EN

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Brussels, 23.1.2008

Briuselis, 23.1.2008

COM(2008) 30 final

KOM(2008) 30 galutinis

COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

20 20 by 2020

Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus

Europe's climate change opportunity

{KOM(2008) 13 galutinis}{KOM(2008) 16 galutinis}{KOM(2008) 17 galutinis}{KOM(2008) 18 galutinis}{KOM(2008) 19 galutinis}

{COM(2008) 13 final}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

{COM(2008) 16 final}

Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus

{COM(2008) 17 final}

(Tekstas svarbus EEE) |

{COM(2008) 18 final}

2007-ieji Europos Sąjungos klimato ir energetikos politikai buvo esminių pokyčių metai. Europa parodė, kad yra pasirengusi imtis pasaulio lyderės vaidmens sprendžiant klimato kaitos klausimus, nelengvus energijos tiekimo patikimumo, tvarios ir konkurencingos energetikos uždavinius tam, kad Europos ekonomika taptų XXI amžiaus darnaus vystymosi pavyzdys. Priimta tvirta viešosios nuomonės nuostata, kad būtina spręsti klimato kaitos klausimus, kad Europai reikia prisitaikyti prie naujų aplinkybių: mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, plėtoti mūsų pačių atsinaujinančius ir tvarius energijos išteklius. Pasiektas politinis sutarimas Europos Sąjungos politinėje programoje šiam klausimui teikti daugiausia reikšmės – ateinančiais dešimtmečiais tai bus pagrindinis Europos Sąjungos orientyras, svarbiausias klausimas įgyvendinant Lisabonos strategiją augimui ir darbo vietų kūrimui ir plėtojant Europos bei jos viso pasaulio partnerių santykius. Jį parėmė Europos Parlamentas[1] ir Europos Vadovų Taryba.

{COM(2008) 19 final}

Europos pasiryžimas matyti iš 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitarimo nustatyti tikslius, teisiškai privalomus tikslus. Tai buvo rimtai apsvarstytas sprendimas. Europos ekonomikos klestėjimas priklauso nuo to, ar bus žengta reikiama kryptimi – taigi, rizikuojama daug kuo. Turima įtikinamų įrodymų, kad neveikimas pasaulio ekonomikai kainuotų pražūtingai daug – 5–20% pasaulinio BVP (Sterno ataskaitos duomenimis)[2]. Be to, pastaruoju metu pakilus naftos ir dujų kainoms tapo akivaizdu, kad konkurencija dėl energijos išteklių kasmet vis stiprėja ir kad investicijos į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančius energijos išteklius gali būti pelningos. Tokiomis aplinkybėmis Europos Sąjungos vadovai ryžtingai nusprendė pakeisti Europos ekonomiką – tam reikės didelių politinių, socialinių ir ekonominių pastangų. Pokyčiai taip pat suteikia esminį postūmį modernizuoti Europos ekonomiką ir ją orientuoti į ateitį, kai technologija ir visuomenė bus pritaikytos prie naujų poreikių, kai diegiant naujoves bus suteikta naujų galimybių augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti.

COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS

Europos Vadovų Taryba nustatė du pagrindinius tikslus:

20 20 by 2020

- Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m. sumažinti bent 20%; šis skaičius būtų padidintas iki 30%, jeigu bus pasiektas tarptautinis susitarimas, kuriuo kitos išsivysčiusios šalys įsipareigos „panašiai sumažinti išmetimą, o ekonomiškai labiau pažengusios besivystančios šalys tinkamai prisidės atsižvelgdamos į savo atsakomybę ir atitinkamus pajėgumus“.

Europe's climate change opportunity

- Pasiekti, kad iki 2020 m. atsinaujinanti energija sudarytų 20% ES suvartojamos energijos.

Europos Vadovų Taryba sutarė, kad tokius ambicingus tikslus geriausia galima pasiekti, jeigu kiekviena valstybė narė žinos, ko siekiama, ir jeigu šie tikslai bus teisiškai privalomi. Tai reiškia, kad būtų galima visiškai pasitelkti valdžios svertus, o privatusis sektorius būtų ilgam įtikintas, jog verta investuoti, kad Europos ekonomika taptų mažai anglies išmetančia, efektyviai energiją vartojanti ekonomika.

(Text with EEA relevance)

Europos Vadovų Tarybos apsisprendimas parodė mūsų tarptautiniams partneriams, kad ES pasirengusi pereiti nuo žodžių prie darbų. Įdėtos pastangos davė rezultatų 2007 m. gruodžio mėn. Balyje vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje. Europos Sąjunga galėjo atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant susitarti dėl plano, pagal kurį iki 2009 m. turėtų būti priimtas naujas išsamus susitarimas sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tai sustiprino ES pasiryžimą energingai kovoti su klimato kaita, parodyti, kad ji pasirengusi vadovautis savo įsitikinimu, jog išsivysčiusios šalys gali ir turėtų įsipareigoti iki 2020 m. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30%. ES turėtų toliau vadovauti derantis dėl ambicingo tarptautinio susitarimo sudarymo.

2007 marked a turning point for the European Union's climate and energy policy. Europe showed itself ready to give global leadership: to tackle climate change, to face up to the challenge of secure, sustainable and competitive energy, and to make the European economy a model for sustainable development in the 21st century. Public opinion has shifted decisively towards the imperative of addressing climate change, to adapting Europe to the new realities of cutting greenhouse gas emissions and developing our renewable, sustainable energy resources. A political consensus has crystallised to put this issue at the heart of the European Union's political programme: a guiding theme for the Union, central to the Lisbon strategy for growth and jobs, and of primary importance in Europe's relations with partners worldwide. It won the support of both the European Parliament [1] and the European Council.

Tolesnis etapas – imtis Europos Sąjungos politinę orientaciją atitinkančių veiksmų. Europos Komisijos pasiūlytos priemonės yra nuoseklios ir išsamios, suteikiančios galimybę Europai pasirengti tapti mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančia ekonomika. Šios priemonės rodo, kad pastangos yra prasmingos. Priemonės parengtos taip, kad įgyvendinant vienas priemones bus skatinamas kitų priemonių įgyvendinimas. Jos teikia tinkamą būdą išlaikyti spartą ir įgyvendinti Europos užmojus klimato kaitos, energijos tiekimo patikimumo ir konkurencingumo srityse.

The agreement by the March 2007 European Council to set precise, legally binding targets was a symbol of Europe's determination. This decision was not taken lightly. There is much at stake, with the prosperity of the European economy reliant on finding the right way forward. There is compelling evidence now available that the costs of inaction would be crippling for the world economy: 5%-20% of global GDP, according to the Stern Report [2]. In parallel, recent price rises for oil and gas have brought home how competition for energy resources is becoming more intense every year; and how energy efficiency and renewable sources of energy can be profitable investments. This was the background to EU leaders' readiness to commit to a transformation of the European economy requiring a major political, social, and economic effort. At the same time, change offers a stepping stone to modernise the European economy, orientating it towards a future where technology and society will be attuned to new needs and where innovation will create new opportunities to feed growth and jobs.

Užtikrinti Europos klestėjimą pokyčių laikotarpiu

Two key targets were set by the European Council:

Europos ekonomikai kyla nelengvas uždavinys – prisitaikyti prie poreikių, kuriuos kelia mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetanti ekonomika, ir kartu užtikrinti energijos tiekimo patikimumą. Tačiau šį uždavinį galima išspręsti, ir jį sprendžiant atsiveria naujos galimybės. Tikėtina, kad klimato tausojimo politika taps pagrindine varomąja jėga, skatinančia Europos augimą ir darbo vietų joje kūrimą. Europa gali parodyti, kad būtinus pokyčius galima suderinti su XXI amžiaus reikalavimus atitinkančios konkurencingos ir klestinčios ekonomikos kūrimu. Pereinant prie mažai anglies išmetančias technologijas naudojančios ekonomikos taip pat turės atitinkamai dalyvauti socialiniai partneriai, visų pirma sektorių lygmeniu.

· A reduction of at least 20% in greenhouse gases (GHG) by 2020 – rising to 30% if there is an international agreement committing other developed countries to "comparable emission reductions and economically more advanced developing countries to contributing adequately according to their responsibilities and respective capabilities".

