[pic] | COMMISSION OF THE EUROPEAN COMMUNITIES |

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Brussels, 19.12.2005

Briuselis, 19.12.2005

COM(2005) 672 final

KOM(2005) 672 galutinis

GREEN PAPER

ŽALIOJI KNYGA

Damages actions for breach of the EC antitrust rules

Ieškiniai dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles

(presented by the Commission) {SEC(2005) 1732}

(pateiktas Komisijos) {SEK(2005) 1732}

TABLE OF CONTENTS

TURINYS

1 Background and objectives of the Green Paper 3

1 Žaliosios knygos aiškinamoji informacija ir tikslai 3

1.1 Damages claims as part of the enforcement system of Community antitrust law 3

1.1 Ieškiniai dėl žalos – Bendrijos antimonopolinių teisės aktų vykdymo užtikrinimo sistemos dalis 3

1.2 Outline of the problem 4

1.2 Klausimo apibūdinimas 4

1.3 Objectives 4

1.3 Tikslai 4

2 Main issues 4

2 Pagrindiniai klausimai 4

2.1 Access to evidence 5

2.1 Įrodymų gavimas 5

2.2 Fault requirement 6

2.2 Kaltės reikalavimas 6

2.3 Damages 7

2.3 Žala 7

2.4 The passing-on defence and indirect purchaser’s standing 7

2.4 Išlaidų perkėlimas kaip gynybos priemonė ir netiesioginio pirkėjo padėtis 7

2.5 Defending consumer interests 8

2.5 Vartotojų interesų gynimas 8

2.6 Costs of actions 9

2.6 Ieškinių išlaidos 9

2.7 Coordination of public and private enforcement 9

2.7 Viešojo ir privataus įstatymų įgyvendinimo koordinavimas 9

2.8 Jurisdiction and applicable law 10

2.8 Jurisdikcija ir taikytina teisė 10

2.9 Other issues 11

2.9 Kiti klausimai 11

GREEN PAPER

ŽALIOJI KNYGA

Damages actions for breach of the EC antitrust rules

Ieškiniai dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles

Vigorous competition on an open internal market provides the best guarantee that European companies will increase their productivity and innovative potential. Competition law enforcement is therefore a key element of the “Lisbon strategy”, which aims at making the economy of the European Union grow and create employment for Europe’s citizens.

Intensyvi konkurencija atviroje vidaus rinkoje geriausiai garantuoja, kad Europos bendrovės didins savo produktyvumą ir inovacinį potencialą. Todėl konkurencijos įstatymų vykdymas – pagrindinis Lisabonos strategijos, kuria siekiama skatinti Europos Sąjungos ekonomikos augimą ir sukurti darbo vietas Europos piliečiams, veiksnys.

As part of an effort to improve the enforcement of competition law after the modernisation of the procedural law on the application of Articles 81 and 82 of the EC Treaty, this Green Paper and the Commission Staff Working Paper attached to it address the conditions for bringing damages claims for infringement of EC antitrust law. They identify obstacles to a more efficient system for bringing such claims and propose options for solving these problems. Facilitating damages claims for breach of antitrust law will not only make it easier for consumers and firms who have suffered damages arising from an infringement of antitrust rules to recover their losses from the infringer but also strengthen the enforcement of antitrust law.

Stengiantis pagerinti konkurencijos įstatymų vykdymą po to, kai buvo modernizuotas procesinės teisės taikymas EB sutarties 81 ir 82 straipsniams, šioje žaliojoje knygoje ir prie jos pridėtame Komisijos tarnybų darbo dokumente numatytos sąlygos dėl reikalavimų padengti žalą, kilusią dėl EB antimonopolinių teisės aktų pažeidimo. Šiuose dokumentuose nurodytos kliūtys veiksmingesnei tokių ieškinių patiekimo sistemai ir pasiūlyti tokių problemų sprendimo variantai. Palengvinus ieškinių dėl žalos, kilusios pažeidus EB antimonopolinius įstatymus, pateikimo procedūrą, vartotojams ir firmoms, kurie patyrė nuostolių dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, ne tik bus lengviau atgauti prarastas sumas iš pažeidėjo, bet taip pat ir sustiprės antimonopolinių įstatymų vykdymas.

1 Background and OBJECTIVES OF THE GREEN PAPER

1 Žaliosios knygos aiškinamoji informacija ir tikslai

1.1 Damage s claims as part of the enforcement system of Community antitrust law

1.1 Ieškiniai dėl žalos – Bendrijos antimonopolinių teisės aktų vykdymo užtikrinimo sistemos dalis

The antitrust rules in Articles 81 and 82 of the Treaty are enforced both by public and private enforcement. Both forms are part of a common enforcement system and serve the same aims: to deter anti-competitive practices forbidden by antitrust law and to protect firms and consumers from these practices and any damages caused by them. Private as well as public enforcement of antitrust law is an important tool to create and sustain a competitive economy.

Sutarties 81 ir 82 straipsniuose nurodytos antimonopolinės taisyklės įgyvendinamos ir viešai, ir privačiai. Abu būdai sudaro dalį bendros įgyvendinimo sistemos ir jais siekiama tokių pačių tikslų: sulaikyti nuo antikonkurencinės veiklos, kuri draudžiama antimonopoliniais teisės aktais, ir apsaugoti firmas bei vartotojus nuo šios veiklos ir bet kokios šia veikla jiems padarytos žalos. Privatus bei viešasis antimonopolinių teisės aktų įgyvendinimas – svarbi priemonė, siekiant kurti ir palaikyti konkurencingą ekonomiką.

With regard to public enforcement, both the Commission and the competition authorities of the Member States (NCAs) apply Community competition law in individual cases. Under Regulation 1/2003, the Commission and NCAs constitute a network of competition authorities responsible for public enforcement of the applicable Community antitrust rules. As part of their enforcement activities, these authorities adopt, among other things, decisions finding that an undertaking has infringed antitrust law as well as decisions imposing fines. Public enforcement is indispensable for effective protection of the rights conferred and effective enforcement of the obligations imposed by the Treaty.

Viešojo įstatymų įgyvendinimo eigoje, ir Komisija, ir valstybių narių konkurencijos institucijos (NKI) konkrečiais atvejais taiko Bendrijos konkurencijos teisės aktus. Pagal Reglamentą 1/2003 Komisija ir NKI sudaro konkurencijos institucijų tinklą, kuris atsakingas už galiojančių Bendrijos antimonopolinių taisyklių viešąjį įgyvendinimą. Užtikrindamos teisės aktų vykdymą, šios institucijos, be kitų dalykų, priima sprendimus, kuriuose nustatoma, kad įmonė pažeidė antimonopolinius teisės aktus, bei sprendimus, kuriais nustatomos baudos. Viešasis įstatymų įgyvendinimas yra būtinas, norint efektyviai apsaugoti Sutartimi suteiktas teises ir veiksmingai vykdyti Sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus.

