[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

[pic] | EIROPAS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.9.23

Briselē, 23.9.2010

KOM(2010) 450 galutinis

COM(2010) 450 galīgā redakcija

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJAS PAZIŅOJUMS PADOMEI, EIROPAS PARLAMENTAM, EIROPAS EKONOMIKAS UN SOCIĀLO LIETU KOMITEJAI UN REĢIONU KOMITEJAI

Devintasis komunikatas dėl Direktyvos 89/552/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/36/EB ir Direktyva 2007/65/EB, 4 ir 5 straipsnių taikymo 2007–2008 m.Europos ir nepriklausomų audiovizualinių kūrinių skatinimas

Devītais paziņojums par Direktīvas 89/552/EEK, kurā grozījumi izdarīti ar Direktīvu 97/36/EK un Direktīvu 2007/65/EK, 4. un 5. panta piemērošanu periodā no 2007. līdz 2008. gadam(Eiropas un neatkarīgu audiovizuālo darbu popularizēšana)

SEK(2010) 995

SEC(2010) 995

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJAS PAZIŅOJUMS PADOMEI, EIROPAS PARLAMENTAM, EIROPAS EKONOMIKAS UN SOCIĀLO LIETU KOMITEJAI UN REĢIONU KOMITEJAI

ĮVADAS

IEVADS

Šis komunikatas parengtas remiantis 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvos 89/522/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo[1] (Televizijos be sienų direktyva) su pakeitimais, padarytais 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB[2] ir 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/65/EB (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[3] (toliau – direktyva)[4], 4 straipsnio 3 dalimi. Šiuo komunikatu Komisija devintą kartą nuo tada, kai buvo priimta ši direktyva, informuoja apie jos 4 ir 5 straipsnių taikymą – šįkart 2007–2008 m. Komunikatas parengtas remiantis valstybių narių pateiktais statistiniais duomenimis, rodančiais, kaip vykdomi šiuose straipsniuose nurodyti reikalavimai, susiję su kiekvienos valstybių narių jurisdikcijai priklausančios televizijos programos transliavimu; jame taip pat pateikiama Komisijos nuomonė apie šių nuostatų taikymą, įskaitant pagrindines išvadas, darytinas įvertinus valstybių narių ataskaitas.

Šis paziņojums izstrādāts saskaņā ar 4. panta 3. punktu Padomes 1989. gada 3. oktobra Direktīvā 89/552/EEK par dažu tādu televīzijas raidījumu veidošanas un apraides noteikumu koordinēšanu, kas ietverti dalībvalstu normatīvajos un administratīvajos aktos[1] (direktīva “Televīzija bez robežām”), kurā grozījumi izdarīti ar Eiropas Parlamenta un Padomes 1997. gada 30. jūnija Direktīvu 97/36/EK[2] un Eiropas Parlamenta un Padomes 2007. gada 11. decembra Direktīvu 2007/65/EK (“ Audiovizuālo plašsaziņas līdzekļu pakalpojumu direktīva ”)[3], (turpmāk — direktīva)[4]. Ar šo paziņojumu Komisija devīto reizi pēc direktīvas pieņemšanas ziņo par tās 4. un 5. panta piemērošanu periodā no 2007. līdz 2008. gadam. Paziņojuma pamatā ir dalībvalstu statistikas ziņojumi, kuros sniegtas ziņas par to, kā sasniegta minētajos pantos noteiktā proporcionālā attiecība katrā no televīzijas programmām, kas ir to jurisdikcijā, un paziņojumā izklāstīts Komisijas atzinums par minēto noteikumu piemērošanu, tostarp galvenie secinājumi, kas izriet no dalībvalstu ziņojumiem.

Šios kas dvejus metus rengiamos ataskaitos tikslas dvejopas. Pirma, remiantis direktyvos 4 straipsnio 3 dalimi, kitos valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas komunikatu supažindinami su valstybių narių pateiktais statistiniais duomenimis. Antra, juo siekiama patikrinti, ar valstybės narės tinkamai taiko Europos ir nepriklausomų kūrėjų kūrinių skatinimo priemones.

Šā divgadu ziņojuma mērķis ir divējāds. Pirmkārt, saskaņā ar direktīvas 4. panta 3. punktu Komisija dalībvalstu statistikas ziņojumus dara zināmus pārējām dalībvalstīm, Eiropas Parlamentam un Padomei, Eiropas Ekonomikas un sociālo lietu komitejai un Reģionu komitejai. Otrkārt, tā mērķis ir pārbaudīt, vai dalībvalstu pieņemtie pasākumi Eiropas darbu un neatkarīgo darbu popularizēšanai ir pienācīgi īstenoti.

Komisija ataskaitas rengiančioms visoms valstybėms narėms pateikė išankstinį kanalų sąrašą iš Europos audiovizualinės observatorijos MAVISE duomenų bazės[5]. Taip norėta užtikrinti, kad valstybių narių pateikiami statistiniai duomenys būtų nuoseklesni ir kad juos būtų lengviau lyginti. Pagal direktyvos nuostatas iš sąrašo buvo pašalinti vietiniai kanalai, nes jiems 4 ir 5 straipsniai netaikomi (9 straipsnis), kanalai, kurie netransliuoja viena iš ES kalbų (Direktyvos 97/36/EB 29 konstatuojamoji dalis), ir kanalai, kurie transliuojami tik už ES ribų ir kurių negalima žiūrėti ES (2 straipsnio 6 dalis). Kaip ir ankstesnėje ataskaitoje, visi tam tikros valstybės narės jurisdikcijai priklausantys kanalai turėjo būti įvertinti nepriklausomai nuo jų žiūrovų dalies. Papildomos informacijos galima rasti aiškinamuosiuose dokumentuose, įtrauktuose į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, kuris pateikiamas su komunikatu.

Šī paziņojuma sagatavošanas vajadzībām Komisija visām dalībvalstīm sniedza iepriekš noteiktu televīzijas kanālu sarakstu, ko ieguva no Eiropas Audiovizuālās observatorijas MAVISE datubāzes[5]. Mērķis bija izmantot vienotu pamatu, lai palielinātu dalībvalstu sniegto statistikas datu konsekvenci un salīdzināmību. Saskaņā ar direktīvas noteikumiem vietējie kanāli tika svītroti no saraksta, jo tie neietilpst 4. un 5. panta darbības jomā (saskaņā ar 9. pantu), tāpat arī kanāli, kas neraida dalībvalstu valodā (Direktīvas 97/36/EK 29. apsvērums), un kanāli, kas raida tikai uztveršanai ārpus ES un ko neuztver auditorija ES (2. panta 6. punkts). Līdzīgi kā iepriekšējā ziņojumā visi attiecīgās dalībvalsts jurisdikcijā esošie kanāli bija jāizvērtē neatkarīgi no to auditorijas daļas. Detalizēta papildu informācija atrodama šim paziņojumam pievienotā Komisijas dienestu darba dokumenta pamatdokumentos.

Bulgarija ir Rumunija, kurios į ES įstojo 2007 m. sausio 1 d. ir savanoriškai pateikė 2005–2006 m. statistinius duomenis, pirmą kartą įvykdė įsipareigojimą pranešti apie 4 ir 5 straipsnių taikymą 2007–2008 m. Todėl komunikate pirmą kartą atsižvelgta į visų 27 ES valstybių narių privalomas ataskaitas.

Pirmo reizi Bulgārija un Rumānija, kas pievienojās ES 2007. gada 1. janvārī un brīvprātīgi sniedza statistikas datus par 2005.–2006. gada periodu, ir izpildījušas pienākumu ziņot par 4. un 5. panta piemērošanu 2007.–2008. gada periodā. Tādējādi šī ir pirmā reize, kad paziņojumā ietverti visu 27 ES dalībvalstu obligātie ziņojumi.

KOMISIJOS NUOMONĖ APIE 4 IR 5 STRAIPSNIŲ TAIKYMĄ

KOMISIJAS ATZINUMS PAR 4. UN 5. PANTA PIEMĒROŠANU

Bendrosios pastabos

Vispārīgas piezīmes

4 ir 5 straipsnių taikymas Europos audiovizualiniame sektoriuje

Direktīvas 4. un 5. pants Eiropas audiovizuālās jomas kontekstā

Kaip ir 2005–2006 m., apžvelgiamu laikotarpiu Europos audiovizualinis sektorius toliau augo. Transliuotojų ir kanalų kasmet daugėja, visų pirma dėl to, kad pereinant prie skaitmeninės technologijos sudaromos palankios sąlygos diegti naujas platformas ir kurti daug įvairių specializuotų kanalų. Dėl to žiūrovai dar labiau pasiskirstė, kaip jau pabrėžta Aštuntajame komunikate[6]. Europos audiovizualinės observatorijos pateiktais duomenimis, kanalų ES-27 padaugėjo nuo 5 151 2006 m. iki 6 067 2008 m., t. y. 17,8 %. Nacionalinių kanalų padaugėjo nuo 1 967 2006 m. iki 2 702 2008 m., t. y. 37,36 proc.

