|
|
TURINYS
|
SISÄLLYSLUETTELO
|
|
1........... Solidarumo fondo aštuonerių
metų veiklos rezultatai......................................................... 3
|
1........... Tulokset solidaarisuusrahaston
kahdeksalta toimintavuodelta............................................ 3
|
|
2........... Problemos ir klausimai.................................................................................................... 4
|
2........... Ongelmia ja kysymyksiä.................................................................................................. 3
|
|
2.1........ Neproporcingai didelis ypatingos
nelaimės kriterijais pagrįstų paraiškų skaičius................. 4
|
2.1........ Suhteettoman suuri määrä hakemuksia
poikkeuksellisen alueellisen katastrofin perusteella. 3
|
|
2.2........ Neaiškūs regioniniai kriterijai
ir skaidrumo trūkumas........................................................ 4
|
2.2........ Alueellisten perusteiden epäselvyys
ja avoimuuden puute.................................................. 4
|
|
2.3........ Reagavimo sparta ir matomumas..................................................................................... 4
|
2.3........ Reagointivalmius ja näkyvyys.......................................................................................... 4
|
|
2.4........ Aprėptis......................................................................................................................... 6
|
2.4........ Soveltamisala.................................................................................................................. 6
|
|
2.5........ Finansavimas.................................................................................................................. 6
|
2.5........ Rahoitus......................................................................................................................... 6
|
|
3........... 2005 m. pasiūlymas keisti
Solidarumo fondo reglamentą ir išplėsti jo taikymo sritį............. 6
|
3........... Vuoden 2005 ehdotus
solidaarisuusrahaston soveltamisalan laajentamisesta Error!
Bookmark not defined.
|
|
4........... Specialioji Audito rūmų
ataskaita (veiklos auditas)........................................................... 7
|
4........... Tilintarkastustuomioistuimen
erikoiskertomus (toiminnantarkastus).................................... 7
|
|
5........... 2010 m. Fondų
koordinavimo komiteto apklausos rezultatai............................................ 7
|
5........... Rahoituksen yhteensovittamisesta
vastaavan komitean vuoden 2010 tutkimuksen tulokset. 7
|
|
6........... Reglamento keitimas....................................................................................................... 8
|
6........... Asetuksen muuttaminen................................................................................................... 8
|
|
6.1........ Aiškiai apibrėžta Solidarumo
fondo aprėptis.................................................................... 8
|
6.1........ Solidaarisuusrahaston selkeästi
määritelty soveltamisala.................................................... 8
|
|
6.2........ Nauja supaprastinta regioninės
nelaimės apibrėžtis........................................................... 9
|
6.2........ Alueellisen katastrofin uusi, yksinkertainen
määritelmä...................................................... 9
|
|
6.3........ Sparčiau atliekami
mokėjimai ir galimybė išmokėti avansus............................................. 10
|
6.3........ Maksujen nopeuttaminen ja
ennakkomaksujen käyttöönotto.......................................... 11
|
|
6.4........ Parama ilgalaikės nelaimės
atveju.................................................................................. 11
|
6.4........ Hitaasti kehittyviin katastrofeihin
reagointi......................... Error! Bookmark not
defined.
|
|
6.5........ Sprendimų dėl
dotacijų ir įgyvendinimo susitarimų sujungimas......................................... 11
|
6.5........ Avustuspäätösten ja
täytäntöönpanosopimusten yhdistäminen......................................... 12
|
|
6.6........ Fondas – veiksmingesnė
atsparumo nelaimėms ir klimato kaitai priemonė....................... 12
|
6.6........ Rahaston käyttö
katastrofinkestävyyden ja ilmastonmuutokseen sopeutumisen tehostamiseksi 12
|
|
7........... SESV 222 straipsnio solidarumo
sąlyga......................................................................... 12
|
7........... SEUT-sopimuksen 222 artiklan
yhteisvastuulauseke......... Error! Bookmark not defined.
|
|
8........... Santrauka ir išvados...................................................................................................... 13
|
8........... Yhteenveto ja päätelmät................................................................................................ 13
|
|
2 priedas 2002–2010 m. ES solidarumo fondui
pateiktos paraiškos............................................. 16
|
Liite 1: Vuonna 2011 sovellettavat
suurkatastrofien kynnysarvot................................................... 14
|
|
3 priedas Statistinė Solidarumo fondui
pateiktų paraiškų apžvalga................................................. 19
|
Liite 2: EU:n solidaarisuusrahaston hakemukset
2002–2010......................................................... 15
|
|
4 priedas 2002–2010 m. ES Solidarumo fondui
pateiktos paraiškos dėl ypatingųjų regioninių nelaimių
Regiono BVP simuliacija (n-3).......................................................................................................................... 20
|
Liite 3: Tilastollinen katsaus
solidaarisuusrahaston hakemuksiin..................................................... 19
|
|
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
|
Liite 4: Alueelliseen BKT:een perustuva
simulaatio (n-3)............................................................... 20
|
|
Europos Sąjungos solidarumo fondo
ateitis
|
KOMISSION
TIEDONANTO EUROOPAN PARLAMENTILLE, NEUVOSTOLLE, EUROOPAN TALOUS- JA
SOSIAALIKOMITEALLE SEKÄ ALUEIDEN KOMITEALLE
|
|
1.
Solidarumo fondo aštuonerių metų veiklos
rezultatai
|
Euroopan unionin solidaarisuusrahaston
tulevaisuus
|
|
Europos Sąjungos solidarumo fondas
(toliau – ESSF)[1]
įsteigtas 2002 m., siekiant suteikti ES priemonę veiksmingai
reaguoti į dideles gaivalines nelaimes, nuo kurių nukenčia
valstybės narės arba derybas dėl stojimo į ES
pradėjusios šalys[2].
Iki tol tokios vidaus veiksmams skirtos priemonės nebuvo.
|
1.
Tulokset solidaarisuusrahaston kahdeksalta
toimintavuodelta
|
|
Iki 2010 m. pabaigos 23 skirtingos
šalys Komisijai pateikė 85 paraiškas skirti finansinę
paramą, iš jų 27 paraiškos pateiktos dėl didelės
gaivalinės nelaimės – pagrindinės Fondo taikymo srities.
Reglamente didelė nelaimė apibrėžiama kaip nelaimė, kurios
padaryta žala viršija kiekvienai šaliai nustatytą ribą, t. y.
0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) arba
3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis (2011 m. ši suma atitinka
3,536 mlrd. EUR[3]),
pasirenkant mažesnę. 2011 m. kiekvienai šaliai nustatyta
ribinė vertė nurodyta 1 priede.
|
Euroopan unionin solidaarisuusrahasto[1] perustettiin vuonna 2002
välineeksi, jonka avulla EU voi reagoida tehokkaasti luonnonmullistuksiin,
jotka koettelevat jäsenvaltioita tai Euroopan unionin jäsenyydestä parhaillaan
neuvottelevia valtioita[2].
Aiemmin ei ollut käytettävissä vastaavaa välinettä EU:n sisäisiä toimia varten.
|
|
Vis dėlto beveik du trečdaliai
visų nuo Fondo įsteigimo gautų paraiškų yra susijusios su
dviem reglamento išimtimis, pagal kurias Fondo lėšas galima mobilizuoti ir
tuo atveju, kai žala yra mažesnė už ribinę vertę. 53 paraiškos
buvo pateiktos pagal ypatingos regioninės nelaimės kriterijus, o 4 –
pagal kaimyninę šalį ištikusios nelaimės kriterijus. Pastaruoju
atveju reikalavimus atitinkanti šalis, nukentėjusi nuo tos pačios
nelaimės, kaip ir kita reikalavimus atitinkanti šalis, kurioje jau
patvirtintas didelės nelaimės faktas, taip pat gali gauti Fondo
paramą nepriklausomai nuo žalos masto. Ypatinga regioninė
nelaimė apibrėžiama kaip nelaimė, nuo kurios nukentėjo
didžioji atitinkamo regiono gyventojų dalis ir tai rimtai ir ilgam
atsilieps jų gyvenimo sąlygoms ir ekonominiam regiono stabilumui.
|
Vuoden 2010 loppuun mennessä komissio sai
85 tukihakemusta 23:sta eri maasta. Näistä hakemuksista 27 kuuluu ”suuren
luonnonkatastrofin” luokkaan, jota varten rahasto on pääasiassa tarkoitettu.
Asetuksessa suurkatastrofi määritellään katastrofiksi, jonka aiheuttamat
vahingot ylittävät maakohtaisen kynnysarvon, joka on joko 0,6 prosenttia
kyseisen valtion bruttokansantulosta tai 3 miljardia euroa vuoden 2002
hintatason mukaan, sen mukaan kumpi määrä on suurempi (viimeksi mainittu vastaa
3,536:ta miljardia euroa vuonna 2011[3]).
Eri maiden vuoden 2011 kynnysarvot esitetään liitteessä 1.
|
|
Nuo Solidarumo fondo įsteigimo
2002 m. iki 2010 m. pabaigos iš viso patvirtintos 42 paraiškos, pagal
kurias skirtos paramos suma iš viso sudarė daugiau nei 2,4 mlrd. EUR[4]. Per minėtą
laikotarpį Komisija buvo priversta atmesti 35 paraiškas skirti
paramą. Visos jos buvo pateiktos dėl ypatingos regioninės
nelaimės, tačiau nustatyta, kad jos neatitiko išimties taikymo
kriterijų. Dvi paraiškas šalys atsiėmė pačios, vos tik
paaiškėjo, kad jos greičiausiai nebus patvirtintos. 2010 m.
gruodžio pabaigoje sprendimas nebuvo priimtas dėl šešių
paraiškų. Kadangi gaivalinių nelaimių Europoje daugėjo ir
stiprėjo, paraiškos buvo teikiamos dėl įvairių
gaivalinių nelaimių rūšių, įskaitant audras, potvynius,
purvo nuošliaužas, žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus,
miškų gaisrus ir sausras. Didžiausia nelaimė įvyko 2009 m.
Akviloje (Italija) – padaryta daugiau nei 10 mlrd. EUR žalos,
dešimtys tūkstančių žmonių liko be pastogės. Iš Fondo
buvo skirta didžiausia per visą jo gyvavimo laikotarpį paramos suma –
daugiau nei 492 mln. EUR. 2 ir 3 prieduose apžvelgiamos visos nuo
2002 m. iki 2010 m. pabaigos gautos paraiškos.
|
Lähes kaksi kolmasosaa
kaikista rahaston perustamisen jälkeen saaduista hakemuksista on kuitenkin
liittynyt kahteen asetuksessa säädettyyn poikkeukseen, joiden mukaan rahastoa
voidaan käyttää, vaikka vahingot ovat kynnysarvoa pienemmät. Niin sanottua
poikkeuksellista alueellista katastrofia koskevien kriteerien mukaisesti
esitettyjä hakemuksia oli 53, ja naapurimaahan liittyvän vahinkokriteerin
täyttäviä hakemuksia esitettiin neljä. Viimeksi mainitussa tapauksessa
rahastosta voidaan myöntää tukea myös tukikelpoiselle naapurivaltiolle, jota on
koetellut sama, toisessa tukikelpoisessa valtiossa tapahtunut katastrofi,
vahingon suuruudesta riippumatta. Poikkeukselliseksi alueelliseksi
katastrofiksi luokitellaan tapaukset, joissa katastrofista aiheutuu vakavia ja
pitkäaikaisia vaikutuksia huomattavan väestönosan elinoloille ja talouden
vakaudelle tietyllä alueella.
|
|
Visuotinai pripažinta, kad Solidarumo fondas
labai sėkmingai pateisina jį steigiant puoselėtus
lūkesčius. Fondo parama padėjo palengvinti nelaimių
ištiktų šalių finansinę naštą. Itin sunkiu metu
pasiūlyta pagalba ir papildomi ištekliai sustiprino teigiamą
Sąjungos įvaizdį piliečių akyse. Tačiau
įgyta patirtis rodo, kad Fondo veikla yra apribota ir suvaržyta.
|
Solidaarisuusrahaston
perustamisvuoden 2002 ja vuoden 2010 lopun välisenä aikana on hyväksytty 42
hakemusta, joiden yhteenlaskettu rahoitustukimäärä on yli 2,4 miljardia euroa[4]. Tänä ajanjaksona komissio on joutunut hylkäämään poikkeuskriteerin
täyttymättä jäämisen vuoksi 35 tukihakemusta, jotka kaikki esitettiin
poikkeuksellisen alueellisen katastrofin perusteella. Hakijavaltiot vetivät
pois kaksi hakemusta, sillä niiden epääminen oli ilmeistä. Vuoden 2010
joulukuun lopussa kuutta hakemusta koskevat päätökset olivat vielä tekemättä.
Euroopassa tapahtuneiden luonnonkatastrofien laajuus ja määrä on kasvanut
entisestään, joten pyynnöt ovat koskeneet monenlaisia luonnonkatastrofeja,
kuten myrskyjä, tulvia, maanvyörymiä, maanjäristyksiä, tulivuorenpurkauksia,
metsäpaloja ja kuivuutta. Näistä vakavin oli Italian L'Aquilassa vuonna 2009
tapahtunut maanjäristys, joka aiheutti yli 10 miljardin euron vahingot ja
teki kymmenistä tuhansista ihmisistä kodittomia. Kyseiseen katastrofiin
myönnettiin yli 492 miljoonaa euroa, suurin rahastosta tähän mennessä
maksettu tukisumma. Liitteissä 2 ja 3 esitetään yleiskatsaus kaikkiin
vuoden 2002 ja vuoden 2010 lopun välisenä aikana saatuihin hakemuksiin.
|
|
2.
Problemos ir klausimai
2.1.
Neproporcingai didelis ypatingos nelaimės
kriterijais pagrįstų paraiškų skaičius
|
Solidaarisuusrahaston toiminnan katsotaan
yleisesti olleen erittäin menestyksekästä, jos sitä arvioidaan sen tavoitteen
pohjalta, jota varten se on perustettu. Rahastosta myönnetty tuki on auttanut lievittämään
taloudellista taakkaa katastrofien koettelemissa maissa. Avun ja lisäresurssien
tarjoaminen erityisen vaikeina aikoina on luonut positiivista mielikuvaa
unionista sen kansalaisten silmissä. Toiminnasta saadut kokemukset osoittavat
kuitenkin, että rahaston toimintaan liittyy rajoituksia ja heikkouksia.
|
|
Kaip nurodyta pirmiau, nuo 2002 m.
įgyta patirtis rodo, kad dauguma paraiškų skirti Solidarumo fondo
paramą teikiamos ne dėl didelių nelaimių, kaip numatyta
teisės aktų leidėjo, bet remiantis ypatingų regioninių
nelaimių kriterijais. Reglamente nurodoma, kad tokiais atvejais
ypatingą dėmesį reikia skirti atokiems ir izoliuotiems
regionams, ir nustatyta, kad Komisija minėtus kriterijus turi
išnagrinėti „labai atidžiai“. Be to, regioninėms nelaimėms
skirta didžiausia metinė finansinė parama minėtu reglamentu
apribojama iki 7,5 proc. didžiausios Solidarumo fondo 1 mlrd. EUR
sumos, t. y. 75 mln. EUR, kuri Solidarumo fondo gali būti mobilizuota
bet kuriais metais. Tuo pabrėžiamas teisės aktų leidėjo
siekis paraiškas dėl regioninės nelaimės priimti tik išties
išskirtiniais atvejais.
|
2.
Ongelmia ja kysymyksiä
2.1.
Suhteettoman suuri määrä hakemuksia
poikkeuksellisen alueellisen katastrofin perusteella
|
|
Procentinė nepatenkintų
paraiškų, pateiktų remiantis regioniniais kriterijais, dalis
tebėra didelė – beveik du trečdaliai, o paraiškos dėl
didelių nelaimių, kurioms taikomas tik vienas kiekybinis kriterijus,
iki šiol patvirtintos 100 proc.
|
Kuten edellä käy ilmi, vuodesta 2002 lähtien
saatu kokemus on osoittanut, että suurin osa solidaarisuusrahaston tukea
koskevista hakemuksista ei liity suurkatastrofeihin, vaikka tämä oli säädöksen
alkuperäinen tarkoitus, vaan suurin osa hakemuksista esitetään alueellisia
katastrofeja koskevien poikkeuskriteerien nojalla. Asetuksen mukaan näissä
tapauksissa on kiinnitettävä erityistä huomiota syrjäisiin ja eristyneisiin
alueisiin, ja komission on tutkittava kriteerit ”erittäin tarkasti”.
Asetuksessa säädetään myös, että alueellisten katastrofien perusteella
myönnettävän tuen vuosittainen määrä ei saa ylittää 7,5:tä prosenttia rahaston
käytössä vuosittain olevasta 1 miljardin euron määrästä, eli tukea voidaan
myöntää enintään 75 miljoonaa euroa. Tässä korostuu lainsäätäjän tarkoitus,
että alueellisten katastrofien perusteella tulisi tukea myöntää vain
todellisissa poikkeustapauksissa.
|
|
2.2.
