[pic] | COMMISSIONE EUROPEA |

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Bruxelles, 31.3.2010

Briuselis, 2010.3.31

COM(2010)127 definitivo

KOM(2010)127 galutinis

.

.

COMUNICAZIONE DELLA COMMISSIONE AL CONSIGLIO E AL PARLAMENTO EUROPEO

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Un quadro strategico dell'UE per aiutare i paesi in via di sviluppo ad affrontare i problemi della sicurezza alimentare

ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programa

SEC(2010)379

SEK(2010)379

MOTIVAZIONE

PAAIšKINIMAS

Negli ultimi anni la fame e la malnutrizione si sono aggravate fino a contare, nel 2010, oltre un miliardo di persone esposte all'insicurezza alimentare. L'insicurezza alimentare compromette lo sviluppo umano, la stabilità sociopolitica e i progressi verso la realizzazione degli obiettivi di sviluppo del millennio (OSM). Gli Stati fragili incontrano numerose difficoltà soprattutto nel conseguimento dell'obiettivo OSM1, ossia eliminare la povertà estrema e la fame.

Per kelerius pastaruosius metus padaugėjo nuo alkio ir nepakankamos mitybos kenčiančių gyventojų; 2010 m. daugiau kaip 1 mlrd. žmonių neužtikrinamas aprūpinimas maistu. Maisto nepakankamumas neigiamai veikia žmogaus vystymąsi, socialinį ir politinį stabilumą ir pažangą įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT). Silpnoms valstybėms itin daug sunkumų kyla siekiant pirmojo TVT – panaikinti ypač didelį skurdą ir badą.

L'impennata dei prezzi dei prodotti alimentari sui mercati mondiali nel 2007-08 ha indotto a riconsiderare la sicurezza alimentare globale. È stata creata la task force ad alto livello (HLTF) delle Nazioni Unite per la crisi della sicurezza alimentare globale, al fine di migliorare il coordinamento all'interno dell'ONU; è stato avviato il partenariato mondiale per l'agricoltura, la sicurezza alimentare e la nutrizione (GPAFSN) e, infine, durante il Vertice tenutosi all'Aquila nel 2009 i leader del G8 hanno concordato un vasto programma sulla sicurezza alimentare.

2007–2008 m. pasaulio rinkose smarkiai padidėjusios maisto kainos paskatino susimąstyti apie visuotinį aprūpinimą maistu. Įsteigta Jungtinių Tautų (JT) Visuotinės maisto krizės aukšto lygio darbo grupė, skirta derinimui JT gerinti; užmegzta Pasaulinė žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir mitybos partnerystė; 2009 m. Akviloje didžiojo aštuoneto šalių vadovai susitarė dėl išsamios aprūpinimo maistu darbotvarkės.

L'Unione europea (UE) ha risposto alle crescenti sfide connesse alla sicurezza alimentare con uno "strumento alimentare"[1] aggiuntivo di 1 miliardo di euro, come misura temporanea per sostenere i paesi in via di sviluppo più gravemente colpiti. L'UE e i suoi Stati membri sono già da molti anni gli attori più importanti e affidabili sulla scena mondiale nel settore della sicurezza alimentare, da un punto di vista tanto finanziario quanto politico.

Europos Sąjunga (ES) aprūpinimo maistu uždaviniams spręsti sukūrė 1 mlrd. EUR biudžeto Maisto priemonę[1], skirtą teikti laikiną paramą labiausiai nukentėjusioms besivystančioms šalims. Jau daugelį metų ES ir jos valstybės narės tiek finansiniu, tiek politiniu požiūriu yra svarbiausios ir patikimiausios veikėjos aprūpinimo maistu srityje.

Gli sviluppi recenti e le sfide future esigono una nuova politica comune di sicurezza alimentare, che potenzi ulteriormente la leadership dell'UE nel programma mondiale sulla sicurezza alimentare e renda più efficace l'assistenza dell'UE, in linea con il trattato di Lisbona[2], l'iniziativa EUROPA2020[3] e il Consenso europeo sullo sviluppo[4]. Le sfide future, tra cui la crescita demografica, le pressioni che gravano sulle risorse naturali e sui servizi ecosistemici e le ripercussioni negative del cambiamento climatico sull'agricoltura, influiscono sulle condizioni di crescita e rendono necessarie misure di adeguamento. È inoltre necessario integrare in un quadro politico globale alcune questioni chiave dell'attuale programma sulla sicurezza alimentare, quali nutrizione, volatilità dei prezzi, reti di sicurezza e di protezione sociale, biocarburanti, sicurezza degli alimenti, ricerca e innovazione, acquisizioni di terreni su larga scala e il concetto di "diritto all'alimentazione"[5].

Atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius ir siekiant spręsti būsimus uždavinius, būtina priimti naują bendrą aprūpinimo maistu politiką, stiprinti ES pozicijas sprendžiant aprūpinimo maistu uždavinius ir didinti ES pagalbos veiksmingumą, kaip nurodyta Lisabonos sutartyje[2], 2020 m. ES strategijoje[3] ir Europos konsensuse dėl vystymosi[4]. Būsimi su aprūpinimu maistu susiję uždaviniai yra gyventojų skaičiaus augimas, spaudimas gamtiniams ištekliams ir ekosistemoms, neigiamas klimato kaitos poveikis žemės ūkiui, dėl kurio keičiasi kultūrų auginimo sąlygos ir todėl prireikia prisitaikymo priemonių. Be to, į bendrą politikos programą būtina įtraukti tokius pagrindinius dabartinius aprūpinimo maistu uždavinius, kaip mityba, kainų svyravimai, socialinė apsauga ir apsaugos tinklai, biodegalai, maisto sauga, moksliniai tyrimai ir inovacijos, didelių žemės sklypų įsigijimas ir „Teisės gauti maisto“[5] koncepcija.

La presente comunicazione è finalizzata a fornire un quadro politico comune all'UE e agli Stati membri per combattere la fame e la malnutrizione nel mondo, contribuendo così alla realizzazione dell'OSM1. Essa è coerente con altri documenti tematici (riguardanti l'istruzione, la salute, la parità fra i sessi e la governance fiscale) e con il pacchetto di sviluppo primavera 2010, che insieme definiscono la posizione dell'UE in vista dell'evento di alto livello dell'ONU in merito agli OSM, il quale si terrà nel settembre 2010. La presente comunicazione è integrata dalla comunicazione sull'assistenza alimentare umanitaria[6], che verte sui contesti di emergenza e post-emergenza.

Šio komunikato tikslas – parengti bendrą ES ir valstybių narių politikos programą, skirtą kovoti su alkiu ir nepakankama mityba visame pasaulyje, taip siekiant pirmojo TVT. Ši programa dera su kitais teminiais dokumentais (švietimo, sveikatos, lyčių lygybės ir mokesčių valdymo srityje) ir 2010 m. pavasario posėdžiui rengiamu vystymosi srities dokumentų rinkiniu, kuriuose bendrai išdėstyta ES pozicija, kurios ji laikysis 2010 m. rugsėjo mėn. vyksiančiame JT aukšto lygio susitikime dėl TVT. Šį komunikatą papildo komunikatas dėl humanitarinės pagalbos maistu[6], kuriame daugiausia dėmesio skiriama nepaprastosioms padėtims ir pagalbai po nelaimių.

UN APPROCCIO GENERALE ALLA SICUREZZA ALIMENTARE

VISA APIMANTIS APRŪPINIMO MAISTU POŽIŪRIS

Il quadro politico proposto affronta le sfide connesse alla sicurezza alimentare nei paesi in via di sviluppo, in contesti sia rurali che urbani, attraverso quattro cardini riconosciuti a livello internazionale[7]: 1) aumentare la disponibilità di cibo; 2) migliorare l'accesso al cibo; 3) migliorare l'adeguatezza nutrizionale dell'alimentazione; 4) potenziare la prevenzione e la gestione delle crisi. Tale quadro politico si basa sui principi di Roma sulla sicurezza alimentare[8] e riconosce, in particolar modo, che le strategie di sicurezza alimentare devono essere oggetto di titolarità da parte del paese beneficiario ed elaborate in funzione delle sue specificità, e instaurare un adeguato equilibrio tra il sostegno alla produzione nazionale e il ricorso al commercio per coprire il fabbisogno alimentare.