Aplūkojamajā periodā Eiropas audiovizuālajā jomā bija vērojama augšupejoša tendence, ko jau konstatēja arī 2005.–2006. gada periodā. Raidorganizāciju un kanālu skaits palielinās katru gadu, jo īpaši saistībā ar pāreju uz ciparu tehnoloģiju, kas veicina jaunu platformu un liela skaita specializētu “nišas” kanālu rašanos. Šī parādība ir izraisījusi arvien lielāku auditorijas daļu fragmentāciju, kas jau ir uzsvērts astotajā paziņojumā[6]. Saskaņā ar Eiropas Audiovizuālās observatorijas datiem ES-27 kanālu skaits palielinājās no 5151 kanāliem 2006. gadā līdz 6067 kanāliem 2008. gadā, kas ir 17,8 % pieaugums. Kanālu skaits ar valsts pārklājumu palielinājās no 1967 kanāliem 2006. gadā līdz 2702 kanāliem 2008. gadā, kas ir 37,36 % pieaugums.

Per tą patį laikotarpį bendro kanalų, įtrauktų[7] į valstybių narių ataskaitas, skaičiaus padidėjimas buvo didesnis nei registruotasis rinkoje – jų padaugėjo nuo 1 107 2006 m. (ES-27[8]) iki 1 590 2007 m. ir 1 679 2008 m. Todėl 2008 m., palyginti su 2006 m., tokių kanalų padaugėjo 51,6 %.

Tajā pašā periodā dalībvalstu ziņojumos iekļauto kanālu kopskaita pieaugums[7] pārsniedza tirgū reģistrēto pieaugumu: to skaits pieauga no 1107 kanāliem 2006. gadā (ES-27[8]) līdz 1590 kanāliem 2007. gadā un 1679 kanāliem 2008. gadā. Tātad 2008. gada kanālu skaits salīdzinājumā ar 2006. gadu ir pieaudzis par 51,6 %.

Skirtumą tarp rinkoje registruoto padidėjusio skaičiaus ir įtrauktų kanalų padidėjusio skaičiaus galima paaiškinti tuo, kad naudojamas išankstinis kanalų sąrašas, kuris yra išsamesnis vertinimo pagrindas nei naudotasis ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais.

Šo atšķirību starp tirgu reģistrēto pieauguma tempu un ziņojumos iekļauto televīzijas kanālu skaita pieauguma tempu var saistīt ar iepriekš noteiktā kanālu saraksta izmantošanu, kas salīdzinājumā ar iepriekšējiem pārskata periodiem sniedz plašāku pamatu darbam.

Valstybių narių taikomi įgyvendinimo ir stebėjimo metodai

Dalībvalstīs izmantotās īstenošanas un uzraudzības metodes

Stebėjimo metodika nesuderinta ir kiekvienoje valstybėje narėje smarkiai skiriasi. Kaip ir rengiant ankstesnes ataskaitas, daugumoje valstybių narių transliuotojai teikia duomenis kompetentingoms institucijoms. Kai kuriose iš jų surinktus duomenis analizuoja nacionalinės valdžios institucijos arba privačios mokslinių tyrimų bendrovės. Vienu atveju pateikti kasdienių programų stebėjimo duomenys, paimti iš kompetentingos institucijos duomenų bazės. Metodų skirtumus gali lemti ir transliuotojų tipas (viešieji ar komerciniai transliuotojai). Stebimi atrinkti pavyzdžiai arba visas transliavimo laikas. Vienoje valstybėje[9] renkami tik antžeminėmis priemonėmis transliuojamų kanalų statistiniai duomenys, nes teisės aktai nacionalinėms valdžios institucijoms nesuteikia teisės reikalauti duomenų iš kitų kategorijų kanalų.

Uzraudzības metodes nav saskaņotas un dažādās dalībvalstīs būtiski atšķiras. Līdzīgi kā iepriekšējos ziņojumos lielākajā daļā dalībvalstu raidorganizācijas sniedz datus kompetentajām iestādēm. Dažās no tām savāktos datus analizē valsts iestādes vai privāti pētniecības uzņēmumi. Vienā gadījumā datus iegūst no ikdienas programmu uzraudzības, izmantojot kompetentās iestādes datubāzi. Metodes var atšķirties atkarībā no attiecīgās raidorganizācijas veida (sabiedriskās raidorganizācijas vai komerciālās). Uzraudzība tiek veikta vai nu izlases veidā, vai pamatojoties uz kopējo raidlaiku. Vienā valstī[9] statistikas datu vākšana tiek veikta tikai zemes apraides kanāliem, jo tiesību akti neļauj valsts iestādēm pieprasīt datus no citu kategoriju kanāliem.

Verta pažymėti, kad 2008 m. viena nacionalinė valdžios institucija (Portugalijoje) savo stebėjimo metodą patobulino – siekiant įvertinti kanalų veiklą, buvo atsisakyta pavyzdžių atrankos ir imta vertinti visų metų visą transliavimo laiką.

Ir vērts atzīmēt, ka 2008. gadā viena valsts iestāde (Portugālē) uzlaboja savu uzraudzības metodi, atsakoties no paraugiem un kanālu darbības novērtēšanai ņemot vērā kopējo apraides apjomu visa gada laikā.

Kadangi atsiskaitant naudotas išankstinis sąrašas, tai, nacionalinėms valdžios institucijoms iš sąrašo pašalinus keletą kanalų, prireikė paaiškinimų iš beveik visų valstybių narių. Pagal Komisijos parengtas direktyvos 4 ir 5 straipsnių įgyvendinimo stebėjimo gaires[10] buvo nurodyta, kaip vertinti skirtingų kategorijų kanalus. Dviem atvejais[11] Komisija oficialiai pakartojo, kad direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas teikti ataskaitas taikomas kiekvienai televizijos programai, kuri priklauso atitinkamų valstybių narių jurisdikcijai, išskyrus 4 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodytus atvejus[12].

Iepriekš noteiktā saraksta izmantošana šā ziņojuma sastādīšanai nozīmēja, ka gandrīz visās dalībvalstīs bija nepieciešami paskaidrojumi pēc tam, kad valsts iestādes no saraksta svītroja vairākus kanālus. Rīcība dažādu kanālu kategoriju gadījumā norādīta saskaņā ar Komisijas Pamatnostādnēm par direktīvas 4. un 5. panta īstenošanas uzraudzību[10]. Divos īpašos gadījumos[11] Komisija oficiāli atkārtoti uzsvēra, ka ziņošanas pienākums saskaņā ar direktīvas 4. panta 3. punktu attiecas uz “katru televīzijas programmu”, kas ietilpst attiecīgo dalībvalstu jurisdikcijā, izņemot gadījumos, kas skaidri minēti 4. panta 1. punktā[12].

Apskritai nacionalinių ataskaitų, kuriose pateikiami visų įtrauktų kanalų duomenys, šiek tiek sumažėjo – 2007 m. 12 ataskaitų iš 25[13] pateikti visų įtrauktų kanalų statistiniai duomenys apie Europos kūrinių transliavimą, o 2008 m. tokių ataskaitų buvo 11[14], palyginti su 14 ataskaitų ankstesnį ataskaitinį laikotarpį. Dar svarbiau tai, kad tose valstybėse narėse, kurios nepateikė visų reikiamų duomenų, padaugėjo kanalų, kurių duomenys nebuvo pateikti. Pagal Aštuntąjį komunikatą 2005 m. nebuvo pateikti 13 Čekijos kanalų, o 2006 m. – 10 Italijos kanalų duomenys apie Europos kūrinius. Vertinant ataskaitinį laikotarpį, 2007 m. nebuvo gauta 97 Italijos kanalų (2008 m. – 83), 2007 ir 2008 m. – 47 Vokietijos kanalų ir 2007 m. – 34 Prancūzijos kanalų (2008 m. – 35) duomenų apie Europos kūrinių transliavimą. Tokią tendenciją galėjo lemti ne tik tai, kad rinkoje labai padaugėjo mažų kanalų, todėl rinkti duomenis tapo sunkiau, bet ir tai, kad naudotas išankstinis kanalų sąrašas.