Neaiškūs regioniniai kriterijai ir skaidrumo
trūkumas
|
Alueellisen perusteen
nojalla tehdyistä hakemuksista hylätään edelleen hyvin suuri osa, lähes kaksi
kolmannesta. Sitä vastoin suurkatastrofeja koskevista hakemuksista, joihin
sovelletaan yhtä määrällistä kriteeriä, on toistaiseksi hyväksytty 100
prosenttia.
|
|
Reglamente nustatyta ypatingos regioninės
nelaimės apibrėžtis yra gana miglota, o Fondo paramos skyrimo pagal
šią kategoriją sąlygas, kaip to siekė teisės aktų
leidėjas, yra sudėtinga įvykdyti – Fondo lėšos
išskirtinėmis aplinkybėmis gali būti mobilizuotos tik ypatingoms
regioninėms nelaimėms, palietusioms didžiąją regiono
gyventojų dalį ir rimtai ir ilgam atsiliepusioms regiono ekonominiam
stabilumui ir gyvenimo sąlygoms. Sudėtinga pateikti šių
sąlygų įvykdymo įrodymų ir įvertinti jų
atitiktį. Taigi, paraišką pateikusios valstybės narės ir
Komisija sugaišta daug laiko ir pastangų rengdamos ir vertindamos
paraiškas dėl mažesnių regioninių nelaimių, kurios
vėliau dažniausiai atmetamos. Panašu, kad nepaisydamos išsamių Komisijos
konsultacijų ir gairių daug valstybių narių jaučiasi savo
regionams įsipareigojusioms teikti paraiškas, net jei pačios
supranta, kad tos paraiškos greičiausiai bus nepatenkintos. Savo ruožtu
atmestos paraiškos nukentėjusiose valstybėse narėse ir
regionuose kelia nusivylimą ir kenkia ES įvaizdžiui.
|
2.2.
Alueellisten perusteiden epäselvyys ja avoimuuden
puute
|
|
2.3.
Reagavimo sparta ir matomumas
|
’Poikkeuksellisen alueellisen katastrofin’
määritelmä asetuksessa on varsin epämääräinen, ja kuten lainsäätäjä on
tarkoittanut, edellytykset rahaston varojen käyttöönottamiseksi kyseisellä
perusteella on vaikea täyttää: rahastosta voidaan myöntää tukea vain
poikkeustapauksissa, joissa poikkeuksellisesta katastrofista aiheutuu vakavia
ja pitkäaikaisia vaikutuksia huomattavan väestönosan elinoloille ja talouden
vakaudelle tietyllä alueella. Näiden edellytysten täyttyminen on vaikea
todistaa ja hankala arvioida. Hakijavaltiot ja komissio käyttävät näin ollen
runsaasti aikaa ja vaivaa valmistellakseen ja arvioidakseen hakemuksia, jotka
liittyvät pienehköihin alueellisiin katastrofeihin ja tulevat kuitenkin
valtaosin hylätyiksi. Näyttää siltä, että vaikka komissio on antanut
yksityiskohtaisia neuvoja ja opastusta, monet jäsenvaltiot kokevat
velvollisuudekseen alueitaan kohtaan esittää hakemuksia, vaikka ne tietävätkin,
että niitä tuskin hyväksytään. Hakemusten hylkääminen aiheuttaa puolestaan
turhautumista kyseisissä valtioissa ja kyseisillä alueilla ja huonontaa
mielikuvaa EU:sta.
|
|
Problemos dėl Solidarumo fondo
dotacijų išmokėjimo spartos yra glaudžiai susijusios su reglamente
nustatytomis sąlygomis bei tvarka. Solidarumo fondas dažnai
nepagrįstai laikomas krizės valdymui skirta greito reagavimo
priemone, tačiau tai nėra jo paskirtis. Tai – priemonė, skirta
kompensuoti skubios pagalbos priemones, kurias iš pradžių finansavo
nelaimės ištiktos šalies valdžios institucijos. Tačiau Komisija
pritaria nuomonei, kad parama turėtų būti suteikiama
sparčiau nei tai daroma šiuo metu.
|
2.3.
Reagointivalmius ja näkyvyys
|
|
Fondo reagavimo spartą sumažina keli
veiksniai, iš kurių svarbiausi yra šie:
|
Esiin tulleet solidaarisuusrahaston varojen
maksamisnopeutta koskevat ongelmat ovat olennaisesti sidoksissa
solidaarisuusrahastoasetuksesta johtuviin edellytyksiin ja menettelyihin.
Solidaarisuusrahastoa pidetään usein erheellisesti nopean toiminnan välineenä
kriisinhallinnassa, joksi sitä ei suinkaan ole tarkoitettu. Se on väline, jolla
autetaan uudelleenrahoittamaan hätätoimia, jotka asianomaisen maan viranomaiset
ovat alun perin rahoittaneet. Komissio yhtyy silti näkemykseen, jonka mukaan
apua olisi voitava tarjota nykyistä nopeammin.
|
|
– Ištikus nelaimei, Komisija negali veikti savo iniciatyva, ji turi
laukti oficialios paraiškos iš nacionalinių valdžios institucijų,
kurioms paraiškai parengti paprastai reikia 10 savaičių nuo
nelaimės pradžios.
|
Rahaston reagointivalmiutta rajoittavat useat
tekijät, joista tärkeimmät ovat seuraavat:
|
|
– Be to, daugeliu atvejų pareiškėjos po oficialaus paraiškos
pateikimo ją dar atnaujina. Vertindama paraišką, tam tikrais atvejais
Komisija paprašo papildomos informacijos, kuri kartais pateikiama tik po
kelių mėnesių;
|
–
Katastrofin sattuessa komissio ei voi toimia omasta
aloitteestaan, vaan sen on odotettava, että kansalliset viranomaiset esittävät
virallisen hakemuksen, ja katastrofin alkamisesta kuluu yleensä koko 10 viikon
määräaika, ennen kuin hakemus on saatu valmisteltua. Hakijat myös toimittavat
usein hakemuksiinsa lisätietoja sen jälkeen, kun ne ovat virallisesti jättäneet
sen. Komission on useimmissa tapauksissa pyydettävä arviointia varten täydentäviä
tietoja, jotka saadaan joissain tapauksissa vasta kuukausien kuluttua.
|
|
–
ES biudžete tiesioginių Solidarumo fondo
dotacijoms skirtų asignavimų nenumatyta. Lėšas turi papildomai
skirti valstybės narės, viršydamos savo įprastinį
įnašą į ES biudžetą. Prieš skirdama bet kokią
paramą Komisija turi prašyti Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinti
taisomąjį biudžetą, o tai – gana ilga procedūra, užtrunkanti
nuo 2 iki 3 mėnesių, kartais ir ilgiau;
|
–
Solidaarisuusrahaston tukien maksumäärärahat eivät
toisekseen ole suoraan käytettävissä EU:n talousarviosta. Ne on kerättävä
jäsenvaltioilta ylimääräisinä rahoitusosuuksina niiden tavanomaisten
EU-rahoitusosuuksien lisäksi. Ennen kuin tuki voidaan maksaa, komission on
pyydettävä Euroopan parlamenttia ja neuvostoa hyväksymään lisätalousarvio,
johon liittyy varsin pitkällinen, kahdesta neljään kuukautta ja joskus
kauemminkin kestävä menettely.
|
|
–
Pagal dabartinį reglamentą mobilizuojant
Fondo lėšas nuo paraiškos gavimo iki dotacijos išmokėjimo (jei
paraiška įvertinta teigiamai) turi būti atliekama nemažai
veiksmų. Kiekvienu atveju reikalingi ne mažiau nei keturi Komisijos
sprendimai:
|
–
Rahaston varojen käyttöönotto nykyisen asetuksen
mukaisesti vaatii lukuisia eri vaiheita hakemuksen vastaanottamisesta siihen
kun – arvioinnin ollessa positiivinen – varat voidaan maksaa. Tähän tarvitaan
peräti neljä komission päätöstä:
|
|
–
paraiškos tinkamumo finansuoti ir atitikties
reglamento kriterijams patvirtinimas, pagrįstas Komisijos tarnybų
atliktu paraiškos vertinimu;
|
–
hakemuksessa kuvatun tapauksen hyväksyminen
komission yksikköjen tekemän arvioinnin perusteella tukikelpoiseksi
tapaukseksi, joka täyttää asetuksen vaatimukset,
|
|
–
taisomojo biudžeto pasiūlymo priėmimas,
kad Taryba ir Europos Parlamentas patvirtintų Fondo lėšų
mobilizavimą ir parengtų siūlomos paramos sumos biudžeto
asignavimus;
|
–
lisätalousarviota koskevan ehdotuksen hyväksyminen,
jotta neuvosto ja Euroopan parlamentti voivat hyväksyä rahaston varojen
käyttöönoton ja ottaa käyttöön talousarviosta tukea varten osoitettavat
määrärahat,
|
|
–
valstybei paramos gavėjai skirto Komisijos
sprendimo dėl paramos skyrimo (sprendimas dėl dotacijos)
priėmimas;
|
–
edunsaajavaltiolle osoitetun komission päätöksen
antaminen tuen myöntämisestä (tukipäätös),
|
|
–
susitarimo dėl dotacijos įgyvendinimo,
kuriame nurodomos dotacijos panaudojimo sąlygos, nustatomos
konkrečios dotacija finansuotinos skubios pagalbos priemonės ir
paskiriamos atsakingos institucijos (įgyvendinimo susitarimas),
priėmimas.
|
–
sopimuksen hyväksyminen tuen toteuttamista varten;
sopimuksessa määritellään edellytyksen tuen käyttämiselle ja vahvistetaan
erityisesti, minkälaisia hätätoimia rahoitetaan tukivaroista, sekä nimetään
vastaavat viranomaiset (täytäntöönpanosopimus).
|
|
–
Įgyvendinimo susitarimai iš esmės gali
būti sudaryti iškart, kai patvirtinamas taisomasis biudžetas ir Komisija
priima sprendimą dėl dotacijos. Komisija sistemingai prašo
valstybių paramos gavėjų pateikti reikalingą
informaciją (visų pirma, apie veiksmų, kuriems jos ketina
panaudoti dotaciją, rūšis) iškart, kai ji pasiūlo mobilizuoti
lėšas dotacijai ir kol vyksta taisomojo biudžeto priėmimo procedūra.
Vis dėlto, daugeliu atvejų pareiškėjos prašomą
informaciją pateikia tik praėjus kelioms savaitėms ar net
mėnesiams po taisomojo biudžeto priėmimo;
|
–
Täytäntöönpanosopimus voidaan periaatteessa tehdä
heti, kun lisätalousarvio on hyväksytty ja komissio on antanut tukipäätöksen.
Komissio pyytää kaikkia edunsaajavaltioita ilmoittamaan tarvittavat tiedot
(erityisesti sen, minkä tyyppisiin toimiin ne aikovat käyttää tukea) heti, kun
se on ehdottanut tuen käyttöönottoa ja kun lisätalousarvion hyväksymismenettely
on käynnissä. Monissa tapauksissa hakijavaltiot toimittavat tiedot kuitenkin
vasta viikkoja tai jopa kuukausia sen jälkeen, kun lisätalousarvio on
hyväksytty.
|
|
–
Susitarimus turi pasirašyti atsakingas Komisijos
narys ir valstybės paramos gavėjos paskirtas atstovas, dažniausiai
vyriausybės narys;
|
– Sopimuksiin tarvitaan vastaavan komission jäsenen ja edunsaajavaltion
nimetyn edustajan, yleensä hallituksen ministerin, allekirjoitus.
|
|
–
Paraiškos ne visada pateikiamos viena iš
pagrindinių Komisijos darbo kalbų, todėl prireikia vertimo, kad
Komisija galėtų jas tvarkyti. Vertimas gali užtrukti iki šešių
savaičių. Be to, dar labiau užtrunkama ir dėl reikalavimo
išversti visus oficialius Komisijos priimamus ar paraišką pateikusiai
valstybei skirtus dokumentus.
|
–
Hakemuksia ei aina toimiteta jollain komission
tärkeimmällä työkielellä, jolloin on pyydettävä niiden kääntämistä, jotta
komissio voi käsitellä hakemuksia. Kääntämiseen voi kulua jopa kuusi viikkoa.
Lisäviivettä aiheuttaa myös vaatimus kääntää kaikki komission päätettäväksi
annetut tai hakijavaltiolle osoitetut viralliset asiakirjat.
|
|
Dėl visų išvardytų
priežasčių daugeliu atvejų dotacijos gali būti
išmokėtos po nelaimės praėjus net 9–12 mėnesių, o
kartais ir vėliau. Dotacijas galima panaudoti atgaline data skubios
pagalbos priemonėms, kurių imtasi nelaimės metu arba iškart po
jos, kompensuoti, taigi, jos pateisina savo paskirtį, nes palengvina
valstybių narių biudžetų naštą ir padeda regionams
susidoroti su nelaimės sukeltais finansiniais sunkumais. Kita vertus,
dėl tokio vėlavimo gerokai sumažėja Solidarumo fondo paramos
matomumas nukentėjusioje šalyje, visų pirma dar ir dėl to, kad
reglamentu nenumatyta jokių viešinimo taisyklių ir ne visos valstybės
narės plačiai informuoja apie gautos paramos šaltinius.
|
Kaikki tämä yhdessä
johtaa siihen, että tuki voidaan monissa tapauksissa maksaa vasta 9–12 kuukautta
katastrofin jälkeen tai joskus vieläkin myöhemmin. Tukia voidaan käyttää
takautuvasti uudelleenrahoittamaan katastrofin aikana tai välittömästi sen
jälkeen toteutettuja hätätoimia, jolloin niiden avulla saavutetaan tavoiteltu
vaikutus eli lievitetään jäsenvaltioiden talousarvioon kohdistuvaa painetta ja
autetaan alueita selviytymään katastrofin aiheuttamasta taloudellisesta
taakasta. Tällaiset viiveet vähentävät kuitenkin solidaarisuusrahaston tuen
näkyvyyttä apua tarvitsevan väestön parissa, etenkin kun asetuksessa ei ole
julkistamista koskevia säännöksiä eivätkä kaikki jäsenvaltiot ilmoita kovin
laajalti, mistä lähteestä tuki on saatu.
|
|
2.4.
Aprėptis
|
2.4.
Soveltamisala
|
|
Šiuo metu iš Fondo skirti reikiamą
paramą įvykus didelėms, bet ne gaivalinėms nelaimėms,
yra itin sudėtinga ir beveik neįmanoma, kaip matyti iš
pramoninių avarijų, kaip antai Prestige naftos išsiliejimas,
sprogimas Buncefield naftos produktų saugykloje, arba 2004 m.
ir 2005 m. teroristiniai išpuoliai Madride ir Londone. Taip pat kol kas
neįmanoma skirti Solidarumo fondo paramos kilus rimtai grėsmei
visuomenės sveikatai, kaip antai, Europoje plintant SARS epidemijai arba
įvykus didelei branduolinei avarijai, kurios sukelti padariniai gali
greitai viršyti atskirų valstybių reagavimo pajėgumus.
Tačiau jau pasigirdo raginimų, pvz., Europos Parlamente, į
tokius įvykius tokiomis aplinkybėmis reaguoti Europos lygmeniu,
pasinaudojant Solidarumo fondu.
|
Asianmukainen reagoiminen merkittäviin
kriisitilanteisiin, jotka eivät ole luonnon aiheuttamia, on rahaston
nykytilanteessa erittäin vaikeaa tai jopa mahdotonta, mikä kävi ilmi Prestigen
öljyvuodon tai Buncefieldin polttoainevaraston räjähdyksen kaltaisten
teollisuusonnettomuuksien tai vuosina 2004 ja 2005 tapahtuneiden Madridin ja
Lontoon pommi-iskujen kaltaisten terroritekojen yhteydessä.
Solidaarisuusrahastosta ei nykyisin ole myöskään mahdollista myöntää apua
vakavissa kansanterveydellisissä kriisitilanteissa (esim. SARS-epidemian
leviäminen Eurooppaan tai suuret ydinvoimalaonnettomuudet), jotka voivat helposti
ylittää yksittäisten valtioiden reagointivalmiudet. Joiltain tahoilta, kuten
Euroopan parlamentista, on kuitenkin esitetty, että tällaisiin tapahtumiin
olisi vastattava Euroopan tasolla, ja näissä yhteyksissä on mainittu
erityisesti solidaarisuusrahasto.
|
|
2.5.
Finansavimas
|
2.5.
Rahoitus
|
|
Solidarumo fondo dotacijos finansuojamos ne iš
įprastinio ES biudžeto, bet iš papildomų lėšų, kurios
viršija atitinkamas tarpinstituciniu susitarimu numatytas biudžeto išlaidų
kategorijas. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju Komisijai pateikus
pasiūlymą, dotacijas turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba.
Viršutinė metinė riba – 1 mlrd. EUR. Nuo Fondo
įsteigimo 2002 m. šios sumos visada pakako; didžiausia per vienerius
metus išmokėta suma siekė 728 mln. EUR (2002 m.), antra
pagal dydį – 622 mln. EUR (2009 m.). Visais kitais metais bendra
išmokėtų lėšų suma buvo gerokai mažesnė. Todėl
nėra būtinybės didinti viršutinę biudžeto ribą.
|
Solidaarisuusrahaston tukea maksetaan EU:n
normaalin talousarvion ulkopuolelta ylittämällä rahoituskehyksen asianomaisten
otsakkeiden määrät, kuten toimielinten välisessä sopimuksessa määrätään.
Euroopan parlamentin ja neuvoston on hyväksyttävä tuet tapauskohtaisesti
komission tekemän ehdotuksen pohjalta. Vuosittainen enimmäismäärä on miljardi
euroa. Rahaston perustamisesta vuonna 2002 lähtien määrä on aina riittänyt,
sillä suurin yhtenä vuonna maksettu määrä on ollut 728 miljoonaa euroa
(2002) ja seuraavaksi suurin 622 miljoonaa euroa vuonna 2009. Kaikkina
muina vuosina yhteenlaskettujen maksujen määrä on ollut huomattavasti pienempi.