All parts of Articles 81 and 82 of the Treaty are directly applicable. From the outset private enforcement has also played a role in the enforcement of Articles 81 and 82 of the Treaty. Private enforcement in this context means application of antitrust law in civil disputes before national courts. Such application can take different forms. Article 81(2) of the Treaty states that agreements or decisions prohibited by Article 81 are void. The Treaty rules can also be used in actions for injunctive relief. Also, damages awards can be awarded to those who have suffered a loss caused by an infringement of the antitrust rules.

Sutarties 81 ir 82 straipsnių visos dalys taikomos tiesiogiai. Iš pat pradžių privatus teisės aktų įgyvendinimas taip pat turėjo įtakos, įgyvendinant Sutarties 81 ir 82 straipsnius. Kai kalbama apie privatų teisės aktų įgyvendinimą, turimas omenyje antimonopolinių teisės aktų taikymas civilinėse bylose nacionaliniuose teismuose. Toks taikymas gali pasireikšti įvairiomis formomis . Sutarties 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 81 straipsniu draudžiami susitarimai arba sprendimai yra negaliojantys. Sutarties taisykles taip pat galima taikyti, jeigu taikomas teismo įpareigojimas nepažeisti ieškovo teisių arba sustabdyti veiksmus, pažeidžiančius tas teises. Be to, žala gali būti priteisiama tiems, kas patyrė nuostolių dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo.

This Green Paper focuses on damages actions alone. Damages actions for infringement of antitrust law serve several purposes, namely to compensate those who have suffered a loss as a consequence of anti-competitive behaviour and to ensure the full effectiveness of the antitrust rules of the Treaty by discouraging anti-competitive behaviour, thus contributing significantly to the maintenance of effective competition in the Community[1] (deterrence). By being able effectively to bring a damages claim, individual firms or consumers in Europe are brought closer to competition rules and will be more actively involved in enforcement of the rules. The Court of Justice of the European Communities (ECJ) has ruled that effective protection of the rights granted by the Treaty requires that individuals who have suffered a loss arising from an infringement of Articles 81 or 82 have the right to claim damages.[2]

Šioje žaliojoje knygoje skiriamas dėmesys tik ieškiniams dėl žalos. Ieškiniais dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolinius teisės aktus, siekiama keleto tikslų, kaip antai: kompensuoti žalą tiems subjektams, kurie ją patyrė dėl antikonkurencinės veiklos, ir užtikrinti visišką Sutarties antimonopolinių taisyklių veiksmingumą, taip reikšmingai prisidedant prie veiksmingos konkurencijos palaikymo Bendrijoje[1] (atgrasymo priemonė). Kadangi atskiros firmos arba vartotojai Europoje gali veiksmingai pateikti ieškinį dėl žalos, konkurencijos taisyklės jiems tampa artimesnės ir jie aktyviau dalyvaus jas įgyvendindami. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (ETT) nutarė, kad, norint veiksmingai apsaugoti Sutartimi suteiktas teises, reikia, jog asmenys, kurie patyrė žalą dėl 81 arba 82 straipsnių pažeidimo, turėtų teisę pateikti ieškinį dėl žalos.[2]

1.2 Outline of the problem

1.2 Klausimo apibūdinimas

While Community law therefore demands an effective system for damages claims for infringements of antitrust rules, this area of the law in the 25 Member States presents a picture of “total underdevelopment”.[3]

Nors Bendrijos teisė reikalauja turėti veiksmingą sistemą pateikti ieškiniams dėl žalos, kilusios pažeidus antimonopolinius teisės aktus, ši įstatymų sritis 25 valstybėse narėse yra „visiškai neišplėtota“[3].

The ECJ has ruled that, in the absence of Community rules on the matter, it is for the legal systems of the Member States to provide for detailed rules for bringing damages actions. As the Community courts have no jurisdiction in the matter (outside the procedure for preliminary rulings), the courts of the Member States will generally hear these cases. Significant obstacles exist in the different Member States to the effective operation of damages actions for infringement of Community antitrust law.

ETT nutarė, kad nesant Bendrijos taisyklių konkrečiu klausimu, valstybių narių teisinės sistemos turi numatyti išsamias taisykles, kokių veiksmų imtis dėl žalos atlyginimo. Kadangi Bendrijos teismai neturi jurisdikcijos šiam klausimui spręsti (kai to neapima prejudicinio sprendimo procedūra), paprastai šias bylas nagrinės valstybių narių teismai. Skirtingose valstybėse narėse yra didelių kliūčių veiksmingam priemonių dėl žalos, patirtos pažeidus Bendrijos antimonopolinius įstatymus, taikymui.

1.3 Objectives

1.3 Tikslai

The purpose of this Green Paper and of the Commission Staff Working Paper is to identify the main obstacles to a more efficient system of damages claims and to set out different options for further reflection and possible action to improve damages actions both for follow-on actions (e.g. cases in which the civil action is brought after a competition authority has found an infringement) and for stand-alone actions (that is to say actions which do not follow on from a prior finding by a competition authority of an infringement of competition law).

Šios žaliosios knygos ir Komisijos tarnybų darbo dokumento tikslas – nurodyti pagrindines kliūtis veiksmingesnei ieškinių dėl žalos pateikimo sistemai ir pateikti įvairius tolesnio svarstymo ir galimų veiksmų variantus, siekiant patobulinti ir tolesnius veiksmus (pvz., tais atvejais, kai civilinis ieškinys pateikiamas po to, kai konkurencijos institucija nustato pažeidimo atvejį), ir savarankiškus veiksmus (t. y. veiksmus, kurie nesusiję su anksčiau konkurencijos institucijos nustatytu konkurencijos įstatymų pažeidimu) dėl žalos kompensavimo.

2 MAIN ISSUES

2 Pagrindiniai klausimai

The main issues are summed up below and dealt with in greater detail in the Working Paper. All interested parties are invited to study the considerations put forward there. See the attached Working Paper for a more detailed account of the sources of information taken into consideration.

Pagrindiniai klausimai apibendrinti toliau ir išsamiau išnagrinėti Darbo dokumente. Visos suinteresuotosios šalys kviečiamos išnagrinėti ten pateiktus svarstytinus klausimus. Išsamesnės informacijos apie duomenų šaltinius, į kuriuos buvo atsižvelgta, ieškokite pridėtame Darbo dokumente.

The Commission invites all interested parties to comment on the issues discussed and on the options formulated with regard to these issues, as well as on any other aspects of damages claims for infringements of antitrust law. The comments will help the Commission to decide whether measures need to be taken at Community level to improve the conditions for antitrust damages claims.

Komisija ragina visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl svarstomų klausimų ir suformuluotų šių klausimų sprendimo variantų bei dėl bet kurių kitų aspektų, susijusių su ieškiniais dėl žalos, kilusios dėl antimonopolinių teisės aktų pažeidimo. Pastabos padės Komisijai nuspręsti, ar Bendrija turi priimti priemones ieškinių dėl antimonopolinės žalos pateikimo sąlygoms pagerinti.

2.1 Access to evidence

2.1 Įrodymų gavimas

Actions for damages in antitrust cases regularly require the investigation of a broad set of facts. The particular difficulty with this kind of litigation is that often the relevant evidence is not easily available and is held by the party committing the anti-competitive behaviour. Access by claimants to such evidence is the key to making damages claims effective. It must therefore be considered whether obligations to turn over documents or otherwise provide access to evidence should be introduced. This is particularly important for stand-alone actions.

