1. Value added tax (VAT) was originally meant and introduced as a simple tax on the supply of goods and services. However, it is arguable that the VAT system and some of its rules have turned out to be rather complicated. Indeed, one judge of the Court of Appeal (England and Wales) has observed in that regard that ‘beyond the everyday world … lies the world of [VAT], a kind of fiscal theme park in which factual and legal realities are suspended or inverted’. (2)

1. Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) buvo numatytas ir įvestas kaip paprastas mokestis, kuriuo apmokestinamos tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos. Tačiau galima teigti, kad pasirodė, jog PVM sistema ir kai kurios jos taisyklės yra gana sudėtingos. Iš tiesų vienas Court of Appeal (England & Wales) teisėjas šiuo klausimu pastebėjo, kad „už kasdienio pasaulio < ... > glūdi [PVM] pasaulis – tai tarsi fiskalinis atrakcionų parkas, kuriame faktinė ir teisinė realybė sustabdoma arba apverčiama“(2) .

2. Be that as it may, in the present case the Bundesfinanzhof (Federal Finance Court, Germany) seeks guidance on the interpretation of Article 13(A)(1)(g) and/or (2)(a) of the Sixth Directive. (3) The reference has been made in proceedings between Ms Ines Zimmermann and the Finanzamt Steglitz (Tax Office, Steglitz) (‘the Finanzamt’) concerning the VAT due for the years 1993 and 1994.

2. Kad ir kaip būtų, šioje byloje Bundesfinanzhof (Federalinis finansų teismas, Vokietija) prašo išaiškinti, kaip turi būti aiškinami Šeštosios direktyvos(3) 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punktas ir (arba) 2 dalies a punktas. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas byloje, kurios šalys – Ines Zimmermann ir Finanzamt Steglitz (Šteglico mokesčių inspekcija, toliau – Finanzamt ), susijusioje su už 1993 ir 1994 m. mokėtinu PVM.

3. The Court is asked to clarify whether a Member State may – in the context of an application of Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive – make the exemption of out-patient care services for those who are sick or in need of care dependent on the fact that, in the case of such organisations, ‘the costs of the care have been borne in at least two thirds of cases wholly or mainly by the statutory social security or social welfare authorities in the previous calendar year’. (4)

3. Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, ar valstybė narė gali pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punktą numatyti, kad sergančių ar slaugos reikalingų asmenų ambulatorinės slaugos paslaugos atleidžiamos nuo mokesčio, tik jeigu jas teikiančių įstaigų atveju „praėjusiais kalendoriniais metais slaugos išlaidas mažiausiai dviem trečdaliais atvejų visiškai arba daugiausia apmokėjo įstatymuose numatytos socialinio draudimo ar socialinės paramos įstaigos“(4) .

4. In particular, as I will show, serious doubts arise as to whether such a condition is consistent with the principle of fiscal neutrality, in so far as it does not apply to all providers of out-patient care services equally.

4. Visų pirma, kaip bus matyti toliau, kyla rimtų abejonių dėl to, ar tokia sąlyga yra suderinama su mokesčių neutralumo principu, nes ji nėra vienodai taikoma visiems ambulatorinės slaugos paslaugų teikėjams.

I – Legal framework

I – Teisinis pagrindas

A – European Union law

A – Europos Sąjungos teisė

5. Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive provides that Member States are to exempt the following under conditions which they shall lay down for the purpose of ensuring the correct and straightforward application of such exemptions and of preventing any possible evasion, avoidance or abuse:

5. Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punkte numatyta, kad valstybės narės, taikydamos sąlygas, kurias jos nustato siekdamos užtikrinti teisingą ir sąžiningą atleidimo nuo mokesčių taikymą ir užkirsti kelią galimam mokesčių vengimui, išsisukinėjimui arba piktnaudžiavimui, atleidžia nuo mokesčio:

‘the supply of services and of goods closely linked to welfare and social security work, including those supplied by old people’s homes, by bodies governed by public law or by other organisations recognised as charitable by the Member State concerned’.

„[glaudžiai] su socialine rūpyba ir socialine apsauga susijusias paslaugas bei prekes, įskaitant paslaugas, kurias teikia senelių namai, viešosios teisės subjektai ar kitos organizacijos, atitinkamos valstybės narės pripažintos labdaros organizacijomis.“

6. According to Article 13(A)(2)(a) of the Sixth Directive, ‘Member States may make the granting to bodies other than those governed by public law of each exemption provided for in (1)(b), (g), (h), (i), (l), (m) and (n) of this Article subject in each individual case to one or more of the following conditions:

6. Pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 2 dalies a punktą „atleisdamos nuo mokesčio institucijas, išskyrus viešosios teisės subjektus, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalies b, g, h, i, l, m ir n punktuose, valstybės narės gali kiekvienu atskiru atveju taikyti vieną ar daugiau iš toliau nurodytų sąlygų:

– they shall not systematically aim to make a profit, but any profits nevertheless arising shall not be distributed, but shall be assigned to the continuance or improvement of the services supplied,

– institucijos neturi sistemingai siekti pelno, bet jei vis dėlto pelnas gaunamas, jis neturi būti skirstomas, o turi būti skiriamas teikiamų paslaugų tęsimui [arba] gerinimui finansuoti,

– they shall be managed and administered on an essentially voluntary basis by persons who have no direct or indirect interest, either themselves or through intermediaries, in the results of the activities concerned,

– institucijas turi valdyti ir administruoti iš esmės visuomeniniais pagrindais asmenys, kurie nei patys, nei per tarpininkus neturi nei tiesioginės, nei netiesioginės asmeninės naudos iš veiklos rezultatų,

– they shall charge prices approved by the public authorities or which do not exceed such approved prices or, in respect of those services not subject to approval, prices lower than those charged for similar services by commercial enterprises subject to [VAT],

– įkainiai už jų teikiamas paslaugas turi būti patvirtinti valdžios institucijų arba neviršyti valstybės valdžios institucijų nustatytų įkainių, o įkainiai už paslaugas, kurioms tokio patvirtinimo nereikia, turi būti mažesni už komercinių įstaigų, turinčių mokėti [PVM], įkainius už panašias paslaugas,

– exemption of the services concerned shall not be likely to create distortions of competition such as to place at a disadvantage commercial enterprises liable to [VAT]’.

– paslaugoms daroma išimtis neturi taip iškraipyti konkurencijos, kad komercinės įstaigos, turinčios mokėti [PVM], atsidurtų mažiau palankioje padėtyje.“

B – National law

B – Nacionalinė teisė

7. Under Paragraph 4(16)(e) of the Umsatzsteuergesetz 1993 (Law on turnover tax 1993, ‘UStG’) in the version applicable in the material years (that is, 1993 and 1994), the following transactions covered by Paragraph 1(1)(1) to 1(1)(3) of the UStG were exempt: ‘transactions closely linked with the operation of … organisations providing out-patient care for those who are sick or in need of care where:

7. Pagal byloje nagrinėjamiems metams (t. y. 1993 ir 1994 m.) taikytinos Umsatzsteuergesetz 1993 (1993 m. Apyvartos mokesčio įstatymas, toliau – UStG ) redakcijos 4 straipsnio 16 dalies e punktą nuo mokesčio buvo atleisti tokie UStG 1 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti sandoriai: „su ligonių ir slaugos reikalingų asmenų ambulatorinės slaugos įstaigų darbu < ... > glaudžiai susiję sandoriai, jeigu:

(e) in the case of organisations for the temporary admission of those in need of care and organisations providing out-patient care for those who are sick or in need of care, the costs of the care have been borne in at least two thirds of cases wholly or mainly by the statutory social security or social welfare authorities in the previous calendar year’.

e) laikinos slaugos reikalingus asmenis priimančių stacionarinės slaugos įstaigų bei ligonius ir slaugos reikalingus asmenis aptarnaujančių ambulatorinės slaugos įstaigų atveju praėjusiais kalendoriniais metais slaugos išlaidas mažiausiai dviem trečdaliais atvejų visiškai arba daugiausia apmokėjo įstatymuose numatytos socialinio draudimo arba socialinės paramos įstaigos.“

8. Under the first sentence of Paragraph 4(18) of the UStG, the following transactions are exempt: ‘the services of officially recognised voluntary welfare associations, and corporations, associations of persons and funds serving purposes of voluntary welfare which are affiliated as members of a welfare association, where

8. UStG  4 straipsnio 18 dalies pirmame sakinyje numatyta, kad nuo mokesčio atleidžiami tokie sandoriai: „paslaugos, kurias teikia valstybės pripažintos savanoriškos socialinės paramos asociacijos ir savanoriškai socialinę paramą teikiančios bendrovės, asmenų asociacijos ir turto junginiai, esantys socialinės paramos asociacijos nariais, jeigu:

(a) that operator serves, solely and directly, public-interest, charitable or ecclesiastical purposes,

a) tokio subjekto veikla skirta vien ir tiesiogiai visuomenės intereso, labdaringiems arba bažnyčios tikslams;

(b) the services directly benefit the group of persons who are beneficiaries under the statute, act of foundation or other constitution, and

b) paslaugos teikiamos tiesiogiai įstatuose, steigimo akte arba kitokiuose steigimo dokumentuose numatytiems asmenims; ir

(c) the consideration paid for the services in question is lower than the average rates demanded by commercial undertakings for similar services.’

c) atlygis už tokias paslaugas yra mažesnis nei vidutinis už panašias paslaugas verslo įmonių reikalaujamas atlygis.“

9. The threshold of two thirds, provided for in Paragraph 4(16)(e) of the UStG (‘the two thirds threshold’), was lowered to 40% as of 1 January 1995.

9. Nuo 1995 m. sausio 1 d. UStG  4 straipsnio 16 dalies e punkte numatyta dviejų trečdalių riba buvo sumažinta iki 40 %.

10. Paragraph 23 of the Umsatzsteuer-Durchführungsverordnung 1993 (VAT Implementing Regulation 1993; ‘UStDV’) lists eleven associations which are classified as officially recognised welfare associations for the purposes of Paragraph 4(18) of the UStG.

10. Umsatzsteuer-Durchführungsverordnung 1993 (Nutarimas dėl 1993 m. Apyvartos mokesčio įstatymo įgyvendinimo; toliau – UstDV ) 23 straipsnyje išvardyta vienuolika asociacijų, kurios pagal UStG  4 straipsnio 18 punktą laikomos valstybės pripažintomis socialinės paramos asociacijomis.

II – Facts and the questions referred

II – Faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai

11. Ms Zimmermann, who is the applicant and respondent in the appeal on a point of law in the main proceedings, runs an out-patient care service in Berlin. She is a registered nurse and in 1992 worked at a welfare centre as a staff nurse. In addition, from the beginning of 1993 she treated individual patients on a freelance basis and on 1 June 1993 registered an out-patient care service. Following her application of 27 August 1993, she was admitted to the health insurance schemes on 1 October 1993 for home nursing services, (5) home-care services (6) and domestic help. (7) In the VAT returns for the material years, she treated her transactions as exempt pursuant to Paragraph 4(16)(e) of the UStG.

11. I. Zimmermann, kuri yra pareiškėja ir kita kasacinio proceso šalis, Berlyne valdo ambulatorinės slaugos tarnybą. Ji yra diplomuota medicinos sesuo ir nuo 1992 m. pagal darbo sutartį dirbo slauge socialinės pagalbos centre. Be to, nuo 1993 m. ji rūpinosi atskirais pacientais, dirbdama savarankiškai, ir 1993 m. birželio 1 d. įregistravo ambulatorinės slaugos tarnybą. Remiantis jos 1993 m. rugpjūčio 27 d. pateikta paraiška nuo 1993 m. spalio 1 d. ji buvo įregistruota ligonių kasose kaip teikianti ligonių slaugos namuose paslaugas(5), priežiūros namuose paslaugas(6) ir pagalbą buityje(7) . Byloje nagrinėjamų metų PVM deklaracijose ji nurodė, kad jos sudaryti sandoriai yra atleisti nuo mokesčio pagal UStG 4 straipsnio 16 dalies e punktą.

12. In 1999, the Finanzamt, the defendant and appellant in the appeal on a point of law in the main proceedings, found that Ms Zimmermann (together with her staff) had treated a total of 76 people in 1993, 52 of whom (= 68%) were private patients. Thereupon, the Finanzamt refused exemption for the services provided by Ms Zimmermann in 1993 pursuant to Paragraph 4(16)(e) of the UStG, on the ground that under that provision in at least two thirds of the cases the costs should have been borne wholly or mainly by the statutory social security or social welfare authorities.