Talousarvion enimmäismäärää ei siis näytä olevan tarpeen korottaa.
|
|
Individualios dotacijos išmokamos priėmus
Komisijos atitinkamo taisomojo biudžeto pasiūlymą konkrečiam
atvejui ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai baigus trišalio dialogo
procedūrą. Šiai procedūrai paprastai reikia dviejų
svarstymų, tačiau nuspręsta taikyti supaprastintą vieno
svarstymo procedūrą. Biudžeto asignavimams patvirtinti reikalingas
laikotarpis kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi priklausomai nuo
aplinkybių, tačiau dažniausiai užtrunka nuo šešių iki dvylikos
savaičių. Komisija tuo laikotarpiu parengia oficialų
sprendimą dėl dotacijos skyrimo ir derasi su valstybe paramos
gavėja dėl dotacijos įgyvendinimo susitarimo, kuris turi
būti sudarytas prieš išmokant dotaciją.
|
Yksittäiset tuet maksetaan sen jälkeen, kun
komission kyseistä tapausta koskeva lisätalousarvioehdotus on hyväksytty ja
Euroopan parlamentin, neuvoston ja komission väliset kolmikantakeskustellut on
saatu päätökseen. Menettely vaatisi normaalisti kaksi käsittelyä, mutta sitä on
kevennetty soveltamalla siihen yksinkertaistettua menettelyä, johon kuuluu vain
yksi käsittely. Tapauskohtaisten määrärahojen hyväksymiseen tarvittava aika
vaihtelee olosuhteiden mukaan, mutta yleensä se on kuudesta kahteentoista
viikkoa. Komissio valmistelee sillä välin virallisen tukipäätöksen ja
neuvottelee edunsaajavaltion kanssa tuen täytäntöönpanoa koskevan sopimuksen,
joka on saatava tehtyä ennen kuin tuki voidaan maksaa.
|
|
3.
2005 m. pasiūlymas keisti Solidarumo
fondo reglamentą ir išplėsti jo taikymo sritį
|
3.
Vuoden 2005 ehdotus solidaarisuusrahaston
soveltamisalan laajentamisesta
|
|
2005 m. Komisija pateikė teisės
akto pasiūlymą dėl naujo ES Solidarumo fondo reglamento[5]. Šiuo pasiūlymu,
pagrįstu galiojančiu Fondo reglamentu, siekta:
|
Komissio esitti vuonna 2005 uutta EU:n
solidaarisuusrahastoasetusta koskevan säädösehdotuksen[5]. Ehdotus pohjautui olemassa
olevaan rahastoon, ja sen tarkoituksena oli
|
|
–
išplėsti taikymo sritį ir tinkamų
finansuoti priemonių spektrą, kad Bendrija galėtų teikti
paramą negaivalinių nelaimių atveju, pvz., įvykus
pramoninėms avarijoms ir kitoms žmogaus sukeltoms nelaimėms, kilus
grėsmei visuomenės sveikatai (epidemijoms ir t. t.) ir dideliems
teroristiniams išpuoliams;
|
–
laajentaa toimien soveltamisalaa ja
kelpoisuuskriteerejä, jotta yhteisö voisi reagoida muihinkin katastrofeihin kuin
luonnonkatastrofeihin, kuten teollisuusonnettomuuksiin ja muihin ihmisten
aiheuttamiin katastrofeihin, kansanterveydellisiin uhkiin (mm. pandemioihin)
tai suuren mittaluokan terroritekoihin;
|
|
–
nustatyti galimybę išmokėti avansus, kad
būtų galima sparčiau reaguoti į nelaimes ir kad
Sąjungos parama būtų labiau matoma;
|
–
tehdä mahdolliseksi ennakkomaksut, jotta reagointi
nopeutuisi ja EU:n tuesta saataisiin näkyvämpää;
|
|
–
supaprastinti ir patikslinti Fondo paramos skyrimo
kriterijus (sumažinant didelei nelaimei nustatytą ribinę vertę
ir panaikinant išimtinius kriterijus).
|
–
yksinkertaistaa säännöksiä ottamalla käyttöön
selkeämmät kriteerit rahaston varojen aktivoimiseksi (suurkatastrofia koskevan
kynnysarvon madaltaminen ja poikkeuskriteereistä luopuminen).
|
|
Europos Parlamentas pasiūlymą
įvertino labai teigiamai. 2006 m. gegužės 18 d. Europos
Parlamentas jį priėmė pirmuoju svarstymu.
|
Euroopan parlamentti suhtautui ehdotukseen
erittäin myönteisesti. Se hyväksyi ehdotuksen ensimmäisessä käsittelyssä 18.
toukokuuta 2006.
|
|
Tačiau Taryba pasiūlymą
įvertino labai skeptiškai ir didžioji dalis valstybių narių
nepritarė beveik visiems naujiems pasiūlymo aspektams, visų
pirma, dėl galimo jų poveikio biudžetui. Po intensyvaus
nagrinėjimų ir derybų su Komisija proceso 2006 m.
gegužės mėn. finansinių patarėjų darbo grupė
nusprendė nutraukti pasiūlymo nagrinėjimą. Nepaisant
didelių ir nuolatinių Komisijos pastangų Taryba nepanoro
pasiūlymo vėl įtraukti į darbotvarkę. Parlamento
mėginimai įtikinti Tarybą vėl pradėti nagrinėti
pasiūlymo tekstą taip pat buvo nesėkmingi.
|
Neuvostossa ehdotus herätti kuitenkin laajalti
epäilyä, ja jäsenvaltioiden ylivoimainen enemmistö vastusti lähes kaikkia
ehdotuksessa mainittuja uusia elementtejä, erityisesti niiden mahdollisten
talousarviovaikutusten vuoksi. Asianomainen finanssineuvosten työryhmä päätti
toukokuussa 2006 useiden komission kanssa käytyjen intensiivisten tarkastelu-
ja neuvottelukierrosten jälkeen, että ehdotuksen tarkastelua ei jatketa.
Komission huomattavista ponnisteluista ja toistuvista yrityksistä huolimatta
neuvosto ei suostunut palauttamaan ehdotusta asialistalle. Myöskään parlamentin
toistuvat vetoomukset neuvostolle ottaa teksti uudelleen tarkasteluun eivät ole
tuottaneet tulosta.
|
|
4.
Specialioji Audito rūmų ataskaita
(veiklos auditas)
|
4.
Tilintarkastustuomioistuimen erikoiskertomus
(toiminnantarkastus)
|
|
2008 m. birželio mėn. Europos Audito
Rūmai pateikė ESSF veiklos audito rezultatus[6]. Audito metu tirta, ar Fondo
parama buvo teikiama sparčiai, veiksmingai ir lanksčiai, ir ar
valstybės paramos gavėjos buvo patenkintos Fondo veikla. Šiuo tikslu
Audito Rūmai peržiūrėjo visas iki 2006 m. pabaigos
pateiktas paraiškas ir išsiuntę klausimynus valstybėms
pareiškėjoms atliko apklausą.
|
Euroopan tilintarkastustuomioistuin esitti
vuonna 2008 solidaarisuusrahastosta tehdyn toiminnantarkastuksen tulokset[6]. Tarkastuksessa selvitettiin,
antaako rahasto apua nopeasti, tehokkaasti ja joustavasti ja ovatko
edunsaajavaltiot tyytyväisiä rahastoon. Tilintarkastustuomioistuin tarkasteli
tämän vuoksi kaikkia vuoden 2006 loppuun mennessä saatuja hakemuksia ja
toteutti kyselytutkimuksen osoittamalla hakijavaltioille kyselylomakkeet.
|
|
Ataskaitoje daromos panašios išvados dėl
Solidarumo fondo veikimo kaip aprašyta 2005 m. Komisijos pasiūlyme.
Audito Rūmai padarė bendrą išvadą, kad Fondas tinkamai
vykdo savo pagrindinį tikslą, t. y. rodo solidarumą su
valstybėmis narėmis ištikus nelaimei, tačiau buvo pažymėta,
kad atitikti paraiškos dėl mažesnės regioninės nelaimės
(skirtingai nei didelės nelaimės atveju) sąlygas yra
sudėtingiau, ypač dėl reglamente pateiktos gana miglotos
regioninės nelaimės apibrėžties. Be to, dėl šio netikslumo
gali būti neaišku, kodėl atmetamos paraiškos dėl tokių
nelaimių. Labiausiai Audito Rūmai kritikavo nepakankamą
priemonės taikymo spartą.
|
Kertomuksessa esitetyt johtopäätökset
solidaarisuusrahaston toiminnasta ovat samankaltaiset kuin edellä kuvatussa
komission vuoden 2005 ehdotuksessa. Vaikka tilintarkastustuomioistuin
katsoikin, että rahasto täytti yleisesti ottaen toimintansa perustavoitteen eli
osoitti solidaarisuutta niitä jäsenvaltioita kohtaan, joita katastrofit olivat
koetelleet, pienempiä ”alueellisia katastrofeja” koskevien kriteerien
täyttämisen havaittiin kuitenkin olevan vaikeampaa verrattuna
”suurkatastrofeihin”. Yhtenä tärkeänä syynä tähän on alueellisen katastrofin
jokseenkin epäselvä määritelmä asetuksessa, minkä vuoksi myös
hylkäämisperusteet tällaisia katastrofeja koskevissa tapauksissa eivät ole
välttämättä kovin selkeitä. Eniten tilintarkastustuomioistuin kritisoi välineen
hitautta.
|
|
5.
2010 m. Fondų koordinavimo komiteto
apklausos rezultatai
|
5.
Rahoituksen yhteensovittamisesta vastaavan komitean
vuoden 2010 tutkimuksen tulokset
|
|
Siekdama geriau suprasti, kokiomis
sąlygomis valstybės narės būtų pasirengusios
tęsti diskusijas arba derybas, 2010 m. Komisija pristatė
Solidarumo fondą Fondų koordinavimo komiteto[7] nariams, pabrėžė jo
privalumus bei trūkumus ir paaiškino pagrindinius 2005 m.
pasiūlymo aspektus. Pateikti trys konkretūs klausimai:
|
Selvittääkseen, missä olosuhteissa
jäsenvaltiot olisivat valmiita jatkamaan keskusteluja/neuvotteluja, komissio
esitteli vuonna 2010 solidaarisuusrahastoa rahoituksen yhteensovittamisesta
vastaavan komitean (COCOF)[7]
jäsenille painottaen sen vahvuuksia ja heikkouksia sekä vuoden 2005 ehdotuksen
tärkeimpiä kohtia. Esille nousi erityisesti kolme kysymystä:
|
|
–
Kokie galiojančiame reglamente nustatyti su
Fondu susiję elementai, valstybių narių nuomone, neatitinka ar
nevisiškai atitinka jų lūkesčius?
|
–
Mitkä ovat ne nykyisen asetuksen kohdat, joiden
osalta jäsenvaltiot uskovat, että rahasto ei vastaa tai ei täysin vastaa niiden
odotuksia?
|
|
–
Kokius 2005 m. pasiūlymo dėl naujo
reglamento elementus dar reikėtų išsamiai svarstyti (Komisijos
pasiūlytais ar kitais būdais)? Kokie elementai atrodo nerealistiški
arba nepageidaujami?
|
–
Mistä vuoden 2005 uutta asetusta koskevan
ehdotuksen kohdista voitaisiin jatkaa keskusteluja (komission ehdottamassa
muodossa tai muulla tavalla)? Mitkä kohdat ovat epärealistisia tai epäsuotavia?
|
|
–
Ar yra klausimų/elementų, kuriuos
norėtumėte, kad Fondas nagrinėtų/spręstų, ir
kurie nėra įtraukti nei į galiojantį reglamentą, nei
į 2005 m. pasiūlymą?
|
–
Onko joitain sellaisia kysymyksiä/elementtejä,
jotka eivät sisälly sen enempää nykyiseen asetukseen kuin vuoden 2005
ehdotukseenkaan ja joiden haluaisitte kuuluvan rahaston soveltamisalaan?
|
|
Daug valstybių narių dar kartą
paprieštaravo naujojo reglamento priėmimui, tačiau kelios
valstybės narės pareiškė matančios galimybių atlikti
kelis tam tikrų galiojančio reglamento aspektų pakeitimus, t. y.
įtraukti sausrą arba supaprastinti regioninės nelaimės
kriterijus (kuriuos Komisija iš pradžių siūlė panaikinti).
Tačiau didžioji dalis valstybių narių griežtai pasisakė
prieš bet kokius pakeitimus, dėl kurių padidėtų išlaidos.
Šešios valstybės narės pareiškė esančios nusiteikusios
palankiai ir pasirengusios diskusijoms.
|
Vastauksena näihin kysymyksiin monet
jäsenvaltiot ilmaisivat edelleenkin vastustavansa uuden asetuksen antamista.
Jotkin jäsenvaltiot näyttivät olevan valmiita muuttamaan jonkin verran nykyisen
asetuksen tiettyjä kohtia, esimerkiksi sisällyttämään kuivuuden tukikelpoisiin
katastrofeihin tai lieventämään alueellisen katastrofin perusteita (joita
komissio oli alun perin ehdottanut poistettavaksi). Jäsenvaltioiden
ylivoimainen enemmistö torjui kuitenkin kaikki sellaiset muutokset, joilla
voisi olla menoja lisääviä vaikutuksia. Kuusi jäsenvaltiota ilmaisi
suhtautuvansa yleisesti ottaen myönteisesti ja olevansa valmiita
keskustelemaan.
|
|
6.
Reglamento keitimas
|
6.
Asetuksen muuttaminen
|
|
Kaip matyti iš to, kas išdėstyta pirmiau,
dabartiniam politiniam klimatui poveikį daro sunki daugelio valstybių
narių finansinė padėtis, todėl didžioji dalis
valstybių narių nėra pasirengusios priimti didelių teisinio
pagrindo ar Solidarumo fondo veikimo pakeitimų. Todėl Komisija
atsisako minties atnaujinti 2005 m. pasiūlymą. Tačiau, kaip
išdėstyta pirmiau, Solidarumo fondas turi tapti veiksmingesnis. Taigi
būtų tikslinga panaikinti 2005 m. pasiūlymą ir ieškoti
naujų galimybių spręsti bent jau didžiausias pirmiau aptartas
problemas.
|
Edellä esitetyn
perusteella näyttää selvältä, että nykyisessä poliittisessa ilmapiirissä, jota
leimaa erityisesti monien jäsenvaltioiden julkistalouden vaikea tilanne, suurin
osa jäsenvaltioista ei ole valmiita hyväksymään minkäänlaisia suurimittaisia
muutoksia solidaarisuusrahaston oikeusperustaan ja toimintatapaan. Komissio
hylkää sen vuoksi ajatuksen vuoden 2005 ehdotuksen uudelleenkäsittelystä. Kuten
edellä mainitusta ilmenee, nykyisen solidaarisuusrahaston tehokkuutta on silti
syytä lisätä. Sen vuoksi on aiheellista peruuttaa vuoden 2005 ehdotus ja
tutkia, mitä muita mahdollisuuksia on paneutua ainakin tärkeimpiin edellä
kuvattuihin kysymyksiin.
|
|
Komisija mano, kad Solidarumo fondo
veikimą geriausiai būtų galima patobulinti priimant tik labai
nedaug galiojančio reglamento pakeitimų, išlaikant jo loginį
pagrindą bei pobūdį ir nekeičiant jo finansavimo bei išlaidų.
Jokiu reglamento pakeitimu nebūtų keičiami tinkamumo finansuoti
kriterijai, taikomi finansuojamiems veiksmams, kaip antai skubus svarbios
infrastruktūros remontas ir skubios pagalbos priemonių teikimo
sąnaudos. Nebus siekiama tokių 2005 m. pasiūlymo
tikslų, kaip taikymo srities išplėtimas, ribinių
verčių keitimas arba regioninės nelaimės kategorijos
panaikinimas.
|
Komissio katsoo, että solidaarisuusrahaston
toimintaa voitaisiin parantaa huomattavasti tekemällä nykyiseen asetukseen vain
vähäinen määrä muutoksia, jolloin sen perustelut ja luonne voitaisiin säilyttää
ennallaan, eikä sen talouteen ja menojen määrään koskettaisi. Millään
asetukseen tehtävillä muutoksilla ei olisi vaikutuksia tuesta rahoitettavien
toimien, kuten elintärkeiden infrastruktuurien välittömän korjaamisen ja
perusresurssien järjestämisen, tukiperusteisiin. Joitain vuoden 2005 ehdotukseen
sisältyviä kohtia kuten soveltamisalan laajentamista, kynnysarvojen muuttamista
tai alueellisten katastrofien hylkäämistä ei enää pidettäisi asialistalla.
|
|
Taip pat reikėtų ieškoti
galimybių didinti Fondo matomumą nustatant informavimo ir viešinimo
taisykles.
|
Myös näkyvyyden parantamiseen tähtääviä
tiedotus- ja julkisuustoimenpiteitä on tarkoitus arvioida.
|
|
6.1.
Aiškiai apibrėžta Solidarumo fondo
aprėptis
|
6.1.