Teikiant ieškinius dėl žalos antimonopolinėse bylose, nuolat reikia išnagrinėti daug faktų. Šios rūšies bylose ypač sunku tai, kad nelengva gauti svarbių įrodymų, kuriuos turi konkurencijos taisykles pažeidusi šalis. Jeigu ieškovai turėtų tokių įrodymų, tai būtų pagrindinis ieškinio dėl žalos veiksmingumo faktorius. Todėl būtina atsižvelgti į tai, ar reikėtų įvesti prievoles perduoti dokumentus, ar suteikti kitokią galimybę gauti įrodymų. Tai ypač svarbu savarankiškų veiksmų atveju.

In a similar vein, consideration could be given to placing an obligation on the defendant to disclose documents submitted to a competition authority. In cases in which the Commission or an NCA has undertaken an investigation, it is likely to hold relevant evidence which could be important for a claimant in follow-on cases. Use of those materials in subsequent civil actions could be helpful in proving the damages claim. In order to limit the administrative burden on competition authorities, access to those documents should be arranged between the parties.

Panašiai būtų galima apsvarstyti, ar nustatyti atsakovui prievolę atskleisti konkurencijos institucijai pateiktus dokumentus. Tais atvejais, kai Komisija arba NKI atliko tyrimą, tikėtina, kad ji turi svarbių įrodymų, kurie galėtų būti svarbūs ieškovui vėlesnėse bylose. Šios medžiagos panaudojimas vėlesnėse civilinėse bylose galėtų padėti įrodyti ieškinį dėl žalos. Siekdamos apriboti konkurencijos institucijoms tenkančią administracinę naštą, šalys turėtų tarpusavyje susitarti dėl galimybės gauti tuos dokumentus.

Rules on burden and standard of proof can also help the claimant in this respect. The question of the evidentiary value of NCA decisions is of particular importance.

Šiuo požiūriu įrodymų naštą ir įrodymų standartus nusakančios taisyklės taip pat gali padėti ieškovui. Ypač svarbus NKI sprendimų įrodomosios vertės klausimas.

Question A: | Should there be special rules on disclosure of documentary evidence in civil proceedings for damages under Articles 81 and 82 of the EC Treaty? If so, which form should such disclosure take? |

A klausimas: | Ar reikėtų specialių taisyklių dėl civilinių bylų dėl žalos dokumentais pagrįstų įrodymų atskleidimo pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius? Jei taip, kaip turėtų būti atskleidžiama tokia informacija? |

Option 1: | Disclosure should be available once a party has set out in detail the relevant facts of the case and has presented reasonably available evidence in support of its allegations (fact pleading). Disclosure should be limited to relevant and reasonably identified individual documents and should be ordered by a court. |

1 variantas: | Informacija turėtų būti atskleidžiama, kai šalis išsamiai nurodė svarbius bylos faktus ir pateikė pagrįstai gautus įrodymus, kuriais paremtas jos pareiškimas (faktų išdėstymas). Atskleidžiami turėtų būti tik svarbūs ir pagrįstai nurodyti konkretūs dokumentai, ir tai turėtų būti daroma teismo nurodymu. |

Option 2: | Subject to fact pleading, mandatory disclosure of classes of documents between the parties, ordered by a court, should be possible. |

2 variantas: | Jeigu pateiktas faktų išdėstymas, šalys tarpusavyje turi atskleisti tam tikros rūšies dokumentų informaciją, kurią teismo nurodymu būtina atskleisti. |

Option 3: | Subject to fact pleading, there should be an obligation on each party to provide the other parties to the litigation with a list of relevant documents in its possession, which are accessible to them. |

3 variantas: | Jeigu išdėstomi faktai, kiekvienai šaliai turėtų būti taikoma prievolė pateikti jos turimą svarbių dokumentų sąrašą kitoms bylos šalims, kurios juos gali gauti. |

Option 4: | Introduction of sanctions for the destruction of evidence to allow the disclosure described in options 1 to 3. |

4 variantas: | Sankcijos už sunaikintus įrodymus, kuriais remiantis būtų galima atskleisti 1–3 variantuose nurodytą informaciją. |

Option 5: | Obligation to preserve relevant evidence. Under this rule, before a civil action actually begins, a court could order that evidence which is relevant for that subsequent action be preserved. The party asking for such an order should, however, present reasonably available evidence to support a prima facie infringement case. |

5 variantas: | Prievolė saugoti svarbius įrodymus. Pagal šią taisyklę iki tol, kol faktiškai prasideda civilinės bylos nagrinėjimas, teismas gali nurodyti, kad būtų išsaugoti įrodymai, svarbūs tai vėlesnei bylai. Tačiau tokio nurodymo prašanti šalis turėtų pateikti pagrįstai turimus įrodymus, kad būtų patvirtinta prima facie pažeidimo byla. |

Question B: | Are special rules regarding access to documents held by a competition authority helpful for antitrust damages claims? How could such access be organised? |

B klausimas: | Ar specialios taisyklės dėl galimybės gauti konkurencijos institucijos turimus dokumentus yra naudingos, teikiant ieškinius dėl žalos, patirtos nesilaikant antimonopolinių teisės aktų? Kaip būtų galima organizuoti tokį dokumentų gavimą? |

Option 6: | Obligation on any party to proceedings before a competition authority to turn over to a litigant in civil proceedings all documents which have been submitted to the authority, with the exception of leniency applications. Issues relating to disclosure of business secrets and other confidential information as well as rights of the defence would be addressed under the law of the forum (i.e. the law of the court having jurisdiction). |

6 variantas: | Bet kuriai proceso konkurencijos institucijoje šaliai taikoma prievolė perduoti civilinės bylos šaliai visus dokumentus, kurie buvo pateikti institucijai, išskyrus prašymus atleisti nuo baudų. Klausimai, susiję su verslo paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos atskleidimu bei gynybos teisėmis būtų sprendžiami pagal vietos teisę (t. y. pagal jurisdikciją turinčio teismo teisę). |

Option 7: | Access for national courts to documents held by the Commission. In this context, the Commission would welcome feedback on (a) how national courts consider they are able to guarantee the confidentiality of business secrets or other confidential information, and (b) on the situations in which national courts would ask the Commission for information that parties could also provide. |

7 variantas: | Galimybė nacionaliniams teismams gauti Komisijos turimus dokumentus. Šiuo atžvilgiu Komisija būtų dėkinga už pateiktą informaciją apie (a) tai, kaip, nacionalinių teismų nuomone, jie galėtų garantuoti verslo paslapčių arba kitos slaptos informacijos konfidencialumą, ir (b) apie situacijas, kuriose nacionaliniai teismai prašytų Komisijos informacijos, kurią gali pateikti ir bylos šalys. |

Question C: | Should the claimant’s burden of proving the antitrust infringement in damages actions be alleviated and, if so, how? |