Sprendžiant klimato kaitos klausimus, būtina prisiimti pasaulinio masto įsipareigojimus. Tačiau Europa privalo veikti dabar: kuo ilgiau Europa dels, tuo didesnės bus prisitaikymo išlaidos. Kuo anksčiau Europa imsis veiksmų, tuo daugiau galimybių ji turės pasinaudoti įgūdžiais ir technologijomis, kad skatintų naujoves ir augimą, išnaudodama savo kaip pradininkės pranašumą. Pasaulio nuomonės tendencija aiški, o ES gali imtis iniciatyvos ir parodyti, kuria kryptim žengti siekiant tarptautinio susitarimo dėl klimato laikotarpiui nuo 2012 m.

· A 20% share of renewable energies in EU energy consumption by 2020.

Sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir padidinus atsinaujinančios energijos vartojimą pagal valstybių ir vyriausybių vadovų nustatytus tikslus, ES taps mažiau priklausoma nuo naftos ir dujų importo. Todėl ES ekonomikai mažesnį poveikį turės kylančios ir nepastovios energijos kainos, infliacija, geopolitinės grėsmės ir grėsmės, susijusios su netinkamomis tiekimo grandinėmis, kurios neatitinka visame pasaulyje didėjančios paklausos.

The European Council agreed that the best way to reach such ambitious goals was for every Member State to know what was expected, and for the goals to be legally binding. This meant that the levers of government could be fully mobilised; and the private sector would have the long-term confidence required to justify the investment needed to transform Europe into a low-carbon, high energy efficiency economy.

Pokyčiai suteikia daug galimybių:

The resolve of the European Council was a signal to our international partners that the EU was ready to turn words into deeds. This paid dividends at the United Nations Climate Change Conference in Bali in December 2007. The European Union was able to play a pivotal role in securing agreement on the roadmap towards a new comprehensive agreement on cutting emissions to be reached by 2009. This reinforced the EU's determination to press on with its commitment to fighting climate change, to show that it was ready to give force to its conviction that developed countries can and should commit to a 30% cut in emission levels by 2020. The EU should continue to take the lead in the negotiation of an ambitious international agreement.

- Tikimasi, kad 2020 m. naftos ir dujų importas sumažės maždaug 50 mlrd. EUR[3]; taip padidės energijos tiekimo patikimumas ir tai bus naudinga visos ES piliečiams ir įmonėms: jeigu esamos naftos barelio kainos nesikeis, sumažinus importą būtų sutaupyta daugiau.

The next step is to translate the European Union's political direction into action. The package of measures proposed by the European Commission represents a coherent and comprehensive path to preparing Europe for the transition towards a low-emission economy. It shows that the efforts required make sense. Measures are designed in a way so that they are mutually supportive. They offer the right way to maintain the momentum and deliver on Europe's ambitions for climate change, energy security and competitiveness.

- Apyvarta taikant atsinaujinančios energijos technologijas jau dabar siekia 20 mlrd. EUR, sukurta 300 000 darbo vietų. Apskaičiuota, kad jeigu atsinaujinanti energija sudarys 20%, iki 2020 m. šiame sektoriuje bus sukurta beveik milijonas darbo vietų – ir daugiau, jeigu Europa visokeriopai pasinaudos savo kaip pasaulio lyderės šioje srityje galimybėmis. Be to, atsinaujinančios energijos sektoriuje reikia daug darbo jėgos, jame daugiausia veikia mažosios ir vidutinio dydžio įmonės, visoje Europoje kuriamos darbo vietos ir skatinamas vystymasis, tą patį galima pasakyti ir apie pastatų ir gaminių energijos efektyvumo sektorių.

Securing a prosperous Europe in times of change

- Paskatinus visas įmones naudoti mažai anglies išmetančias technologijas, sprendžiant nelengvą klimato kaitos klausimą gali būti suteikta galimybė Europos pramonei. Europos ekologinės pramonės sektoriuje jau dabar sukurta apie 3,4 mln. darbo vietų, taigi šis sektorius turi ypatingų augimo galimybių. Ekologinės technologijos nėra sutelktos tik vienoje kurioje nors Europos dalyje. Jos užima vis didesnę pramonės dalį, kurios metinė apyvarta dabar siekia daugiau nei 227 mlrd. EUR ir kuri pirmiesiems šios rinkos dalyviams suteikia realių pranašumų.

The European economy faces a challenge in adapting to the demands of a low-emission economy with secure energy supplies. But the challenge can be met, and it also opens the door to new opportunities. There is a real potential to make climate-friendly policies a major driver for growth and jobs in Europe. Europe can show that necessary change can go hand in hand with the process of securing a competitive and prosperous economy fit for the 21st century. The process of change to a low carbon economy will also need to be accompanied by the appropriate involvement of social partners, in particular at sectoral level.

Pasiūlymas paremtas politiniu sutarimu keistis ir Europos Vadovų Tarybos susitarimu veikti.

A global commitment remains indispensable to tackling climate change. But the case for Europe to act now is compelling. The longer Europe waits, the higher the cost of adaptation. The earlier Europe moves, the greater the opportunity to use its skills and technology to boost innovation and growth through exploiting first mover advantage. The trend of global opinion is clear, and the EU can take the lead in pointing the way to an international climate agreement for the post 2012 period.

Pasiūlymų struktūra sukurta atsižvelgiant į du veiksnius. Pirma, pasiūlymai parengti taip, kad tikslus būtų galima pasiekti ekonomiškiausiu būdu. Antra, veiksmai, kurių turės imtis konkrečios valstybės narės ir kurių reikės konkrečiuose pramonės sektoriuose, yra suderinti ir proporcingi, jų imantis reikės atsižvelgti į aplinkybes tose valstybėse narėse ir pramonės sektoriuose. Rengdama pasiūlymus Komisija vadovavosi sąžiningumo ir solidarumo principais.

Reducing greenhouse gases and increasing renewable energy according to the targets agreed by the Heads of State and Government will make the EU much less dependent on imports of oil and gas. This reduces the exposure of the EU economy to rising and volatile energy prices, inflation, geopolitical risks and risks related to inadequate supply chains that are not keeping up with global demand growth.

Pagrindiniai principai

The opportunities offered by the transition are wide-ranging:

Priemonių paketas parengtas reaguojant į Europos Vadovų Tarybos raginimą Europos Komisijai pateikti konkrečius pasiūlymus. Be to, ES vadovai pasiekė politinį sutarimą dėl pasiūlymų įgyvendinimo principų.

· Oil and gas imports are expected to go down by some € 50 bn in 2020 [3], improving energy security and benefitting citizens and businesses across the EU: if current prices became standard for a barrel of oil, the saving from cutting imports would rise.

Pasiūlymų struktūrą Komisija kūrė taip, kad būtų atsižvelgta į Europos Vadovų Tarybos išdėstytus principus. Visų pirma, visai ES taikomus bendrus tikslus sukonkretinant kiekvienai valstybei narei buvo vadovautasi poreikiu užtikrinti politinį sutarimą, kad būtų skatinami pokyčiai ir atsižvelgiama į visuomenės nuomonę.

· Renewable energy technologies already account for a turnover of € 20 bn and have created 300 000 jobs. A 20% share for renewables is estimated to mean almost a million jobs in this industry by 2020 – more if Europe exploits its full potential to be a world leader in this field. In addition, the renewable energy sector is labour intensive and reliant on many small and medium sized enterprises, spreading jobs and development to every corner of Europe: the same is true of energy efficiency in buildings and products.

Pasiūlymai paremti penkiais pagrindiniais principais:

· By encouraging all companies to use low-carbon technologies, the climate change challenge can be transformed into an opportunity for European industry. In total, the eco-industry already accounts for some 3.4 million jobs in Europe: it offers particular growth potential. Green technologies are not the monopoly of any one part of Europe. They are a growing part of an industry that now accounts for over € 227 billion in annual turnover, offering real advantages to the first entrants into this market.

- Tikslus privaloma pasiekti, kad europiečiai būtų tikri dėl pasikeitimų, kad investuotojai būtų įtikinti investuoti ir viso pasaulio partneriams būtų parodyta, kad ES ketinimai rimti. Todėl pasiūlymai privalo būti veiksmingi ir pakankamai įtikinami; turėtų būti įdiegti stebėsenos ir atitikties užtikrinimo mechanizmai.

This underlying rationale lies behind the political consensus in favour of change, and the agreement of the European Council to act.