Siūloma politikos programa su aprūpinimu maistu susijusiems uždaviniams besivystančių šalių kaimo vietovėse ir miestuose spręsti keturiose tarptautiniu mastu pripažintose srityse:[7] 1) didinant maisto tiekimo galimybes; 2) gerinant galimybes gauti maisto; 3) gerinant vartojamo maisto kokybę; 4) didinant krizių prevencijos ir valdymo veiksmingumą. Šie veiksmai grindžiami Romos aprūpinimo maistu principais[8]. Pripažįstama, kad aprūpinimo maistu strategijos turi būti parengtos pačių šalių pagal konkrečius poreikius, jose turi būti išlaikyta tinkama paramos gamybai šalyje ir maisto poreikių tenkinimo vykdant prekybą pusiausvyra.

I progressi in materia di sicurezza alimentare e nella realizzazione dell'OSM1 sono stati irregolari tra le diverse aree geografiche e i gruppi di popolazione. Benché le sfide in questo campo siano presenti in tutto il mondo, la maggior parte dei traguardi da raggiungere resta in Africa e nei paesi che versano in situazioni delicate. Secondo il rapporto OSM del 2009[9] la percentuale di popolazione denutrita nell'Africa subsahariana è diminuita dal 32% (1990-92) al 29% nel 2008. I dati comparabili per l'Asia meridionale, la seconda regione con il più alto livello di denutrizione, erano rispettivamente di 24% e 21%[10]. Inoltre, i dati più recenti sui paesi fragili mostrano un livello di denutrizione del 31,4%, contro il 14,5% dei paesi non fragili. Se la malnutrizione è ancora un fenomeno prevalentemente rurale, in seguito all'urbanizzazione l'insicurezza alimentare potrebbe diventare, a lungo andare, più grave nelle aree urbane.

Aprūpinimo maistu ir pirmojo TVT įgyvendinimo pažanga yra nevienoda geografiniu požiūriu ir gyventojų grupių atžvilgiu. Nors su aprūpinimu susijusių uždavinių kyla visame pasaulyje, didžiausia pažanga turi būti padaryta Afrikoje ir silpnose šalyse. Remiantis 2009 m. TVT ataskaita[9], žmonių, kurie nepakankamai maitinasi, dalis Afrikoje į pietus nuo Sacharos sumažėjo nuo 32 % (1990–1992 m.) iki 29 % 2008 m. Pietų Azijos šalių, užimančių antrą vietą pagal žmonių, kurie nepakankamai maitinasi, rodiklį atitinkami duomenys yra 24 % ir 21 %[10]. Be to, naujausi duomenys rodo, kad silpnų šalių gyventojų, kenčiančių nuo nepakankamos mitybos, dalis yra 31,4 %, palyginti su 14,5 % kitose šalyse. Nors nepakankamos mitybos problema daugiausia būdinga kaimo vietovėms, besiplečiant miestams maisto nepakankamumo problema miestuose ilgainiui gali tapti itin opia.

L'azione dell'UE deve privilegiare quei paesi colpiti dall'insicurezza alimentare che accusano maggiori ritardi nel raggiungimento dell'OSM1, in particolare l'Africa, ma anche l'Asia meridionale e altre regioni (Bangladesh, Cambogia, Haiti, Nepal, Timor Est, ecc.)[11]. Considerata la natura anche di altri OSM la cui realizzazione è ancora lontana, sarà necessario investire in modo specifico nelle donne[12].

ES pirmenybę turi teikti toms dėl maisto nepakankamumo kenčiančioms šalims, kurioms prasčiausiai sekasi siekti pirmojo TVT, visų pirma Afrikos šalims, taip pat Pietų Azijos šalims ir kitoms šalims (pvz., Bangladešas, Kambodža, Haitis, Nepalas, Rytų Timoras)[11]. Atsižvelgiant į prastai įgyvendinamų susijusių TVT pobūdį, su moterimis susijusiems tikslams reikės skirti konkrečių investicijų[12].

È inoltre dimostrato[13] che gli investimenti nel settore della piccola proprietà hanno sortito i migliori risultati in termini di riduzione della povertà e di crescita. Pertanto, questo nuovo quadro dell'UE si focalizza sull'aumento della rendita dei piccoli proprietari e sulla capacità di ripresa delle comunità vulnerabili, incoraggiando la risolutezza dei paesi che pongono l'agricoltura e la sicurezza alimentare al centro dei propri sforzi di sviluppo.

Be to, esama įrodymų[13], kad investicijos į smulkių ūkių sektorių duoda didžiausią grąžą skurdo mažinimo ir augimo požiūriu. Todėl naujojoje ES programoje daugiausia dėmesio skiriama smulkių ūkininkų pajamų didinimui ir pažeidžiamų bendruomenių atsparumo stiprinimui, žemės ūkį ir aprūpinimą maistu prioritetu laikančių šalių vystymosi pastangoms remti.

Aumentare la disponibilità di cibo

Maisto tiekimo galimybių didinimas

Si stima che la popolazione mondiale raggiungerà i 9 miliardi entro il 2050 e che, considerati i cambiamenti dei regimi alimentari e l'aumento dei redditi, la domanda di cibo lieviterà del 70%[14]. Ciò comporta l'esigenza di accelerare la crescita della produzione agricola, anche nei paesi in cui l'aumento demografico è più veloce. In molti di questi paesi l'esiguità delle risorse naturali, inasprita dal cambiamento climatico, ne impone un uso sempre più efficiente.

Numatoma, kad 2050 m. gyventojų skaičius išaugs iki 9 mlrd., o keičiantis mitybai ir didėjant pajamoms, maisto poreikis gali padidėti 70 %[14]. Tam būtina spartinti žemės ūkio gamybos augimą, įskaitant tose šalyse, kuriose gyventojų skaičius auga sparčiausiai. Daugelyje tokių šalių dėl ribotų gamtinių išteklių ir klimato kaitos poveikio tokius išteklius būtina naudoti kuo veiksmingiau.

La maggior parte delle persone che, nel mondo, soffrono la fame e la povertà vive in zone rurali, dove l'agricoltura – inclusi coltivazione, allevamento, pesca e selvicoltura – costituisce la principale attività economica. A dominare è la piccola agricoltura: circa l'85% degli agricoltori nei paesi in via di sviluppo coltiva meno di 2 ettari di terreno. I sistemi misti (agricoltura/allevamento) di piccola proprietà assicurano circa la metà della produzione alimentare mondiale[15]. L'assistenza dell'UE per accrescere la disponibilità di cibo nei paesi in via di sviluppo deve focalizzarsi, pertanto, sulla produzione alimentare sostenibile di piccola scala. Ciò avrebbe il molteplice effetto di migliorare la rendita e la capacità di ripresa dei produttori agricoli, mettere i beni alimentari a disposizione dei consumatori e mantenere o migliorare il livello di qualità ambientale. Nel sostenere l'agricoltura di piccola scala, l'assistenza dell'UE dovrà privilegiare gli approcci d'intensificazione sostenibili ed ecologicamente efficienti, rispettando le diverse funzioni dell'agricoltura. Ciò implica, tra l'altro, l'ottimizzazione delle risorse agricole, la gestione integrata degli infestanti, un migliore sfruttamento del suolo e dell'acqua e l'introduzione di specie di coltivazioni resistenti allo stress[16]. Perché questo approccio abbia successo è necessario considerare la produzione in un contesto di catena di valore, con adeguato accesso ai finanziamenti, alla trasformazione e ai mercati, dove le piccole e le medie imprese e la microfinanza rurale possono giocare un ruolo chiave. Collaborazioni tra pubblico e privato possono avere, nelle giuste condizioni, l'importante funzione di stimolare la produttività agricola. L'UE e gli Stati membri dovrebbero, inoltre, sostenere iniziative volte a ridurre le perdite successive al raccolto, ad accrescere la capacità di magazzinaggio e ad affrontare problematiche relative alla sicurezza degli alimenti e alla salute degli animali.

