|
|
Recommendation of the European Parliament and of the Council
|
Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija
|
|
of 18 December 2006
|
2006 m. gruodžio 18 d.
|
|
on key competences for lifelong learning
|
dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų
|
|
(2006/962/EC)
|
(2006/962/EB)
|
|
THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL OF THE EUROPEAN UNION,
|
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
|
|
Having regard to the Treaty establishing the European Community, and in particular Article 149(4), and Article 150(4) thereof,
|
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį,
|
|
Having regard to the proposal from the Commission,
|
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
|
|
Having regard to the opinion of the European Economic and Social Committee [1],
|
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [1],
|
|
Having regard to the opinion of the Committee of the Regions [2],
|
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [2],
|
|
Acting in accordance with the procedure laid down in Article 251 of the Treaty [3],
|
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [3],
|
|
Whereas:
|
kadangi:
|
|
(1) The Lisbon European Council ( 23- 24 March 2000) concluded that a European framework should define the new basic skills to be provided through lifelong learning as a key measure in Europe's response to globalisation and the shift to knowledge-based economies, and emphasised that people are Europe's main asset. Since then, those conclusions have been regularly restated including by the Brussels European Councils ( 20- 21 March 2003 and 22- 23 March 2005), and in the re-launched Lisbon Strategy which was approved in 2005.
|
(1) 2000 m. kovo 23 -24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad Europos metmenyse turėtų būti apibrėžti nauji pagrindiniai mokymosi visą gyvenimą metu įgyjami įgūdžiai, kurie taptų pagrindine Europos atsako į globalizaciją ir perėjimą prie žiniomis pagrįstos ekonomikos priemone, bei pabrėžė, kad svarbiausias Europos turtas yra žmonės. Nuo tada tos išvados buvo dažnai kartojamos, įskaitant 2003 m. kovo 20- 21 d. ir 2005 m. kovo 22- 23 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybas ir 2005 m. patvirtintą atnaujintą Lisabonos strategiją.
|
|
(2) The European Councils of Stockholm ( 23- 24 March 2001) and Barcelona ( 15- 16 March 2002) endorsed the concrete future objectives of European education and training systems and a work-programme (the Education and Training 2010 work programme) to achieve them by 2010. These objectives include developing skills for the knowledge society and specific objectives for promoting language learning, developing entrepreneurship and the overall need to enhance the European dimension in education.
|
(2) 2001 m. kovo 23 -24 d. Stokholmo Europos Vadovų Taryba ir 2002 m. kovo 15- 16 d. Barselonos Europos Vadovų Taryba patvirtino konkrečius Europos švietimo ir mokymo sistemų ateities tikslus ir darbo programą (darbo programa "Švietimas ir mokymas 2010"), kuria siekiama įgyvendinti minėtus tikslus iki 2010 m. Šie tikslai – tai žinių visuomenėje reikalingų įgūdžių lavinimas ir konkretūs kalbų mokymosi skatinimo ir verslumo vystymo tikslai bei bendras poreikis stiprinti europinį švietimo aspektą.
|
|
(3) The Commission Communication ''Making a European Area of Lifelong Learning a Reality'' and the subsequent Council Resolution of 27 June 2002 on lifelong learning [4] identified the provision of "the new basic skills" as a priority, and stressed that lifelong learning must cover learning from pre-school age to post-retirement age.
|
(3) Komisijos komunikate "Paversti Europos visą gyvenimą trunkančio mokymosi erdvę realybe" ir 2002 m. birželio 27 d. priimtoje Tarybos rezoliucijoje dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi [4] naujų pagrindinių įgūdžių teikimas buvo įvardintas prioritetu, be to, buvo pabrėžta, kad būtina mokytis visą gyvenimą – nuo ikimokyklinio iki pensinio amžiaus.
|
|
(4) In the context of improving the Community's employment performance, the European Councils of Brussels (March 2003 and December 2003) stressed the need to develop lifelong learning, with a particular focus on active and preventive measures for the unemployed and inactive persons. This built on the report of the Employment Taskforce, which emphasised the need for people to be able to adapt to change, the importance of integrating people into the labour market, and the key role of lifelong learning.