C klausimas: | Ar ieškovo įrodymų našta, susijusi su ieškinių dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolinius teisės aktus, pateikimu turi būti sumažinta ir jeigu taip, tai kaip? |

Option 8: | Infringement decisions by competition authorities of the EU Member States to be made binding on civil courts or, alternatively, reversal of the burden of proof where such an infringement decision exists. |

8 variantas: | ES valstybių narių konkurencijos institucijų priimti sprendimai dėl pažeidimų bus privalomi civiliniams teismams arba, pasirinktinai, bus panaikinama įrodymų našta, kai yra toks sprendimas dėl pažeidimų. |

Option 9: | Shifting or lowering the burden of proof in cases of information asymmetry between the claimant and defendant with the aim of redressing that asymmetry. Such rules could, to a certain extent, make up for the non-existent or weak disclosure rules available to the claimant. |

9 variantas: | Įrodymų naštos perkėlimas arba sumažinimas tais atvejais, kai ieškovo ir atsakovo informacija yra asimetriška, siekiant panaikinti tą asimetriškumą. Tokiomis taisyklėmis būtų galima kažkiek kompensuoti nesamas arba menkas ieškovo turimas informacijos atskleidimo taisykles. |

Option 10: | Unjustified refusal by a party to turn over evidence could have an influence on the burden of proof, varying between a rebuttable presumption or an irrebuttable presumption of proof and the mere possibility for the court to take that refusal into account when assessing whether the relevant fact has been proven. |

10 variantas: | Nepagrįstas šalies atsisakymas perduoti įrodymus galėtų turėti įtakos įrodymų naštai, kuri skiriasi, kai kalbama apie įrodymus paneigiančią arba nepaneigiančią prezumpciją ir paprasčiausią galimybę teismui atsižvelgti į tą atsisakymą, vertinant jau įrodytą svarbų faktą. |

2.2 Fault requirement

2.2 Kaltės reikalavimas

As a tortious action, damages claims in many Member States require fault to be proven. In some of these Member States, fault is presumed if an action is illegal under antitrust law. In others, however, no such presumption exists. Consideration should therefore be given to the standard of fault required for damages claims.

Kadangi buvo padarytas teisės pažeidimas, pateikiant ieškinį dėl žalos, daugelyje valstybių narių reikia įrodyti kaltę. Kai kuriose iš šių valstybių narių daroma prielaida, kad kaltė yra, jeigu veiksmas neteisėtas pagal antimonopolinius įstatymus. Kitose valstybėse narėse nėra tokios prezumpcijos. Todėl reikėtų atsižvelgti į kaltės standartą, kurio reikalaujama teikiant ieškinį dėl žalos.

Question D: | Should there be a fault requirement for antitrust-related damages actions? |

D klausimas: | Ar kaltės reikalavimas turėtų būti taikomas ieškiniams dėl žalos, susijusios su antimonopoliniais įstatymais? |

Option 11: | Proof of the infringement should be sufficient (analogous to strict liability). |

11 variantas: | Turėtų pakakti įstatymų pažeidimo įrodymo (analogiška griežtai atsakomybei). |

Option 12: | Proof of the infringement should be sufficient only in relation to the most serious antitrust law infringements. |

12 variantas: | Turėtų pakakti įstatymų pažeidimo įrodymo tik tuo atveju, jeigu tai susiję su didžiausiais antimonopolinių įstatymų pažeidimais. |

Option 13: | There should be a possibility for the defendant to show that he excusably erred in law or in fact. In those circumstances, the infringement would not lead to liability for damages (defence of excusable error). |

13 variantas: | Atsakovas turėtų turėti galimybę įrodyti, kad jis dėl pateisinamos priežasties suklydo teisiškai arba faktiškai. Esant tokioms aplinkybėms, nebus taikoma atsakomybė dėl žalos (gynyba teigiant atleistiną klaidą). |

2.3 Damages

2.3 Žala

Several issues concern the actual scope of the damages claim. Firstly, the amount of the award has to be defined. Several definitions are possible, notably founded on the idea of compensation or recovery of illegal gain. It has also to be considered whether any damages award should include interest on it, as well as the amount of interest to be paid and how it is calculated. Furthermore, doubling of damages at the discretion of the court, automatic or conditional, could be considered for horizontal cartel infringements.

Keletas klausimų susiję su faktine ieškinio dėl žalos apimtimi. Pirmiausia reikia apibūdinti priteisiamą sumą. Galimi keli apibrėžimai, ypač tie, kurie paremti neteisėtos naudos kompensavimo arba išieškojimo idėja. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar bet kuri priteista žala turėtų apimti susidariusias palūkanas, taip pat kokia turėtų būti mokėtinų palūkanų suma ir tai, kaip ji turėtų būti apskaičiuojama. Be to, horizontalių kartelinių pažeidimų atveju galima būtų atsižvelgti į žalos dvigubinimą, kuris teismo nuožiūra gali būti automatinis arba sąlyginis.

Beside the legal definition of the damages to be awarded, the quantification of damages is a key issue. Several economic models have been developed for calculating damages in complex situations. Use of these models in claims litigation should be considered.

Be teisinio priteisiamos žalos apibrėžimo kiekybinis žalos įvertinimas yra esminis dalykas. Sukurti keli ekonominiai modeliai, kaip apskaičiuoti žalą sudėtingose situacijose. Reikėtų panaudoti šiuos modelius, nagrinėjant ieškinius teisme.

Question E: | How should damages be defined? |

E klausimas: | Kaip reikėtų apibrėžti žalą? |

Option 14: | Definition of damages to be awarded with reference to the loss suffered by the claimant as a result of the infringing behaviour of the defendant (compensatory damages). |

14 variantas: | Priteistinos žalos apibrėžtis, kai žala susijusi su ieškovo patirtais nuostoliais dėl to, kad atsakovas pažeidė įstatymus (kompensuojamoji žala). |

Option 15: | Definition of damages to be awarded with reference to the illegal gain made by the infringer (recovery of illegal gain). |

15 variantas: | Priteistinos žalos apibrėžtis, kai žala susijusi su pažeidėjo gauta neteisėta nauda (neteisėtos naudos išieškojimas). |

Option 16: | Double damages for horizontal cartels. Such awards could be automatic, conditional or at the discretion of the court. |

16 variantas: | Dviguba žala už horizontalius kartelius. Tokių sumų priteisimas teismo nuožiūra galėtų būti automatinis arba sąlyginis. |

Option 17: | Prejudgment interest from the date of the infringement or date of the injury. |

17 variantas: | Išankstiniu sprendimu nustatytos palūkanos nuo pažeidimo dienos arba nuo žalos patyrimo dienos. |

Question F: | Which method should be used for calculating the quantum of damages? |

F klausimas: | Kokį metodą reikėtų taikyti žalos dydžiui apskaičiuoti? |

Option 18: | What is the added value for damages actions of use of complex economic models for the quantification of damages over simpler methods? Should the court have the power to assess quantum on the basis of an equitable approach? |

