|
|
[pic] | COMMISSION DES COMMUNAUTÉS EUROPÉENNES |
|
[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |
|
|
Bruxelles, le 24.10.2007
|
Briuselis, 24.10.2007
|
|
COM(2007) 627 final
|
KOM(2007) 627 galutinis
|
|
COMMUNICATION DE LA COMMISSION AU CONSEIL, AU PARLEMENT EUROPÉEN, AU COMITÉ ÉCONOMIQUE ET SOCIAL EUROPÉEN ET AU COMITÉ DES RÉGIONS
|
KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
|
|
Issue de la consultation publique sur le Livre vert de la Commission "Moderniser le droit du travail pour relever les défis du XXIe siècle" {SEC(2007) 1373}
|
Viešųjų konsultacijų dėl Komisijos žaliosios knygos „Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21–ojo amžiaus uždavinius“ rezultatai {SEC(2007) 1373}
|
|
COMMUNICATION DE LA COMMISSION AU CONSEIL, AU PARLEMENT EUROPÉEN, AU COMITÉ ÉCONOMIQUE ET SOCIAL EUROPÉEN ET AU COMITÉ DES RÉGIONS
|
KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
|
|
Issue de la consultation publique sur le Livre vert de la Commission "Moderniser le droit du travail pour relever les défis du XXIe siècle"
|
Viešųjų konsultacijų dėl Komisijos žaliosios knygos „Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21–ojo amžiaus uždavinius“ rezultatai
|
|
1. INTRODUCTION
|
1. ĮŽANGA
|
|
En adoptant un livre vert intitulé "Moderniser le droit du travail pour relever les défis du XXIe siècle"[1], la Commission a lancé un débat public dans l'UE sur la question de savoir comment le droit du travail peut soutenir l'objectif, inscrit dans la stratégie de Lisbonne, d'une croissance durable et de création d'emplois plus nombreux et de meilleure qualité. Ce livre vert s'est penché sur le rôle que pourraient jouer le droit du travail et les conventions collectives en promouvant la "flexicurité" dans l'optique d'un marché du travail plus équitable, plus réactif et plus inclusif, qui contribue à rendre l'Europe plus compétitive. Il tentait notamment d'identifier les principaux défis de l'adaptation du droit du travail à l'évolution des réalités du monde du travail; de faire participer toutes les parties concernées à un débat ouvert sur la question de savoir comment le droit du travail peut contribuer à promouvoir la flexibilité et la sécurité; de stimuler les débats sur la question de savoir comment des relations contractuelles souples et fiables assorties de droits peuvent favoriser la création d'emplois et promouvoir les transitions sur le marché du travail; ainsi que de contribuer à l'objectif de "mieux légiférer".
|
Priėmusi žaliąją knygą „Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21–ojo amžiaus uždavinius“[1] Komisija pradėjo viešąsias diskusijas ES apie tai, kaip darbo teisė gali padėti siekti Lisabonos strategijos tvaraus ekonomikos augimo, sukuriant daugiau ir geresnių darbo vietų, tikslo. Šioje žaliojoje knygoje apžvelgta, koks vaidmuo galėtų tekti darbo teisei ir kolektyviniams susitarimams įgyvendinant lankstumo ir užimtumo garantijų darbotvarkę, taip remiant sąžiningesnę, labiau prisitaikančią darbo rinką, į kurią būtų lengviau integruotis, ir kuri didintų Europos konkurencingumą. Joje visų pirma buvo siekiama: nustatyti pagrindinius uždavinius pritaikant darbo teisę prie besivystančios darbo pasaulio tikrovės; įtraukti visas suinteresuotąsias šalis į viešas diskusijas apie tai, kaip darbo teisė gali padėti skatinti lankstumo ir užimtumo garantijas; skatinti diskusijas apie tai, kaip lankstūs ir patikimi sutartiniai santykiai ir teisės galėtų padėti kurti naujas darbo vietas bei palengvinti darbo keitimo procesą darbo rinkoje ir prisidėti prie geresnio reglamentavimo darbotvarkės.
|
|
Le débat public sur la modernisation du droit du travail ne devait pas ouvrir la voie à un consensus facile, ni à un projet d'action législative. Si les opinions divergentes exprimées au cours de la consultation ont rendu difficile l'identification d'éléments de consensus majeurs, elles confirment néanmoins la pertinence et l'opportunité d'un débat qui est commun à de nombreux États membres, mais qui n'avait pas encore été porté à un niveau communautaire.
|
Nesitikėta, kad viešosiosiomis diskusijomis apie darbo teisės modernizavimą bus nesunkiai paruošta dirva susitarimui arba sudarytas teisinių veiksmų plano pagrindas. Nors dėl išsiskiriančių nuomonių, pareikštų per konsultacijas, buvo sudėtinga nustatyti pagrindinius susitarimo punktus, tos nuomonės patvirtino, kad šios – reikalingos ir aktualios – diskusijos vyko daugelyje valstybių narių, tačiau dar buvo nepasiekusios Bendrijos lygmens.
|
|
Le niveau et la qualité du débat engendré par la publication du livre vert ont permis à la Commission d'atteindre pleinement ses objectifs dans cet exercice. La Commission a enregistré plus de 450 réponses, provenant de toutes les parties intéressées - gouvernements nationaux, autorités régionales, parlements nationaux, partenaires sociaux européens et nationaux, ONG, entreprises, universitaires, experts juristes et particuliers. Ces réponses reflètent, pour la plupart, une connaissance profonde des défis que pose le nouveau marché du travail européen en relation avec une mobilité accrue de la main-d'œuvre et le développement des activités transnationales des entreprises. Le débat a également focalisé l'opinion publique et l'intérêt des médias, tandis que nombre de gouvernements consultaient les partenaires sociaux, les autorités publiques et des experts indépendants au niveau national. Les discussions menées au sein de plusieurs comités de dialogue social sectoriels au niveau européen ont été particulièrement bienvenues et ont abouti à l'adoption, par les représentants des employeurs et des syndicats, de plusieurs positions communes[2].
|
Žaliosios knygos paskelbimu inicijuotų diskusijų lygis ir kokybė visiškai pateisino Komisijos lūkesčius. Komisija sulaukė daugiau kaip 450 įvairių suinteresuotųjų šalių atsiliepimų: nacionalinių ir regioninių vyriausybių, nacionalinių parlamentų, ES ir nacionalinio lygmens socialinių partnerių, NVO, atskirų įmonių, aukštųjų mokyklų dėstytojų, teisės ekspertų ir privačių asmenų. Iš daugumos atsiliepimų matyti, kad uždaviniai, kylantys dėl besiformuojančios Europos darbo rinkos, kuriai būdingas darbo jėgos judumas ir tarptautinė įmonių veikla, puikiai suvokiami. Šios diskusijos taip pat susilaukė visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, nes daugelis vyriausybių nacionaliniu mastu tarėsi su socialiniais partneriais, valstybinėmis valdžios institucijomis ir nepriklausomais ekspertais. Diskusijos, vykusios keliuose ES sektorių socialinio dialogo komitetuose, buvo itin sveikintinas įvykis, po kurio priimtos kelios darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų bendros pozicijos[2].
|
|
Les institutions de l'UE ont également contribué activement au débat. Les ministres européens de l'emploi et des affaires sociales ont eu une discussion préliminaire sur le livre vert lors de la réunion du Conseil EPSCO le 1er décembre 2006 à Bruxelles. Ils ont ensuite examiné la question lors d'une réunion organisée par la présidence allemande le 18 janvier 2007 à Berlin. Dans ses conclusions, la présidence a jugé utile la méthode liée au concept de "flexicurité", mais a souligné la valeur du contrat standard à plein temps et à durée indéterminée, pierre angulaire des relations de travail dans l'UE, tout en acceptant d'autres formes plus souples de contrats pour répondre à des besoins et des situations spécifiques[3].