Solidaarisuusrahaston selkeästi määritelty
soveltamisala
|
|
Solidarumo fondas įsteigtas siekiant
sukurti ES lygmens finansinę priemonę atsakui į dideles
gaivalines nelaimes, ištikusias vieną ar kelias valstybes nares arba
derybas dėl stojimo į ES pradėjusias šalis. Tačiau
vadovaujantis Reglamento 2 straipsnio 1 dalies formuluote „parama iš Fondo gali
būti teikiama iš esmės tada, kai tos valstybės teritorijoje
įvyksta didelė nelaimė“ galima manyti, kad Fondo parama gali
būti teikiama ir kitais atvejais. Taigi, nėra aišku, ar junginiu „iš
esmės“ norima pabrėžti, kad Fondo aprėptis apsiriboja tik
didelėmis nelaimėmis, t. y. darant nuorodą į to paties
straipsnio 2 pastraipoje nustatytas išimtis dėl tam tikrų
mažesnių nelaimių, ar siekiama pabrėžti, kad Fondo aprėptis
apima ir negaivalines nelaimes.
|
Solidaarisuusrahasto perustettiin välineeksi,
jonka avulla EU voi reagoida tehokkaasti luonnonmullistuksiin, jotka
koettelevat yhtä tai useampaan jäsenvaltiota tai jäsenyydestä parhaillaan
neuvottelevaa valtiota. Asetuksen 2 artiklan 1 kohdan sanamuoto ”Rahaston
toimenpiteet voidaan käynnistää […] pääasiassa silloin, kun […] tapahtuu
[…] luonnonmullistus” antaa kuitenkin ymmärtää, että rahastoa voitaisiin
käyttää muissakin tapauksissa. On kuitenkin epäselvää, onko sanan ’pääasiassa’
tarkoituksena lieventää rahaston soveltamisalan rajaamista ensisijassa suuriin
luonnonmullistuksiin eli viitata kyseisen artiklan 2 kohdan tiettyjä
pienempiä katastrofeja koskeviin poikkeuksiin, vai onko sillä tarkoitus laajentaa
rahaston toimialaa myös muihin kuin luonnonkatastrofeihin.
|
|
Nuodugniau išnagrinėjus reglamento
nuostatas tampa aišku, kad norint mobilizuoti Fondo lėšas
negaivalinėms nelaimėms kiltų didelių teisinių
sunkumų. 3 straipsnyje aiškinama, kad „išmokos iš Fondo iš esmės gali
būti panaudotos tik finansuoti priemones, skirtas sumažinti nedraudžiamą
žalą“. Nuo pat pradžių Komisija šią nuostatą aiškino ir
taikė kaip neleidžiančią skirti paramos privatiems asmenims
padarytai žalai kompensuoti. Be to, dėl principo „teršėjas moka“ ir
nukentėjusios valstybės prievolės prašyti kompensacijos iš
trečiųjų šalių (civilinė atsakomybė)
atrodytų, kad Fondo parama negali būti teikiama negaivalinės
nelaimės atveju. Pavyzdžiui, remiantis tokiais svarstymais buvo atmesta
Vengrijos paraiška dėl raudonojo šlamo išsiliejimo 2010 m.
|
Asetuksen säännösten lisätarkastelu osoittaa,
että rahaston käyttämiselle muihin kuin luonnonkatastrofeihin on vakavia
oikeudellisia esteitä. Asetuksen 3 artiklassa säädetään, että ”rahastosta
maksetaan tukea ainoastaan sellaisten toimenpiteiden rahoittamiseen, joilla
korvataan vahinkoja, jotka eivät ole vakuutuskelpoisia”. Komissio on alusta
alkaen tulkinnut ja soveltanut säännöstä siten, että yksityisten vahinkojen
korvaaminen ei kuulu sen soveltamisalaan. Myös saastuttaja maksaa -periaate ja
katastrofin kohteeksi joutuneen valtion velvoite hakea korvausta kolmansilta
osapuolilta (yksityisoikeudellinen vastuu) viittaa siihen, että rahastosta ei
voitaisi rahoittaa muita kuin luonnonkatastrofeista aiheutuneita vahinkoja.
Näiden näkökohtien vuoksi esimerkiksi vuonna 2010 tapahtunutta Unkarin
myrkkyvuotoa koskevaa hakemusta ei hyväksytty.
|
|
2005 m. pateiktu Komisijos pasiūlymu
dėl naujojo Solidarumo fondo reglamento, be kitų tikslų, siekta
išplėsti Fondo aprėptį ir į ją įtraukti
negaivalines nelaimes. Europos Parlamentas šį pasiūlymą
įvertino palankiai, tačiau Taryboje didžioji dauguma valstybių
narių ir toliau atkakliai prieštaravo bet kokiam bandymui išplėsti
Fondo aprėptį ir į ją įtraukti negaivalines nelaimes.
|
Komission vuoden 2005
ehdotuksessa uudeksi solidaarisuusrahastoasetukseksi esitettiin muun muassa
rahaston soveltamisalan laajentamista koskemaan muitakin katastrofeja kuin
luonnonkatastrofeja. Euroopan parlamentti kannatti ehdotusta, mutta neuvostossa
valtaosa jäsenvaltioista vastusti ja vastustaa edelleen kiivaasti kaikkia
pyrkimyksiä laajentaa rahaston soveltamisalaa kattamaan muut kuin
luonnonkatastrofit.
|
|
Taigi, aiškumo sumetimais galiojančio
reglamento formuluotė turėtų būti pakeista, kad
būtų aišku, jog Fondo parama teikiama tik gaivalinėms
nelaimėms. Taip būtų išvengta dviprasmiškumo dėl Fondo
aprėpties ir potencialūs pareiškėjai nepuoselėtų
lūkesčių, kurių Komisija negalės pateisinti, jau
nekalbant apie pastangas, kurias turi įdėti valstybė
pareiškėja paraiškai parengti, o Komisija – jai įvertinti.
|
Nykyisen asetuksen sanamuotoa olisi selkeyden
vuoksi muutettava siten, että tekstistä ilmenee yksiselitteisesti, että rahasto
kattaa ainoastaan luonnonkatastrofit. Täten vältettäisiin rahaston
soveltamisalaa koskevat mahdolliset monitulkintaisuudet, jolloin mahdollisille
hakijoille ei syntyisi odotuksia, joita komissio ei mitenkään voi täyttää.
Lisäksi vältettäisiin huomattavat ponnistelut, joita hakijavaltiolta vaaditaan
hakemuksen valmistelussa ja komissiolta hakemuksen arvioinnissa.
|
|
Tuo pačiu reglamente turėtų
būti paaiškinta, kad dėl šio apribojimo, susijusio su
gaivalinėmis nelaimėmis, nebus atmetami tokie atvejai, kai
gaivalinė nelaimė sukelia grandininę reakciją ir
įvyksta dar ir pramoninė nelaimė (pavyzdžiui, dėl potvynio
nukenčia chemijos gamykla) arba kyla grėsmė visuomenės
sveikatai (pavyzdžiui, dėl žemės drebėjimo nutrūkus
vandentiekai kyla (vandeniu perduodamos) epidemijos pavojus arba sugriuvus
ligoninėms sudėtinga suteikti pagalbą per gaivalinę
nelaimę sužeistiems žmonėms).
|
Samalla asetuksessa tulisi säätää, että
soveltamisalan rajaaminen luonnonkatastrofeihin ei estäisi tuen hakemista
tapauksiin, joissa luonnonkatastrofi aiheuttaa ketjureaktion, joka johtaa
teollisuuskatastrofiin (esimerkiksi tulva, joka vahingoittaa kemian tehdasta)
tai kansanterveydelliseen katastrofiin (esimerkiksi maanjäristys, joka vahingoittaa
vesivaroja ja aiheuttaa (veden välityksellä leviävän) epidemian tai joka tuhoaa
sairaalarakennuksia, mikä vaikeuttaa luonnonkatastrofissa loukkaantuneiden
hoitoa).
|
|
6.2.
Nauja supaprastinta regioninės nelaimės
apibrėžtis
|
6.2.
Alueellisen katastrofin uusi, yksinkertainen
määritelmä
|
|
Kaip paaiškinta pirmiau, Solidarumo fondo
reglamento 2 straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje nustatytos
Solidarumo fondo išskirtinio mobilizavimo sąlygos ypatingos
regioninės nelaimės atveju nėra pakankamai aiškios; be to, jos
pagrįstos gana nekonkrečiais kriterijais, kuriuos būtina
tiksliai paaiškinti („padariniai labai dideli ir ilgai atsilieps gyvenimo
sąlygoms regione bei jo ekonominiam stabilumui“). Įrodyti ir
patikrinti, kad laikomasi šių sąlygų yra labai sudėtinga ir
užtrunka daug laiko tiek pareiškėjui, tiek Komisijai. Taigi, dėl
tokios dviprasmybės pateikiama daug paraiškų, kurias vėliau
tenka atmesti ir nuviliamos nepagrįstus lūkesčius
puoselėjusios šalys ir regionai. Didelis atmestų paraiškų
skaičius kenkia ES įvaizdžiui.
|
Kuten edellä esitetystä ilmenee, edellytykset
solidaarisuusrahaston käyttämiselle solidaarisuusrahastoasetuksen 2 artiklan 2
kohdan toisen alakohdan mukaisesti ”poikkeuksellisiin alueellisin
katastrofeihin” eivät ole tarpeeksi selkeät, ja ne pohjautuvat ensi sijassa
”pehmeisiin” kriteereihin, jotka vaativat tulkintaa (”vakavia ja pitkäaikaisia
vaikutuksia huomattavan väestönosan elinoloille ja talouden vakaudelle”).
Edellytysten täyttymisen osoittaminen ja todentaminen on erittäin hankalaa ja
aikaa vievää niin hakijalle kuin komissiollekin. Monitulkintaisuuden vuoksi
esitetään paljon hakemuksia, jotka on hylättävä, mikä aiheuttaa vääränlaisia
odotuksia ja sen seurauksena turhautumista kyseisissä maissa ja kyseisillä
alueilla. Hylättyjen tapausten suuri määrä ei luo myönteistä kuvaa EU:sta.
|
|
Todėl būtų tikslinga
suformuluoti naujus, paprastus, objektyvius ir skaidrius regioninės
nelaimės kriterijus, panašius į didelei nelaimei taikomus kriterijus,
turinčius tik vieną ar du konkrečius rodiklius, kuriuos
būtų galima nesunkiai patikrinti. Reikėtų nustatyti tokius
kriterijus, kuriuos būtų nesudėtinga atitikti įvykus išties
didelei regioninei nelaimei, t. y., iš esmės tokiai regioninei nelaimei,
kurios atveju pagal galiojantį reglamentą Fondo parama teikiama tik
išskirtinėmis aplinkybėmis. Be to, parengus tokius naujus regioninius
kriterijus galimi pareiškėjai galėtų patys tiksliai
įvertinti, ar nelaimė atitiks paramos skyrimo kriterijus ir
sutaupytų pastangų paraiškai rengti, jei matytų, kad nėra
pagrindo tikėtis teigiamo įvertinimo.
|
Sen vuoksi voi olla aiheellista määrittää
uudelleen alueellista katastrofia koskevat kriteerit siten, että ne ovat
yksinkertaisemmat, objektiivisemmat ja avoimemmat ja muistuttavat
suurkatastrofeja koskevia kriteerejä, ja siten, että niihin sovelletaan
ainoastaan yhtä tai kahta helposti todennettavaa ”kovaa” indikaattoria.
Indikaattorit olisi määritettävä siten, että ehdot täyttyisivät helposti
erittäin vakavien alueellisten katastrofien tapauksissa, jotka ovat
periaatteessa sen tyypin alueellisia katastrofeja, joihin rahastoa on nykyisen
asetuksen aikana käytetty poikkeussäännösten perusteella. Alueellisen
katastrofin kriteerien uudelleenmäärittelyllä edellä kuvatulla tavalla olisi
myös se vaikutus, että mahdolliset hakijat pystyisivät suhteellisen varmasti
arvioimaan etukäteen, täyttääkö katastrofi avun saamisen ehdot. Hakijat
säästyisivät siten hakemuksen valmisteluun liittyvältä huomattavalta vaivalta
silloin, kun vastauksen ei ole syytä olettaa olevan myönteinen.
|
|
Komisija siūlo apibrėžti
regioninę nelaimę panašiai kaip apibrėžiama didelė
nelaimė, t. y. kaip nelaimę, kurios sukelta žala viršija tam
tikrą ribinę vertę. Ribinė vertė būtų NUTS 2
lygmens regiono BVP procentinis dydis. Naudoti NUTS 2 kaip regioninį
atskaitos tašką yra paranku, nes jis įtvirtintas sanglaudos
politikoje, jo teritorija yra pakankamai didelė, kad nebūtų
įtraukiami vietos reikšmės įvykiai ir jo statistiniai duomenys
yra prieinami. Jei nelaimė paveikia kelis NUTS 2 lygmens regionus,
vidutiniam regioniniam nukentėjusių regionų BVP būtų
taikoma ta pati ribinė suma (t. y. procentinis dydis). Būtų
atsižvelgta į specifinę atokiausių regionų
padėtį, nes visi atokiausi regionai apibrėžiami kaip NUTS 2
lygmens regionai. Kartu su valstybėmis narėmis reikėtų
nustatyti papildomus kriterijus tokiems atvejams, kai dėl gaivalinės
nelaimės kyla grėsmė ir visuomenės sveikatai.
|
Komissio ehdottaa, että alueellinen katastrofi
määriteltäisiin samalla tavoin kuin suurkatastrofi eli katastrofiksi, jonka
aiheuttama vahinko ylittää tietyn kynnysarvon. Kynnysarvo olisi tietty
prosenttiosuus alueen bruttokansantuotteesta NUTS 2 -tasolla. NUTS 2 olisi hyvä
valinta alueelliseksi viitetasoksi, sillä se on vakiintunut käsite
koheesiopolitiikassa, tarpeeksi suuri sulkeakseen pois pelkästään
paikallistasoon vaikuttaneet tapaukset, ja sitä koskevaa tilastotietoa on
valmiiksi saatavana. Jos katastrofi vaikuttaa useaan NUTS 2 -alueeseen, samaa
kynnysarvoa (eli prosenttiosuutta) sovellettaisiin suhteessa kyseisten alueiden
keskimääräiseen alueelliseen bruttokansantuotteeseen. Syrjäisimpien alueiden
erityisehdot otettaisiin täten huomioon, sillä kaikki syrjäisimmät alueet on
määritetty NUTS 2 -alueiksi. Niitä tapauksia varten, joissa luonnonkatastrofit
aiheuttavat ketjureaktion, joka johtaa kansanterveydellisiin katastrofeihin,
olisi yhdessä jäsenvaltioiden kanssa vahvistettava lisäperusteita.
|
|
Priėmus tokį sprendimą
būtų nustatyti ne tik paprasti ir objektyvūs regioninės
nelaimės kriterijai, bet ir būtų panaikintos kliūtys skirti
Fondo paramą tokioms nelaimėms, kaip miškų gaisrai (su
sąlyga, kad jie padarė pakankamai didelės žalos), kurie dėl
savo pobūdžio šiuo metu retai atitinka regioninės nelaimės
kriterijus.
|
Tällainen ratkaisu paitsi asettaisi
alueellisiin katastrofeihin sovellettavat kriteerit helpolle ja objektiiviselle
pohjalle, poistaisi myös vaikeudet, jotka liittyvät rahaston käyttöön metsäpalojen
kaltaisten katastrofien yhteydessä (silloin, kun vahinko on tarpeeksi suuri).
Nykyisin ne eivät yleensä täytä alueellisen katastrofin kriteerejä.
|
|
Tokio metodo pagrįstumui įvertinti
Komisija atliko bandymą ir visoms nuo 2002 m. gautoms ir iki
2010 m. pabaigos svarstytoms paraiškoms dėl regioninių
nelaimių pritaikė vieną žalos dydžio kriterijų, pagal
kurį žala turėtų viršyti 1,5 proc. NUTS 2 lygmens regiono
BVP. Regiono BVP atskaitos vertė yra n-3 metai (n –
paraiškos pateikimo metai, o n-3 – paskutiniai metai, apie kuriuos
turima suderintų regioninių duomenų). Gauti rezultatai
pateikiami 4 priede. Iš 37 nagrinėtų regioninių
nelaimių, tik dvi patvirtintos paraiškos pagal naująjį
kriterijų nebūtų priimtos, o viena atmesta paraiška
būtų priimta; vienu atveju abejonių sukėlė padarytos
žalos suma. Visų kitų paraiškų atvejų būtų
buvę gauti tokie patys rezultatai, išskyrus esminį skirtumą, kad
23 paraiškos dėl mažesnių nelaimių, kurias reikėjo atmesti,
apskritai nebūtų buvusios pateiktos, nes valstybės narės
būtų supratusios, jog jos neatitinka tinkamumo kriterijų.
|
Tällaisen
lähestymistavan toteutettavuuden testaamiseksi komissio on tehnyt simuloinnin
soveltamalla kaikkiin vuodesta 2002 lähtien vastaanotettuihin ja ennen vuoden
2010 loppua hyväksyttyihin tai hylättyihin alueellisen katastrofin perusteella
tehtyihin hakemuksiin yhtä ainoata kriteeriä eli vahinkoa, jonka arvo on yli
1,5 prosenttia alueen BKT:sta NUTS 2 ‑tasolla. Alueellisen BKT:n
viitearvo on vuosi n-3, jossa n on hakemuksen tekovuosi (n-3 on
viimeisin vuosi, jonka osalta on yleisesti saatavilla harmonisoituja
aluetietoja). Tulokset esitetään liitteessä 4. Tutkituista 37:stä
alueellisesta katastrofista olisi hylätty vain kaksi sellaista tapausta, jotka
on aiemmin hyväksytty, ja yksi hylätty tapaus olisi hyväksytty. Yhdessä
tapauksessa on epäilyjä syntyneen vahingon suuruudesta. Kaikissa muissa
tapauksissa tulos olisi ollut sama, mutta merkittävä ero olisi ollut se, että
23 sellaista pienempää katastrofia koskevaa hakemusta, jotka oli hylättävä,
olisi ylipäätään jätetty esittämättä, sillä jäsenvaltioille olisi ollut selvää,
että ne eivät olleet tukikelpoisia.
|
|
Iš to matyti, kad taikant vieną
paprastą BVP pagrįstą kriterijų būtų galima gauti
beveik identiškus rezultatus, tačiau žymiai paprasčiau, nes
potencialūs reikalavimus atitinkantys kandidatai neprivalėtų
įrodyti, kad atitinka galiojančiame reglamente nustatytus
sudėtingus regioninės nelaimės kriterijus. Savo ruožtu dėl
to iš esmės palengvėtų Komisijos užduotis vertinti tokias
paraiškas, nes nebereikėtų vertinti paraiškų, kurios
greičiausiai bus atmestos, todėl būtų sparčiau
priimami sprendimai ir išmokamos dotacijos.
|
Tästä ilmenee, että soveltamalla yhtä yksinkertaista,
BKT-pohjaista kriteeriä päästäisiin lähes samoihin tuloksiin, mutta menettely
yksinkertaistuisi huomattavasti, sillä mahdollisesti tukikelpoisissa
hakemuksissa ei enää tarvitsisi osoittaa, että nykyisen asetuksen monimutkaiset
alueellisia katastrofeja koskevat kriteerit täyttyvät. Muutokset helpottaisivat
myös huomattavasti komission työtä tällaisten hakemusten arvioinnissa ja
vapauttaisivat sen velvollisuudesta arvioida hakemuksia, jotka kaiken
todennäköisyyden mukaan eivät täytä kriteerejä, ja nopeuttaisivat siten
huomattavasti päätöksentekoa ja tukien maksamista.
|
|
Be to, pirmiau nurodytas naujasis regioninis
kriterijus iš esmės neturėtų jokio finansinio poveikio.
|
Edellä kuvatulla uudella aluepohjaisella
kriteerillä ei myöskään yleisesti ottaen olisi taloudellisia vaikutuksia.
|
|
6.3.