12. 1999 m. atsakovė ir kasatorė ( Finanzamt ) pagrindinėje byloje nustatė, kad I. Zimmermann (ir jos personalas) 1993 m. iš viso slaugė 76 asmenis, iš kurių 52 asmenys (68 %) už paslaugas mokėjo privačiai. Tada Finanzamt atsisakė pripažinti, kad 1993 m. I. Zimmermann suteiktos paslaugos yra atleistos nuo mokesčio pagal UStG  4 straipsnio 16 dalies e punktą, nes remiantis šia nuostata išlaidas mažiausiai dviem trečdaliais atvejų visiškai arba daugiausia turėjo būti apmokėjusios įstatymuose numatytos socialinio draudimo arba socialinės paramos įstaigos.

13. The Finanzamt refused exemption for the services provided by Ms Zimmermann in 1994 under Paragraph 4(16)(e) of the UStG because that provision related to circumstances in the previous year. However, the VAT exemption under Paragraph 4(14) of the UStG applied in so far as Ms Zimmermann had provided care of a therapeutic nature; the Finanzamt estimated the proportion of those services at one third. (8)

13. Finanzamt atsisakė pripažinti, kad I. Zimmermann 1994 m. suteiktos paslaugos atleidžiamos nuo mokesčio pagal UStG  4 straipsnio 16 dalies e punktą, nes ši nuostata buvo susijusi su situacija praėjusiais metais. Tačiau UStG 4 straipsnio 14 dalyje numatytas atleidimas nuo PVM buvo taikomas I. Zimmermann suteiktoms gydymo slaugos paslaugoms; Finanzamt vertinimu, tokios paslaugos sudarė trečdalį suteiktų paslaugų(8) .

14. Following an unsuccessful complaint, Ms Zimmermann brought an action against the Finanzamt. In the course of the direct action proceedings, she submitted a letter, dated 19 October 2005, sent to her by the Berlin Senate Administration for Health, Social Affairs and Consumer Protection. It states: ‘... I can confirm to you that you provided the same services and carried out the same activities in the field of home nursing as the care centres (welfare centres) from the League of Voluntary Welfare Associations in Berlin. The description of duties and the substance of the activities carried out by the private service providers were identical to those of the voluntary welfare centres. According to my information, they were identical at least since 1988. I would point out that from 1 January 1992 VAT exemption has been made dependent on certain requirements in Paragraph 4(16)(e) of the UStG. I cannot, and do not wish to, assess whether those requirements are satisfied. Irrespective of that provision, however, I believe that you and your undertaking have been recognised for the purposes of social security law as a charitable organisation.’

14. Nepatenkinus jos prieštaravimo, I. Zimmermann pateikė skundą prieš Finanzamt teisme. Nagrinėjant šį skundą ji pateikė jai adresuotą 2005 m. spalio 19 d. Berlyno sveikatos, socialinių reikalų ir vartotojų apsaugos senato administracijos raštą. Šiame rašte nurodyta: „ < ... > Patvirtiname, kad ligonių slaugos namuose srityje Jūs teikėte tokias pačias paslaugas ir vykdėte tokią pačią veiklą kaip ir slaugos centrai (socialinės paramos centrai), priklausantys Berlyno savanoriškos socialinės paramos organizacijų lygai. Privačių paslaugų teikėjų pareigų aprašymas ir veiklos turinys visiškai atitiko savanoriškos socialinės paramos centrų užduotis ir veiklos turinį. Remiantis mūsų turimais duomenimis, paslaugų apimtis visiškai sutampa bent jau nuo 1988 m. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad nuo 1992 m. sausio 1 d. pagal UStG  4 straipsnio 16 punkto e papunktį atleidimui nuo PVM keliamos tam tikros sąlygos. Mes negalime ir nenorime vertinti, ar šios sąlygos buvo įvykdytos. Tačiau, nepaisydami šios nuostatos, laikomės nuomonės, kad Jūs arba Jūsų įmonė socialinės apsaugos teisės atžvilgiu buvo pripažinta labdaros organizacija.“

15. The Finanzgericht (Finance Court) granted the application for the most part. As grounds, it stated that Ms Zimmermann’s transactions performed in the material year 1993, up to 1 October, were exempt under the first sentence of Paragraph 4(14) of the UStG in so far as they were apportionable to care of a therapeutic nature; the Finanzgericht estimated the proportion of those services at 75% on the basis of calculations submitted by Ms Zimmermann in the direct action proceedings.

15. Finanzgericht (Finansų teismas) iš esmės patenkino skundą. Pagrįsdamas savo sprendimą, jis pažymėjo, kad per nagrinėjamus metus (iki 1993 m. spalio 1 d.) I. Zimmermann vykdyti sandoriai, kiek jie susiję su gydymo slauga, atleidžiami nuo mokesčio pagal UStG  4 straipsnio 14 dalies pirmą sakinį; remdamasis nagrinėjant ieškinį I. Zimmermann pateiktais apskaičiavimais, Finanzgericht įvertino, kad šios paslaugos sudarė 75 %.

16. According to the Finanzgericht, Ms Zimmermann could claim exemption under Paragraph 4(16)(e) of the UStG for the period from 1 October 1993 to 31 December 1994. From that period, at least two thirds of those transactions were apportionable to persons, the costs of whose care were borne wholly or mainly by the statutory social security or social welfare authorities. Paragraph 4(16)(e) of the UStG was to be interpreted in conformity with the Sixth Directive to the effect that only the period from October 1993 was relevant.

16. Finanzgericht nurodė, kad I. Zimmermann galėjo reikalauti atleisti ją nuo mokesčio pagal UStG  4 straipsnio 16 dalies e punktą už laikotarpį nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. Nuo to laikotarpio mažiausiai du trečdaliai šių sandorių buvo susiję su asmenimis, kurių slaugos išlaidas visiškai arba daugiausia apmokėjo įstatymuose numatytos socialinio draudimo arba socialinės paramos įstaigos. UStG  4 straipsnio 16 dalies e punktas, atsižvelgiant į Šeštąją direktyvą, turi būti aiškinamas taip, kad reikia atsižvelgti tik į laikotarpį nuo 1993 m. spalio mėnesio.

17. With its appeal on a point of law, the Finanzamt alleges an infringement of Paragraph 4(16)(e) of the UStG. It claims that the Bundesfinanzhof should annul the previous decision and dismiss the application, in so far as the Finanzgericht granted the application for the period from 1 October 1993 to 31 December 1994 on the basis of Paragraph 4(16)(e) of the UStG. Ms Zimmermann claims that the Bundesfinanzhof should dismiss the appeal on a point of law.

17. Kasaciniame skunde Finanzamt teigia, kad buvo pažeistas UStG  4 straipsnio 16 dalies e punktas. Ji prašo Bundesfinanzhof panaikinti ankstesnį sprendimą ir atmesti skundą, kiek Finanzgericht jį patenkino dėl laikotarpio nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., remdamasis UStG  4 straipsnio 16 dalies e punktu. I. Zimmermann prašo Bundesfinanzhof atmesti kasacinį skundą.

18. Against that background, the referring court decided to stay the proceedings and to refer the following questions to the Court:

18. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

‘(1) Does Article 13(A)(1)(g) and/or (2)(a) of the [Sixth Directive] permit the national legislature to make the exemption of out-patient care services for those who are sick or in need of care dependent on the fact that, in the case of such organisations, “the costs of the care have been borne in at least two thirds of cases wholly or mainly by the statutory social security or social welfare authorities in the previous calendar year” (Paragraph 4(16)(e) of the [UStG])?

„1. Ar pagal [Šeštosios direktyvos] 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punktą ir (arba) 2 dalies a punktą [nacionaliniam] įstatymų leidėjui leidžiama numatyti, jog sergančių ir slaugos reikalingų asmenų ambulatorinių slaugos paslaugų atleidimas nuo mokesčio priklauso nuo to, kad šių įstaigų atveju „praėjusiais kalendoriniais metais slaugos išlaidas mažiausiai dviem trečdaliais atvejų visiškai arba daugiausia apmokėjo įstatymuose numatytos socialinio draudimo ar socialinės paramos įstaigos“ ([ UStG ] 4 straipsnio 16 dalies e punktas)?

(2) Is it relevant to the answer to this question, having regard to the principle of the neutrality of VAT, that the national legislature treats the same services as exempt under different conditions where they are carried out by officially recognised voluntary welfare associations, and corporations, associations of persons and funds serving purposes of voluntary welfare which are affiliated as members of a welfare association (Paragraph 4(18) of the [UStG])?’

2. Ar, atsižvelgiant į PVM neutralumo principą, atsakymui į šį klausimą turi reikšmės tai, kad tas pačias paslaugas nacionalinis įstatymų leidėjas traktuoja kaip neapmokestinamas kitomis aplinkybėmis, kai jas teikia valstybės pripažintos savanoriškos socialinės paramos asociacijos ir savanoriškai socialinę paramą teikiančios bendrovės, asmenų asociacijos ir turto junginiai, kurie yra socialinės paramos asociacijos nariai ([ UStG ] 4 straipsnio 18 dalis)?“

III – Appraisal

III – Vertinimas

A – Principal arguments of the parties

A – Pagrindiniai šalių argumentai

19. Ms Zimmermann explains that public organisations (charitable associations) and for-profit organisations compete on the market for out-patient care services. She submits that a provision such as the one at issue in the main proceedings is of such a kind as to ensure the control of prices approved by the public authorities of the Member States where the following conditions are met: (i) the costs borne by the statutory social security or social welfare authorities correspond to the agreed tariffs; and (ii) the costs borne by the social security authorities are generally lower than the amounts charged to private patients or to private insurance companies.

19. I. Zimmermann aiškina, kad visuomeninės organizacijos (labdaros asociacijos) ir pelno siekiančios organizacijos konkuruoja ambulatorinės slaugos paslaugų rinkoje. Jos teigimu, pagrindinėje byloje nagrinėjama ir kitomis panašiomis nuostatomis siekiama užtikrinti valstybių narių valdžios institucijų patvirtintų kainų kontrolę, kai įvykdytos tokios sąlygos: i) įstatymuose numatytų socialinio draudimo arba socialinės paramos įstaigų patiriamos išlaidos atitinka sutartus įkainius; ir ii) socialinio draudimo įstaigų patiriamos išlaidos paprastai yra mažesnės už privatiems pacientams arba privačioms draudimo bendrovėms taikomus mokesčius.

20. Ms Zimmermann submits essentially that, in order to assess whether there is an unlawful distortion of competition, the national courts should establish whether the services provided, which are, from the patient’s or the final consumer’s perspective, identical or similar, are subject to different tax treatment. In this respect, the person, the legal form or the qualification of the operator providing the care for the purposes of turnover tax should play no role.

20. I. Zimmermann iš esmės teigia, kad norėdami įvertinti, ar konkurencija neteisėtai iškraipoma, nacionaliniai teismai turėtų nustatyti, ar teikiamos paslaugos, kurios paciento arba galutinio vartotojo požiūriu yra tapačios arba panašios, apmokestinamos skirtingai. Šiuo atžvilgiu slaugos paslaugų teikėjo asmuo, teisinė forma arba kvalifikacija neturėtų turėti reikšmės sprendžiant apyvartos mokesčio klausimą.

21. The German Government submits that the way in which the legislation organises the official recognition of organisations as charitable takes sufficient account of the following aspects, which follow from the case-law: (9) (i) the possible existence of specific legal provisions; (ii) the public interest character of the activities of the taxable person; (iii) whether other taxable persons carrying out the same activities already have similar recognition; (iv) whether a large proportion of the costs of the services in question is eventually borne by sickness insurance funds or by other organisations of social security; (v) the principle of neutrality in the sense of competitive neutrality.

21. Vokietijos vyriausybė nurodo, kad pagal teisės aktų leidėjo nustatytą valstybės vykdomą organizacijų pripažinimo labdaros organizacijomis tvarką pakankamai atsižvelgiama į tokius aspektus, kurie įtvirtinti teismų praktikoje(9) : i) galimybė, kad yra priimta specialiųjų teisės nuostatų; ii) apmokestinamojo asmens veiklos pobūdis, susijęs su viešuoju interesu; iii) ar kiti tokia pačia veikla užsiimantys apmokestinamieji asmenys jau yra pripažinti panašia tvarka; iv) ar didelę tokių paslaugų teikimo išlaidų dalį galiausiai apmoka sveikatos draudimo fondai arba kitos socialinės apsaugos organizacijos; v) neutralumo principas konkurencinio neutralumo prasme.