Kopumā tādu valstu ziņojumu skaits, kas satur datus par visiem iekļautajiem televīzijas kanāliem, ir nedaudz samazinājies: no 25 ziņojumiem[13] 12 sniedz statistikas datus par Eiropas darbiem visos iekļautajos televīzijas kanālos 2007. gadā un 11 — 2008. gadā[14] salīdzinājumā ar 14 ziņojumiem no 25 iepriekšējā pārskata periodā. Daudz nozīmīgāks ir to televīzijas kanālu skaita pieaugums, par kuriem nav ziņojušas tās dalībvalstis, kuras neiesniedza visus datus. Saskaņā ar astoto paziņojumu dati par Eiropas darbiem 2005. gadā nebija paziņoti par 13 kanāliem Čehijā un 2006. gadā par 10 kanāliem Itālijā. Pārskata periodā dati par Eiropas darbiem trūka par 97 kanāliem Itālijā 2007. gadā (83 kanāliem 2008. gadā), par 47 kanāliem Vācijā 2007. gadā un 2008. gadā un par 34 kanāliem Francijā 2007. gadā (35 kanāliem 2008. gadā). Šo tendenci var izraisīt tas, ka tirgū rodas liels skaits mazu kanālu, kas apgrūtina datu vākšanu, kā arī tas, ka tiek izmantos iepriekš noteikts kanālu saraksts.

Galima nustatyti ir kitų skirtumų, susijusių su direktyvos 4 ir 5 straipsnių taikymu valstybėse narėse. Kaip jau pabrėžta Aštuntajame komunikate, pagal direktyvos 5 straipsnį reikalaujama, kad mažiausia privaloma transliuoti nepriklausomų kūrėjų kūrinių dalis būtų siejama su kanalų transliavimo laiku arba jų programų biudžetu[15]. Skaičiavimo pagrindo skirtumus gali lemti ir kanalo tipas[16]. Be to, keletas valstybių narių, naudodamosi direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta galimybe, parengė išsamesnių ar griežtesnių taisyklių (taikytinų visiems ar tik viešiesiems transliuotojams).

Var konstatēt citus atšķirīgus elementus direktīvas 4. un 5. panta piemērošanā dalībvalstīs. Kā jau uzsvērts astotajā paziņojumā, neatkarīgu darbu minimālā proporcija, kas jāsasniedz saskaņā ar direktīvas 5. pantu, var attiekties vai nu uz televīzijas kanālu raidlaiku, vai uz to programmu budžetu[15]. Aprēķinu bāze var būt dažāda arī atkarībā no kanāla veida[16]. Turklāt vairākas dalībvalstis ir izveidojušas sīkāk izstrādātas vai stingrākas normas (vai nu attiecībā uz visām raidorganizācijām, vai tikai sabiedriskajām organizācijām), izmantojot iespēju, kas ir skaidri izklāstīta direktīvas 3. panta 1. punktā.

Atsižvelgiant į tai, kad direktyva suteikta tam tikra galimybė ją įgyvendinti lanksčiai, nacionalinius duomenis visapusiškai lyginti sudėtinga. Tačiau, remdamasi komunikate pateiktais duomenimis, Komisija iš nacionalinių ataskaitų gali daryti patikimas išvadas apie 4 ir 5 straipsnių taikymą ES lygmeniu.

Elastība, ko direktīva pieļauj tās īstenošanā, apgrūtina dalībvalstu datu novērtēšanu pilnīgi salīdzināmā veidā. Tomēr, pamatojoties uz šajā paziņojumā iesniegtajiem rezultātiem, Komisija no valstu ziņojumiem var izdarīt ticamus secinājumus par 4. un 5. panta piemērošanu ES līmenī.

Analizės ir vertinimo priemonės

Analīzes un novērtējuma līdzekļi

Pagal direktyvos 4 straipsnio 3 dalį Komisija užtikrina, kad 4 ir 5 straipsniai būtų taikomi pagal Sutarties nuostatas. Kad valstybėms narėms būtų lengviau vykdyti įsipareigojimus, susijusius su stebėjimu ir ataskaitų teikimu, parengtas dokumentas, kuriame pateiktos gairės[17]. Šiame dokumente apibrėžta keletas sąlygų ir paaiškintos tam tikros sąvokos. Be to, nustatyta keletas rodiklių[18], kad būtų galima pateikti objektyvios analizės priemonę valstybių narių pateiktiems statistiniams duomenims vertinti.

Saskaņā ar direktīvas 4. panta 3. punktu Komisija nodrošina 4. un 5. panta piemērošanu saskaņā ar Līguma noteikumiem. Lai palīdzētu dalībvalstīm pildīt uzraudzības un ziņošanas pienākumus, ir izstrādāts dokuments, kas ietver pamatnostādnes[17]. Šis dokuments definē vairākus terminus un precizē dažus jēdzienus. Turklāt ir noteikti vairāki rādītāji[18], lai dalībvalstu sniegtos statistikas datus varētu izvērtēt, izmantojot objektīvu analīzes rīku.

4 straipsnio taikymas

Direktīvas 4. panta piemērošana

Šioje dalyje nagrinėjama, kaip laikomasi įpareigojimo taikant atitinkamas priemones didžiąją transliavimo laiko dalį skirti, jei įmanoma, Europos kūriniams, kaip nustatyta direktyvos 4 straipsnyje.

Šajā iedaļā analizēts, kā izpildīts direktīvas 4. pantā noteiktais pienākums — ja vien iespējams un ar pienācīgiem līdzekļiem nodrošināt, lai lielākoties raidītu Eiropas darbus.

Europos Sąjungoje visi į 27 ES valstybių narių ataskaitas įtraukti kanalai 2007 m. Europos kūriniams vidutiniškai skyrė 62,64 %, o 2008 m. – 63,21 % transliavimo laiko, tad per ataskaitinį laikotarpį ši laiko dalis padidėjo 0,57 procentinio punkto[19]. Praėjusį ataskaitinį laikotarpį užfiksuotas didėjimas, o 2008 m. Europos kūriniams skirta transliavimo laiko dalis sumažėjo iki 2005 m. lygio (vidutiniškai 63,21 %). Vidutinės trukmės laikotarpiu (2004[20]–2008) padėtis buvo gana stabili – 2008 m. vidurkis (63,40%), palyginti su 2004 m. vidurkiu (63,52 %), sumažėjo tik 0,12 procentinio punkto.

ES vidējais raidlaiks, ko Eiropas darbiem atvēlēja visi ziņojumos iekļautie televīzijas kanāli visās ES-27 dalībvalstīs, 2007. gadā bija 62,64 % un 2008. gadā — 63,21 %, kas atsauces laika posmā ir samazinājums par 0,57 procentu punktiem[19]. Lai gan iepriekšējā pārskata periodā reģistrēta augšupejoša tendence, 2008. gadā Eiropas darbiem rezervētā raidlaika daļa atkal samazinājās līdz tādam pašam līmenim kā 2005. gadā — vidēji 63,21 %. Attīstība vidējā termiņā (2004.[20]–2008.) liecina par relatīvi stabilu tendenci ar ļoti nelielu samazinājumu -0,12 procentu punktu apjomā starp 2004. gadā sasniegto vidējo rādītāju (63,52 %) un 2008. gadā sasniegto (63,40 %).

Vertinant tris skirtingas valstybių narių grupes[21], rezultatai yra tokie: bendras 15 valstybių narių grupės vidurkis per ketverių metų laikotarpį padidėjo (nuo 63,10 % 2005 m. iki 64,19 % 2008 m., t. y. 1,09 procentinio punkto), o per tą patį laikotarpį ES-10 vidurkis sumažėjo 2,04 procentinio punkto (nuo 64,15 % 2005 m. iki 62,11 % 2008 m.). Dviejose valstybėse narėse, kurios į ES įstojo 2007 m. (Bulgarija ir Rumunija), transliuotų Europos kūrinių vidurkis padidėjo, palyginti su ankstesniu laikotarpiu – nuo 59,40 % 2005 m. iki 61,40 % 2008 m. (dviem procentiniais punktais). Atsižvelgiant į tai, kad į ES jos įstojo neseniai, jų rezultatai verti pagyros ir leidžia tvirtinti, kad šios valstybės narės be problemų ėmė visapusiškai taikyti direktyvos nuostatas, susijusias su Europos kūrinių skatinimu. Todėl 2005–2008 m. bendras rodiklis buvo palyginti stabilus ir gerokai didesnis nei 4 straipsniu nustatyta 50 % riba.

