Sprendimo motyvai
|
|
Ginčo aplinkybės
|
Vaidluse taust
|
|
1. 2005 m. kovo 2 d. Hervé Dias Martinho ir Manuel Carlos Dias Martinho, remdamiesi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
|
1. Hervé Dias Martinho ja Manuel Carlos Dias Martinho esitasid 2. märtsil 2005 Siseturu Ühtlustamise Ametile (kaubamärgid ja tööstusdisainilahendused) (edaspidi „ühtlustamisamet”) nõukogu 20. detsembri 1993. aasta määruse (EÜ) nr 40/94 ühenduse kaubamärgi kohta (EÜT 1994, L 11, lk 1; ELT eriväljaanne 17/01, lk 146) (muudetud kujul) (asendatud nõukogu 26. veebruari 2009. aasta määrusega (EÜ) nr 207/2009 ühenduse kaubamärgi kohta (ELT L 78, lk 1)) alusel ühenduse kaubamärgi registreerimise taotluse.
|
|
2. Prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
|
2. Kaubamärk, mille registreerimist taotleti, on järgmine kujutismärk:
|
|
>image>18
|
>image>10
|
|
3. Prekės, kurioms prašoma registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 18 ir 25 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:
|
3. Kaubad, mille jaoks kaubamärgi registreerimist taotleti, kuuluvad 15. juuni 1957. aasta märkide registreerimisel kasutatava kaupade ja teenuste rahvusvahelise klassifikatsiooni Nizza kokkuleppe (uuesti läbi vaadatud ja parandatud kujul) klassidesse 18 ja 25 ning vastavad neis klassides järgmisele kirjeldusele:
|
|
– 18 klasė: „Lagaminai ir kelioniniai krepšiai, skėčiai nuo lietaus, ne brangiųjų metalų piniginės; rankinės, kuprinės, pirkinių krepšiai su ratukais, kelionmaišiai, paplūdimio krepšeliai; tualetinės reikmeninės“;
|
– klass 18: „Muust kui väärismetallist kirstud ja kohvrid, vihmavarjud, mapid, rahakotid; käekotid, seljakotid, ratastega kotid, reisikotid, rannakotid; tualett-tarvete kohvrikesed”;
|
|
– 25 klasė: „Drabužiai, avalynė, galvos apdangalai, marškiniai, odiniai ar odos pakaitalų drabužiai, diržai (apranga), pirštinės (apranga), šalikai, trikotažo gaminiai, puskojinės, šlepetės, paplūdimio avalynė, slidžių batai, sportinė avalynė, apatiniai drabužiai; kostiumai, t. y. banglentininkų kostiumai, slidinėjimo kostiumai“.
|
– klass 25: „Rõivad, jalatsid, peakatted, päevasärgid, särkpluusid, nahast või kunstnahast rõivad, vööd (riietusesemed), kindad (riietusesemed), kaelasallid, silmkoetooted, sukakaubad, sussid, rannajalatsid, suusa- või spordijalatsid, alusrõivad; kombinesoonid, sh lainelauakombinesoonid, suusakombinesoonid.”
|
|
4. Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2005 m. rugsėjo 26 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 39/2005.
|
4. Ühenduse kaubamärgi taotlus avaldati 26. septembri 2005. aasta väljaandes Bulletin des marques communautaires nr 39/2005.
|
|
5. 2005 m. gruodžio 23 d. ieškovė Paul Alfons Rehbein (GmbH & Co.) KG , remdamasi Reglamento Nr. 40/94 42 straipsniu (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis), pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos dėl visų šio sprendimo 3 punkte nurodytų prekių.
|
5. Hageja Paul Alfons Rehbein (GmbH & Co.) KG esitas 23. detsembril 2005 määruse nr 40/94 artikli 42 (nüüd määruse nr 207/2009 artikkel 41) alusel taotletava kaubamärgi registreerimisele kõigi eespool punktis 3 osutatud kaupade osas vastulause.
|
|
6. Protestas buvo grindžiamas žodiniu prekių ženklu OUTBURST, kuris 1999 m. rugpjūčio 31 d. Vokietijoje buvo įregistruotas numeriu 39940713 žymėti Nicos sutarties 25 klasės prekes, atitinkančias tokį aprašymą: „Drabužiai, avalynė ir galvos apdangalai“.
|
6. Vastulause põhines Saksamaal 31. augustil 1999 numbri 39940713 all registreeritud sõnamärgil OUTBURST, mis tähistab järgmisi Nizza kokkuleppe klassi 25 kuuluvaid kaupu: „rõivad, jalatsid, peakatted”.
|
|
7. Protestas buvo grindžiamas visomis prekėmis, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas.
|
7. Vastulause tugines kõigile varasema kaubamärgiga hõlmatud kaupadele.
|
|
8. Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) nurodytu pagrindu.
|
8. Vastulause tugines määruse nr 40/94 artikli 8 lõike 1 punktis b (nüüd määruse nr 207/2009 artikli 8 lõike 1 punkt b) sätestatud põhjendusele.
|
|
9. 2006 m. liepos 10 d. Hervé Dias Martinho ir Manuel Carlos Dias Martinho paprašė, kad ieškovė pateiktų ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymų pagal Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys).
|
9. Hervé Dias Martinho ja Manuel Carlos Dias Martinho taotlesid 10. juulil 2006 määruse nr 40/94 artikli 43 lõigete 2 ja 3 (nüüd määruse nr 207/2009 artikli 42 lõiked 2 ja 3) alusel, et hageja tõendaks varasema kaubamärgi tegelikku kasutamist.
|
|
10. 2006 m. liepos 12 d. laišku VRDT paprašė ieškovės pateikti minėtų įrodymų per du mėnesius, t. y. vėliausiai 2006 m. rugsėjo 13 dieną.
|
10. Ühtlustamisamet palus 12. juuli 2006. aasta kirjas hagejal esitada vastavad tõendid kahekuulise tähtaja jooksul ehk hiljemalt 13. septembriks 2006.
|
|
11. Atsakydama į šį laišką, ieškovė 2006 m. rugsėjo 11 d. pateikė šiuos įrodymus:
|
11. Sellele vastates esitas hageja 11. septembri 2006. aasta kirjaga järgmised tõendid:
|
|
– jos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 25 d. rašytinį pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad nuo 2000 metų ieškovės filialas Heinrich Nickel GmbH & Co. KG ankstesnį prekių ženklą plačiai naudojo sportiniams drabužiams, patikslino, kokią apyvartą kiekvienais metais 2000–2005 m. laikotarpiu šis filialas pasiekė pardavęs šiuo prekių ženklu pažymėtus drabužius, ir nurodė šių drabužių skaičių,
|
– hageja äriühingu juhataja 25. augusti 2006. aasta kirjalik seletus, milles ta märgib, et tema juhitud äriühingu Heinrich Nickel GmbH & Co. KG tütarettevõtja kasutab varasemat kaubamärki alates 2000. aastast laialdaselt spordirõivaste jaoks ning tõi selle tütarettevõtja kohta ajavahemiku 2000–2005 osas aastate lõikes ära seda kaubamärki kandvate spordirõivaste müügikäibe ja ‑mahu;
|
|
– sąrašą, kuriame nurodomi: ankstesni prekių ženklu pažymėtų drabužių metinio pardavimo sandoriai 2000–2005 m. laikotarpiu, sugrupuoti pagal klientus, tie patys pardavimo sandoriai, tik sugrupuoti pagal drabužių rūšį, įvairias užsakymo formas, pristatymo formas ir sąskaitas faktūras, du puslapius (viename iš jų nurodyta 2004 m. rugpjūčio mėn. data) iš prekybos mugėms parengtų dviejų katalogų, drabužių nuotraukų, drabužių etikečių ir du reklaminio bukleto puslapius; visi šie patvirtinamieji dokumentai buvo pridėti prie minėto pareiškimo,
|
– varasemat kaubamärki kandvate müüdud rõivaste loetelu ajavahemiku 2000–2005 osas aastate ja klientide lõikes; sama müüdud kauba loetelu rõivatüübi lõikes; erinevad tellimuslehed, saatelehed ja arved; kaks lehekülge kahest messikataloogist (millest üks pärineb augustist 2004); fotod rõivastest; rõivaste etiketid; kaks lehekülge reklaambrošüüridest; kõik need tõendid olid lisatud eespool nimetatud kirjalikule seletusele;
|
|
– vienos įmonės direktoriaus 2006 m. rugsėjo 4 d. rašytinį pareiškimą, kuriame jis nurodo, kad vėliausiai nuo 2000 m. ši įmonė iš Heinrich Nickel pirko ankstesniu prekių ženklu pažymėtus sportinius drabužius ir „dideliu mastu“ juos perpardavinėjo savo mažmeninės prekybos parduotuvėse, ir patikslino, už kokią sumą ir kiek drabužių buvo nupirkta kiekvienais metais 2000–2005 m. laikotarpiu.
|
– ühe äriühingu juhataja 4. septembri 2006. aasta kirjalik seletus, milles ta märkis, et see äriühing ostis Heinrich Nickelilt varasemat kaubamärki kandvaid spordirõivaid ja müüs neid alates 2000. aastast „suures ulatuses” edasi oma jaemüügikauplustes, ajavahemiku 2000–2005 osas oli ära toodud iga aasta kaupa nende ostude käive ja maht.
|
|
12. 2007 m. birželio 26 d. sprendimu Protestų skyrius atmetė visą protestą motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų.
|
12. Vastulausete osakond lükkas 26. juunil 2007 vastulause tervikuna tagasi põhjendusel, et hageja ei olnud suutnud tõendada varasema kaubamärgi tegelikku kasutamist.
|
|
13. 2007 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai), pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo. 2007 m. spalio 23 d. ieškovė pateikė VRDT paaiškinimą, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, kurio priede ji pateikė įrodymų, papildančių jau pateiktus pirmojoje instancijoje.