|
(4) Atsižvelgdama į Bendrijos užimtumo rodiklių gerinimą 2003 m. kovo mėn. ir 2003 m. gruodžio mėn. Briuselio Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę vystyti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ypatingą dėmesį skiriant aktyvių ir prevencinių priemonių taikymui bedarbiams ir neaktyviems asmenims. Tai pagrįsta laikinos užimtumo darbo grupės ataskaita, kuria pabrėžiama, kad žmonės turi sugebėti prisitaikyti prie pokyčių, kad svarbu integruoti žmones į darbo rinką ir kad pagrindinį vaidmenį vaidina visą gyvenimą trunkantis mokymasis.
|
|
(5) In May 2003 the Council adopted the European reference levels ("benchmarks"), demonstrating a commitment to a measurable improvement in European average performance. These reference levels include reading literacy, early school leaving, completion of upper secondary education and participation of adults in lifelong learning, and are closely linked to the development of key competences.
|
(5) 2003 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos orientacinius lygius (lyginamuosius standartus), vykdydama įsipareigojimą pastebimai pagerinti Europos vidutinius rodiklius. Šie orientaciniai lygiai apima mokėjimą skaityti, ankstyvą mokyklos palikimą, aukštesniosios pakopos vidurinio išsilavinimo įgijimą ir visą gyvenimą trunkantį suaugusiųjų mokymąsi, ir yra glaudžiai susiję su bendrųjų gebėjimų vystymu.
|
|
(6) The report of the Council on the broader role of education adopted in November 2004 stressed that education contributes to preserving and renewing the common cultural background in society and to learning essential social and civic values such as citizenship, equality, tolerance and respect, and is particularly important at a time when all Member States are challenged by the question of how to deal with increasing social and cultural diversity. Moreover, enabling people to enter and stay in working life is an important part of the role of education in the strengthening of social cohesion.
|
(6) 2004 m. lapkričio mėn. Tarybos priimtoje platesnio švietimo vaidmens ataskaitoje pabrėžiama, kad švietimas prisideda prie bendro kultūrinio pagrindo visuomenėje išsaugojimo bei atnaujinimo ir pagrindinių socialinių ir pilietinių vertybių, pvz., pilietybės, lygybės, tolerancijos ir pagarbos mokymosi, ir yra ypač svarbus tuo metu, kai valstybės narės susiduria su uždaviniu kaip išspręsti didėjančios socialinės ir kultūrinės įvairovės klausimą. Be to, švietimo teikiamos galimybės žmonėms pradėti dirbti ir toliau dalyvauti darbiniame gyvenime yra svarbi švietimo vaidmens stiprinant socialinę sanglaudą dalis.
|
|
(7) The report adopted by the Commission in 2005 on progress towards the Lisbon objectives in education and training showed that there had been no progress in reducing the percentage of low achievers in reading literacy at age 15 or in raising the completion rate for upper-secondary education. Some progress was visible in reducing early school leaving, but at current rates the 2010 European reference levels adopted by the May 2003 Council will not be achieved. Participation of adults in learning is not growing fast enough to reach the 2010 reference level, and data shows that low-skilled people are less likely to participate in further training.
|
(7) 2005 m. Komisijos patvirtintas pranešimas apie pažangą siekiant Lisabonos tikslų švietimo ir mokymo srityse parodė, kad nepasiekta pažangos mažinant prastai besimokančių skaityti penkiolikmečių procentą arba didinant aukštesniosios pakopos vidurinįjį išsilavinimą įgyjančiųjų skaičių. Pastebima nežymi pažanga mažinant anksti mokyklą paliekančiųjų skaičių, tačiau tokiais pažangos tempais nepavyks pasiekti 2003 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtų 2010 m. Europos orientacinių lygių. Besimokančių suaugusiųjų skaičius didėja nepakankamai greitai, kad iki 2010 m. būtų pasiektas orientacinis lygis, duomenys rodo, kad žemos kvalifikacijos žmonės yra mažiau linkę toliau mokytis.