Aplūkojot trīs dažādas dalībvalstu grupas[21], gūti šādi secinājumi: 15 dalībvalstu ziņotajiem vidējiem rādītājiem četru gadu periodā ir augšupejoša tendence (64,19 % 2008. gadā salīdzinājumā ar 63,10 % 2005. gadā, kas ir palielinājums par 1,09 procentu punktiem), bet ES-10 reģistrētie vidējie rādītāji šajā pašā periodā ir samazinājušies par -2,04 procentu punktiem (62,11 % 2008. gadā salīdzinājumā ar 64,15 % 2005. gadā). Abas dalībvalstis, kas pievienojās ES 2007. gadā (Bulgārija un Rumānija), ziņo par Eiropas darbu vidējo rādītāju palielināšanos salīdzinājumā ar iepriekšējo periodu: 61,40 % 2008. gadā salīdzinājumā ar 59,40 % 2005. gadā (2 procentu punkti). Ņemot vērā, ka tās nesen pievienojās ES, šo dalībvalstu veikums ir slavējams un apstiprina, ka to pilnīga integrācija direktīvas režīmā ir noritējusi bez problēmām attiecībā uz Eiropas darbu popularizēšanu. Tāpēc visā 2005.–2008. gada periodā kopējie skaitļi ir palikuši relatīvi stabili un krietni virs 50 % sliekšņa, kas prasīts 4. pantā.

Vertinant atskirų valstybių narių rezultatus ataskaitiniu laikotarpiu, vidutinė Europos kūriniams skirta transliavimo laiko dalis 2007 m. svyravo nuo 27,90 % (Kipras) iki 85,00 % (Lenkija), o 2008 m. – nuo 30,00 % (Kipras) iki 83,11 % (Lenkija). Vertinant to paties laikotarpio vidutinę transliavimo laiko dalį, rezultatas pagerėjo 14 valstybių narių, pablogėjo 11 valstybių narių, o dviejose nepakito. 2008 m. rezultatus lyginant su 2005 m. rezultatais, vidutinės trukmės laikotarpiu 16 valstybių narių rezultatai pagerėjo, nors dažniausiai gana nedaug (11 valstybių narių – 5 % ar mažiau). Antra vertus, 11 valstybių narių rezultatai pablogėjo (mažiau kaip 10 % 8 valstybėse narėse). Europos kūriniams skirto transliavimo laiko pokyčiai per ketverių metų laikotarpį (2005–2008) pavaizduoti kiekvienos valstybės narės diagramose[22].

Aplūkojot atsevišķi katru dalībvalsti pārskata periodā, Eiropas darbiem rezervētā raidlaika vidējais apjoms 2007. gadā bija robežās no 27,90 % (Kipra) līdz 85,00 % (Polija) un 2008. gadā no 30,00 % (Kipra) līdz 83,11 % (Polija). Attiecībā uz raidlaika daļas vidējā apjoma pieaugumu tajā pašā periodā tendence bija pozitīva 14, negatīva 11 un palika stabila divās dalībvalstīs. Vidējā termiņā, salīdzinot 2008. gada rezultātus ar 2005. gada rezultātiem, 16 dalībvalstis uzrādīja pieaugumu, lai gan vairumā gadījumu salīdzinoši pieticīgu (11 dalībvalstīs vienādu vai mazāku par 5 %). No otras puses, 11 dalībvalstīs reģistrēts samazinājums (8 dalībvalstīs mazāk nekā 10 %). Eiropas darbiem atvēlētā raidlaika tendences četru gadu laikā (2005.–2008.) ir parādītas diagrammās, kas ir izstrādātas katrai dalībvalstij[22].

2007 ir 2008 m. valstybių narių lygmeniu reikalavimus atitiko nuo 12,5 % (Kipre) iki 100 % (Estijoje) visų įtrauktų kanalų. Ataskaitiniu laikotarpiu reikalavimus atitinkančių kanalų padaugėjo dvylikoje valstybių narių, liko tiek pat devyniose, o sumažėjo šešiose valstybėse narėse. Verta pažymėti, kad reikalavimų atitiktis atspindi ne tik tai, ar kanalai vykdė 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su Europos kūrinių transliavimu, bet ir tai, kiek duomenų perduota ar neperduota[23].

Dalībvalstu līmenī gan 2007. gadā, gan 2008. gadā visu iekļauto televīzijas kanālu atbilstība bija robežās no 12,5 % (Kipra) līdz 100 % (Igaunija). Pārskata periodā atbilstības līmenis pieauga 12 dalībvalstīs, nemainījās deviņās un samazinājās sešās. Ir vērts norādīt, ka atbilstības līmenis ne tikai atspoguļo kanālu sasniegumus vai sasniegumu trūkumu saistībā ar Eiropas darbu proporcijām, kas izklāstītas 4. pantā, bet arī datu paziņošanas/nepaziņošanas līmeni[23].

Trims valstybėms narėms[24] visą ataskaitinį laikotarpį kilo sunkumų užtikrinti, kad Europos kūrinių būtų transliuojama pakankamai; antra vertus, visais trimis atvejais blogiausi rezultatai buvo 2007 m., o 2008 m. padėtis pagerėjo (dviem atvejais nežymiai). Dvi[25] iš šių valstybių narių jau vienais iš dvejų ankstesnio ataskaitinio laikotarpio metų neužtikrino, kad Europos kūrinių būtų transliuojama pakankamai. Komisija ragina šias valstybes nares paremti jų jurisdikcijai priklausančių kanalų pastangas gerinti padėtį ir užtikrinti, kad per artimiausius metus padėtis nuolat gerėtų.

Trim dalībvalstīm[24] bija grūtības sasniegt nepieciešamo Eiropas darbu proporciju visā pārskata periodā, tomēr visos trijos gadījumos vissliktākie reģistrētie rezultāti bija 2007. gadā un tiem sekoja uzlabojumi 2008. gadā, lai gan divos gadījumos tie bija ļoti nelieli. Divām[25] no tām jau nebija izdevies sasniegt nepieciešamo Eiropas darbu proporciju vienā no diviem iepriekšējā pārskata perioda gadiem. Komisija aicina attiecīgās dalībvalstis atbalstīt to jurisdikcijā esošo kanālu centienus uzlabot savu sniegumu un nākamajos gados sasniegt pastāvīgu augšupeju.

Šie rezultatai rodo, kad ataskaitiniu laikotarpiu bendra padėtis buvo gana stabili, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, todėl galima teigti, kad 4 straipsnis visoje ES iš esmės buvo taikomas tinkamai. Tiesa, 2007–2008 m. ES-10 padėtis ėmė blogėti – iš dalies dėl to, kad neseniai atsirado daug specializuotų kanalų, kurių žiūrovų dalis maža, todėl gali prireikti tam tikro prisitaikymo laikotarpio, kad Europos kūrinių būtų pradėta transliuoti pakankamai. Nepaisant to, valstybės narės raginamos atidžiai stebėti visų jų jurisdikcijai priklausančių kanalų veiklos rezultatus ir skatinti juos užtikrinti, kad Europos kūrinių būtų transliuojama bent tiek, kiek reikalaujama 4 straipsnyje.

Šie rezultāti liecina, ka pārskata periodā kopējais veikums ir saglabājies relatīvi stabils salīdzinājumā ar iepriekšējo periodu, un atspoguļo kopumā stabilu 4. panta piemērojumu visā ES. Tiesa, ES-10 2007.–2008. gada periodā konstatēja lejupejošu tendenci, ko daļēji var izskaidrot ar lielu skaitu nesen izveidotu specializētu kanālu ar nelielu auditoriju, kuriem var būt vajadzīgs pielāgošanās periods, pirms tie sasniegs Eiropas darbu nepieciešamās proporcijas. Tomēr dalībvalstis tiek aicinātas rūpīgi uzraudzīt visu to jurisdikcijā esošo kanālu sasniegumus un mudināt tos visus panākt Eiropas darbu proporciju, kas noteikta 4. pantā.

5 straipsnio taikymas

Direktīvas 5. panta piemērošana

Antroje komunikato dalyje pateikiami Europos lygmens rezultatai, susiję su direktyvos 5 straipsnyje nurodyta nepriklausomų kūrėjų sukurtų Europos kūrinių (nepriklausomų kūrėjų kūrinių) dalimi.

Šā paziņojuma otrajā daļā sniegti Eiropas līmenī panāktie rezultāti attiecībā uz tādu Eiropas darbu proporciju, kurus veidojuši no raidorganizācijām neatkarīgi veidotāji (neatkarīgie darbi), kā noteikts direktīvas 5. pantā.