- Veiksmai, kurių turės imtis skirtingos valstybės narės, turi būti paremti sąžiningumo principu. Visų pirma, kai kurios valstybės narės daugiau nei kitos gali finansuoti būtinas investicijas. Pasiūlymai turi būti pakankamai lankstūs, kad būtų atsižvelgta į skirtingą valstybių narių pradinę padėtį ir skirtingas aplinkybes.

The architecture of the proposals has been driven by two factors. First, the proposals are designed in such a way that the targets are reached in the most cost-effective way possible. Second, the effort required of particular Member States and particular industries remains balanced and proportionate, and takes their own circumstances into account. Fairness and solidarity have been at the heart of the Commission's thinking in developing the proposals.

- Išlaidos turi būti kuo mažesnės: taisyklės turi būti sukurtos taip, kad būtų apribotos ES ekonomikai tenkančios prisitaikymo išlaidos. Pokyčių išlaidos ir pasekmės Europos Sąjungos konkurencingumui pasaulyje, užimtumui ir socialinei sanglaudai turi būti esminis klausimas siekiant sukurti tinkamą struktūrą.

The key principles

- ES privalo siekti nuo 2020 m. dar daugiau sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad iki 2050 m. šių dujų kiekis pasauliniu mastu būtų sumažintas per pusę. Tam reikės skatinti technologijų plėtrą ir užtikrinti, kad taikant sistemą būtų galima greitai pasinaudoti naujomis technologijomis naudojant turimas priemones, kuriomis skatinamos naujovės ir sukuriamas neteršiančių energijos ir pramonės technologijų konkurencinis pranašumas.

The package of measures responds to an invitation from the European Council for the European Commission to bring forward specific proposals. At the same time, EU leaders developed a political understanding about the principles under which the proposals would be delivered.

- ES privalo padaryti viską, kas įmanoma, kad užtikrintų išsamų tarptautinį susitarimą sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pasiūlymais siekiama parodyti, kad Europos Sąjunga pasirengusi imtis tolesnių veiksmų pagal tarptautinį susitarimą, ir siekti, kad išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas ne 20%, bet 30%.

The architecture developed by the Commission has been designed to respect the principles set out by the European Council. In particular, the translation of overall EU-wide goals into specific targets for each Member State has been governed by the need to secure a political consensus to drive change and carry public opinion.

Priemonės tikslams pasiekti

The proposals rest on five key principles:

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos atnaujinimas

· The targets must be met: to assure Europeans of the reality of change, to convince investors to invest, and to show the EU's seriousness of intent to partners worldwide. The proposals must therefore be effective and strong enough to be credible, with mechanisms for monitoring and compliance in place.

Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema (angl. Emissions Trading System , ETS) – priemonė, kuria pirmą kartą buvo surastas rinka pagrįstas sprendimas skatinti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Pagal šią sistemą įmonės privalo atsisakyti leidimų, atitinkančių jų išmetamo CO2 kiekį. Pagal šiuo metu veikiančią šią didžiausio kiekio nustatymo ir prekybos sistemą leidimus įmonėms skirsto nacionalinės vyriausybės pagal Komisijos patvirtintus nacionalinius planus. Sukurta anglies dvideginio išmetimo leidimų rinka, nes įmonės gali parduoti leidimus, jeigu jos sumažina išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, arba juos pirkti, jeigu jos neturi pakankamai leidimų jų išmetamam dujų kiekiui. Taigi, jeigu įmonės investuos į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą, pardavusios leidimus jos galės gauti pajamų ir skatinti naujoves bei pokyčius ten, kur tai gali būti padaryta ekonomiškiausiu būdu. Sistemai priklauso apie 10 000 pramonės gamyklų visoje ES, įskaitant elektrines, naftos perdirbimo įmones ir plieno gamyklas, – šios įmonės į atmosferą išmeta beveik pusę ES išmetamų CO2 dujų.

· The effort required from different Member States must be fair. In particular, some Member States are more able than others to finance the necessary investments. The proposals must be flexible enough to take account of Member States' different starting points and different circumstances.

Tačiau peržiūrėjus ETS paaiškėjo, kad, norint pasiekti naujų nustatytų tikslų, sistemą reikia sustiprinti ir atnaujinti. Skatinamąjį dabartinės ETS poveikį sušvelnino tai, kad pirmuoju etapu (2005–2007 m.) buvo išdalyta gana daug leidimų. Dėl ETS struktūros, kuri remiasi nacionaliniais skirstymo planais, atsirado rizika, kad bus iškraipyta konkurencija ir padaryta žala vidaus rinkai. Dėl ETS taikymo srities, tai yra dėl to, kuriems ūkio sektoriams ir dujoms ji taikoma, taip pat ribojamas sistemos gebėjimas skatinti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

· The costs must be minimised: with a design tailor-made to limit the price tag of adaptation for the EU economy. The costs of change and the consequences for the Union's global competitiveness, employment and social cohesion need to be kept at the forefront in designing the right structure.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema būtų tobulinama atsižvelgiant į teigiamą patirtį ir būtų sukurta taip, kad teiktų naujų paskatų kurti klimatui nekenksmingą ekonomiką:

· The EU must drive on beyond 2020 to make even deeper cuts in greenhouse gases to meet the target of halving global emissions by 2050. That means stimulating technological development and ensuring that the system can take advantage when new technology comes on stream, using the tools available to encourage innovation and create a competitive edge in clean energy and industrial technologies.

- Būtų išplėsta ETS taikymo sritis į ją įtraukiant ne tik anglies dvideginio, bet ir kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas[4], taip pat visus didžiausius pramoninius teršėjus. Kad būtų sumažinta administracinė našta, mažiau nei 10 000 tonų CO2 išmetančioms pramonės gamykloms neturėtų būti privaloma dalyvauti ETS, jeigu jos įdiegtų atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad bus tinkamai prisidėta prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo.

· The EU must do everything possible to promote a comprehensive international agreement to cut greenhouse emissions. The proposals are conceived to show that the Union is ready to take further action as part of an international agreement, stepping up from the 20% minimum target for greenhouse gas reductions to a more ambitious 30% reduction.

- Vidaus rinkoje geriausiai tiktų visai Europos Sąjungai taikoma suderinta ETS, kuria būtų nustatytos bendros taisyklės ir užtikrintos vienodos sąlygos.Nacionaliniai skirstymo planai būtų pakeisti aukcionais arba skirstymu be mokesčio pagal visoje ES galiojančias taisykles. Leidimų skaičius rinkoje kasmet būtų mažinamas, kad, palyginti su 2005 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, iki 2020 m. į ETS įtrauktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų sumažinta 21 %.

The tools to deliver the targets

Daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančiame elektros energijos sektoriuje 2013 m. įvedus naują tvarką visi leidimai bus parduodami aukcionuose. Daugumoje kitų pramonės sektorių, taip pat aviacijos sektoriuje, leidimų pardavimas aukcionuose bus įvestas palaipsniui, o iki 2020 m. visi leidimai turės būti parduodami aukcionuose.Aukcionus rengs valstybės narės, o gautos pajamos pateks į valstybių narių iždą. Be to, aukcionai bus atviri – bet kuris ES operatorius galės pirkti leidimus bet kurioje valstybėje narėje. Valstybės narės iš aukcionų gaus dideles pajamas, kurios bus naudojamos prisitaikyti prie mažai anglies išmetančios ekonomikos, moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei naujovėms remti atsinaujinančios energijos ir anglies dvideginio rinkimo bei saugojimo srityje, padėti neturtingesnėms šalims investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Šiam tikslui valstybės narės turėtų skirti bent 20% aukcionuose gautų pajamų.

