skiriasi nuo taisyklių, taikomų tarpvalstybiniam prekių tiekimui arba paslaugų teikimui, įmonėms tektų papildoma našta. Dėl šios priežasties visoms sąskaitoms faktūroms taikomas vienodas terminas.

Als lidstaten voor binnenlandse prestaties andere regels mogen toepassen dan voor grensoverschrijdende, zou dit extra lasten voor de bedrijven creëren. Om die reden wordt voor alle facturen dezelfde termijn vastgesteld.

4.1.6. Suvestinės sąskaitos faktūros

4.1.6. Periodieke facturen

Pagal PVM direktyvą valstybės narės gali nustatyti suvestinių sąskaitų faktūrų išrašymo sąlygas, todėl įvairiose valstybėse narėse taikomos skirtingos sąlygos.

De btw-richtlijn staat de lidstaten toe om de voorwaarden vast te stellen voor het opmaken van periodieke facturen, wat tot verschillende voorwaarden in de verschillende lidstaten heeft geleid.

Pasiūlymu siekiama parengti suderintą suvestinių sąskaitų faktūrų išrašymo metodą, kad įmonės visoje ES galėtų naudotis šio metodo privalumais. Šiuo tikslu suvestines sąskaitas faktūras bus leidžiama išrašyti per vieną kalendorinį mėnesį, su sąlyga, kad suvestinėje sąskaitoje faktūroje būtų nurodyta visa informacija apie kiekvieną prekių tiekimo ar paslaugų teikimo etapą. Valstybėms narėms nebus leidžiama nustatyti jokių kitų sąlygų, susijusių su suvestinėmis sąskaitomis faktūromis.

Het voorstel wil een geharmoniseerde aanpak van periodieke facturen tot stand brengen, zodat bedrijven van deze mogelijkheid profijt kunnen trekken in de hele EU. Te dien einde wordt voorgesteld periodieke facturen toe te staan gedurende een kalendermaand op voorwaarde dat de gegevens die voor de afzonderlijke prestaties vereist zijn, in de periodieke factuur zijn opgenomen. Door de lidstaten zullen geen andere voorwaarden aan periodieke facturen gesteld mogen worden.

4.1.7. Sąskaitų faktūrų išrašymas sau

4.1.7. Selfbilling

Pagal dabartines taisykles sąskaitą faktūrą gali išrašyti prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas, prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo arba prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo vardu veikianti trečioji šalis. Pripažįstama, kad komerciniais tikslais svarbu turėti tokią galimybę rinktis.

Krachtens de huidige regels kan een factuur worden uitgereikt door de leverancier of dienstverrichter, door de afnemer of door een derde voor rekening van de leverancier of dienstverrichter. Er wordt erkend dat deze mogelijkheden om commerciële redenen behouden moeten blijven.

Tačiau valstybių narių taikomos sąlygos sąskaitų faktūrų išrašymui sau (prekes arba paslaugas įsigyjančio asmens išrašytos sąskaitos faktūros) skiriasi. Pasiūlymu siekiama panaikinti valstybių narių galimybę nustatyti sąlygas, susijusias su sąskaitų faktūrų išrašymu sau, kad būtų labiau suderintos visoje ES taikomos taisyklės. Tuo pat metu, siekiant palengvinti sau išrašytų sąskaitų faktūrų kontrolę, prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo privalo sąskaitoje faktūroje įrašyti žodžius „sau išrašyta sąskaita faktūra“, kad prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas ir mokesčių institucijos žinotų, kas ją išrašė. Sąskaitoje faktūroje taip pat privaloma nurodyti prekes arba paslaugas įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodą.

Wat selfbilling betreft (facturen uitgereikt door de afnemer), verschillen de voorwaarden evenwel tussen de lidstaten onderling. Het voorstel strekt ertoe de mogelijkheid die de lidstaten hebben om voorwaarden te stellen aan de uitreiking van facturen door de afnemer, in te trekken zodat een geharmoniseerder regelgevingskader in de hele EU ontstaat. Ter vergemakkelijking van de controle op eigenhandig opgestelde facturen, wordt tegelijkertijd van de afnemer geëist dat hij op de factuur de vermelding "door de afnemer opgemaakte factuur" aanbrengt, zodat de leverancier of dienstverrichter en de belastingautoriteiten weten wie de factuur heeft uitgereikt. Ook het btw-nummer van de afnemer moet op de factuur worden vermeld.

4.1.8. Užsakomosios paslaugos, kurias teikia trečiosios šalys už ES ribų

4.1.8. Outsourcing naar derden buiten de EU

Apskritai, tiek įmonės, tiek valstybės narės mano, kad nėra būtinybės nustatyti specialias sąlygas už ES ribų esančioms trečiosioms šalims, išrašančioms sąskaitas faktūras Europos Sąjungoje prekes tiekiančių arba paslaugas teikiančių apmokestinamųjų asmenų vardu. Iš tiesų dabartinių kontrolės priemonių pakanka, kad atsakomybė tektų apmokestinamajam asmeniui, privalančiam išrašyti sąskaitą faktūrą.

In het algemeen zijn de bedrijven en de lidstaten het met elkaar eens dat er geen specifieke voorwaarden hoeven te worden opgelegd aan derden buiten de EU die facturen uitreiken voor rekening van belastingplichtigen die in de EU goederen of diensten leveren. Er bestaan immers al voldoende controlemaatregelen om de belastingplichtige die de factuur moet opstellen, ter verantwoording te roepen.

Todėl siūloma nenustatyti jokių specialių sąlygų trečiosioms šalims, išrašančioms sąskaitas faktūras apmokestinamojo asmens vardu. 225 ir 235 straipsniuose išdėstytos dabartinės taisyklės panaikinamos.

Daarom wordt voorgesteld om geen specifieke voorwaarden op te leggen aan derden die facturen uitreiken voor rekening van een belastingplichtige. De huidige regels van de artikelen 225 en 235 worden geschrapt.

4.1.9. Komisijos nuomonė apie įmonių prekių tiekimą arba paslaugų teikimą vartotojams

4.1.9. Standpunt van de Commissie ten aanzien van b2c-prestaties (business-to-consumer)

Nelabai tikėtina, kad artimiausiu metu pavyks pasiekti tikslą nustatyti suderintas taisykles, taikytinas įmonėms, tiekiančioms prekes arba teikiančioms paslaugas vartotojams. Šios srities taisyklės yra dar mažiau suderintos. Valstybės narės gali nuspręsti, ar jos reikalaus, kad apmokestinamasis asmuo išrašytų sąskaitą faktūrą. Kai kurios valstybės narės dažnai naudojasi šia galimybe, kitos reikalauja, kad sąskaita faktūra būtų išrašoma tik už tam tikras tiektas prekes arba suteiktas paslaugas, pvz., statybos darbus, arba kai vertė viršija tam tikrą ribą, o kitos valstybės narės iš vis nereikalauja išrašyti sąskaitų faktūrų už įmonių tiektas prekes arba suteiktas paslaugas vartotojams.