22. According to the German Government, the limits of the margin of discretion as regards the principle of fiscal neutrality have been respected. In particular, in the context of Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive, it is an application of the principle of equal treatment in the framework of the recognition of organisations as charitable in order to assimilate them to public organisations. On this view, the principle of neutrality may not be considered in the usual sense that the contents of services which are identical must be taxed in an identical way. Rather, it must be considered in the sense that identical taxable persons need to be subject to the same conditions in order to benefit from the exemption. Moreover, according to the German Government, a provision relating to the recognition of an organisation by a Member State which results in distortions of competition at the expense of private companies is permissible.

22. Vokietijos vyriausybės teigimu, su mokesčių neutralumo principu susijusios diskrecijos ribos nebuvo peržengtos. Kalbant konkrečiai apie Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punktą, šis principas yra vienodo požiūrio principo išraiška pripažįstant organizacijas labdaros organizacijomis, kad jos būtų prilygintos visuomeninėms organizacijoms. Todėl neutralumo principas negali būti nagrinėjamas įprasta prasme, kad paslaugų, kurios yra tapačios, turinys turi būti apmokestinamas vienodai. Jis veikiau turi būti nagrinėjamas taip, kad tapatiems apmokestinamiesiems asmenims turi būti taikomos vienodos atleidimo nuo mokesčio sąlygos. Be to, kaip nurodo Vokietijos vyriausybė, nuostatos, susijusios su valstybės narės vykdomu organizacijų pripažinimu, dėl kurių iškraipoma konkurencija pakenkiant privačioms bendrovėms, yra leidžiamos.

23. Therefore, the German Government considers that, once it is accepted that Paragraph 4(18) of the UStG – unlike point 16 of that paragraph – applies only to non-profit legal persons whose charitable character was officially recognised, the German provisions do not treat identical taxable persons in a different manner, but merely lay down different conditions for the recognition as an organisation having a charitable character of different taxable persons who are subject to different material and legal framework conditions.

23. Todėl Vokietijos vyriausybė mano, kad, jeigu būtų pripažinta, jog UStG  4 straipsnio 18 dalis (kitaip nei šio straipsnio 16 dalis) taikoma tik pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, kurių labdaringą pobūdį yra pripažinusi valstybė, pagal Vokietijos teisės nuostatas tapatūs apmokestinamieji asmenys nėra vertinami skirtingai, o tik nustatomos skirtingos skirtingų apmokestinamųjų asmenų, kuriems taikomos skirtingos pagrindinės materialinės ir teisinės sąlygos, pripažinimo labdaringo pobūdžio organizacijomis sąlygos.

B – Analysis

B – Analizė

1. The first question

1. Pirmasis klausimas

24. First of all, as regards the legal situation under national law, the referring court states in no uncertain terms that, in the present case, the requirements set out in Paragraph 4(16)(e) of the UStG are not satisfied.

24. Visų pirma, kalbėdamas apie nacionalinėje teisėje įtvirtintą teisinę padėtį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas labai aiškiai nurodo, kad šioje byloje UStG  4 straipsnio 16 dalies e punkte numatyti reikalavimai nėra įvykdyti.

25. However, the referring court harbours doubts as to whether that outcome is correct under the Sixth Directive.

25. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar toks rezultatas yra teisingas pagal Šeštąją direktyvą.

26. Therefore, by its first question, it decided to ask the Court whether Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive precludes the exemption of out-patient care services, provided by private organisations, from being subject to a condition such as the one in the main proceedings. (10)

26. Todėl jis nusprendė pirmuoju klausimu Teisingumo Teismo paklausti, ar pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punktą gali būti nustatyta, kad privačių organizacijų teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos atleidžiamos nuo mokesčio su sąlyga, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje(10) .

27. I shall start by recounting the relevant case-law, which is already quite extensive and in the light of which it will be necessary to consider the questions referred.

27. Pradėsiu nuo susijusios teismų praktikos, kurios jau yra pakankamai daug ir į kurią atsižvelgiant turės būti nagrinėjami prejudiciniai klausimai.

28. As the Court recently recalled in Future Health Technologies , (11) ‘the exemptions under [Article 13(A) of the Sixth Directive (12) ] are not aimed at exempting from VAT every activity performed in the public interest, but only those which are listed and described in great detail in it’.

28. Kaip Teisingumo Teismas neseniai priminė Sprendime Future Health Technologies (11), „[Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnyje(12) ] numatytais neapmokestinimo atvejais siekiama, kad PVM būtų neapmokestinama ne bet kokia visuomenės interesais vykdoma veikla, o tik šiame skirsnyje išvardytų ir labai išsamiai apibūdintų rūšių veikla“.

29. It also follows from the case-law relating to the Sixth Directive that the terms used to specify the exemptions in Article 13 are to be interpreted strictly, since they constitute exceptions to the general principle that VAT is to be levied on all goods and services supplied for consideration by a taxable person. Nevertheless, the interpretation of those terms must be consistent with the objectives pursued by those exemptions and comply with the requirements of the principle of fiscal neutrality. Thus, the requirement of strict interpretation does not mean that the terms used to specify the exemptions referred to in Article 13 of the Sixth Directive should be construed in such a way as to deprive the exemptions of their intended effect. (13)

29. Iš su Šeštąja direktyva susijusios teismų praktikos taip pat matyti, kad formuluotės, vartojamos Šeštosios direktyvos 13 straipsnyje nurodytam atleidimui nuo mokesčio apibrėžti, turi būti aiškinamos siaurai, nes šis atleidimas yra išimtis iš bendrojo principo, pagal kurį PVM apmokestinamos visos mokesčio mokėtojo už atlygį tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos. Nepaisant to, šių formuluočių aiškinimas turi atitikti atleidimo nuo mokesčio tikslus ir mokesčių neutralumo principo reikalavimus. Todėl ši siauro aiškinimo taisyklė nereiškia, kad formuluotės, vartojamos Šeštosios direktyvos 13 straipsnyje numatytiems atleidimo atvejams apibrėžti, turi būti aiškinamos taip, kad atleidimu nuo mokesčio siekiamas poveikis nebūtų pasiektas(13) .

30. It should be noted that the rules for interpreting the exemptions in Article 13 of the Sixth Directive set out in point 29 above apply to the specific conditions laid down for those exemptions to apply and in particular to those concerning the status or identity of the economic agent performing the services covered by the exemption. (14)

30. Pažymėtina, kad 29 punkte išdėstytos Šeštosios direktyvos 13 straipsnyje numatytų su atleidimu nuo mokesčio susijusių nuostatų aiškinimo taisyklės taikomos specifinėms nustatytoms tokio atleidimo nuo mokesčio sąlygoms, visų pirma toms, kurios susijusios su ūkio subjekto, teikiančio nuo mokesčio atleidžiamas paslaugas, statusu arba tapatybe(14) .

31. Accordingly, the Court has already held that Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive on the exemption from VAT of supplies linked to welfare and social security work is to be interpreted as meaning that the expression ‘organisations recognised as charitable by the Member State concerned’ (15) does not exclude private, profit-making entities such as, for instance, natural persons running a ‘business’. (16)

31. Taigi Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, kad Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punktas, kuriame reglamentuojamas su socialine parama ir socialine apsauga susijusių paslaugų ir prekių atleidimas nuo PVM, turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „organizacijos, atitinkamos valstybės narės pripažintos labdaros organizacijomis“(15) apima ir privačius pelno siekiančius ūkio subjektus, kaip antai fizinius asmenis, valdančius „įmonę“(16) .

32. Article 13(A)(l)(g) of the Sixth Directive does not specify the conditions and procedures for recognising organisations other than those governed by public law as charitable. It is thus in principle for the national law of each Member State to lay down the rules according to which such recognition may be granted to such organisations. (17)

32. Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punkte nenurodytos organizacijų, kurios nėra viešosios teisės subjektai, pripažinimo labdaros organizacijomis sąlygos ir tvarka. Todėl iš esmės tokių organizacijų pripažinimo taisyklės turi būti numatytos kiekvienos valstybės narės nacionalinėje teisėje(17) .

33. Moreover, the adoption of national rules in this area is provided for in Article 13(A)(2)(a) of the Sixth Directive, under which ‘the Member States may make the granting to bodies other than those governed by public law of each exemption provided for in (1) ... (g), ... subject in each individual case to one ... of the conditions’ referred to later therein. (18)

33. Be to, tai, kad šioje srityje turi būti priimamos nacionalinės taisyklės, numatyta Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 2 dalies a punkte, pagal kurį „atleisdamos nuo mokesčio institucijas, išskyrus viešosios teisės subjektus, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalies < ... > g < ... > [punkte], valstybės narės gali kiekvienu atskiru atveju taikyti vieną < ... > sąlygų“, kurios išdėstytos toliau(18) .

34. The case-law also makes clear that although the introductory sentence of Article 13(A)(1) of the Sixth Directive states that Member States are to lay down the conditions for exemptions in order to ensure the correct and straightforward application of the exemptions and to prevent any possible evasion, avoidance or abuse, those conditions cannot affect the definition of the subject-matter of the exemptions envisaged. (19)

34. Teismų praktikoje taip pat aiškiai numatyta, kad nors pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies įžanginį sakinį valstybės narės nustato atleidimo nuo mokesčio sąlygas, siekdamos užtikrinti teisingą ir sąžiningą atleidimo nuo mokesčių taikymą ir užkirsti kelią galimam mokesčių vengimui, išsisukinėjimui arba piktnaudžiavimui, šios sąlygos negali daryti įtakos numatyto atleidimo nuo mokesčio turinio apibrėžimui(19) .

35. It follows from the case-law (20) that Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive grants the Member States a discretion to recognise as charitable certain organisations not governed by public law.

35. Iš teismų praktikos(20) matyti, kad Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punkte numatyta valstybių narių teisė labdaros organizacijomis pripažinti tam tikras organizacijas, kurios nėra viešosios teisės subjektai.

36. However, the fact remains that, where a taxable person challenges the recognition of an organisation as charitable, it is for the national courts to examine whether the competent authorities have observed the limits of the discretion granted by Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive in accordance with general principles of EU law, in particular the principle of equal treatment. (21)

36. Vis dėlto, jeigu apmokestinamasis asmuo ginčija organizacijos pripažinimą labdaros organizacija, nacionaliniai teismai turi išsiaiškinti, ar kompetentingos valdžios institucijos neviršijo Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punkte numatytos diskrecijos ribų, remdamiesi bendraisiais ES teisės principais, visų pirma vienodo požiūrio principu(21) .

37. In that connection, the principle of fiscal neutrality precludes, in particular, treating similar supplies of services, which are thus in competition with each other, differently for VAT purposes. (22) Indeed, that principle constitutes the logical basis of VAT. In that regard, it follows from the order for reference, and it is not disputed, that the services which Ms Zimmermann provided, at least those provided since 1 October 1993, were essentially the same as those which are automatically exempted under Paragraph 4(18) of the UStG.

37. Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal mokesčių neutralumo principą visų pirma draudžiama panašias tarpusavyje konkuruojančias paslaugas vertinti skirtingai PVM atžvilgiu(22) . Iš tiesų šis principas yra PVM loginis pagrindas. Kalbant apie tai, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti ir nėra ginčijama, kad I. Zimmermann teiktos paslaugos (bent jau tos, kurios buvo teikiamos nuo 1993 m. spalio 1 d.) iš esmės buvo tokios pačios kaip ir paslaugos, kurios automatiškai atleidžiamos nuo mokesčio pagal UStG  4 straipsnio 18 dalį.

38. Finally, it is also apparent from the case-law that, in order to determine whether establishments governed by private law may be recognised for the purpose of applying the exemption provided for in Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive, the national authorities may, in accordance with EU law and subject to review by the national courts, take into consideration, inter alia and in addition to the public interest of the activities of the taxable person in question and the fact that other taxable persons carrying on the same activities already have similar recognition, the fact that the costs incurred for the treatment in question may be largely met by health insurance schemes or other social security bodies . (23)

38. Galiausiai iš teismų praktikos taip pat aišku, jog siekdamos nustatyti, ar privatinės teisės reglamentuojamos įstaigos gali būti pripažintos, kad joms būtų taikomas Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punkte numatytas atleidimas nuo mokesčio, nacionalinės institucijos, nepažeisdamos ES teisės ir kontroliuojamos nacionalinių teismų, gali atsižvelgti ne tik į apmokestinamojo asmens vykdomos veiklos viešąjį interesą bei į tai, kad kiti apmokestinamieji asmenys, vykdantys tokią pačią veiklą, jau yra pripažinti, bet ir į tą aplinkybę, kad didžioji nagrinėjamų gydymo paslaugų įkainių dalis gali būti padengiama ligonių kasų arba kitų socialinio draudimo institucijų (23) .