|
ES institucijos taip pat aktyviai dalyvavo diskusijose. ES užimtumo ir socialinių reikalų ministrai žaliąją knygą preliminariai aptarė 2006 m. gruodžio 1 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdyje Briuselyje. Šį klausimą jie toliau svarstė pirmininkaujančios Vokietijos 2007 m. sausio 18 d. Berlyne surengtame posėdyje. Pirmininkaujančios valstybės narės pateiktose išvadose pritarta, kad lankstumo ir užimtumo garantijos – naudingas metodas, tačiau pabrėžta neterminuotos standartinės visos darbo dienos sutarties, kaip ES darbo santykių kertinio akmens, svarba, sudarant galimybes naudoti kitus lankstesnius, ypatingiems poreikiams ir atskiroms situacijoms pritaikytus darbo būdus[3].
|
|
Le 1l juillet 2007, le Parlement européen (PE) a adopté une résolution[4], qui réagit positivement au livre vert en notant la dimension communautaire des questions relatives au droit du travail qui y sont soulevées. Cette résolution a été adoptée à une large majorité[5], ce qui témoigne d'un consensus remarquable sur un rapport qui a fait l'objet de vifs débats à chaque étape de la procédure.
|
2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją[4], kurioje teigiamai vertinama žalioji knyga ir pripažįstama, kad toje knygoje keliamiems darbo teisės klausimams būdingas Bendrijos matmuo. EP rezoliucija priimta didžiąja balsų dauguma[5]: tai rodo, kad pasiektas platus sutarimas dėl kiekvienu procedūros etapu įtemptai svarstytos ataskaitos.
|
|
Le Comité économique et social européen (CESE) a adopté un avis sur le livre vert[6], qui exprime un désaccord avec l'opportunité et la méthode de consultation, ainsi que certains aspects de l'analyse sous-jacente.
|
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) priėmė nuomonę dėl žaliosios knygos[6], kurioje jis nepritaria nei konsultacijoms pasirinktam laikui, nei metodui, ir kritikuoja kai kuriuos analizės, kuria paremta konsultacija, aspektus.
|
|
Les contrats souples et fiables régis par des législations du travail modernes sont l'une des quatre composantes politiques d'une approche élargie de la flexicurité, qui comprend aussi les stratégies d'apprentissage tout au long de la vie, les politiques actives du marché du travail et des systèmes de sécurité sociale modernes, comme l'indique la communication de la Commission[7] " Vers des principes communs de flexicurité: Des emplois plus nombreux et de meilleure qualité en combinant flexibilité et sécurité ", adoptée le 27 juin 2007.
|
Kartu su mokymosi visą gyvenimą strategijomis, aktyvia darbo rinkos politika ir šiuolaikiškomis socialinės apsaugos sistemomis šiuolaikiška darbo teise pagrįstos lanksčios ir patikimos sutarčių sąlygos – tai vienas iš keturių pagrindinių lanstumo ir užimtumo garantijų platesnės sampratos komponentų, kaip išdėstyta Komisijos komunikate[7] „ Siekiant bendrų lankstumo ir užimtumo garantijų principų :“ Derinant lankstumo ir užimtumo garantijas kurti daugiau ir geresnių darbo vietų “, priimtame 2007 m. birželio 27 d.
|
|
Le but de la présente communication est d'exposer brièvement les résultats de la consultation publique lancée par le livre vert et d'identifier les principales questions politiques qui se posent. En présentant un résumé objectif des opinions des répondants, la Commission ne prend nullement position sur certains commentaires ou sur leur exactitude au regard des faits. Un document de travail des services de la Commission qui rend compte de manière plus détaillée des réponses est joint en annexe. La présente communication, de même que la publication de toutes les réponses reçues au cours de la consultation[8], se justifient par la nécessité de garantir un maximum de transparence. Cette étape marque le terme de la consultation publique sur la modernisation du droit du travail.
|
Šio komunikato tikslas – pateikti žaliąja knyga pradėtų viešųjų konsultacijų rezultatų santrauką ir nustatyti pagrindinius kylančius politikos klausimus. Pateikdama nešališką respondentų nuomonių santrauką Komisija nepriima jokios pozicijos dėl atitinkamų pastabų arba dėl pateiktų faktų teisingumo. Pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiama išsamesnė atsiliepimų apžvalga. Šio komunikato ir visų per konsultacijas gautų atsiliepimų paskelbimo[8] priežastis – tai būtinybė užtikrinti didžiausią skaidrumą. Taip pažymima viešųjų konsultacijų dėl darbo teisės modernizavimo proceso pabaiga.
|
|
2. LE CONTEXTE POLITIQUE ET LE CADRE ANALYTIQUE À LA BASE DU LIVRE VERT
|
2. POLITINėS APLINKYBėS IR ANALITINIS žALIOSIOS KNYGOS PAGRINDAS
|
|
Le déroulement de la consultation publique
|
Viešosios konsultacijos
|
|
Pour certains partenaires sociaux, essentiellement des syndicats, la consultation aurait dû revêtir la forme d'une consultation formelle des partenaires sociaux européens sur le fondement de l'article 138 CE. Selon eux, une consultation ouverte sur le droit du travail à partir d'un livre vert reflétait une dévalorisation du dialogue social et du rôle central joué par les représentants des employeurs et des travailleurs. Le PE et le CESE ont également émis des réserves sur le recours par la Commission à une consultation publique. Toutefois, une grande majorité d'États membres et d'ONG actives dans le domaine social ont positivement réagi au caractère ouvert de la consultation.
|
Kai kurių socialinių partnerių, visų pirma profesinių sąjungų, nuomone, turėjo būti oficialiai konsultuojamasi su ES socialiniais partneriais, remiantis EB sutarties 138 straipsniu. Jų manymu, žaliąja knyga inicijuotos viešosios konsultacijos dėl darbo teisės − tai socialinio dialogo ir socialinių partnerių esminio vaidmens, t. y. darbdavių ir darbuotojų atstovų, nuvertinimas. EP ir EESRK taip pat pareiškė abejones dėl Komisijos pasirinkimo vesti viešąsias konsultacijas pagrįstumo. Tačiau didžioji valstybių narių ir socialinių nevyriausybinių organizacijų dalis teigiamai vertino konsultacijų proceso viešumą.
|
|
Le cadre analytique présenté dans le livre vert
|
Analitinis žaliosios knygos pagrindas
|
|
Pour un certain nombre d'États membres, de syndicats, d'ONG sociales et d'universitaires, l'examen de la question d'une réforme du droit du travail devrait se faire d'emblée dans le contexte des droits fondamentaux, en se référant tout particulièrement à la charte des droits fondamentaux de l'Union européenne[9]. Selon eux, ce cadre permettrait à la Commission d'affirmer et d'utiliser son droit d'initiative dans l'intérêt de l' "Europe sociale". Certains syndicats, ONG sociales et universitaires ont mis en question l'importance donnée par le livre vert à la contribution éventuelle du droit du travail, en tant que composante de la politique sociale et de l'emploi, à la croissance économique et à la compétitivité. Les employeurs et plusieurs États membres ont toutefois souligné l'importance de disposer d'une législation du travail appropriée pour créer des emplois et stimuler la croissance et la compétitivité.
|
Keleto valstybių narių, profesinių sąjungų, socialinių NVO suinteresuotųjų šalių ir aukštųjų mokyklų respondentų manymu, darbo teisės reformą reikėtų pradėti nuo pagrindinių teisių, visų pirma − nuo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos[9]. Jų nuomone, toks pagrindas būtų įgalinęs Komisiją ryžtingiau pasinaudoti savo iniciatyvos teise „socialinės Europos“ labui. Kai kurie profesinių sąjungų, socialinių NVO ir aukštųjų mokyklų respondentai kritikavo tai, kad žaliojoje knygoje didelis dėmesys skiriamas tam, kaip darbo teisė − sudėtinė užimtumo ir socialinės politikos dalis − galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo ir konkurencingumo. Tačiau darbdavių suniteresuotosios šalys ir kai kurios valstybės narės pabrėžė tinkamos darbo teisės sistemos reikšmę skatinant darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą.