Daugelis skurstančių ir nuo alkio kenčiančių gyventojų gyvena kaimo vietovėse, kur žemės ūkis, įskaitant žemdirbystę, gyvulininkystę, žuvininkystę ir miškininkystę, yra pagrindinė ekonominė veikla. Vyrauja smulkūs ūkiai: apie 85 % besivystančių šalių ūkininkų turi mažiau nei 2 hektarus žemės. Mišriuose smulkiuose ūkiuose, kuriuose auginami javai ir galvijai, pagaminama apie pusę pasaulio maisto[15]. Todėl ES parama turėtų būti sutelkta į tvarią mažos apimties maisto gamybą, kuri leistų padidinti maisto tiekimą besivystančiose šalyse. Tokio pobūdžio gamybos poveikis yra įvairus: didinamos kaimo vietovių gamintojų pajamos ir stiprinamas jų atsparumas, daugiau maisto tiekiama vartotojams, išlaikoma arba gerinama aplinkos būklės kokybė. Teikiant ES paramą smulkiems ūkininkams, pirmenybė turėtų būti teikiama intensyvesnės gamybos būdams, kurie yra tvarūs ir tausūs aplinkos atžvilgiu, kartu išlaikant įvairias žemės ūkio funkcijas. Tai reiškia, inter alia, žemės ūkio gamybai reikalingų žaliavų optimalų tiekimą, integruotą kenkėjų kontrolę, geresnį dirvos naudojimą ir vandentvarką, atsparias javų rūšis[16]. Kad tokio požiūrio būtų sėkmingai laikomasi, gamyba turi būti vertinama kaip vertės kūrimo grandinės dalis, turi būti užtikrinamos tinkamos galimybės gauti finansavimą, perdirbti produktus ir juos teikti rinkoms; svarbų vaidmenį galėtų atlikti mažos ir vidutinės įmonės ir kaimo vietovių mikrofinansavimo įstaigos. Esant tinkamoms sąlygoms, viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė galėtų padėti didinti žemės ūkio našumą. ES ir jos valstybės narės taip pat turėtų remti iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti nuostolius po derliaus nuėmimo, didinti sandėliavimo pajėgumus ir spręsti su maisto sauga ir gyvūnų sveikata susijusius uždavinius.

La sicurezza dell'accesso alla terra e dei diritti di proprietà e di uso del suolo sono i presupposti per una maggiore produttività dei piccoli proprietari terrieri. Occorrono efficaci politiche e leggi fondiarie nazionali che inducano i governi ad intraprendere azioni prioritarie sul territorio. Laddove i paesi elaborino politiche sull'agricoltura, sul territorio e sui biocarburanti, l'UE e gli Stati membri dovrebbero fare in modo che tali politiche affrontino problemi riguardanti la disponibilità e l'accessibilità del cibo e stimolino l'integrazione dei piccoli agricoltori in catene di produzione.

Galimybė saugiai naudoti žemę ir užtikrintos žemėvaldos teisės yra būtinos sąlygos siekiant didinti smulkių ūkininkų našumą. Būtina veiksminga nacionalinė žemės politika ir teisės aktai, todėl vyriausybės prioritetu turėtų laikyti su žemės valdymu susijusius veiksmus. Šalims formuojant žemės ūkio, žemėtvarkos ir biodegalų politiką, ES ir valstybės narės turėtų skatinti atsižvelgti į problemas, susijusias su maisto tiekimo galimybėmis ir galimybėmis gauti maisto ir skatinti smulkių ūkininkų integraciją į gamybos grandines.

Inoltre, principi riconosciuti a livello internazionale dovrebbero indurre gli investitori, i paesi ospitanti e le altre parti interessate ad investire nell'agricoltura rispettando i diritti umani, i mezzi di sussistenza e le risorse. L'UE e gli Stati membri dovrebbero incoraggiare l'elaborazione di principi internazionali per la realizzazione di investimenti responsabili nei terreni agricoli, sulla base delle linee guida di politica fondiaria[17]. In Africa si sosterrà l'applicazione degli orientamenti di politica fondiaria del 2009[18]. I governi dei paesi partner, le organizzazioni agricole e le altre parti interessate saranno incoraggiati a compiere scelte consapevoli che garantiscano la sostenibilità degli investimenti esteri, in modo da massimizzare i benefici sociali, economici e ambientali per il paese.

Be to, investuotojai, priimančios šalys ir kitos suinteresuotosios šalys turėtų remtis tarptautiniu mastu pripažintais principais, kad investuojant į žemės ūkį būtų gerbiamos žmogaus teisės, išsaugomi pragyvenimo šaltiniai ir gamtiniai ištekliai. ES ir jos valstybės narės, remdamosi Žemės politikos gairėmis[17], turėtų teikti paramą, kad būtų parengti tarptautiniu mastu pripažįstami atsakingų investicijų į žemės ūkio paskirties žemę principai. Bus teikiama parama 2009 m. Žemės politikos gairių[18] įgyvendinimui Afrikoje. Šalių partnerių vyriausybės, ūkininkų organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys bus skatinamos priimti sąmoningus sprendimus, padedančius užtikrinti užsienio investicijų tvarumą, kad šalis gautų didžiausią socialinę, ekonominę naudą ir būtų užtikrintas teigiamas poveikis aplinkai.

L'aumento della disponibilità di cibo implica una ricerca e un'innovazione nel settore pubblico maggiormente imperniate sulla domanda, che prestino sufficiente attenzione alle conoscenze tradizionali e alle colture alimentari diversificate (incluse le specie locali) e rendano le innovazioni accessibili agli agricoltori e consone alle loro esigenze. L'UE e gli Stati membri dovrebbero sostenere quelle forme di ricerca e innovazione che presentano evidenti benefici per i piccoli agricoltori. Esse includono, ad esempio, le iniziative volte a potenziare la capacità di adattamento al cambiamento climatico e a migliorare la resistenza allo stress, alla siccità e alle alluvioni, preservando, allo stesso tempo, una vasta biodiversità di colture e specie e la loro accessibilità. Tale supporto dovrebbe considerare le esigenze e le preoccupazioni espresse dai paesi beneficiari in base alle obiettive informazioni a loro disposizione in merito ai benefici e ai rischi di tutte le nuove tecnologie, nonché all'esistenza di solidi quadri regolamentari e alle possibilità di attuarli. Andrebbero sostenuti anche i regimi di proprietà intellettuale che ottimizzano l'accesso alle nuove tecnologie e risorse da parte degli agricoltori meno abbienti. Inoltre, i rapporti di sinergia tra l'adattamento al cambiamento climatico e la mitigazione dei suoi effetti dovrebbero essere esplorati parallelamente allo sviluppo di misure d'incentivazione, per esempio associando l'agricoltura ai mercati del carbonio.

Maisto tiekimo didinimas reiškia paklausa grindžiamus mokslinius tyrimus ir inovacijas viešajame sektoriuje, pakankamą dėmesį skiriant tradicinėms žinioms ir skirtingoms javų kultūroms (įskaitant vietos kultūras) ir užtikrinant, kad inovacijos būtų prieinamos ūkininkams ir atitiktų jų poreikius. ES ir jos valstybės narės turėtų remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurie duoda akivaizdžios naudos smulkiems ūkininkams, taip pat padeda prisitaikyti prie klimato kaitos ir didina atsparumą nepalankioms sąlygoms, sausrai ir potvyniams, kartu išlaikant kuo didesnę javų biologinę įvairovę ir galimybes jų gauti. Teikiant paramą turėtų būti atsižvelgiama į pagalbą gaunančių šalių nurodytus poreikius ir spręstinus uždavinius, remiantis šalių turima objektyvia informacija apie bet kokių naujų technologijų naudą ir pavojus, taip pat remtis patikimu nacionaliniu reglamentavimo pagrindu ir gebėjimu vykdyti teisės aktus. Turėtų būti remiamas toks intelektinės nuosavybės teisių režimas, pagal kurį neturtingi ūkininkai galėtų kuo lengviau naudotis naujomis technologijomis ir gauti tinkamų žaliavų. Be to, reikėtų tirti prisitaikymo prie klimato kaitos ir padarinių švelninimo sinergijas ir plėtoti skatinamąsias struktūras, pavyzdžiui, susiejant žemės ūkį su anglies dioksido rinka.

Il commercio internazionale può contribuire in modo sostanziale alla disponibilità di cibo aumentando la quantità e ampliando la varietà dei prodotti alimentari sul mercato. Un'altra possibilità di incrementare la disponibilità di cibo consiste nell'integrazione regionale dei mercati agricoli e alimentari, che agevolerebbe flussi commerciali dalle zone eccedentarie a quelle deficitarie. L'UE e gli Stati membri dovrebbero incoraggiare l'uniformazione e l'armonizzazione di politiche, norme e ordinamenti, allo scopo di ottenere politiche agricole integrate a livello regionale. L'UE e gli Stati membri riconoscono, inoltre, che i paesi in via di sviluppo possono usufruire, tenuto conto dei problemi relativi alla sicurezza alimentare a livello sia regionale che nazionale, delle opportunità offerte dalla politica commerciale attuale, incluse le misure di frontiera. L'obiettivo dovrebbe essere il perseguimento di una catena agroalimentare sostenibile.