Visų ES valstybių narių visi į ataskaitas įtraukti kanalai 2007 m. nepriklausomų kūrėjų kūriniams vidutiniškai skyrė 35,26 %, o 2008 m. – 34,90 % transliavimo laiko, tad per ataskaitinį laikotarpį ši laiko dalis sumažėjo 0,36 procentinio punkto. Prieš šį nedidelį sumažėjimą nepriklausomų kūrėjų kūriniams skirta transliavimo laiko dalis nuo 2003 m. didėjo. Vertinant ketverių metų laikotarpį (2005–2008)[26], 2008 m. vidurkių rodiklis buvo 0,83 procentinio punkto mažesnis nei 2005 m. Todėl valstybės narės turėtų skatinti jų jurisdikcijai priklausančius transliuotojus padidinti nepriklausomų kūrėjų kūriniams skiriamą transliavimo laiką, kad būtų pasiektas bent ankstesnio ataskaitinio laikotarpio lygis.

ES vidējā proporcija, ko neatkarīgiem darbiem atvēlēja visi ziņojumos iekļautie televīzijas kanāli, visās dalībvalstīs 2007. gadā bija 35,26 % un 2008. gadā — 34,90 %, kas ir samazinājums par -0,36 procentu punktiem pārskata periodā. Šis nelielais samazinājums seko augšupejošai tendencei, kuru reģistrēja kopš 2003. gada. Aplūkojot 2005.–2008. gada četru gadu periodu[26], vidējie rādītāji, kas sasniegti 2008. gadā, ir par -0,83 procentu punktiem mazāki salīdzinājumā ar 2005. gadā sasniegtajiem. Tādēļ dalībvalstīm būtu jāveicina, lai to jurisdikcijā esošās raidorganizācijas palielinātu neatkarīgo darbu raidlaiku ar nolūku sasniegt vismaz iepriekšējā pārskata perioda līmeni.

2007–2008 m. 13 valstybių narių padėtis pagerėjo, o 14 – pablogėjo. Ataskaitiniu laikotarpiu visos valstybės narės užtikrino, kad nepriklausomų kūrėjų kūrinių dalis sudarytų bent 10 %. Ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu viena valstybė narė[27] šio reikalavimo neįvykdė. Per ketverių metų laikotarpį (2005–2008) aštuoniose valstybėse narėse nepriklausomų kūrėjų kūrinių dalis didėjo – nuo 1,40 procentinio punkto (JK) iki 32.20 procentinio punkto (Kipras). Apskritai, palyginti su 2005 m., 19 valstybių narių nepriklausomų kūrėjų kūrinių dalis mažėjo – nuo 0,20 procentinio punkto (Portugalija) iki 16,80 procentinio punkto (Švedija). Palyginti su 2005 m., 2008 m. registruota nepriklausomų kūrėjų kūrinių dalis sumažėjo 4,36 procentinio punkto ES-15, padidėjo 4,56 procentinio punkto ES-10 ir sumažėjo 1,35 procentinio punkto dviejose naujausiose valstybėse narėse. ES-10 2008 m. vidurkis (35,10 %) nedaug skyrėsi nuo tų pačių metų ES-15 vidurkio (36,02 %).

Periodā no 2007. līdz 2008. gadam 13 dalībvalstis reģistrēja pozitīvu attīstību, bet 14 dalībvalstis — negatīvu. Pārskata periodā attiecībā uz neatkarīgiem darbiem visas dalībvalstis sasniedza 10 % slieksni. Iepriekšējā pārskata periodā[27] šo slieksni nebija sasniegusi viena dalībvalsts. Četru gadu periodā no 2005. līdz 2008. gadam astoņas dalībvalstis reģistrēja pieaugumu robežās no 1,40 procentu punktiem (Apvienotā Karaliste) līdz 32,20 procentu punktiem (Kipra). Kopumā 19 dalībvalstīs salīdzinājumā ar 2005. gadu bija samazinājums robežās no -0,20 procentu punktiem (Portugālē) līdz -16,80 procentu punktiem (Zviedrijā). Attiecībā pret 2005. gada skaitļiem 2008. gadā reģistrēto neatkarīgo darbu proporcija ES-15 samazinājās par -4,36 procentu punktiem, ES-10 pieauga par 4,56 procentu punktiem un divās jaunākajās dalībvalstīs samazinājās par -1,35 procentu punktiem. Vidējā 2008. gadā ES-10 reģistrētā proporcija (35,10 %) nav tālu no tajā pašā gadā ES-15 sasniegtā līmeņa (36,02 %).

Visose valstybėse narėse reikalavimus atitinkančių kanalų ES vidurkis 2007 m. buvo 70,39 %, o 2008 m. – 72,35 %. Per ketverių metų laikotarpį ES-25[28] reikalavimus atitinkančių kanalų nuo 2005 iki 2008 m. sumažėjo 1,06 procentinio punkto. Palyginti su 2004 m. rezultatais, rodiklis sumažėjo 7,06 procentinio punkto. Tokį mažėjimą iš dalies galėjo lemti tai, kad padaugėjo ataskaitiniu laikotarpiu įtrauktų kanalų ir kad neperduotas tam tikras kiekis duomenų, susijusių su nepriklausomų kūrėjų kūrinių transliavimu[29].

Televīzijas kanālu vidējais atbilstības līmenis visās ES dalībvalstīs 2007. gadā bija 70,39 % un 2008. gadā — 72,35%. ES-25[28] četru gadu periodā no 2005. līdz 2008. gadam atbilstības līmenis kritās par -1,06 procentu punktiem. Salīdzinājumā ar 2004. gada rezultātiem samazinājums bija -7,06 procentu punkti. Šo samazinājuma tendenci daļēji var saistīt ar Eiropas iekļauto televīzijas kanālu skaita pieaugumu pārskata perioda laikā un nepaziņotiem datiem par neatkarīgo darbu pārraidēm[29].

Atskirų valstybių narių reikalavimų atitikties vidurkis svyravo nuo 35,13 % Bulgarijoje iki 100 % keturiose valstybėse narėse (Estijoje, Lietuvoje, Liuksemburge ir Maltoje) 2007 m. ir nuo 35,12 % Italijoje iki 100 % trijose valstybėse narėse (Estijoje, Lietuvoje ir Maltoje) 2008 m. Ataskaitiniu laikotarpiu reikalavimų atitikties vidurkis padidėjo 10 valstybių narių, liko nepakitęs aštuoniose valstybėse narėse ir sumažėjo devyniose valstybėse narėse. ES-10, kuriose reikalavimų atitikties vidurkis 2007 m. buvo 78,67 %, o 2008 m. – 83,30 %, padėtis buvo geresnė nei ES-15 (2007 m. 68,92 % ir 2008 m. 69,24 %), todėl akivaizdu, kad ES-10 valstybėse narėse 5 straipsnis įgyvendintas sėkmingai.

Vidējais atbilstības līmenis 2007. gadā katrā dalībvalstī bija robežās no 35,13 % (Bulgārijā) līdz 100 % četrās dalībvalstīs (Igaunijā, Lietuvā, Luksemburgā un Maltā) un 2008. gadā no 35,12 % (Itālijā) līdz 100 % trīs dalībvalstīs (Igaunijā, Lietuvā un Maltā). Pārskata periodā vidējais atbilstības līmenis pieauga 10 dalībvalstīs, nemainījās astoņās dalībvalstīs un samazinājās deviņās dalībvalstīs. ES-10 2007. gadā vidējais atbilstības līmenis bija 78,67 % un 2008. gadā — 83,30 %, kas bija augstāks atbilstības līmenis nekā ES-15 68,92 % un 69,24 % attiecīgi 2007. gadā un 2008. gadā, kas apliecina sekmīgu 5. panta īstenošanu ES-10 dalībvalstīs.

ES vidutinė transliavimo laiko dalis, skirta naujiems nepriklausomų kūrėjų sukurtiems Europos kūriniams (nauji kūriniai[30]), 2007 m. sudarė 62,99 %, o 2008 m. – 63,88 % visų nepriklausomų kūrėjų Europos kūrinių, t. y. ta dalis ataskaitiniu laikotarpiu šiek tiek padidėjo (0,89 procentinio punkto). Tačiau, palyginti su 2005 m. vidurkiu[31] (68,75 %), 2008 m. vidurkis buvo 4,87 procentinio punkto mažesnis. Vidutinės trukmės laikotarpiu rodikliai blogėjo – 2008 m. ES-25[32] pasiektas 64,88 % vidurkis, t. y. jis sumažėjo 4,21 procentinio punkto, palyginti su 2004 m. rezultatu (69,09 %). Šį mažėjimą reikia palyginti su 4,97 procentinio punkto didėjimu 2001–2006 m., kaip nurodyta Aštuntajame komunikate. Vertinant 2005–2008 m. laikotarpį, ES-10 grupėje 2008 m. registruotų naujų kūrinių vidurkis (65,39 %) buvo 6,90 procentinio punkto mažesnis nei 2005 m. (72,29 %). ES-15 vidurkis buvo mažesnis nei ES-10 grupės tiek 2008 m. (64,53 %), tiek 2005 m. (66,23 %), tačiau 2005–2008 m. ES-15 vidurkis sumažėjo (1,69 procentinio punkto) mažiau nei ES-10. Todėl vertinant ES-10 rezultatus galima dar kartą patvirtinti, kad šios šalys 5 straipsnį įgyvendino sėkmingai, tačiau jos, kaip ir ES-15, turėtų dėti pastangas, kad mažėjimas būtų sustabdytas.