Updating the Emissions Trading System

- Pagal Kioto protokolą pramoninės šalys gali iš dalies įvykdyti savo įsipareigojimus sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį investuodamos į šių dujų išmetimo mažinimo projektus kitur, visų pirma besivystančiose šalyse, taikydamos švarios plėtros mechanizmą (ŠPM)[5]. Taikyti šiuos mechanizmus naudinga, nes įsipareigojimą sumažinti išmetamųjų šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų kiekį galima įvykdyti mažesnėmis sąnaudomis, o besivystančios šalys skatinamos taikyti mažai anglies išmetančias technologijas. Švarios plėtros mechanizmų nauda mažinant išmetamųjų šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų kiekį akivaizdi: jie suteikia ekonomiškai naudingesnių galimybių nei tos, kuriomis kai kuriais atvejais naudojamasi Europoje. Tačiau esama pavojaus, kad per dažnai naudojantis švarios plėtros mechanizmais gali susilpnėti ETS veiksmingumas, nes didėja kreditų pasiūla ir mažėja leidimų paklausa, mažėja paskatų vyriausybėms ir įmonėms skatinti savo šalis mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Tai taip pat gali apriboti ETS – pagrindinio skatinamojo veiksnio – galimybes siekiant atsinaujinančiai energijai nustatytų tikslų.Pagal naująją ETS įmonės vis dar galės naudotis švarios plėtros mechanizmais, tačiau kreditų, sukauptų tokiais mechanizmais, naudojimas bus apribotas iki tokio lygio, kiek jų naudojama esamu ETS laikotarpiu. Taip bus sudaryta daugiau galimybių šiuo mechanizmu naudotis pasirašius tarptautinį susitarimą. Tai labai svarbi sąlyga, kad ES greitai pasiektų tikslą sumažinti šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų išmetimą 30%, jeigu bus sudarytas tarptautinis susitarimas. Suteikus galimybių naudotis šiuo mechanizmu, trečiosios šalys bus taip pat paskatintos pasirašyti tarptautinį susitarimą, žinodamos, kad jį pasirašiusios jos gali tikėtis Europos investicijų ir technologijų.

The European Union Emissions Trading System has proved a pioneering instrument to find a market-based solution to incentivise cuts in greenhouse gas emissions. It requires companies to surrender allowances equivalent to their level of CO2 emissions. This "cap and trade" system in its present design has meant that allowances are allocated by national governments to companies, subject to approval by the Commission of the national plans. A market has developed in carbon allowances, because companies can sell allowances if they cut their own emissions, or buy them if they have insufficient allowances to cover their emissions. So if companies invest in reducing emissions, they can earn an income stream from the sale of allowances – at the same time stimulating innovation and pushing change where it is most cost-effective. This system covers some 10 000 industrial plants across the EU – including power plants, oil refineries, and steel mills – accounting for almost half the EU's CO2 emissions.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas į ETS neįtrauktuose sektoriuose

However, a review of the ETS has shown that it needs to be strengthened and updated if it is to meet its new objectives. The incentive effect of the current ETS has been cushioned by the generous number of allowances handed out in the first phase (2005-2007). The structure of the ETS, with national allocation plans, has raised the risk of distortions in terms of competition and the internal market. The scope of the ETS, in terms of the sectors of the economy covered and the gases included, has also limited its ability to drive emission cuts.

Į peržiūrėtą ETS bus įtraukta tik mažiau nei pusę išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl reikia nustatyti ES sistemą, pagal kurią nacionaliniu lygmeniu būtų prisiimami įsipareigojimai dėl likusios išmetamųjų dujų dalies tokiose srityse kaip statyba, transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas ir pramonės gamyklos, kurios nepasiekia ribos, kad būtų įtrauktos į ETS. Šiems sektoriams būtų nustatytas tikslas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 10%, palyginti su 2005 m. lygiu, kiekvienai valstybei narei nustatant konkrečius tikslus. Kai kurių šių tikslų bus skatinama siekti ES priemonėmis, pavyzdžiui, nustatant griežtesnius reikalavimus automobilių išmetamam CO2 ir degalams, visoje ES taikant energijos efektyvumo skatinimo taisykles, tačiau iš esmės valstybės narės savo nuožiūra galės nuspręsti, kuriose srityse sutelkti pastangas ir kokių priemonių imtis, kad būtų skatinami pokyčiai. Valstybės narės taip pat galės pasinaudoti ŠPM kreditais, juos pritaikydamos beveik trečdaliui mažinimo pastangų.

An enhanced Emissions Trading Scheme would build on the positive experience so far and would be designed to deliver a new drive towards a climate-friendly economy:

Naujas atsinaujinančios energijos laikotarpis

· The scope of the ETS would be extended with the inclusion of greenhouse gases other than CO2 [4], and all major industrial emitters. To lessen the administrative burden, industrial plants emitting less than 10 000 tonnes of CO2 would not have to participate in the ETS, provided equivalent measures are in place to ensure their adequate contribution to reduction efforts.

Kovo mėn. Europos Vadovų Taryba ypač daug dėmesio skyrė atsinaujinančiai energijai. Nusprendę nustatyti konkretų tikslą visos ES mastu, taip pat tikslius nacionalinius tikslus, ES vadovai įvertino ypatingą atsinaujinančios energijos vaidmenį mažinant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant energijos tiekimo patikimumą. Šiuo metu atsinaujinanti energija sudaro 8,5% visos ES suvartojamos energijos. Kad 2020 m. būtų pasiektas 20% tikslas, atsinaujinančios energijos vartojimas turi vidutiniškai padidėti 11,5%. Kad tai būtų galima pasiekti, reikės didelių visos Europos Sąjungos investicijų, tačiau susijusių sąnaudų sumažės, nes kiti energijos gamintojai turės padengti išlaidas ETS leidimams ir atsižvelgti į kylančias naftos ir dujų kainas.

· A harmonised ETS covering the whole Union will be best suited to the internal market, with common rules to ensure a level playing field. National allocation plans would be replaced by auctioning or free allocation through single EU-wide rules. The allocations put on the market would be reduced year-on-year to allow for emissions covered by the ETS to be reduced by 21% from 2005 levels by 2020.

Valstybių narių galimybės naudoti atsinaujinančią energiją yra skirtingos, o kad atsinaujinanti energija sudarytų 20% visos ES suvartojamos energijos, skirtingos valstybės narės turi imtis skirtingų veiksmų. Europos Vadovų Taryba nustatė keletą sąlygų, į kurias reikia atsižvelgti nustatant nacionalinius tikslus. Tikslai turėtų būti sąžiningi, juos nustatant turėtų būti atsižvelgta į skirtingą valstybių narių pradinę padėtį ir galimybes, į tai, kiek vartojama atsinaujinančios energijos, ir į energetikos struktūrą, ypač į mažai anglies išmetančias technologijas.

Komisijos pasiūlymas paremtas metodika, pagal kurią pusė papildomų pastangų vienodai tenka valstybėms narėms. Kita pusė patikslinama pagal BVP vienam gyventojui. Be to, tikslai patikslinami atsižvelgiant į pastangas, kurias jau įdėjo tos valstybės narės, kurios per pastaruosius metus itin padidino atsinaujinančios energijos dalį. Iš šios skirstymo metodikos ir naujo lankstumo mechanizmo matyti, kad į Europos Vadovų Tarybos įgaliojimus yra reikiamai atsižvelgiama.

The power sector – representing a large part of emissions – would be subject to full auctioning from the start of the new regime in 2013. Most other industrial sectors, as well as aviation, would step up to full auctioning gradually, reaching full auctioning by 2020.

Skirtingų valstybių narių skirtingos galimybės plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius. Kai kurių geros galimybės plėtoti vėjo energiją, kitų – saulės energiją arba energiją iš biomasės. Valstybės narės pačios gali geriausiai nuspręsti, kam skirti daugiausia dėmesio. Tačiau laikotarpiai, per kuriuos turi būti pradėta vartoti atsinaujinančią energiją, yra ilgi, o investuotojams reikia aiškumo, todėl svarbu, kad valstybės narės aiškiai žinotų, kuriose srityse jos ketina veikti. Visos valstybės narės parengs nacionalinius veiksmų planus, kuriuose bus nustatyta, kaip jos ketina pasiekti savo tikslus, jie taip pat leis veiksmingai stebėti pažangą. Ypatingų pastangų reikia, kad transporto sektoriuje būtų sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir kad energijos tiekimas taptų patikimesnis, todėl Europos Vadovų Taryba nusprendė nustatyti konkretų mažiausią tikslą, kad 10% viso sunaudojamo benzino ir dyzelino sudarytų biodegalai.