Het is onwaarschijnlijk dat er op de korte termijn een geharmoniseerd regelgevingskader voor b2c-prestaties kan worden vastgesteld. Op dit gebied zijn de regels minder geharmoniseerd. De lidstaten kunnen beslissen of zij van de belastingplichtige verlangen dat hij een factuur uitreikt of niet. Sommige lidstaten maken ruim gebruik van deze mogelijkheid, andere vereisen een factuur voor bepaalde prestaties zoals bouwwerkzaamheden of wanneer de waarde een bepaalde drempel overschrijdt, terwijl nog andere voor b2c geen facturen vereisen.

Pripažįstama, kad mokesčių kontrolei vykdyti valstybėms narėms būtinas tam tikras lankstumas. Tuo pat metu svarbu siekti sumažinti įmonėms tenkančią naštą ir supaprastinti sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles. Siekiant rasti pusiausvyrą tarp šių poreikių, reikia toliau taikyti reikalavimą, kad apmokestinamieji asmenys išrašytų sąskaitas faktūras už įmonių tiektas prekes arba suteiktas paslaugas vartotojams, bet tai būtų supaprastinta sąskaita faktūra, kurioje pateikiama nedaug informacijos. Be to, įsisteigusiems ir neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims turi būti taikomos vienodos sąlygos.

Er wordt erkend dat de lidstaten flexibel moeten kunnen optreden om de btw te kunnen controleren. Anderzijds is het zaak de lasten voor het bedrijfsleven laag te houden en de factureringsregels te vereenvoudigen. Teneinde een evenwicht tussen deze behoeften te vinden, wordt er voorgesteld de mogelijkheid om belastingplichtigen te verplichten een factuur uit te reiken voor b2c-prestaties, te behouden, zij het dat dit slechts een vereenvoudigde factuur hoeft te zijn met een beperkte hoeveelheid gegevens. Voorts moeten in het binnenland en in het buitenland gevestigde belastingplichtigen op gelijke voet worden behandeld.

Vienodos sąlygos įsisteigusiems ir neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims reiškia, kad neįsisteigusiųjų apmokestinamųjų asmenų gali būti reikalaujama išrašyti PVM sąskaitas faktūras tik tuo atveju, jei už tokias pat tiektas prekes arba suteiktas paslaugas įsisteigęs apmokestinamasis asmuo, tiekiantis prekes arba teikiantis paslaugas vartotojams, privalo išrašyti sąskaitą faktūrą. Taikant šias sąlygas ir reikalavimą išrašyti tik supaprastintas sąskaitas faktūras, turėtų sumažėti nuotolinės prekybos įmonėms tenkanti našta.

Een gelijke behandeling van in het binnenland en in het buitenland gevestigde belastingplichtigen houdt in dat een in het buitenland gevestigde belastingplichtige alleen kan worden verplicht btw-facturen uit te reiken wanneer die verplichting ook bestaat, in het geval van een vergelijkbare prestatie, voor een in het binnenland gevestigde belastingplichtige die een b2c-prestatie verricht. In combinatie met de vereiste dat alleen een vereenvoudigde factuur moet worden uitgereikt, zou dit de lasten voor afstandsverkopers moeten verlichten.

Pagal specialią e. paslaugų sistemą ir PVM pakete nustatytą platesnę jos taikymo sritį, gali būti reikalaujama, kad įmonės išrašytų sąskaitas faktūras valstybėse narėse, kuriose jos nėra registruotos PVM mokėjimo tikslais. Nuotolinės prekybos įmonių atveju, svarbu, kad taisyklės būtų skaidrios, o jų laikytis būtų paprasta. Tuo tikslu reikėtų nustatyti reikalavimą, kad valstybės narės interneto svetainėje pateiktų išsamią informaciją apie sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles, susijusias su įmonių tiektomis prekėmis arba suteiktomis paslaugomis vartotojams. Iš tiesų tai jau numatyta Komisijos pasiūlyme[6] dėl vieno langelio principo sistemos, o nustatant pakeistą supaprastintą vieno langelio principą reikės panašių nuostatų.

Volgens de bijzondere regeling voor langs elektronische weg verrichte diensten en het bredere toepassingsgebied van die regeling in het kader van het btw-pakket kan het zijn dat bedrijven facturen moeten uitreiken in lidstaten waar zij niet voor de btw geïdentificeerd zijn. Net als bij afstandsverkopen is het zaak dat de regels transparant en gemakkelijk na te leven zijn. Dit moet worden gerealiseerd door van de lidstaten te eisen dat zij op een website nadere informatie ter beschikking stellen over de factureringsregels voor b2c-prestaties. In feite voorziet het voorstel van de Commissie[6] met betrekking tot het eenloketsysteem hier reeds in en dus zal het mini-eenloketsysteem in ieder geval iets vergelijkbaars voorschrijven.

4.1.10. Valstybė narė, kurios taisyklės taikomos

4.1.10. Lidstaat wiens regels van toepassing zijn

Nustačius suderintas sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles, taikomas, kai įmonės tiekia prekes arba teikia paslaugas kitoms įmonėms, būtų įmanoma nustatyti reikalavimą, kad sąskaitos faktūros būtų išrašomos pagal tos valstybės narės, kurioje prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas, tiekiantis prekes arba teikiantis paslaugas, yra registruotas PVM mokėjimo tikslais, taisykles. Tai būtų grindžiama vieno langelio principo sistema, kai prievolė mokėti PVM gali būti įvykdyta įsisteigimo valstybėje narėje, o ne toje valstybėje narėje, kurioje reikia sumokėti mokestį.

Met een geharmoniseerd kader van factureringsregels voor b2b-prestaties zou kunnen worden vastgelegd dat de toepasselijke factureringsregels de regels zijn van de lidstaat waar de belastingplichtige die de prestatie verleent, voor de btw geïdentificeerd is. Hiermee zou worden voortgebouwd op het concept van het eenloketsysteem, volgens welk aan de btw-verplichtingen kan worden voldaan in de lidstaat van vestiging in plaats van de lidstaat waar de btw verschuldigd is.

Įmonių tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų vartotojams atveju taip pat reikėtų nustatyti taisykles pagal tai, kur prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas yra registruotas PVM mokėjimo tikslais, nes paprastai registracija privaloma prekes arba paslaugas įsigyjančio asmens valstybėje narėje.

Bij b2c-prestaties zouden de regels ook moeten worden vastgelegd op basis van de plaats waar de belastingplichtige die de prestatie verleent, voor de btw geïdentificeerd is, omdat in het algemeen registratie in de lidstaat van de afnemer is vereist.

4.2. Sąskaitos faktūros duomenys

4.2. Factuurgegevens

4.2.1. Problemos, susijusios su sąskaitoje faktūroje pateiktinais duomenimis

4.2.1. Problemen in verband met de gegevens die op een factuur moeten worden vermeld

Apskritai, sąskaitoje faktūroje pateiktini duomenys įmonėms kelia mažiau problemų. PVM direktyvos 226 straipsnyje pateikta informacija atitinka mokesčių institucijų poreikius ir nesukelia per didelės naštos įmonėms.