Tarptautinė prekyba galėtų padėti didinti maisto tiekimą rinkoje užtikrinant didesnį maisto kiekį ir įvairovę. Maisto tiekimą taip pat būtų galima padidinti sujungus regionines žemės ūkio ir maisto rinkas, sudarant palankesnes sąlygas prekybos srautus nukreipti iš perteklių turinčių regionų į vietoves, kur yra nepriteklius. ES ir jos valstybės narės turėtų remti politikos krypčių, taisyklių ir teisės aktų standartizavimą ir suvienodinimą, kad būtų formuojama regiono lygmeniu integruota žemės ūkio politika. Be to, ES ir jos valstybės narės pripažįsta, kad atsižvelgiant į kylančius aprūpinimo maistu uždavinius tiek nacionaliniu, tiek regiono lygmeniu, besivystančios šalys gali pasinaudoti esamos prekybos politikos teikiamomis galimybėmis, įskaitant pasienio priemones. Tikslas – tvari žemės ūkio ir maisto gamybos grandinė.

Migliorare l'accesso al cibo

Galimybių gauti maisto didinimas

L'accesso al cibo dovrebbe essere ottimizzato innanzi tutto migliorando le opportunità di impiego e di reddito sia nelle zone rurali che in quelle urbane, anche attraverso la diversificazione e il commercio, in modo tale che i prodotti alimentari siano economicamente accessibili ad un maggior numero di persone. Un'azione complementare dovrebbe essere svolta dai meccanismi di trasferimento sociale. L'UE e gli Stati membri dovrebbero assistere i paesi partner nella creazione e gestione di meccanismi sociali volti a sostenere gruppi di popolazione vulnerabili, in particolar modo le donne. Le esperienze di meccanismi proficui saranno condivise e verranno sostenuti i sistemi operativi. Si presterà la dovuta attenzione alle strategie di uscita dalle reti di sicurezza. I meccanismi dovranno essere efficienti, accessibili e flessibili, capaci di consentire una rapida espansione in periodi di crisi. Dovrebbero comprendere un'importante dimensione nutrizionale, offrendo assistenza soprattutto a persone la cui adeguata nutrizione sortirebbe effetti positivi sulla realizzazione degli OSM 4 (ridurre la mortalità infantile) e 5 (migliorare la salute materna).

Galimybės gauti maisto pirmiausia turėtų būti didinamos kuriant geresnes užimtumo ir pajamų duodančios veiklos sąlygas tiek miesto, tiek kaimo vietovėse, taip pat įvairinant užimtumą ir pajamų duodančią veiklą ir prekybą ir tokiu būdu užtikrinant, kad kuo daugiau žmonių galėtų lengviau gauti maisto. Šiuos veiksmus turėtų papildyti socialinių išmokų mechanizmai. ES ir jos valstybės narės turėtų padėti šalims partnerėms sukurti ir valdyti socialinius mechanizmus pažeidžiamoms gyventojų grupėms, visų pirma moterims, remti. Bus keičiamasi patirtimi apie sėkmingai veikiančius mechanizmus ir teikiama parama veikiančios socialinių išmokų sistemoms. Deramas dėmesys bus skirtas saugumo tinklo priemonių taikymo nutraukimo strategijoms. Mechanizmai turi būti veiksmingi, prieinami ir lankstūs, per krizes juos turi būti galima lengvai išplėsti. Į mechanizmus paprastai turėtų būti įtrauktas svarbus mitybos aspektas, siekiant padėti toms grupėms, kurių tinkama mityba padėtų pasiekti ketvirtojo TVT (sumažinti vaikų mirtingumą) ir penktojo TVT (gerinti moterų sveikatą).

Nelle zone rurali, la trasformazione dei prodotti agricoli potrebbe contribuire, soprattutto nelle piccole e medie imprese, alla creazione di impieghi, che sarebbe agevolata anche tramite un più efficace accesso ai servizi finanziari. Si potrebbero, inoltre, sviluppare reti di sicurezza rurale[19] per quelle famiglie vulnerabili che sono in grado di fornire manodopera. Le reti di sicurezza produttiva avranno il duplice vantaggio di migliorare le condizioni della produzione rurale e ottimizzare l'accesso diretto al cibo.

Kaimo vietovėse darbo vietos turėtų būti kuriamos žemės ūkio produktų perdirbimo sektoriuje, daugiausiai mažose ir vidutinėse įmonėse, sudarant palankias sąlygas naudotis finansinėmis paslaugomis. Be to, kaimo vietovių saugumo tinklai[19] turėtų būti kuriami siekiant padėti pažeidžiamiems namų ūkiams, kurie gali teikti darbo jėgą. Našūs saugumo tinklai padės kurti geresnes gamybos sąlygas kaimo vietovėse ir padidins galimybes tiesiogiai gauti maisto.

L'accesso al cibo può generalmente essere migliorato mediante l'applicazione dell'approccio "diritto all'alimentazione", come evidenziato negli orientamenti volontari per sostenere la realizzazione progressiva del diritto all'alimentazione nel contesto della sicurezza alimentare a livello nazionale [20]. L'UE e gli Stati membri dovrebbero continuare a perseguirne l'applicazione nei paesi in via di sviluppo, sostenendo quadri politici e giuridici basati sul "diritto all'alimentazione". Ciò significa sostenere strategie che contrastino le cause primarie della fame, rafforzare i gruppi emarginati tramite l'ideazione, l'applicazione e il controllo di programmi nazionali, nonché stabilire e potenziare meccanismi di ricorso.

Apskritai galimybės gauti maisto gali būti gerinamos laikantis „Teisės gauti maisto“ principo, kaip nustatyta Savanoriškose gairėse laipsniškam teisės gauti maisto įtvirtinimui paremti užtikrinant nacionalinį aprūpinimą maistu[20] . ES ir jos valstybės narės turėtų remti šių gairių taikymą besivystančiose šalyse, įskaitant paramą kuriant „Teisės gauti maisto“ principu pagrįstą politinį ir teisinį pagrindą. Tai reiškia paramą strategijoms, kurioms siekiama šalinti pagrindines alkio priežastis, labiausiai socialiai atskirtoms grupės suteikti daugiau galių kuriant, įgyvendinant ir stebint nacionalines programas, taip pat kurti ir stiprinti kompensavimo mechanizmus.

Migliorare l'adeguatezza nutrizionale dell'alimentazione

Vartojamo maisto kokybės gerinimas

Si stima che la malnutrizione provochi ogni anno 3,5 milioni di morti tra madri e bambini[21] e un terzo del carico di morbilità fra i bambini al di sotto dei cinque anni. Fino a 2 miliardi di persone al mondo soffrono di carenza di vitamine e minerali[22]. Gli effetti più nocivi della malnutrizione si verificano durante la gravidanza e i primi due anni di vita, con un impatto spesso irreversibile sullo sviluppo fisico e cognitivo. È necessario privilegiare gli interventi rivolti alle donne incinte e in fase di allattamento, nonché ai bambini al di sotto dei cinque anni (in modo particolare a quelli al di sotto dei due anni)[23].

Nustatyta, kad dėl nepakankamos mitybos kasmet miršta 3,5 mln. moterų ir vaikų[21]; trečdalis ligų, kuriomis serga vaikai iki penkerių metų, yra susijusios su nepakankama mityba. Nuo vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo[22] pasaulyje kenčia iki 2 mlrd. žmonių. Didžiausią žalą nepakankama mityba padaro nėštumo metu ir per dvejus pirmuosius gyvenimo metus; fiziniam ir pažintinių gebėjimų vystymuisi dažnai padaroma neatitaisoma žala. Pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmams, skirtiems padėti nėščioms ir maitinančioms moterims ir vaikams iki penkerių metų (ypatingą dėmesį skiriant vaikams iki dvejų metų)[23].