|
|
Les syndicats, plusieurs États membres et certains universitaires ont mis en garde contre une perception du contrat de travail standard à durée indéterminée selon laquelle celui-ci serait en quelque sorte obsolète, voire un obstacle à la création d'emplois. Selon eux, le livre vert pourrait être interprété comme donnant une préférence à une plus grande diversité de formes de contrats et un affaiblissement des législations du travail. De nombreux répondants, y compris le PE, le CESE et des États membres, ont souligné la stabilité et la sécurité offertes par le contrat de travail standard. En revanche, les employeurs, ainsi que d'autres États membres, ont fait valoir que les contrats de travail souples n'avaient pas été traités de manière suffisamment positive. Il n'y a pas eu d'accord sur l'application du concept de travailleurs «intégrés» (« insiders ») et de travailleurs «exclus» (« outsiders ») des marchés du travail segmentés. Selon les employeurs, les seuls véritables "exclus" sont les chômeurs; quant aux travailleurs "intégrés", ce sont tous ceux qui travaillent légalement. Les syndicats maintiennent que l'écart entre travailleurs "intégrés" et "exclus" ne peut être comblé qu'en améliorant la protection des travailleurs précaires.
|
Profesinių sąjungų atstovai, keletas valstybių narių ir aukštųjų mokyklų ekspertų įspėjo, kad standartinės neterminuotos darbo sutarties nederėtų laikyti atgyvena arba kliūtimi darbo vietų kūrimui. Jų manymu, žaliąją knygą galima būtų suprasti taip, lyg ten pirmenybė būtų teikiama įvairesnėms sutartinio įdarbinimo formoms ir darbo teisės sušvelninimui. Daugelis respondentų, tarp kurių EP, EESRK ir valstybės narės, pabrėžė standartinės darbo sutarties privalumus, kaip antai stabilumą ir garantijas. Ir atvirkščiai – darbdavių suinteresuotosios šalys ir kai kurios valstybės narės manė, kad lanksčios darbo sutartys pavaizduotos nepakankamai teigiamai. Nebuvo susitarta dėl „saviškių“ ir „pašaliečių“ sampratos taikymo susiskaidžiusiose darbo rinkose. Darbdavių nuomone, tikrieji „pašaliečiai“ – tai bedarbiai, o „saviškiai“ – tai teisėtai dirbantys asmenys. Profesinės sąjungos tvirtino, kad prarają tarp „saviškių“ ir „pašaliečių“ galima pašalinti tik pagerinus padienių darbuotojų apsaugą.
|
|
L'objet du livre vert
|
Žaliosios knygos tematika
|
|
Certains États membres, de même que les syndicats et la plupart des universitaires auraient préféré élargir l'objet du livre vert – en y intégrant les aspects du droit du travail collectif, au lieu de le centrer sur la relation de travail individuelle. Seule une telle approche aurait pu, selon eux, refléter l'interaction complexe entre le cadre législatif global de chaque État et le rôle de la négociation collective dans la réglementation du monde du travail. Le PE et le CESE ont instamment demandé d'envisager la modernisation du droit du travail dans le cadre d'une approche plus large relative à la flexicurité. Dans sa communication sur la flexicurité, la Commission reconnaît la nécessité d'une stratégie intégrée susceptible de promouvoir à la fois la flexibilité et la sécurité sur le marché du travail.
|
Kai kurios valstybės narės, profesinių sąjungų atstovai ir dauguma aukštųjų mokyklų ekspertų būtų pageidavę platesnės žaliosios knygos tematikos, kurioje daugiau dėmesio būtų skirta kolektyvinės darbo teisės aspektams, o ne individualiems darbo santykiams. Jų manymu, tik toks požiūris galėtų tiksliai atspindėti sudėtingą bendros reglamentavimo sistemos kiekvienoje šalyje ir kolektyvinių derybų reikšmės darbo pasaulio reguliavimui sąveiką. EP ir EESRK primygtinai reikalavo, kad darbo teisės modernizavimas būtų svarstomas atsižvelgiant į platesnę, lankstumo ir užimtumo garantijų sąvoka pagrįstą sampratą. Komunikate dėl lankstumo ir užimtumo garantijų Komisija patvirtino integruotos strategijos, kuria vienu metu būtų galima sustiprinti tiek darbo rinkos lankstumo, tiek užimtumo garantijas, poreikį.
|
|
Parmi les répondants, nombre d'entreprises ont rappelé la limite des compétences de l'UE et demandé que les réformes du droit du travail se fassent exclusivement dans un contexte national .
|
Daugelis įmonių savo atsiliepimuose priminė, kad ES kompetencija yra ribota, ir reikalavo vykdyti darbo teisės reformą tik nacionaliniu mastu.
|
|
Les ONG sociales se sont concentrées sur le rôle du droit du travail dans la garantie de rémunérations justes et suffisantes, notamment par le biais du salaire minimal. Selon elles, le droit du travail, associé aux systèmes de protection sociale, devrait contribuer à combattre la pauvreté et s'appliquer à toutes les personnes, de manière à éviter l'apparition de nouveaux marchés du travail segmentés. Les réformes devraient avoir pour but de renforcer les droits des travailleurs précaires, sans réduire les droits existants.
|
Socialinės NVO dėmesį skyrė darbo teisės vaidmeniui užtikrinant sąžiningą ir tinkamą atlyginimą, visų pirma − mažiausią darbo užmokestį. Jų manymu, darbo teisė kartu su socialinės apsaugos sistemomis turėtų padėti kovoti su skurdu, o jos taikymas asmenims turėtų apimti viską, kad būtų išvengta tolesnio darbo rinkų susiskaidymo. Reformų užduotis turėtų būti – pagerinti padienių darbuotojų teises, neapribojant dabartinių teisių.
|
|
Subsidiarité
|
Subsidiarumas
|
|
La plupart des États membres, le PE, le CESE, les parlements nationaux et les partenaires sociaux européens ont rappelé la répartition des compétences entre l'UE et les États membres. L'évolution du droit du travail dans l'UE est généralement considérée comme relevant de la compétence des États membres et des partenaires sociaux, tandis que l'acquis communautaire a pour rôle de compléter les actions des États membres. Certains répondants ont souligné l'importance de disposer de normes minimales qui tiennent compte des diverses formes de pratiques nationales et de la nécessité de maintenir la compétitivité de l'économie communautaire.
|
Dauguma valstybių narių, EP ir EESRK, nacionaliniai parlamentai ir ES socialiniai partneriai priminė ES ir valstybių narių atsakomybės sričių paskirstymą. Bendrai manoma, kad darbo teisės raida ES priklauso valstybių narių ir socialinių partnerių kompetencijai, o Bendrijos teisynas papildo valstybių narių veiksmus. Kai kurie respondentai pabrėžė mažiausių standartų, kuriais būtų atsižvelgiama į įvairias nacionalinės praktikos formas ir į poreikį išsaugoti Bendrijos ekonomikos konkurencingumą, reikšmę.
|
|
Les programmes de réforme nationaux étaient d'une importance capitale pour certains États membres, parlements nationaux et employeurs. Un échange plus structuré d'expériences concernant l'évolution particulière du droit du travail et des formes de contrats a par conséquent été bien accueilli. Certaines confédérations patronales nationales ont demandé d'urgence une action au niveau national pour assouplir la réglementation des procédures de licenciement individuel et collectif et faciliter un plus grand recours à de nouvelles formes de contrats (c'est-à-dire pour remplacer le contrat de travail standard, à durée indéterminée et à plein temps). Elles n'ont toutefois pas jugé que d'autres initiatives législatives communautaires étaient nécessaires dans ce domaine.