|
|
(8) The Framework of Actions for the Lifelong Development of Competences and Qualifications, adopted by the European social partners in March 2002, stresses the need for businesses to adapt their structures more and more quickly in order to remain competitive. Increased team-work, flattening of hierarchies, devolved responsibilities and a greater need for multi-tasking are leading to the development of learning organisations. In this context, the ability of organisations to identify competences, to mobilise and recognise them and to encourage their development for all employees represent the basis for new competitive strategies.
|
(8) 2002 m. kovo mėn. Europos socialinių partnerių priimtuose Gebėjimų ir kompetencijos tobulinimo visą gyvenimą veiksmų metmenyse pabrėžiama būtinybė įmonėms vis greičiau pritaikyti savo struktūras, jei jos nori išlikti konkurencingos. Darbas grupėse, paprastesnės hierarchinės struktūros, perduodama atsakomybė ir didesnis poreikis gebėti atlikti įvairias užduotis sąlygoja mokymosi organizacijų vystymąsi. Tokiomis aplinkybėmis organizacijų galimybės nustatyti gebėjimus, juos naudoti ir atpažinti bei skatinti visus darbuotojus juos tobulinti tampa naujų konkurencingų strategijų pagrindu.
|
|
(9) The Maastricht Study on Vocational Education and Training of 2004 indicates a significant gap between the levels of education required by new jobs, and the levels of education achieved by the European workforce. This study shows that more than one third of the European workforce (80 million persons) is low-skilled whilst it has been estimated that by 2010 almost 50 % of new jobs will require tertiary level qualifications, just under 40 % will require upper secondary schooling, and only about 15 % will be suitable for those with basic schooling.
|
(9) 2004 m. Mastrichto profesinio švietimo ir mokymo tyrime nurodoma, kad susidarė didelis atotrūkis tarp naujose darbo vietose reikalaujamo išsilavinimo lygio ir Europos dirbančiųjų pasiekto išsilavinimo lygio. Šis tyrimas rodo, jog daugiau nei trečdalis Europos dirbančiųjų (80 milijonų žmonių) yra žemos kvalifikacijos, tuo tarpu numatyta, kad iki 2010 m. beveik 50 proc. naujų darbo vietų bus reikalaujama turėti trečiosios pakopos kvalifikaciją, mažiau nei 40 proc. naujų darbo vietų bus reikalaujama aukštesniosios pakopos vidurinio išsilavinimo ir tik 15 proc. naujų darbo vietų bus pasiūlyta turintiems pagrindinį mokyklinį išsilavinimą.
|
|
(10) The Joint Council/Commission Report on the Education and Training 2010 work programme, adopted in 2004, reinforced the need to ensure that all citizens are equipped with the competences they need as part of Member States' lifelong learning strategies. To encourage and facilitate reform, the report suggests the development of common European references and principles and gives priority to the Key Competences Framework.
|
(10) 2004 m. priimtame bendrame Tarybos ir Komisijos pranešime dėl darbo programos "Švietimas ir mokymas 2010" pabrėžta būtinybė pagal valstybių narių visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas užtikrinti, kad visi piliečiai įgytų jiems būtinų gebėjimų. Siekiant skatinti ir palengvinti reformą, pranešime siūloma parengti bendrus Europos metmenis ir principus, pirmenybę teikiant bendrųjų gebėjimų metmenims.
|
|
(11) The European Youth Pact which is annexed to the conclusions of the Brussels European Council ( 22- 23 March 2005) stressed the need to encourage the development of a common set of core skills.
|
(11) Europos jaunimo pakte, pridėtame prie 2005 m. kovo 22- 23 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadų, pabrėžiamas poreikis skatinti pagrindinių įgūdžių bendro rinkinio kūrimą.
|
|
(12) The need to equip young people with necessary key competences and to improve educational attainment levels is an integral part of the Integrated Guidelines for Growth and Jobs 2005-2008, approved by the June 2005 European Council. In particular, the Employment Guidelines call for education and training systems to be adapted in response to new competence requirements through better identification of occupational needs and key competences as part of Member States' reform programmes. Furthermore, the Employment Guidelines call for ensuring gender mainstreaming and gender equality in all actions and for achieving an average employment rate for the European Union of 70 % overall and of at least 60 % for women.