In het algemeen stellen de gegevens die op een factuur moeten worden vermeld, de bedrijven voor minder problemen. De in artikel 226 van de btw-richtlijn opgesomde gegevens voldoen kennelijk aan de behoeften van de belastingautoriteiten zonder dat zij het bedrijfsleven te zwaar belasten.

Tačiau reikėtų pažymėti, kad tuo atveju, kai valstybės narės reikalauja išrašyti sąskaitas faktūras už tam tikrų prekių tiekimą arba paslaugų teikimą (dažniausiai vartotojams), skiriasi sąskaitose faktūrose pateikiami duomenys, nes valstybės narės gali reikalauti pateikti mažiau duomenų. Vis dėlto, atsižvelgiant į įmonės įsteigimo ir sąskaitų pateikimo sistemos pritaikymo skirtingoms taisyklėms sąnaudas, tai dažniausiai nepadeda siekti tikslo sumažinti naštą.

Wel kan worden vastgesteld dat wanneer lidstaten vereisen dat voor bepaalde prestaties, gewoonlijk b2c, een factuur wordt uitgereikt, de inhoud van de facturen sterker uiteen loopt naarmate de lidstaten minder gegevens hoeven te eisen. De lastenverlichting die hiermee wordt nagestreefd, blijft evenwel meestal uit door de kosten die de bedrijven moeten maken om factureringssystemen op te zetten en aan te passen aan de verschillende regels.

4.2.2. Su sąskaitų faktūrų duomenimis susijusių problemų sprendimas

4.2.2. Oplossingen voor de problemen in verband met de factuurgegevens

Priimtiniausias sprendimas galėtų būti visais atvejais naudojamas bendras sąskaitų faktūrų duomenų sąrašo pavyzdys. Tačiau patvirtinus bendrą sąskaitų faktūrų duomenų sąrašą, kiltų praktinių sunkumų, nes būtų sunku rasti pusiausvyrą tarp įvairių prekių tiekimo arba paslaugų teikimo atvejų, pvz., įmonių vartotojams, įmonių kitoms įmonėms arba PVM neapmokestinamų prekių tiekimo arba paslaugų teikimo. Taigi, kad būtų atsižvelgta į įvairius komercinės veiklos aspektus, standartiniame sąskaitų faktūrų duomenų sąraše reikėtų nustatyti daugybę išimčių.

Een standaardreeks van factuurgegevens voor alle gevallen zou als de ideale oplossing kunnen worden beschouwd. De vaststelling van één lijst van factuurgegevens zou evenwel op praktische moeilijkheden kunnen stuiten bij het zoeken naar een evenwicht tussen de verschillende vormen van prestaties zoals b2c, b2b of vrijgestelde prestaties. Een standaardreeks van factuurgegevens zou bijgevolg talloze uitzonderingen noodzakelijk maken om rekening te houden met de handelspraktijken.

Dabartinėse taisyklėse nustatytas suderintas sąskaitų faktūrų duomenų sąrašas, pagal kurį valstybėms narėms leidžiama kai kuriais prekių tiekimo arba paslaugų teikimo atvejais reikalauti pateikti mažiau duomenų. Deja, naudodamosi šia galimybe valstybės narės taiko skirtingus metodus, todėl įmonės dažnai neišnaudoja teikiamų privalumų.

De huidige regels voorzien in een geharmoniseerde lijst van factuurgegevens, waarbij het de lidstaten is toegestaan voor bepaalde prestaties minder gegevens te verlangen. Het nadeel is dat de lidstaten deze mogelijkheid op verschillende manieren toepassen, waardoor de bedrijven er vaak de vruchten niet van kunnen plukken.

Kitas sprendimas – mažinti skirtumus tarp bendro duomenų sąrašo ir valstybių narių taikomų daugybės išimčių.

Een andere oplossing kan erin bestaan de kloof te dichten tussen één lijst en de vele uitzonderingen die de lidstaten hebben ingevoerd.

4.2.3. Komisijos nuomonė

4.2.3. Standpunt van de Commissie

Pasiūlymu siekiama nustatyti dvi sąskaitų faktūrų rūšis: pirmosios rūšies atveju greičiausiai bus taikytina teisė į atskaitą, ir todėl privaloma tiek prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, tiek prekes arba paslaugas įsigyjančio asmens kontrolė; antrosios rūšies atveju teisė į atskaitą greičiausiai nebus taikoma ir iš esmės privaloma tik prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo kontrolė. Pirmuoju atveju turima omenyje išsami PVM sąskaita faktūra, antruoju – supaprastinta PVM sąskaita faktūra.

Het voorstel strekt ertoe twee categorieën van facturen te creëren: een categorie waarbij het aannemelijk is dat er een recht op aftrek wordt uitgeoefend en dus zowel de leverancier of dienstverrichter als de afnemer gecontroleerd moet worden, en een andere categorie waarbij het aannemelijk is dat er geen recht op aftrek wordt uitgeoefend en de controle in wezen beperkt blijft tot de leverancier of dienstverrichter. De eerste categorie is die van de volledige btw-factuur, de tweede die van de vereenvoudigde btw-factuur.

Valstybėms narėms nebus leidžiama reikalauti išrašyti tokių sąskaitų faktūrų, kurios būtų tarpinis variantas tarp išsamios ir supaprastintos PVM sąskaitos faktūros. Įmonės, be abejo, galės į sąskaitą faktūrą įtraukti papildomų duomenų.

Het zal de lidstaten niet worden toegestaan andere vormen van facturen te eisen die tussen een volledige btw-factuur en een vereenvoudigde btw-factuur in liggen. Uiteraard zullen bedrijven nog altijd andere gegevens op de factuur mogen vermelden.

4.2.4. Išsami PVM sąskaita faktūra

4.2.4. Volledige btw-factuur

4.2.4.1. Reikalavimas išrašyti išsamią PVM sąskaitą faktūrą

4.2.4.1. Verplichte uitreiking van een volledige btw-factuur

Toliau siūloma taikyti principą, pagal kurį apmokestinamasis asmuo privalo išrašyti sąskaitą faktūrą toje valstybėje, kurioje tiektos prekės arba suteiktos paslaugos yra apmokestinamos PVM, o gavėjas yra apmokestinamasis asmuo arba neapmokestinamasis juridinis asmuo. Šiose sąskaitose faktūrose turi būti pateikti išsamūs duomenys.

Het beginsel wordt gehandhaafd dat een belastingplichtige een factuur dient uit te reiken wanneer de prestatie aan de btw is onderworpen en de afnemer een belastingplichtige of een niet-belastingplichtige rechtspersoon is. Deze facturen moeten een volledige reeks van gegevens bevatten.

Šiai taisyklei taikoma išimtis dėl tam tikrų neapmokestinamų prekių tiekimo arba neapmokestinamų paslaugų teikimo, kai prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo yra toje pačioje valstybėje narėje, kreditinių dokumentų ir sąskaitų faktūrų, kurių vertė neviršija 200 EUR. Šiems atvejams taikomos supaprastintų sąskaitų faktūrų taisyklės.