|
Kai kurioms valstybėms narėms, nacionaliniams parlamentams ir darbdavių suinteresuotosioms šalims nacionalinės reformos darbotvarkės buvo pirmaeilės svarbos. Todėl struktūriškesnis dalijimasis patirtimi, susiduriant su tam tikrais darbo teisės ir sutarčių sąlygų pokyčiais, buvo vertinamas teigiamai. Kai kurios nacionalinės darbdavių konfederacijos paragino imtis neatidėliotinų nacionalinių priemonių, kad būtų supaprastinti individualaus ir kolektyvinio atleidimo iš darbo įstatymai bei atsirastų daugiau galimybių naudotis naujomis sutarčių rūšimis (t. y. standartinės, neterminuotos, visos darbo dienos darbo sutarties alternatyvomis). Tačiau jų manymu, jokių kitų Bendrijos lygmens teisės aktų leidimo iniciatyvų šioje srityje nereikia.
|
|
Selon les syndicats, les universitaires et plusieurs autres États membres, l'activité de l'UE sur les questions essentielles des droits liés à l'emploi ne doit pas être confinée au cadre de la méthode ouverte de coordination (MOC). Les syndicats ont souligné que l'encadrement des nouveaux marchés européens du travail ne peut plus reposer seulement sur la réglementation sociale nationale, car les règles relatives au marché intérieur et à la concurrence prévalent sur les dispositions de politique sociale nationale.
|
Profesinių sąjungų atstovų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir kelių valstybių narių nuomone, ES lygmens veiksmai, susiję su pagrindiniais darbo teisės aspektais, neturėtų apsiriboti atviru koordinavimo metodu (AKM). Profesinės sąjungos pabrėžė, kad besiformuojančių Europos darbo rinkų nebegalima reguliuoti vien tik nacionalinėmis socialinės srities teisės normomis, nes vidaus rinkai ir konkurencijos teisės normoms buvo suteikta viršenybė prieš nacionalines socialinės politikos nuostatas.
|
|
"Mieux légiférer"
|
Geresnio reglamentavimo darbotvarkė
|
|
Le PE a souligné l'immense influence du droit du travail sur le comportement des entreprises: leurs décisions de créer des emplois plus nombreux et de meilleure qualité dépendent en effet de la stabilité, de la clarté et de la solidité de la législation. Plusieurs États membres voient dans la réforme de leur code du travail ou la codification de fragments de législation l'occasion de réduire les charges administratives sans menacer les objectifs fondamentaux. Le développement de la MOC est aussi considéré comme un moyen de promouvoir l'objectif "mieux légiférer" dans le domaine du droit du travail.
|
EP pabrėžė milžinišką darbo teisės įtaką įmonių elgsenai ir tai, kaip jų sprendimai sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų priklauso nuo stabilių, aiškių ir pagrįstų teisinių nuostatų. Keletas valstybių narių mano, kad jų darbo kodekso reforma arba atskirų teisės aktų kodifikavimas – tai galimybė sumažinti administracinę naštą nekeliant pavojaus esminiams tikslams. AKM tobulinimas taip pat laikomas priemone skatinti geresnį darbo teisės srities reglamentavimą.
|
|
Plusieurs États membres ont reconnu la pertinence, à l'égard d'une réforme du droit du travail, d'une série de mesures associées à l'objectif "mieux légiférer", comme les consultations des parties intéressées, les évaluations d'impact, l'examen de solutions autres que législatives, la simplification et la clarification de la législation, les campagnes de sensibilisation à la réglementation du travail, etc. Si les États membres conviennent généralement que les règles visant à protéger les travailleurs doivent en principe s'appliquer tant aux grandes sociétés qu'aux petites entreprises, la plupart considèrent néanmoins qu'il existe dans certains cas une marge de manœuvre pour adapter les mesures aux situations particulières des PME.
|
Keletas valstybių narių pripažino įvairių su geresnio reglamentavimo darbotvarke susijusių priemonių, kaip antai konsultacijų su suinteresuotsiomis šalimis, poveikio vertinimų, teisės aktų alternatyvų vertinimo, įstatymų supaprastinimo ir išaiškinimo, informavimo apie darbo teisę kampanijų ir kt., svarbą darbo teisės reformai. Nors valstybės narės iš esmės pritaria tam, kad darbuotojams apsaugoti skirti reglamentai iš principo turi būti vienodai taikomi tiek didelėms bendrovėms, tiek mažoms įmonėms, tačiau daugelis jų mano, kad atskirais atvejais priemones reikėtų pritaikyti prie ypatingų MVĮ būdingų aplinkybių.
|
|
3. LES THÈMES DE LA CONSULTATION
|
3. KONSULTACIJų TEMOS
|
|
Un marché du travail souple qui favorise l'inclusion
|
Lanksti ir įtrauki darbo rinka
|
|
Les États membres ont considéré que les moyens de parvenir à un équilibre entre sécurité et flexibilité, le niveau auquel pourrait se situer cet équilibre et sa forme exacte sont susceptibles de varier selon les États membres et de changer au fil du temps. Ils se sont toutefois déclarés favorables à un échange approfondi d'expériences, notamment avec les partenaires sociaux, afin de bien comprendre les défis communs concernant la réglementation des contrats.
|
Valstybių narių manymu, lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros siekimo būdai, galimas jos sukūrimo lygis ir tikslios formos, kurią ji turėtų įgauti, valstybėse narėse, atrodo, skiriasi ir bėgant laikui gali kisti. Tačiau jos pritarė, kad reikia nuodugniau dalytis patirtimi, visų pirma – įtraukti socialinius partnerius, kad geriau būtų suprasti bendri su sutarčių sąlygų reglamentavimu susiję uždaviniai.
|
|
Les ONG sociales ont souligné la nécessité de mieux coordonner, d'une part, le droit du travail et les politiques de l'emploi et, d'autre part, les systèmes de protection sociale. La protection sociale et le revenu minimum devraient permettre aux citoyens de choisir entre l'emploi, la formation et une activité socialement importante. Les périodes de congé de maternité, de congé de paternité et de congé parental, les interruptions de carrière et l'emploi à temps partiel (en particulier pour s'occuper de personnes dépendantes) devraient être pris en considération dans le calcul des droits à pension et des droits liés aux périodes d'affiliation.
|
Socialinės NVO pabrėžė, kad būtina geriau tarpusavyje koordinuoti darbo teisę bei užimtumo politiką ir socialinės apsaugos sistemas. Socialinė apsauga ir minimalios pajamos turėtų sudaryti galimybes piliečiams pasirinkti: dirbti, mokytis ar užsiimti naudinga visuomenine veikla. Apskaičiuojant užtarnautą pensiją ir draudimo išmokas turėtų būti atsižvelgta į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas, karjeros pertraukas ir į darbą ne visą dieną (ypač jeigu tai susiję su išlaikytinių priežiūros įsipareigojimais).
|
|
Faciliter les transitions entre les emplois
|
Lengvesnis darbo keitimas
|
|
Les employeurs ont mis l'accent sur l'impact que pourrait avoir un assouplissement de la législation de protection de l'emploi sur les niveaux d'emploi et les perspectives d'emploi des catégories de personnes vulnérables. Selon eux, un programme sérieux de réforme du droit du travail devrait mettre davantage l'accent sur l'offre aux personnes des compétences dont elles ont besoin pour pouvoir continuer à s'adapter tout au long de leur vie professionnelle, et moins sur la protection des emplois eux-mêmes. Les syndicats ont rejeté l'idée selon laquelle l'assouplissement de la législation de protection de l'emploi faciliterait les transitions sur le marché du travail.