Atsinaujinančių energijos išteklių eksploatavimo sąnaudos taip pat skirtingos. Kai kurias investicijas galima padaryti greitai ir jos gali būti komerciškai perspektyvios, tačiau išnaudojus tokius šaltinius, investuoti reikia į brangesnes technologijas. Be to, didėjant gamybos mastui, mažės gamybos sąnaudos. Todėl valstybėms narėms reikia sudaryti lanksčias sąlygas veikti. Jeigu bus pasiektas bendras ES tikslas, valstybėms narėms turėtų būti leista prisidėti prie bendrų Europos pastangų plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius už savo sienų – jeigu valstybės narės pasieks savo tikslus padėdamos plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius kitoje valstybėje narėje, jos galės sumažinti reikalavimų laikymosi sąnaudas ir kartu suteikti kitai valstybei narei naudingą papildomų pajamų šaltinį. Kalbant apie Europos, ne nacionalinį lygmenį, tai leistų sutelkti investicijas ten, kur Europos Sąjungoje atsinaujinančią energiją gaminti yra ekonomiškiausia, todėl galėtų būti sutaupyta 2–8 mlrd. EUR tikslų siekimo išlaidų.

Auctioning would be handled by Member States, and the revenues would accrue to Member States' treasuries. However, auctions would be open: any EU operator could buy allowances in any Member State. The auctioning process will generate significant revenues for Member States, which will help towards the process of adjustment to a low carbon economy, supporting R&D and innovation in areas like renewables and carbon capture and storage, helping developing countries, and helping the less well-off to invest in energy efficiency. Member States should commit to use at least 20% of their auctioning income for this purpose.

Taip investuojant kitoje valstybėje narėje nereikia fiziškai perkelti išteklių, sunkiai keliamų dėl geografinių ir techninių kliūčių. Investuojama gali būti naudojant perkeliamas kilmės garantijas (įrodymą, kad pagaminta atsinaujinanti energija). Pasiūlymu bus sukurtos priemonės, kurias bus galima naudoti kartu su esamomis nacionalinėmis atsinaujinančios energijos rėmimo schemomis. Todėl bendrasis tikslas galės būti pasiektas ekonomiškiausiu būdu.

· Under the Kyoto Protocol, industrialised countries can achieve part of their emission reduction commitments by investing in emission-saving projects overseas – notably in developing countries, through the Clean Development Mechanism (CDM) [5]. This has the advantage of meeting emission reduction obligations at lower cost, as well as promoting the transfer of low-carbon technologies to developing countries. CDMs have proved their worth in cutting emissions, and offer access to more cost-effective options than sometimes available within Europe. However, there is a risk that too generous a use of CDMs can dilute the effectiveness of the ETS by increasing the supply of credits and thereby cutting demand for allowances, and reducing the incentive for governments and companies to promote emission reductions at home. This can also limit the ETS' capacity to act as the key driver to realise the target for renewable energy.

Kad atsinaujinanti energija būtų labiau plėtojama, reikia, kad būtų pritaikytas tradicinis įprastą energiją reglamentuojantis teisinis pagrindas: reikia panaikinti teisines, administracines ir planavimo kliūtis, trukdančias skatinti ir plėtoti atsinaujinančią energiją; pasiūlymu siekiama užtikrinti tinkamas sąlygas sklandžiai plėtoti atsinaujinančią energiją.

Galiausiai, Europos Vadovų Taryba taip pat pritarė, kad būtų nustatytas atskiras mažiausias tikslas dėl tvarių biodegalų naudojimo ES transporto sektoriuje. Žvelgiant į ateitį, vienintelis perspektyvus transporto degalų pakaitas yra biodegalai.Kad šio tipo degalų būtų daugiau naudojama, reikia nustatyti biodegalų ekologinio tvarumo kriterijus. Į siūlomą schemą įtraukti mažiausi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kriterijai biodegalams. Šių kriterijų reikės laikytis naudojant biodegalus, kad būtų pasiektas 10% tikslas. Taip pat nustatyti privalomi biologinės įvairovės kriterijai, draudžiama keisti tam tikro tipo žemės naudojimo paskirtį. Jei ši sistema bus priimta, tai bus išsamiausia šio tipo sistema pasaulyje ir bus taikoma tiek vietoje gaminamiems, tiek importuojamiems biodegalams. Taisyklės itin svarbios, kad būtų užtikrinta, kad biodegalų nauda aplinkai didesnė nei galimas neigiamas poveikis. Komisija taip pat įsipareigojusi skatinti sparčiai vystyti antros kartos biodegalus įgyvendindama visų sričių politiką. Ji atidžiai stebės rinkos pokyčius ir jų poveikį maistui, pašarams, energetikai ir kitam pramoniniam biomasės naudojimui ir prireikus imsis atitinkamų priemonių.

Under the new ETS, companies will still have access to CDMs, but the use of credits generated by such mechanisms will be limited to the levels used in the current ETS period. This would leave room for access to this mechanism to be increased once an international agreement is signed – central to allowing the EU to step up swiftly to the more challenging 30% GHG reduction in the event of an international agreement. Freeing up access to this mechanism would also be an incentive for third countries to sign up to an international agreement, in the knowledge that European investment and technology could flow as a result.

Energijos vartojimo efektyvumo reikšmė

Greenhouse gas reductions beyond the ETS

ES tikslas iki 2020 m. energijos vartojimą sumažinti 20% padidinus energijos vartojimo efektyvumą yra esminis dalykas sprendžiant šį nelengvą uždavinį. ES būtų sutaupyta apie 100 mlrd. EUR, o išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per metus sumažėtų 800 mln. tonų. Tai vienas iš pagrindinių būdų mažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį.

Since the revised ETS will only cover less than half of the GHG emissions, an EU framework is needed for national commitments to cover the remaining emissions – covering areas like buildings, transport, agriculture, waste and industrial plants falling under the threshold for inclusion in the ETS. The target for these sectors would be a 10% reduction in emissions from 2005 levels, with specific targets for each Member State. Some of this would be driven by EU measures – like tougher standards on CO2 emissions from cars and fuel, and EU-wide rules to promote energy efficiency – but otherwise Member States would be free to determine where to concentrate their efforts, and what measures to bring into play to leverage change. Member States would also have access to CDM credits covering almost one third of their reduction effort.

Transportas, statyba, efektyvesnė energijos gamyba, perdavimas ir skirstymas – visose šiose srityse yra galimybių, kuriomis reikia labiau naudotis priimant teisės aktus ir skleidžiant informaciją ir siekiant išvengti poveikio, kurį vartotojams turi didėjančios energijos išlaidos. Nustačius gaminių standartus galima padidinti daugelio jų – televizorių ar automobilių, šildytuvų ar gatvės žibintų – energijos efektyvumą. Pagerinus gaminių ženklinimą, 75% nuperkamų paženklintų gaminių priskiriami A klasei. Šitaip taupant gyventojams lengviau spręsti kylančių energijos kainų problemą, galima daugiau investuoti į technologijas ir darbo vietų kūrimą. Tačiau siekiant 20% energijos vartojimo efektyvumo tikslo reikės, kad svarbius įsipareigojimus prisiimtų tiek valdžios institucijos, tiek ūkio subjektai, tiek piliečiai.

A new era for renewable energy

Žvelgiant į ateitį po 2020-ųjų: ieškoti galimybių dar labiau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą

The March 2007 European Council put particular emphasis on renewable energy. In choosing to fix a specific target for the EU as a whole, and for this to be backed up with precise national targets, EU leaders recognised the special contribution that renewable energy can make to the twin goals of reducing emissions and improving energy security. Today, the share of renewable energy in the EU's final energy consumption is 8.5%. An increase of 11.5% is needed on average to meet the target of 20% in 2020. This will require a major investment effort across the Union, but the relative costs will fall as other energy producers face the costs of ETS allowances and rising prices for oil and gas.

Per pastaruosius dešimt metų sparčiai vystėsi technologijos. Dėl atsinaujinančios energijos technologijų vėjo ir saulės energija tampa kaip niekada komerciškai perspektyvi alternatyva. Energijos vartojimo efektyvumui skiriama itin daug dėmesio – šių reikalavimų paisoma gaminant tiek paprastą lemputę, tiek sudėtingus pramonės įrenginius. Tačiau šį procesą reikia paspartinti, jeigu Europa nori pasiekti klimato ir energetikos srityse nustatytų tikslų ir visiškai išnaudoti komercinį šių technologijų potencialą. Kad Europa ir toliau pirmautų tvariųjų technologijų srityje, įgyvendinant ES strateginį energetikos technologijų planą[6] bus naudojami ES mechanizmai. Klimato kaita ir energija – pirmosios sritys, kurioms Europos technologijų institutas galėtų skirti daugiausia dėmesio.