Er zijn uitzonderingen op deze regel voor bepaalde vrijgestelde prestaties waarbij de afnemer zich in dezelfde lidstaat bevindt, voor creditnota's en voor facturen met een lage waarde onder 200 euro. Deze vallen onder de regels voor vereenvoudigde facturen.

4.2.4.2. Išsamioje PVM sąskaitoje faktūroje pateiktina informacija

4.2.4.2. Op een volledige btw-factuur te vermelden gegevens

Suderintas sąskaitoje faktūroje pateiktinų duomenų sąrašas pateikiamas PVM direktyvos 226 straipsnyje. Iš esmės šio sąrašo keisti nereikėtų, tačiau siekiant palengvinti mokesčių kontrolę ir supaprastinti įmonėms tenkančius reikalavimus, siūlomi trys esminiai pakeitimai.

Artikel 226 van de btw-richtlijn bevat een geharmoniseerde lijst van gegevens die op een factuur moeten worden vermeld. Er is geen reden om deze lijst ingrijpend te wijzigen. Teneinde de controle op de btw te ondersteunen en de eisen waaraan bedrijven moeten voldoen, te vereenvoudigen, worden niettemin drie grote wijzigingen voorgesteld.

Pirma, prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas privalo sąskaitoje faktūroje nurodyti prekes arba paslaugas įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodą. Šis pakeitimas grindžiamas keletu priežasčių. Tai padės mokesčių institucijoms geriau atlikti mokesčių kontrolę, nes jos galės patikrinti, ar sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes arba paslaugas įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodas sutampa su įmonės, kuri pareiškia teisę į atskaitą, kodu. Taip suderinamos sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės visoje ES, todėl toje pačioje valstybėje narėje esantiems prekes arba paslaugas įsigyjantiems asmenims tiektoms prekėms arba suteiktoms paslaugoms būtų taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitoje valstybėje narėje esančiam prekes arba paslaugas įsigyjančiam asmeniui tiektoms prekėms arba suteiktoms paslaugoms taikomi reikalavimai. Taip įmonėms būtų nurodyta, ar bus reikalaujama išrašyti išsamią PVM sąskaitą faktūrą, nes įmonių prekių tiekimo arba paslaugų teikimo vartotojams atveju prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo neturės PVM mokėtojo kodo.

Op de eerste plaats wordt de leverancier of dienstverrichter verplicht het btw-identificatienummer van de afnemer op de factuur te vermelden. Deze wijziging heeft verschillende redenen. De belastingautoriteiten zullen de btw beter kunnen controleren doordat zij zullen kunnen nagaan of het btw-nummer van de afnemer op de factuur overeenkomt met dat van het bedrijf dat een recht op aftrek wil uitoefenen. De factureringsregels worden geharmoniseerd in de hele EU, met andere woorden de verplichtingen voor prestaties aan afnemers in dezelfde lidstaat zijn dezelfde als die voor prestaties aan afnemers in een andere lidstaat. Ook geeft dit een bedrijf een aanwijzing over de vraag of er eventueel een volledige btw-factuur moet worden uitgereikt, aangezien een afnemer in het geval van b2c-prestaties niet over een btw-nummer beschikt.

Be to, kadangi pasiūlymu siekiama skatinti plačiau naudoti e. sąskaitas faktūras, dar svarbiau, kad prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo turėtų unikalų identifikacinį kodą, ypač jei paslaugų teikėjams savo verslo klientų vardu reikia keistis e. sąskaitomis faktūromis. PVM mokėtojo kodas galėtų būti unikalus numeris, kuriuo naudojantis būtų keičiamasi. e. sąskaitomis faktūromis, ir jeigu, kaip tikimasi, e. sąskaitos faktūros būtų plačiai naudojamos, tai būtų unikalus identifikacinis kodas.

Aangezien het voorstel het gebruik van e-facturering wil stimuleren, wordt het ook belangrijker dat er een uniek nummer bestaat aan de hand waarvan de afnemer geïdentificeerd kan worden, met name wanneer dienstverleners e-facturen moeten uitwisselen voor rekening van hun zakelijke klanten. Het btw-nummer kan dienst doen als het unieke nummer voor de uitwisseling van e-facturen en er zou in dat geval, indien het gebruik van e-facturering toeneemt zoals gehoopt wordt, al een uniek identiteitsnummer voorhanden zijn.

Antras pakeitimas – prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data pakeičiama prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimo data. Kadangi taisyklės dėl datos, kada galima pasinaudoti teise į atskaitą, priklauso nuo prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimo, logiška, kad ši data turėtų būti nurodyta sąskaitoje faktūroje. Tai taip pat padėtų prekes arba paslaugas įsigyjančiam asmeniui pasinaudoti teise į atskaitą tuo atveju, kai prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas deklaruoja PVM gavęs apmokėjimą; ši priemonė taip pat įtraukta į pasiūlymą.

Op de tweede plaats wordt de datum van de levering van de goederen of de diensten vervangen door de datum waarop de btw verschuldigd wordt. Aangezien de regels betreffende het tijdstip waarop het recht op aftrek kan worden uitgeoefend, afhangen van het tijdstip waarop de btw verschuldigd wordt, is het logisch dat deze datum op de factuur wordt vermeld. Dit zal ook nuttig zijn voor het recht op aftrek van de afnemer wanneer de btw door de leverancier of dienstverrichter wordt aangegeven bij ontvangst van de betaling, een andere maatregel die in het voorstel is opgenomen.

Trečias pakeitimas susijęs su atvirkštiniu apmokestinimu už tiektas prekes arba suteiktas paslaugas, kai prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo kitoje valstybėje narėje privalo sumokėti PVM; tuo siekiama sudaryti prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui palankesnes sąlygas pakeisti PVM tarifą ir mokėtiną PVM sumą, kaip reikalaujama išsamios PVM sąskaitos faktūros atveju, suma už kiekvieną tiektos prekės arba suteiktos paslaugos rūšį.

Ten derde, wat prestaties onder de verleggingsregeling betreft waarbij de afnemer in een andere lidstaat de btw moet voldoen, kunnen leveranciers of dienstverrichters gemakkelijkheidshalve het btw-tarief en het te betalen btw-bedrag, zoals vereist op een volledige btw-factuur, vervangen door het bedrag voor iedere soort van geleverde goederen of diensten.

4.2.5. Supaprastinta PVM sąskaita faktūra

4.2.5. Vereenvoudigde btw-factuur

4.2.5.1. Supaprastintos PVM sąskaitos faktūros naudojimas

4.2.5.1. Gebruik van een vereenvoudigde btw-factuur

Supaprastintos sąskaitos faktūros gali būti išrašomos dviem atvejais. Pirmuoju atveju, valstybės narės gali reikalauti išrašyti supaprastintą sąskaitą faktūrą, tačiau tik iš apmokestinamųjų asmenų, tiekiančių prekes arba teikiančių paslaugas vartotojams. Antruoju atveju, už tam tikrų prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įmonėms apmokestinamasis asmuo vietoj išsamios PVM sąskaitos faktūros gali išrašyti supaprastintą PVM sąskaitą faktūrą.