|
Darbdaviai pabrėžė poveikį, kuris galėtų būti padarytas užimtumo lygiams ir pažeidžiamų asmenų grupių galimybėms įsidarbinti, jeigu darbo apsaugos teisė būtų sušvelninta. Jų nuomone, prasmingoje darbo teisės reformos darbotvarkėje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad žmonės įgytų įgūdžių, reikalingų jiems prisitaikyti visą profesinės veiklos laikotarpį, o ne atskirų darbo vietų išsaugojimui. Profesinės sąjungos atmetė prielaidą, kad dėl lankstesnės darbo apsaugos teisės būtų lengviau keisti darbą.
|
|
Les syndicats et les experts juristes ont demandé l'élaboration de nouvelles règles pour promouvoir la transition entre les contrats à durée déterminée et à temps partiel et les contrats de travail à plein temps. Ils ont insisté sur l'adoption de mesures visant à favoriser une mobilité accrue des travailleurs en permettant à ceux-ci de transférer des droits lorsqu'ils changent d'emploi. Du côté des employeurs, l'UEAPME[10] a demandé que l'on examine, au niveau national, comment cette continuité dans les droits liés à la protection sociale pourrait faciliter les transitions entre le travail salarié et le travail indépendant.
|
Profesinės sąjungos ir teisės ekspertai paragino kurti naujus teisės aktus, kuriais būtų skatinamas perėjimas nuo terminuotos darbo sutarties ir darbo ne visą dieną sutarties prie darbo visą dieną. Jie primygtinai reikalavo imtis priemonių darbuotojų judumui skatinti, suteikiant darbuotojams galimybę keičiant darbą perkelti savo teises. Darbdaviai, visų pirma EAMVĮA (angl. UEAPME)[10], ragino nacionaliniu lygmeniu ištirti, kaip socialinės apsaugos teisių tęstinumas galėtų padėti pereiti nuo nesavarankiško prie savarankiško darbo ir atvirkščiai.
|
|
Certains États membres et partenaires sociaux ont considéré que tant le droit du travail que les conventions collectives pouvaient contribuer à promouvoir l'accès à la formation et faciliter les transitions entre les différentes formes de contrats afin de favoriser la mobilité ascensionnelle au cours de la vie professionnelle. BUSINESSEUROPE[11] a néanmoins émis des réserves sur la question de savoir si la législation est un instrument approprié pour influencer les comportements en matière d'apprentissage. À son avis, l'expérience de la mise en œuvre d'un "droit à la formation" dans les États membres n'a eu que peu d'impact sur les travailleurs qui en ont le plus besoin – à savoir les moins qualifiés. Parmi les partenaires sociaux, certains répondants ont mis en relief leur expérience de la négociation de conventions collectives pour promouvoir l'accès à la formation, l'amélioration de la formation sur le tas et des transitions plus faciles entre l'éducation et l'apprentissage et l'emploi. Les ONG sociales, notamment, ont mis l'accent sur la contribution du droit du travail à la garantie de l'égalité d'accès à la formation et à l'apprentissage tout au long de la vie pour tous.
|
Kai kurių valstybių narių ir socialinių partnerių suinteresuotųjų šalių manymu, tiek darbo teise, tiek kolektyviniais susitarimais galėtų būti skatinama suteikti galimybes mokytis ir keisti sutartines įdarbinimo formas tam, kad per aktyvios profesinės veiklos laikotarpį darbuotojai būtų kuo labiau judūs. Tačiau Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (angl. BusinessEurope )[11] suabejojo, ar teisės aktai būtų tinkama priemonė daryti įtaką požiūriui į mokymą. Jų nuomone, valstybių narių patirtis, įgyta įgyvendinant „teisę į profesinį mokymą“ parodė, kad tie, kuriems to labiausiai reikia − t.y. mažiausiai kvalifikuoti darbuotojai – beveik negali ja pasinaudoti. Kai kurie socialinių partnerių respondentai pabrėžė savo patirtį, įgytą vedant derybas dėl kolektyvinių susitarimų, skatinant suteikti galimybes mokytis ir kelti kvalifikaciją bei pabaigus mokyklą arba išmokus amato − lengviau įsidarbinti. Visų pirma socialinės NVO pažymėjo, kad darbo teisė turėtų padėti užtikrinti visiems vienodas profesinio mokymosi galimybes ir galimybes mokytis visą gyvenimą.
|
|
Incertitudes en ce qui concerne la définition de la relation de travail
|
Neaiški darbo santykių apibrėžtis
|
|
La majorité des États membres se sont fait l'écho du PE pour reconnaître la complexité de toute définition du travailleur salarié et du travailleur indépendant en droit communautaire. Il a été admis que cette difficulté s'était intensifiée avec la prestation transfrontalière de services. La plupart des États membres entendaient, pour résoudre ces problèmes, se fonder sur leur droit national, ainsi que sur des procédures qui ont fait leurs preuves. À l'instar de nombreuses organisations de partenaires sociaux, ils sont d'avis que, dans le contexte de la plupart des directives relatives au droit du travail, la définition du travailleur doit rester du ressort des États membres. Tandis que les répondants représentant les intérêts des employeurs aux niveaux national et de l'UE ont généralement rejeté la nécessité de faire converger davantage les définitions nationales, les partenaires sociaux des secteurs des services, du divertissement, des médias et du détail ont considéré que les définitions utilisées dans les différents États membres pour définir le statut des travailleurs indépendants ou occasionnels pouvaient être compilées et expliquées pour favoriser une meilleure compréhension de la position de la personne concernée en matière d'emploi.
|
Dauguma valstybių narių pritarė EP, kad pagal Bendrijos teisės aktus sunku apibrėžti, kas yra darbuotojas, o kas – savarankiškai dirbantis asmuo. Pripažinta, kad ėmus teikti paslaugas kitose valstybėse, tai padaryti tapo dar sunkiau. Dauguma valstybių narių norėtų spręsti tokias problemas pasikliaudamos nacionaline teise ir patikrintomis teisinėmis procedūromis. Kartu su daugeliu socialinių partnerių organizacijų jos pritarė tokiai pozicijai, pagal kurią beveik visose darbo teisės direktyvose dėl darbuotojo sąvokos apibrėžties savo nuožiūra spręs valstybės narės. ES ir nacionalinio lygmens darbdavių interesų grupės iš esmės atsisakė poreikio labiau suvienodinti nacionalines sąvokų apibrėžtis, o paslaugų, pramogų, žiniasklaidos ir mažmeninės prekybos sektorių socialinių partnerių interesų grupės manė, kad apibrėžtys, kuriomis valstybėse narėse apibrėžiamas laisvai samdomų darbuotojų, atsitiktinių arba nepriklausomų darbuotojų statusas, galėtų būti išvardytos ir paaiškintos, kad būtų lengviau suprasti, kokia yra atitinkamų asmenų tarnybinė padėtis.
|
|
Le PE a demandé une initiative visant à faire converger les définitions nationales du statut du travailleur afin de garantir une mise en œuvre plus cohérente et plus efficace de l'acquis communautaire. Il a demandé instamment aux États membres d'encourager l'application de la recommandation sur la relation de travail de l'OIT (2006)[12]. Certains États membres ont aussi suggéré que la recommandation serve de base à des discussions entre les États membres et les partenaires sociaux sur la question de savoir comment mieux faire face, au niveau européen, au phénomène des relations de travail déguisées .
|
EP reikalavo imtis iniciatyvos suderinti nacionalines darbuotojo statuso apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos teisynas būtų įgyvendinamas kuo nuosekliau ir veiksmingiau. Jis paragino valstybes nares skatinti įgyvendinti 2006 m. TDO rekomendaciją dėl darbo santykių[12]. Kai kurios valstybės narės taip pat pasiūlė, kad ši rekomendacija taptų valstybių narių ir socialinių partnerių diskusijų apie tai, kaip Europos lygiu geriau spręsti nuslėptų darbo santykių problemą, pagrindu.