L'UE e gli Stati membri dovrebbero sostenere la formulazione di politiche e strategie in materia di nutrizione, la formazione alla nutrizione, l'istruzione e la creazione di meccanismi di coordinamento tra agricoltura, salute, istruzione e settori di protezione sociale. I programmi agricoli futuri dovrebbero includere una dimensione nutrizionale. Ciò potrebbe realizzarsi potenziando la diversificazione della piccola agricoltura, promuovendo la produzione di alimenti ricchi di micronutrienti, soprattutto tra le varietà e specie locali, monitorando i risultati relativi alla nutrizione e/o sostenendo la ricerca agricola condotta da una prospettiva nutrizionale.

ES ir jos valstybės narės turėti teikti paramą formuoti mitybos politiką ir strategijas, rengti su mityba susijusius mokymus ir švietimo programas, kurti žemės ūkio, sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos sektorių derinimo mechanizmus. Į su žemės ūkiu susijusias programas ateityje turėtų būti įtrauktas mitybos aspektas. Tai galėtų būti smulkių ūkininkų veiklos įvairinimas, mikroelementais turtingo maisto, ypač vietos kultūrų ir rūšių auginimo skatinimas, su mityba susijusių rezultatų stebėjimas, parama atliekant žemės ūkio srities mokslinius tyrimus, susijusius su mityba.

La leadership politica e il coordinamento multisettoriale a livello nazionale, che sfociano in un'azione multisettoriale integrata, svolgono un ruolo cruciale nell'inserimento della nutrizione nei programmi e nelle strategie nazionali di sicurezza alimentare. L'UE e gli Stati membri dovrebbero promuovere il collegamento con strategie sanitarie nazionali che includano servizi di base relativi alla nutrizione e il controllo dello stato nutrizionale della popolazione.

Siekiant mitybos aspektą įtraukti į šalies aprūpinimo maistu strategijas ir programas, būtinas politinis vadovavimas ir daugiasektoris derinimas šalies lygmeniu, skatinantis rengti integruotus daugiasektorius veiksmus. ES ir valstybės narės turėtų skatinti sąsajas su nacionalinėmis sveikatos strategijomis, pagal kurias numatytos su mityba susijusios pagrindinės paslaugos ir gyventojų mitybos būklės stebėjimas.

2.4 Migliorare la prevenzione e la gestione delle crisi

2.4 Krizių prevencijos ir valdymo gerinimas

Produttori e comunità rurali devono essere capaci di resistere agli effetti delle crisi alimentari. Mentre le risposte anticrisi a breve termine richiedono spesso la mobilitazione di strumenti umanitari ad hoc, è necessario creare e preservare altre capacità e altri meccanismi finalizzati a ridurre il rischio di crisi e a gestirne gli effetti. Una stretta connessione tra gli attori e gli strumenti umanitari e di sviluppo è fondamentale e andrebbe promossa attingendo ai principi del collegamento tra aiuto, ricostruzione e sviluppo (CARS).

Kaimo vietovių gamintojai ir bendruomenės turi būti atsparūs su maistu susijusių krizių poveikiui. Dažnai krizėms įveikti trumpuoju laikotarpiu pasitelkiamos ad hoc humanitarinės pagalbos priemonės; vis dėlto būtina kurti ir išlaikyti kitus mechanizmus ir pajėgumus, padedančius mažinti krizių riziką ir poveikį. Glaudus humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi teikėjų ir priemonių ryšis yra itin svarbus ir turėtų būti skatinamas remiantis Pagalbos, atstatymo ir vystymosi susiejimo principais.

L'UE e gli Stati membri dovrebbero intensificare il loro impegno a sostenere l'integrazione regionale nei paesi in via di sviluppo, considerato che una maggiore integrazione regionale rappresenta un altro strumento per prevenire crisi economiche, politiche e di sicurezza alimentare, e per mitigarne gli effetti.

ES ir jos valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų remti besivystančių šalių glaudesnę regioninę integraciją, nes tokiu būdu galima užkirsti kelią ekonominėms, politinėms ir aprūpinimo maistu krizėms ir švelninti jų poveikį.

Sistemi di rapida allerta regionali o nazionali, in grado di preannunciare calamità imminenti, devono essere potenziati, o sviluppati laddove ancora non esistano, e collegati in modo più efficace alle organizzazioni responsabili dei processi di decisione e reazione. Tali sistemi devono estrarre dati da tutti i livelli, incluso quello comunitario, collegando dati meteorologici a informazioni riguardanti la nutrizione, la diffusione di malattie tra le colture e gli animali e i prezzi di mercato. L'UE e gli Stati membri dovrebbero incoraggiare sistemi di monitoraggio e informazione connessi alla sfera decisionale, anche attraverso il lavoro della Commissione[24].

Nacionalinės ar regioninės išankstinio perspėjimo sistemos, kurias pasitelkus galima numatyti gręsiančias nelaimes, turėtų būti stiprinamos, o jei jų nėra, jos turėtų būti kuriamos, ir turėtų būti geriau susietos su sprendimus priimančiomis ir pagalbą teikiančiomis organizacijomis. Į sistemas, kuriose kaupiami meteorologiniai duomenys, informacija apie mitybą, derlių, gyvūnų ligų protrūkius ir rinkos kainas, duomenys turi būti teikiami visais, įskaitant bendrijos, lygmenimis. ES ir jos valstybės narės turėtų remti su sprendimais susijusį stebėjimą ir informacijos sistemas, taip pat pasitelkdamos Komisijos darbą[24].

Politiche volte ad affrontare la sfida della volatilità dei prezzi possono fronteggiare la volatilità stessa oppure i suoi effetti. Per attenuare la volatilità è necessario migliorare il rapporto tra scorte finali e consumo di beni alimentari, creando le condizioni necessarie all'aumento della produzione e al mantenimento di un livello adeguato di scorte, soprattutto da parte dei commercianti privati. Si dovrebbero, inoltre, scoraggiare le restrizioni all'esportazione di prodotti alimentari di base. L'UE e gli Stati membri dovrebbero contribuire a migliorare il funzionamento del mercato alimentare a livello globale, regionale e nazionale. Ciò significherà anche intervenire attraverso la trasparenza di mercato (informazioni sulla produzione, sulle riserve, sui prezzi, ecc.), promuovere lo stoccaggio e creare riserve alimentari locali e nazionali, laddove sia opportuno e realizzabile. Gli effetti della volatilità dei prezzi possono essere attenuati mediante un insieme di misure, tra cui la creazione di reti di sicurezza modulabili, sistemi di informazione sulla sicurezza alimentare, il ricorso all'assicurazione (condizioni meteorologiche, indice) e il miglioramento della capacità di utilizzare strumenti di gestione del rischio dei prezzi.

Vykdant kainų svyravimo uždaviniams spręsti skirtą politiką galima spręsti kainų svyravimo uždavinį arba jo poveikį. Siekiant švelninti kainų svyravimo poveikį, būtina gerinti maisto produktų atsargų ir jų panaudojimo rodiklį, sudarant geresnes sąlygas didinti gamybą ir laikyti reikiamus atsargų kiekius, daugiausia pas privačius prekybininkus. Be to, nereikėtų varžyti pagrindinių maisto produktų eksporto. ES ir valstybės narės turėtų padėti gerinti maisto rinkos veikimą pasauliniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu. Šio tikslo galima siekti rinkos skaidrumo priemonėmis (informacija apie gamybą, atsargas, kainas ir pan.), skatinant maisto produktų sandėliavimą, o prireikus, ir vietos ir (arba) nacionalinius maisto rezervus. Kainų svyravimo poveikį galima švelninti įvairiomis priemonėmis, pvz., kuriant kintamo dydžio saugumo tinklus, aprūpinimo maistu informacijos sistemas, pasitelkiant draudimą (draudimas nuo nepalankių oro sąlygų ir draudimas atsižvelgiant į nustatytus rodiklius), didinant pajėgumus naudoti kainų rizikos valdymo priemones.

MASSIMIZZARE L'EFFICACIA DEGLI INVESTIMENTI NELLA SICUREZZA ALIMENTARE

INVESTICIJŲ APRŪPINIMO MAISTU SRITYJE VEIKSMINGUMO DIDINIMAS

L'UE e gli Stati membri devono concentrarsi su tre tipi di condizioni necessarie a massimizzare l'efficacia degli investimenti nella sicurezza alimentare.

Siekiant didinti investicijų aprūpinimo maistu srityje veiksmingumą, ES ir jos valstybės narės dėmesį turi sutelkti į tris sąlygas.