In twee gevallen kan er gebruik worden gemaakt van een vereenvoudigde factuur. Enerzijds kunnen lidstaten voorschrijven dat een vereenvoudigde factuur moet worden gebruikt, maar alleen door belastingplichtigen die een b2c-prestatie leveren. Anderzijds mogen belastingplichtigen voor bepaalde b2b-prestaties een vereenvoudigde in plaats van een volledige btw-factuur uitreiken.

Sukčiavimo rizika, kylanti įmonėms tiekiant prekes arba teikiant paslaugas vartotojams, iš esmės yra susijusi tik su prekių tiekėju arba paslaugų teikėju, nes mažai tikėtina, kad prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo turėtų teisę į atskaitą. Sąskaitoje faktūroje turėtų būti nurodomi tik tie duomenys, kurių reikia užtikrinti, kad prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas teisingai atliko mokesčių apskaitą ir todėl pateiktinų duomenų yra mažiau nei reikalaujama tuo atveju, kai galioja teisė į atskaitą.

Bij b2c-prestaties ligt het risico op fraude hoofdzakelijk bij de leverancier of dienstverrichter, aangezien de afnemer normaal geen recht op aftrek heeft. Op de factuur moeten alleen de nodige gegevens worden vermeld om er zeker van te zijn dat de leverancier of dienstverrichter de btw juist heeft aangegeven en dus is er een minder grote mate van detaillering noodzakelijk dan wanneer er een recht op aftrek bestaat.

Įmonėms tiekiant prekes arba teikiant paslaugas kitoms įmonėms, supaprastintas sąskaitas faktūras galima naudoti tiekiamoms prekėms arba teikiamoms paslaugoms įforminti tuo atveju, kai sukčiavimo rizika yra minimali. Tokiais atvejais prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti išrašyti supaprastintą sąskaitą faktūrą, pvz., už tam tikras tiektas prekes arba suteiktas paslaugas, kadangi netaikoma atitinkama teisė į atskaitą, tačiau jei prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo yra kitoje valstybėje narėje, vis tiek reikalaujama išrašyti išsamią sąskaitą faktūrą.

Bij b2b-prestaties kunnen vereenvoudigde facturen worden gebruikt voor prestaties waarbij het risico op fraude minimaal is. In die gevallen moet de leverancier of dienstverrichter een vereenvoudigde factuur kunnen uitreiken, bijvoorbeeld voor bepaalde vrijgestelde prestaties, omdat er geen overeenkomstig recht op aftrek bestaat. Wanneer de afnemer zich in een andere lidstaat bevindt, moet evenwel nog altijd een volledige factuur worden uitgereikt.

Tais atvejais, kai sąskaitos faktūros suma neviršija 200 EUR, o atskaitytina PVM suma yra maža, ir dėl to valstybių narių biudžetams rizika yra nedidelė, prekių teikėjas arba paslaugų teikėjas gali pasirinkti išrašyti supaprastintą sąskaitą faktūrą. Tai pagrįsta PVM komiteto konsultacijomis, kurių metu dauguma valstybių narių paprašė naudoti supaprastintas sąskaitas faktūras, kai sumos yra mažos.

Wanneer het factuurbedrag onder de 200 euro ligt en het eventueel aftrekbare btw-bedrag gering is, net zoals het risico voor de begrotingen van de lidstaten, kan de leverancier of dienstverrichter ervoor kiezen om een vereenvoudigde factuur uit te reiken. Hiermee wordt voortgebouwd op de vergaderingen van het btw-comité waarin de meerderheid van de lidstaten voor onbeduidende bedragen om een vereenvoudigde vorm van facturering heeft verzocht.

Kitas atvejis, kai prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas gali išrašyti supaprastintas sąskaitas faktūras – kreditinių dokumentų išdavimas. Tokiu atveju kreditiniuose dokumentuose nurodytoje originalioje sąskaitoje faktūroje pateikiami būtini duomenys.

Een ander geval waarin een leverancier of dienstverrichter een vereenvoudigde factuur mag uitreiken, is wanneer een creditnota wordt uitgereikt. Hier bevat de oorspronkelijke factuur waarnaar de creditnota verwijst, alle noodzakelijke gegevens.

4.2.5.2. Supaprastintų PVM sąskaitų faktūrų turinys

4.2.5.2. Inhoud van een vereenvoudigde btw-factuur

Supaprastintoje sąskaitoje faktūroje pateiktini duomenys yra tie, kurie išvardyti PVM direktyvos 238 straipsnyje, pagal kurį valstybės narės, pasikonsultavusios su PVM komitetu, tam tikrais atvejais gali leisti išrašyti supaprastintas sąskaitas faktūras. Siūlomas tik vienas naujas reikalavimas – nurodyti konkrečios rūšies tiekiamų prekių ar paslaugų vertę.

Op een vereenvoudigde factuur moeten de gegevens worden vermeld die zijn opgesomd in artikel 238 van de btw-richtlijn, krachtens welk de lidstaten, na raadpleging van het btw-comité, in bepaalde gevallen vereenvoudigde facturen kunnen toestaan. De enige wijziging is de vereiste dat ook de waarde van het soort geleverde goederen of diensten wordt vermeld.

4.2.6. Mokesčių mokėtojo kodų naudojimas

4.2.6. Gebruik van fiscale registratienummers

Kelios valstybės narės naudojasi PVM direktyvos 239 ir 240 straipsniuose nustatyta galimybe sąskaitoje faktūroje naudoti ne PVM mokėtojo kodą, bet kitą kodą prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui identifikuoti. Atsižvelgiant į tokią padėtį, ši galimybė panaikinama ir vietoje jos nustatomas reikalavimas visais atvejais sąskaitoje faktūroje nurodyti nacionalinį PVM mokėtojo kodą, kad būtų laikomasi vienodų taisyklių.

Slechts weinig lidstaten maken gebruik van de mogelijkheid van de artikelen 239 en 240 van de btw-richtlijn om een ander dan het btw-nummer te gebruiken voor de identificatie van de leverancier of dienstverrichter op een factuur. Daarom wordt deze mogelijkheid geschrapt en in plaats daarvan moet in alle gevallen het nationale btw-identificatienummer op de factuur worden vermeld, zodat er sprake is van een uniforme aanpak.

4.3. Sąskaitų faktūrų saugojimas

4.3. Bewaren van facturen

4.3.1. Su sąskaitų faktūrų saugojimu susijusios problemos

4.3.1. Problemen in verband met het bewaren van facturen

Valstybės narės turi galimybę taikyti skirtingas sąskaitų faktūrų saugojimo taisykles. Tai sukuria kliūčių ne tik didesnėms įmonėms, norinčioms taikyti bendrą sąskaitų faktūrų saugojimo tvarką visoje ES, bet ir mažesnėms įmonėms, kurioms dėl nustatytų sąlygų gali kilti sunkumų pasinaudoti galimybe sutaupyti lėšų, pvz., atliekant elektroninį archyvavimą.