Sparčiau atliekami mokėjimai ir
galimybė išmokėti avansus
|
6.3.
Maksujen nopeuttaminen ja ennakkomaksujen
käyttöönotto
|
|
Pagal galiojančio reglamento nuostatas ir
biudžeto taisykles sunku iš esmės sutrumpinti laikotarpį, kuris
būtinas Solidarumo fondo dotacijoms išmokėti, nekeičiant
priemonės finansavimo būdo (žr. 2.5 dalį). Todėl Komisija
ieško naujų būdų, kaip sparčiau suteikti finansinę
paramą, kuria valstybėms narėms siekiama padėti
ekstremalios situacijos atveju. Tai ypač svarbu tarpvalstybinių
nelaimių atveju, kuomet Komisija negali parodyti vienodo solidarumo su ES
valstybe nare ir trečiąja šalimi, nes pastarajai finansinę
paramą galima suteikti iškart[8].
|
Nykyisen asetuksen ja rahoitusta koskevien
sääntöjen vallitessa näyttää vaikealta lyhentää merkittävästi
solidaarisuusrahaston varojen käytettäväksi saattamiseen kuluvaa aikaa ilman
välineen rahoitustavan muuttamista (vrt. 2.5 kohta edellä). Komissio selvittää
sen vuoksi parhaillaan, mitä uusia tapoja olisi, joilla jäsenvaltioille
voitaisiin hätätilanteissa tarjota nopeammin taloudellista tukea. Tämä on
erityisen tärkeää rajatylittävissä katastrofeissa, joissa komissio on
tilanteessa, jossa se ei voi tarjota EU:n jäsenvaltiolle samalla tavalla
solidaarisuutta kuin kolmannelle maalle, jolle voidaan myöntää välitöntä
taloudellista tukea[8].
|
|
Solidarumo fondo reagavimo spartą ir
matomumą būtų galima pagerinti į reglamentą
įtraukiant galimybę mokėti avansus. Tuomet Komisija
galėtų imtis skubių veiksmų ir išmokėti dalinius
avansus iškart, kai tik nukentėjusi valstybė paprašo pagalbos. Šis
dalinis avansas būtų laikomas paramos, kuri bus skirta atlikus
vertinimą ir užbaigus biudžetinę procedūrą, avansu. Jeigu
paraiška nebus priimta, paraišką pateikusi valstybė grąžins
Komisijai gautą avansą. Avanso suma būtų
apskaičiuojama kaip tikėtinos dotacijos sumos procentinis dydis
(pvz., 10 proc.) ir būtų nustatyta didžiausia jos suma vertinant
absoliučiais skaičiais (pvz., iki 5 mln. EUR). Avansai
būtų išmokami tik specialiu valstybės pareiškėjos prašymu
ir būtų skiriami tik didelės nelaimės atveju, kaip
apibrėžta reglamente. Kadangi didelė tikimybė, jog parama
didelės nelaimės atveju tikrai bus skirta (iki šiol 100 proc.),
rizika, kad atmetus paraišką Komisijai teks susigrąžinti
išmokėtus avansus, yra labai maža. Panaši nuostata jau buvo įtraukta
į 2005 m. pasiūlymą.
|
Solidaarisuusrahaston reagointivalmiutta ja
näkyvyyttä voitaisiin parantaa sisällyttämällä asetukseen mahdollisuus maksaa
tukea ennakkoon. Näin komissio voisi toimia välittömästi suorittamalla
ennakkomaksuja heti, kun katastrofista kärsivä jäsenvaltio on hakenut tukea.
Maksun katsottaisiin olevan ennakkoa tuesta, joka odotetaan myönnettävän, kun
arvioinnit ja talousarviomenettely on saatu päätökseen. Jos hakemusta ei
hyväksytä, avustusta hakenut valtio maksaisi ennakon takaisin komissiolle.
Ennakon suuruus voitaisiin laskea prosenttiosuutena (esimerkiksi
10 prosenttia) odotettavissa olevasta avustuksesta, ja sille voitaisiin
asettaa absoluuttinen yläraja (esimerkiksi 5 miljoonaa euroa). Ennakkoa
maksettaisiin ainoastaan hakijavaltion erillisestä pyynnöstä, ja se
rajoitettaisiin asetuksessa määriteltyihin suurkatastrofeihin. Koska on
erittäin todennäköistä, että suurkatastrofeihin myönnetään avustusta (tähän
mennessä myöntämisprosentti on ollut 100), komission riski joutua perimään
ennakkoa takaisin hakemuksen hylkäämisen vuoksi on erittäin pieni.
Vastaavanlainen säännös sisältyi jo vuoden 2005 ehdotukseen.
|
|
6.4.
Parama ilgalaikės nelaimės atveju
|
6.4.
Hitaasti kehittyviin katastrofeihin reagointi
|
|
Kai kuriais atvejais valstybėms
pareiškėjoms buvo sudėtinga laikytis paraiškos pateikimo termino, nes
nelaimės buvo ilgalaikio pobūdžio. Dabartiniame reglamente nustatyta,
kad paraiškos turi būti pateiktos Komisijai per 10 savaičių nuo
pirmosios nelaimės padarytos žalos. Sausros yra tipiškas tokių
nelaimių pavyzdys. Jos pasižymi tuo, kad jų poveikis juntamas
ilgą laikotarpį, o tiksliai nustatyti pirmosios nelaimės
padarytos žalos datą yra sunku.
|
Hakijavaltioilla on
useaan otteeseen ollut vaikeuksia tehdä hakemus määräajassa silloin, kun
katastrofit ovat olleet luonteeltaan hitaasti kehittyviä. Nykyisen asetuksen
mukaan hakemukset on esitettävä komissiolle 10 viikon kuluessa ensimmäisestä vahingosta.
Kuivuudet ovat tyypillisiä esimerkkejä katastrofeista, joiden kehittyminen
kestää kauan ja joiden yhteydessä on vaikea määrittää, milloin ensimmäinen
vahinko on tapahtunut.
|
|
Nors 10 savaičių terminą reikėtų
taikyti ir toliau, bet problemą išspręsti būtų galima
į reglamentą įtraukus konkrečią nuostatą, pagal
kurią tokiais atvejais paraiškos pateikimo terminas būtų ta
diena, kurią valstybės institucijos ėmėsi pirmųjų
su konkrečiu reiškiniu susijusių veiksmų, pavyzdžiui, sausros
atveju apribojo vandens vartojimą arba ėmėsi konkrečių
paramos žemės ūkiui priemonių.
|
Vaikka yleinen 10 viikon määräaika onkin syytä
säilyttää, ongelma voitaisiin ratkaista sisällyttämällä asetukseen erityinen
säännös, jonka mukaan tällaisissa tapauksissa hakemuksen määräaika alkaisi
ensimmäisestä toimenpiteestä, jolla viranomaiset reagoivat kyseiseen ilmiöön.
Kyse voisi olla esimerkiksi kuivuuden kohdalla veden käytön säätelyä koskevien
rajoitusten käyttöönotosta tai maatalouden erityistukitoimien toteuttamisesta.
|
|
Tokia nuostata iš esmės atitiktų
įprastinėms, staiga įvykstančioms nelaimėms,
kurių atveju valstybė priemonių imasi per kelias valandas nuo
įvykio, taikomas nuostatas.
|
Tällainen säännös vastaisi kutakuinkin sitä,
mitä sovelletaan ”tavanomaisiin”, äkillisesti tapahtuviin katastrofeihin,
joiden kohdalla viranomaisten toimet toteutetaan yleensä muutaman tunnin
kuluessa tapauksesta.
|
|
6.5.
Sprendimų dėl dotacijų ir
įgyvendinimo susitarimų sujungimas
|
6.5.
Avustuspäätösten ja täytäntöönpanosopimusten
yhdistäminen
|
|
Pirmiau esančioje 2.3 dalyje aptartos
galimos vėlavimo skirti dotacijas priežastys. Kadangi Fondas finansuojamas
ne iš įprastinio ES biudžeto, kiekvienu konkrečiu atveju Komisija
turi prašyti Europos Parlamento ir Tarybos pritarimo dėl siūlomos
paramos sumos. Komisija mano, kad šiuo metu taikomos tvarkos
nereikėtų keisti.
|
Edellä 2.3 kohdassa
tuodaan esiin, mistä viivästykset avustusten käytettäväksi saattamisessa voivat
johtua. Koska rahaston varat tulevat EU:n tavanomaisen talousarvion
ulkopuolelta, komission on saatava kulloisessakin tapauksessa Euroopan
parlamentin ja neuvoston hyväksyntä ehdotetun rahamäärän myöntämiselle.
Komission kanta on, että nykyisin sovellettavaa menettelyä ei ole syytä muuttaa.
|
|
Tačiau būtų galima iš
esmės supaprastinti administracines procedūras ir paspartinti
Solidarumo fondo paramos skyrimą, jei dotacijai išmokėti pakaktų
vieno Komisijos teisės akto po to, kai Europos Parlamentas ir Taryba
nusprendžia skirti finansinių išteklių. Valstybių narių, t.
y. didžiosios daugumos potencialių paramos gavėjų nuomone, du
skirtingi teisės aktai, – pirmasis, kuriuo skiriama dotacija, ir antrasis,
kuriuo nustatomos dotacijos panaudojimo sąlygos (sprendimas dėl
dotacijos ir įgyvendinimo susitarimas), nesuteikia jokios papildomos
naudos. Būtų sutaupyta daug laiko paprasčiausiai sujungus abu
sprendimus, pavyzdžiui, šiuo metu susitarime išdėstytas nuostatas
įtraukti į sprendimą dėl dotacijos arba prijungti kaip jo
priedą. Numatyta, kad tokiu būdu, tiesiog iš dalies pakeitus
atitinkamą reglamento straipsnį, paramą nelaimės ištiktoms
šalims būtų galima išmokėti 4–8 savaitėmis anksčiau
nei pagal dabartinę sistemą. Žinoma, paramos gavėjams svarbiausi
du elementai , t. y. tinkamų finansuoti veiksmų apibrėžtis ir
kompetentingų institucijų paskyrimas, ir toliau būtų
grindžiami valstybės paramos gavėjos pasiūlymu.
|
On kuitenkin ilman muuta mahdollista
selkeyttää menettelyä, vähentää hallinnollisia menettelyjä ja nopeuttaa
avustusten myöntämistä solidaarisuusrahastosta, jos avustuksen maksamista
varten tarvittaisiin vain yksi komission säädös, kun Euroopan parlamentti ja
neuvosto ovat asettaneet määrärahat käyttöön. Jäsenvaltioille – eli
mahdollisten edunsaajien ylivoimaiselle enemmistölle – ei koidu mitään
lisäarvoa siitä, että avustuksen myöntämistä ja avustuksen käyttöehtojen
määrittämistä varten tarvitaan kaksi eri säädöstä (avustuspäätös ja
täytäntöönpanosopimus). Näiden kahden yhdistäminen esimerkiksi siten, että
nykyisin sopimukseen sisältyvät säännökset lisätään avustuspäätökseen tai että
niistä tehdään avustuspäätöksen liite, on melko yksinkertainen ratkaisu, jonka
avulla voidaan säästää huomattavasti aikaa. Arvioiden mukaan tällä tavoin – eli
muuttamalla asetuksen kyseistä artiklaa – voitaisiin katastrofien kohteeksi
joutuneille maille tarkoitettu avustus maksaa neljästä kahdeksaan viikkoa
aikaisemmin kuin nykyisessä järjestelmässä. Kaksi edunsaajamaiden kannalta
tärkeintä seikkaa eli tukikelpoisten toimien määrittely ja toimivaltaisten
viranomaisten nimeäminen tapahtuisi edelleenkin edunsaajavaltion ehdotuksen
pohjalta.
|
|
Finansavimo reikalavimus atitinkančioms
ne ES valstybėms narėms, t. y. kelioms derybas dėl stojimo
į ES pradėjusioms šalims, reikėtų ir toliau taikyti du
teisės aktus, nes vienašalis Komisijos aktas, kaip antai sprendimas
dėl dotacijos, joms nebūtų privalomas. Tokiais atvejais ir
toliau bus būtini finansavimo arba įgyvendinimo susitarimai.
|
EU:hun kuulumattomien tukikelpoisten valtioiden
eli niiden muutaman maan osalta, jotka käyvät jäsenyysneuvotteluja, erilliset
säädökset olisi säilytettävä, sillä komission yksipuolinen säädös, kuten
avustuspäätös, ei yksinään sitoisi niitä. Näissä tapauksissa olisi edelleenkin
tarpeen tehdä rahoitus- tai täytäntöönpanosopimus.
|
|
6.6.
Fondas – veiksmingesnė atsparumo
nelaimėms ir klimato kaitai priemonė
|
6.6.
Rahaston käyttö katastrofinkestävyyden ja
ilmastonmuutokseen sopeutumisen tehostamiseksi
|
|
Vieningoje Sąjungoje kiekvienai valstybei
narei svarbu dėti reikiamas pastangas siekiant užkirsti kelią
ekstremalioms situacijoms ir nelaimėms. Pagrindinis bet kokios
nelaimių valdymo politikos tikslas yra išvengti nelaimių, o joms
įvykus, kiek įmanoma sumažinti žalą. Glaudžiau susiejus Fondo
veiklą ir ES nelaimių valdymo ir klimato kaitos politiką
būtų galima[9]
iš esmės sumažinti nelaimių padarytą žalą bei išlaidas ir
paraiškų skirti paramą skaičių.
|
Solidaarisuuteen perustuvassa unionissa on
tärkeää, että kaikki jäsenvaltiot pyrkivät riittävin toimin estämään
hätätilanteet ja katastrofit. Eräs katastrofihallinnan perusperiaatteista on
estää katastrofien tapahtuminen ja rajata niiden tapahtuessa vahingot
mahdollisimman pieniksi. Sitomalla rahaston toiminta tiukemmin EU:n
katastrofihallinta- ja ilmastonmuutospolitiikkaan voitaisiin vähentää
huomattavasti katastrofien aiheuttamia vahinkoja ja kustannuksia[9] ja vähentää viime kädessä
tukihakemusten määrää.
|
|
Reglamente jau nustatyta valstybės
paramos gavėjos prievolė įgyvendinimo ataskaitoje išsamiai
aprašyti priemones, kurių buvo imtasi ar siūloma imtis siekiant
sumažinti žalą ir, kiek įmanoma, išvengti panašių nelaimių
ateityje. Šią gana bendro pobūdžio nuostatą siūloma
griežtinti ir suformuluoti konkrečiau. Valstybė paramos gavėja
ataskaitoje privalės išsamiai aprašyti atitinkamų ES teisės
aktų dėl vertinimo, valdymo ir nelaimių prevencijos
įgyvendinimo pažangą, po nelaimių įgytą patirtį
ir įsipareigoti imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas
atsparumas klimato kaitai ir nelaimių prevencija.
|
Asetuksessa velvoitetaan jo nyt
edunsaajavaltio esittämään täytäntöönpanokertomuksessa yksityiskohtaiset tiedot
edunsaajavaltion päättämistä ja suunnittelemista ennalta ehkäisevistä
toimenpiteistä vahingon laajuuden rajoittamiseksi ja vastaavanlaisten
katastrofien toistumisen välttämiseksi mahdollisuuksien mukaan. Tätä melko
yleisluontoista säännöstä ehdotetaan tiukennettavan ja täsmennettävän.
Edunsaajavaltion olisi selostettava kertomuksessa katastrofien arviointia,
hallintaa ja ennaltaehkäisyä koskevan EU:n lainsäädännön täytäntöönpanon tila
ja katastrofista saadut kokemukset sekä sitouduttava toimiin, joilla
varmistetaan ilmastonmuutoksen- ja katastrofienkestävyys.
|
|
Komisija taip pat kartu su suinteresuotaisiais
subjektais nagrinės, ar vertėtų Solidarumo fondo mokėjimus
moduliuoti atsižvelgiant į atitinkamų ES teisės aktų
dėl nelaimių prevencijos įgyvendinimo, nelaimių valdymo
planų rengimo ir esamų ES lėšų, skirtų investicijoms
į nelaimių prevencijos priemones, panaudojimo pažangą.
|
Lisäksi komissio selvittää sidosryhmien
kanssa, voitaisiinko solidaarisuusrahastosta maksettavaa tukea mukauttaa sen
mukaan, miten katastrofien ennaltaehkäisyä, katastrofihallintasuunnitelmien
valmistelua ja katastrofien ennaltaehkäisytoimiin käytettävissä olevan EU:n
rahoituksen käyttöä koskeva EU:n lainsäädäntö on pantu täytäntöön.
|
|
7.