Member States enjoy different possibilities to deploy renewable energy, and the efforts required to reach the 20% share of renewable energy in the EU's overall energy consumption need to differ between the Member States. The European Council defined a number of considerations that should be taken into account when setting national targets. The targets should be fair, and take account of different national starting points and potentials, including the existing level of renewable energies and the energy mix, notably low-carbon technologies.

Ypatingas dėmesys skiriamas anglies dvideginio rinkimui ir saugojimui (CCS). Per ateinančius dešimtmečius iškastinis kuras liks pasaulio pagrindinis energijos išteklius. Reikės anglių atsargų, kad Europoje būtų tiekiama energija ir kad būtų patenkinta didėjanti energijos paklausa daugelyje besivystančių šalių. Tačiau tikslą iki 2050 m. per pusę sumažinti 1990 m. buvusį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pasieksime, jeigu naudojant anglis labai nepadidės šių dujų išmetimas. Todėl Europos Vadovų Taryba pritarė anksti priimtoms priemonėms, kuriomis naujoms elektrinėms suteikiama galimybė pasirinkti taikyti CCS technologiją, taip pat planams iki 2015 m. pastatyti 12 bandomųjų elektrinių.

The Commission's proposal is based on a methodology according to which half of the additional effort is shared equally between Member States. The other half is modulated according to GDP per capita. In addition, the targets are modified to take into account a proportion of the efforts already made by those Member States that have achieved a certain increase in their share of renewable energy in recent years. This allocation methodology, combined with a new flexibility mechanism, means that the European Council mandate has been respected to the full.

Reikia europinių teisės aktų, kuriais būtų sukurtas tinkamas pagrindas, reglamentuojantis CCS technologijos naudojimą vidaus rinkoje, ir atsižvelgiama į naudą, kurią šios technologijos taikymas gali suteikti ETS. Tai svarbi pasiūlymų paketo dalis: investuotojai į CCS technologiją gali būti tikri, kad jų išlaidos ETS leidimams bus mažesnės už konkurentų išlaidas, ir kad įdiegtos ilgalaikės saugos priemonės, leidžiančios daryti ilgalaikes investicijas. Bus sukurta Europos pramonės iniciatyva, kuri suburs pagrindinius veikėjus ir suteiks galimybę imtis nuoseklių veiksmų taikant naują technologiją.

The options for developing renewable energy vary from one Member State to another. Some have potential in wind power, others in solar power or in biomass. Member States are best placed to choose where to put the emphasis. But with lead times for bringing renewable energy on stream so long and investors needing certainty, it is important for Member States to have a clear vision of where they intend to act. Member States will each put forward a national action plan, setting out how they intend to meet their targets and allowing for progress to be monitored effectively. A specific effort is needed to achieve greenhouse gas emissions reductions and improved security of energy supply in the transport sector, which is why the European Council chose to fix a specific minimum target for sustainable biofuels of 10% of overall petrol and diesel consumption.

Vis dėlto bandomųjų elektrinių statybai ir komerciniam jų naudojimui reikės didelių investicijų, siekiančių dešimtis milijardų eurų. Iš ES biudžeto tokio didelio finansavimo neįmanoma skirti, todėl vienintelis galimas šios investicijos šaltinis – viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės, kurios daugiausia finansuojamos iš nacionalinio biudžeto ir privačiojo sektoriaus investicijų. Vyriausybės šiam tikslui galės skirti pajamas, kurias gaus aukcionuose pardavusios ETS leidimus. Kalbant apie privatųjį sektorių, anksti įeiti į šią rinką pasirengusiems elektros gamintojams neišvengiamas perėjimas prie CCS technologijų bus tikrai komerciškai naudingas. Tačiau kuo vėliau šis procesas prasidės, tuo labiau politikos formuotojai bus priversti numatyti, kad privalomas CCS technologijos taikymas yra vienintelis būdas taikyti šią technologiją.

The cost of exploiting renewable energy potential also varies. Some investments can come swiftly on stream and be commercially viable, but as these options are used up, investment has to turn to more costly options. At the same time, as production volumes increase, production costs will fall. That is why Member States need a degree of flexibility. As long as the EU's overall target is met, Member States should be allowed to make their contribution by supporting Europe's overall renewables effort, and not necessarily inside their own borders: if Member States can reach their targets by helping develop renewable energy in another Member State, they can reduce their own compliance costs and at the same time provide the other Member State with a useful extra income stream. From a European, rather than a national perspective, this would shift investment to where renewables can be produced most efficiently in the EU, and could cut between € 2 to € 8 billion from the price tag for meeting the target.

Pokyčių įgyvendinimas

Such investment in another Member State does not require a physical transfer of the resources, which face geographical and technical obstacles. It can take place with transferable guarantees of origin (proof that renewable energy has been produced). The proposal will create these tools for use alongside existing national renewable energy support schemes. This will allow the overall target to be met as cost-efficiently as possible.

Europos Komisija išnagrinėjo įvairias galimybes ir parengė skirtingus modelius, todėl pagrindinis principas, kuriuo buvo remtasi, buvo poreikis nustatyti tokį požiūrį, kurį taikant būtų apribotos išlaidos, tenkančios besikeičiančiai ES ekonomikai, ir kuris tiksliai atitiktų Lisabonos strategijoje augimui ir darbo vietų kūrimui nustatytą požiūrį. Neverta įsivaizduoti, kad numatyto masto pokyčiai galėtų būti įgyvendinti be ekonominių pastangų. Tačiau Komisijos nuomone, taikant tinkamą politiką, iki 2020 m. pokyčių išlaidos neviršytų 0,5% BVP per metus. Galimybės klestėti ir augti daug didesnės nei kaina, kurią reikėtų mokėti, jeigu nieko nedarytume.

Any expansion of renewable energy also requires that the traditional regulatory framework for conventional energy is adapted: unnecessary regulatory, administrative and planning barriers to the promotion and development of renewable energy need to be abolished, and the proposal seeks to guarantee the right environment for renewables to flourish.

Kad ES tikslai būtų pasiekti mažiausiomis sąnaudomis, Komisijos pasiūlymai parengti remiantis patirtimi, įgyta taikant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą, jais suteikiama kuo daugiau galimybių rinkos dalyviams. Jais duodama didžiausia veiksmų laisvė priimant sprendimus nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečius nacionalinius tikslus.

Finally, the European Council also endorsed a separate minimum target for the share of sustainable biofuels for EU transport. Whilst biofuels are the only viable alternative transport fuel for the foreseeable future, their growth requires criteria to be set for the environmental sustainability of biofuels. The proposed scheme includes minimum criteria for the greenhouse gas performance of biofuels, which must be respected for those biofuels that are used to meet the 10% target. Similarly, it sets binding criteria for biodiversity and bans certain types of land use changes. When adopted, it will be the most comprehensive system of its kind introduced anywhere in the world and will apply equally to domestically produced and imported biofuels. The rules are critical in order to ensure that the environmental benefits of using biofuels outweigh any possible environmental disadvantages. At the same time, the Commission is committed to promoting in all its policies the rapid development of second generation biofuels. It will closely monitor market developments and their effects on food, feed, energy and other industrial uses of biomass, and take appropriate action if needed.

- Taikant būsimąją ETS bus užtikrinta pakankamai didelė kaina, kad įmonės komerciškai būtų suinteresuotos išvengti išlaidų ETS leidimams.

The role of energy efficiency

- ETS leidimų aukcionais bus skatinama naudoti efektyvesnius įrenginius.

The EU goal of saving 20% of energy consumption by 2020 through energy efficiency is a crucial part of the puzzle. It would save the EU some € 100 billion and cut emissions by almost 800 million tonnes a year. It is one of the key ways in which CO2 emission savings can be realised.

- Kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą ne pagal ETS, valstybės narės galės savo nuožiūra taikyti mažinimo strategijas atsižvelgiant į skirtingas aplinkybes atitinkamose valstybėse narėse.

Transport, buildings and more efficient power generation, transmission and distribution all offer opportunities which need to be stimulated through a mixture of legislation and information – as well as being driven by the stimulus of avoiding the impact of rising energy costs for consumers. Product standards can be used to bring more efficiency to a wide range of goods, from televisions to cars and heaters to streetlights. Better labelling already means that 75% of labelled products bought are in the "A" class. All these savings means more scope for households to face up to rising energy prices, and more investment in technology and jobs. But driving on to the 20% target for energy efficiency will require a major commitment at all levels from public authorities, economic operators and citizens alike.