18 variantas: | Kokia pridėtinė vertė suteikiama ieškiniui dėl žalos, kai naudojami sudėtingi ekonominiai modeliai žalai kiekybiškai įvertinti, o ne paprasti metodai? Ar teismui reikėtų turėti įgaliojimus žalos dydžiui įvertinti, remiantis teisingu metodu? |

Option 19: | Should the Commission publish guidelines on the quantification of damages? |

19 variantas: | Ar Komisija turėtų skelbti kiekybinio žalos įvertinimo gaires? |

Option 20: | Introduction of split proceedings - between the liability of the infringer and the quantum of damages to be awarded - to simplify litigation. |

20 variantas: | Pažeidėjo atsakomybės ir priteistinos žalos dydžio procedūrų išskaidymas, siekiant supaprastinti bylą. |

2.4 The passing-on defence and indirect purchaser’s standing

2.4 Išlaidų perkėlimas kaip gynybos priemonė ir netiesioginio pirkėjo padėtis

The “passing-on defence” concerns the legal treatment of the fact that an undertaking which purchases from a supplier engaged in anti-competitive behaviour could be in a position to mitigate its economic loss by passing the overcharge on to its own customers. The damages caused by anti-competitive behaviour could therefore be passed down the supply chain or even suffered in entirety by the ultimate purchaser, the final consumer. As a matter of law, it has to be considered whether the infringer should be allowed to raise such a pass-on as a defence. Similarly, the standing of indirect purchasers – to whom the overcharge may or may not have been passed on – has to be considered.

Išlaidų perkėlimas kaip gynybos priemonė („passing-on defence“) yra susijęs su teisiniu tokio fakto traktavimu, kad įmonė, kuri perka iš konkurencijos įstatymus pažeidžiančio tiekėjo, galėtų atsidurti tokioje padėtyje, kad turėtų galimybę sumažinti savo ekonominius nuostolius, perkeldama išaugusius kaštus savo klientams. Todėl žala, atsiradusi dėl konkurencijos įstatymus pažeidžiančios veiklos, galėtų būti perduota tiekimo grandine arba ją netgi patirtų galutinis pirkėjas, galutinis vartotojas. Teisiškai turi būti atsižvelgta į tai, ar pažeidėjui reikėtų leisti inicijuoti tokį išlaidų perkėlimą kaip gynybos priemonę. Panašiai reikia atsižvelgti ir į netiesioginių pirkėjų padėtį, kai jiems gali būti perkeltos arba neperkeltos pernelyg didelės išlaidos.

The “passing-on defence” substantially increases the complexity of damages claims as the exact distribution of damages along the supply chain could be exceedingly difficult to prove. Evidentiary problems also burden actions of indirect purchasers, as they might be unable to prove the extent of their damages and the causative link with the infringing behaviour.

Dėl tokio išlaidų perkėlimo kaip gynybos priemonės ieškiniai dėl žalos iš esmės tampa sudėtingesni, nes tikslų nuostolių paskirstymą tiekimo grandinėje nepaprastai sunku įrodyti. Įrodymo problema taip pat apsunkina netiesioginių pirkėjų veiksmus, nes jie gali nesugebėti įrodyti patirtos žalos dydžio bei priežastinio ryšio su pažeidėjo veikla.

Question G: | Should there be rules on the admissibility and operation of the passing-on defence? If so, which form should such rules take? Should the indirect purchaser have standing? |

G klausimas: | Ar reikėtų išlaidų perkėlimo kaip gynybos priemonės leistinumo ir veikimo taisyklių? Jei taip, kokia forma turėtų būti pateiktos tokios taisyklės? Ar netiesioginis pirkėjas turėtų turėti teisę paduoti ieškinį? |

Option 21: | The passing-on defence is allowed and both direct and indirect purchasers can sue the infringer. This option would entail the risk that the direct purchaser will be unsuccessful in claiming damages as the infringer will be able to use the passing-on defence and that indirect purchasers will not be successful either because they will be unable to show if and to what extent the damages are passed on along the supply chain. Special consideration should be given in this respect to the burden of proof. |

21 variantas: | Išlaidų perkėlimas kaip gynybos priemonė yra leistinas, ir tiek tiesioginis, tiek netiesioginis pirkėjai gali paduoti pažeidėją į teismą. Šis variantas rizikingesnis , nes tiesioginiam pirkėjui gali nepasisekti išsireikalauti atlyginti žalą, kadangi pažeidėjas gindamasis galės pasinaudoti išlaidų perkėlimu, o netiesioginiams pirkėjams irgi gali nepasisekti, nes jie negalės įrodyti, ar nuostoliai buvo perkelti tiekimo grandinėje ir kokia suma buvo perkelta. Šiuo atžvilgiu ypač reikėtų turėti omenyje įrodymų naštą. |

Option 22: | The passing-on defence is excluded and only direct purchasers can sue the infringer. Under this option direct purchasers will be in a better position as the difficulties associated with the passing-on defence will not burden the proceedings. |

22 variantas: | Išlaidų perkėlimas kaip gynybos priemonė yra neleistina ir tik tiesioginiai pirkėjai gali paduoti pažeidėją į teismą. Pagal šį variantą tiesioginiai pirkėjai yra geresnėje situacijoje, nes sunkumai, susiję su išlaidų perkėlimu kaip gynybos priemone, neapsunkins bylos eigos. |

Option 23: | The passing-on defence is excluded and both direct and indirect purchasers can sue the infringer. While the exclusion of the passing-on defence renders these actions less burdensome for the claimants, this option entails the possibility of the defendant being ordered to pay multiple damages as both the indirect and direct purchasers can claim. |

23 variantas: | Išlaidų perkėlimas kaip gynybos priemonė yra neleistinas, ir tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai pirkėjai gali paduoti pažeidėją į teismą. Nors dėl išlaidų perkėlimo kaip gynybos priemonės netaikymo ieškovams šios bylos yra ne tokios sunkios, pagal šį variantą yra galimybė, kad atsakovas pagal nutarimą sumokės daugkartinius nuostolius, nes ir netiesioginis, ir tiesioginis pirkėjas gali pateikti ieškinį. |

Option 24: | A two-step procedure, in which the passing-on defence is excluded, the infringer can be sued by any victim and, in a second step, the overcharge is distributed between all the parties who have suffered a loss. This option is technically difficult but has the advantage of providing fair compensation for all victims. |

24 variantas: | Dviejų etapų procedūra, kurioje nėra išlaidų perkėlimo kaip gynybos priemonės, pažeidėją gali paduoti į teismą bet kuri nukentėjusioji šalis, o antrajame etape suma, kuri susidarė dėl per didelės kainos, paskirstyta visoms šalims, kurios patyrė nuostolių. Šį variantą sunku techniškai įgyvendinti, bet jo privalumas – teisingas kompensavimas visoms nukentėjusioms šalims. |

2.5 Defending consumer interests

2.5 Vartotojų interesų gynimas

It will be very unlikely for practical reasons, if not impossible, that consumers and purchasers with small claims will bring an action for damages for breach of antitrust law. Consideration should therefore be given to ways in which these interests can be better protected by collective actions. Beyond the specific protection of consumer interests, collective actions can serve to consolidate a large number of smaller claims into one action, thereby saving time and money.