|
13. Hageja esitas 8. augustil 2007 ühtlustamisametile määruse nr 40/94 artiklite 57–62 (nüüd määruse nr 207/2009 artiklid 58–64) alusel kaebuse vastulausete osakonna otsuse peale. Hageja esitas 23. oktoobril 2007 ühtlustamisametile kirjaliku selgituse kaebuse aluste kohta, millele ta lisas täiendavaid tõendeid lisaks neile, mis ta oli esitanud esimeses astmes.
|
|
14. 2008 m. kovo 13 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Dėl įrodymų, kuriuos ieškovė pateikė 2006 m. rugsėjo 11 d. (žr. šio sprendimo 11 punktą), Apeliacinė taryba nurodė, kad jie „bendrai“ nepakankami ankstesnio nacionalinio prekių ženklo naudojimui iš tikrųjų įrodyti. Dėl papildomų įrodymų Apeliacinė taryba, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 22 taisyklės 2 dalimi, nusprendė, kad jie yra pateikti pavėluotai, jau pasibaigus VRDT nustatytam terminui (žr. šio sprendimo 10 punktą), ir kad nėra naujų, šį pavėluotą pateikimą galinčių pateisinti aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba nusprendė, kad nėra būtinybės nagrinėti galimybės supainioti buvimo sąlygas.
|
14. Ühtlustamisameti teine apellatsioonikoda jättis 13. märtsi 2008. aasta otsusega (edaspidi „vaidlustatud otsus”) kaebuse rahuldamata. Apellatsioonikoda leidis, et hageja poolt 11. septembril 2006 esitatud tõenditest (vt eespool punkt 11) ei piisa „kokkuvõttes” varasema kaubamärgi tegeliku kasutamise tõendamiseks. Täiendavate tõendite osas viitas apellatsioonikoda määruse nr 40/94 artikli 43 lõigetele 2 ja 3 ning komisjoni 13. detsembri 1995. aasta määruse (EÜ) nr 2868/95, millega rakendatakse nõukogu määrus (EÜ) nr 40/94 ühenduse kaubamärgi kohta (EÜT L 303, lk 1; ELT eriväljaanne 17/01, lk 189), eeskirja 22 lõikele 2 ja märkis, et need tõendid on esitatud hilinenult, kuna need esitati pärast ühtlustamisameti määratud tähtaja möödumist (vt eespool punkt 10), ning tõi esile, et ei esine uusi asjaolusid, mis õigustaksid tõendite hilinenud esitamist. Apellatsioonikoda leidis nende asjaolude tõttu, et segiajamise tõenäosust puudutavate tingimuste hindamine ei ole vajalik.
|
|
Šalių reikalavimai
|
Poolte nõuded
|
|
15. Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
|
15. Hageja palub Üldkohtul:
|
|
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
|
– tühistada vaidlustatud otsus;
|
|
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
|
– mõista kohtukulud välja ühtlustamisametilt.
|
|
16. VRDT Bendrojo Teismo prašo:
|
16. Ühtlustamisamet palub Üldkohtul:
|
|
– atmesti pirmąjį pagrindą kaip nepagrįstą,
|
– lükata esimene väide tagasi põhjendamatuse tõttu;
|
|
– jei Bendrasis Teismas nuspręstų, kad Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalis taikytina nagrinėjamam atvejui, taip pat atmesti kaip nepagrįstą antrąjį pagrindą, atmesti visą ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas,
|
– kui Üldkohus otsustab, et käesoleval juhul tuleb kohaldada määruse nr 2868/95 eeskirja 22 lõiget 2, siis lükata ka teine väide tagasi põhjendamatuse tõttu ja jätta hagi tervikuna rahuldamata ning mõista kohtukulud välja hagejalt;
|
|
– jei Bendrasis Teismas nuspręstų, kad Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalis netaikytina nagrinėjamam atvejui, grąžinti bylą Apeliacinei tarybai, kad ji įgyvendintų savo diskreciją pagal Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalis), ir nurodyti VRDT padengti tik savo bylinėjimosi išlaidas.
|
– kui Üldkohus otsustab, et käesoleval juhul ei saa kohaldada määruse nr 2868/95 eeskirja 22 lõiget 2, siis saata asi tagasi apellatsioonikojale, et ta kasutaks talle määruse nr 40/94 artikli 74 lõikega 2 (nüüd määruse nr 207/2009 artikli 76 lõige 2) antud kaalutlusõigust, ja otsustada, et ühtlustamisamet kannab üksnes oma kohtukulud.
|
|
Dėl teisės
|
Õiguslik käsitlus
|
|
17. Ieškovė nurodo du ieškinio pagrindus, atitinkamai susijusius su kartu skaitomų Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalių, 76 straipsnio 1 dalies f punkto (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 78 straipsnio 1 dalies f punktas) ir Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 3 dalies nuostatų pažeidimu ir su kartu skaitomų Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalies nuostatų pažeidimu.
|
17. Hageja esitab kaks väidet, mille kohaselt on rikutud vastavalt määruse nr 40/94 artikli 43 lõikeid 2 ja 3 koosmõjus määruse nr 40/94 artikli 76 lõike 1 punktiga f (nüüd määruse nr 207/2009 artikli 78 lõike 1 punkt f) ning määruse nr 2868/95 eeskirja 22 lõiget 3 ja määruse nr 40/94 artikli 74 lõiget 2 koosmõjus määruse nr 2868/95 eeskirja 22 lõikega 2.
|
|
18. Pirmasis pagrindas susijęs su klausimu, ar įrodymai, per nustatytą terminą ieškovės pateikti Protestų skyriui, teisiniu požiūriu būtų pakankami ankstesnio prekių ženklo naudojimui iš tikrųjų įrodyti, o antrasis – su klausimu, ar Apeliacinė taryba turėjo atsižvelgti ir į tuos įrodymus, kurie pirmą kartą pateikti Apeliacinėje taryboje.
|
18. Esimene väide tõstatab küsimuse, kas tõendid, mille hageja on määratud tähtaja jooksul esitanud vastulausete osakonnale, on õiguslikult piisavad, tõendamaks varasema kaubamärgi tegelikku kasutamist; ja teine väide uurib seda, kas apellatsioonikoda oleks pidanud arvestama ka tõendeid, mis esitati esimest korda apellatsioonikoja menetluses.
|
|
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su kartu skaitomų Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalių, 76 straipsnio 1 dalies f punkto ir Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 3 dalies nuostatų pažeidimu
|
Esimene väide, mille kohaselt on rikutud määruse nr 40/94 artikli 43 lõikeid 2 ja 3, artikli 76 lõike 1 punkti f ning määruse nr 2868/95 eeskirja 22 lõiget 3
|
|
19. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 40/94 9 konstatuojamosios dalies, teisės aktų leidėjas nusprendė, kad ankstesnio prekių ženklo apsauga pateisinama tik tada, kai prekių ženklas iš tikrųjų yra naudojamas. Pagal šią konstatuojamąją dalį Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, jog Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo gali pareikalauti pateikti įrodymų, kad penkerius metus iki prekių ženklo, dėl kurio pareikštas protestas, paraiškos paskelbimo ankstesnis prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas toje teritorijoje, kur yra saugomas.
|
19. Lähtudes määruse nr 40/94 põhjendusest 9, on seadusandja seisukoht, et varasema kaubamärgi kaitse on põhjendatud ainult juhul, kui seda on tegelikult kasutatud. Kooskõlas selle põhjendusega on määruse nr 40/94 artikli 43 lõigetes 2 ja 3 ette nähtud, et ühenduse kaubamärgi taotleja võib nõuda tõendeid selle kohta, et varasemat kaubamärki on territooriumil, kus see on kaitstud, viie aasta jooksul enne vastulause esemeks oleva kaubamärgi taotluse avaldamist tegelikult kasutatud.
|
|
20. Pagal Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 3 dalį naudojimo įrodymai turi būti susiję su duomenimis apie ankstesnio prekių ženklo naudojimo vietą, trukmę, apimtį ir pobūdį (žr. 2008 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Boston Scientific prieš VRDT – Terumo (CAPIO) , T‑325/06, neskelbiamo Rinkinyje, 27 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
|
20. Vastavalt määruse nr 2868/95 eeskirja 22 lõikele 3 peab kasutamise kohta esitatud tõenditest ilmnema varasema kaubamärgi kasutamise koht, aeg, ulatus ja olemus (vt Üldkohtu 10. septembri 2008. aasta otsus kohtuasjas T‑325/06: Boston Scientific vs . Siseturu Ühtlustamise Amet – Terumo (CAPIO), kohtulahendite kogumikus ei avaldata, punkt 27 ja seal viidatud kohtupraktika).
|
|
21. Aiškinant naudojimo iš tikrųjų sąvoką, reikia atsižvelgti į tai, kad reikalavimo, pagal kurį, norint pateikti protestą dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos, ankstesnis prekių ženklas turi būti naudojamas iš tikrųjų, ratio legis yra riboti ginčus, galinčius kilti dėl dviejų prekių ženklų, tada, kai nėra prekių ženklo aktyvaus naudojimo rinkoje tinkamo ekonominio pagrindo (2003 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijo s teismo sprendimo Goulbourn prieš VRDT – Redcats (Silk Cocoon) , T‑174/01, Rink. p. II‑789, 38 punktas). Tačiau šio sprendimo 19 ir 20 punktuose minėtomis nuostatomis nesiekiama įvertinti komercinės sėkmės ar kontroliuoti įmonės ekonominės strategijos, ar juo labiau – suteikti apsaugos tik didelio masto komerciniam prekių ženklų naudojimui (šiuo klausimu žr. 2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sunrider prieš VRDT – Espadafor Caba (VITAFRUIT) , T‑203/02, Rink. p. II‑2811, 36–38 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).