- Valstybėms narėms turėtų būti leista savo nuožiūra nustatyti savo energetikos struktūrą[7] ir skirtingais būdais skatinti atsinaujinančios energijos gamybą. Įvedus sistemą, pagal kurią su atsinaujinančia energija susijusius tikslus valstybės narės gali pasiekti bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis narėmis, suteikiama galimybė nacionaliniu lygiu spręsti, kiek atsinaujinančios energijos gaminti šalyje.

Looking beyond 2020: galvanising the potential for deeper cuts in emissions

- Valstybės pagalba gali būti teisėtai naudojama skatinant siekti politinio tikslo mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti atsinaujinančios energijos dalį. Tačiau naudojant tokią valstybės pagalbą reikia išlaikyti tinkamą pusiausvyrą – dosniai remti tikslinę pagalbą, kuri skirta aplinkos apsaugai, kartu neiškraipant konkurencijos. Veiksminga konkurencija – esminė sąlyga, kad rinka pagrįstos priemonės veiktų gerai. Naujosios valstybės pagalbos gairės bus pagrindas, kuriame bus nustatyta, kaip valstybės narės gali naudoti pagalbą, kad paskatintų aukštesnį aplinkos apsaugos lygį, taip pat ir energetikos srityje. Valstybės pagalba gali būti naudojama ne tik kaip kompensuojamoji priemonė tuo atveju, jei rinkos sąlygomis neįmanoma nustatyti išlaidų aplinkai, ja taip pat galima paskatinti įmones taikyti procesus, kuriais daroma mažesnė žala aplinkai, arba investuoti į ekologiškesnes technologijas. Naujosiose gairėse visų pirma pripažįstama, kad valstybės pagalba gali būti pateisinta, jeigu dėl didesnių gamybos sąnaudų sukuriamos kliūtis patekti į atsinaujinančios energijos rinką. Gairėse numatyta, kad galima visiškai remti atsinaujinančią energiją, jeigu siekiama, kad ji taptų komerciškai perspektyvi. Jose numatyta galimybė pritarti valstybės pagalbai, skirtai anglies dvideginiui rinkti ir saugoti, jos taip pat suteikia teisinį tikrumą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemų.

Over the past ten years, technology has developed swiftly. Renewable energy technologies are making wind and solar energy more commercially viable than ever before. Energy efficiency is being mainstreamed into products from the humble lightbulb to the most sophisticated production machinery. But this process must be accelerated if Europe's goals for climate and energy are to be met and if the commercial potential of these technologies is to be exploited to the full. The EU Strategic Energy Technology Plan [6] will use the EU's levers to help maintain Europe's leadership in sustainable technologies. Climate change and energy have been earmarked as likely first areas on which the European Institute of Technology could focus its attention.

Ypatingi daug energijos vartojančių sektorių poreikiai

Of particular importance is carbon capture and storage (CCS). Fossil fuels will remain the primary source of energy worldwide for decades to come. Stocks of coal will be needed to provide energy in Europe, and to feed the huge rise in energy demand already under way in many developing countries. But the target of halving 1990 global GHG emissions by 2050 will never be met unless the energy potential of coal can be exploited without ballooning emissions. That is why the European Council backed early action to make CCS the technology of choice for new power plants, including the setting up of up to 12 demonstration plants by 2015.

Daug energijos suvartojanti pramonė yra svarbi ES ekonomikos dalis. Pereinant prie klimatui nekenksmingos ekonomikos, šie pramonės sektoriai susidurs su ypatingais išbandymais. Jų elektros išlaidos padidės, jie yra pagrindiniai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai, todėl įprastomis aplinkybėmis jie dalyvautų ETS leidimų aukcionuose ir todėl turėtų papildomų išlaidų, kurių neturi jų konkurentai tose šalyse, kuriose netaikomos anglies išmetimo mažinimo priemonės. Tai turi poveikio ne tik konkurencingumui ir darbo vietoms, bet atsiranda rizika, kad gamyba bus sutelkta tose šalyse, kurios neturi anglies išmetimo mažinimo politikos, todėl jose tarša taip pat padidės. Susirūpinimas išreikštas dėl kelių daug energijos suvartojančių sektorių, kaip antai geležies ir spalvotųjų metalų, celiuliozės ir popieriaus, taip pat mineralinių žaliavų telkinius eksploatuojančių sektorių. Iškeltas ir elektros kainų poveikio tam tikriems sektoriams klausimas, kurį reikės spręsti, kai tik argumentai bus tinkamai pagrįsti.

European legislation is needed to provide the right framework for CCS to work in the internal market and factor the benefits of CCS for the ETS. This is an important part of the package: investors in CCS can be clear that they save the costs of ETS allowances faced by their competitors, and that the right safety measures are in place to justify long-term investment. A European Industrial Initiative will be set up to bring together the key actors and provide a coherent drive for the new technology.

Šie klausimai bus sprendžiami išsamiu tarptautiniu susitarimu. Tačiau nesant tokio susitarimo arba konkurentams daug energijos suvartojančiuose sektoriuose nesiimant reikšmingų vienašalių veiksmų, ES privalo imtis veiksmų, kad užtikrintų vienodas sąlygas.

However, it remains the case that significant investment will be essential if demonstration plants are to be financed and commercial deployment is to get under way - in the order of tens of billions of euros. Since there is no possibility of significant funding from the EU budget, the only possible sources for this investment are public-private partnerships fed predominantly by national budgets and private sector investment. For governments, the income stream provided by the auctioning of ETS allowances is an obvious source of revenue for this purpose. For the private sector, the inevitability of moving to CCS offers a real commercial benefit to power generators prepared to move early into this market. But the later this process begins, the more policy-makers will be obliged to look at the option of compulsory application of CCS technology as the only way forward.

Taigi pasiūlymuose nustatytos nuostatos, kurios numato galimybę imtis veiksmų. Ar reikia imtis veiksmų, bus nustatyta, jeigu bus įrodyta, kad papildomų išlaidų nebūtų galima prisiimti neprarandant didelės rinkos dalies tų konkurentų už ES ribų, kurie taiko ne tokias efektyvias anglies išmetimo mažinimo technologijas, naudai. Šiuos kriterijus atitinkantiems sektoriams visi arba kai kurie ETS leidimai būtų duoti nemokamai. Vėliau reikėtų įvertinti, kokį poveikį turėjo tarptautinės derybos, ir galėtų būti pateikta pasiūlymų, kuriuose būtų numatyta patikslinti nemokamų leidimų dalį arba pareikalauti, kad importuotojai dalyvautų ETS aukcionuose ir pirktų leidimus vienodomis sąlygomis su Europos konkurentais, jeigu tokia sistema atitiktų PPO reikalavimus.

Bringing about change

Galimybė investuoti

As the European Commission has explored various options and modelled different scenarios, a guiding principle has been the need to develop an approach which limits the costs faced by the EU economy in the process of change – to ensure that it fits squarely inside the approach of the Lisbon strategy for growth and jobs. It would be futile to pretend that change on the scale envisaged requires no economic effort. But the Commission considers that with the right design, the costs can be kept to under 0.5% of GDP a year by 2020. This leaves far more scope for prosperity and growth than the price of failing to act.

Europos Vadovų Taryba pripažino, kad dėl ambicingo pasiūlymų pobūdžio visoms valstybėms narėms bus nustatyti dideli reikalavimai. Todėl Komisija nuodugniai išnagrinėjo ekonominį pasiūlymų poveikį įvertindama kiekvienos valstybės narės galimybes padaryti reikalingas investicijas. Apskaičiuota, kad bendros Europos ekonomikos išlaidos iki 2020 m. sudarys kiek mažiau nei 0,5% BVP, todėl Komisija tiki, kad nė vienos valstybės neturėtų būti prašoma investuoti didesnės sumos, kuri smarkiai viršytų šį vidurkį. Atsižvelgiant į tai, konkretūs reikalavimai kiekvienai valstybei narei patikslinti taip, kad mažiau pajamų gaunančios valstybės narės galėtų padaryti realias investicijas. Šis patikslinimas susijęs su trimis skirtingais pasiūlymų aspektais:

To meet the EU's goals at minimum cost, the Commission's proposals build on the experience of the Emissions Trading System and leave the market to drive as much as possible. It also retains as much flexibility for national decision as possible within the constraints of specific national targets.