Eiropas neatkarīgo producentu nesen veidoto darbu vidējā daļa ES (nesen veidotie darbi[30]) 2007. gadā bija 62,99 % un 2008. gadā — 63,88 % no visiem neatkarīgo producentu veidotajiem Eiropas darbiem, tātad pārskata periodā bija neliels palielinājums (0,89 procentu punkti). Tomēr, salīdzinot ar 2005. gadā vidējo sasniegto[31] (68,75 %), 2008. gadā samazinājums bija vidēji par -4,87 procentu punktiem. Vidējā termiņā skaitļi rāda pastāvīgu lejupejošu tendenci, kad 2008. gadā ES-25[32] sasniegtais vidējais rādītājs 64,88 % ir samazinājies par -4,21 procentu punktiem salīdzinājumā ar 2004. gada rezultātu (69,09 %). Šo samazināšanās tendenci jāsalīdzina ar pieaugumu par 4,97 procentu punktiem 2001.–2006. gada periodā, par ko tika ziņots astotajā paziņojumā. Ja ņem vērā 2005.–2008. gada periodu, ES-10 grupā 2008. gadā reģistrētais nesen veidotu darbu vidējais skaits (65,39 %) bija samazinājies par -6,90 procentu punktiem salīdzinājumā ar 2005. gada skaitu (72,29 %). ES-15 grupa sasniedza zemākus vidējos skaitļus nekā ES-10 grupa gan 2008. gadā (64,53 %), gan 2005. gadā (66,23 %), bet 2005.–2008. gada periodā reģistrētais samazinājums (-1,69 procentu punkti) bija mazāks nekā ES-10. Tāpēc ES-10 sasniegtie rezultāti vēlreiz apliecina, ka šajās valstīs 5. pants ir sekmīgi īstenots, lai gan jācenšas labot jūtamo lejupejošo tendenci, līdzīgi arī ES-15.

Dviejų naujausių valstybių narių rodikliai apžvelgiamu laikotarpiu buvo labai geri (56,7 % 2007 m. ir 51,35 % 2008 m.), todėl galima tvirtinti, kad jos 5 straipsnį ėmė taikyti sklandžiai.

Divas jaunākās dalībvalstis pārskata periodā ir reģistrējušas ļoti labus sasniegumus (2007. gadā vidēji 56,7 % un 2008. gadā — 51,35 %), kas apliecina, ka integrācija 5. panta režīmā ir noritējusi bez problēmām.

Turimais duomenimis, 5 straipsnio reikalavimų, susijusių su nepriklausomų kūrėjų kūrinių transliavimu (įskaitant reikiamą naujų kūrinių dalį), ES lygmeniu laikomasi gerai, tačiau ataskaitiniu laikotarpiu atitikties rodiklis, palyginti su 2005 m. lygmeniu, ėmė mažėti. Todėl valstybės narės raginamos stebėti, kaip jų jurisdikcijai priklausantys transliuotojai taiko 5 straipsnį, ir skatinti, kad į televizijos programas įtraukiamų nepriklausomų kūrėjų Europos kūrinių ir naujų kūrinių dalis vėl imtų didėti.

Rezultāti liecina, ka 5. panta prasības ES līmenī bez grūtībām tiek ievērotas attiecībā uz neatkarīgo darbu raidīšanu, ietverot nesen veidoto darbu atbilstošu daļu, lai gan attiecībā pret 2005. gadā sasniegto līmeni ir novērota lejupejoša tendence. Tādēļ dalībvalstis tiek aicinātas uzraudzīt, kā dalībvalsts jurisdikcijā esošās raidorganizācijas piemēro 5. pantu, un veicināt pozitīvu attīstību, atvēlot raidlaiku Eiropas neatkarīgajiem darbiem un nesen veidotiem darbiem.

IŠVADOS

SECINĀJUMS

Valstybių narių pateiktais statistiniais duomenimis, ataskaitiniu laikotarpiu ES lygmeniu į televizijos programas įtraukiamų Europos kūrinių dalis šiek tiek sumažėjo. 2005–2008 m. padėtis buvo stabili, nors 2005–2007 m. buvo tam tikrų svyravimų (iš pradžių didėjimas, o 2007 m. – mažėjimas). Tačiau 2008 m. į televizijos programas įtraukiamų Europos kūrinių dalis vėl pasiekė 2005 m. lygį (63,2 % ES-27). Tai reiškia, kad nusistovėjo palyginti geri rodikliai – daug geresni nei reikalaujama 4 straipsnyje. Be to, šį rezultatą reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad rinkoje nuolat daugėjo kanalų ir atsirado mažų specializuotų kanalų, kuriems iš pat pradžių gali būti sudėtinga transliuoti pakankamai Europos kūrinių. Į šį aspektą, kuris jau pabrėžtas Aštuntajame komunikate, turėtų būti atsižvelgta vertinant šio ataskaitinio laikotarpio bendrus rezultatus, susijusius su Europos kūrinių įtraukimu į televizijos programas visoje Europos Sąjungoje.

Saskaņā ar dalībvalstu sniegtajiem statistikas datiem kārtējā pārskata periodā ES līmenī reģistrēts ļoti neliels Eiropas darbiem atvēlētā raidlaika pieaugums. Attīstība 2005.–2008. gada periodā bija stabila, lai gan dažas izmaiņas tika reģistrētas no 2005. līdz 2007. gadam (augšupejoša tendence, kam seko samazinājums 2007. gadā). Tomēr 2008. gadā Eiropas darbiem paredzētais laiks ir atkal tādā pašā līmenī kā 2005. gadā (63,2 % ES-27). Tas norāda, ka stabilizācija ir salīdzinoši augstā līmenī, ievērojami pārsniedzot 4. pantā izklāstīto nepieciešamo proporciju. Turklāt šis rezultāts jāinterpretē, ņemot vērā pastāvīgo kanālu skaita palielināšanos tirgū, un mazu specializēto kanālu rašanos, kam darbības sākumā var būt grūti sasniegt vajadzīgo Eiropas darbu proporciju. Šis aspekts jau tika uzsvērts astotajā paziņojumā un jāņem vērā, novērtējot vispārējos sasniegumus attiecībā uz Eiropas darbiem atvēlēto raidlaiku ES pašreizējā pārskata periodā.

Nors apskritai padėtis yra nebloga, ją dar galima gerinti. Pirma, trys valstybės narės, kuriose 2007 ir 2008 m. netransliuota pakankamai Europos kūrinių, turėtų labiau stengtis pagerinti rezultatus ir užtikrinti, kad rezultatai gerėtų sparčiau (rezultatai gerėja nuo 2008 m., nors vienu atveju labai mažai). Kadangi dvi iš šių valstybių narių priklauso ES-10, jų Europos kūrinių dalies vidurkio padidėjimas turėtų teigiamos įtakos visos ES-10 grupės rezultatams, kuriuos taip pat reikėtų gerinti (2005–2008 m. ES-10 vidurkis mažėjo).

Lai gan kopumā situācija ir apmierinoša, ir iespējami vēl daži uzlabojumi. Pirmkārt, trīs dalībvalstīm, kuras 2007. un 2008. gadā nesasniedza vajadzīgo Eiropas darbu proporciju, vairāk jācenšas uzlabot savu sniegumu un palielināt pieaugumu (vienā gadījumā ļoti nelielu), kas jau sasniegts 2008. gadā. Tā kā divas no šīm dalībvalstīm, kas nesasniedza vajadzīgo proporciju, ir ES-10 dalībvalstis, tad to Eiropas darbu vidējās proporcijas palielināšana pozitīvi ietekmētu lejupejošo tendenci, kas no 2005. līdz 2008. gadam reģistrēta ES-10 un kas arī jāmaina.

Be to, verta atkreipti dėmesį į tai, kad ataskaitiniu laikotarpiu dviejose naujausiose valstybėse narėse Europos kūrinių dalis televizijose programose buvo didelė, ir į tai, kad tokia dalis 2005–2008 m. padidėjo.