De mogelijkheden waarover de lidstaten beschikken, kunnen tot uiteenlopende regels voor het bewaren van facturen leiden. Dit werpt obstakels op, niet alleen voor grotere bedrijven die een gemeenschappelijke procedure voor de hele EU wensen, maar ook voor kleinere bedrijven die door de voorwaarden voor het bewaren van facturen ervan kunnen worden weerhouden om efficiencywinst te boeken, bijvoorbeeld door elektronische archivering.

4.3.2. Su sąskaitų faktūrų saugojimu susijusių problemų sprendimas

4.3.2. Oplossingen voor de problemen in verband met het bewaren van facturen

Pasiūlymu siekiama sumažinti įmonėms tenkančią naštą, nesudarant kliūčių mokesčių institucijoms kontroliuoti mokesčių mokėjimą. Įmonėms bet kokiu atveju reikia saugoti sąskaitas faktūras komerciniais tikslais, tačiau jos norėtų didesnio lankstumo, susijusio su saugojimo priemonėmis bei vieta ir, jei jos įsisteigusios daugiau nei vienoje valstybėje narėje, bendrais saugojimo laikotarpiais.

Doel is de lasten voor het bedrijfsleven te verlichten zonder de controlemogelijkheden van de belastingautoriteiten te ondergraven. Bedrijven moeten facturen hoe dan ook bewaren om handelsredenen, maar zij willen meer flexibiliteit wat de middelen en de plaats van bewaren betreft alsook, wanneer zij in meer dan een lidstaat gevestigd zijn, gemeenschappelijke bewaartermijnen.

Sprendžiant šį klausimą, turi būti tinkamai atsižvelgta į paprastinimo ir kontrolės aspektus. Reikėtų kuo labiau suderinti taisykles, nesukeliant kliūčių mokesčių institucijoms užtikrinti mokesčių surinkimą.

Een oplossing moet in ieder geval een evenwicht vinden tussen vereenvoudiging en controle. Er moet gestreefd worden naar een zo ruim mogelijke harmonisatie van de regels zonder dat de mogelijkheden van de belastingautoriteiten om de inning van de belasting te garanderen, in het gedrang komen.

4.3.3. Komisijos nuomonė

4.3.3. Standpunt van de Commissie

Komisija mano, kad tam tikroms sritims galima nustatyti bendras taisykles. Pvz., nustatyti suderintą saugojimo laikotarpį, kuris, atsižvelgus į valstybių narių taikomų dabartinių saugojimo laikotarpių vidurkį, galėtų būti 6 metai. Taip valstybės narės, kurios privalo tikrinti tarpvalstybinius sandorius, galėtų vienoda tvarka apsikeisti sąskaitomis faktūromis.

De Commissie gelooft dat gemeenschappelijke regels gerealiseerd kunnen worden op bepaalde gebieden. Een hiervan is een geharmoniseerde bewaartermijn, die op basis van de gemiddelde huidige bewaartermijnen in de lidstaten, op zes jaar kan worden vastgesteld. Dit moet ook een uniforme uitwisseling van facturen mogelijk maken tussen lidstaten die grensoverschrijdende transacties moeten controleren.

Sąskaitų faktūrų saugojimo elektroninėmis priemonėmis taisyklės turėtų būti pakeistos taip, kad visos įmonės galėtų naudotis tokia galimybe. Taigi, įmonėms būtų leista pakeisti popierines sąskaitas faktūras elektroninėmis, su sąlyga, kad sąskaitos faktūros bus prieinamos be nepagrįsto vėlavimo ir bus užtikrinta, kad originalios sąskaitos faktūros turinys sutaptų su elektroniniu saugojimo būdu saugomos sąskaitos faktūros turiniu.

De regels voor het elektronisch bewaren van facturen moeten in die zin worden gewijzigd dat bedrijven aanspraak kunnen maken op het gebruik van dit medium. Bedrijven zouden aldus papieren facturen in elektronische vorm mogen omzetten, op voorwaarde dat deze facturen zonder onnodige uitstel toegankelijk zijn en kan worden gegarandeerd dat de inhoud van de oorspronkelijke factuur gelijk is aan die van de elektronisch opgeslagen factuur.

Taip pat teisės aktų nuostatomis reikėtų nustatyti aiškias taisykles dėl valstybės narės, kurioje turi būti taikomos sąskaitų faktūrų saugojimo taisyklės. Prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas turėtų taikyti tos valstybės narės, kurioje jis registruotas PVM mokėjimo tikslais, taisykles. Prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo turės laikytis taisyklių, nustatytų tos valstybės narės, kuriai jis priklauso. Tai neturėtų sukelti jokių sunkumų mokesčių institucijoms vykdyti kontrolę, nes valstybė narė vis tiek turėtų galėti susipažinti su sąskaitomis faktūromis toje šalyje, kurioje reikia sumokėti mokestį.

Bij wet moet ook duidelijk worden vastgelegd van welke lidstaat de regels voor het bewaren van facturen van toepassing zijn. Ten aanzien van de leverancier of dienstverrichter moeten de regels gelden van de lidstaat waar zij voor btw-doeleinden zijn gevestigd. Ten aanzien van de afnemer moeten de regels gelden van de lidstaat waartoe de afnemer behoort. Dit zou voor de belastingautoriteiten geen moeilijkheden opleveren met betrekking tot de controle, aangezien de lidstaat nog altijd toegang zou hebben tot de facturen waar de btw verschuldigd is.

Galima panaikinti ir kai kurias kitas galimybes, pvz.: reikalavimą, kad neapmokestinamasis asmuo saugotų sąskaitas faktūras; kad popierinės sąskaitos faktūros būtų saugomos toje valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo įsisteigęs, ir kad būtina pranešti apie saugojimo vietą.

Ook kunnen bepaalde andere keuzemogelijkheden worden geschrapt, zoals: de verplichting voor niet-belastingplichtige personen om facturen te bewaren; de verplichting dat papieren facturen worden bewaard in de lidstaat waar de belastingplichtige is gevestigd; en de verplichting tot kennisgeving van de plaats van bewaring.

5. KAIP SPRęSTI SUKčIAVIMO PVM SRITIYJE KLAUSIMą

5. MAATREGELEN TER ONDERSTEUNING VAN DE BESTRIJDING VAN BTW-FRAUDE

5.1. Prievolė apskaičiuoti mokestį už prekių tiekimą arba paslaugų teikimą Bendrijos viduje

5.1. Verschuldigdheid van btw op intracommunautaire leveringen

Komisija jau pateikė pasiūlymą sutrumpinti sumuojamųjų ataskaitų pateikimo laikotarpį nuo trijų mėnesių iki vieno[7]. Tai – didelė pažanga siekiant, kad valstybės narės sparčiau keistųsi informacija, o tai padėtų spręsti „karuselinio sukčiavimo“ problemą.