- Nacionaliniams šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslams, nesusijusiems su ETS.

· The future ETS will ensure a sufficiently high price that companies have a strong commercial interest in avoiding the cost of ETS allowances.

- Nacionaliniams tikslams, nustatytiems atsinaujinančios energijos suvartojimui ES.

· Auctioning of ETS allowances will favour more efficient installations.

- Teisėms dalyvauti aukcione pagal ETS; teisės dalyvauti aukcione būtų skirstomos, kad būtų padidinta mažiau pajamų gaunančioms valstybėms narėms skirta dalis.

· For cuts in emissions outside the ETS, Member States will be free to pursue different strategies to secure their reductions, according to the different circumstances in the Member State concerned.

Toks požiūris visoms valstybėms narėms leis siekti realių ir gyvybingų tikslų. Visos valstybės narės turės dėti daug pastangų. Tačiau šis požiūris suteikia galimybę Europai įgyvendinti savo užmojus ir savo ekonomiką padaryti tikrai klimatui nekenksmingą.

· Member States should have the freedom to determine their own energy mix [7] and to promote renewable energy in different ways. The introduction of a system to allow Member States to top up their renewable energy targets through working with other Member States leaves a national choice about how far to go in pushing domestic renewables production.

Išvada

· State aid can legitimately be used to promote the policy goal of cutting emissions and increasing renewable energy. But the use of such state aid needs to strike the right balance between generous support for well-targeted aid for environmental protection, and preserving competition. Effective competition is essential to making market-based instruments work well. New state aid guidelines will provide a framework setting out how Member States can use aid to promote a higher level of environmental protection, including in the field of energy. State aid can not only help to offset a failure of the market to reflect costs to the environment, it can also encourage undertakings to adopt more environmentally-friendly processes or to invest in greener technologies. The newguidelines recognise in particular that state aid may be justified where higher production costs result in obstacles to market entry for renewable energies. They allow full support for renewable energies to be commercially viable. They also open up the possibility to consider state aid for carbon capture and storage, and provide legal certainty for emission trading systems.

2050-siais Europa bus kitokia. Apie įvykusius pokyčius geriausiai bus galima spręsti iš to, kaip patenkiname savo energijos poreikius ir kaip gerbiame mus supančią aplinką. Ši vizija šiandien įkvepia daugelį europiečių. Suprantame, kad yra kitų galimų sprendimų ir galimybių pakeisti kasdieninį gyvenimą taip, kad europiečiai galėtų toliau siekti augimo ir daugiau darbo vietų ir kartu spręsti klimato kaitos klausimus. Yra ir naujų galimybių, naujų technologijų, kuriomis Europa turi gerą progą pasinaudoti, taip pat naujų verslo galimybių gamintojams ir tiekėjams.

The particular needs of energy-intensive industries

Europos Komisijos pasiūlymai Europai atveria kelią į ateitį. Jais siekiama suteikti pagrindą ir paskatą įgyvendinti politinius tikslus, kuriuos Europos Sąjunga nustatė 2007 m. pavasarį ir kurie buvo patvirtinti Balio konferencijoje. Šie pasiūlymai – pagrindinis Europos pastangų modernizuoti ekonomiką ir pritaikyti ją prie XXI amžiaus išbandymų elementas.

Energy-intensive industries are an important part of the EU's economic fabric. They would face a particular challenge during the transition to a climate-friendly economy. As well as rising costs for electricity, as major sources of emissions they would under normal circumstances take part in the auctions for ETS allowances: an additional cost not faced by their competitors in countries without low-carbon measures. This not only has implications for competitiveness and jobs, it also carries the risk that production and the consequent pollution just shifts to countries with no low-carbon policies. Concerns have been expressed by a number of energy intensive sectors such as ferrous and non-ferrous metal industries, pulp and paper, and mineral-based industries. The impact of increased electricity prices on certain sectors has also been raised and will need to be addressed, once duly substantiated.

[1] 2007 m. vasario 14 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija dėl klimato kaitos (P6_TA(2007)0038).

A comprehensive international agreement would address this. But in the absence of such an agreement, or of significant unilateral action by competitors in energy-intensive sectors, the EU must take action to ensure a level playing field.

[2] Jungtinės Karalystės Jos Didenybės Valstybės iždas, Sterno ekonominio klimato kaitos poveikio ap˛valga, 2006 m. http://www.hm-treasury.gov.uk/independent_reviews/stern_review_economics_climate_change/stern_review_report.cfm

The proposals therefore put in place provisions to allow action to be taken. The need for action to be taken would be established by meeting criteria to show that the extra costs could not be passed on without a significant loss of market share to less carbon-efficient competitors outside the EU. Sectors meeting these criteria would be given some or all of their ETS allowances free of charge. This would be followed up by a review looking at the impact of international negotiations, which could lead to proposals such as adjusting the proportion of free allowances or requiring importers to enter ETS auctions to purchase allowances alongside European competitors, as long as such a system was compatible with WTO commitments.

[3] Ši suma apskaičiuota, jeigu naftos barelio kaina būtų 61 US $.

The capacity to invest

[4] N2O, išmetamas gaminant rūgštis ir perfluorangliavandenilius (PFC), kuriuos išmeta aliuminio sektorius.

The European Council recognised that the ambition of the proposals will make real demands on all Member States. The Commission has therefore carefully assessed the economic impact of the proposals against the capacity of each Member State to make the investment required. With the overall cost to the European economy estimated at just under 0.5% of GDP by 2020, the Commission believes that no Member State should be asked to make an investment which diverges too far from this broad average. With this in mind, the specific requirements asked of each Member State have been modulated to allow for a realistic level of investment from lower-income Member States. This modulation impacts on three different aspects of the proposals:

[5] Bendro įgyvendinimo mechanizmas taip pat taikomas projektams kitose pramoninėse Kioto tikslų siekiančiose šalyse.

· The national targets set for reductions in greenhouse gases outside the framework of the ETS.

[6] ES strateginis energetikos technologijų planas „Ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas“ - KOM(2007) 723, 2007 11 22.

· The national targets set for the share of EU energy consumption to be taken by renewables.

[7] 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba priminė, kad vykdant Europos energetikos politiką „bus visapusiškai gerbiama valstybių narių pasirinkta energetikos struktūra“, ir patvirtino, kad „kiekviena valstybė narė pati sprendžia, ar jos energetikos struktūra bus paremta branduoline energetika (...), tai reikia daryti toliau gerinant branduolinę saugą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą“.

· Auctioning rights under the ETS, with the distribution of auctioning rights spread to increase the share for lower-income Member States.

This approach will enable all Member States to face realistic and viable targets. It will ask all Member States to make a real effort. But it opens the door to delivering on Europe's ambition to transform itself into a truly climate-friendly economy.

Conclusion

The Europe of 2050 will look very different. Nowhere will this be more obvious than in the way we supply our energy needs, and the respect we show to the world around us. This is a vision which inspires many Europeans today. People recognise that there are alternatives, ways of running our daily lives which mean that Europeans can continue on the path of growth and jobs while leading global efforts to tackle climate change. There are also new opportunities, new technologies which Europe is well placed to exploit and new business openings for manufacturers and suppliers.

The European Commission's proposals put Europe on the road to that future. They seek to provide the framework and the stimulus to realise the political ambitions set out by the European Union in Spring 2007, and reinforced at the Bali Conference. They are a central plank of Europe's efforts to modernise its economy for the challenges of the 21st century.

[1] European Parliament resolution on climate change adopted on 14 February 2007 (P6_TA(2007)0038)

[2] HM Treasury, Stern Review on the economics of climate change, 2006, http://www.hm-treasury.gov.uk/independent_reviews/stern_review_economics_climate_change/stern_review_report.cfm

[3] This was modelled on the basis of an oil price of US$ 61 a barrel.

[4] N2O from acid production and PFC emissions from the aluminium sector.

[5] Joint Implementation also exists to cover projects in other industrialised countries with Kyoto targets.

[6] A European Strategic Energy Technology Plan: Towards a low carbon future - COM(2007) 723, 22.11.2007.

[7] The European Council of March 2007 recalled that the Energy Policy for Europe will "fully respect Member States' choice of energy mix" and confirmed that "it is for each and every Member State to decide whether ot not to rely on nuclear energy….this has to be done while further improving nuclear safety and the management of radioactive waste".

--------------------------------------------------