Dėl praktinių priežasčių nepanašu, o gal ir neįmanoma, kad nedidelių pretenzijų turintys vartotojai ir pirkėjai pateiks ieškinį dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolinius įstatymus. Todėl reikėtų atsižvelgti į tokius būdus, kuriais galima geriau apsaugoti šiuos interesus, pateikiant kolektyvinius ieškinius. Be specialios vartotojų interesų apsaugos kolektyviniais ieškiniais galima apjungti daug mažų ieškinių į vieną, taip sutaupant laiko ir pinigų.

Question H: | Should special procedures be available for bringing collective actions and protecting consumer interests? If so, how could such procedures be framed? |

H klausimas: | Ar reikėtų specialios tvarkos kolektyviniams ieškiniams pateikti ir vartotojų interesams apsaugoti? Jeigu taip, kaip tokia tvarka turėtų būti parengta? |

Option 25: | A cause of action for consumer associations without depriving individual consumers of bringing an action. Consideration should be given to issues such as standing (a possible registration or authorisation system), the distribution of damages (whether damages go to the association itself or to its members), and the quantification of damages (damages awarded to the association could be calculated on the basis of the illegal gain of the defendant, whereas damages awarded to the members are calculated on the basis of the individual damage suffered). |

25 variantas: | Pagrindas pareikšti ieškinį vartotojų asociacijoms, neatimant individualiems vartotojams teisės pateikti ieškinį. Reikėtų apsvarstyti tokius klausimus, kaip, pavyzdžiui, teisė paduoti ieškinį (galima registracijos arba įgaliojimų sistema), žalos paskirstymą (ar žala priskiriama pačiai asociacijai, ar jos nariams) ir kiekybinį žalos įvertinimą (asociacijai priskirtą žalą galima būtų apskaičiuoti remiantis neteisėta atsakovo nauda, tuo tarpu kai nariams priteista žala apskaičiuojama remiantis konkrečia patirta žala). |

Option 26: | A special provision for collective action by groups of purchasers other than final consumers. |

26 variantas: | Speciali nuostata dėl pirkėjų grupių, kitokių nei galutiniai vartotojai, kolektyvinio ieškinio. |

2.6 Costs of actions

2.6 Ieškinių išlaidos

Rules on cost recovery play an important role as incentives or disincentives for bringing an action. In view of the fact that Community law as well as the European Convention on Human Rights demand effective access to courts for civil claims, consideration should be given to how cost rules can facilitate such access.

Išlaidų išieškojimo taisyklės vaidina svarbų vaidmenį kaip priemonė, kuri paskatina arba pateikti ieškinį arba sustabdo nuo šio veiksmo. Atsižvelgiant į tai, jog pagal Bendrijos teisę ir Europos žmogaus teisių konvenciją reikalaujama, kad būtų veiksminga galimybė kreiptis į teismą pateikiant civilinius ieškinius, reikėtų atsižvelgti į tai, kaip išlaidų taisyklės gali palengvinti tokią galimybę.

Question I: | Should special rules be introduced to reduce the cost risk for the claimant? If so, what kind of rules? |

I klausimas: | Ar reikėtų įvesti specialias taisykles, kad būtų sumažinta ieškovo išlaidų rizika? Jeigu taip, kokias taisykles? |

Option 27: | Establish a rule that unsuccessful claimants will have to pay costs only if they acted in a manifestly unreasonable manner by bringing the case. Consideration could also be given to giving the court the discretionary power to order at the beginning of a trial that the claimant not be exposed to any cost recovery even if the action were to be unsuccessful. |

27 variantas: | Nustatyti taisyklę, kad bylą pralaimėję ieškovai turėtų sumokėti išlaidas tik tuomet, jeigu pateikdami ieškinį jie veikė aiškiai nepagrįstai . Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę suteikti teismui įgaliojimus veikti savo nuožiūra, kad jis bylos pradžioje priimtų sprendimą neišieškoti iš ieškovo jokių išlaidų, net ir tuo atveju, jei byla bus pralaimėta. |

2.7 Coordination of public and private enforcement

2.7 Viešojo ir privataus įstatymų įgyvendinimo koordinavimas

Public and private enforcement complement each other and therefore should be coordinated in an optimum way. Decisions by competition authorities can have a significant impact on the actual possibility of claimants to prove their case (see Section 2.1, Question C, Option 8). Optimum coordination between private and public enforcement is especially important for coordination between leniency applications in public enforcement and damage claims. Both leniency programmes and civil liability contribute by their effects to the same aim: more effective deterrence from entering into cartels. Consideration should be given to the impact of damages claims on the operation of leniency programmes so as to preserve the effectiveness of the programmes. In this respect it should be taken into account that operation of leniency programmes is generally helpful for private litigants in damages actions, as leniency programmes uncover secret cartels.

Viešasis ir privatus įstatymų įgyvendinimas papildo vienas kitą ir todėl turėtų būti optimaliai koordinuojamas. Konkurencijos institucijų priimami sprendimai gali turėti didelės įtakos ieškovams faktiškai įrodant savo bylą (žr. 2.1 skirsnio C klausimo 8 variantą). Optimalus privataus ir viešojo įstatymų įgyvendinimo koordinavimas yra itin svarbus, koordinuojant prašymus atleisti nuo baudų viešojo įstatymų įgyvendinimo srityje ir ieškinius dėl žalos. Ir atleidimo nuo pažeidimo programų, ir civilinės atsakomybės rezultatais prisidedama, siekiant to paties tikslo: veiksmingiau sulaikyti nuo stojimo į kartelius. Reikėtų atsižvelgti į ieškinių dėl žalos poveikį atleidimo nuo pažeidimo programų veikimui, kad būtų apsaugotas programų veiksmingumas. Šiuo atžvilgiu reikėtų turėti omenyje, kad atleidimo nuo pažeidimo programos paprastai naudingos privatiems asmenims pateikiant ieškinį dėl žalos, nes atleidimo nuo pažeidimo programose atskleidžiama informacija apie slaptus kartelius.