Politiche e strategie nazionali e regionali in materia di agricoltura e sicurezza alimentare

Nacionalinės ir regioninės žemės ūkio ir aprūpinimo maistu politikos kryptys ir strategijos

Per ottenere risultati tangibili è necessario che i programmi di assistenza sostengano politiche e riforme nazionali e regionali in materia di agricoltura e sicurezza alimentare, nonché di domini affini, quali il terreno, l'acqua e i biocarburanti, prendendo pienamente in considerazione le sfide del cambiamento climatico. Tali politiche e riforme devono costituire parte integrante del quadro di strategie per la riduzione della povertà. Gli obiettivi e i traguardi della sicurezza alimentare dovrebbero, inoltre, essere oggetto di una maggiore integrazione nelle altre politiche settoriali dei paesi partner in ambiti quali il trasporto, le infrastrutture, la pesca, la salute e l'istruzione. È fondamentale che le organizzazioni agricole, la società civile, il settore privato, i gruppi vulnerabili e le altre parti interessate partecipino attivamente allo sviluppo e alla revisione di queste politiche. A tal proposito, l'assistenza allo sviluppo da parte dell'UE dovrebbe essere indirizzata a sostenere la capacità di elaborazione politica e i meccanismi di coordinamento intersettoriale.

Siekiant apčiuopiamų rezultatų, paramos programomis turi būti remiamos nacionalinės ir regioninės žemės ūkio ir aprūpinimo maistu politikos kryptys ir reformos, taip pat su žeme, vandeniu ir biodegalais susijusios politikos kryptys, kartu iki galo atsižvelgiant į klimato kaitos keliamus uždavinius. Pastarieji turi būti neatskiriama bendrų skurdo mažinimo strategijų dalis. Aprūpinimo maistu tikslai ir siekiai turėtų būti labiau įtraukti į šalių partnerių kitų sektorių politikos kryptis, pvz., transporto, infrastruktūros, žuvininkystės, sveikatos priežiūros ir švietimo politiką. Svarbu, kad ūkininkų organizacijos, pilietinė visuomenė, privatusis sektorius, pažeidžiamos grupės ir kitos suinteresuotosios šalys dalyvautų rengiant ir peržiūrint šias politikos kryptis. Šiuo požiūriu ES parama vystymuisi turėtų būti naudojama politikos formavimo pajėgumams ir derinimo tarp skirtingų sektorių mechanizmams remti.

In Africa i suddetti principi sono stati inseriti nel programma globale di sviluppo agricolo dell'Africa (CAADP), sostenuto dall'UE e dagli Stati membri a partire dal 2007[25]. L'appoggio dell'UE al CAADP dovrebbe essere intensificato, così come in Asia si dovrebbero rafforzare le iniziative di cooperazione regionale sulla nutrizione.

Šie principai įtvirtinti Išsamioje Afrikos žemės ūkio vystymosi programoje, kurią nuo 2007 m. remia ES ir valstybės narės[25]. Šiai programai ES turėtų skirti daugiau paramos. Azijoje reikėtų stiprinti regioninį bendradarbiavimą įgyvendinant su mityba susijusias iniciatyvas.

Armonizzare gli interventi dell'UE

ES intervencijų vienodinimas

L'approccio dell'UE alla sicurezza alimentare nei paesi in via di sviluppo deve essere ancorato ai principi della dichiarazione di Parigi sull'efficacia degli aiuti, al programma d'azione di Accra e al codice di condotta dell'UE in materia di divisione dei compiti. L'UE e gli Stati membri dovrebbero individuare le regioni e i paesi tra i quali ripartire i compiti in base ai vantaggi comparati, nonché coordinare la azioni sotto la guida di un donatore principale.

ES požiūris į aprūpinimą maistu besivystančiose šalyse turėtų būti grindžiamas Paryžiaus deklaracija dėl pagalbos veiksmingumo, Akros veiksmų darbotvarke, taip pat ES darbo pasidalijimo elgesio kodeksu. ES ir jos valstybės narės turėtų nustatyti regionus ir šalis, kuriose užduotys bus paskirstytos remiantis santykiniu pranašumu, ir derinti veiksmus vadovaujant pagrindiniam pagalbos teikėjui.

Sia l'UE che gli Stati membri dispongono di diversi quadri politici e strumenti di finanziamento per aiutare i paesi partner a fronteggiare l'insicurezza alimentare. Una migliore armonizzazione delle politiche e una maggiore complementarità di strumenti, in coordinamento con gli investimenti privati, dovrebbero condurre ad un'azione più efficace.

Norėdamos padėti šalims partnerėms spręsti maisto nepakankamumo uždavinį, tiek ES, tiek valstybės narės gali pasitelkti keletą politikos programų ir finansavimo priemonių. Glaudžiau derinant politikos kryptis ir vienoms priemonėms papildant kitas, taip pat derinant su privačiomis investicijomis, būtų galima padidinti veiksmų efektyvumą.

La coerenza delle politiche per lo sviluppo[26] (CPS) in materia di sicurezza alimentare sarà promossa attraverso una serie di strumenti politici relativi a vari ambiti, quali l'agricoltura, il commercio, la pesca, il cambiamento climatico, l'ambiente e la ricerca. La riforma della politica agricola comune ha rafforzato la coerenza; allo stesso modo le riforme future continueranno a prendere in considerazione obiettivi mondiali di sicurezza alimentare. La futura riforma della politica comune della pesca incrementerà ulteriormente la coerenza tra le politiche e le pratiche europee in materia di pesca e gli obiettivi di sviluppo. Infine, una conclusione bilanciata, globale e ambiziosa dell'agenda di Doha per lo sviluppo potenzierebbe il sistema commerciale internazionale, con effetti positivi sulla sicurezza alimentare.

Vystymosi politikos darna[26] aprūpinimo maistu srityje bus skatinama įvairiomis priemonėmis, įskaitant žemės ūkio, prekybos, žuvininkystės, klimato kaitos, aplinkos ir mokslinių tyrimų srities priemones. Bendrosios žemės ūkio politikos reforma padėjo didinti darną, o ateityje vykdant reformas bus atsižvelgiama į visuotinius su aprūpinimu maistu susijusius tikslus. Būsima bendrosios žuvininkystės politikos reforma padės didinti Europos žuvininkystės politikos bei praktikos ir vystymosi tikslų darną. Galiausiai užbaigus Dohos vystymosi darbotvarkės derybas ir pasiekus darnių, išsamių ir tikslingų rezultatų būtų sustiprinta tarptautinė prekybos sistema ir padarytas teigiamas poveikis aprūpinimui maistu.

Migliorare la coerenza del sistema di governance internazionale

Tarptautinės valdymo sistemos darnos didinimas

L'UE e gli Stati membri dovrebbero migliorare la coerenza della governance internazionale della sicurezza alimentare e sostenere la rapida riforma del Comitato per la sicurezza alimentare mondiale (CFS), quale organismo centrale della sicurezza alimentare. Una volta riformato, il CFS dovrebbe mirare ad un ruolo di supervisione su altri domini specifici correlati alla sicurezza alimentare, come ad esempio gli aiuti alimentari e la nutrizione.

ES ir jos valstybės narės turėtų stiprinti tarptautinio aprūpinimo maistu valdymo darną ir remti Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto reformą, kad jis taptų svarbiausia pasauline aprūpinimo maistu institucija. Pertvarkytas komitetas turėtų siekti įgyti kitų svarbių sričių, darančių poveikį aprūpinimui maistu, įskaitant pagalbą maistu ir mitybą, priežiūros funkciją.

È necessario razionalizzare ulteriormente le priorità delle tre agenzie ONU che hanno sede a Roma (FAO, PAM, FISA) e migliorare la loro cooperazione al fine di creare sinergie. La riforma del sistema ONU e la corrente revisione del ruolo e delle priorità della FAO offrono opportunità di miglioramento della qualità e dell'efficacia. L'UE dovrebbe proseguire la sua stretta collaborazione con il Segretario Generale dell'ONU in merito a questioni di sicurezza alimentare e intensificare il dialogo con le agenzie di Roma, incoraggiando una loro più stretta collaborazione e, se necessario, rinnovando l'orientamento dei loro mandati e delle loro attività sui rispettivi vantaggi comparati: principalmente conoscenza e consulenza politica per la FAO, investimenti sostenibili a lungo termine per la FISA, situazioni di emergenza e fragilità per il PAM.