|
21. Tegeliku kasutamise mõiste tõlgendamisel tuleb arvesse võtta asjaolu, et sellise nõude ratio legis , mille kohaselt varasemat kaubamärki on pidanud tegelikult kasutatama, selleks et selle alusel oleks võimalik esitada vastulause ühenduse kaubamärgi taotlusele, on piirata kaubamärkide vahelisi vastuolusid niivõrd, kuivõrd ei esine kaubamärgi tegelikust turufunktsioonist tulenevat mõistlikku majanduslikku põhjust (Üldkohtu 12. märtsi 2003. aasta otsus kohtuasjas T‑174/01: Goulbourn vs . Siseturu Ühtlustamise Amet – Redcats (Silk Cocoon), EKL 2003, lk II‑789, punkt 38). Seevastu ei ole eespool punktides 19 ja 20 nimetatud sätete eesmärk majandusliku edu hindamine, ettevõtja majandusstrateegia kontrollimine ega ka piirdumine kaubamärkide kaitsmisega ainult nende suuremahulise kaubandusliku kasutamise korral (Üldkohtu 8. juuli 2004. aasta otsus kohtuasjas T‑203/02: Sunrider vs . Siseturu Ühtlustamise Amet – Espadafor Caba (VITAFRUIT), EKL 2004, lk II‑2811, punktid 36–38 ja seal viidatud kohtupraktika).
|
|
22. Prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas tuomet, kai atlieka savo pagrindinę funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis registruotas, kilmės tapatybę, siekiant sukurti ar išsaugoti šių prekių ar paslaugų realizavimo rinką, išskyrus simbolinį prekių ženklo naudojimą, kurio vienintelis tikslas – išsaugoti prekių ženklo suteikiamas teises (pagal analogiją žr. 2003 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ansul , C‑40/01, Rink. p. I‑2439, 43 punktą). Be to, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų sąlyga reikalaujama, kad prekių ženklas būtų naudojamas viešai ir skirtas išorei toks, koks jis yra saugomas atitinkamoje teritorijoje (šio sprendimo 21 punkte minėto Sprendimo VITAFRUIT 39 punktas; taip pat šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Ansul 37 punktą).
|
22. Kaubamärgi tegeliku kasutamisega on tegemist juhul, kui kaubamärki kasutatakse vastavalt selle peamisele ülesandele, milleks on kaubamärgiga kaitstud kaupade või teenuste päritolu tagamine, eesmärgiga luua või säilitada turg neile kaupadele ja teenustele, ning tegelikuks kasutamiseks ei loeta üksnes sümboolse iseloomuga kasutamist, mille ainus eesmärk on kaubamärgist tulenevate õiguste säilitamine (vt analoogia alusel Euroopa Kohtu 11. märtsi 2003. aasta ot sus kohtuasjas C‑40/01: Ansul, EKL 2003, lk I‑2439 punkt 43). Lisaks peab kaubamärgi tegeliku kasutamise tingimuse kohaselt asjaomasel territooriumil kaitstud kaubamärki kasutama avalikult ja väljapoole suunatult (eespool punktis 21 viidatud kohtuotsus VITAFRUIT, punkt 39; vt analoogia alusel ka eespool viidatud kohtuotsus Ansul, punkt 37).
|
|
23. Nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į faktų ir aplinkybių, tinkamų nustatyti jo komercinio naudojimo realumą, ypač naudojimą, kuris tam tikrame ekonomikos sektoriuje laikomas pagrįstu siekiant išlaikyti ar sukurti rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, šių prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo mastą ir dažnumą, visumą (šio sprendimo 21 punkte minėto Sprendimo VITAFRUIT 40 punktas; taip pat pagal analogiją žr. šio sprendimo 22 punkte minėto Sprendimo Ansul 43 punktą).
|
23. Kaubamärgi tegelikku kasutamist hinnates peab tuginema kõigile faktidele ja asjaoludele, mille abil on võimalik kindlaks teha, kas kaubamärgi kaubanduslik kasutamine on tegelik ja milleks on eelkõige kasutamine, mida vastavas majandussektoris võib pidada põhjendatuks kaubamärgiga kaitstud kaupade või teenuste jaoks turuosa säilitamiseks või loomiseks, kaupade või teenuste olemus, turu tunnusjooned ning kaubamärgi kasutamise ulatus ja sagedus (eespool punktis 21 viidatud kohtuotsus VITAFRUIT, punkt 40; vt analoogia alusel ka eespool punktis 22 viidatud kohtuotsus Ansul, punkt 43).
|
|
24. Kalbant apie ankstesnio prekių ženklo naudojimo apimtį, pirmiausia reikia atsižvelgti, viena vertus, į bendrą komercinę prekių ženklo naudojimo apimtį ir, kita vertus, – į laikotarpio, per kurį prekių ženklas buvo naudojamas, trukmę ir naudojimo dažnumą (šio sprendimo 21 punkte minėto Sprendimo VITAFRUIT , 41 punktas ir 2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo MFE Marienfelde prieš VRDT – Vétoquinol (HIPOVITON) , T‑334/01, Rink. p. II‑2787, 35 punktas).
|
24. Varasema kaubamärgi kasutamise ulatuse osas tuleb eelkõige arvesse võtta ühelt poolt kõigi kasutamistoimingute kaubanduslikku mahtu ja teiselt poolt nii ajavahemikku, mil kasutamine toimus, kui ka kasutamise sagedust (eespool punktis 21 viidatud kohtuotsus VITAFRUIT, punkt 41, ja Üldkohtu 8. juuli 2004. aasta otsus kohtuasjas T‑334/01: MFE Marienfelde vs . Siseturu Ühtlustamise Amet – Vétoquinol (HIPOVITON), EKL 2004, lk II‑2787, punkt 35).
|
|
25. Šioje byloje siekiant nustatyti, ar ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, reikia atlikti visapusį vertinimą, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius (šio sprendimo 21 punkte minėto Sprendimo VITAFRUIT 42 punktas). Be to, tam, kad būtų įrodyta, jog prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, negalima remtis tikimybėmis ar prielaidomis; turi būti remiamasi konkrečiais ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad atitinkamoje rinkoje prekių ženklas buvo iš tikrųjų ir pakankamai naudojamas (2002 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kabushiki Kaisha Fernandes prieš VRDT – Harrison (HIWATT) , T‑39/01, Rink. p. II‑5233, 47 punktas ir 2004 m. spalio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vitakraft-Werke Wührmann prieš VRDT – Krafft (VITAKRAFT) , T‑356/02, Rink. p. II‑3445, 28 punktas).
|
25. Uurides üksikjuhtumil kaubamärgi tegelikku kasutamist, tuleb läbi viia kõiki asjakohaseid tegureid arvesse võttev igakülgne hindamine (eespool punktis 21 viidatud kohtuotsus VITAFRUIT, punkt 42). Peale selle ei saa tegelikku kasutamist tõendada tõenäosuse või oletusega, vaid see peab tuginema konkreetsetele ja objektiivsetele tõenditele kaubamärgi tõhusa ja piisava kasutamise kohta asjaomasel turul (Üldkohtu 12. detsembri 2002. aasta otsus kohtuasjas T‑39/01: Kabushiki Kaisha Fernandes vs . Siseturu Ühtlustamise Amet – Harrison (HIWATT), EKL 2002, lk II‑5233, punkt 47, ja 6. oktoobri 2004. aasta otsus kohtuasjas T‑356/02: Vitakraft-Werke Wührmann vs . Siseturu Ühtlustamise Amet – Krafft (VITAKRAFT), EKL 2004, lk II‑3445, punkt 28).
|
|
26. Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 23 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad įrodymai, kuriuos ieškovė pateikė 2006 m. rugsėjo 11 d. (žr. šio sprendimo 11 punktą), yra „bendrai“ nepakankami ankstesnio prekių ženklo naudojimui iš tikrųjų Vokietijoje atitinkamu laikotarpiu įrodyti.
|
26. Käesoleval juhul leidis apellatsioonikoda vaidlustatud otsuse punktis 23, et hageja poolt 11. septembril 2006 esitatud tõendid (vt eespool punkt 11) olid „kokkuvõttes” ebapiisavad tõendamaks, et varasemat kaubamärki asjaomasel ajavahemikul Saksamaal tegelikult kasutati.
|
|
27. Tačiau ieškovė mano, kad šie įrodymai, vertinami kaip visuma, aiškiai įrodo tokį naudojimą iš tikrųjų.
|
27. Hageja seevastu on seisukohal, et tõendid kogumis käsitletuna tõendavad selgelt tegelikku kasutamist.
|
|
28. VRDT pritaria Apeliacinės tarybos vertinimui.
|
28. Ühtlustamisamet jagab apellatsioonikoja arvamust.
|
|
29. Tam, kad įrodytų ankstesnio prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų, Protestų skyriuje ieškovė pateikė jos direktoriaus rašytinį pareiškimą, prie kurio buvo pridėta patvirtinančių dokumentų ir įmonės, kuri yra jos filialo Heinrich Nickel klientė, direktoriaus rašytinis pareiškimas (žr. šio sprendimo 11 punktą).
|
29. Vastulausete osakonna menetluses esitas hageja varasema kaubamärgi tegeliku kasutamise tõendamiseks hageja äriühingu juhataja kirjaliku seletuse koos mitmete tõendavate dokumentidega, ning tema tütarettevõtja Heinrich Nickeli üheks kliendiks oleva äriühingu juhataja kirjaliku seletuse (vt eespool punkt 11).