Question J: | How can optimum coordination of private and public enforcement be achieved? |

J klausimas: | Kaip galima pasiekti geriausio privataus ir viešojo įstatymų įgyvendinimo koordinavimo? |

Option 28: | Exclusion of discoverability of the leniency application, thus protecting the confidentiality of submissions made to the competition authority as part of leniency applications. |

28 variantas: | Informacijos atskleidimo pašalinimas prašyme atleisti nuo baudų, taip išsaugojant konkurencijos institucijai pateiktos informacijos, kuri įeina į prašymą atleisti nuo baudų, konfidencialumą. |

Option 29: | Conditional rebate on any damages claim against the leniency applicant; the claims against other infringers – who are jointly and severally liable for the entire damage - remain unchanged |

29 variantas: | Sąlyginė nuolaida bet kuriam ieškiniui dėl žalos, pateiktam prieš subjektą, kuris pateikęs prašymą atleisti nuo baudų; ieškiniai kitiems pažeidėjams, kurie solidariai atsako už bendrą žalą, lieka nepakitę. |

Option 30: | Removal of joint liability from the leniency applicant, thus limiting the applicant’s exposure to damages. One possible solution would be to limit the liability of the leniency applicant to the share of the damages corresponding to the applicant’s share in the cartelised market. |

30 variantas: | Solidariosios atsakomybės netaikymas subjektui, pateikusiam prašymą atleisti nuo baudų, taip apribojant subjekto žalos riziką. Vienas galimas sprendimas būtų apriboti subjekto, pateikusio prašymą atleisti nuo baudų, atsakomybę tokia žalos dalimi, kuri atitinka subjekto dalį kartelizuotoje rinkoje. |

2.8 Jurisdiction and applicable law

2.8 Jurisdikcija ir taikytina teisė

Jurisdiction of courts to hear cases brought against defendants domiciled in Member Statesis governed by Regulation 44/2001.[4] Such defendants can either be sued in the courts of the state where they are domiciled or – at the choice of the claimant – in the courts of the state where the harmful event occurred. The place where the harmful event occurred can be either (a) the place where the event giving rise to the damage occurred or (b) the place where the damage itself occurred (at the choice of the claimant). Articles 6, 27 and 28 of the Regulation allow coordination of different, but linked, actions.

Teismų jurisdikciją nagrinėti bylas, iškeltas valstybėse narėse įregistruotiems atsakovams, nustato Reglamentas 44/2001[4]. Tokius atsakovus galima arba paduoti į tos valstybės narės, kurioje jie įregistruoti, teismą, arba, ieškovo sprendimu, į tos valstybės, kurioje įvyko žalą lėmęs įvykis, teismus. Vieta, kurioje įvyko žalą lėmęs įvykis, gali būti arba a) vieta, kurioje įvyko žalą lėmęs įvykis, arba b) vieta, kurioje buvo padaryta žala (ieškovo sprendimu). Reglamento 6, 27 ir 28 straipsniuose leidžiama koordinuoti skirtingus, bet susijusius ieškinius.

With regard to the issue of applicable law, reference should be made to the Commission’s proposal for a Regulation on the law applicable to non-contractual obligations (the “Rome II Regulation”).[5] As damages claims are generally torts, they fall under the scope of this proposal. In this respect consideration must be given to whether the general rule contained in Article 5 of the proposal is appropriate for antitrust cases or whether a clarifying special rule is necessary. Such a clarifying rule could make clear that an effects-based approach should be followed. Alternatively, the law of the forum could be the applicable law in all cases. Special consideration should be given to cases in which the territory of more than one state is affected by the anti-competitive behaviour.

Atsižvelgiant į taikytiną teisę, reikėtų remtis Komisijos pasiūlymu dėl Reglamento dėl teisės, taikytinos nesutartiniams įsipareigojimams („Romos II“ reglamentas)[5]. Kadangi ieškiniai dėl žalos paprastai susiję su civilinės teisės pažeidimais, jie priklauso šio pasiūlymo taikymo sričiai. Taigi reikėtų atsižvelgti į tai, ar pasiūlymo 5 straipsnyje nurodyta bendroji taisyklė yra tinkama antimonopolinėms byloms, ir ar reikia specialios aiškinamosios taisyklės. Tokia aiškinamąja taisykle galėtų būti paaiškinta, kad reikėtų laikytis poveikiu pagrįsto metodo. Kitu atveju vietos teisė galėtų būti visais atvejais taikoma teisė. Ypač reikėtų atsižvelgti į atvejus, kai konkurencijos įstatymus pažeidžianti veikla paveikė daugiau nei vieną valstybę.

Question K: | Which substantive law should be applicable to antitrust damages claims? |

K klausimas: | Kokią materialinę teisę reikėtų taikyti ieškiniams dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolinius įstatymus? |

Option 31: | The applicable law should be determined by the general rule in Article 5 of the proposed Rome II Regulation, that is to say with reference to the place where the damage occurs. |

31 variantas: | Taikytina teisė turėtų būti nustatyta siūlomo Romos II reglamento 5 straipsnio bendrojoje taisyklėje, t. y. nurodant vietą, kurioje buvo padaryta žala. |

Option 32: | There should be a specific rule for damages claims based on an infringement of antitrust law. This rule should clarify that for this type of claims, the general rule of Article 5 shall mean that the laws of the states on whose market the victim is affected by the anti-competitive practice could govern the claim. |

32 variantas: | Turi būti speciali taisyklė ieškiniams dėl žalos, kurie paremti antimonopolinių įstatymų pažeidimu. Šia taisykle turėtų būti paaiškinta, kad tokios rūšies ieškiniams pagal 5 straipsnio bendrąją taisyklę reiškia, jog ieškinį galėtų reglamentuoti valstybių, kurių rinkoje dėl antikonkurencinės praktikos nukentėjo šalis, įstatymai. |

Option 33: | The specific rule could be that the applicable law is always the law of the forum. |

33 variantas: | Speciali taisyklė galėtų būti tokia, kad galiojanti teisė visada būtų vietos teisė. |

Option 34: | In cases in which the territory of more than one state is affected by the anti-competitive behaviour on which the claim is based and where the court has jurisdiction to rule on the entirety of the loss suffered by the claimant, it could be considered whether the claimant should be given the choice to determine the law applicable to the dispute. This choice could be limited to choose one single applicable law from those laws designated by the application of the principle of affected market. The choice could also be widened so as to allow for the choice of one single law, or of the law applicable to each loss separately or of the law of the forum. |

34 variantas: | Tais atvejais, kai konkurencijos įstatymus pažeidžianti veikla paveikė daugiau nei vieną valstybę ir šiuo pažeidimu yra paremtas ieškinys, ir kai teismas turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl visos žalos, kurią patyrė ieškovas, galima apsvarstyti galimybę, ar ieškovui leisti nuspręsti, kokią teisę taikyti bylos nagrinėjime. Šią pasirinkimo galimybę galima būti apriboti, leidžiant pasirinkti tik vieną taikytiną teisę iš tų, kurios numatytos, taikant paveiktos rinkos principą. Pasirinkimo galimybę būtų galima išplėsti, kad būtų galima pasirinkti tik vieną teisę arba atskirai kiekvienai žalai taikytiną teisę, arba vietos teisę. |

2.9 Other issues

2.9 Kiti klausimai

Given the complexity of damages actions for infringement of antitrust law, use of expertise in court is particularly important to ensure efficient proceedings. If experts were appointed by the court, cost savings might result since fewer experts would be required. This would also reduce the multitude of experts giving conflicting evidence, depending on their client’s standpoint.

Atsižvelgiant į ieškinių dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolinius teisės aktus, sudėtingumą, itin svarbu, kad teismas pasinaudotų ankstesne patirtimi, siekdamas užtikrinti veiksmingą bylos nagrinėjimą. Jei teismas buvo paskyręs ekspertus, galima sutaupyti lėšų, nes reikėtų mažiau ekspertų. Dėl to taip pat būtų mažiau ekspertų, kurie pateiktų prieštaraujančių įrodymų, atsižvelgdami į savo klientų interesus.