Būtina toliau racionalizuoti trijų Romoje įsteigtų agentūrų – Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Pasaulio maisto programos, Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo – prioritetus ir glaudžiau derinti jų veiklą, kad būtų kuriamos sinergijos. JT sistemos reforma ir vykstanti Maisto ir žemės ūkio organizacijos funkcijų ir prioritetų peržiūra sudaro galimybes gerinti kokybę ir didinti veiksmingumą. ES turėtų toliau glaudžiai bendradarbiauti su JT generaliniu sekretoriumi aprūpinimo maistu klausimais ir stiprinti dialogą su Romoje esančiomis agentūromis, remti glaudesnį agentūrų veiklos derinimą, o prireikus, perorientuoti jų įgaliojimus ir veiklą atsižvelgiant į sąlyginį pranašumą. Maisto ir žemės ūkio organizacijos veiklos sritis – žinios ir politinės konsultacijos, Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo veiklos sritis – ilgalaikės tvarios investicijos, Pasaulio maisto programos veiklos sritis – ekstremalios sąlygos ir pažeidžiamumo situacijos.

PRIORITÀ

PRIORITETAI

A dieci anni dall'adozione degli OSM, l'UE deve consolidare la cooperazione per la sicurezza alimentare. Nell'ambito di questo quadro politico, la priorità dell'UE è quella di tutelare la sicurezza alimentare nei paesi fragili. Questa priorità sussiste particolarmente in Africa, dove quasi l'80% della popolazione malnutrita vive nei paesi fragili, e in alcune zone dell'Asia meridionale. Per una maggiore efficienza, l'assistenza deve adeguarsi al contesto del paese e conciliare lo sviluppo di politiche e strategie con la responsabilizzazione dei più vulnerabili. Se tutti e quattro i pilastri devono essere considerati, l'UE dovrebbe dare priorità a quattro vaste dimensioni tra loro correlate: lo sviluppo della piccola agricoltura, la governance, l'integrazione regionale e i meccanismi di assistenza alle popolazioni vulnerabili. Gli obiettivi che l'UE e gli Stati membri dovrebbero perseguire in queste aree sono illustrati in appresso:

Praėjus dešimčiai metų nuo TVT patvirtinimo, ES turi sustiprinti bendradarbiavimą aprūpinimo maistu srityje. Pagal šią politikos programą ES prioritetu turėtų būti parama aprūpinimui maistu silpnose šalyse. Tai yra pagrindinis prioritetas Afrikoje, kur beveik 80 % nuo nepakankamos mitybos kenčiančių žmonių gyvena silpnose valstybėse, tai taip pat aktualu kai kuriose Pietų Azijos dalyse. Kad parama būtų veiksminga, ji turi būti pritaikyta prie šalių sąlygų ir apimti politikos krypčių ir strategijų rengimą ir didesnių galių labiausiai pažeidžiamiems gyventojams suteikimą. Nors būtina spręsti visų keturių sričių klausimus, ES pirmenybę turėtų skirti keturiems platiems ir tarpusavyje susijusiems aspektams: smulkių ūkininkų veiklos plėtojimui, valdymui, regioninei integracijai ir pagalbos mechanizmams pažeidžiamų gyventojų grupėms. Šiose srityse ES ir jos valstybės narės turėtų:

Migliorare la capacità di ripresa dei piccoli agricoltori e i mezzi di sussistenza delle zone rurali

Stiprinti smulkių ūkininkų atsparumą ir kaimo gyventojų pragyvenimo šaltinius

- Enfatizzare l'intensificazione di un'agricoltura ecologicamente efficiente per i piccoli agricoltori, in particolare per le donne, sostenendo politiche nazionali, strategie e quadri giuridici efficaci e sostenibili, nonché un accesso giusto e sostenibile alle risorse, tra cui terra, acqua, (micro)credito e altri fattori di produzione agricola.

- Daugiausia dėmesio skirti smulkių ūkininkų, visų pirma moterų, ekologiškų ūkių našumui didinti, teikiant paramą veiksmingoms ir tvarioms nacionalinės politikos kryptims, strategijoms ir teisiniam pagrindui kurti, remti lygiateisiškas ir tvarias galimybes naudoti išteklius, įskaitant žemę, vandenį, (mikro) kreditus ir žemės ūkio gamybai reikalingas kitas žaliavas.

- Aumentare in modo sostanziale il sostegno alla ricerca agricola, basata sulla domanda, per lo sviluppo, l'estensione e l'innovazione, allo scopo di raggiungere il 50% entro il 2015. La ricerca nel settore pubblico dovrebbe avvalersi tanto delle conoscenze tradizionali quanto delle nuove tecnologie, mentre non dovrebbe promuovere tecnologie che non siano sostenibili o compatibili con le capacità nazionali di regolare e gestire i rischi.

- Didinti paklausa grindžiamiems žemės ūkio moksliniams tyrimams, vystymuisi, plėtrai ir inovacijoms skirtą paramą, kad iki 2015 m. ji padidėtų 50 %. Moksliniai tyrimai viešajame sektoriuje turėtų būti grindžiami tradicinėmis žiniomis ir naujomis technologijomis. Neturėtų būti skatinamos netvarios arba su nacionaliniais pajėgumais reguliuoti ir valdyti riziką nesuderinamos technologijos.

- Incoraggiare attivamente una maggiore partecipazione della società civile e delle organizzazioni agricole all'elaborazione di politiche e ai programmi di ricerca e incrementare il loro coinvolgimento nell'attuazione e nella valutazione dei programmi di governo. In questo contesto sarebbe utile promuovere connessioni tra le organizzazioni agricole dell'UE e quelle dei paesi in via di sviluppo.

- Aktyviai remti pilietinės visuomenės ir ūkininkų organizacijų dalyvavimą politikos formavimo procese ir mokslinių tyrimų programose, skatinti jų dalyvavimą įgyvendinant ir vertinant vyriausybės programas. Šiuo požiūriu reikėtų skatinti ES ir besivystančių šalių ūkininkų organizacijas užmegzti ryšius.

- Migliorare, insieme ai partner, le condizioni regolamentari e istituzionali per investimenti privati responsabili, in tutte le fasi della catena di valore agricola, e incentivare gli investimenti pubblico-privati. I progressi saranno monitorati e discussi nell'ambito dei piani d'azione a favore della governance.

- Kartu su partneriais gerinti reglamentavimo ir institucines sąlygas atsakingoms privačioms investicijoms visuose žemės ūkio vertės grandinės lygiuose remti ir skatinti bendras viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijas. Pažanga bus stebima ir aptariama pagal valdymo veiksmų planus.

Sostenere una governance efficace

Remti veiksmingą valdymą

- Aumentare in modo sostanziale il sostegno al CAADP applicando un'efficace divisione dei compiti, entro il 2015, in tutti i paesi dell'Africa subsahariana il cui sostentamento si basa sull'agricoltura.

- Smarkiai didinti paramą išsamiai Afrikos žemės ūkio vystymosi programai, veiksmingai pasidalijant darbus visose Afrikoje į pietus nuo Sacharos esančiose žemės ūkio šalyse iki 2015 m.

- Avviare un'iniziativa congiunta con l'UA per accelerare l'attuazione degli orientamenti di politica fondiaria in Africa, includendo una tabella di marcia volta ad attuare i principi e le buone prassi in materia di investimenti sostenibili su larga scala nei terreni agricoli.

- Imtis bendros iniciatyvos su Afrikos Sąjunga, kad būtų sparčiau įgyvendinamos Afrikos žemės politikos gairės. Tam reikėtų parengti veiksmų planą, skirtą tvarių didelių investicijų į žemės ūkio paskirties žemę principams ir gerajai patirčiai skatinti.

- Sostenere iniziative nazionali e internazionali per la definizione di principi e codici di condotta che regolino gli investimenti sostenibili su larga scala, nazionali ed esteri, nei terreni agricoli, concentrandosi sulla protezione dei diritti fondiari, sul sicuro accesso alla terra e alle altre risorse naturali da parte di piccoli agricoltori e comunità pastorali, e sulla gestione sostenibile di tali risorse.

- Remti nacionalines ir tarptautines iniciatyvas, skirtas tvarių didelių vidaus ir užsienio investicijų į žemės ūkio paskirties žemę principams ir elgesio kodeksui nustatyti, sutelkiant dėmesį į žemės nuosavybės teisių apsaugą, galimybes smulkiems ūkininkams ir kaimo bendruomenėms saugiai naudoti žemę ir kitus gamtinius išteklius, ir tvarų tokių išteklių naudojimą.