|
|
La plupart des États membres et des partenaires sociaux sont opposés à l'introduction d'une troisième catégorie intermédiaire, comme celle des travailleurs dits "économiquement dépendants", à côté des travailleurs salariés et des travailleurs indépendants. Même les États membres qui ont déjà introduit ce concept dans leur droit national, comme l'Italie, ont émis des réserves sur la possibilité d'élaborer une définition sans équivoque au niveau européen. BusinessEurope admet toutefois qu'une certaine valeur ajoutée pourrait être retirée du partage d'expériences relatives à l'incidence de ces mesures, de manière à permettre un apprentissage mutuel entre les États membres. Les syndicats sont en faveur d'une refocalisation du champ d'application du droit du travail dans le cadre de réformes nationales dans le but d'étendre la protection liée au contrat de travail standard à tous les travailleurs.
|
Dauguma valstybių narių ir socialinių partnerių nepritaria tam, kad greta nesavarankiškai dirbančio darbuotojo ir nepriklausomo savarankiškai dirbančio darbuotojo sąvokų būtų nustatyta tarpinė kategorija, kaip antai vadinamasis „ekonomiškai priklausomas darbuotojas“. Netgi tose valstybėse narėse, kuriose tokia sąvoka jau įtraukta į nacionalinę teisę (pavyzdžiui, Italijoje), suabejota, ar Europos lygiu galėtų būti sukurta nedviprasmiška apibrėžtis. Tačiau BusinessEurope sutinka, kad dalijimasis patirtimi apie tokių priemonių poveikį galėtų turėti pridėtinės vertės: valstybės narės galėtų mokytis viena iš kitos. Profesinės sąjungos pirmenybę teikia tam, kad vykdant nacionalines reformas darbo teisės taikymo sritis būtų vėl nustatyta taip, kad su standartine darbo sutartimi siejama apsauga būtų prieinama visiems darbuotojams.
|
|
La CES [13] invite les institutions de l'UE, ainsi que les partenaires sociaux européens, à mettre en place, dans toute l'UE, un cadre juridique d'appui combinant des "règles du jeu" européennes et certaines normes européennes minimales pour fixer un "socle de droits" tout en garantissant le respect des politiques sociales et des relations professionnelles nationales. Les ONG sociales soutiennent également l'idée d'un ensemble de droits commun, lié à une définition commune du "travailleur" inscrite dans le droit communautaire, à l'appui du principe de libre circulation.
|
EPSK (angl. ETUC)[13] ragina ES institucijas ir ES lygmens socialinius partnerius nustatyti ES masto remiamąją teisinę sistemą, kurią sudarytų ES „žaidimo taisyklės“ ir tam tikri ES būtiniausi reikalavimai, pagal kuriuos nustatomas „teisių branduolys“ bei užtikrinama, kad bus gerbiama nacionalinė socialinė politika ir darbo santykiai. Socialinės NVO taip pat pritaria minčiai nustatyti bendrąsias teises, susijusias su bendru sutarimu Bendrijos teisėje nustatyta „darbuotojo“ apibrėžtimi, kad būtų patvirtintas judėjimo laisvės principas.
|
|
Relations de travail triangulaires
|
Trišaliai santykiai
|
|
Les États membres et les partenaires sociaux ont réitéré leurs positions quant au bien-fondé de la proposition de directive relative au travail intérimaire. Plusieurs États membres ont appelé à l'adoption de cette directive, jugée prioritaire dans le cadre des réformes du droit du travail. Les syndicats ont demandé son adoption en complément de la directive sur le détachement des travailleurs et de la directive sur les services. Les organisations d'employeurs ont toutefois considéré que le statut des travailleurs temporaires était suffisamment bien défini en droit national.
|
Valstybės narės ir socialiniai partneriai pakartojo savo nuostatą dėl pasiūlytos direktyvos dėl laikino įdarbinimo agentūrų naudos. Keletas valstybių narių pareikalavo, kad darbo teisės reformos prioritetas būtų šios direktyvos priėmimas. Profesinės sąjungos reikalavo priimti direktyvos pasiūlymą ir ja papildyti darbuotojų komandiravimo bei paslaugų direktyvas. Tačiau darbdavių organizacijos manė, kad laikinųjų darbuotojų statusas pakankamai gerai apibrėžtas nacionaliniuose įstatymuose.
|
|
Le PE a mis en lumière la nécessité de réglementer la responsabilité conjointe et solidaire des entreprises principales, afin de faire face aux abus en matière de sous-traitance et d'externalisation et garantir ainsi l'égalité de traitement de toutes les sociétés sur un marché transparent et concurrentiel. Certains États membres sont également favorables à l'établissement d'un principe de responsabilité subsidiaire pour veiller au respect des droits liés à l'emploi dans toute l'UE. D'autres États membres, toutefois, sont satisfaits des dispositions qui existent dans leur législation du travail nationale en ce qui concerne la responsabilité subsidiaire dans le cadre des relations de sous-traitance.
|
EP pabrėžė, jog būtina reglamentuoti pagrindinių įmonių solidariąją atsakomybę, kad būtų galima kovoti su piktnaudžiavimu sudarant subrangos arba užsakomųjų paslaugų sutartis, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visoms įmonėms skaidrioje ir konkurencingoje rinkoje. Kai kurios valstybės narės taip pat pritaria subsidiariosios atsakomybės principo nustatymui, siekiant užtikrinti, kad visoje ES būtų laikomasi darbo teisių. Tačiau kitas valstybes nares tenkina jų nacionalinių darbo įstatymų subrangos santykių netiesioginės atsakomybės nuostatos.
|
|
La CES et ses branches sectorielles ont estimé qu'une initiative communautaire était nécessaire sous la forme d'un instrument visant à réglementer la "chaîne de responsabilités" des entreprises utilisatrices et des intermédiaires en cas de travail intérimaire et de sous-traitance. Les organisations d'employeurs ont émis des doutes quant à l'efficacité d'une proposition visant à établir un principe de responsabilité subsidiaire. Ce sont les entreprises utilisatrices qui devraient pouvoir compter sur le respect par les sous-traitants des obligations qui leur incombent en vertu de la législation du travail.
|
EPSK ir jų filialai manė, kad norint reglamentuoti per agentūras arba pagal subrangos sutartis samdančiųjų įmonių ir tarpininkų „atsakomybės grandinę“ reikalinga teisinės priemonės pobūdžio Bendrijos iniciatyva. Darbuotojų organizacijos suabejojo, ar subsidiariosios atsakomybės principo nustatymas būtų veiksmingas. Samdančiosios įmonės turėtų galėti labiau pasikliauti tuo, kad subrangovai privalo vykdyti savo darbo teisės įsipareigojimus.
|
|
Aménagement du temps de travail
|
Darbo laiko organizavimas
|
|
Le PE a demandé que l'aménagement du temps de travail soit suffisamment souple pour répondre aux besoins des employeurs et des travailleurs et permettre aux individus de mieux concilier le travail et la vie familiale, afin de sauvegarder la compétitivité et d'améliorer la situation de l'emploi. Plusieurs États membres ont jugé que la révision de la directive sur le temps de travail était une priorité au niveau de l'UE.
|
EP pareikalavo nustatyti tokias darbo laiko taisykles, kurios būtų pakankamai lanksčios, kad atitiktų tiek darbdavių, tiek darbuotojų poreikius, ir leistų asmenims geriau derinti darbą bei šeimą, taip pat užtikrintų konkurencingumą ir pagerintų užimtumo padėtį. Keletas valstybių narių nurodė, kad ES lygmens prioritetas – peržiūrėti darbo laiko direktyvą.