SESV 222 straipsnio solidarumo sąlyga
|
7.
SEUT-sopimuksen 222 artiklan yhteisvastuulauseke
|
|
SESV 222 straipsnyje pirmą kartą
į Sutartį įtraukta nuostata, kad Sąjunga ir jos
valstybės narės turi veikti bendrai ir solidariai, jei kuri nors
valstybė narė patirtų teroro aktą, gaivalinę
nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą. 222 straipsnyje
nustatyta, kad Sąjunga turi sutelkti visas savo turimas priemones,
siekdama:
|
SEUT-sopimuksen 222
artiklalla otetaan ensimmäistä kertaa perussopimuksessa käyttöön säännös, jonka
mukaan unioni ja sen jäsenvaltiot toimivat yhdessä yhteisvastuun hengessä, jos
jäsenvaltio joutuu terrori-iskun taikka luonnon tai ihmisen aiheuttaman
suuronnettomuuden kohteeksi. Kyseisen 222 artiklan mukaan unioni ottaa käyttöön
kaikki käytettävissään olevat välineet
|
|
(a)
užkirsti kelią terorizmo grėsmei
valstybių narių teritorijose; apsaugoti demokratines institucijas ir
civilius gyventojus nuo galimo teroro akto, teroro aktą patyrusiai
valstybei narei teikti pagalbą jos teritorijoje jos politinės
valdžios institucijų prašymu ir
|
(a)
torjuakseen terrorismin uhan jäsenvaltioiden
alueella; suojellakseen demokraattisia instituutioita ja siviiliväestöä
mahdolliselta terrori-iskulta; antaakseen apua jäsenvaltiolle tämän alueella ja
tämän poliittisten elinten pyynnöstä terrori-iskun tapahtuessa; ja
|
|
(b)
gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą
katastrofą patyrusiai valstybei narei teikti pagalbą jos teritorijoje
jos politinės valdžios institucijų prašymu.
|
(b)
antaakseen apua jäsenvaltiolle tämän alueella ja
tämän poliittisten elinten pyynnöstä luonnon tai ihmisen aiheuttaman
suuronnettomuuden tapahtuessa.
|
|
Solidarumo sąlygai įgyvendinti bus
sutelktos visos esamos reagavimo priemonės, įskaitant Solidarumo
fondą, griežtai laikantis daugiametėje finansinėje programoje
nustatytų susijusių konkrečių procedūrų ir
veiklos nuostatų. Šiuo komunikatu netrukdoma plačiau diskutuoti šiais
klausimais.
|
Yhteisvastuulausekkeen täytäntöönpano kattaa
kaikki olemassa olevat valmiusvälineet, myös solidaarisuusrahaston, noudattaen
täysimääräisesti kunkin erityisiä menettelyjä ja toimintatapoja siten, kuin ne
on määritelty uudessa monivuotisessa rahoituskehyksessä. Tällä tiedonannolla ei
ole tarkoitus rajoittaa laajempia pohdintoja.
|
|
8.
Santrauka ir išvados
|
8.
Yhteenveto ja päätelmät
|
|
Nors galima pagrįstai teigti, kad nuo pat
jo įsteigimo Solidarumo fondas iš esmės veikia gerai, visų pirma
kalbant apie konkretų tikslą, kuriam įgyvendinti jis ir buvo
įsteigtas, per pastaruosius aštuonerius metus įgyta patirtis rodo,
kad Fondo veiklą riboja kai kurie rimti trūkumai. Šie trūkumai
iš esmės susiję su nepakankama Fondo paramos skyrimo sparta ir
neskaidriais Fondo lėšų mobilizavimo kriterijais.
|
Vaikka voidaankin sanoa, että rahasto on
perustamisestaan lähtien toiminut yleisesti ottaen hyvin – etenkin kun otetaan
huomioon erityistehtävä, jota varten se perustettiin –, viimeisten kahdeksan
vuoden aikana saadut kokemukset osoittavat, että rahaston toimintaan liittyy
joitakin merkittäviä rajoituksia ja heikkouksia. Tämä koskee erityisesti
rahoituksen käyttöön saamisen hitautta ja niiden perusteiden avoimuutta, joita
käytetään rahaston varojen käyttöönotossa.
|
|
Atsižvelgdama į tai, kad dauguma
valstybių griežtai pasisako prieš bet kokius esminius Solidarumo fondo
principų ir veikimo keitimus, visų pirma jei dėl jų
padidėtų išlaidos, Komisija atsiima 2005 m. pasiūlymą
dėl Fondo peržiūros ir aprėpties išplėtimo.
|
Koska jäsenvaltioiden enemmistö suhtautuu
suurin varauksin kaikkiin solidaarisuusrahaston periaatteita ja toimintaa
koskeviin suurempiin muutoksiin, erityisesti jos niistä aiheutuisi
lisäkustannuksia, komissio peruuttaa vuoden 2005 ehdotuksensa rahaston
tarkistamisesta ja laajentamisesta.
|
|
Kita vertus, Komisija mano, kad Solidarumo
fondo veikimą reikėtų tobulinti, o atlikus kelis dabartinio
reglamento pakeitimus, atsivertų galimybės iš esmės
supaprastinti, patikslinti ir visų pirma padidinti Fondo reagavimo
spartą, kad finansinė parama nelaimės ištiktoms šalims
būtų suteikiama gerokai sparčiau.
|
Komissio kuitenkin
uskoo, että solidaarisuusrahaston toimintaa on syytä parantaa ja että tekemällä
vähäisiä muutoksia nykyiseen asetukseen rahastoa olisi mahdollista
huomattavasti yksinkertaistaa ja selkeyttää sekä ennen kaikkea parantaa sen
reagointivalmiutta, jolloin katastrofin kohteeksi joutuneet maat saisivat
avustusta tuntuvasti nopeammin.
|
|
Šiuo komunikatu siekiama pabrėžti šias
galimybes, kurios galėtų tapti pagrindu diskusijoms su Europos
Parlamentu, valstybėmis narėmis Taryboje, regionais ir kitais
suinteresuotaisiais subjektais, ir siekti parengti potencialų teisės
akto pasiūlymą, kuriuo, atsižvelgiant į diskusijų
rezultatus, vėliau būtų iš dalies pakeistas dabartinis
reglamentas.
|
Tämän tiedonannon tarkoituksena on tuoda esiin
näitä mahdollisuuksia, joiden pohjalta Euroopan parlamentti, neuvostossa
kokoontuvat jäsenvaltiot, alueet ja muut sidosryhmät voisivat käydä
keskusteluja, sekä raivata tietä mahdolliselle säädösehdotukselle, jolla
nykyistä asetusta muutetaan myöhemmin keskustelun tulosten pohjalta.
|
|
1
priedas
2011 m. didelėms nelaimėms taikomos ribinės vertės
(pagrįsta 2009 m. bendrųjų
nacionalinių pajamų duomenimis)
|
Liite 1:
Vuonna 2011 sovellettavat suurkatastrofien kynnysarvot
(vuoden 2009 bruttokansatulolukujen pohjalta)
|
|
Tarybos reglamente
(EB) Nr. 2012/2002, įsteigiančiame Europos Sąjungos
solidarumo fondą, nustatytos Fondo mobilizavimo ribinės vertės
konkrečiai šaliai (0,6 proc. BNP arba 3 mlrd. EUR 2002 m.
kainomis). Taikomas mažesnis iš šių dviejų rodiklių.
|
Euroopan unionin solidaarisuusrahaston
perustamisesta annetussa neuvoston asetuksessa (EY) N:o 2012/2002
määritetään rahaston käytön maakohtaiseksi kynnysarvoksi vahinko, jonka arvo on
yli 0,6 prosenttia bruttokansantulosta tai 3 miljardia euroa vuoden 2002
hintatason mukaan. Näistä sovelletaan alhaisempaa arvoa.
|
|
|| || || (mln. EUR)
|
|| || || (miljoonaa euroa)
|
|
Šalis || 2009 m. BNP* || 0,6 % BNP* || Didelės nelaimės ribinė vertė 2011 m.*
|
Maa || BKTL 2009* || 0,6 % BKTL:sta* || Suurkatastrofin kynnysarvo 2011*
|
|
AT || ÖSTERREICH || 271 459 || 1 628,756 || 1 628,756
|
AT || ÖSTERREICH || 271 459 || 1 628,756 || 1 628,756
|
|
BE || BELGIË/BELGIQUE || 342 261 || 2 053,566 || 2 053,566
|
BE || BELGIË/BELGIQUE || 342 261 || 2 053,566 || 2 053,566
|
|
BG || BULGARIA || 33 113 || 198 678 || 198 678
|
BG || BULGARIA || 33 113 || 198,678 || 198,678
|
|
CY || KYPROS || 16 641 || 99 845 || 99 845
|
CY || KYPROS || 16 641 || 99,845 || 99,845
|
|
CZ || ČESKÁ REPUBLIKA || 129 046 || 774 274 || 774 274
|
CZ || ČESKÁ REPUBLIKA || 129 046 || 774,274 || 774,274
|
|
DE || DEUTSCHLAND || 2 430 940 || 14 585 640 || 3,535 904**
|
DE || DEUTSCHLAND || 2 430 940 || 14 585,640 || 3 535,904**
|
|
DK || DANMARK || 226 447 || 1 358 684 || 1 358 684
|
DK || DANMARK || 226 447 || 1 358,684 || 1 358,684
|
|
EE || EESTI || 13 538 || 81 230 || 81 230
|
EE || EESTI || 13 538 || 81,230 || 81,230
|
|
EL || ELLADA || 226 644 || 1 359 863 || 1 359 863
|
EL || ELLADA || 226 644 || 1 359,863 || 1 359,863
|
|
ES || ESPAÑA || 1 029 541 || 6 177 246 || 3,535 904
|
ES || ESPAÑA || 1 029 541 || 6 177,246 || 3 535,904
|
|
FI || SUOMI/FINLAND || 171 383 || 1 028 298 || 1 028 298
|
FI || SUOMI/FINLAND || 171 383 || 1 028,298 || 1 028,298
|
|
FR || FRANCE || 1 922 845 || 11 537 070 || 3,535 904
|
FR || FRANCE || 1 922 845 || 11 537,070 || 3 535,904
|
|
HR*** || HRVATSKA || 43 572 || 261 431 || 261 431
|
HR*** || HRVATSKA || 43 572 || 261,431 || 261,431
|
|
HU || MAGYARORSZÁG || 88 291 || 529 747 || 529 747
|
HU || MAGYARORSZÁG || 88 291 || 529,747 || 529,747
|
|
IE || ÉIRE/IRELAND || 132 601 || 795 607 || 795 607
|
IE || ÉIRE/IRELAND || 132 601 || 795,607 || 795,607
|
|
IS*** || ICELAND || 7 787 || 46 723 || 46 723
|
IS*** || ICELAND || 7 787 || 46,723 || 46,723
|
|
IT || ITALIA || 1 494 576 || 8 967 457 || 3,535 904
|
IT || ITALIA || 1 494 576 || 8 967,457 || 3 535,904
|
|
LT || LIETUVA || 27 010 || 162 057 || 162 057
|
LT || LIETUVA || 27 010 || 162,057 || 162,057
|
|
LU || LUXEMBOURG (G.D.) || 26 765 || 160 590 || 160 590
|
LU || LUXEMBOURG (G.D.) || 26 765 || 160,590 || 160,590
|
|
LV || LATVIJA || 19 954 || 119 723 || 119 723
|
LV || LATVIJA || 19 954 || 119,723 || 119,723
|
|
MT || MALTA || 5 451 || 32 704 || 32 704
|
MT || MALTA || 5 451 || 32,704 || 32,704
|
|
NL || NEDERLAND || 556 518 || 3 339 108 || 3 339 108
|
NL || NEDERLAND || 556 518 || 3 339,108 || 3 339,108
|
|
PL || POLSKA || 299 518 || 1 797 108 || 1 797 108
|
PL || POLSKA || 299 518 || 1 797,108 || 1 797,108
|
|
PT || PORTUGAL || 162 331 || 973 986 || 973 986
|
PT || PORTUGAL || 162 331 || 973,986 || 973,986
|
|
RO || ROMÂNIA || 113 652 || 681 913 || 681 913
|
RO || ROMÂNIA || 113 652 || 681,913 || 681,913
|
|
SE || SVERIGE || 296 151 || 1 776 908 || 1 776 908
|
SE || SVERIGE || 296 151 || 1 776,908 || 1 776,908
|
|
SI || SLOVENIJA || 34 704 || 208 224 || 208 224
|
SI || SLOVENIJA || 34 704 || 208,224 || 208,224
|
|
SK || SLOVENSKO || 62 575 || 375 452 || 375 452
|
SK || SLOVENSKO || 62 575 || 375,452 || 375,452
|
|
TR*** || TÜRKIYE || 330 413 || 1 982 480 || 1 982 480
|
TR*** || TÜRKIYE || 330 413 || 1 982,480 || 1 982,480
|
|
UK || UNITED KINGDOM || 1 587 886 || 9 527 315 || 3,535 904
|
UK || UNITED KINGDOM || 1 587 886 || 9 527,315 || 3 535,904
|
|
* Suapvalinti
skaičiai.
|
* Luvut
ovat pyöristettyjä
|
|
** 2011 m.
3,535 904 mln. EUR atitinka 3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis.
|
** Vuonna 2011
3 535 904 euroa vastaa vuoden 2002 hintoina 3 miljardia euroa.
|
|
*** Reikalavimus
atitinkančios ne ES valstybės narės, pradėjusios derybas
dėl stojimo į ES.
|
*** Tukikelpoinen EU:hun kuulumaton valtio, joka
käy parhaillaan jäsenyysneuvotteluja.