39. In that regard, Paragraph 4(16)(e) of the UStG was introduced by the German legislature in order to ‘improve the welfare structures for the care of the sick and those that require care’. (24) The threshold of two thirds laid down in that paragraph seeks to ensure that the tax advantage contributes significantly to alleviating the burden on social security organisations. (25)

39. Taigi Vokietijos teisės aktų leidėjas UStG  4straipsnio 16 dalies e punktą priėmė siekdamas „pagerinti socialinės apsaugos sistemą, susijusią su sergančių ir slaugos reikalingų asmenų slauga“(24) . Šioje nuostatoje dviejų trečdalių riba įtvirtinta siekiant užtikrinti, kad šia mokesčių lengvata būtų gerokai palengvinta socialinės apsaugos organizacijoms tenkanti našta(25) .

40. Therefore, it is clear that Paragraph 4(16)(e) may be read in conjunction with the requirement in Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive, according to which the provider of the services which are enumerated therein must be an ‘[organisation] recognised as charitable by the Member State concerned’.

40. Todėl akivaizdu, kad 4 straipsnio 16 dalies e punktas gali būti aiškinamas kartu su Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punkto reikalavimu, kad šiame punkte išvardytų paslaugų teikėjas privalo būti „[organizacija], atitinkamos valstybės narės pripažinta labdaros organizacija“.

41. In addition to the case-law cited in point 38 above, the Court held in L.u.P. (26) that Article 13(A)(1)(b) of the Sixth Directive precludes national legislation which makes the exemption of medical tests carried out by a laboratory governed by private law outside a centre for treatment subject to the condition that they be carried out under medical supervision. It also held, however, that Article 13(A)(1)(b) permits such legislation to make the exemption of those tests subject to the condition that at least 40% of those services must be intended for persons insured by a social security authority .

41. Be anksčiau 38 punkte nurodytos teismų praktikos Sprendime L.u.P. (26) Teisingumo Teismas konstatavo, kad Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punktu draudžiami nacionalinės teisės aktai, kurie kaip sąlygą privatinės teisės reglamentuojamos laboratorijos ne sveikatos priežiūros įstaigose atliktų tyrimų atleidimui nuo mokesčio nustato, kad jie turi būti atlikti prižiūrint medikui. Tačiau jis taip pat konstatavo, kad 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punktu nedraudžiama, kad tais teisės aktais minėtų tyrimų atleidimui nuo mokesčio būtų nustatyta sąlyga, pagal kurią ne mažiau nei 40 % šių paslaugų turi būti suteiktos socialiniu draudimu apdraustiems asmenims .

42. It follows that criteria of that type – which are based on a particular definition of the group of beneficiaries of the services – must, according to that case-law, be assessed in the light of Article 13(A)(1) of the Sixth Directive.

42. Darytina išvada, kad pagal šią teismų praktiką tokio pobūdžio kriterijai (kurie grindžiami konkrečia paslaugų gavėjų grupės apibrėžtimi) privalo būti vertinami atsižvelgiant į Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalį.

43. To my mind the crux of the present case lies essentially in establishing whether – by subjecting the exemption under Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive to conditions such as those in Paragraph 4(16) of the UStG – the Federal Republic went beyond the margin of discretion afforded to it under the Sixth Directive. (27)

43. Manau, kad svarbiausia šioje byloje nustatyti, ar Vokietijos Federacinė Respublika, nustatydama, kad Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punkte numatytas atleidimas nuo mokesčio taikomas su sąlygomis, kaip antai numatytos UStG  4 straipsnio 16 dalyje, viršijo Šeštąja direktyva jai suteiktą diskreciją(27) .

44. The referring court points out that one of the questions of interpretation of EU law raised before it is the fact that it is uncertain whether the two thirds threshold contained in Paragraph 4(16)(e) of the UStG may be based on Article 13(A)(1)(g) or on Article 13(A)(2)(a) of the Sixth Directive.

44. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad vienas iš iškeltų ES teisės aiškinimo klausimų yra susijęs su tuo, kad jis nėra tikras, ar UStG  4 straipsnio 16 dalies e punkte nurodyta dviejų trečdalių riba gali būti grindžiama Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punktu, ar šio skirsnio 2 dalies a punktu.

45. The criterion at issue in the present case is slightly different from the one at issue in L.u.P. (28) The criterion in the present case is not based only on the composition of the group of beneficiaries of the services, but also requires that, for a certain minimum proportion of the beneficiaries for whom social security or welfare contributes to the coverage of medical and pharmaceutical costs, the organisation in question bears these costs in their entirety or ‘a large part thereof’.

45. Šioje byloje nagrinėjamas kriterijus šiek tiek skiriasi nuo to, kuris buvo nagrinėjamas Sprendime L.u.P. (28) Šioje byloje kriterijus nėra grindžiamas vien paslaugų gavėjų grupės sudėtimi, o pagal jį reikalaujama, kad tam tikrą minimalią atitinkamos įstaigos išlaidų dalį visiškai arba „daugiausia“ apmokėtų socialinio draudimo arba socialinės paramos įstaigos, kurios apmoka paslaugų gavėjų medicinos ir vaistų išlaidas.

46. The German provision at issue could, at least in theory, be interpreted as also containing a criterion relating to prices, which would have to be assessed separately under the third indent of Article 13(A)(2)(a) of the Sixth Directive. However, contrary to the claims of Ms Zimmermann and the German Government, I consider that it is not useful for the purposes of resolving the case in the main proceedings to rely on that article. The Commission is correct that, in view of the fact that the referring court did not deem it necessary to provide a more in-depth assessment in this regard, a separate analysis of Article 13(A)(2)(a) would appear artificial and, in any case, unnecessary for the purposes of resolving the case at hand. Moreover, the case in the main proceedings does not in any event revolve around issues of the establishment of prices.

46. Nagrinėjama Vokietijos teisės nuostata bent jau teoriškai galėtų būti aiškinama taip, kad joje taip pat numatytas su kainomis susijęs kriterijus, kuris turėtų būti atskirai vertinamas pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 2 dalies a punkto trečią įtrauką. Tačiau, priešingai, nei teigia I. Zimmermann ir Vokietijos vyriausybė, manau, kad norint išspręsti pagrindinę bylą šia įtrauka remtis netikslinga. Komisija teisingai nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nemanė, jog būtina pateikti nuodugnesnį šio klausimo vertinimą, atskira 13 straipsnio A skirsnio 2 dalies a punkto analizė atrodytų dirbtina ir bet kuriuo atveju nebūtina, kad būtų galima išspręsti šią bylą. Be to, bet kuriuo atveju pagrindinė byla nėra susijusi su kainų nustatymo klausimais.

a) Whether the limits of the Member State’s margin of discretion were respected – the two thirds threshold

a) Ar buvo laikomasi valstybės narės diskrecijos ribų – dviejų trečdalių riba

47. As I noted in point 41 above, in L.u.P. (29) the Court already accepted that Article 13(A)(1)(b) of the Sixth Directive permits national legislation to make the exemption of the medical tests in question subject to the condition that at least 40% of those services must be intended for persons insured by a social security authority. The Court considered that that choice fell within the margin of discretion enjoyed by the Member States at the stage of determining to what extent they will recognise an organisation as charitable. (30)

47. Kaip nurodžiau 41 punkte, Sprendime L.u.P. (29) Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punktu nacionaliniam teisės aktų leidėjui leidžiama atleisti nuo mokesčio medicinos tyrimus su sąlyga, kad ne mažiau kaip 40 % tokių paslaugų turi būti teikiamos socialiniu draudimu apdraustiems asmenims. Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokia nuostata nebuvo viršyta diskrecija, kuria valstybės narės naudojasi nustatydamos, ar jos pripažins organizaciją labdaros organizacija(30) .

48. To my mind the Court has, in fact, already recognised that provisions which lay down a certain share threshold (such as the two thirds) are, in principle, lawful in this context. I agree with the Commission that, to the extent that it is relevant in the present case and irrespective of that fact that it applies to a different social system (welfare), the two thirds criterion does not differ from the criterion assessed by the Court in L.u.P. save for one point only: that is, the required proportion of beneficiaries of services for whom the social systems bear the entirety or a large part of costs.

48. Manau, kad iš tikrųjų Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, jog esant šiam kontekstui nuostatos, kuriomis nustatomas tam tikras dalies apribojimas (pavyzdžiui, du trečdaliai), iš esmės yra teisėtos. Sutinku su Komisija, kad tiek, kiek dviejų trečdalių kriterijus yra reikšmingas šiai bylai, ir, nepaisant to, kad jis taikomas kitokiai socialinei sistemai (paramos), šis kriterijus nesiskiria nuo Teisingumo Teismo sprendime L.u.P. įvertinto kriterijaus, išskyrus vienintelį dalyką – t. y. reikalaujamą paslaugų gavėjų, kurių visos išlaidos arba didžioji jų dalis apmokamos iš socialinės apsaugos sistemos, dalį.

49. Therefore, I consider that setting the threshold at two thirds remains within the limits of what the Member States may require in order to recognise certain entities as charitable. (31)

49. Todėl manau, kad nustatydamos dviejų trečdalių ribą valstybės narės neviršija apribojimų, susijusių su reikalavimais, kuriuos jos gali nustatyti tam tikrų subjektų pripažinimui labdaros organizacijomis(31) .

50. In my view, by setting the threshold at two thirds, the German legislature has chosen a percentage which ensures a sufficient level of integration of the service provider in the social security system. That, in turn, allows the provider’s charitable character to be safeguarded and his services to be regarded as having (sufficiently) close links to the social welfare and security.

50. Manau, kad dviejų trečdalių ribą Vokietijos vyriausybė nustatė todėl, kad tokia dalis užtikrina pakankamą paslaugų teikėjo integraciją į socialinės apsaugos sistemą. Tai savo ruožtu leidžia užtikrinti labdaringą paslaugų teikėjo pobūdį ir tai, kad jo paslaugos būtų laikomos (pakankamai) glaudžiai susijusiomis su socialine parama ir apsauga.

51. It may be added that, in the case-law, where the Court refers to the bearing of costs by the sickness insurance funds as a criterion for determining whether an organisation will be officially recognised it also always refers to whether the costs are ‘largely’ met by health insurance schemes. (32) Therefore, it would appear that, in the context of its margin of discretion, the German legislature opted for a threshold which is simple but appropriate.

51. Dar galima pridurti, kad kai savo praktikoje Teisingumo Teismas kalba apie išlaidų padengimą iš sveikatos draudimo fondų kaip apie kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar įstaiga bus pripažinta valstybės, jis taip pat visada nurodo, ar tokias išlaidas „daugiausia“ apmoka ligonių kasos(32) . Todėl atrodytų, kad naudodamasis jam suteikta diskrecija Vokietijos teisės aktų leidėjas pasirinko ribą, kuri yra paprasta, tačiau tinkama.

b) Whether the limits of the Member State’s margin of discretion were respected – the previous calendar year

b) Ar buvo laikomasi valstybės narės diskrecijos ribų – praėję kalendoriniai metai

52. At the outset, I agree with the Commission that the reference to the previous calendar year creates a number of difficulties. The choice of the previous calendar year naturally implies a certain amount of inaccuracy in so far as it is not the year in which the transactions concerned were carried out.

52. Visų pirma sutinku su Komisija, kad nuoroda į praėjusius kalendorinius metus sukuriami keli sunkumai. Dėl to, kad pasirinkti praėję kalendoriniai metai, žinoma, atsiranda tam tikrų netikslumų, nes tai nėra nagrinėjamų sandorių vykdymo metai.

53. However, suffice it to say that the fact that the two thirds threshold refers to the ‘previous calendar year’ does not exceed the Member States’ discretion.

53. Tačiau pakanka nurodyti, kad tai, jog dviejų trečdalių riba yra susijusi su „praėjusiais kalendoriniais metais“, nereiškia, kad buvo viršyta valstybių narių diskrecija.

54. On the one hand, it is arguable that the above conclusion is supported by the fact that in L.u.P. (33) the Court referred to the same criterion and nowhere in the judgment did it dispute the reference to the ‘previous calendar year’ in the provision laying down the 40% limit (34) at issue in that case. On the other hand, it is also true that in L.u.P. (35) the Court did not expressly comment on the requirement laid down in Paragraph 4(16)(c) of the UStG that the 40% limit must be satisfied in the ‘previous calendar year’.

54. Pirma, galima teigti, kad pirma išdėstytą išvadą patvirtina tai, jog Sprendime L.u.P. (33) Teisingumo Teismas rėmėsi tuo pačiu kriterijumi ir nė vienoje sprendimo vietoje neginčijo toje byloje nagrinėjamoje nuostatoje, kuria nustatyta 40 % riba(34), pateiktos nuorodos į „praėjusius kalendorinius metus“. Antra, tiesa ir tai, kad Sprendime L.u.P. (35) Teisingumo Teismas aiškiai nekomentavo UStG  4 straipsnio 16 dalies c punkte įtvirtinto reikalavimo, kad 40 % riba turi būti pasiekta „praėjusiais kalendoriniais metais“.