De Commissie heeft al voorgesteld om het tijdvak waarvoor de lijsten van intracommunautaire leveringen worden ingediend, te verkorten van drie maanden tot één maand[7]. Dit is al een eerste stap naar een snellere uitwisseling van gegevens tussen de lidstaten, hetgeen de carrouselfraude kan helpen te bestrijden.

Tačiau taisyklės dėl prievolės apskaičiuoti mokestį už prekių tiekimą arba paslaugų teikimą Bendrijos viduje suteikia galimybę apmokestinamajam asmeniui delsti vykdyti prievolę iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyko apmokestinimo momentas, 15-os dienos. Pavyzdžiui, jei sąskaita faktūra išrašyta iki mėnesio, einančio po apmokestinimo momento, 15-os dienos, nuo to priklauso, kurią dieną atsiranda prievolė sumokėti mokestį. Taigi, jei Bendrijos viduje sausio mėn. buvo tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos, už kurias sąskaita faktūra išrašyta vasario mėn., tačiau iki vasario 15-tos dienos, sumuojamąją ataskaitą galima pateikti vasario, o ne sausio mėn.

De regels betreffende de verschuldigdheid van de belasting op intracommunautaire leveringen staan de belastingplichtige evenwel toe de verschuldigdheid van de belasting uit te stellen tot de vijftiende dag van de maand volgende op het belastbare feit. Zo bepaalt een factuur die is uitgereikt voor de vijftiende van de maand volgende op het belastbare feit, wanneer de belasting verschuldigd wordt. Bij een intracommunautaire levering die is verricht in januari en gefactureerd in februari, maar vóór de vijftiende, mag de opgave dus gebeuren in februari in plaats van in januari.

Be to, valstybės narės nevienodai taiko taisykles. Šis klausimas jau aptartas PVM komitete, tačiau nebuvo prieita jokių išvadų. Pagrindinė problema kyla tada, kai sąskaita faktūra išrašoma anksčiau už prekių tiekimą arba paslaugų teikimą ir kai kurios valstybės narės laiko, kad tai yra data, kurią atsiranda prievolė apskaičiuoti mokestį, o kai kurios valstybės laikosi kitokios nuomonės.

Bovendien passen de lidstaten de regels niet op uniforme wijze toe. Deze kwestie is al in het btw-comité besproken, zonder dat er evenwel conclusies zijn getrokken. Het grootste probleem doet zich voor wanneer een factuur wordt uitgereikt vóór de levering van goederen, omdat sommige lidstaten dit als aangrijpingspunt voor de verschuldigdheid van de belasting aanmerken, terwijl andere dat niet doen.

Pageidautina nustatyti bendrą datą, kurią atsiranda prievolė apskaičiuoti mokestį – apmokestinimo momento datą, kuri priklauso nuo prekių tiekimo arba paslaugų teikimo laiko. Reikalaujant išrašyti sąskaitą faktūrą iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyko apmokestinimo momentas, 15-tos dienos, sąskaita faktūra išliks svarbiausiu dokumentu, patvirtinančiu prekių tiekimą arba paslaugų teikimą Bendrijos viduje. Be to, prievolės apskaičiuoti mokestį už Bendrijos viduje perkamas prekes data pakeičiama taip, kad atitiktų prekių tiekimo Bendrijos viduje datą.

Het is wenselijk om één enkel tijdstip voor het verschuldigd worden van de belasting vast te stellen, namelijk de datum van het belastbare feit, die wordt bepaald door het tijdstip waarop de levering werd verricht. Door te eisen dat de factuur wordt uitgereikt uiterlijk de vijftiende van de maand volgende op het belastbare feit, zal de factuur het belangrijkste document ter staving van een intracommunautaire levering blijven. Voorts moet de datum van veerschuldigheid van de belasting voor intracommunautaire verwervingen worden aangepast om deze in overeenstemming te brengen met die van intracommunautaire leveringen.

5.2. Teisė į atskaitą

5.2. Recht op aftrek

Daugeliu atvejų apmokestinamasis asmuo, besinaudojantis teise į atskaitą, privalo turėti pagal PVM direktyvoje nustatytas taisykles išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau šiai taisyklei taikomos išimtys, visų pirma susijusios su atvirkštinio apmokestinimo sandoriais. Iš tiesų Bockemühl [8] byloje Teismas nusprendė, kad valstybė narė negalėjo nustatyti reikalavimo, kad įmonės privalo turėti galiojančią PVM sąskaitą faktūrą, kad galėtų pasinaudoti teise į atskaitą dėl atvirkštinio tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinimo.

In de meeste gevallen moet een belastingplichtige die een recht op aftrek uitoefent, in het bezit zijn van een btw-factuur die is uitgereikt in overeenstemming met de regels van de btw-richtlijn. Er zijn evenwel uitzonderingen op deze regel, met name transacties die onder de verleggingsregeling vallen. In de zaak-Bockemühl[8] heeft het Hof immers geoordeeld dat lidstaten van bedrijven die een recht op aftrek uitoefenen met betrekking tot een prestatie waarvoor de btw is verlegd, niet kunnen verlangen dat zij in het bezit van een geldige btw-factuur zijn.

Nepaisant šių išimčių, prekes tiekiantis arba paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo privalo išduoti sąskaitą faktūrą pagal PVM direktyvos reikalavimus. Dėl to reikalavimas išduoti sąskaitą faktūrą kaip prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įrodymą gali skirtis nuo reikalavimo saugoti sąskaitą faktūrą kaip įrodymą dėl teisės į atskaitą.

Ondanks deze uitzonderingen geldt voor de belastingplichtige de verplichting om een factuur uit te reiken in overeenstemming met de btw-richtlijn. Dit leidt tot spanning tussen de vereiste om een factuur uit te reiken als bewijs van de prestatie en de vereiste om in het bezit te zijn van een factuur voor de uitoefening van het recht op aftrek.

Taikant šiuos reikalavimus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas ir prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo turėti būti traktuojami vienodai. Tuo atveju, kai reikalaujama, kad prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas išduotų sąskaitą faktūrą, patvirtinančią prekių tiekimą arba paslaugų teikimą, prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo privalo saugoti sąskaitą faktūrą, įrodančią jo teisę į atskaitą. Šiuo metu valstybės narės gali leisti naudotis teise į atskaitą, grindžiamą kitais įrodymais, net jei sąskaita faktūra nėra išduodama.

De leverancier of dienstverrichter en de afnemer moeten ten aanzien van deze vereisten op gelijke voet worden behandeld. Wanneer de leverancier of dienstverrichter een factuur moet uitreiken om het bewijs van zijn prestatie te leveren, moet ook de afnemer de verplichting hebben om in het bezit te zijn van die factuur om het recht op aftrek te kunnen uitoefenen. Zoals ook nu het geval is, kunnen de lidstaten het recht op aftrek toestaan als andere bewijsstukken worden voorgelegd indien er geen geldige factuur werd uitgereikt.