|
|
2 priedas
2002–2010 m. ES solidarumo fondui pateiktos paraiškos
|
Liite 2:
EU:n solidaarisuusrahaston hakemukset 2002–2010
|
|
Metai || Šalis || Nelaimės pobūdis || Žala (mln. EUR) || Kategorija[10] || Suteikta parama (mln. EUR)
|
Vuosi || Maa || Katastrofin luonne || Vahinko (miljoonaa euroa) || Luokka[10] || Myönnetty tuki (miljoonaa euroa)
|
|
2 0 0 2 || 1 || AT || Potvynis || 2 900 || didelė || 134
|
2 0 0 2 || 1 || AT || Tulvat || 2 900 || suurkatastrofi || 134
|
|
2 || CZ || Potvynis || 2 300 || didelė || 129
|
2 || CZ || Tulvat || 2 300 || suurkatastrofi || 129
|
|
3 || FR || Potvynis (Garas) || 835 || regioninė || 21
|
3 || FR || Tulvat (Le Gard) || 835 || alueellinen || 21
|
|
4 || DE || Potvynis || 9 100 || didelė || 444
|
4 || DE || Tulvat || 9 100 || suurkatastrofi || 444
|
|
Bendra pagal 2002 m. paraiškas suteiktos paramos suma || 728
|
Vuoden 2002 hakemuksista maksetun tuen kokonaismäärä || 728
|
|
2 0 0 3 || 1 || ES || Naftos išsiliejimas (Prestige) || 436 || regioninė || 8,626
|
2 0 0 3 || 1 || ES || Öljyvuoto (Prestige) || 436 || alueellinen || 8,626
|
|
2 || IT || Žemės drebėjimas (Molizė/Apulija) || 1 558 || regioninė || 30,826
|
2 || IT || Maanjäristys (Molise/Apulia) || 1 558 || alueellinen || 30,826
|
|
3 || IT || Ugnikalnio išsiveržimas (Etna) || 894 || regioninė || 16,798
|
3 || IT || Tulivuorenpurkaus (Etna) || 894 || alueellinen || 16,798
|
|
4 || IT || Potvynis (Šiaurės Italija) || (1 900) || (regioninė) || Atmesta
|
4 || IT || Tulvat (Pohjois-Italia) || (1 900) || (alueellinen) || hylätty
|
|
5 || GR || Nepalankios žiemos oro sąlygos || (neaišku) || (regioninė) || Atmesta
|
5 || GR || Äärimmäiset sääolosuhteet talvella || (epäselvä) || (alueellinen) || hylätty
|
|
6 || PT || Miškų gaisrai || 1 228 || didelė || 48,539
|
6 || PT || Metsäpalot || 1 228 || suurkatastrofi || 48,539
|
|
7 || FR || Miškų gaisrai (Pietų Prancūzija) || 531 || (regioninė) || Atmesta
|
7 || FR || Metsäpalot (Etelä-Ranska) || 531 || (alueellinen) || hylätty
|
|
8 || ES || Miškų gaisrai (Portugalijos pasienis) || 53 || kaimyninė šalis || 1,331
|
8 || ES || Metsäpalot (Portugalin raja) || 53 || naapurimaa || 1,331
|
|
9 || MT || Potvynis || 30 || didelė || 0,961
|
9 || MT || Tulvat || 30 || suurkatastrofi || 0,961
|
|
10 || IT || Potvynis (Friulis–Venecija Džulija) || (525) || (regioninė) || Atmesta
|
10 || IT || Tulvat (Friuli-Venezia-Giulia) || (525) || (alueellinen) || hylätty
|
|
Bendra pagal 2003 m. paraiškas suteiktos paramos suma || 107,081
|
Vuoden 2003 hakemuksista maksetun tuen kokonaismäärä || 107,081
|
|
2 0 0 4 || 1 || FR || Potvynis (Ronos delta) || 785 || regioninė || 19,625
|
2 0 0 4 || 1 || FR || Tulvat (Rhonen suistoalue) || 785 || alueellinen || 19,625
|
|
2 || ES || Potvynis (Malaga) || (73) || (regioninė) || Atmesta
|
2 || ES || Tulvat (Malaga) || (73) || (alueellinen) || hylätty
|
|
3–9 || ES || Miškų gaisrai (7 kartu pateiktos paraiškos) || (480) || (regioninė) || Visos 7 atmestos
|
3-9 || ES || Metsäpalot (yhteensä 7 hakemusta) || (480) || (alueellinen) || kaikki 7 hylätty
|
|
10 || SK || Potvynis || (29) || (regioninė) || Atmesta
|
10 || SK || Tulvat || (29) || (alueellinen) || hylätty
|
|
11 || SI || Žemės drebėjimas || (13) || (regioninė) || Atsiimta
|
11 || SI || Maanjäristys || (13) || (alueellinen) || peruttu
|
|
Bendra pagal 2004 m. paraiškas suteiktos paramos suma || 19,625
|
Vuoden 2004 hakemuksista maksetun tuen kokonaismäärä || 19,625
|
|
Metai || Šalis || Nelaimės pobūdis || Žala (mln. EUR) || Kategorija[11] || Suteikta parama (mln. EUR)
|
2 0 0 5 || 1 || SK || Myrsky (Tatravuoret) || 203 || suurkatastrofi || 5,668
|
|
2 0 0 5 || 1 || SK || Audra (Tatrai) || 203 || didelė || 5,668
|
2 || IT || Tulvat (Sardinia) || 223 (arvioitu määrä liian suuri) || (alueellinen) || hylätty
|
|
2 || IT || Potvynis (Sardinija) || 223 (pervertinta suma) || (regioninė) || Atmesta
|
3 || EE || Myrsky || 48 || suurkatastrofi || 1,29
|
|
3 || EE || Audra || 48 || didelė || 1,29
|
4 || LV || Myrsky || 193 || suurkatastrofi || 9,487
|
|
4 || LV || Audra || 193 || didelė || 9,487
|
5 || SE || Gudrun-myrsky || 2 297 || suurkatastrofi || 81,725
|
|
5 || SE || Audra Gudrun || 2 297 || didelė || 81,725
|
6 || LT || Myrsky || 15 || naapurimaa || 0,379
|
|
6 || LT || Audra || 15 || kaimyninė šalis || 0,379
|
7 || GR || Evrosin tulvat || (112) || (alueellinen) || hylätty
|
|
7 || GR || Potvynis (Evros) || (112) || (regioninė) || Atmesta
|
8 || RO || Kevättulvat || 489 || suurkatastrofi || 18,798
|
|
8 || RO || Pavasario potvynis || 489 || didelė || 18,798
|
9 || BG || Kevättulvat || 222 || suurkatastrofi || 9,722
|
|
9 || BG || Pavasario potvynis || 222 || didelė || 9,722
|
10 || BG || Kesätulvat || 237 || suurkatastrofi || 10,632
|
|
10 || BG || Vasaros potvynis || 237 || didelė || 10,632
|
11 || RO || Kesätulvat || 1 050 || suurkatastrofi || 52,4
|
|
11 || RO || Vasaros potvynis || 1 050 || didelė || 52,4
|
12 || AT || Tulvat (Tiroli/Vorarlberg) || 592 || alueellinen || 14,799
|
|
12 || AT || Potvynis (Tirolis/Forarlbergas) || 592 || regioninė || 14,799
|
Vuoden 2005 hakemuksista maksetun tuen kokonaismäärä || 204,905
|
|
Bendra pagal 2005 m. paraiškas suteiktos paramos suma || 204,905
|
2 0 0 6 || 1 || UK || Buncefieldin polttoainevaraston räjähdys || (700) || (alueellinen) || peruttu
|
|
2 0 0 6 || 1 || UK || Sprogimas Buncefield naftos produktų saugykloje || (700) || (regioninė) || Atsiimta
|
2 || GR || Evrosin tulvat || 372 || alueellinen || 9,306
|
|
2 || GR || Potvynis (Evros) || 372 || regioninė || 9,306
|
3 || HU || Tulvat || 519 || suurkatastrofi || 15,064
|
|
3 || HU || Potvynis || 519 || didelė || 15,064
|
4 || ES || Galician metsäpalot || (91) || (alueellinen) || hylätty
|
|
4 || ES || Miškų gaisrai (Galisija) || (91) || (regioninė) || Atmesta
|
Vuoden 2006 hakemuksista maksetun tuen kokonaismäärä || 24,370
|
|
Bendra pagal 2006 m. paraiškas suteiktos paramos suma || 24,370
|
2 0 0 7 || 1 || DE || Kyrill-myrsky || 4750 || suurkatastrofi || 166,9
|
|
2 0 0 7 || 1 || DE || Audra Kirilas || 4750 || didelė || 166,9
|
2 || FR || La Réunion, Gamède-hirmumyrsky || 211 || alueellinen || 5,29
|
|
2 || FR || Reunjonas Ciklonas Gamède || 211 || regioninė || 5,29
|
3 || ES || El Hierron tulvat || (18) || (alueellinen) || hylätty
|
|
3 || ES || Potvynis (El Hieras) || (18) || (regioninė) || Atmesta
|
4 || ES || La Manchan tulvat || (66) || (alueellinen) || hylätty
|
|
4 || ES || Potvynis (La Manča) || (66) || (regioninė) || Atmesta
|
5 || UK || Tulvat || 4 612 || suurkatastrofi || 162,387
|
|
5 || UK || Potvynis || 4 612 || didelė || 162,387
|
6 || CY || Metsäpalot || (38) || (alueellinen) || hylätty
|
|
6 || CY || Miškų gaisrai || (38) || (regioninė) || Atmesta
|
7 || ES || Kanariansaarten metsäpalot || (144) || (alueellinen) || hylätty
|
|
7 || ES || Miškų gaisrai Kanarų salose || (144) || (regioninė) || Atmesta
|
8-16 || IT || 9 hakemusta metsäpaloista 9 alueella || - || (alueellinen) || Ei hyväksyttävissä, määräaika ylittyi
|
|
8–16 || IT || 9 paraiškos dėl miškų gaisrų 9 regionuose || – || (regioninė) || Nepriimtina (praleistas terminas)
|
17 || FR || Hirmumyrsky Dean / Martinique || 509 || alueellinen || 12,78
|
|
17 || FR || Audra Dean (Martinika) || 509 || regioninė || 12,78
|
18 || GR || Metsäpalot || 2 118 || suurkatastrofi || 89,769
|
|
18 || GR || Miškų gaisrai || 2 118 || didelė || 89,769
|
19 || SI || Tulvat || 233 || suurkatastrofi || 8,254
|
|
19 || SI || Potvynis || 233 || didelė || 8,254
|
Vuoden 2007 hakemuksista maksetun tuen kokonaismäärä || 445,380
|
|
Bendra pagal 2007 m. paraiškas suteiktos paramos suma || 445,380
|
2 0 0 8 || 1 || CY || Kuivuus || 165,4 || suurkatastrofi || 7,605
|
|
Metai || Šalis || Nelaimės pobūdis || Žala (mln. EUR) || Kategorija[12] || Suteikta parama (mln. EUR)
|
2 || RO || Tulvat || 471,4 || alueellinen || 11,785
|
|
2 0 0 8 || 1 || CY || Sausra || 165,4 || didelė || 7,605
|
Vuoden 2008 hakemuksista maksetun tuen kokonaismäärä || 19,390
|
|
2 || RO || Potvyniai || 471,4 || regioninė || 11,785
|
2 0 0 9 || 1 || FR || Klaus-myrsky || 3 805,5 || suurkatastrofi || 109,377
|
|
Bendra pagal 2008 m. paraiškas suteiktos paramos suma || 19,390
|
2 || IT || Abruzzon maanjäristys || 10 212,0 || suurkatastrofi || 493,771
|
|
2 0 0 9 || 1 || FR || Audra Klaus || 3 805,5 || didelė || 109,377
|
3 || GR || Vuoden 2009 metsäpalot || (152,8) || (alueellinen) || hylätty
|
|
2 || IT || Žemės drebėjimas (Abrucai) || 10 212,0 || didelė || 493,771
|
4 || CY || Vuoden 2009 myrskyt || (2,6) || (alueellinen) || hylätty
|
|
3 || GR || 2009 m. miškų gaisrai || (152,8) || (regioninė) || Atmesta
|
5 || GR || Evian tulvat || (83,2) || (alueellinen) || hylätty
|
|
4 || CY || 2009 m. audros || (2,6) || (regioninė) || Atmesta
|
6 || IT || Messinan maanvyörymä || (598,9) || (alueellinen) || hylätty
|
|
5 || GR || Potvynis (Euboja) || (83,2) || (regioninė) || Atmesta
|
Vuoden 2009 hakemuksista maksetun tuen kokonaismäärä || 603,148
|
|
6 || IT || Purvo nuošliauža (Mesina) || (598,9) || (regioninė) || Atmesta
|
2 0 1 0 || 1 || IE || Vuoden 2009 tulvat || 520,9 || alueellinen || 13,022
|
|
Bendra pagal 2009 m. paraiškas suteiktos paramos suma || 603,148
|
2 || IT || Vuoden 2009 tulvat Toscanassa || (211,7) || (alueellinen) || hylätty
|
|
2 0 1 0 || 1 || IE || 2009 m. potvynis || 520,9 || regioninė || 13,022
|
3 || ES || Vuoden 2010 tulvat Andalusiassa || (709,7) || (alueellinen) || hylätty
|
|
2 || IT || 2009 m. potvynis (Toskana) || (211,7) || (regioninė) || Atmesta
|
4 || PT || Madeiran tulvat || 1 080 || suurkatastrofi || 31,256
|
|
3 || ES || 2010 m. potvynis (Andalūzija) || (709,7) || (regioninė) || Atmesta
|
5 || FR || Xynthia-myrsky || 1 425 || alueellinen || 35,636
|
|
4 || PT || Potvynis (Madeira) || 1 080 || didelė || 31,256
|
6 || SK || Vuoden 2010 tulvat || 649,9 || suurkatastrofi || 20,431
|
|
5 || FR || Audra Xynthia || 1 425 || regioninė || 35,636
|
7 || PL || Vuoden 2010 tulvat || 2 993,7 || suurkatastrofi || 105,567
|
|
6 || SK || 2010 m. potvynis || 649,9 || didelė || 20,431
|
8 || CZ || Vuoden 2010 tulvat || 204,5 || naapurimaa || 5,111
|
|
7 || PL || 2010 m. potvynis || 2 993,7 || didelė || 105,567
|
9 || HU || Vuoden 2010 tulvat || 719,3 || suurkatastrofi || 22,486
|
|
8 || CZ || 2010 m. potvynis || 204,5 || kaimyninė šalis || 5,111
|
10 || HR || Vuoden 2010 tulvat || 153,04 || naapurimaa || 3,826
|
|
9 || HU || 2010 m. potvynis || 719,3 || didelė || 22,486
|
11 || FR || Vuoden 2010 tulvat Varissa || 703-778 || (alueellinen) || hylätty
|
|
10 || HR || 2010 m. potvynis || 153,04 || kaimyninė šalis || 3,826
|
12 || RO || Vuoden 2010 tulvat || 875,75 || suurkatastrofi || 24,968
|
|
11 || FR || 2010 m. potvynis (Varas) || 703–778 || (regioninė) || Atmesta
|
13 || CZ || Elokuun 2010 tulvat || 436,5 || alueellinen || 10,911
|
|
12 || RO || 2010 m. potvynis || 875,75 || didelė || 24,968
|
14 || DE || Vuoden 2010 tulvat Sachsenissa || 937,7 || alueellinen || hylätty
|
|
13 || CZ || 2010 m. rugpjūčio mėn. potvynis || 436,5 || regioninė || 10,911
|
15 || HR || Syyskuun 2010 tulvat || 47 || naapurimaa || 1,175
|
|
14 || DE || 2010 m. potvynis (Saksonija) || 937,7 || regioninė || Atmesta
|
16 || SI || Syyskuun 2010 tulvat || 251,3 || suurkatastrofi || 7,459
|
|
15 || HR || 2010 m. rugsėjo mėn. potvynis || 47 || kaimyninė šalis || 1,175
|
17 || HU || Vuoden 2010 myrkkyvuoto || 174,32 || alueellinen || hylätty
|
|
16 || SI || 2010 m. rugsėjo mėn. potvynis || 251,3 || didelė || 7,459
|
Vuoden 2010 hakemuksista maksetun tuen kokonaismäärä || 281,848
|
|
17 || HU || 2010 m. raudonojo šlamo išsiliejimas || 174,32 || regioninė || Atmesta
|
Hyväksytyn tuen kokonaismäärä vuodesta 2002 || 2 433,757
|
|
Bendra pagal 2010 m. paraiškas suteiktos paramos suma || 281,848
|
Liite 3:
Tilastollinen katsaus solidaarisuusrahaston hakemuksiin
|
|
Visa nuo 2002 m. suteiktos paramos suma || 2 433,757
|
|| || || Tilanne: 31/12/2010
|
|
3 priedas
Statistinė Solidarumo fondui pateiktų paraiškų apžvalga
|
|| || ||
|
|
|| || || Esama padėtis 31/12/2010
|
Vuodesta 2002 vastaanotettujen hakemusten kokonaismäärä || 85 || ||
|
|
|| || ||
|
niiden esittämisperusteet || || ||
|
|
Bendras nuo 2002 m. gautų paraiškų skaičius || 85 || ||
|
suurkatastrofit || 27 || 32 % || kaikista hakemuksista
|
|
pagrįstos kriterijais dėl: || || ||
|
alueelliset katastrofit || 53 || 62 % || kaikista hakemuksista
|
|
didelės nelaimės || 27 || 32 % || visų paraiškų
|
naapurimaahan liittyvät katastrofit || 5 || 6 % || kaikista hakemuksista
|
|
regioninės nelaimės || 53 || 62 % || visų paraiškų
|
Komission hyväksymät hakemukset || 42 || 49 % || kaikista hakemuksista
|
|
kaimyninę šalį ištikusios nelaimės || 5 || 6 % || visų paraiškų
|
niiden esittämisperusteet || || ||
|
|
Komisijos priimtos paraiškos || 42 || 49 % || visų paraiškų
|
suurkatastrofit || 26 || 96 % || kaikista suurkatastrofin perusteella tehdyistä hakemuksista
|
|
iš jų dėl: || || ||
|
alueelliset katastrofit || 12 || 23 % || kaikista alueellisen katastrofin perusteella tehdyistä hakemuksista
|
|
didelės nelaimės || 26 || 96 % || paraiškų dėl didelės nelaimės
|
naapurimaahan liittyvät katastrofit || 4 || 80 % || naapurimaan katastrofin perusteella tehdyistä hakemuksista
|
|
regioninės nelaimės || 12 || 23 % || paraiškų dėl regioninės nelaimės
|
Komission hylkäämät hakemukset || 35 || 41 % || kaikista hakemuksista
|
|
kaimyninę šalį ištikusios nelaimės || 4 || 80 % || paraiškų dėl kaimyninę šalį ištikusios nelaimės
|
niiden esittämisperusteet || || ||
|
|
Komisijos atmestos paraiškos || 35 || 41 % || visų paraiškų
|
alueelliset katastrofit || 35 || 66 % || kaikista alueellisen katastrofin perusteella tehdyistä hakemuksista
|
|
iš jų dėl || || ||
|
Poisvedetyt hakemukset || 2 || 2 % || kaikista hakemuksista
|
|
regioninės nelaimės || 35 || 66 % || paraiškų dėl regioninės nelaimės
|
Päätöksenteko kesken || 6 || 7 % || kaikista hakemuksista
|
|
Atsiimtos paraiškos || 2 || 2 % || visų paraiškų
|
Liite 4:
EU:n solidaarisuusrahasto – poikkeuksellisten alueellisten katastrofien
perusteella tehdyt tukihakemukset 2002–2010
Alueelliseen BKT:een perustuva simulaatio (n-3)
|
|
Sprendimas dar nepriimtas || 6 || 7 % || visų paraiškų
|
|| Alueelliset katastrofit vuodesta 2002 || Vuosi || Vahingonkorvaus-vaatimus (miljoonaa euroa) || Huomautuksia || BKT-viitevuosi (n-3) || NUTS 2 -alueet || Alueellinen BKT || Keskimääräinen BKT || Vahinko- osuus (% alueen BKT:stä) || Tulos nykykriteereillä (miljoonaa euroa myönnetty) || Tulos uusilla kriteereillä
|
|
4 priedas
2002–2010 m. ES Solidarumo fondui pateiktos paraiškos dėl
ypatingųjų regioninių nelaimių
Regiono BVP simuliacija (n-3)
|
FR || Tulvat (Le Gard) || 2002 || 835 || || 1999 || Languedoc-Roussillon || 40 806,3 || 40 806,3 || 2,05 % || 21 || sama
|
|