|
|
La CES et ses branches ont rappelé les positions qui sont les leurs depuis la première et la deuxième phase de consultation des partenaires sociaux européens sur la révision de cette directive en 2004. Elles souhaitent que le temps de garde inactif soit clairement reconnu comme temps de travail, sans possibilité d'exemption. BusinessEurope et la plupart de ses membres estiment que la réglementation européenne dans ce domaine a été dès le départ mal conçue. Toutefois, les employeurs demandent instamment l'adoption de propositions visant à réviser la directive sur le temps de travail, afin de résoudre les problèmes que pose, pour les soins de santé et le secteur privé, l'arrêt rendu par la Cour de justice dans l'affaire Simap/Jaeger. Ils souhaitent le maintien de la clause d'exemption pour garantir une flexibilité accrue du marché du travail.
|
EPSK ir jų filialai priminė savo nuomones, kurias jie pareiškė 2004 m. – pirmuoju ir antruoju konsultacijų su ES socialiniais partneriais dėl darbo laiko direktyvos peržiūros etapu. Jie nori, kad neaktyvus „budėjimo laikas“ būtų vienareikšmiškai ir be išlygų pripažintas darbo laiku. BusinessEurope ir daugumos jos narių nuomone, ES teisės aktas šioje srityje nuo pat pradžių buvo kuriamas neteisingai. Tačiau darbdaviai paragino priimti pasiūlymus peržiūrėti darbo laiko direktyvą, kad būtų išspręstos problemos, kurių kilo sveikatos priežiūros ir privačios ekonomikos sektoriuje Europos Teisingumo Teismui priėmus sprendimą Simap/Jaeger byloje. Jie norėjo, kad išlyga būtų numatyta ir užtikrintų didesnį darbo rinkos lankstumą.
|
|
Contrôle du respect des droits liés à l'emploi et lutte contre le travail non déclaré
|
Užimtumo teisių įgyvendinimo užtikrinimas ir kova su nedeklaruojamu darbu
|
|
Le PE a souligné que la législation du travail n'est efficace, équitable et solide que si elle est mise en œuvre par tous les États membres, appliquée de façon égale à tous les acteurs et contrôlée de façon régulière et efficace. Les répondants ont généralement exprimé leur soutien à l'égard d'une meilleure coopération au niveau de l'UE et d'un meilleur échange d'informations et de bonnes pratiques. Les États membres ont soutenu une action au niveau de l'UE pour combattre le travail non déclaré, eu égard aux aspects de plus en plus supranationaux du problème. Le type d'action défendu varie cependant d'instruments à caractère déclaratoire tels que les résolutions du Conseil à des échanges de bonnes pratiques, en passant par des formes multilatérales et bilatérales de coopération administrative.
|
EP pabrėžė, kad darbo teisės aktų poveikis bus efektyvus, teisingas ir stiprus tik tada, jeigu juos įgyvendins visos valstybės narės, jie bus vienodai taikomi visoms susijusioms šalims ir jų įgyvendinimas bus užtikrinamas reguliariai ir veiksmingai. Bendrai pritarta, kad reikia geriau bendradarbiauti ES lygmeniu ir geriau keistis informacija bei gerąja patirtimi. Atsižvelgdamos į viršnacionalinius problemos aspektus valstybės narės pritarė ES lygmens veiksmams kovojant su nedeklaruotu darbu. Tačiau nuomonės apie tai, kokios tos priemonės turi būti, skiriasi: pavyzdžiui, deklaracinės priemonės, kaip antai Tarybos rezoliucijos, pasikeitimas gerąja patirtimi ir daugiašalės bei dvišalės administracinio bendradarbiavimo formos.
|
|
Certains États membres ont proposé l'établissement de relations de coopération entre les agences compétentes au niveau de l'UE (ex: inspections du travail, autorités fiscales, organismes de sécurité sociale). Les partenaires sociaux expriment une variété d'opinions, qui reflètent la diversité des secteurs concernés, ainsi que les différences dans la manière dont leurs organisations aident les autorités à faire respecter les droits liés à l'emploi et à combattre le travail non déclaré. La CES et certaines fédérations sectorielles européennes ont appelé à l'établissement d'une structure de coordination permanente au niveau européen, afin de faire appliquer le droit communautaire, tandis que les employeurs ont considéré que cette question relevait essentiellement de la compétence des autorités nationales. Ces derniers ont aussi mis l'accent sur des initiatives prises dans le cadre de programmes d'assistance technique européens pour contribuer au renforcement des capacités des partenaires sociaux dans les nouveaux États membres.
|
Kai kurios valstybės narės pasiūlė užmegzti atitinkamų tarnybų, pavyzdžiui, darbo inspekcijų, mokesčių tarnybų arba socialinės apsaugos įstaigų, ES lygmens bendradarbiavimo ryšius. Socialinių partnerių nuomonės buvo įvairios: jose atsispindėjo sektorių įvairovė ir skirtingi jų organizacijų metodai padedant institucijoms užtikrinti darbo teisių įgyvendinimą ir kovoti su nedeklaruotu darbu. EPSK ir ES atskirų pramonės šakų federacijos reikalavo sukurti nuolatinę Europos koordinavimo struktūrą, kad būtų užtikrintas Bendrijos teisės įgyvendinimas, o darbdavių nuomone – tai nacionalinių valdžios institucijų užduotis. Darbdaviai taip pat nurodė iniciatyvas, kurių imtasi pagal ES techninės paramos programas siekiant padėti didinti socialinių partnerių organizacijų pajėgumus naujosiose valstybėse narėse.
|
|
4. LES ÉTAPES ULTÉRIEURES
|
4. VEIKSMAI ATEITYJE
|
|
La Commission conclut que la consultation publique a atteint son objectif, à savoir engendrer un débat aux niveaux national et de l'UE sur la nécessité d'améliorer le droit du travail pour relever les défis du XXIe siècle. Les réponses contiennent des informations utiles sur l'évolution actuelle du droit du travail et des relations professionnelles dans les États membres – informations qui sont d'ailleurs pour la plupart en rapport avec les thèmes traités dans le livre vert.
|
Komisija daro išvadą, kad viešosios konsultacijos pasiteisino: jomis inicijuotos ES ir nacionalinio lygmens diskusijos dėl poreikio pagerinti darbo teisę, kad būtų galima spręsti 21-ojo amžiaus iššūkius. Atsakymuose pateikta naudingos informacijos apie dabartinius darbo teisės ir darbo santykių sistemų pokyčius valstybėse narėse: dauguma šių pokyčių atitinka žaliojoje knygoje nagrinėtas temas.
|
|
Le débat a montré dans quelle mesure le droit du travail est un outil important, non seulement du point de vue de la gestion du personnel, mais aussi parce qu'il donne un sentiment de sécurité aux travailleurs et aux citoyens dans un monde caractérisé par des mutations rapides et une forte mobilité des capitaux et des technologies. Il a aussi montré dans quelle mesure les réformes du droit du travail, des systèmes de sécurité sociale et de formation sont étroitement liées. En adoptant le livre vert sur le droit du travail et la communication sur la flexicurité, la Commission a lancé un débat ouvert sur des questions essentielles pour l'avenir des marchés du travail et de la cohésion sociale en Europe. Le message a été compris par les principales parties intéressées, quelles que soient leurs opinions quant à l'orientation des réformes. La Commission travaillera avec les États membres dans la perspective de l'adoption, par le Conseil européen de décembre 2007, de conclusions sur des principes communs relatifs à la flexicurité[14]. La Commission suivra aussi l'analyse conjointe des partenaires sociaux concernant les principaux défis auxquels les marchés européens du travail sont confrontés[15], afin d'esquisser un programme dans le but de promouvoir une approche intégrée de la mise en œuvre des principes fondés sur la flexicurité. Elle encourage les partenaires sociaux à engager des négociations, en particulier sur l'apprentissage tout au long de la vie.