Question L: | Should an expert, whenever needed, be appointed by the court ? |

L klausimas: | Ar prireikus teismas turėtų skirti ekspertą? |

Option 35: | Require the parties to agree on an expert to be appointed by the court rather than by themselves. |

35 variantas: | Reikia, kad šalys sutiktų, jog ekspertą geriau skirtų teismas, o ne jos. |

Suspension of or longer limitation periods play an important role in guaranteeing that damages claims can effectively be brought, especially in the case of follow-on actions.

Bylos sustabdymas arba ilgesni senaties laikotarpiai vaidina svarbų vaidmenį, siekiant garantuoti veiksmingą ieškinių dėl žalos pateikimą, ypač tolesnių veiksmų atveju.

Question M: | Should limitation periods be suspended ? If so, from when onwards ? |

M klausimas: | Ar reikėtų sustabdyti senaties laikotarpius? Jeigu taip, nuo kada iki kada? |

Option 36: | Suspension of the limitation period for damages claims from the date proceedings are instituted by the Commission or any of the national competition authorities. Alternatively, the limitation period could start running after a court of last instance has decided on the issue of infringement. |

36 variantas: | Ieškinių dėl žalos senaties laikotarpio sustabdymas nuo tos dienos, kai Komisija arba bet kuri nacionalinė konkurencijos institucija pateikia ieškinį. Kitu atveju senaties laikotarpis galėtų prasidėti po to, kai paskutinės instancijos teismas priimtų sprendimą dėl įstatymų pažeidimo. |

Causation is a necessary requirement of any damages claim. While proof of a causal link between the infringement and a loss may be particularly difficult to achieve due to the economic complexity of the issues involved, the legal notions of causation in itself, as developed by the case law in the Member States, arguably do not pose a significant obstacle for claimants. However, application of the causation requirement should not lead to exclusion of those who have suffered losses arising from an antitrust infringement from recovering those losses.

Priežastingumas – būtinas bet kurio ieškinio dėl žalos reikalavimas. Nors gali būti itin sunku įrodyti įstatymų pažeidimo ir žalos priežastinį ryšį dėl to, kad šie klausimai sudėtingi ekonominiu požiūriu, pats priežastingumo teisinis suvokimas, kaip jis aiškinamas valstybių narių precedentinėje teisėje, be abejo, nesudaro didelių kliūčių ieškovams. Tačiau dėl priežastingumo reikalavimo taikymo nereikėtų išskirti subjektų, kurie patyrė žalą dėl antimonopolinių įstatymų pažeidimo, iš tų subjektų, kuriems išieškoma tokia žala.

Question N: | Is clarification of the legal requirement of causation necessary to facilitate damages actions? |

N klausimas: | Ar teisinio priežastingumo reikalavimo išaiškinimas būtinas, norint palengvinti ieškinių dėl žalos pateikimo procedūrą? |

Question O: | Are there any further issues on which stakeholders might wish to comment ? |

O klausimas: | Ar yra papildomų klausimų, kuriuos norėtų pakomentuoti suinteresuotosios šalys? |

The Commission invites comments on this Green Paper, in particular on the questions and the options listed above, in order to consider whether it is necessary and appropriate to take action at Community level to improve the conditions for stand-alone and follow-on actions.

Komisija ragina pateikti pastabas dėl šios žaliosios knygos, visų pirma dėl pirmiau išvardytų klausimų ir atsakymų variantų, kad galėtų apsvarstyti, ar Bendrijai būtina ir tinkama imtis veiksmų, norint pagerinti savarankiškų ir tolesnių veiksmų sąlygas.

To facilitate an exchange of views, a Green Paper website is open at:

Kad būtų lengviau keistis nuomonėmis, žaliąją knygą galima rasti tinklavietėje

http://europa.eu.int/comm/competition/antitrust/others/actions_for_damages/gp.html

http://europa.eu.int/comm/competition/antitrust/others/actions_for_damages/gp.html

Until 21 April 2006, comments may be sent either by e-mail to:

Iki 2006 m. balandžio 21 d. pastabas galima siųsti el. pašto adresu

comp-damages-actions@cec.eu.int

comp-damages-actions@cec.eu.int.

or by post to:

arba paštu

European CommissionDirectorate-General for CompetitionUnit A 1 – Antitrust policy and strategic supportReview of damages actions for breach of the EC antitrust rulesB-1049 Brussels.

European CommissionDirectorate-General for CompetitionUnit COMP/A-1 – Antitrust policy and strategic supportReview of damages actions for breach of the EC antitrust rulesB-1049 Brussels.

It is standard practice of DG Competition to publish the submissions received in response to a public consultation. However, it is possible to request that submissions or parts thereof remain confidential. Should this be the case, please indicate clearly on the front page of the submission that it should not be made publicly available and also forward a non-confidential version of the submission to DG Competition for publication.

Pagal įprastą tvarką Konkurencijos GD skelbia viešosios konsultacijos atsakymus. Tačiau galima reikalauti, kad pateikta informacija ar jos dalys liktų konfidencialios. Tokiu atveju prašome ant pirmojo pateikiamos informacijos puslapio aiškiai nurodyti, kad informacija viešai neskelbtina ir taip pat atsiųsti Konkurencijos GD skelbimui skirtą nekonfidencialią pateiktos informacijos versiją.

[1] See Courage v. Crehan , Case C-453/99, judgment of the Court of 20 September 2001, paragraphs 26 and 27.

[1] ˇr. Courage v. Crehan , byla C-453/99, 2001 m. rugsėjo 20 d. Teismo sprendimo 26 ir 27 punktai.

[2] See Courage judgment in footnote 1.

[2] ˇr. Courage nutarimą išnašoje 1.

[3] See study on the conditions of claims for damages in case of infringement of EC antitrust rules, available on the Commission’s website at:http://europa.eu.int/comm/competition/antitrust/others/private_enforcement/index_en.html.

[3] Žr. ieškinių dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles, sąlygų tyrimą, kurį galima rasti Komisijos tinklavietėjehttp://europa.eu.int/comm/competition/antitrust/others/private_enforcement/index_en.html.

[4] Council Regulation (EC) No 44/2001 on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgments in civil and commercial matters, OJ 2001, L 12, p.1. In Denmark, jurisdiction is governed by the Brussels Convention on jurisdiction and the enforcement of judgments in civil and commercial matters [OJ 1990, C 189, p. 2] as amended, which is substantially equal to Regulation 44/2001.

[4] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo, OL 2001, L 12, p. 1. Danijoje jurisdikciją reglamentuoja Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo [OL 1990, C 189, p. 2] su pakeitimais, kuri iš esmės prilygsta Reglamentui 44/2001.

[5] Proposal for a Regulation of the European Parliament and the Council on the law applicable to non-contractual obligations (“Rome II”), COM(2003) 427 final as amended by the modified proposal (Reference not available).

[5] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės, taikytinos nesutartiniams įsipareigojimams („Roma II“), COM(2003) 427 galutinis kaip modifikuota pakeistu pasiūlymu. [Įrašyti pakeisto pasiūlymo nuorodą]