|
|
30. Dėl pirmojo rašytinio pareiškimo ginčijamo sprendimo 17 punkte Apeliacinė taryba visų pirma nurodė, kad jis neturi „visapusės“ rašytinio pareiškimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 76 straipsnio 1 dalies f punktą, įrodomosios galios. Ji nurodė, jog tam, kad toks pareiškimas galėtų turėti tokią galią, suinteresuotasis asmuo turėtų įrodyti, kad pagal tos valstybės, kurioje pareiškimas buvo padarytas, įstatymus „(jis laikomas) padarytu prisiekus ar iškilmingai patvirtinus, arba bent jau turinčiu panašią galią“. Šiuo atveju ieškovė nepatikslino, pagal kurias Vokietijos teisės nuostatas „melagingo pareiškimo, padaryto VRDT vykstant su Bendrijos prekių ženklu susijusiai procedūrai, teisiniai padariniai atitinka melagingo pareiškimo, padaryto prisiekus Vokietijos valdžios institucijose, teisinius padarinius“. Toliau ginčijamo sprendimo 18 punkte Apeliacinė taryba paaiškino, kad vien aplinkybės, jog aptariamas rašytinis pareiškimas nebuvo padarytas minėtoje nuostatoje „nurodyta forma“, nepakanka padaryti išvadą, kad jis neturi jokios įrodomosios galios. Iš tikrųjų VRDT galėtų į jį atsižvelgti „bendrai vertindama“ jai pateiktus dokumentus, ir jis palengvintų įvairių dokumentų, pateiktų kaip įrodymų, „sisteminį vertinimą“ ir supratimą bei papildytų juose esančią informaciją. Tačiau svarbu, kad rašytiniame pareiškime pateikti tvirtinimai būtų paremti papildomais objektyviais įrodymais. Galiausiai ginčijamo sprendimo 19–21 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad patvirtinamieji dokumentai, pridėti prie aptariamo rašytinio pareiškimo, išskyrus vieno iš dviejų prekybinių katalogų puslapį, kuriame nurodyta 2004 m. rugpjūčio mėn. data, yra nepakankami ankstesnio prekių ženklo naudojimo vietai, trukmei ir apimčiai patvirtinti.
|
30. Apellatsioonikoda võttis vaidlustatud otsuse punktis 17 kõigepealt seisukoha esimese kirjaliku seletuse kohta, leides, et sellel ei saa olla sellist „iseseisvat” tõenduslikku väärtust nagu kirjalikul ütlusel määruse nr 40/94 artikli 76 lõike 1 punkti f tähenduses. Apellatsioonikoda märkis, et selleks, et taolisel seletusel saaks olla selline tõenduslik väärtus, peab huvitatud isik tõendama, et selle liikmesriigi õiguse kohaselt, kus selline seletus anti, kujutab see endast „vande all antud või tõendatud ütlust või vähemalt samaväärset ütlust”. Seevastu käesoleval juhul ei ole hageja täpselt välja toonud, millised Saksamaa õigusnormid näevad ette karistuse „ühtlustamisametis käimasoleva ühenduse kaubamärgi menetluse raames valeütluste andmise eest sarnaselt Saksamaa ametiasutustele valeandmete esitamise juhuga”. Apellatsioonikoda täpsustas seejärel vaidlustatud otsuse punktis 18, et ainuüksi asjaolust, et asjaomane kirjalik seletus ei olnud esitatud eespool viidatud õigusnormis „sätestatud vormis”, ei piisa siiski järeldamaks, et sellel tõenduslik väärtus täielikult puudub. Nimelt oleks ühtlustamisamet võinud võtta seda tunnistust arvesse talle esitatud dokumentide „igakülgse hindamise” raames ja see oleks võinud hõlbustada süstemaatilist hindamist ja tõendina esitatud erinevate dokumentide mõistmist ning täiendada neis esitatud teavet. Samas oleks tulnud kõnealuses kirjalikus seletuses esitatud väiteid kinnitada täiendavate objektiivsete tõenditega. Lõpuks märgib apellatsioonikoda vaidlustatud otsuse punktides 19–21, et peale ühe lehekülje, mis kannab 2004. aasta augusti kuupäeva ja mis on pärit ühest tõendina esitatud kahest messikataloogist, ei anna kõnealusele kirjalikule seletusele lisatud tõendavad dokumendid piisavat kinnitust varasema kaubamärgi kasutamise koha, aja, ulatuse ega olemuse kohta.
|
|
31. Dėl antrojo rašytinio pareiškimo ginčijamo sprendimo 22 punkte Apeliacinė taryba visų pirma nurodė, kad nors jis ir gali būti laikomas „priimtinu įrodymu“, būtina visapusiškai išnagrinėti bylos medžiagą, atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius. Toliau ji nurodė, kad „suinteresuotosios šalies kliento pareiškimas, padarytas prisiekus, ir katalogo puslapis neįrodo, kad protestą padavusi šalis prekių ženklą naudojo nuolat ir veiksmingai, t. y. taip, kad tokį naudojimą būtų galima prilyginti minėto prekių ženklo naudojimui iš tikrųjų“.
|
31. Teise kirjaliku seletuse kohta on apellatsioonikoda vaidlustatud otsuse punktis 22 kõigepealt märkinud, et kuigi seda võib pidada „lubatavaks tõendiks”, oli vaja läbi viia toimikusse lisatud dokumentide igakülgne hindamine, võttes arvesse kõiki asjakohaseid tegureid. Järgmiseks leidis apellatsioonikoda, et „huvitatud isiku kliendi vande all antud seletus ja üks kataloogilehekülg ei tõenda, et vastulause esitaja oleks kaubamärki kasutanud jätkuvalt, muutumatult ja tõhusalt nii, et seda saaks võrdsustada asjaomase kaubamärgi tegeliku kasutamisega”.
|
|
32. Kalbant apie ieškovės direktoriaus rašytinį pareiškimą, visų pirma reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 40/94 76 straipsnio 1 dalies f punkte, kuris nurodytas Reglamento 2868/95 22 taisyklėje, kaip priemonės prekių ženklo naudojimui įrodyti nurodyti „pareiškimai, padaryti raštu prisiekus ar iškilmingai patvirtinus, arba turintys panašią galią pagal tos valstybės, kurioje pareiškimas padaromas, įstatymus“. Iš to išplaukia, kad reikia išsiaiškinti, kokią galią pagal atitinkamos valstybės narės teisę turi rašytinis pareiškimas tuo atveju, kai jis nėra padarytas prisiekus ar iškilmingai patvirtinus (2005 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lidl Stiftung prieš VRDT – REWE-Zentral (Salvita) , T‑303/03, Rink. p. II‑1917, 40 punktas). Šiuo atveju yra žinoma, kad ieškovės direktoriaus rašytinis pareiškimas yra padarytas iškilmingai patvirtinus ir kad Apeliacinė taryba jį laikė priimtinu. Todėl šis rašytinis pareiškimas yra Reglamento Nr. 40/94 76 straipsnio 1 dalies f punkte, į kurį nukreipiama Reglamento 2868/95 22 taisyklėje, nurodyta įrodymo priemonė ir nėra būtinybės analizuoti jo galios pagal Vokietijos teisę (minėto Sprendimo Salvita 40 punktas.
|
32. Esiteks tuleb hageja äriühingu juhataja kirjaliku seletuse osas kõigepealt välja tuua, et määruse nr 40/94 artikli 76 lõike 1 punktis f, millele viitab määruse nr 2868/95 eeskiri 22, kaubamärgi kasutamise tõendina ette nähtud „kirjalikud, vande all antud või tõendatud ütlused või ütluste andmisele liikmesriigi seaduste kohaselt samaväärsed muud ütlused”. Sellest tuleneb, et kirjaliku seletuse toimet tuleb asjaomase liikmesriigi õigusaktide kohaselt hinnata ainult juhul, kui tunnistus ei ole antud vande all või ei ole tõendatud (Üldkohtu 7. juuni 2005. aasta otsus kohtuasjas T‑303/03: Lidl Stiftung vs . Siseturu Ühtlustamise Amet – REWE-Zentral (Salvita), EKL 2005, lk II‑1917, punkt 40). Käesolevas asjas on selge, et hageja äriühingu juhataja antud kirjalik seletus on tõendatud ütlus ning et sellisena on apellatsioonikoda tunnistanud selle lubatavaks. Järelikult, ilma et peaks analüüsima selle mõju vastavalt Saksa õigusele, on selle seletuse puhul tegemist määruse nr 40/94 artikli 76 lõike 1 punktis f nimetatud tõendiga, millele viitab määruse nr 2868/95 eeskiri 22 (eespool viidatud kohtuotsus Salvita, punkt 40).
|
|
33. Toliau reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 17 punkte Apeliacinė taryba klaidingai manė, jog toks rašytinis pareiškimas „visapusę“ įrodomąją galią VRDT gali turėti tik tuo atveju, jeigu, remiantis susijusia nacionaline teise, jis laikomas padarytu „prisiekus“ ar „iškilmingai patvirtinus“ arba bent turinčiu panašią galią. Be to, Apeliacinė taryba klaidingai nepripažino „visapusės“ ieškovės direktoriaus rašytinio pareiškimo įrodomosios galios dėl to, kad ieškovė nenurodė, kuriose Vokietijos teisės nuostatose numatyti melagingo pareiškimo teisiniai padariniai. Iš tikrųjų nei iš Reglamento Nr. 40/94, nei iš Reglamento Nr. 2868/95 neišplaukia, kad prekių ženklo naudojimo įrodymų, įskaitant pareiškimus, padarytus iškilmingai patvirtinus, įrodomoji galia turi būti analizuojama atsižvelgiant į valstybės narės teisės aktus (šio sprendimo 32 punkte minėto Sprendimo Salvita 42 punktas). Be kita ko, reikia konstatuoti, kad atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą VRDT aiškiai pripažino, kad ginčijamo sprendimo 17 punkte pateikti tvirtinimai neatitinka pozicijos, kurios buvo laikytasi šio sprendimo 32 punkte minėtame Sprendime Salvita . Taigi VRDT teisingai pripažino, kad, „neatsižvelgiant į situaciją pagal nacionalinę teisę, rašytinio pareiškimo, padaryto vykstant procedūrai VRDT, įrodomoji galia yra santykinė, t. y. jos turinys turi būti vertinamas laisvai“.