|
Šios diskusijos atskleidė, kad darbo teisė yra svarbi priemonė ne tik sprendžiant darbo jėgos vadybos klausimus, bet ir sparčiai kintančiame pasaulyje, kuriam būdingas didelis kapitalo bei technologijų srautas, suteikiant saugumo jausmą darbuotojams ir piliečiams. Diskusijos taip pat parodė, kaip glaudžiai yra persipynusios darbo teisės, socialinės apsaugos ir mokymo sistemų reformos. Žaliąja knyga dėl darbo teisės ir komunikatu dėl lankstumo ir užimtumo garantijų Komisija pradėjo viešąsias diskusijas temomis, kurios yra itin svarbios darbo rinkų ir socialinės sanglaudos Europoje ateičiai. Dauguma suinteresuotųjų šalių, kad ir kokios nuomonės apie reformų kryptis jos laikytųsi, šią mintį suprato. Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba[14] priimtų išvadas dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų. Komisija taip pat remsis bendra socialinių partnerių pagrindinių sunkumų, kurių kyla Europos darbo rinkoms, analize[15], kad parengtų darbotvarkę, skirtą integruotam požiūriui, pagrįstam lankstumo ir užimtumo garantijų principais, propaguoti. Ji ragina socialinius partnerius dalyvauti derybose, visų pirma − dėl mokymosi visą gyvenimą.
|
|
En conséquence, la Commission prendra en 2008 les mesures nécessaires pour continuer l'examen des questions soulevées dans la présente communication, dans le contexte plus large de la "flexicurité". En dépit des différences de vues sur l'étendue et la nature d'une action de l'UE, la consultation a permis de constater qu'il existe une demande pour une coopération améliorée, plus de clarté ou simplement une information et une analyse plus poussées et de meilleure qualité, dans plusieurs domaines tels que:
|
Atitinkamai 2008 m. Komisija imsis reikiamų priemonių, kad šiame komunikate aptarti klausimai būtų toliau svarstomi atsižvelgiant į platesnį lankstumo ir užimtumo garantijų kontekstą. Nepaisant skirtingų nuomonių dėl ES veiksmų masto ir pobūdžio, konsultacijos atskleidė, kad reikia geresnio bendradarbiavimo, didesnio aiškumo arba tiesiog daugiau ir geresnės informacijos bei analizių tokiose srityse, kaip antai:
|
|
- la prévention du travail non déclaré et la lutte contre ce phénomène, en particulier dans les situations transfrontalières [16],
|
- nedeklaruoto darbo prevencija ir kova su juo, ypač jeigu dirbama kitose valstybėse[16],
|
|
- la promotion, le développement et la mise en œuvre de la formation et de l'apprentissage tout au long de la vie pour améliorer la sécurité dans l'emploi tout au long de la vie;
|
- profesinio mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą skatinimas, vystymas ir įgyvendinimas, kad būtų užtikrintos geresnės užimtumo garantijos visu profesinės veiklos laikotarpiu,
|
|
- l'interaction entre le droit du travail et les règles en matière de protection sociale, pour améliorer l'efficacité des transitions entre les emplois et la viabilité des systèmes de protection sociale;
|
- darbo teisės ir socialinės apsaugos normų sąveika skatinant sklandų darbo keitimą,
|
|
- la clarification de la nature de la relation de travail pour promouvoir la compréhension et faciliter la coopération dans toute l'UE;
|
- darbo santykių pobūdžio aiškinimas, − kad darbo santykiai būtų lengviau suprantami, ir visoje ES būtų lengviau bendradarbiauti,
|
|
- la clarification des droits et des obligations des parties impliquées dans les chaînes de sous-traitance, pour éviter que les travailleurs soient privés de la jouissance effective de leurs droits.
|
- subrangos sutarčių grandinių dalyvių teisių ir pareigų patikslinimas, kad darbuotojams nebūtų trukdoma veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis.
|
|
|
|
|
[1] COM (2006) 708 du 22.11.2006.
|
[1] COM(2006) 708, 2006 11 22.
|
|
[2] Par exemple dans les secteurs de l'audiovisuel, des arts du spectacle et de l'emploi régional et municipal.
|
[2] Pavyzdžiui, garso ir vaizdo, vaizduojamojo meno ir regioninės bei miesto tarnybos sektoriuose.
|
|
[3] Conclusions de la présidence, réunion informelle des ministres de l'emploi et des affaires sociales, Berlin, 19 janvier 2007.
|
[3] Pirmininkaujančios valstybės narės išvados. Neoficialus užimtumo ir socialinių reikalų ministrų susitikimas. Berlynas, 2007 1 19.
|
|
[4] P6_TA PROV(2007)0339.
|
[4] P6-TA-PROV (2007) 0339.
|
|
[5] 479 voix pour et 61 contre, et 54 abstentions.
|
[5] 479 balsavo už, 61 − prieš ir 54 susilaikė.
|
|
[6] CESE 398/2007 du 30 mai 2007. Adopté à la majorité (140 pour, 82 contre et 4 abstentions). Une opinion dissidente (émanant de représentants du groupe I) a été jointe à l'avis du CESE.
|
[6] CESE 398/2007, 2007 m. gegužės 30 d. Priimta didžiąja balsų dauguma (140 balsavo, 82 – prieš ir 4 susilaikė). Priešinga nuomonė (pateikta I grupės atstovų) buvo pridėta prie EESRK nuomonės.
|
|
[7] COM (2007) 359 du 27.06.07.
|
[7] COM (2007) 359, 2007 6 27.
|
|
[8] Les réponses sont publiées en ligne sur le site : http://ec.europa.eu/employment_social/labour_law/green_paper_responses_en.htm Voir aussi la liste complète des réponses en annexe au document des services SEC.
|
[8] Atsiliepimai paskelbti šioje interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/employment_social/labour_law/green_paper_responses_en.htm. Taip pat žr. tarnybų dokumento SEC priede pateiktą išsamų pateiktų atsiliepimų sąrašą.
|
|
[9] Proclamée par les présidents du Parlement européen, du Conseil et de la Commission le 7 décembre 2000 à Nice.
|
[9] Paskelbta 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkų.
|
|
[10] Union européenne de l'artisanat et des petites et moyennes entreprises.
|
[10] Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacija.
|
|
[11] Union des Confédérations de l'Industrie et des Employeurs d'Europe.
|
[11] Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga.
|
|
[12] Recommandation 198 de l'OIT sur la relation de travail, adoptée lors de la 95e session de la Conférence internationale du travail en juin 2006.
|
[12] 198 TDO rekomendacija dėl darbo santykių, priimta 2006 m. birželio mėn. 95-ojoje Tarptautinėje darbo konferencijoje.
|
|
[13] Confédération européenne des syndicats.
|
[13] Europos profesinių sąjungų konfederacija.
|
|
[14] Le Conseil EPSCO devrait adopter des conclusions sur la flexicurité le 5 décembre 2007. Quant au Conseil ECOFIN, il a déjà adopté des conclusions sur la flexicurité le 9 octobre 2007.
|
[14] Tikimasi, kad Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba išvadas dėl lankstumo ir užimtumo garantijų priims 2007 m. gruodžio 5 d. Ekonomikos ir finansų taryba išvadas dėl lankstumo ir užimtumo garantijų priėmė 2007 m. spalio 9 d.
|
|
[15] Presentée au sommet social tripartite informel du 18 octobre 2007.
|
[15] Pateikta Neoficialiame trišaliame socialinių reikalų aukščiausio lygio susitikime, 2007 m. spalio 18 d.
|
|
[16] Voir la communication de la Commission intitulée "Intensifier la lutte contre le travail non déclaré" COM(2007) xxx du 24.10.2007.
|
[16] Žr. Komisijos komunikatą „Sustiprinti kovą su nedeklaruotu darbu“, COM(2007) xxx, 2007 10 24.
|