Visbeidzot, ir vērts pievērst uzmanību divu jaunāko dalībvalstu sasniegtajam Eiropas darbiem paredzētā raidlaika augstajam līmenim pārskata periodā un palielinājumam, ko tās reģistrēja 2005.–2008. gada periodā.

Vertinant direktyvos 5 straipsnio įgyvendinimą, ataskaitiniu laikotarpiu su nepriklausomais darbais susiję atitikties rodikliai šiek tiek suprastėjo. Remiantis valstybių narių pateiktomis statistinėmis ataskaitomis, sumažėjimas nustatytas tiek ataskaitiniu laikotarpiu, tiek 2005–2008 m. Nors sumažėjimas nėra didelis (nuo 2005 iki 2008 m. – 0,83 procentinio punkto), teigiamą ankstesnio laikotarpio pokytį pakeitė neigiamas. Reikėtų pažymėti, kad ES-10 pagerino nepriklausomų kūrėjų kūrinių transliavimo rodiklius.

Attiecībā uz direktīvas 5. panta īstenošanu pārskata periodā novērotā vispārējā attīstība rāda nelielu lejupejošu tendenci attiecībā uz neatkarīgajiem darbiem. Saskaņā ar dalībvalstu sniegtajiem statistikas ziņojumiem pašreizējā pārskata periodā bija reģistrēts samazinājums tāpat kā 2005.–2008. gada periodā. Lai gan samazinājums nav būtisks (-0,83 procentu punkti no 2005. līdz 2008. gadam), tas maina pozitīvo tendenci, kas bija reģistrēta iepriekšējā periodā. Attiecībā uz neatkarīgajiem darbiem jāatzīmē, ka ES-10 ir uzlabojusi savu sniegumu.

2005–2008 m. kiek labiau sumažėjo nepriklausomų kūrėjų naujų kūrinių dalis. Valstybės narės raginamos skatinti jų jurisdikcijai priklausančius kanalus užtikrinti, kad nepriklausomų kūrėjų kūrinių ir naujų kūrinių dalis imtų didėti.

Attiecībā uz neatkarīgo producentu nesen veidotiem darbiem 2005.–2008. gada periodā ir nedaudz straujāka lejupejoša tendence. Dalībvalstis tiek aicinātas rosināt to jurisdikcijā esošos kanālus vairāk censties palielināt neatkarīgo darbu un nesen veidoto darbu iekļaušanu programmā.

Tačiau vertinant ataskaitinio laikotarpio rezultatus galima teigti, kad 5 straipsnis įgyvendinamas sėkmingai – rezultatai gerokai pranoksta tai, ko reikalaujama.

Tomēr pārskata periodā sasniegtie rezultāti liecina par apmierinošu 5. panta īstenošanu ar sasniegumu līmeni krietni virs šajos noteikumos pieprasītās proporcijas.

Aštuntajame komunikate jau minėta, kad, valstybių narių pateiktų ataskaitų analizės duomenimis[33], 2007–2008 m. direktyvos 4 ir 5 straipsnio reikalavimai įgyvendinti gerai, kaip galima spręsti iš toliau pateiktų diagramų.

Kā jau minēts astotajā paziņojumā, dalībvalstu iesniegto ziņojumu analīzes[33] rezultāti liecina, ka 2007.–2008. gada periodā direktīvas 4. un 5. pantā noteiktās prasības tiek ievērotas bez grūtībām, kas turpmāk atspoguļots diagrammās.

Pagrindiniai rodikliai 2005-2008 m. (ES-27)

Galveno rādītāju dinamika no 2005. līdz 2008. gadam (ES-27)

[pic]

[1] OL L 298, 1989 10 17.

[1] OV L 298, 17.10.1989.

[2] OL L 202, 1997 7 30.

[2] OV L 202, 30.07.1997.

[3] OL L 332, 2007 12 18.

[3] OV L 332, 18.12.2007.

[4] Pasibaigus Direktyvos 2007/65/EB perkėlimo laikotarpiui, šios trys direktyvos buvo kodifikuotos Direktyva 2010/13/ES. Kodifikuojant buvo pakeista straipsnių numeracija. Buvę 4 ir 5 straipsniai pakeisti 16 ir 17 straipsniais, nors straipsnių turinys nepakito.

[4] Direktīvas 2007/65/EK transponēšanas perioda beigās minētās trīs direktīvas kodificēja kā Direktīvu 2010/13/ES. Kodificēšana ietvēra pantu numerācijas maiņu. Tagad 16. un 17. pants aizstāj bijušo 4. un 5. pantu, bet to būtība nav mainīta.

[5] http://mavise.obs.coe.int/.

[6] http://ec.europa.eu/avpolicy/reg/tvwf/implementation/promotion/index_en.htm.

[7] 1 priedo – Tarnybų darbinio dokumento – 1 rodiklyje pateikta tokia įtrauktų kanalų apibrėžtis: bendras nustatytų kanalų skaičius atėmus neveikiančių kanalų ir dėl programų pobūdžio arba dėl teisinių išimčių neįtrauktų kanalų skaičių.

[7] “Iekļauto” kanālu definīciju sk. 1. rādītāju Komisijas dienestu darba dokumenta 1. pielikumā: no kopējā identificēto kanālu skaita atņem nedarbojošos kanālu skaitu un to kanālu skaitu, uz kuriem attiecas izņēmumi (to programmu rakstura dēļ), vai izslēgto kanālu skaitu (juridisku izņēmumu dēļ).

[8] Palyginimo tikslais Bulgarijos ir Rumunijos savanoriškai pateikti 2005 ir 2006 m. duomenys įtraukti apskaičiuojant bendrą abejų metų kanalų skaičių.

[8] Salīdzinājuma labad Bulgārijas un Rumānijas par 2005. un 2006. gadu brīvprātīgi paziņotie dati tika ņemti vērā, lai aprēķinātu kanālu kopējo skaitu abos gados.

[9] Žr. 3 priedą, p. 120 (Kipras). Teisinė padėtis turėtų pasikeisti artimiausiais mėnesiais.

[9] Sk. 3. pielikuma 120. lpp. (Kipra). Paredzams, ka tuvākajos mēnešos tiesību akti tiks mainīti.

[10] Žr. http://ec.europa.eu/avpolicy/docs/reg/tvwf/eu_works/controle45_en.pdf.

[10] Sk. http://ec.europa.eu/avpolicy/docs/reg/tvwf/eu_works/controle45_en.pdf.

4 ir 5 straipsniai netaikomi tik vietiniams (subregioniniams) kanalams, ne ES oficialiąja kalba transliuojamiems kanalams ir kanalams, kurie transliuojami už ES ribų ir kurių negalima žiūrėti ES.

Tikai vietējie (apakšreģionu) kanāli ir izslēgti no 4. un 5. panta darbības jomas, kā arī kanāli, kas neraida ES valodā, un kanāli, kas paredzēti tikai raidīšanai ārpus ES un ko neuztver auditorija ES.

[11] Komisija raštuose Vokietijai ir Portugalijai nurodė, kad 4 ir 5 straipsnius būtina taikyti atitinkamai regioniniams kanalams ir kino filmų kanalams – iki tol nacionalinės valdžios institucijos manė, kad jie neturi būti neįtraukti. Gavusi Komisijos raštą, Portugalija jau pateikė 2008 m. kino filmų kanalų duomenis, o Vokietija įsipareigojo pradėti rinkti kito ataskaitinio laikotarpio regioninių kanalų statistinius duomenis.

[11] Komisija nosūtīja vēstules Vācijai un Portugālei attiecībā uz nepieciešamību piemērot 4. un 5. pantu attiecīgi reģionālajiem kanāliem un kino kanāliem, jo valsts iestādes tos uzskata par atbrīvotiem. Komisijas vēstules saņemšanas laikā Portugāle jau bija iesniegusi datus, kas attiecas uz kino kanāliem 2008. gadā, un Vācija ir apņēmusies apkopot reģionālo kanālu statistikas datus par nākamo ziņošanas periodu.

[12] Tik specializuoti žinių, sporto, žaidimų, reklamos, teleparduotuvių ir teleteksto paslaugų kanalai atleisti nuo įpareigojimo taikyti 4 ir 5 straipsnius.

[12] Tikai kanāli, kas raida vienīgi ziņas, sporta pasākumus, spēles, reklāmu, televeikalu un teleteksta pakalpojumus, ir atbrīvoti no pienākuma piemērot 4. un 5. pantu.