|
(12) Poreikis išmokyti jaunimą reikiamų bendrųjų gebėjimų ir išsilavinimo įgijimo lygio gerinimas yra sudėtinė 2005 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintų Integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių 2005–2008 m. dalis. Būtent Darbo vietų kūrimo gairėmis raginama pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas atsižvelgiant į naujus gebėjimų reikalavimus, valstybių narių reformų programose aiškiau nustatant užimtumo poreikius ir bendruosius gebėjimus. Be to, užimtumo gairėse raginama užtikrinti lyčių aspekto integravimą ir lyčių lygybę visose veiklos srityse, taip pat siekti vidutinio 70 proc. užimtumo lygio, kurį bent jau 60 proc. sudarytų moterų užimtumas, Europos Sąjungoje.
|
|
(13) Τhis Recommendation should contribute to the development of quality, future-oriented education and training tailored to the needs of European society, by supporting and supplementing Member States' actions in ensuring that their initial education and training systems offer all young people the means to develop key competences to a level that equips them for adult life, and which forms a basis for further learning and working life and that adults are able to develop and update their key competences through the provision of coherent and comprehensive lifelong learning. Τhis Recommendation should also provide a common European reference framework on key competences for policy makers, education and training providers, the social partners and learners themselves in order to facilitate national reforms and exchange of information between the Member States and the Commission within the Education and Training 2010 work programme, with the aim of achieving the agreed European reference levels. Furthermore, this Recommendation should support other related policies such as employment and social policies and other policies affecting youth.
|
(13) Šia rekomendacija turėtų būti prisidedama prie kokybiško, į ateitį orientuoto ir Europos visuomenės reikmėms pritaikyto švietimo ir mokymo vystymo remiant bei prisidedant prie valstybių narių veiksmų užtikrinant, kad jų bazinio išsilavinimo sistemos suteiktų visiems jauniems žmonėms priemones vystyti tokius bendruosius gebėjimus, kuriuos įgijęs jaunimas būtų pasirengęs suaugusiųjų gyvenimui ir kurie būtų pagrindas tolesniam mokymuisi bei darbui, o suaugusieji galėtų tobulinti ir atnaujinti savo bendruosius gebėjimus nuosekliai ir išsamiai mokydamiesi visą gyvenimą. Siekiant susitarto Europos orientacinio lygio politiką formuojantiems asmenims, mokymo programų rengėjams, socialiniams partneriams ir besimokantiesiems. Šioje rekomendacijoje taip pat turėtų būti pateikiami Europos bendri bendrųjų gebėjimų orientaciniai metmenys siekiant palengvinti nacionalines reformas bei valstybių narių ir Komisijos pasikeitimą informacija pagal darbo programą "Švietimas ir mokymas 2010". Be to, Rekomendacijoje turėtų būti remiamos kitos susijusios politikos kryptys, kaip antai užimtumo ir socialinė politika, ir kitos jaunimui poveikį darančios politikos kryptys.
|
|
(14) Since the objectives of this Recommendation, namely to support and supplement Member States' action by establishing a common reference point that encourages and facilitates national reforms and further cooperation between Member States, cannot be sufficiently achieved by the Member States acting alone and can therefore be better achieved at Community level, the Community may adopt measures in accordance with the principle of subsidiarity as set out in Article 5 of the Treaty. In accordance with the principle of proportionality, as set out in that Article, this Recommendation does not go beyond what is necessary in order to achieve those objectives insofar as it leaves the implementation of this Recommendation to Member States,
|
(14) Kadangi šios rekomendacijos tikslų, t. y. remti ir prisidėti prie valstybių narių veiksmų nustatant bendrą orientacinį lygį, kuriuo skatinamos ir palengvinamos nacionalinės reformos ir tolesnis valstybių narių bendradarbiavimas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia rekomendacija neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
|
|
HEREBY RECOMMEND:
|
REKOMENDUOJA:
|
|
That Member States develop the provision of key competences for all as part of their lifelong learning strategies, including their strategies for achieving universal literacy, and use the "Key Competences for Lifelong Learning — A European Reference Framework" (hereinafter referred to as "the Reference Framework") in the Annex hereto as a reference tool, with a view to ensuring that:
|
Kad valstybės narės plėtotų bendrųjų gebėjimų ugdymo teikimą visiems, kuris sudarytų jų visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijų dalį, įskaitant visuotiniam raštingumui pasiekti skirtas strategijas, ir kaip orientyru vadovautųsi priede pateikiamu dokumentu "Bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai. Europos orientaciniai metmenys" (toliau – Orientaciniai metmenys) siekiant užtikrinti, kad:
|
|
1. initial education and training offers all young people the means to develop the key competences to a level that equips them for adult life, and which forms a basis for further learning and working life;
|
1. bazinis išsilavinimas suteiktų visiems jauniems žmonėms priemones vystyti tokius bendruosius gebėjimus, kuriuos įgijęs jaunimas būtų pasirengęs suaugusiųjų gyvenimui ir kurie būtų pagrindas tolesniam mokymuisi bei darbui;
|
|
2. appropriate provision is made for those young people who, due to educational disadvantages caused by personal, social, cultural or economic circumstances, need particular support to fulfil their educational potential;
|
2. būtų tinkamai mokomi jauni žmonės, kuriems dėl nevienodų mokymosi galimybių, susidariusių dėl asmeninių, socialinių, kultūrinių ar ekonominių aplinkybių, reikia ypatingos pagalbos atskleidžiant jų mokymosi potencialą;
|
|
3. adults are able to develop and update their key competences throughout their lives, and that there is a particular focus on target groups identified as priorities in the national, regional and/or local contexts, such as individuals needing to update their skills;
|
3. suaugusieji galėtų tobulinti ir atnaujinti savo bendruosius gebėjimus visą gyvenimą ir kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas tikslinėms grupėms, kurios pagal šalies, regionų ir (arba) vietos aplinkybes yra įvardytos kaip prioritetinės grupės, pvz., asmenys, kuriems reikia atnaujinti savo įgūdžius;
|
|
4. appropriate infrastructure for continuing education and training of adults including teachers and trainers, validation and evaluation procedures, measures aimed at ensuring equal access to both lifelong learning and the labour market, and support for learners that recognises the differing needs and competences of adults, is in place;
|
4. būtų sukurta tinkama infrastruktūra suaugusiųjų tolesniam švietimui ir mokymui, įskaitant mokytojus ir instruktorius, patvirtinimo ir vertinimo tvarką, priemones, skirtas užtikrinti lygias galimybes naudotis visą gyvenimą trunkančiu mokymusi ir darbo rinka, ir paramą besimokantiesiems, kurią teikiant atsižvelgiama į skirtingus suaugusiųjų poreikius ir gebėjimus;
|
|
5. coherence of adult education and training provision for individual citizens is achieved through close links with employment policy and social policy, cultural policy, innovation policy and other policies affecting young people and through collaboration with social partners and other stakeholders;
|
5. būtų pasiektas suaugusiųjų švietimo ir mokymo teikimo atskiriems piliečiams nuoseklumas tai glaudžiai susiejant su užimtumo ir socialine politika, kultūros, inovacijų politika bei kitomis jauniems žmonėms poveikį darančiomis politikos kryptimis ir bendradarbiaujant su socialiniais partneriais bei kitomis suinteresuotosiomis grupėmis.
|
|
HEREBY TAKE NOTE OF THE COMMISSION'S INTENTION TO:
|
ATSIŽVELGIA Į KOMISIJOS KETINIMUS:
|
|
1. contribute to Member States' efforts to develop their education and training systems and to implement and disseminate this Recommendation, including by using the Reference Framework as a reference to facilitate peer learning and the exchange of good practices and to follow up developments and report on progress through the biennial progress reports on the Education and Training 2010 work programme;
|
1. prisidėti prie valstybių narių pastangų plėtoti jų švietimo ir mokymo sistemas bei įgyvendinti ir platinti šią rekomendaciją, kartu naudojantis Orientaciniais metmenimis kaip orientacine priemone, palengvinančia mokymąsi bendradarbiaujant ir keitimąsi gera praktika, bei sekti pokyčius ir pristatyti pažangą darbo programos "Švietimas ir mokymas 2010" dvejų metų ataskaitose;
|
|
2. use the Reference Framework as a reference in the implementation of the Community Education and Training programmes and to ensure that these programmes promote the acquisition of key competences;
|
2. naudotis Orientaciniais metmenimis kaip orientacine priemone įgyvendinant Bendrijos švietimo ir mokymo programas ir užtikrinti, kad šiose programose būtų skatinamas bendrųjų gebėjimų įgijimas;
|
|
3. promote the wider use of the Reference Framework in related Community policies, and particularly in the implementation of employment, youth, and cultural and social policy, and to develop further links with social partners and other organisations working in those fields;
|
3. skatinti platesnį Orientacinių metmenų naudojimą susijusiose Bendrijos politikos kryptyse, ypač įgyvendinant užimtumo, jaunimo ir kultūros bei socialinę politiką, ir toliau plėtoti ryšius su socialiniais partneriais bei kitomis šiose srityse dirbančiomis organizacijomis;
|
|
4. review the impact of the Reference Framework within the context of the Education and Training 2010 work programme and report, by 18 December 2010, to the European Parliament and to the Council on the experience gained and the implications for the future.