|
33. Järgmiseks tuleb märkida, et apellatsioonikoda eksis, väites vaidlustatud otsuse punktis 17, et kõnealusel kirjalikul seletusel on ühtlustamisameti menetluses „iseseisev” tõenduslik väärtus üksnes siis, kui asjaomase siseriikliku õiguse kohaselt on see vande all antud või tõendatud ütlus või vähemalt nendega samaväärne. Samuti eksis apellatsioonikoda, kui ta keeldus tunnustamast hageja äriühingu juhataja kirjaliku seletuse „iseseisvat” tõenduslikku väärtust seetõttu, et hageja ei olnud täpsustanud, millised Saksamaa õigusnormid määravad karistuse valeandmete esitamise eest. Määruse nr 40/94 ega määruse nr 2868/95 alusel ei saa järeldada, et kaubamärgi kasutamise tõendite, k.a tõendatud ütlus, tõenduslikku väärtust peab analüüsima liikmesriigi õigusaktidest lähtuvalt (eespool punktis 32 viidatud kohtuotsus Salvita, punkt 42). Lisaks tuleb sedastada, et ühtlustamisamet on Üldkohtu kirjalikule küsimusele vastates sõnaselgelt nõustunud, et vaidlustatud otsuse punktis 17 öeldu erineb eespool punktis 32 viidatud kohtuotsuses Salvita võetud seisukohast. Ühtlustamisamet möönis seega õigesti, et „sõltumata siseriiklikus õiguses sätestatust, on [ühtlustamisameti] menetluses kirjaliku seletuse tõenduslik väärtus suhteline, st selle sisu tuleb hinnata vabalt”.
|
|
34. Tačiau šios klaidos nedaro įtakos Apeliacinės tarybos analizės pagrįstumui, nes dėl jų Apeliacinės taryba visiškai nepaneigė ieškovės direktoriaus rašytinio pareiškimo įrodomosios galios. Iš ginčijamo sprendimo 18–23 punktų išplaukia, kad, kaip ir dera (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 32 punkte minėto Sprendimo Salvita 41 punktą), Apeliacinė taryba tinkamai atsižvelgė į šį rašytinį pareiškimą bendrai vertindama bylos medžiagą. Žinoma, ginčijamo sprendimo 18 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad vien minėto rašytinio pareiškimo nepakanka ir kad jame pateikti tvirtinimai turi būti paremti papildomais „objektyviais“ įrodymais. Tačiau, kaip teisingai nurodė VRDT, tokiai nuomonei reikia pritarti, nes šį pareiškimą padarė ieškovės direktorius, o ne trečiasis ar nepriklausomas asmuo (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 32 punkte minėto Sprendimo Salvita 43–45 punktus ir 2008 m. gruodžio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Deichmann-Schuhe prieš VRDT – Design for Woman (DEITECH) , T‑86/07, neskelbiamo Rinkinyje, 50 punktą). Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, vertinant dokumento įrodomąją galią, pirmiausia reikia patikrinti jame pateiktos informacijos patikimumą. Taigi pirmiausia reikia atsižvelgti į dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, adresatą ir iškelti klausimą, ar, atsižvelgiant į jo turinį, jis atrodo racionalus ir patikimas (minėto Sprendimo Salvita 42 punktas ir minėto Sprendimo DEITECH 47 punktas).
|
34. Samas ei mõjuta need eksimused apellatsioonikoja hinnangu põhjendatust, kuna nende eksimuste tõttu ei eitatud siiski täielikult hageja äriühingu juhataja kirjaliku seletuse tõenduslikku väärtust. Vaidlustatud otsuse punktidest 18–23 ilmneb nimelt, et toimikusse koondatud tõendite igakülgsel hindamisel võttis apellatsioonikoda seda kirjalikku seletust nõuetekohaselt arvesse, nagu ta pidigi tegema (vt selle kohta eespool punktis 32 viidatud kohtuotsus Salvita, punkt 41). Samas leidis apellatsioonikoda vaidlustatud otsuse punktis 18, et ainuüksi kõnealusest kirjalikust seletusest ei piisa ja selles esitatud väiteid peavad kinnitama täiendavad „objektiivsed” tõendid. Nagu ühtlustamisamet samas õigesti märkis, tuleb sellise seisukohaga nõustuda, kuna kõnealuse seletuse andis hageja äriühingu juhataja, ning mitte mõni kolmas või sõltumatu isik (vt selle kohta eespool punktis 32 viidatud kohtuotsus Salvita, punktid 43–45, ja Üldkohtu 16. detsembri 2008. aasta otsus kohtuasjas T‑86/07: Deichmann-Schuhe vs . Siseturu Ühtlustamise Amet – Design for Woman (DEITECH), kohtulahendite kogumikus ei avaldata, punkt 50). Selles osas tuleb meenutada, et dokumendi tõendusliku väärtuse hindamiseks peab kõigepealt kontrollima selles esitatud andmete tõepärasust. Seejuures tuleb eriti arvesse võtta dokumendi päritolu, koostamise asjaolusid, adressaati ja seda, kas dokumendi sisu arvestades näib see mõistlik ja usaldusväärne (eespool viidatud kohtuotsused Salvita, punkt 42, ja DEITECH, punkt 47).
|
|
35. Šiuo atveju ieškovės direktoriaus rašytiniame pareiškime pateikiama informacija apie ankstesnio prekių ženklo naudojimą, susijusi su vieta (Vokietija), trukme (2000–2005 m. laikotarpis), apimtimi (metinė apyvarta ir per metus parduotų prekių skaičius) ir ženklinamų prekių rūšimi (sportiniai drabužiai, be kita ko, švarkai, neperšlampamieji apsiaustai, slidinėjimo drabužiai, kelnės, džinsai, marškinėliai...). Reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai nusprendė Apeliacinė taryba, ši informacija vis dėlto nepakankamai paremta prie šio rašytinio pareiškimo pridėtais dokumentais.
|
35. Käesoleval juhul sisaldab hageja äriühingu juhataja kirjalik seletus varasema kaubamärgi kasutamise üksikasju, mis puudutavad kohta (Saksamaa), kestust (ajavahemik 2000–2005), ulatust (andmed käibe kohta aastate ja erinevate müüdud kaupade lõikes) ning loetletud kaupade liiki (spordirõivad, eelkõige jakid, vihmamantlid, suusarõivad, püksid, teksad, T‑särgid jne), Samas tuleb asuda seisukohale, nagu apellatsioonikoda õigesti märkis, et kõnealusele kirjalikule seletusele lisatud tõendavad dokumendid ei kinnita siiski neid üksikasju piisavalt.
|
|
36. Sąrašą, kuriame nurodomi metinio pardavimo sandoriai 2000–2005 m. laikotarpiu, sugrupuoti pagal klientus, ir tie patys pardavimo sandoriai, tik sugrupuoti pagal drabužių rūšį, parengė pati ieškovė, be to, juose nėra nuorodos į ankstesnį prekių ženklą. Kaip savo rašytiniuose dokumentuose aiškiai pripažino ieškovė, užsakymo formose, pristatymo formose ir sąskaitose faktūrose neminimas ankstesnis prekių ženklas, be to, jos susijusios tik su 2004–2006 m. laikotarpiu. Pastaruosiuose dokumentuose matyti tik vaizdinis prekių ženklas Nickel Sportswear . Drabužių nuotraukomis ir etiketėmis nepateikiama informacija apie realiai parduotų ankstesniu prekių ženklu pažymėtų prekių pardavimo vietą, laikotarpį ir kiekį, ir ieškovė tai aiškiai pripažįsta savo rašytiniuose dokumentuose. Tas pats pasakytina ir apie du prekybinių mugių katalogų puslapius bei du reklaminio bukleto puslapius. Dėl pastarojo bukleto reikia, be kita ko, nurodyti, kad vien jo buvimas nepatvirtina nei to, kad jis buvo dalijamas potencialiems klientams vokiečiams, nei jo galimo dalijimo apimties, nei parduotų ankstesnio prekių ženklo saugomų prekių kiekio (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 25 punkte minėto Sprendimo VITAKRAFT 34 punktą). Vienintelis šiek tiek svarbus, tačiau nepakankamas, nes nepateikia jokios informacijos apie naudojimo apimtį, įrodymas yra tai, kad puslapyje, paimtame iš vieno iš dviejų minėtų katalogų, yra nurodyta 2004 m. rugpjūčio mėn. data.
|
36. Nimelt on ajavahemikku 2000–2005 puudutavad aastate lõikes esitatud müüdud kaupade loetelud klientide ja rõivatüüpide kaupa koostanud hageja ise ja lisaks sellele ei sisalda need ka ühegi viidet varasemale kaubamärgile. Tellimuslehed, saatelehed ja arved ei sisalda pealegi ühegi viidet varasemale kaubamärgile ja puudutavad – nagu hageja esitatud kirjalikes märkustes on selgesõnaliselt möönnud – üksnes ajavahemikku 2004–2006. Ainus kaubamärk, millele viimati nimetatud dokumentides on viidatud, on kujutismärk Nickel Sportswear. Fotod rõivastest ja rõivaste etiketid ei anna mingit teavet selle kohta, kus, millal ja kui palju varasemat kaubamärki kandvat kaupa tegelikult müüdi, mida hageja pealegi esitatud märkustes ka sõnaselgelt möönab. Sama käib ka esitatud kahest messikataloogist võetud leheküljest teise kohta ning kahe reklaambrošüürist võetud lehekülje kohta. Viimati mainitud reklaambrošüüri osas tuleb eelkõige märkida, et nimetatud reklaambrošüüri olemasolust ei nähtu selle võimalik levitamine võimalikule Saksa klientuurile, levitamise ulatus ega kaubamärgiga kaitstud kauba müügimaht (vt selle kohta eespool punktis 25 viidatud kohtuotsus VITAKRAFT, punkt 34). Asjaolu, et üks neist kataloogidest võetud lehekülg pärineb 2004. aasta augustist, on ainus veidigi asjakohane tõend, millest üksi siiski ei piisa, kuna see ei anna mingit teavet kaubamärgi kasutamise ulatuse kohta.
|
|
37. Ieškovė negali tvirtinti, kad jos direktoriaus rašytiniame pareiškime pateiktais duomenimis pašalinamas šio sprendimo 36 punkte konstatuotas nepakankamumas. Iš tikrųjų, kaip teisingai nurodo VRDT, būtent rašytiniame pareiškime esantys duomenys turi būti paremti kitais įrodymais, o ne atvirkščiai.