55. Be that as it may, I agree with the German Government and the Commission that the fact that Paragraph 4(16)(e) of the UStG makes a reference to the previous calendar year – aside from the obvious practical reasons – has the advantage that it complies with the principle of legal certainty.

55. Bet kuriuo atveju sutinku su Vokietijos vyriausybe ir Komisija, kad UStG  4 straipsnio 16 dalies e punkte pateiktos nuorodos į praėjusius kalendorinius metus privalumas, be kitų akivaizdžių praktinių priežasčių, yra tas, kad ji atitinka teisinio saugumo principą.

56. Indeed, it would otherwise prove difficult if taxable persons constantly referred to the current year. If that were the case, the taxable person would not and could not know when providing the service whether or not he will carry out an exempted transaction, unless he knew the share of the costs to be borne in the course of the current year.

56. Iš tiesų, priešingu atveju, jeigu apmokestinamieji asmenys nuolat remtųsi einamaisiais metais, kiltų sunkumų. Tada apmokestinamasis asmuo, teikdamas paslaugą, nežinotų ir negalėtų žinoti, ar jis vykdo neapmokestinamą sandorį, nebent jis žinotų išlaidų, kurių patirs einamaisiais metais, dalį.

57. The approach which I advocate here is also supported by the referring court, which considers in the order for reference that the focus on the circumstances in the previous calendar year in Paragraph 4(16)(e) (36) serves to ensure legal certainty and may be based in EU law on the introductory sentence to Article 13(A)(1) of the Sixth Directive, according to which regard must be had, inter alia, to the ‘straightforward application of such exemptions’.

57. Požiūrį, kurio laikausi nagrinėdamas šį klausimą, taip pat patvirtina prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodo, kad 4 straipsnio 16 dalies e punktas(36), kuriame kalbama apie praėjusiais kalendoriniais metais buvusias aplinkybes, padeda užtikrinti teisinį saugumą ir ES teisėje gali būti grindžiamas Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies įžanginiu sakiniu, kuriame numatyta, kad, be kita ko, būtina atsižvelgti į „sąžiningą atleidimo nuo mokesčių taikymą“.

58. It follows from all of the foregoing considerations that Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive permits, in principle, the national legislature to make the exemption of out-patient care services for those who are sick or in need of care dependent on the fact that, in the case of such organisations, the costs of the care have been borne in at least two thirds of cases wholly or mainly by the statutory social security or social welfare authorities in the previous calendar year.

58. Remiantis visais išdėstytais argumentais galima daryti išvadą, kad pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punktą nacionaliniam teisės aktų leidėjui iš esmės leidžiama numatyti, jog sergančių ir slaugos reikalingų asmenų ambulatorinės slaugos paslaugos atleidžiamos nuo mokesčio, tik jeigu šių įstaigų atveju praėjusiais kalendoriniais metais slaugos išlaidas mažiausiai dviem trečdaliais atvejų visiškai arba daugiausia apmoka įstatymuose numatytos socialinio draudimo arba socialinės paramos įstaigos.

59. The fact remains, however, that that criterion may only be applied in so far as it complies with the principle of fiscal neutrality, which is specifically addressed by the referring court in the second question. (37)

59. Vis dėlto pažymėtina, kad šis kriterijus gali būti taikomas, tik jeigu atitinka mokesčių neutralumo principą, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konkrečiai nurodo antrajame klausime(37) .

2. The second question

2. Antrasis klausimas

60. By its second question the referring court wishes to know whether it is relevant to the answer to the first question, having regard to the principle of fiscal neutrality, that the national legislature treats the same services as exempt under different conditions where they are carried out by officially recognised voluntary welfare associations, and corporations, associations of persons and funds serving purposes of voluntary welfare which are affiliated as members of a welfare association. (38)

60. Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar, atsižvelgiant į mokesčių neutralumo principą, atsakymui į pirmąjį klausimą turi reikšmės tai, kad tas pačias paslaugas nacionalinės teisės aktų leidėjas vertina kaip neapmokestinamas kitomis aplinkybėmis, kai jas teikia valstybės pripažintos savanoriškos socialinės paramos asociacijos ir savanoriškai socialinę paramą teikiančios bendrovės, asmenų asociacijos ir turto junginiai, kurie yra socialinės paramos asociacijos nariai(38) .

61. At the outset, it is clear that the principle of fiscal neutrality is inherent in the common system of VAT (39) and constitutes nothing less than a fundamental principle thereof. (40)

61. Pirmiausia akivaizdu, kad mokesčių neutralumo principas yra būdingas bendrajai PVM sistemai(39) ir jis neabejotinai – pagrindinis šios sistemos principas(40) .

62. In that regard, it must be recalled that the principle of fiscal neutrality was intended to reflect, in matters relating to VAT, the general principle of equal treatment. (41)

62. Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad mokesčių neutralumo principas yra vienodo požiūrio principo atitikmuo PVM srityje(41) .

63. To my mind, it should be pointed out in this respect that the principle of equal treatment is a general principle of EU law – and is now also enshrined in Article 20 of the Charter of Fundamental Rights – and that the principle of fiscal neutrality simply constitutes a manifestation of that principle.

63. Mano manymu, šiuo klausimu pažymėtina, kad vienodo požiūrio principas yra ES teisės bendrasis principas (dabar jis įtvirtintas ir Pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnyje) ir kad mokesčių neutralumo principas tiesiog yra šio principo išraiška.

64. Indeed, the Court has already had the opportunity to rule that if a provision of national law transposing an exemption under the Sixth Directive contains a condition which is contrary to the principle of fiscal neutrality, it is necessary to not apply that condition. (42)

64. Iš tiesų Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę konstatuoti, kad jeigu nacionalinės teisės nuostatoje, kuria perkeliama Šeštojoje direktyvoje numatyta atleidimo nuo mokesčio taisyklė, yra nustatyta sąlyga, prieštaraujanti mokesčių neutralumo principui, tokios sąlygos taikyti negalima(42) .

65. Case-law also makes clear that when the Member States exercise their power under Article 13(A)(1)(g) to lay down the conditions to which the exemptions are subject and, therefore, to determine whether or not transactions are subject to VAT, they must respect the principle of fiscal neutrality. (43)

65. Iš teismų praktikos taip pat aiškiai matyti, kad naudodamosi 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punkte numatyta teise nustatyti sąlygas, kuriomis taikomas atleidimas nuo mokesčio, ir taip nustatyti, ar tam tikri sandoriai apmokestinami PVM, jos privalo laikytis mokesčių neutralumo principo(43) .

66. In Kügler the Court stressed that the principle of fiscal neutrality precludes, inter alia, economic operators carrying on the same activities from being treated differently as far as the levying of VAT is concerned. It follows that that principle would be disregarded if the possibility of relying on the exemption which is envisaged for the provision of medical care referred to in Article 13(A)(1)(c) were dependent on the legal form in which the taxable person carries on his activity. (44)

66. Sprendime Kügler Teisingumo Teismas pabrėžė, kad pagal mokesčių neutralumo principą, be kita ko, draudžiama ta pačia veikla užsiimančius ūkio subjektus skirtingai vertinti apmokestinimo PVM atžvilgiu. Todėl galima daryti išvadą, kad šio principo nebūtų paisoma, jeigu galimybė remtis atleidimu nuo mokesčių, kuris numatytas 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies c punkte nurodytoms sveikatos priežiūros paslaugoms, priklausytų nuo tokia veikla užsiimančio apmokestinamojo asmens teisinės formos(44) .

67. Moreover, case-law states that the principle of fiscal neutrality precludes in particular treating similar goods and supplies of services, which are thus in competition with each other, differently for VAT purposes, so that those goods or supplies must be subjected to a uniform rate. (45)

67. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad pagal mokesčių neutralumo principą visų pirma draudžiama PVM atžvilgiu skirtingai vertinti panašias prekes ir teikiamas paslaugas, kurios konkuruoja tarpusavyje, todėl šioms prekėms arba paslaugoms turi būti taikomas vienodas tarifas(45) .

68. It may be inferred from what the Court stated in L.u.P. (46) that compliance with the principle of fiscal neutrality requires, first, that all of the categories of establishments governed by private law referred to in Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive be subject to the same conditions for the purpose of their recognition for the provision of similar services.

68. Remiantis tuo, ką Teisingumo Teismas nurodė Sprendime L.u.P. (46), galima daryti išvadą, kad nenorint pažeisti mokesčių neutralumo principo pirmiausia būtina užtikrinti, jog visoms privatinės teisės reglamentuojamų įstaigų rūšims, numatytoms Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punkte, būtų taikomos tos pačios pripažinimo, kad jos teikia panašias paslaugas, sąlygos.

69. In fine it will obviously be for the national court (47) to ascertain whether the national legislation complies with that requirement or whether, on the contrary, it restricts the application of the conditions in question to certain types of establishments whilst excluding others.

69. Galiausiai akivaizdu, kad patikrinti, ar nacionalinės teisės aktai atitinka šį reikalavimą, ar, priešingai, juose numatyta, kad nagrinėjamos sąlygos taikomos tik tam tikros rūšies įstaigoms, o kitos įstaigos nuo jų atleidžiamos, turės nacionalinis teismas(47) .

70. However, it is already clear from the order for reference that the referring court is inclined to take the view that in the present case that principle has not been complied with.

70. Tačiau jau iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą aiškiai matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas yra linkęs laikytis požiūrio, jog šioje byloje šio principo nesilaikoma.

71. As I will show in the following paragraphs, I can only agree with the referring court that, having regard to the requirement of the neutrality of VAT – here in the form of neutrality as regards competition – in the present case Ms Zimmermann should, in principle, not be refused exemption under Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive on the ground that from 1 January 1992 the national legislature required, in Paragraph 4(16)(e) of the UStG in the version applicable in the material years, that the costs of the care have been borne in at least two thirds of cases wholly or mainly by the statutory social security or social welfare authorities in the previous calendar year.

71. Kaip matyti iš toliau išdėstytų punktų, galiu tik sutikti su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiu teismu, kad, atsižvelgiant į PVM neutralumo (šioje byloje – neutralumo konkurencijos atžvilgiu) reikalavimą, šioje byloje iš esmės negalima atsisakyti atleisti I. Zimmermann nuo mokesčio pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punktą, remiantis tuo, kad nuo 1992 m. sausio 1 d. nacionalinės teisės aktų leidėjas nagrinėjamais metais galiojusios redakcijos UStG 4 straipsnio 16 dalies e punkte įtvirtino reikalavimą, kad praėjusiais kalendoriniais metais slaugos išlaidas mažiausiai dviem trečdaliais atvejų visiškai arba daugiausia būtų apmokėjusios įstatymuose numatytos socialinio draudimo arba socialinės paramos įstaigos.

72. The order for reference makes clear that, according to the explanatory memorandum, both Paragraph 4(16)(e) and Paragraph 4(18) of the UStG seek to transpose the provisions of Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive.

72. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą aiškiai nurodyta, kad aiškinamajame rašte teigiama, jog tiek UStG  4 straipsnio 16 dalies e punktu, tiek jo 18 dalimi siekiama perkelti Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punktą.

73. However, Paragraph 4(16)(e) of the UStG lays down conditions governing the exemption for care services which competitors providing similar services are not required to satisfy for exemption under Paragraph 4(18).

73. Tačiau UStG  4 straipsnio 16 dalies e punkte numatytos slaugos paslaugų atleidimo nuo mokesčio sąlygos, kurių neturi vykdyti panašias paslaugas teikiantys konkurentai, kad būtų atleisti nuo mokesčio pagal 4 straipsnio 18 dalį.

74. Indeed, in the case of care services provided by the League of Voluntary Welfare Associations, it is irrelevant, for the purposes of exemption under Paragraph 4(18) of the UStG, whether the costs of the care were borne in a certain proportion of cases by the statutory social security or social welfare authorities; nor are the circumstances in the previous calendar year relevant.

74. Iš tiesų slaugos paslaugų, kurias teikia Savanoriškų socialinės paramos asociacijų lygai priklausantis subjektas, atveju atleidimui nuo mokesčio pagal UStG  4 straipsnio 18 punktą nėra svarbu, ar tam tikrą slaugos išlaidų dalį apmokėjo įstatymuose numatytos socialinio draudimo arba socialinės paramos įstaigos; šiuo klausimu taip pat nereikšminga praėjusių kalendorinių metų situacija.