|
4. peržiūrėti Orientacinių metmenų daromą poveikį pagal darbo programą "Švietimas ir mokymas 2010" ir iki 2010 m. gruodžio 18 d. pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie įgytą patirtį ir reikšmę ateičiai.
|
|
|
|
|
Done at Brussels, 18 December 2006.
|
Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 18 d.
|
|
For the European Parliament
|
Europos Parlamento vardu
|
|
The President
|
Pirmininkas
|
|
J. Borrell fontelles
|
J. Borrell Fontelles
|
|
For the Council
|
Tarybos vardu
|
|
The President
|
Pirmininkas
|
|
J.-E. Enestam
|
J.-E. Enestam
|
|
[1] OJ C 195, 18.8.2006, p. 109.
|
[1] OL C 195, 2006 8 18, p. 109.
|
|
[2] OJ C 229, 22.9.2006, p. 21.
|
[2] OL C 229, 2006 9 22, p. 21.
|
|
[3] Opinion of the European Parliament of 26 September 2006 (not yet published in the Official Journal) and Council Decision of 18 December 2006.
|
[3] 2006 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas.
|
|
[4] OJ C 163, 9.7.2002, p. 1.
|
[4] OL C 163, 2002 7 9, p. 1.
|
|
--------------------------------------------------
|
--------------------------------------------------
|
|
ANNEX
|
PRIEDAS
|
|
KEY COMPETENCES FOR LIFELONG LEARNING — A EUROPEAN REFERENCE FRAMEWORK
|
BENDRIEJI VISĄ GYVENIMĄ TRUNKANČIO MOKYMOSI GEBĖJIMAI – EUROPOS ORIENTACINIAI METMENYS
|
|
Background and aims
|
Padėtis ir tikslai
|
|
As globalisation continues to confront the European Union with new challenges, each citizen will need a wide range of key competences to adapt flexibly to a rapidly changing and highly interconnected world.
|
Europos Sąjungai susiduriant vis su naujais globalizacijos iššūkiais, kiekvienas jos pilietis, norėdamas lanksčiai prisitaikyti prie greitai besikeičiančio ir daugybę sąsajų turinčio pasaulio, turės išsiugdyti nemažai bendrųjų gebėjimų.
|
|
Education in its dual role, both social and economic, has a key role to play in ensuring that Europe's citizens acquire the key competences needed to enable them to adapt flexibly to such changes.
|
Šiuo atžvilgiu švietimas –tiek socialine, tiek ekonomine prasme – turi vaidinti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad Europos piliečiai įgytų bendruosius gebėjimus, reikalingus norint greitai prisitaikyti prie minėtų pokyčių.
|
|
In particular, building on diverse individual competences, the differing needs of learners should be met by ensuring equality and access for those groups who, due to educational disadvantages caused by personal, social, cultural or economic circumstances, need particular support to fulfil their educational potential. Examples of such groups include people with low basic skills, in particular with low literacy, early school leavers, the long-term unemployed and those returning to work after a period of extended leave, older people, migrants, and people with disabilities.