|
37. Hageja ei saa väita, et tema äriühingu juhataja kirjalikus seletuses esitatud üksikasjad võivad korvata eespool punktis 36 tuvastatud puudused. Nagu ühtlustamisamet õigesti märkis, peab tegelikult kõnealuses kirjalikus seletuses esitatud üksikasju kinnitama muude tõenditega ja mitte vastupidi.
|
|
38. Toliau, kadangi įmonės, kuri yra ieškovės filialo klientė, direktoriaus rašytinis pareiškimas yra parengtas įmonės, kuri yra trečioji šalis ieškovės atžvilgiu, vien jo pakanka tam tikroms aplinkybėms patvirtinti. Tačiau, kaip Apeliacinė taryba teisingai nurodė ginčijamo sprendimo 22 punkte, šis rašytinis pareiškimas yra susijęs su konkrečiais atvejais, kai prekes pirko tik vienas ieškovės filialo klientas, o tai patvirtina tik labai ribotą ankstesnio prekių ženklo naudojimą Vokietijoje atitinkamu laikotarpiu.
|
38. Järgmiseks tuleb märkida, et kuna hageja tütarettevõtja üheks kliendiks oleva äriühingu juhataja kirjalik seletus pärineb võrreldes eespool mainituga kolmandaks isikuks olevalt äriühingult, piisab sellest üksinda teatud faktiliste asjaolude tõendamiseks. Nagu apellatsioonikoda vaidlustatud otsuse punktis 22 õigesti märkis, annab selline kirjalik seletus, mis puudutab üksnes hageja tütarettevõtja ühe kliendi teatud oste, siiski tunnistust kaubamärgi asjaomasel ajavahemikul Saksamaal kasutamisest üksnes väga väikeses ulatuses.
|
|
39. Atsižvelgiant į šio sprendimo 34–38 punktuose pateiktus paaiškinimus, galima pritarti VRDT išvadai, kad, vertinant bendrai, įvairių įrodymų, kuriuos ieškovė pateikė Protestų skyriui per nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog atitinkamu laikotarpiu Vokietijoje ankstesnis prekių ženklas buvo plačiai, nuolat ir veiksmingai naudojamas. Todėl reikia daryti išvadą, kad Apeliacinė taryba nesuklydo tvirtindama, jog šiuo atveju per nustatytą terminą nebuvo pateikti įrodymai, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų.
|
39. Eespool punktides 34–38 esitatud järeldusi silmas pidades tuleb asuda seisukohale, mida jagab ka apellatsioonikoda, et määratud tähtajaks hageja esitatud erinevate tõendite igakülgsest hindamisest selgub, et need ei ole piisavad tõendamaks, et varasemat kaubamärki kasutati asjaomasel ajavahemikul Saksamaal jätkuvalt, muutumatult ja tõhusalt. Seetõttu tuleb asuda seisukohale, et apellatsioonikoda ei rikkunud õigusnormi, kui ta leidis, et käesoleval juhul ei esitatud määratud tähtajaks tõendeid varasema kaubamärgi tegeliku kasutamise kohta.
|
|
40. Taigi pirmąjį pagrindą reikia atmesti.
|
40. Seetõttu tuleb esimene väide tagasi lükata.
|
|
Dėl antrojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su kartu skaitomų Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalies nuostatų pažeidimu
|
Teine väide, mis puudutab määruse nr 40/94 artikli 74 lõiget 2 koosmõjus määruse nr 2868/95 eeskirja 22 lõikega 2
|
|
41. Remiantis Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalimi, VRDT gali neatsižvelgti į faktus ar įrodymus, kurie nebuvo pateikti laiku.
|
41. Määruse nr 40/94 artikli 74 lõige 2 sätestab, et amet võib jätta arvesse võtmata faktid ja tõendid, mille asjaomased pooled on esitanud hilinenult.
|
|
42. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, iš Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad paprastai, jeigu nenurodyta atvirkščiai, šalys faktines aplinkybes ir įrodymus gali pateikti pasibaigus jiems pateikti nustatytam terminui pagal Reglamento Nr. 40/94 nuostatas ir kad VRDT nedraudžiama atsižvelgti į pavėluotai pateiktus faktus bei įrodymus (2007 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Kaul , C‑29/05 P, Rink. p. I‑2213, 42 punktas; 2007 m. lapkričio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SAEME prieš VRDT – Racke (REVIAN’s) , T‑407/05, Rink. p. II‑4385, 56 punktas ir 2007 m. gruodžio 12 d. Sprendimo K & L Ruppert Stiftung prieš VRDT – Lopes de Almeida Cunha ir kt. (CORPO livre) , T‑86/05, Rink. p. II‑4923, 44 punktas).
|
42. Vastavalt väljakujunenud kohtupraktikale tuleneb määruse nr 40/94 artikli 74 lõike 2 sõnastusest, et pooltele jääb üldreeglina – kui ei ole sätestatud teisiti – võimalus esitada faktilisi asjaolusid ja tõendeid pärast tähtaja möödumist, mis on nende esitamiseks määratud nimetatud määruse alusel, ning et ühtlustamisametil ei ole mingil juhul keelatud võtta arvesse faktilisi asjaolusid ja tõendeid, millele on hilinenult viidatud või mis on hilinenult esitatud (Euroopa Kohtu 13. märtsi 2007. aasta otsus kohtuasjas C‑29/05 P: Siseturu Ühtlustamise Amet vs . Kaul, EKL 2007, lk I‑2213, punkt 42; Üldkohtu 6. novembri 2007. aasta otsus kohtuasjas T‑407/05: SAEME vs . Siseturu Ühtlustamise Amet – Racke (REVIAN’s), EKL 2007, II‑4385, punkt 56, ja 12. detsembri 2007. aasta otsus kohtuasjas T‑86/05: K & L Ruppert Stiftung vs . Siseturu Ühtlustamise Amet – Lopes de Almeida Cunha jt (CORPO livre), EKL 2007, lk II‑4923, punkt 44).
|
|
43. Procedūros VRDT šalių galimybė nurodyti faktus ir pateikti įrodymų pasibaigus šiam tikslui nustatytiems terminams nėra besąlyginė; jai taikoma sąlyga, kad nebūtų priešingos nuostatos. Tik jei ši sąlyga yra įvykdyta, VRDT turi diskreciją atsižvelgti į pavėluotai nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus, kurią Teisingumo Teismas jai pripažino aiškindamas Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį (šio sprendimo 41 punkte minėto Sprendimo CORPO livre 47 punktas).
|
43. Ühtlustamisameti menetluspooltele antud võimalus esitada faktilisi asjaolusid ja tõendeid pärast selleks määratud tähtaja möödumist ei ole tingimusteta õigus, vaid seda kohaldatakse tingimusel, et ei ole sätestatud teisiti. Ainult siis, kui see tingimus on täidetud, on ühtlustamisametil hilinenult esitatud faktiliste asjaolude ja tõendite arvesse võtmisel kaalutluspädevus, mille kuulumist ühtlustamisametile on Euroopa Kohus määruse nr 40/94 artikli 74 lõike 2 tõlgendamisel tunnustanud (eespool punktis 42 viidatud kohtuotsus CORPO livre, punkt 47).
|
|
44. Nagrinėjamu atveju egzistuoja nuostata, draudžianti atsižvelgti į įrodymus, kuriuos protestą padavusi šalis pirmą kartą pateikė VRDT, būtent Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio, įgyvendinto Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalimi, 2 ir 3 dalys. 22 taisyklės 2 dalyje numatyta:
|
44. Samas on olemas säte, mis keelab vastulause esitaja poolt esimest korda apellatsioonikoja menetluses esitatud tõendeid arvesse võtta ja selleks on määruse nr 40/94 artikli 43 lõiked 2 ja 3, nii nagu need on rakendatud määruse nr 2868/95 eeskirja 22 lõikega 1. Viimati nimetatud säte näeb ette järgmist:
|
|
„Jei protestą padavusi šalis turi pateikti ženklo naudojimo įrodymus arba pagrįstus nenaudojimo motyvus, reikalaujamus įrodymus [VRDT] paragina pateikti per jos pačios nustatytą terminą. Jei protestą padavusi šalis tokių įrodymų iki termino pabaigos nepateikia, [VRDT] atmeta protestą.“
|
„Kui vastulause esitaja peab tõendama kasutamist või näitama, et mittekasutamine on nõuetekohaselt põhjendatud, palub [ühtlustamisamet] tal esitada nõutud tõendid [ühtlustamisameti] määratud tähtaja jooksul. Kui vastulause esitaja selliseid tõendeid enne tähtaja lõppemist ei esita, lükkab [ühtlustamisamet] vastulause tagasi.”
|
|
45. Iš šios nuostatos antrojo sakinio išplaukia, kad ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymų pateikimas pasibaigus tam skirtam terminui iš esmės lemia protesto atmetimą, o VRDT šiuo atžvilgiu neturi diskrecijos. Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų yra išankstinis klausimas, kuris dėl to turi būti išspręstas prieš priimant sprendimą dėl paties protesto (šio sprendimo 42 punkte minėto Sprendimo CORPO livre 49 punktas).
|
45. Selle sätte teisest lausest tuleneb, et kui tõendid varasema kaubamärgi kasutamise kohta esitatakse pärast määratud tähtaja möödumist, peab ühtlustamisamet põhimõtteliselt vastulause tagasi lükkama, ilma et tal oleks selles osas kaalutlusõigust. Varasema kaubamärgi tegelik kasutamine on küsimus, mis tuleb lahendada enne, kui tehakse otsus vastulause enda suhtes (eespool punktis 42 viidatud kohtuotsus CORPO livre, punkt 49).
|
|
46. Tačiau Bendrasis Teismas nusprendė, jog Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalies antrojo sakinio negalima aiškinti taip, kad juo draudžiama atsižvelgti į papildomus įrodymus, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, net jeigu jie yra pateikiami pasibaigus šiam terminui (šio sprendimo 24 punkte minėto Sprendimo HIPOVITON 56 punktas ir šio sprendimo 42 punkte minėto Sprendimo CORPO livre 50 punktas).