75. In other words, the organisations covered by Paragraph 4(18) of the UStG – contrary to those falling under Paragraph 4(16) – are exempted from VAT irrespective of the composition of the group of beneficiaries of their services.

75. Kitaip tariant, UStG  4 straipsnio 18 dalyje nurodytos organizacijos, priešingai nei tos, kurioms taikoma 4 straipsnio 16 dalis, atleidžiamos nuo PVM nepaisant jų paslaugų gavėjų grupės sudėties.

76. Therefore, we are faced with a situation where – taking account of the competition existing between similar providers – the recognition of certain organisations under Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive (those under Paragraph 4(16) of the UStG) is not subject to the same conditions as those for services which are similar (those under Paragraph 4(18)).

76. Todėl susidaro situacija, kai, atsižvelgiant į konkurenciją tarp panašių paslaugų teikėjų, tam tikrų organizacijų (nurodytų UStG  4 straipsnio 16 dalyje) pripažinimui pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punktą netaikomos tokios pačios sąlygos, kurios taikomos panašių paslaugų teikėjams (numatytiems 4 straipsnio 18 punkte).

77. It may be pointed out, in that respect, that on 15 March 2007 (48) the Fifth Chamber of the Bundesfinanzhof rightly came to the conclusion in L.u.P. , after it received the Court’s answer to its preliminary question, that the national rules in Paragraph 4(14) of the UStG and Paragraph 4(16)(b) and (c) of the UStG were not compatible with the EU-law principle of fiscal neutrality, because under that provision not all of the categories of establishments governed by private law within the meaning of Article 13(A)(1)(b) of the Sixth Directive were subject to the same conditions for the purpose of their recognition for the provision of similar services.

77. Šiuo klausimu pažymėtina, kad 2007 m. kovo 15 d.(48) Bundesfinanzhof penktoji kolegija, gavusi Teisingumo Teismo atsakymą į savo prejudicinį klausimą, kad UStG  4 straipsnio 14 dalyje ir 16 dalies b bei c punktuose įtvirtintos nacionalinės teisės nuostatos yra nesuderinamos su ES teisės mokesčių neutralumo principu, nes pagal šią nuostatą ne visų rūšių privatinės teisės subjektams, numatytiems Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punkte, buvo taikomos tokios pačios pripažinimo, kad jie teikia panašias paslaugas, sąlygos, Sprendime L. u.P. padarė teisingą išvadą.

78. I consider that there is nothing in the documents before the Court to imply that the above distinction may nevertheless be considered compatible with the principle of fiscal neutrality and the German Government’s arguments are not convincing in this respect.

78. Manau, kad Teisingumo Teismui pateiktuose dokumentuose nenurodyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima manyti, kad nurodytas skirtingas reglamentavimas vis dėl to yra suderinamas su mokesčių neutralumo principu, ir šiuo požiūriu Vokietijos vyriausybės argumentai nėra įtikinami.

79. The German Government essentially argues that it should be allowed to apply different rules to different taxable persons. Indeed, in an administrative decision of 13 May 2003, entitled ‘Brief information on turnover tax No 10’, (49) the Oberfinanzdirektion Düsseldorf (Principal Revenue Office, Düsseldorf) took the view that, as regards exemption, different conditions apply to out-patient care services. It stated that an exemption under Paragraph 4(18) of the UStG could be granted even if the requirements laid down in Paragraph 4(16)(e) of the UStG were not satisfied.

79. Vokietijos vyriausybė iš esmės teigia, kad jai turėtų būti leidžiama skirtingiems apmokestinamiesiems asmenims taikyti skirtingas taisykles. Iš tiesų 2003 m. gegužės 13 d. išaiškinime „Apyvartos mokestis. Trumpa informacija Nr. 10“(49) Oberfinanzdirektion Düsseldorf (Diuseldorfo vyriausioji finansų direkcija) išreiškė požiūrį, kad ambulatorinės slaugos paslaugų atleidimui nuo mokesčio galioja skirtingos sąlygos. Ji nurodė, kad atleidimas nuo mokesčio pagal UStG 4 straipsnio 18 dalį galėtų būti taikomas ir tada, kai neįvykdomos UStG  4 straipsnio 16 dalies e punkto sąlygos.

80. However, to my mind, that argument goes against the principle of fiscal neutrality and against the Court’s judgment in L.u.P. (50) It follows from that principle and from that case-law that, as a general rule, Member States may not apply different rules to different taxable persons.

80. Tačiau manau, kad šis argumentas prieštarauja mokesčių neutralumo principui ir Teisingumo Teismo sprendimui L.u.P. (50) Atsižvelgiant į šį principą ir Teisingumo Teismo praktiką galima daryti išvadą, kad paprastai valstybės narės negali taikyti skirtingų taisyklių skirtingiems apmokestinamiesiems asmenims.

81. The German Government argued that institutions of public law may be treated differently from entities of private law. However, it is important to point out – a point which was necessary to clarify at the hearing and which was then confirmed by the German Government – that the officially recognised voluntary welfare associations, (51) referred to in Paragraph 4(18) of the UStG, are governed by private law and not public law and therefore they are not subject to a separate exemption under Paragraph 4(16)(a), which concerns bodies governed by public law.

81. Vokietijos vyriausybė nurodė, kad viešosios teisės subjektams gali būti taikomas kitoks režimas nei privatinės teisės subjektams. Tačiau svarbu pažymėti (šį klausimą buvo būtina išsiaiškinti per posėdį ir tuomet Vokietijos vyriausybė jį patvirtino), kad valstybės pripažintoms savanoriškoms socialinės paramos asociacijoms(51), nurodytoms UStG  4 straipsnio 18 dalyje, taikoma privatinė, o ne viešoji teisė, todėl joms netaikoma 4 straipsnio 16 dalies a punkte numatyta atskira nuostata dėl atleidimo nuo mokesčio, susijusi su viešosios teisės subjektais.

82. It should be pointed out that the objective pursued by Article 13(A)(1)(b) and (c) of the Sixth Directive is to reduce healthcare costs. (52) Indeed, so far as concerns the objectives pursued by the exemptions under Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive, it is clear from that provision that those exemptions, by treating certain supplies of services in the general interest in the social sector more favourably for the purposes of VAT, are intended to reduce the cost of those services and to make them more accessible to the individuals who may benefit from them. (53)

82. Pažymėtina, kad Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punkto tikslas yra sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas(52) . Iš tiesų, kalbant apie Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punkte nurodytų atleidimo nuo mokesčio atvejų nustatymo tikslą, iš šios nuostatos aiškiai matyti, kad tokie atleidimo nuo mokesčio atvejai, kai tam tikroms socialiniame sektoriuje teikiamoms visuotinės svarbos paslaugoms taikomas palankesnis PVM režimas, nustatyti siekiant sumažinti šių paslaugų kainą ir padaryti jas labiau prieinamas jomis galintiems pasinaudoti asmenims(53) .

83. I consider (as does the Commission) that while, admittedly, the above objective to reduce the cost of such services justifies, in principle, the use of a criterion such as the two thirds laid down by Paragraph 4(16)(e) of the UStG, the fact remains that that objective does not explain why persons in Ms Zimmermann’s situation are subject to it, whereas entities mentioned in Paragraph 4(18) of the UStG are not.

83. Manau (kaip ir Komisija), kad nors reikia pripažinti, jog minėtas tikslas sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas iš esmės pateisina tokio kriterijaus, kaip antai UStG  4 straipsnio 16 dalies e punkte numatytas dviejų trečdalių kriterijus, taikymą, vis dėlto atsižvelgiant į šį tikslą nėra aišku, kodėl I. Zimmermann padėtyje esantiems asmenims šis kriterijus taikomas, o UStG  4 straipsnio 18 dalyje nurodytiems subjektams – ne.

84. The German Government argues that the condition in Paragraph 4(16) of the UStG seeks to ensure that the provider is indeed a charitable organisation and serves to put it on the same footing as public organisations. It contends that the purpose of the rules in question is to use the tax exemption to bring persons within the sickness insurance scheme.

84. Vokietijos vyriausybė teigia, jog UStG  4 straipsnio 16 dalyje numatyta sąlyga siekiama užtikrinti, kad paslaugų teikėjas iš tiesų būtų labdaros organizacija ir kad jam būtų taikomos tokios pačios sąlygos kaip visuomeninėms organizacijoms. Ji nurodo, kad nagrinėjamų nuostatų tikslas yra įtraukti asmenis į sveikatos draudimo sistemą pasinaudojant atleidimu nuo mokesčio.

85. While I consider that to be understandable, the fact remains that both groups of taxable persons (under Paragraphs 4(16)(e) and 4(18)) should be subject to the same rules.

85. Nors manau, kad tai suprantama, vis dėlto abiem apmokestinamųjų asmenų grupėms (numatytoms 4 straipsnio 16 dalies e punkte ir 18 dalyje) turėtų būti taikomos tokios pačios taisyklės.

86. Indeed, as the Court held in Rank Group , ‘the principle of fiscal neutrality must be interpreted as meaning that a difference in treatment for the purposes of VAT of two supplies of services which are identical or similar from the point of view of the consumer and meet the same needs of the consumer is sufficient to establish an infringement of that principle. Such an infringement thus does not require in addition that the actual existence of competition between the services in question or distortion of competition because of such difference in treatment be established.’ (54)

86. Iš tiesų, kaip Teisingumo Teismas konstatavo Sprendime Rank Group , „mokesčių neutralumo principas turi būti aiškinamas taip, kad skirtingo dviejų, vartotojo požiūriu, identiškų arba panašių paslaugų, tenkinančių tuos pačius vartotojo poreikius, vertinimo pridėtinės vertės mokesčio atžvilgiu pakanka, kad būtų nustatytas šio principo pažeidimas. Todėl tam, kad būtų padarytas toks pažeidimas, nebūtina papildomai nustatyti faktinės konkurencijos tarp šių paslaugų arba konkurencijos iškraipymo dėl minėto skirtingo vertinimo“.(54)

87. Finally, the referring court is correct to point out that the Sixth Directive does not contain any provision permitting the Member States to make exemption of the same services dependent on whether the provider is a certain association or a member of such an association.

87. Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teisingai pastebi, kad Šeštojoje direktyvoje nėra nuostatų, kuriomis valstybėms narėms būtų leidžiama numatyti, kad tokių pačių paslaugų atleidimas nuo mokesčio priklauso nuo to, ar jų teikėjas yra tam tikra asociacija arba tokios asociacijos narys.

88. As a concluding remark, I would say that if Germany chooses to introduce rules for the recognition of organisations as charitable – even though the case-law makes clear that the Sixth Directive does not require that such a recognition be granted in accordance with a formal procedure or that it be provided for expressly in national tax provisions (55) – it may do so. However, those rules must comply with the principle of fiscal neutrality.

88. Baigdamas dar pridurčiau, kad jeigu Vokietija nuspręstų nustatyti organizacijų pripažinimo labdaros organizacijomis taisykles (nors teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad pagal Šeštąją direktyvą nereikalaujama, kad toks pripažinimas būtų vykdomas laikantis formalios procedūros arba kad tokia procedūra būtų aiškiai numatyta nacionalinės mokesčių teisės nuostatose(55) ), ji gali tai padaryti. Tačiau tokios taisyklės privalo atitikti mokesčių neutralumo principą.

89. It follows from all the foregoing considerations that the principle of fiscal neutrality precludes the application of the condition at issue in the main proceedings (56) if, under the applicable national provisions, the same services are treated as exempt under different conditions where they are carried out by officially recognised voluntary welfare associations, and corporations, associations of persons and funds serving purposes of voluntary welfare which are affiliated as members of a welfare association.

89. Remiantis visais išdėstytais argumentais, galima daryti išvadą, kad pagal mokesčių neutralumo principą pagrindinėje byloje nagrinėjamą sąlygą(56) taikyti draudžiama, jeigu pagal galiojančias nacionalinės teisės nuostatas taikomos kitokios tokių pačių paslaugų atleidimo nuo mokesčio sąlygos, kai jas teikia valstybės pripažintos savanoriškos socialinės paramos asociacijos ir savanoriškai socialinę paramą teikiančios bendrovės, asmenų asociacijos ir turto junginiai, kurie yra socialinės paramos asociacijos nariai.

IV – Conclusion

IV – Išvada

90. For the reasons given above I am of the view that the questions referred by the Bundesfinanzhof (Germany) should be answered as follows:

90. Dėl nurodytų priežasčių manau, kad į Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktus klausimus reikėtų atsakyti taip:

1. Article 13(A)(1)(g) of Sixth Council Directive 77/388/EEC of 17 May 1977 on the harmonisation of the laws of the Member States relating to turnover taxes – Common system of value added tax: uniform basis of assessment permits, in principle, the national legislature to make the exemption of out-patient care services for those who are sick or in need of care dependent on the fact that, in the case of such organisations, the costs of the care have been borne in at least two thirds of cases wholly or mainly by the statutory social security or social welfare authorities in the previous calendar year.

1. Pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punktą nacionalinės teisės aktų leidėjui iš esmės leidžiama numatyti, jog sergančių ir slaugos reikalingų asmenų ambulatorinių slaugos paslaugų atleidimas nuo mokesčio priklauso nuo to, kad šių įstaigų atveju praėjusiais kalendoriniais metais slaugos išlaidas mažiausiai dviem trečdaliais atvejų visiškai arba daugiausia apmokėjo įstatymuose numatytos socialinio draudimo arba socialinės paramos įstaigos.

The fact remains, however, that that criterion may only be applied in so far as it complies with the principle of fiscal neutrality.

Vis dėlto šį kriterijų galima taikyti, tik jeigu jis atitinka mokesčių neutralumo principą.

2. The principle of fiscal neutrality precludes the application of that criterion if, under the applicable national provisions, identical or similar services are treated as exempt under different conditions such as is the case in the main proceedings.

2. Pagal mokesčių neutralumo principą draudžiama taikyti šį kriterijų, jeigu pagal taikytinas nacionalinės teisės nuostatas tapačios arba panašios paslaugos nuo mokesčio atleidžiamos skirtingomis sąlygomis, kaip antai pagrindinėje byloje.

(1) .

(1) .

(2)  – Royal & Sun Alliance Insurance Group plc v Customs and Excise Commissioners [2001] STC 1476 (CA) at [54] per Sedley LJ. In my view, it should be added, however, that often the complexities surrounding its application and interpretation are not due to VAT itself, but result from attempts to play around with it.

(2)  – Lord Justice S. Sedley Sprendimo Royal & Sun Alliance Insurance Group plc prieš Customs and Excise Commissioners , STC 1476 (CA) 54 punktas. Tačiau manau, kad reikėtų pridurti, jog dažnai jo taikymo ir aiškinimo sunkumų kyla ne dėl paties PVM, o dėl mėginimų juo manipuliuoti.

(3)  – Sixth Council Directive 77/388/EEC of 17 May 1977 on the harmonisation of the laws of the Member States relating to turnover taxes – Common system of value added tax: uniform basis of assessment (OJ 1977 L 145, p. 1).

(3)  – 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t. p. 23).

(4)  – Hereafter ‘the condition at issue in the main proceedings’.

(4)  – Toliau – pagrindinėje byloje nagrinėjama sąlyga.

(5)  – Paragraph 37 of the Fifth Book of the Sozialgesetzbuch (German Social Security Code, ‘SGB V’), in the version applicable at the material time (of 20 December 1988, part I, p. 2477).

(5)  – Bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Socialgesetzbuch (Vokietijos socialinės apsaugos kodeksas; toliau – SGB V) penktos knygos 37 straipsnis (1988 m. gruodžio 20 d., I dalis, p. 2477).

(6)  – Paragraphs 53 to 56 of the SGB V.

(6)  – SGB V 53–56 straipsniai.

(7)  – Paragraph 38 of the SGB V.

(7)  – SGB V 38 straipsnis.

(8)  – VAT assessment notices for 1993 and 1994 of 27 April 1999.

(8)  – 1999 m. balandžio 27 d. pranešimai apie mokėtiną PVM už 1993 ir 1994 m.

(9)  – The German Government refers to: Case C‑498/03 Kingscrest Associates and Montecello [2005] ECR I‑4427, paragraphs 53 and 41 et seq., and Case C‑141/00 Kügler [2002] ECR I‑6833, paragraph 57 et seq. It also refers to Case C‑45/01 Dornier [2003] ECR I‑12911, paragraph 72 et seq.

(9)  – Vokietijos vyriausybė remiasi: 2006 m. gegužės 26 d. Sprendimo Kingscrest Associates ir Montecello , C‑498/03, Rink. p. I‑4427, 53 ir 41 ir paskesniais punktais; taip pat 2002 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Kügler , C‑141/00, Rink. p. I‑6833, 57 ir paskesniais punktais. Be to, ji remiasi 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Dornier , C‑45/01, Rink. p. I‑12911, 72 ir paskesniais punktais.

(10)  – According to which the costs of the care must have been borne in at least two thirds of cases wholly or mainly by the statutory social security or social welfare authorities in the previous calendar year.

(10)  – Pagal kurią slaugos išlaidas praėjusiais kalendoriniais metais mažiausiai dviem trečdaliais atvejų visiškai arba daugiausia turi būti apmokėjusios įstatymuose numatytos socialinio draudimo arba socialinės paramos įstaigos.

(11)  – Case C‑86/09 [2010] ECR I‑5215, paragraph 29. See by analogy, in particular, Case 107/84 Commission v Germany [1985] ECR 2655, paragraph 17; Case C‑307/01 D’Ambrumenil and Dispute Resolution Services [2003] ECR I‑13989, paragraph 54; and Case C‑473/08 Eulitz [2010] ECR I‑907, paragraph 26 and the case-law cited.

(11)  – 2010 m. birželio 10 d. sprendimo, C‑86/09, Rink. p. I‑5215, 29 punktas. Pagal analogiją žr. visų pirma 1985 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją , 107/84, Rink. p. 2655, 17 punktą; 2003 m. lapkričio 20 d. Sprendimo d‘Ambrumenil ir Dispute Resolution Services , C‑307/01, Rink. p. I‑13989, 54 punktą ir 2010 m. sausio 28 d. Sprendimo Eulitz , C‑473/08, Rink. p. I‑907, 26 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką.

(12)  – Now Article 132 of Council Directive 2006/112/EC of 28 November 2006 on the common system of value added tax (OJ 2006 L 347, p. 1).

(12)  – Dabar – 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1) 132 straipsnis.

(13)  – See Future Health Technologies , cited in footnote 11, paragraph 30. See by analogy, in particular, Case C‑445/05 Haderer [2007] ECR I‑4841, paragraph 18 and the case-law cited; Case C‑461/08 Don Bosco Onroerend Goed [2009] ECR I‑11079, paragraph 25 and the case-law cited; as well as Eulitz , cited in footnote 11, paragraph 27 and the case-law cited. See also Case C‑262/08 CopyGene A/S [2010] ECR I‑5053, paragraphs 25 and 26.

(13)  – Žr. 11 išnašoje minėto Sprendimo Future Health Technologies 30 punktą. Pagal analogiją žr. visų pirma 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo Haderer , C‑445/05, Rink. p. I‑4841, 18 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Don Bosco Onroerend Goed , C‑461/08, Rink. p. I‑11079, 25 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; taip pat 11 išnašoje minėto Sprendimo Eulitz 27 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką. Be to, žr. 2010 m. birželio 10 d. Sprendimo CopyGene A/S , C‑262/08, Rink. p. I‑5053, 25 ir 26 punktus.

(14)  – See Eulitz , cited in footnote 11, paragraph 42. See, to that effect, Case C‑216/97 Gregg [1999] ECR I‑4947, paragraphs 16 to 20; Kingscrest Associates and Montecello , cited in footnote 9, paragraph 23; and Haderer , cited in footnote 13, paragraph 19.

(14)  – Žr. 11 išnašoje minėto Sprendimo Eulitz 42 punktą. Šiuo klausimu žr. 1999 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Gregg , C‑216/97, Rink. p. I‑4947, 16–20 punktus; 9 išnašoje minėto Sprendimo Kingscrest Associates ir Montecello 23 punktą ir 13 išnašoje minėto Sprendimo Haderer 19 punktą.

(15)  – Note that, in the English version, the corresponding provision in Directive 2006/112 – Article 132(1)(g) – no longer uses the word ‘charitable’ and, instead, refers to ‘… bodies recognised by the Member State concerned as being devoted to social wellbeing ’ (emphasis added).

(15)  – Pažymėtina, kad Direktyvos 2006/112 redakcijos anglų kalba atitinkamoje nuostatoje (132 straipsnio 1 dalies g punkte) nebevartojamas žodis „labdaros“, o nurodomos „ < ... > organizacijos, kurias atitinkama valstybė narė pripažino socialine gerove besirūpinančiomis organizacijomis“ (išskirta mano).

(16)  – See Kingscrest Associates and Montecello , cited in footnote 9, paragraph 35 et seq., and Gregg , cited in footnote 14, paragraph 17 et seq.

(16)  – Žr. 9 išnašoje minėto Sprendimo Kingscrest Associates ir Montecello 35 ir paskesnius punktus; taip pat 14 išnašoje minėto Sprendimo Gregg 17 ir paskesnius punktus.

(17)  – See Dornier , cited in footnote 9, paragraphs 64 and 81; Kingscrest Associates and Montecello , cited in footnote 9, paragraph 49; Case C‑106/05 L.u.P. [2006] ECR I‑5123, paragraph 42; and CopyGene A/S , cited in footnote 13, paragraph 63.

(17)  – Žr. 9 išnašoje minėto Sprendimo Dornier 64 ir 81 punktus; 9 išnašoje minėto Sprendimo Kingscrest Associates ir Montecello 49 punktą; 2006 m. birželio 8 d. Sprendimo L.u.P. , C‑106/05, Rink. p. I‑5123, 42 punktą ir 13 išnašoje minėto Sprendimo CopyGene A/S 63 punktą.

(18)  – See Dornier , cited in footnote 9, paragraph 65, and Kingscrest Associates and Montecello , cited in footnote 9, paragraph 50.

(18)  – Žr. 9 išnašoje minėto Sprendimo Dornier 65 punktą ir 9 išnašoje minėto Sprendimo Kingscrest Associates ir Montecello 50 punktą.

(19)  – See, inter alia, Kingscrest Associates and Montecello , cited in footnote 9, paragraphs 22 to 24 and the case-law cited, and Case C‑401/05 VDP Dental Laboratory [2006] ECR I‑12121, paragraph 26.

(19)  – Žr., be kita ko, 9 išnašoje minėto Sprendimo Kingscrest Associates ir Montecello 22–24 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką; taip pat 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo VDP Dental Laboratory , C‑401/05, Rink. p. I‑12121, 26 punktą.

(20)  – See Kügler , cited in footnote 9, paragraph 54, and Kingscrest Associates and Montecello , cited in footnote 9, paragraph 51.

(20)  – Žr. 9 išnašoje minėto Sprendimo Kügler 54 punktą ir 9 išnašoje minėto Sprendimo Kingscrest Associates ir Montecello 51 punktą.

(21)  – See, to that effect, Kügler , cited in footnote 9, paragraph 56; Dornier , cited in footnote 9, paragraph 69; Kingscrest Associates and Montecello , cited in footnote 9, paragraph 52; and L.u.P. , cited in footnote 17, paragraph 48.

(21)  – Šiuo klausimu žr. 9 išnašoje minėto Sprendimo Kügler 56 punktą; 9 išnašoje minėto Sprendimo Dornier 69 punktą; 9 išnašoje minėto Sprendimo Kingscrest Associates ir Montecello 52 punktą ir 17 išnašoje minėto Sprendimo L.u.P. 48 punktą.

(22)  – See, inter alia, Kügler , cited in footnote 9, paragraph 30; Case C‑481/98 Commission v France [2001] ECR I‑3369, paragraph 22; Case C‑109/02 Commission v Germany [2003] ECR I‑12691, paragraph 20; Kingscrest Associates and Montecello , cited in footnote 9, paragraphs 41 and 54; Case C‑309/06 Marks & Spencer [2008] ECR I‑2283, paragraph 47; and Case C‑41/09 Commission v Netherlands [2011] ECR I‑0000, paragraph 66.

(22)  – Žr., be kita ko, 9 išnašoje minėto Sprendimo Kügler 30 punktą; 2001 m. gegužės 3 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją , C‑481/98, Rink. p. I‑3369, 22 punktą; 2003 m. spalio 23 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją , C‑109/02, Rink. p. I‑12691, 20 punktą; 9 išnašoje minėto Sprendimo Kingscrest Associates ir Montecello 41 ir 54 punktus; 2008 m. balandžio 10 d. Sprendimo Marks & Spencer , C‑309/06, Rink. p. I‑2283, 47 punktą ir 2011 m. kovo 3 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus , C‑41/09, dar nepaskelbto Rinkinyje, 66 punktą.

(23)  – See Kügler , cited in footnote 9, paragraphs 57 and 58; Dornier , cited in footnote 9, paragraphs 72 and 73; Kingscrest Associates and Montecello , cited in footnote 9, paragraph 53 (concerning Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive); and L.u.P. , cited in footnote 17, paragraph 53 (concerning Article 13(A)(1)(b) of the Sixth Directive).