|| Regioninės nelaimės Nuo 2002 m. || Metai || Nurodyta žala (mln. EUR) || Pastabos || BVP ataskaitiniai metai (n-3) || Susiję NUTS 2 lygmens regionai || Regiono BVP || Vidutinis BVP || Žalos dydis (regiono BVP procentinis dydis) || Rezultatas taikant galiojančius kriterijus (skirta mln. EUR) || Rezultatas taikant naujus kriterijus
|
ES || Öljyvuoto (Prestige) || 2003 || 436 || || 2000 || Galicia || 34 966,5 || 25 191,8 || 1,73 % || 8,626 || sama
|
|
FR || Potvynis (Garas) || 2002 || 835 || || 1999 || Langedokas–Rusijonas || 40806,3 || 40806,3 || 2,05 % || 21 || tokie patys
|
|| || || || || || Principado de Asturias || 14 968,9 || || || ||
|
|
ES || Naftos išsiliejimas (Prestige) || 2003 || 436 || || 2000 || Galisija || 34966,5 || 25191,8 || 1,73 % || 8,626 || tokie patys
|
|| || || || || || Cantabria || 8 488,3 || || || ||
|
|
|| || || || || || Astūrijos administracinė sritis || 14968,9 || || || ||
|
|| || || || || || Baskimaa || 42 613,3 || || || ||
|
|
|| || || || || || Kantabrija || 8488,3 || || || ||
|
IT || Maanjäristys (Molise/Apulia) || 2003 || 1 558 || || 2000 || Molise || 4 913,9 || 30 206,0 || 5,16 % || 30,826 || sama
|
|
|| || || || || || Baskų kraštas || 42613,3 || || || ||
|
|| || || || || || Apulia || 55 498,1 || || || ||
|
|
IT || Žemės drebėjimas (Molizė/Apulija) || 2003 || 1558 || || 2000 || Molizė || 4913,9 || 30206,0 || 5,16 % || 30,826 || tokie patys
|
IT || Tulivuorenpurkaus (Sisilia) || 2003 || 894 || || 2000 || Sisilia || 65 549,2 || 65 549,2 || 1,36 % || 16,798 || ei hakemusta
|
|
|| || || || || || Apulija || 55498,1 || || || ||
|
IT || Tulvat (Pohjois-Italia) || 2003 || epäselvä || || 2000 || || || || || hylätty || sama
|
|
IT || Ugnikalnio išsiveržimas (Sicilija) || 2003 || 894 || || 2000 || Sicilija || 65549,2 || 65549,2 || 1,36 % || 16,798 || paraiška nepateikta
|
FR || Metsäpalot (Etelä-Ranska) || 2003 || 531 || ei yhtenäinen alue || 2000 || PACA || 99 642,6 || 71 225,4 || 0,75 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
IT || Potvynis (Šiaurės Italija) || 2003 || neaišku || || 2000 || || || || || atmesta || tokie patys
|
|| || || || || || Rhône-Alpes || 137 674,2 || || || ||
|
|
FR || Miškų gaisrai (Pietų Prancūzija) || 2003 || 531 || nesiribojantys regionai || 2000 || PACA (Provansas–Alpės–Žydroji pakrantė) || 99642,6 || 71225,4 || 0,75 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
|| || || || || || Languedoc-Roussillon || 42 847,3 || || || ||
|
|
|| || || || || || Rona–Alpės || 137674,2 || || || ||
|
|| || || || || || Korsika || 4 737,6 || || || ||
|
|
|| || || || || || Langedokas–Rusijonas || 42847,3 || || || ||
|
IT || Tulvat (Friuli-Venezia-Giulia) || 2003 || 525 || (vahinko arvioitu tod.näk. liian korkeaksi) || 2000 || Friuli-Venezia-Giulia || 27 552.6 || 27 552,6 || 1,91 % || hylätty || epäselvä
|
|
|| || || || || || Korsika || 4737,6 || || || ||
|
FR || Tulvat (Rhonen suistoalue) || 2004 || 785 || || 2001 || Languedoc-Roussillon || 45 250,3 || 75 084,7 || 1,05 % || 19,625 || ei hakemusta
|
|
IT || Potvynis (Friulis–Venecija Džulija) || 2003 || 525 || (žala greičiausiai pervertinta) || 2000 || Friulis–Venecija Džulija || 27552,6 || 27552,6 || 1,91 % || atmesta || neaišku
|
|| || || || || || PACA || 104 919,2 || || || ||
|
|
FR || Potvynis (Ronos delta) || 2004 || 785 || || 2001 || Langedokas–Rusijonas || 45250,3 || 75084,7 || 1,05 % || 19,625 || paraiška nepateikta
|
ES || Tulvat (Malaga) || 2004 || 73 || || 2001 || Andalusia || 90 644,8 || 90 644,8 || 0,08 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
|| || || || || || PACA (Provansas–Alpės–Žydroji pakrantė) || 104919,2 || || || ||
|
ES || Metsäpalot || 2004 || 480 || yhteensä 7 hakemusta || 2001 || || || || || hylätty || ei hakemusta
|
|
ES || Potvynis (Malaga) || 2004 || 73 || || 2001 || Andalūzija || 90644,8 || 90644,8 || 0,08 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
SK || Tulvat || 2004 || 29 || || 2001 || Vychodne Slovensko || 5 220,4 || 5 220,4 || 0,56 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
ES || Miškų gaisrai || 2004 || 480 || 7 kartu pateiktos paraiškos || 2001 || || || || || atmesta || paraiškos nepateiktos
|
IT || Tulvat (Sardinia) || 2005 || 223 || (vahinko arvioitu tod.näk. liian korkeaksi) || 2002 || Sardinia (ITG2) || 27 538,1 || 27 538,1 || 0,81 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
SK || Potvynis || 2004 || 29 || || 2001 || Východné Slovensko || 5220,4 || 5220,4 || 0,56 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
EL || Tulvat (Evros) || 2005 || 112 || || 2002 || Antoliki Makedonia, Thraki || 5 983,2 || 5 983,2 || 1,87 % || hylätty || hyväksytty
|
|
IT || Potvynis (Sardinija) || 2005 || 223 || (žala greičiausiai pervertinta) || 2002 || Sardinija (ITG2) || 27538,1 || 27538,1 || 0,81 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
AT || Tulvat (Tiroli/Vorarlberg) || 2005 || 592 || || 2002 || Tiroli || 18 814,7 || 14 426,9 || 4,10 % || 14,798589 || Sama
|
|
EL || Potvynis (Evros) || 2005 || 112 || || 2002 || Rytų Makedonija ir Trakija || 5983,2 || 5983,2 || 1,87 % || atmesta || priimta
|
|| || || || || || Vorarlberg || 10 039,1 || || || ||
|
|
AT || Potvynis (Tirolis/Forarlbergas) || 2005 || 592 || || 2002 || Tirolis || 18814,7 || 14426,9 || 4,10 % || 14,798589 || tokie patys
|
EL || Tulvat (Evros) || 2006 || 372 || || 2003 || Antoliki Makedonia, Thraki || 6 466,1 || 6 466,1 || 5,75 % || 9,306527 || Sama
|
|
|| || || || || || Forarlbergas || 10039,1 || || || ||
|
ES || Metsäpalot (Galicia) || 2006 || 91 || || 2003 || Galicia || 39 906,9 || 39 906,9 || 0,23 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
EL || Potvynis (Evros) || 2006 || 372 || || 2003 || Rytų Makedonija ir Trakija || 6466,1 || 6466,1 || 5,75 % || 9,306527 || tokie patys
|
FR || Hirmumyrsky (La Réunion) || 2007 || 211 || syrjäinen alue || 2004 || Réunion || 11 650,8 || 11 650,8 || 1,81 % || 5,29 || Sama
|
|
ES || Miškų gaisrai (Galisija) || 2006 || 91 || || 2003 || Galisija || 39906,9 || 39906,9 || 0,23 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
ES || Espanja – tulvat (El Hierro) || 2007 || 18 || || 2004 || Kanariansaaret || 34 188,3 || 34 188,3 || 0,05 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
FR || Ciklonas (Reunjonas) || 2007 || 211 || Atokus regionas || 2004 || Reunjonas || 11650,8 || 11650,8 || 1,81 % || 5,29 || tokie patys
|
ES || Espanja – tulvat (La Mancha) || 2007 || 66 || || 2004 || Castilla-La Mancha || 28 338,7 || 28 338,7 || 0,23 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
ES || Potvynis Ispanijoje (El Hieras) || 2007 || 18 || || 2004 || Kanarų salos || 34188,3 || 34188,3 || 0,05 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
CY || Metsäpalot || 2007 || 38 || || 2004 || Kypros || 12 728,1 || 12 728,1 || 0,30 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
ES || Potvynis Ispanijoje (La Manča) || 2007 || 66 || || 2004 || Kastilija–La Manča || 28338,7 || 28338,7 || 0,23 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
ES || Metsäpalot (Kanariansaaret) || 2007 || 144 || || 2004 || Kanariansaaret || 34 188,3 || 34 188,3 || 0,42 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
CY || Miškų gaisrai || 2007 || 38 || || 2004 || Kipras || 12728,1 || 12728,1 || 0,30 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
FR || Myrsky (Dean) || 2007 || 509 || || 2004 || Guadeloupe || 7 202,9 || 7 133,3 || 7,14 % || 12,78 || Sama
|
|
ES || Miškų gaisrai (Kanarų salos) || 2007 || 144 || || 2004 || Kanarų salos || 34188,3 || 34188,3 || 0,42 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
|| || || || || || Martinique || 7 063,6 || || || ||
|
|
FR || Audra (Dean) || 2007 || 509 || || 2004 || Gvadalupė || 7202,9 || 7133,3 || 7,14 % || 12,78 || tokie patys
|
RO || Tulvat || 2008 || 471,4 || || 2005 || Nord-Vest || 9 480,0 || 9 330,5 || 5,05 % || 11,785377 || Sama
|
|
|| || || || || || Martinika || 7063,6 || || || ||
|
|| || || || || || Nord-Est || 9 181,1 || || || ||
|
|
RO || Potvyniai || 2008 || 471,4 || || 2005 || Šiaurės–Vakarų || 9480,0 || 9330,5 || 5,05 % || 11,785377 || tokie patys
|
EL || Metsäpalot || 2009 || 152,8 || || 2006 || Attiki || 101 759,4 || 101 759,4 || 0,15 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
|| || || || || || Šiaurės–Rytų || 9181,1 || || || ||
|
CY || Myrskyt || 2009 || 2,6 || || 2006 || Kypros || 14 673,2 || 14 673,2 || 0,02 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
EL || Miškų gaisrai || 2009 || 152,8 || || 2006 || Atika || 101759,4 || 101759,4 || 0,15 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
EL || Tulvat (Evia) || 2009 || 83,2 || || 2006 || Sterea Ellada || 10 072,1 || 10 072,1 || 0,83 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
CY || Audros || 2009 || 2,6 || || 2006 || Kipras || 14673,2 || 14673,2 || 0,02 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
IT || Maanvyörymä (Messina) || 2009 || 598,9 || || 2006 || Sisilia || 81 623,6 || 81 623,6 || 0,73 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
EL || Potvynis (Euboja) || 2009 || 83,2 || || 2006 || Vidurio Graikija || 10072,1 || 10072,1 || 0,83 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
IE || Tulvat || 2009 || 520,9 || || 2006 || Border, Midland and Western || 32 566,0 || 32 566,0 || 1,60 % || 13,0225 || Sama
|
|
IT || Purvo nuošliauža (Mesina) || 2009 || 598,9 || || 2006 || Sicilija || 81623,6 || 81623,6 || 0,73 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
IT || Tulvat (Toscana) || 2009 || 211,7 || || 2006 || Toscana || 99 985,2 || 99 985,2 || 0,21 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
IE || Potvynis || 2009 || 520,9 || || 2006 || Pasienis, centrinė ir vakarinė dalys || 32566,0 || 32566,0 || 1,60 % || 13,0225 || tokie patys
|
ES || Tulvat (Andalusia) || 2010 || 709,7 || || 2007 || Andalusia || 144 874,3 || 144 874,3 || 0,49 % || hylätty || ei hakemusta
|
|
IT || Potvynis (Toskana) || 2009 || 211,7 || || 2006 || Toskana || 99985,2 || 99985,2 || 0,21 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
FR || Myrsky (Xynthia) || 2010 || 1 425 || Vahingon kokonaismäärä 2,5 milj. € || 2007 || Pays de la Loire || 93 594,4 || 68 384,9 || 2,08 % || 35,63575 || Sama
|
|
ES || Potvynis (Andalūzija) || 2010 || 709,7 || || 2007 || Andalūzija || 144874,3 || 144874,3 || 0,49 % || atmesta || paraiška nepateikta
|
|| || || || || || Poitou-Charentes || 43 175,3 || || || ||
|
|
FR || Audra (Xynthia) || 2010 || 1425 || Bendra žala: 2,5 mlrd. EUR || 2007 || Luaros kraštas || 93594,4 || 68384,9 || 2,08 % || 35,63575 || tokie patys
|
[1] Neuvoston asetus (EY) N:o 2012/2002, annettu
11 päivänä marraskuuta 2002, Euroopan unionin solidaarisuusrahaston
perustamisesta (EYVL L 311, 14.11.2002, s. 3).
|
|
|| || || || || || Puatu–Šarantos || 43175,3 || || || ||
|
[2] Tällä hetkellä Kroatia, Turkki ja Islanti.
|
|
[1] 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos
solidarumo fondą (OL L 311/3, 2002 11 14, p. 3).
|
[3] Mainittua 3 miljardin kynnysarvoa sovelletaan vuonna
2011 Espanjaan, Italiaan, Ranskaan, Saksaan ja Yhdistyneeseen kuningaskuntaan,
ja muihin maihin sovelletaan 0,6 prosentin BKTL-osuutta, joka on
absoluuttisesti mitattuna pienin Maltalla (32,7 miljoonaa euroa) ja suurin
Alankomailla (3,339 miljardia euroa). Yhdenmukaistettujen Eurostatin
tilastotietojen saatavuuteen liittyvistä syistä BKTL-lukuina käytetään vuoden
n-2 lukuja.
|
|
[2] Šiuo metu Kroatija, Turkija ir Islandija.
|
[4] Luku sisältää vuonna 2011 suoritetut maksut kahdeksan
vuonna 2010 hyväksytyn hakemuksen perusteella.
|
|
[3] 2011 m. 3 mlrd. EUR ribinė vertė
taikoma Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, Ispanijai ir Jungtinei
Karalystei, visoms kitoms šalims taikoma 0,6 proc. BNP ribinė
vertė, vertinant absoliučiais skaičiais svyruojanti nuo
32,7 mln. EUR (Malta) iki 3,339 mlrd. EUR (Nyderlandai). Naudojami n-2
metų BNP duomenys, nes tai naujausi Eurostato pateikti suderinti
statistiniai duomenys.
|
[5] Ehdotus: Euroopan parlamentin ja neuvoston asetus
Euroopan unionin solidaarisuusrahastosta, KOM(2005) 108 lopullinen, 6.4.2005.
|
|
[4] Įskaitant 2011 m. mokėjimus, atliktus
pagal 2010 m. patvirtintas aštuonias paraiškas.
|
[6] Erityiskertomus nro 3/2008 ”Kuinka nopea, tehokas ja
joustava on Euroopan unionin solidaarisuusrahasto?” (EUVL C 153, 18.6.2008).
|
|
[5] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento,
įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą,
pasiūlymas, COM(2005) 108 galutinis, 2005 4 6.
|
[7] Euroopan aluekehitysrahastoa, Euroopan sosiaalirahastoa
ja koheesiorahastoa koskevista yleisistä säännöksistä 11 päivänä heinäkuuta
2006 annetulla asetuksella (EY) N:o 1083/2006 perustettu rahoituksen yhteensovittamisesta
vastaava komitea.
|
|
[6] Specialioji ataskaita Nr. 3/2008 – „Europos
Sąjungos solidarumo fondas. kaip greitai, veiksmingai ir lanksčiai
yra reaguojama?“ OL C 153, 2008 6 18.
|
[8] Komissio hyväksyi välittömästi toukokuussa ja kesäkuussa 2010
tapahtuneiden Keski-Euroopan tulvien jälkeen Moldovian tulvien uhreille
myönnettävän hätärahoituksen, kun taas Unkarin, Puolan, Slovakian, Tšekin,
Kroatian ja Romanian tulviin liittyvä apu myönnettiin 10 kuukautta katastrofin
jälkeen.
|
|
[7] Fondų koordinavimo komitetas įsteigtas
2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1083/2006,
nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės
plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo.
|
[9] Katastrofien aiheuttamien vahinkojen väheneminen 1
prosentilla säästäisi Euroopassa 150 miljoonaa euroa vuodessa; lähde: EM-DAT-tietokanta.
|
|
[8] Po 2010 m. gegužės ir birželio mėn. potvynių
Centrinėje Europoje Komisija patvirtino skubią finansinę
paramą potvynio aukoms Moldovoje, o Solidarumo fondo parama dėl
potvynių Vengrijai, Lenkijai, Slovakijai, Čekijai, Kroatijai ir
Rumunijai buvo išmokėta po nelaimės praėjus 10
mėnesių.
|
[10] Hakemukset, jotka liittyvät katastrofeihin, joiden
aiheuttama vahinko jää alle kynnysarvon ja jotka arvioinnin mukaan eivät täytä
alueellisen katastrofin edellytyksiä, ilmoitetaan suluissa ”(alueellinen)”.
|
|
[9] 1 proc. sumažinus nelaimių padarytą
žalą, Europa sutaupytų 150 mln. EUR per metus. Šaltinis: EM-DAT duomenų bazė.
|
|
|
[10] Paraiškos, susijusios su nelaimėmis, kurių
padaryta žala yra mažesnė nei ribinė vertė, ir kurios buvo
atmestos, nes neatitiko regioninės nelaimės kriterijų,
skliausteliuose pažymėtos kaip regioninės („regioninės“).
|
|
|
[11] Paraiškos, susijusios su nelaimėmis, kurių
padaryta žala yra mažesnė nei ribinė vertė, ir kurios buvo
atmestos, nes neatitiko regioninės nelaimės kriterijų,
skliausteliuose pažymėtos kaip regioninės („regioninės“).
|
|
|
[12] Paraiškos, susijusios su nelaimėmis, kurių
padaryta žala yra mažesnė nei ribinė vertė, ir kurios buvo
atmestos, nes neatitiko regioninės nelaimės kriterijų,
skliausteliuose pažymėtos kaip regioninės („regioninės“).
|
|