|
46. Üldkohus on siiski otsustanud, et määruse nr 2868/95 eeskirja 22 lõike 2 teist lauset ei saa tõlgendada nii, et täiendavate tõendite arvesse võtmine on välistatud, kui ilmnevad uued asjaolud, isegi juhul, kui sellised tõendid esitatakse pärast tähtaja lõppu (eespool punktis 24 viidatud kohtuotsus HIPOVITON, punkt 56, ja eespool punktis 42 viidatud kohtuotsus CORPO livre, punkt 50.
|
|
47. Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 27–29 punktuose Apeliacinė taryba, remdamasi šio sprendimo 41–46 punktuose išvardytais principais, nutarė, kad ji neturi jokios diskrecijos atsižvelgti į įrodymus, ieškovės jai pateiktus pirmą kartą, nes nėra tokį pavėluotą pateikimą pateisinančių naujų faktinių aplinkybių.
|
47. Käesoleval juhul leidis apellatsioonikoda vaidlustatud otsuse punktides 27–29, tuginedes eespool punktides 41–46 esitatud põhimõtetele, et tal ei ole mingit kaalutluspädevust, mis võimaldaks tal võtta arvesse tõendeid, mis hageja esitas esimest korda apellatsioonikoja menetluses, kuna ei esine uusi asjaolusid, mis õigustaksid tõendite hilinenud esitamist.
|
|
48. Ieškovė mano, kad Apeliacinė taryba turėjo atsižvelgti į minėtus įrodymus, nes jais buvo tik papildomi ir paaiškinami tie įrodymai, kuriuos ji pateikė Protestų skyriui per nustatytą terminą. Ji mano, kad šio sprendimo 24 punkte minėtame Sprendime HIPOVITON įtvirtinti principai taikomi ne tik tais atvejais, kai pavėluotų įrodymų dar nebuvo prieš pasibaigiant nustatytam terminui, arba tais atvejais, kai Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo nurodė naujas faktines aplinkybes arba sugebėjo užginčyti protestą padavusios šalies pateiktus įrodymus, bet ir tada, kai Protestų skyrius pastaruosius įrodymus laikė nepakankamais.
|
48. Hageja leiab, et apellatsioonikoda oleks pidanud neid tõendeid arvesse võtma, kuna need üksnes täiendavad ja selgitavad tõendeid, mis ta esitas vastulausete osakonnale määratud tähtaja jooksul. Hageja väidab, et eespool punktis 24 viidatud kohtuotsuses HIPOVITON määratletud põhimõtteid ei kohaldata mitte ainult juhtudele, kus hilinenult esitatud tõendid ei olnud kättesaadavad enne määratud tähtaja möödumist, või juhtudele, kus ühenduse kaubamärgi taotleja viitas uutele faktilistele asjaoludele või suutis ümber lükata vastulause esitaja esitatud tõendid, vaid ka siis, kui vastulausete osakond on otsustanud, et viimati nimetatud tõendid ei ole piisavad.
|
|
49. VRDT pritaria Apeliacinės tarybos argumentams, išdėstytiems šio sprendimo 47 punkte. Tačiau ji siūlo Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalį aiškinti taip, kad ja Apeliacinės taryboms leidžiama, neatsižvelgiant į tai, ar „yra naujų aplinkybių“, priimti pirmą kartą joms pateiktus įrodymus, jeigu jie yra „tik papildomieji“, t. y. skirti tik papildyti pirmojoje instancijoje per nustatytą terminą pateiktus įrodymus. Atrodo, kad šis aiškinimas atitinka šio sprendimo 42 punkte minėtame Sprendime VRDT prieš Kaul Teisingumo Teismo nustatytus pavėluotai pateiktų įrodymų priėmimo kriterijus ir neprieštarauja šio sprendimo „idėjai“. VRDT pripažįsta, kad jeigu taip turėtų būti aiškinama šiuo atveju, reikėtų konstatuoti, jog Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė neturinti diskrecijos šiuo atžvilgiu, ir todėl priimti antrąjį pagrindą bei panaikinti ginčijamą sprendimą. Per posėdį VRDT pridūrė, kad minėtas aiškinimas atitinka Bendrojo Teismo poziciją, kurios jis laikėsi savo 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendime New Yorker SHK Jeans prieš VRDT – Vallis K. – Vallis A. (FISHBONE) (T‑415/09, neskelbiamas Rinkinyje) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendime Buffalo Milke Automotive Polishing Products prieš VRDT – Werner & Mertz (BUFFALO MILKE Automotive Polishing Products) (T‑308/06, dar nepaskelbtas Rinkinyje), ir nurodė pasikliaujanti Bendrojo Teismo išmintingumu nusprendžiant, ar taip turi būti aiškinama ir šiuo atveju.
|
49. Ühtlustamisamet nõustub apellatsioonikoja argumentidega, mis on esitatud eespool punktis 47. Ühtlustamisamet pakub samas välja, et määruse nr 2868/95 eeskirja 22 lõiget 2 tuleb tõlgendada nii, et see annab apellatsioonikojale õiguse, olenemata sellest, kas esineb „uusi asjaolusid”, lubada esimest korda apellatsioonikoja menetluses esitatud tõendeid juhul, kui need on „üksnes täiendavad”, st mõeldud ainult määratud tähtaja jooksul esimeses astmes esitatud tõendite täiendamiseks. See tõlgendus tundub vastavat tingimustele, mis Euroopa Kohus määratles eespool punktis 42 viidatud kohtuotsuses Siseturu Ühtlustamise Amet vs . Kaul hilinenult esitatud tõendite lubatavusele ja see tundub vastavat selle kohtuotsuse mõttele. Ühtlustamisamet möönab, et kui käesoleval juhul kohaldatakse sellist tõlgendust, siis tuleb asuda seisukohale, et apellatsioonikoda eksis, kui ta leidis, et tal ei ole kõnealuses küsimuses mingit kaalutluspädevust, ning seega tuleb nõustuda teise väitega ja vaidlustatud otsus tühistada. Ühtlustamisamet lisas kohtuistungil sellele väitele, et selline tõlgendus on kooskõlas Üldkohtu seisukohaga 29. septembri 2011. aasta kohtuotsuses T‑415/09: New Yorker SHK Jeans vs . Siseturu Ühtlustamise Amet – Vallis K. – Vallis A. (FISHBONE) (kohtulahendite kogumikus ei avaldata) ja 16. novembri 2011. aasta kohtuotsuses T‑308/06: Buffalo Milke Automotive Polishing Products vs . Siseturu Ühtlustamise Amet – Werner & Mertz (BUFFALO MILKE Automotive Polishing Products) (kohtulahendite kogumikus veel avaldamata) ning märkis, et jätab Üldkohtu otsustada, kas tal tuleb sellist tõlgendust kohaldada ka käesoleval juhul.
|
|
50. Šalys neginčija ir iš bylos medžiagos išplaukia, kad ieškovė per nustatytą terminą pateikė Protestų skyriui reikšmingų įrodymų, skirtų patvirtinti, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, sąžiningai manydama, kad jie yra pakankami jos tvirtinimams paremti.
|
50. Kohtule esitatud toimikust ilmneb, et hageja esitas vastulausete osakonnale varasema kaubamärgi tegeliku kasutamise tõendamiseks asjakohased tõendid määratud tähtajal ja ta arvas heas usus, et need on tema väidete kinnitamiseks piisavad ning selles küsimuses poolte vahel vaidlust ei ole.
|
|
51. Taip pat šalys neginčija ir iš bylos medžiagos išplaukia, kad įrodymais, kuriuos ieškovė pirmą kartą pateikė Apeliacinei tarybai savo paaiškinimo priede, su išdėstytais apeliacijos, kuria siekiama naujo išsamaus bylos nagrinėjimo, motyvais paprasčiausia buvo siekiama sustiprinti arba paaiškinti pirminių įrodymų turinį. Taigi jie nėra pirmieji ir vieninteliai naudojimo įrodymai.
|
51. Samuti ei vaidle pooled selle üle – ja see ilmneb ka kohtule esitatud toimiku materjalidest –, et hageja soovib esimest korda apellatsioonikoja menetluses esitatud tõenditega, mis olid lisatud tema kirjalikule selgitusele kaebuse aluste kohta, milles ta palus asja uuesti tervikuna läbi vaadata, üksnes tugevdada algsete tõendite mõju või selgitada nende sisu. Seega ei kujuta need endast esimesi ja ainsaid tõendeid asjaomaste varasemate kaubamärkide kasutamise kohta.
|
|
52. Atsižvelgiant į šio sprendimo 50 ir 51 punktuose pateiktus paaiškinimus, reikia manyti, kad šiuo atveju Apeliacinė taryba, priešingai, nei ji tvirtino ginčijamame sprendime, turėjo diskreciją atsižvelgti arba neatsižvelgti į papildomus įrodymus, pateiktus paaiškinime, kuriame išdėstyti apeliacijos motyvai.
|
52. Silmas pidades eespool punktides 50 ja 51 nimetatud asjaolusid, tuleb järeldada, et käesoleval juhul oli apellatsioonikojal – vastupidi sellele, mis ta märkis vaidlustatud otsuses – kaalutluspädevus, mis andis talle õiguse võtta arvesse või jätta arvesse võtmata täiendavad tõendid, mis esitati koos hageja kirjaliku selgitusega kaebuse aluste kohta.
|
|
53. Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalis aiškintina kaip neprieštaraujanti tam, kad būtų atsižvelgta į papildomus įrodymus, kurie paprasčiausia pridedami prie kitų per nustatytą terminą pateiktų įrodymų, nes pirminiai įrodymai nėra nereikšmingi, o tik buvo laikomi nepakankamais. Tokiam vertinimui, dėl kurio minėta taisyklė tikrai netampa perteklinė, reikėtų pritarti dar ir todėl, kad ieškovė nepiktnaudžiavo nustatytais terminais: sąmoningai nevilkino arba nesielgė akivaizdžiai nerūpestingai, nes papildomais įrodymais, kuriuos ji pateikė, tik patvirtinami duomenys, jau esantys rašytiniuose pareiškimuose, kurie buvo pateikti per nustatytą terminą.