(23)  – Žr. 9 išnašoje minėto Sprendimo Kügler 57 ir 58 punktus; 9 išnašoje minėto Sprendimo Dornier 72 ir 73 punktus; 9 išnašoje minėto Sprendimo Kingscrest Associates ir Montecello 53 punktą (dėl Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punkto) ir 17 išnašoje minėto Sprendimo L.u.P. 53 punktą (dėl Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punkto).

(24)  – In the original, ‘[um] die bestehenden Versorgungsstrukturen bei der Pflege kranker und pflegebedürftiger Personen zu verbessern’. See Bundestags-Drucksache 12/1506, p. 178 in conjunction with p. 65.

(24)  – Originalo kalba ši nuostata yra tokia: „[um] die bestehenden Versorgungsstrukturen bei der Pflege kranker und pflegebedürftiger Personen zu verbessern“. Žr. Bundestags‑Drucksache 12/1506, p. 178 kartu su p. 65.

(25)  – Reference is made here to the judgment of the Bundesfinanzhof of 24 January 2008, V R 54/06, Bundessteuerblatt 2008 , part II, p. 643, under II. l.c., referring to the ruling of the Bundesverfassungsgericht of 31 May 2007, 1 BvR 1316/04, Neue Juristische Wochenschrift 2007 , p. 3628.

(25)  – Šioje vietoje remiuosi 2008 m. sausio 24 d. Bundesfinanzhof sprendimu, V R 54/06, Bundessteuerblatt 2008, II dalis, p. 643, II.1.c., kuriame daroma nuoroda į 2007 m. gegužės 31 d. Bundesverfassungsgericht sprendimą, 1 BvR 1316/04, Neue Juristische Wochenschrift 2007, p. 3628.

(26)  – Cited in footnote 17, paragraph 55.

(26)  – Minėtas 17 išnašoje, 55 punktas.

(27)  – Cf., for instance, Case C‑124/96 Commission v Spain [1998] ECR I‑2501, where the Court held essentially that the third indent of Article 13(A)(2)(a) of the Sixth Directive does not imply that a Member State, by making the exemption envisaged in Article 13(A)(1)(m) subject to one or more conditions laid down in Paragraph 2(a) of that provision, may alter the scope of the latter. Moreover, Article 13(A)(2)(a) excludes a restriction of the exemption to private sports bodies or establishments of a social nature which charge membership fees not exceeding a certain amount without taking into account the nature and particular circumstances of each sporting activity.

(27)  – Žr., pavyzdžiui, 1998 m. gegužės 7 d. Sprendimą Komisija prieš Ispaniją , C‑124/96, Rink. p. I‑2501, kuriame Teisingumo Teismas iš esmės konstatavo, kad Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 2 dalies a punkto trečia įtrauka nereiškia, jog valstybė narė, nustatydama, kad 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies m punkte numatytas atleidimas nuo mokesčio taikomas, tik jeigu įvykdoma viena arba daugiau šios nuostatos 2 dalies a punkte numatytų sąlygų, gali pakeisti pastarojo punkto taikymo sritį. Be to, pagal 13 straipsnio A skirsnio 2 dalies a punktą atleidimas nuo mokesčio negali būti ribojamas taip, kad jis būtų taikomas tik socialinio pobūdžio privačioms sporto įstaigoms arba centrams, kuriuose taikomi narystės mokesčiai neviršija tam tikros sumos, neatsižvelgiant į kiekvienos sporto veiklos pobūdį ir konkrečias su ja susijusias aplinkybes.

(28)  – Cited in footnote 17.

(28)  – Minėtas 17 išnašoje.

(29)  – Ibid.

(29)  – Ten pat.

(30)  – See Kügler , cited in footnote 9, paragraph 54, and Kingscrest Associates and Montecello , cited in footnote 9, paragraph 51.

(30)  – Žr. 9 išnašoje minėto Sprendimo Kügler 54 punktą ir 9 išnašoje minėto Sprendimo Kingscrest Associates ir Montecello 51 punktą.

(31)  – It may be recalled here that, in the meantime, that threshold of two thirds has been reduced to 40%.

(31)  – Šioje vietoje galima priminti, kad šiuo metu ši dviejų trečdalių riba yra sumažinta iki 40 %.

(32)  – See Kügler , cited in footnote 9, paragraph 57 et seq.; Dornier , cited in footnote 9, paragraph 72 et seq.; and Kingscrest Associates and Montecello , cited in footnote 9, paragraphs 53 and 41 et seq.

(32)  – Žr. 9 išnašoje minėto Sprendimo Kügler 57 ir paskesnius punktus; 9 išnašoje minėto Sprendimo Dornier 72 ir paskesnius punktus; taip pat 9 išnašoje minėto Sprendimo Kingscrest Associates ir Montecello 53 ir 41 ir paskesnius punktus.

(33)  – Cited in footnote 17.

(33)  – Minėtas 17 išnašoje.

(34)  – Laid down in Paragraph 4(16)(c) of the UStG 1980/1991/1993.

(34)  – Nustatyta 1980, 1991 ir 1993 m. UStG 4 straipsnio 16 dalies c punkte.

(35)  – In particular, in paragraph 41 et seq.

(35)  – Visų pirma 41 ir paskesniuose punktuose.

(36)  – And, in fact, in Paragraph 4(16)(b) to (d) of the UStG.

(36)  – Iš esmės ir UStG 4 straipsnio 16 dalies b–d punktai.

(37)  – See L.u.P. , cited in footnote 17, paragraph 50.

(37)  – Žr. 17 išnašoje minėto Sprendimo L.u.P. 50 punktą.

(38)  – Paragraph 4(18) of the UStG.

(38)  – UStG  4 straipsnio 18 dalis.

(39)  – See, inter alia, Case C‑283/95 Fischer [1998] ECR I‑3369, paragraph 27, and Gregg , cited in footnote 14, paragraph 19.

(39)  – Žr., be kita ko, 1998 m. birželio 11 d. Sprendimo Fischer , C‑283/95, Rink. p. I‑3369, 27 punktą ir 14 išnašoje minėto Sprendimo Gregg 19 punktą.

(40)  – See Case C‑29/08 SKF [2009] ECR I‑10413, paragraph 67 and the case-law cited.

(40)  – Žr. 2009 m. spalio 29 d. Sprendimo SKF , C‑29/08, Rink. p. I‑10413, 67 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką.

(41)  – See, inter alia, Case C‑174/08 NCC Construction Danmark [2009] ECR I‑10567, paragraph 41; CopyGene A/S , cited in footnote 13, paragraph 64; and Joined Cases C‑259/10 and C‑260/10 Rank Group [2011] ECR I‑0000, paragraph 61. See also Case C‑240/05 Eurodental [2006] ECR I‑11479, paragraph 55.

(41)  – Žr., be kita ko, 2009 m. spalio 29 d. Sprendimo NCC Construction Danmark , C‑174/08, Rink. p. I‑10567, 41 punktą; 13 išnašoje minėto Sprendimo CopyGene A/S 64 punktą ir 2011 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Rank Group , sujungtos bylos C‑259/10 ir C‑260/10, dar nepaskelbto Rinkinyje, 61 punktą. Taip pat žr. 2006 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Eurodental , C‑240/05, Rink. p. I‑11479, 55 punktą.

(42)  – Cf. Joined Cases C‑453/02 and C‑462/02 Linneweber and Akritidis [2005] ECR I‑1131, paragraph 37.

(42)  – Žr. 2005 m. vasario 17 d. Sprendimo Linneweber ir Akritidis , sujungtos bylos C‑453/02 ir C‑462/02, Rink. p. I‑1131, 37 punktą.

(43)  – See, by analogy, Fischer , cited in footnote 39, paragraph 27, and Linneweber and Akritidis , cited in footnote 42, paragraph 24.

(43)  – Pagal analogiją žr. 39 išnašoje minėto Sprendimo Fischer 27 punktą ir 42 išnašoje minėto Sprendimo Linneweber ir Akritidis 24 punktą.

(44)  – Cited in footnote 9, paragraph 30. See, to that effect, Gregg , cited in footnote 14, paragraph 20.

(44)  – Minėtas 9 išnašoje, 30 punktas. Šiuo klausimu žr. 14 išnašoje minėto Sprendimo Gregg 20 punktą.

(45)  – See Case C‑267/99 Adam [2001] ECR I‑7467, paragraph 36, and Case C‑109/02 Commission v Germany , cited in footnote 22, paragraph 20.

(45)  – Žr. 2001 m. spalio 11 d. Sprendimo Adam ,C‑267/99, Rink. p. I‑7467, 36 punktą ir 22 išnašoje minėto Sprendimo Komisija prieš Vokietiją , C‑109/02, 20 punktą.

(46)  – Cited in footnote 17, paragraph 50.

(46)  – Minėtas 17 išnašoje, 50 punktas.

(47)  – Cf. Kügler , cited in footnote 9, paragraph 57; Dornier , cited in footnote 9, paragraph 74; and CopyGene A/S , cited in footnote 13, paragraph 65.

(47)  – Žr. 9 išnašoje minėto Sprendimo Kügler 57 punktą; 9 išnašoje minėto Sprendimo Dornier 74 punktą ir 13 išnašoje minėto Sprendimo CopyGene A/S 65 punktą.

(48)  – V R 55/03 (BFHE 217, 48, BStBl II 2008, 31). However, contrast that with the judgment of the Bundesfinanzhof in Case Czukas of 24 January 2008, V R 54/06.

(48)  – V R 55/03 (BFHE 217, 48, BStBl II 2008, 31). Tačiau palyginkite šį sprendimą su 2008 m. sausio 24 d. Bundesfinanzhof sprendimu Czukas, V R.54/06.

(49)  – Kurzinformation Umsatzsteuer Nr. 10 ( Umsatzsteuer-Rundschau  2005, 516).

(49)  – Kurzinformation Umsatzsteuer Nr. 10 ( Umsatzsteuer-Rundschau 2005 , 516).

(50)  – Cited in footnote 17.

(50)  – Minėtas 17 išnašoje.

(51)  – And corporations, associations of persons and funds serving purposes of voluntary welfare which are affiliated as members of a welfare association.

(51)  – Taip pat savanoriškai labdarai skirtoms bendrovėms, asmenų bendrovėms ir turto junginiams, esantiems labdaros organizacijos nariais.

(52)  – See, inter alia, L.u.P. , cited in footnote 17, paragraph 31.

(52)  – Žr., be kita ko, 17 išnašoje minėto Sprendimo L.u.P. 31 punktą.

(53)  – Kingscrest Associates and Montecello , cited in footnote 9, paragraph 30. See also Dornier , cited in footnote 9, paragraph 43 (concerning Article 13(A)(1)(b) and (c) of the Sixth Directive); D’Ambrumenil and Dispute Resolution Services , cited in footnote 11, paragraph 58 (Article 13(A)(1)(b)); and L.u.P. , cited in footnote 17, paragraph 25 (Article 13(A)(1)(b) and (c)).

(53)  – 9 išnašoje minėto Sprendimo Kingscrest Associates ir Montecello 30 punktas. Taip pat žr. 9 išnašoje minėto Sprendimo Dornier 43 punktą (susijusį su Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b ir c punktais); 11 išnašoje minėto Sprendimo D‘Ambrumenil ir Dispute Resolution Services 58 punktą (13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punktas) ir 17 išnašoje minėto Sprendimo L.u.P. 25 punktą (13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b ir c punktai).

(54)  – Cited in footnote 41, paragraph 36.

(54)  – Minėtas 41 išnašoje, 36 punktas.

(55)  – See Dornier , cited in footnote 9, paragraph 67.

(55)  – Žr. 9 išnašoje minėto Sprendimo Dornier 67 punktą.

(56)  – That is, where a Member State – in the context of an application of the exemption in Article 13(A)(1)(g) of the Sixth Directive – makes the exemption of out-patient care services for those who are sick or in need of care dependent on the fact that, in the case of such organisations, the costs of the care have been borne in at least two thirds of cases wholly or mainly by the statutory social security or social welfare authorities in the previous calendar year .

(56)  – T. y. jeigu valstybė narė, taikydama Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies g punkte įtvirtintą nuostatą dėl atleidimo nuo mokesčio, numato, kad sergančių ir slaugos reikalingų asmenų slaugos paslaugos atleidžiamos nuo mokesčio, tik jeigu tokių subjektų atvejų praėjusiais kalendoriniais metais slaugos išlaidas mažiausiai dviem trečdaliais atvejų visiškai arba daugiausia apmokėjo įstatymuose numatytos socialinio draudimo arba socialinės paramos įstaigos .