6. KITOS PAPRASTINIMO PRIEMONėS – GRYNųJų PINIGų APSKAITA

6. ANDERE VEREENVOUDIGINGSMAATREGELEN – KASSTELSEL

Kai kurioms valstybėms narėms leista taikyti nuostatą[9], leidžiančią nukrypti nuo nustatyto laiko, kai teise į apskaitą gali pasinaudoti tie apmokestinamieji asmenys, kurie deklaravo PVM pagal neprivalomą grynųjų pinigų apskaitos sistemą. Pagal šią nukrypti leidžiančią nuostatą apmokestinamųjų asmenų, dalyvaujančių grynųjų pinigų apskaitos sistemoje, pasinaudojimo teise į apskaitą data atidedama tol, kol jų prekių tiekėjai arba paslaugų teikėjai negauna apmokėjimo.

Aan sommige lidstaten is een derogatie[9] toegestaan met betrekking tot het tijdstip waarop het recht op aftrek kan worden uitgeoefend door belastingplichtigen die de btw aangeven op basis van een facultatieve kasstelselregeling. Krachtens deze derogatie wordt het recht op aftrek van belastingplichtigen die de kasstelselregeling toepassen, uitgesteld totdat zij hun leverancier of dienstverrichter effectief betaald hebben.

Siūloma šią grynųjų pinigų apskaitos supaprastinimo priemonę taikyti visose valstybėse narėse.

Er wordt voorgesteld deze vereenvoudigingsmaatregel van het kasstelsel uit te breiden tot alle lidstaten.

Tačiau, kai prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas atlieka PVM apskaitą gavęs apmokėjimą, turėtų būti suteikta nuolaida, kad nepaisant to, tų tiektų prekių arba suteiktų paslaugų gavėjas galėtų nedelsdamas pareikšti teisę į atskaitą. Šiuo pasiūlymu sukuriamas teisinis pagrindas valstybėms narėms toliau remti grynųjų pinigų apskaitos sistemas įdiegusias įmones.

Terwijl de leverancier of dienstverrichter de btw pas aangeeft bij ontvangst van de betaling, moet de afnemer van deze prestaties evenwel worden toegestaan om onmiddellijk een recht op aftrek uit te oefenen. Dit voorstel creëert voor de lidstaten een rechtsgrondslag op basis waarvan zij bedrijven die het kasstelsel toepassen, verder kunnen steunen.

7. IšVADA

7. CONCLUSIE

E. sąskaitų faktūrų išrašymo srityje panaikinamas esminis principas, pagal kurį, siekiant užtikrinti, kad sąskaita faktūra yra teisinga, naudojamasi technologinėmis priemonėmis. Vietoje to, popierinės ir e. sąskaitos faktūros turi būti traktuojamos vienodai, pasitikint, kad e. sąskaitoje faktūroje pateikiami duomenys yra tokie pat patikimi kaip ir popierinėse sąskaitose faktūrose.

Wat e-facturering betreft, wordt de basisaanpak, die uitgaat van technologie ter waarborging van de juistheid van een factuur, geschrapt. In plaats daarvan worden papieren en elektronische facturen op gelijke voet geplaatst, waarbij de betrouwbaarheid van de factuurgegevens op dezelfde wijze wordt gegarandeerd als thans bij papieren facturen het geval is.

Pasiūlymu iš esmės sumažinamas valstybių narių turimų galimybių skaičius. Tai padės parengti suderintas ES sąskaitų faktūrų išrašymo taisykles, kurias taikydamos įmonės galės paprasčiau vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su sąskaitų faktūrų išrašymu. Taip pat turėtų sumažėti našta, tenkanti visų pirma, tarpvalstybinius sandorius sudarančioms įmonėms ir toms, kurios yra registruotos PVM mokėjimo tikslais daugelyje valstybių narių.

Met dit voorstel wordt het aantal keuzemogelijkheden dat de lidstaten ter beschikking staat, aanzienlijk beperkt. Hierdoor worden de EU-factureringsregels sterker geharmoniseerd, hetgeen de bedrijven toelaat hun factureringsverplichtingen gemakkelijker na te komen. Met name de bedrijven die grensoverschrijdende transacties verrichten, en de bedrijven die in meerdere lidstaten voor de btw geïdentificeerd zijn, zouden een lastenverlichting moeten voelen.

Mažos ir vidutinės įmonės, naudodamos supaprastintas sąskaitas faktūras, turėtų tiesioginės naudos, ypač dėl sąskaitų faktūrų už mažos vertės sandorius. Be to, labiau suderinus ES taisykles, bus paprasčiau užtikrinti atitiktį ir lengviau naudotis tarpvalstybinės prekybos teikiamais privalumais.

Voor midden- en kleinbedrijven zou de uitbreiding van het gebruik van vereenvoudigde facturen onmiddellijke voordelen moeten opleveren, in het bijzonder voor facturen met een lage waarde. Bovendien zal de grotere harmonisatie van de EU-regels de nalevingsverplichtingen verlichten en de voordelen van grensoverschrijdende handel toegankelijker maken.

Galiausiai, nustatytos priemonės padės valstybėms narėms sparčiau keistis informacija apie Bendrijos viduje tiekiamas prekes. Tai papildys Komisijos pasiūlymą sutrumpinti sumuojamųjų ataskaitų pateikimo laikotarpį ir padės iš esmės kovoti su PVM srities sukčiavimu Bendrijos viduje.

Tot slot is er voorzien in maatregelen die de lidstaten in staat moeten stellen tot een snellere uitwisseling van gegevens over intracommunautaire goederenleveringen. Dit vormt een aanvulling op het voorstel van de Commissie om het tijdvak waarop de lijsten betrekking hebben, te verkorten en is een cruciaal element bij de bestrijding van de intracommunautaire btw-fraude.

[1] OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

[1] PB L 347 van 11.12.2006, blz. 1.

[2] OL L 15, 2002 1 17, p. 24.

[2] PB L 15 van 17.1.2002, blz. 24.

[3] http://ec.europa.eu/taxation_customs/common/publications/studies/index_en.htm

[3] http://ec.europa.eu/taxation_customs/common/publications/studies/index_en.htm

[4] 2007/717/EB (OL L 289, 2007 11 7, p. 38).

[4] 2007/717/EG (PB L 289 van 7.11.2007, blz. 38).

[5] OL L 44, 2008 2 20, p. 11.

[5] PB L 44 van 20.2.2008, blz. 11.

[6] COM(2004) 728 galutinis, OL C 24, 2005 1 29, p. 8.

[6] COM(2004) 728 definitief (PB C 24 van 29.1.2005, blz. 8).

[7] COM(2008) 147.

[7] COM(2008) 147.

[8] OL C 106, 2004 4 30, p. 7.

[8] PB C 106 van 30.4.2004, blz. 7.

[9] Tarybos sprendimas 2006/659/E, OL L 272, 2006 10 3, p. 15.

[9] Beschikking 2006/659/EG van de Raad (PB L 272 van 3.10.2006, blz. 15).