|
53. Määruse nr 2868/95 eeskirja 22 lõiget 2 tuleb tõlgendada nii, et mitte miski ei takista selliste täiendavate tõendite arvessevõtmist, mis lihtsalt lisanduvad teistele, määratud tähtaja jooksul esitatud tõenditele, juhul kui algsed tõendid on küll asjakohased, kuid otsustatakse, et need ei ole piisavad. Selline järeldus, mis mingil tingimusel ei muuda eespool esitatud eeskirja tarbetuks, kehtib veel enam siis, kui hageja ei ole teadlikult venitamistaktikat kasutades või hooletust üles näidates määratud tähtaegu kuritarvitanud, ja kui hageja esitatud täiendavad tõendid üksnes kinnitavad üksikasju, mis juba tulenevad määratud tähtajal esitatud kirjalikust seletusest.
|
|
54. Neatrodo, kad toks aiškinimas prieštarautų šio sprendimo 46 punkte minėtai teismų praktikai, kurioje faktinės aplinkybės buvo kitokios. Byloje, kurioje priimtas šio sprendimo 24 punkte minėtas Sprendimas HIPOVITON , protestą padavusi šalis įrodymų pateikė per nustatytą terminą. Vėliau šalis, pateikusi paraišką įregistruoti prekių ženklą, Apeliacinei tarybai pateiktame paaiškinime rėmėsi naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais. Taigi Bendrasis Teismas priekaištavo Apeliacinei tarybai dėl to, kad nepasiūlė protestą padavusiai šaliai pateikti nuomonės dėl šio paaiškinimo, ir nusprendė, kad ši neteko galimybės įvertinti papildomų įrodymų pateikimo naudingumą. Jis pridūrė, kad todėl Apeliacinė taryba negalėjo atsižvelgti į visus svarbius veiksnius vertindama, ar šio prekių ženklo naudojimas gali būti laikomas naudojimu iš tikrųjų, ir todėl ji rėmėsi neišsamia faktine baze (šio sprendimo 24 punkte minėto Sprendimo HIPOVITON 54 ir 58 punktai). Byloje, kurioje buvo priimtas šio sprendimo 42 punkte minėtas Sprendimas CORPO livre , Bendrasis Teismas aiškiai konstatavo, kad šie įrodymai „yra ne papildomi, bet pirmieji ir vieninteliai“ ankstesnių prekių ženklų, kuriais remiamasi šioje byloje, „naudojimo įrodymai“, ir nusprendė, kad VRDT neturi diskrecijos atsižvelgti į pasibaigus nustatytam terminui pateiktus įrodymus (šio sprendimo 42 punkte minėto Sprendimo CORPO livre 50 punktas).
|
54. Selline tõlgendus ei lähe vastuollu ka eespool punktis 46 viidatud kohtupraktikaga, milles käsitletud asjaolud erinesid käesoleval juhu asjaoludest. Kohtuasjas, milles tehti eespool punktis 24 viidatud otsus HIPOVITON, esitas vastulause esitaja tõendid määratud tähtaja jooksul. Seejärel esitas menetlusosaline, kes oli taotlenud kaubamärgi registreerimist, apellatsioonikojale esitatud selgituses uusi faktilisi asjaolusid ja argumente. Üldkohus heitis apellatsioonikojale ette seda, et ta ei palunud vastulause esitajal kõnealuse seisukoha kohta arvamust avaldada, ja leidis, et vastulause esitajalt oli võetud võimalus hinnata, kas täiendavate tõendite esitamine oleks olnud kasulik. Üldkohus lisas veel, et seetõttu ei saanud apellatsioonikoda selle kaubamärgi tegeliku kasutamise hindamisel arvesse võtta kõiki asjassepuutuvaid asjaolusid ja tugines niisiis mittetäielikele faktilistele asjaoludele (eespool punktis 24 viidatud kohtuotsus HIPOVITON, punktid 54 ja 58). Kohtuasjas, milles tehti eespool punktis 42 viidatud otsus CORPO livre, märkis Üldkohus oma järeldust, et ühtlustamisametil ei olnud kaalutlusõigust võtta arvesse pärast määratud tähtaega esitatud tõendeid, põhjendades sõnaselgelt, et käsitletud tõendid ei kujutanud endast täiendavaid tõendeid, vaid need olid selles asjas esitatud „esimesed ja ainsad tõendid varasemate kaubamärkide kasutamise kohta” (eespool punktis 42 viidatud kohtuotsus CORPO livre, punkt 50).
|
|
55. Išvada, kad Apeliacinė taryba turėjo galimybę atsižvelgti į papildomus įrodymus, kuriuos jai ieškovė pateikė 2007 m. spalio 23 d., atitinka principus, kuriuos Teisingumo Teismas įtvirtino šio sprendimo 42 punkte minėtame Sprendime VRDT prieš Kaul . Minėto sprendimo 44 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, jog kai VRDT turi priimti sprendimą per protesto procedūrą, atsižvelgimas į tokią informaciją gali būti pateisinamas ypač tuomet, kai ji mano, kad pavėluotai pateiktos faktinės aplinkybės iš pirmo žvilgsnio atrodo galinčios turėti įtakos jai pateikto protesto nagrinėjimo baigčiai, ir kai procedūros stadija, per kurią pavėluotai pateikiama, ir su tuo susijusios aplinkybės leidžia į ją atsižvelgti.
|
55. Pealegi on järeldus, et apellatsioonikojal oli võimalus hageja poolt talle 23. oktoobril 2007 esitatud täiendavaid tõendeid arvesse võtta, täielikult kooskõlas eespool punktis 42 viidatud kohtuotsuses Siseturu Ühtlustamise Amet vs . Kaul Euroopa Kohtu määratletud põhimõtetega. Nõnda täpsustas Euroopa Kohus nimetatud kohtuotsuse punktis 44, et kui ühtlustamisamet lahendab asja vastulausemenetluse raames, siis võib hilinenult esitatud faktiliste asjaolude või tõendite arvessevõtmine olla põhjendatud eelkõige juhul, kui ühtlustamisamet leiab, et esiteks on need asjaolud või tõendid asjakohased seoses sellega, milline otsus vastulause kohta langetatakse, ja kui seda teiseks ei välista menetlusstaadium, milles hilinenud esitamine toimub, ega sellega seonduvad asjaolud.
|
|
56. Be to, šio sprendimo 42 punkte minėtame Sprendime VRDT prieš Kaul Teisingumo Teismas pateisino pavėluotai pateiktų įrodymų priėmimą remdamasis teisinio saugumo ir gero teisingumo vykdymo principais, pagal kuriuos protestas iš esmės turi būti nagrinėjamas kuo išsamiau tam, kad būtų išvengta prekių ženklų, kurių registracijos vėliau galėtų būti pripažintos negaliojančiomis, įregistravimo (šiuo klausimu žiūrėti šio sprendimo 48, 57 ir 58 punktus). Todėl jeigu tai pateisina bylos aplinkybės, šie principai gali būti viršesni už procedūros veiksmingumo principą, kuriuo grindžiama būtinybė laikytis terminų.
|
56. Eespool punktis 42 viidatud kohtuotsuses Siseturu Ühtlustamise Amet vs . Kaul põhjendas Euroopa Kohus hilinenult esitatud tõendite vastuvõtmist õiguskindluse ja hea halduse põhimõttega, mille kohaselt peab vastulause sisuline läbivaatamine olema võimalikult täielik, selleks et välistada niisuguste kaubamärkide registreerimine, mis võidakse hiljem kehtetuks tunnistada (vt selle kohta viidatud kohtuotsuse punktid 48, 57 ja 58). Seetõttu võivad need põhimõtted olla tähtaja järgimise vajaduse aluseks oleva menetlusliku tõhususe põhimõtte suhtes ülimuslikud, kui juhtumi asjaolud seda õigustavad.
|
|
57. Iš visų pateiktų paaiškinimų matyti, kad antrasis pagrindas yra priimtinas.
|
57. Kõikidest esitatud kaalutlustest järeldub, et teise väitega tuleb nõustuda.
|
|
58. Todėl ginčijamą sprendimą reikia panaikinti.
|
58. Järelikult tuleb vaidlustatud otsus tühistada.
|
|
59. Be to, kadangi VRDT papildomai reikalavo, kad Bendrasis Teismas grąžintų bylą Apeliacinei tarybai, reikia nurodyti, jog tuo atveju, kai Bendrajam Teismui apskundžiamas Apeliacinės tarybos sprendimas, Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 6 dalimi reikalaujama, kad VRDT imtųsi Bendrojo Teismo sprendimams vykdyti būtinų priemonių. Todėl šį reikalavimą reikia atmesti.
|
59. Lisaks tuleb märkida ühtlustamisameti poolt teise võimalusena esitatud nõude kohta, milles palutakse Üldkohtul suunata kohtuasi tagasi apellatsioonikotta, et Üldkohtule apellatsioonikoja otsuse peale esitatud hagi suhtes sätestab määruse nr 207/2009 artikli 65 lõige 6, et ühtlustamisamet peab võtma vajalikud meetmed Üldkohtu otsuse täitmiseks. Seetõttu tuleb asjaomane nõue jätta rahuldamata.
|
|
Dėl bylinėjimosi išlaidų
|
Kohtukulud
|
|
60. Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
|
60. Esimese Astme Kohtu kodukorra artikli 87 lõike 2 alusel on kohtuvaidluse kaotanud pool kohustatud hüvitama kohtukulud, kui vastaspool on seda nõudnud.
|
|
61. Kadangi šiuo atveju VRDT pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės reikalavimus.
|
61. Kuna hageja on kohtukulude hüvitamist nõudnud ja ühtlustamisamet on kohtuvaidluse kaotanud, tuleb kohtukulud välja mõista ühtlustamisametilt.
|