- Sostenere, a livello mondiale, la riforma del Comitato per la sicurezza alimentare mondiale (CFS), perché diventi l'istituzione centrale nel coordinamento globale delle iniziative legate alla sicurezza alimentare.

- Pasauliniu lygiu remti Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto reformą, kad jis taptų svarbiausia institucija, derinančia pasaulines aprūpinimo maistu iniciatyvas.

- Incoraggiare una più stretta collaborazione tra le agenzie ONU che hanno sede a Roma.

- Remti glaudesnį Romoje įsteigtų JT agentūrų veiklos derinimą.

Sostenere le politiche regionali relative all'agricoltura e alla sicurezza alimentare

Remti regioninę žemės ūkio ir aprūpinimo maistu politiką

- Sostenere lo sviluppo e l'applicazione di politiche e strategie agricole a livello regionale, anche in materia di gestione del bestiame e sicurezza alimentare, per incrementare l'integrazione dei mercati alimentari e agricoli regionali. Intensificare il dialogo politico con le organizzazioni regionali in materia di agricoltura, sicurezza alimentare e nutrizione.

- Remti regioninės žemės ūkio politikos ir strategijų formavimą ir įgyvendinimą, įskaitant su galvijų valdymu ir maisto sauga susijusią politiką ir strategijas, siekti integruoti regionines maisto ir žemės ūkio rinkas. Su regioninėmis organizacijomis stiprinti politikos dialogą žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir mitybos klausimais.

- Potenziare i sistemi di informazione regionali e nazionali volti a sostenere le politiche riguardanti l'agricoltura, la sicurezza alimentare e la nutrizione, nonché i sistemi di rapida allerta.

- Išankstinio perspėjimo tikslais stiprinti regionines ir nacionalines informacijos sistemas siekiant remti žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir mitybos politikos kryptis.

Rafforzare i meccanismi di assistenza ai gruppi di popolazione vulnerabili

Stiprinti pagalbos itin pažeidžiamoms gyventojų grupėms mechanizmus

- Aiutare i paesi a stabilire e gestire politiche di trasferimento sociale mirate, flessibili e adeguate ai contesti locali. Laddove possibile, l'assistenza sociale dovrebbe dare ai beneficiari l'opportunità di raggiungere una situazione economica tale da garantire loro un accesso sostenibile al cibo.

- Remti šalių pastangas kurti ir valdyti tikslinę, lanksčią ir pagal šalių sąlygas pritaikytą socialinių išmokų politiką. Jei įmanoma, teikiant socialinę pagalbą turėtų būti siekiama kurti geresnes pajamų duodančios veiklos sąlygas, padedančias užtikrinti tvarias galimybes gauti maisto.

- Promuovere un miglior inserimento della nutrizione nelle politiche di sviluppo, nonché nell'istruzione, nella sanità e nei sistemi atti a sviluppare capacità relative a tale ambito.

- Skatinti atsižvelgti į mitybos klausimą formuojant vystymosi politiką, ypač kai tai susiję su švietimu bei sveikatos priežiūra ir su šiomis sritimis susijusių gebėjimų ugdymu.

- Fornire uno specifico sostegno ai paesi fragili e in transizione applicando i principi dell'LRRD.

- Teikti specialią paramą pereinamojo laikotarpio ir pažeidžiamoms šalims, remiantis Pagalbos, atstatymo ir vystymosi susiejimo principais.

[1] COM(2010)81 per il rapporto sui progressi.

[1] COM (2010) 81, dėl pažangos ataskaitos.

[2] Articolo 210.

[2] 210 straipsnis.

[3] COM(2010) 2020.

[3] COM (2010) 2020.

[4] 2006/C 46/01.

[4] 2006/C 46/01.

[5] Articolo 11 del Patto dell'ONU sui diritti economici, sociali e culturali.

[5] Jungtinių Tautų tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 11 straipsnis (1966/1976).

[6] COM(2010)126.

[6] COM (2010) 126.

[7] Organizzazione per l'Alimentazione e l'Agricoltura (FAO). 1996. Dichiarazione di Roma sulla sicurezza alimentare mondiale e Piano di azione del Vertice alimentare mondiale.

[7] FAO (Maisto ir žemės ūkio organizacija). 1996 m. Romos deklaracija dėl pasaulio apsirūpinimo maistu ir Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo maisto klausimais veiksmų planas.

[8] Dichiarazione del Vertice mondiale sulla sicurezza alimentare, 2009.

[8] 2009 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime aprūpinimo maistu klausimais parengta deklaracija.

[9] ONU, Rapporto sugli Obiettivi di sviluppo del millennio 2009.

[9] JT, 2009 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslų ataskaita.

[10] In termini assoluti, oltre la metà della popolazione denutrita del mondo (642 milioni nel 2009) vive in Asia e nel Pacifico; i valori sono, in proporzione, notevolmente più alti in Africa, dove i progressi sono anche stati meno marcati nello scorso decennio.

[10] Vertinant absoliučiais skaičiais, daugiau negu pusė nepakankamai besimaitinančių pasaulio gyventojų (2009 m. 642 mln.) gyvena Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose; vertinant proporcingai, tokių gyventojų skaičius Afrikoje yra gerokai didesnis, o per pastarąjį dešimtmetį pažanga buvo ne tokia didelė.

[11] Statistiche ONU sui progressi verso gli OSM. Vedi il sito www.devinfo.info/mdginfo2009/

[11] JT pažangos siekiant TVT statistiniai duomenys, ˛r. www.devinfo.info/mdginfo2009/.

[12] Vedi anche SEC(2010) 265.

[12] Taip pat žr. SEC (2010) 265.

[13] Banca Mondiale – Rapporto sullo sviluppo mondiale 2008.

[13] Pasaulio bankas, 2008 m. pasaulio vystymosi ataskaita.

[14] FAO 2009. Come Nutrire il Mondo nel 2050.

[14] Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) (2009 m.). Kaip išmaitinti pasaulį 2050 m.

[15] Science 12 febbraio 2010, pp. 822-825.

[15] 2010 m. vasario 12 d. žurnalas Science , p . 822–825.

[16] Valutazione internazionale delle conoscenze, scienze e tecnologie agricole per lo sviluppo, 2009.

[16] 2009 m. žemės ūkio žinių, mokslo ir vystymosi technologijų tarptautinis vertinimas.

[17] Incluse le linee guida dell'UE per sostenere i processi di disegno di politiche territoriali e di riforme fondiarie nei paesi in via di sviluppo del 2004

[17] Įskaitant 2004 m. ES gaires žemės politikos kūrimui ir reformų procesams besivystančiose šalyse remti.

[18] UA/ADB/ECA, Quadro e orientamenti di politica fondiaria in Africa, sostenuti dal Vertice UA del luglio 2009.

[18] Afrikos Sąjunga, Azijos plėtros bankas ir Afrikos ekonomikos komisija; Afrikos žemės politikos programa ir gairės, kurioms pritarta 2009 m. liepos mėn. Afrikos Sąjungos viršūnių susitikime.

[19] Tra cui le reti "produttive" che utilizzano manodopera per la costruzione e manutenzione di infrastrutture rurali.

[19] Įskaitant našius namų ūkius, kurie pasitelkia darbo jėgą infrastruktūrai kaimo vietovėse statyti ar eksploatuoti.

[20] Adottati nel 2004 dal Consiglio della FAO.

[20] Priimtose Maisto ir žemės ūkio organizacijos tarybos 2004 m.

[21] Lancet 2008; 371: pagg. 243-60.

[21] 2008 m. Lancet, Nr. 371; p. 243–260.

[22] Iodio, ferro, zinco, vitamine A, B e altre vitamine, ecc.

[22] Jodas, geležis, cinkas, vitaminai A ir B, kiti vitaminai.

[23] COM(2010)xxx "Il ruolo dell'Unione europea nella sanità globale".

[23] COM (2010) xxx, „ES vaidmuo sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius“.

[24] Vedi il lavoro congiunto sull'IPC (Quadro integrato di classificazione della sicurezza alimentare), http://www.ipcinfo.org/

[24] Žr. bendrą darbą Integruotos aprūpinimo maistu būklės klasifikacijos srityje, taip pat žr. http://www.ipcinfo.org.

[25] COM(2007)440.

[25] COM (2007) 440.

[26] CPS - Programma di lavoro 2010-2013, aprile 2010.

[26] Vystymosi politikos darnos darbo programa 2010–2013 m., 2010 m. balandžio mėn.