[13] Šiuo atveju apžvelgiant 2007–2008 m. laikotarpį vertinta ES-25 informacija, kad duomenis būtų galima palyginti su ankstesnio ataskaitinio laikotarpio duomenimis. Bet kuriuo atveju 2007–2008 m. laikotarpio ES-27 skaičiai yra tokie pat.

[13] Šajā gadījumā 2007.–2008. gada periodā ir ņemta vērā ES-25, lai datus varētu salīdzināt ar iepriekšējo pārskata periodu datiem. Katrā ziņā 2007.–2008. gada periodā ES-27 ir tie paši skaitļi.

[14] Estijos, Airijos, Graikijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Austrijos, Lenkijos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės. Jungtinė Karalystė 2007 m. pateikė visų 396 kanalų duomenis, o 2008 m. – visų, išskyrus du.

[14] Tas attiecas uz Igauniju, Īriju, Grieķiju, Kipru, Latviju, Lietuvu, Luksemburgu, Maltu, Austriju, Poliju, Somiju un Apvienoto Karalisti. Apvienotā Karaliste 2007. gadā sniedza datus par visiem 396 iekļautajiem televīzijas kanāliem, un 2008. gadā — par visiem, izņemot divus.

[15] Prancūzija ir Italija jau ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais paskelbė, pasirinkusios antrąjį variantą. Žr. Aštuntąjį komunikatą.

[15] Francija un Itālija jau iepriekšējā pārskata periodā paziņoja, ka izvēlas otro iespēju. Sk. astoto paziņojumu.

[16] Tai taikoma Prancūzijos skaitmeniniams antžeminiams kanalams. Procentinė dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į pastarųjų metų apyvartą – tai aukštesnis vertinimo pagrindas nei nustatytasis direktyva. Prie Aštuntojo komunikato pridedamame Tarnybų darbiniame dokumente Komisija jau ragino Prancūziją pateikti duomenys taip, kad būtų tiksliai atspindėta, kaip Prancūzijos kanalai atitinka direktyvos 5 straipsnį.

[16] Tas attiecas uz ciparu zemes apraides kanāliem Francijā. Procents ir aprēķināts, pamatojoties uz iepriekšējā gada apgrozījumu, kas ir augstāka novērtējuma bāze, nekā noteikts direktīvā. Komisijas dienestu darba dokumentā, kas pievienots astotajam paziņojumam, Komisija jau aicināja Franciju iesniegt datus tādā veidā, kas precīzi atspoguļo Francijas kanālu atbilstību direktīvas 5. pantam.

[17] Žr. 10 išnašą.

[17] Sk. iepriekš 11. zemsvītras piezīmi.

[18] Žr. 1 priedą – Tarnybų darbinį dokumentą.

[18] Sk. dienestu darba dokumenta 1. pielikumu.

[19] ES lygmeniu pateikti rodikliai pagrįsti visų nacionalinių vidurkių, apskaičiuojamų pagal valstybių narių perduotus statistinius duomenis, matematiniu vidurkiu. Šie rodikliai neįvertinti, nes yra ne visi tinkamai visus kanalus įvertinti reikalingi parametrai .

[19] ES līmenī sniegtie rādītāji izriet no visu valstu vidējo rādītāju matemātiska aprēķina, pamatojoties uz dalībvalstu paziņotajiem statistikas datiem. Tie nav svērtie rādītāji, jo visi pareizam svērumam vajadzīgie parametri visiem kanāliem nav pieejami.

[20] 2004 m. yra pirmieji metai, kai duomenys (25 ES valstybių narių) gali būti lyginami su 2007–2008 m. laikotarpio duomenimis. Palyginimui 2008 m. apskaičiuotas ES-25 vidurkis (be Bulgarijos ir Rumunijos).

[20] Pirmais gads, kura datus (ES-25) var salīdzināt ar 2007.–2008. gada perioda datiem, ir 2004. gads. Salīdzināmībai 2008. gada vidējos rādītājus aprēķina ES-25 (bez Bulgārijas un Rumānijas).

[21] ES-15 (valstybės narės senbuvės), ES-10 (2004 m. į ES įstojusios valstybės narės) ir dvi naujausios valstybės narės (Bulgarija ir Rumunija), kurios į ES įstojo 2007 m.

[21] ES-15 (sākotnējās dalībvalstis), ES-10 (dalībvalstis, kas pievienojās ES 2004. gadā) un divas jaunākās dalībvalstis (Bulgārija un Rumānija), kuras pievienojās ES 2007. gadā.

[22] Žr. Tarnybų darbinio dokumento 2 punkte pateiktas diagramas. 4 ir 5 straipsnių taikymas – išsami analizė.

[22] Sk. dienestu darba dokumenta 2. punktā iekļauto diagrammu: Direktīvas 4. panta un 5. panta piemērošanas sīka analīze.

[23] Žr. 1 priedo – Tarnybų darbinio dokumento – 3 rodiklį.

[23] Sk. dienestu darba dokumenta 1. pielikuma 3. rādītāju.

[24] Kiprui (2007 m. Europos kūriniams skirtas transliavimo laikas sudarė 27,9 %, 2008 m. – 30 %), Švedijai (2007 m. – 45,1 %, 2008 m. – 45,5 %) ir Slovėnijai (2007 m. – 34,1 %, 2008 m. – 44,6 %)

[24] Kipra (2007. gadā 27,9 % raidlaika bija veltīti Eiropas darbiem, 2008. gadā — 30 %), Zviedrija (2007. gadā 45,1 % raidlaika bija veltīts Eiropas darbiem, 2008. gadā — 45,5 %) un Slovēnijā (2007. gadā 34,1 % raidlaika bija veltīts Eiropas darbiem, 2008. gadā — 44,6 %).

[25] Slovėnija 2005 m. ir Švedija 2006 m.

[25] Slovēnijai 2005. gadā un Zviedrijai 2006. gadā.

[26] Kad būtų galima palyginti, į 2005 ir 2006 m. vidurkius įtraukti duomenys, kuriuos savanoriškai pateikė Bulgarija ir Rumunija, į ES įstojusios 2007 m. sausio 1 d.

[26] Salīdzināmībai 2005. un 2006. gada vidējos rādītājos ir ietverti Bulgārijas un Rumānijas (kuras pievienojās ES 2007. gada 1. janvārī) brīvprātīgi sniegtie dati.

[27] Kipre nepriklausomų kūrėjų kūriniams skirto transliavimo laiko vidurkis sudarė 9,7 % 2005 m. ir 6,5 % 2006 m., o ataskaitiniu laikotarpiu vidurkis buvo 39,6 % 2007 m. ir 41,9 % 2008 m.

[27] Kiprā 2005. gadā reģistrēja vidēji 9,7 % neatkarīgo darbu un 2006. gadā — 6,5 %, bet pārskata periodā vidējie rādītāji 2007. gadā bija 39,6 % un 2008. gadā — 41,9 %.

[28] ES-25 pasirinkta, kad būtų galima lyginti su 2004–2008 m. laikotarpiu.

[28] Salīdzinājuma pamatā ir ES-25, lai varētu salīdzināt ar 2004.–2008. gada periodu.

[29] Taikant šį rodiklį laikoma, kad kanalai, apie kuriuos nepateikta jokių duomenų, nesilaiko reikalavimų, žr. 1 priedą. Veiklos rezultatų rodikliai – 5 rodiklis.

[29] Šā rādītāja nolūkiem kanāli, par kuriem dati nav paziņoti, tiek uzskatīti par neatbilstošiem — sk. 1. pielikumu: snieguma rādītāji — 5. rādītājs.

[30] T. y. kūriniai, transliuoti per penkerius metus nuo sukūrimo.

[30] T.i., darbi, ko pārraida piecu gadu laikā pēc to veidošanas.

[31] Kad būtų galima palyginti, skaičiai buvo apskaičiuoti remiantis ES-27 duomenimis.

[31] Salīdzināmībai skaitļus aprēķināja, pamatojoties uz ES-27.

[32] ES-25 duomenys pasirinkti tam, kad būtų galima lyginti su 2004 m. duomenimis.

[32] Par pamatu ņemts ES-25, lai būtu iespējams salīdzināt ar 2004. gada skaitļiem.

[33] Žr. Tarnybų darbinio dokumento 2 punktą. 4 ir 5 straipsnių taikymas – išsami analizė.

[33] Sk. dienestu darba dokumenta 2. punktu: direktīvas 4. panta un 5. panta piemērošanas sīka analīze.

I viršu

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR HU IT LT LV MT NL PL PT RO SK SL SV	BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR HU IT LT LV MT NL PL PT RO SK SL SV
lt	lv

Rodyti dviem kalbomis

lt

lv