|
Visų pirma, ugdant įvairius individualius gebėjimus turėtų būti atsižvelgta į skirtingus besimokančiųjų poreikius užtikrinant lygias galimybes toms asmenų grupėms, kurios dėl įvairių asmeninių, socialinių, kultūrinių ar ekonominių aplinkybių įgijo prastesnį išsilavinimą ir todėl joms reikia ypatingos paramos, kad galėtų įgyvendinti savo mokymosi potencialą. Tokias grupes sudaro, pvz., prastą išsilavinimą turintys asmenys, visų pirma mažaraščiai, mokyklų nebaigę asmenys, ilgai darbo nerandantys ar po ilgos pertraukos į darbą grįžtantys asmenys, pagyvenę žmonės, migrantai, neįgalieji ir kt.)
|
|
In this context, the main aims of the Reference Framework are to:
|
Šiuo atžvilgiu pagrindiniai Orientacinių metmenų tikslai yra šie:
|
|
1) identify and define the key competences necessary for personal fulfilment, active citizenship, social cohesion and employability in a knowledge society;
|
1) nustatyti ir apibrėžti asmeniniam pasitenkinimui, aktyviam pilietiškumui, socialinei sanglaudai ir įsidarbinimui žinių visuomenėje būtinus bendruosius gebėjimus;
|
|
2) support Member States' work in ensuring that by the end of initial education and training young people have developed the key competences to a level that equips them for adult life and which forms a basis for further learning and working life, and that adults are able to develop and update their key competences throughout their lives;
|
2) remti valstybių narių veiksmus, užtikrinančius, kad įgiję pagrindinį išsilavinimą jauni žmonės turėtų tokius bendruosius gebėjimus, kuriuos įgijęs jaunimas būtų pasirengęs suaugusiųjų gyvenimui ir kurie būtų pagrindas tolesniam mokymuisi bei darbui, ir kad suaugusieji galėtų vystyti bei atnaujinti savo bendruosius gebėjimus visą savo gyvenimą;
|
|
3) provide a European level reference tool for policy makers, education providers, employers, and learners themselves to facilitate national and European level efforts towards commonly agreed objectives;
|
3) politikos formuotojams, mokymo programų rengėjams, darbdaviams ir besimokantiesiems pateikti Europos lygmens orientacinę priemonę, tokiu būdu palengvinant pastangas nacionaliniu ir Europos lygiu siekti bendrai sutartų tikslų;
|
|
4) provide a framework for further action at Community level both within the Education and Training 2010 work programme and within the Community Education and Training Programmes.
|
4) pateikti metmenis tolesniems veiksmams Bendrijos lygmeniu įgyvendinant tiek darbo programą "Švietimas ir mokymas 2010", tiek Bendrijos švietimo bei mokymo programas.
|
|
Key Competences
|
Bendrieji gebėjimai
|
|
Competences are defined here as a combination of knowledge, skills and attitudes appropriate to the context. Key competences are those which all individuals need for personal fulfilment and development, active citizenship, social inclusion and employment.
|
Šiame dokumente gebėjimai apibūdinami kaip nuo aplinkybių priklausančių žinių, įgūdžių ir požiūrių visuma. Bendrieji gebėjimai – tai visų žmonių asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei integracijai ir užimtumui reikalingi gebėjimai.
|
|
The Reference Framework sets out eight key competences:
|
Orientaciniuose metmenyse nustatyti aštuoni bendrieji gebėjimai:
|
|
1) Communication in the mother tongue;
|
1) Bendravimas gimtąja kalba;
|
|
2) Communication in foreign languages;
|
2) Bendravimas užsienio kalbomis;
|
|
3) Mathematical competence and basic competences in science and technology;
|
3) Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse;
|
|
4) Digital competence;
|
4) Skaitmeninis raštingumas;
|
|
5) Learning to learn;
|
5) Mokymasis mokytis;
|
|
6) Social and civic competences;
|
6) Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai;
|
|
7) Sense of initiative and entrepreneurship; and
|
7) Iniciatyva ir verslumas; ir
|
|
8) Cultural awareness and expression.
|
8) Kultūrinis sąmoningumas ir raiška.
|
|
The key competences are all considered equally important, because each of them can contribute to a successful life in a knowledge society. Many of the competences overlap and interlock: aspects essential to one domain will support competence in another. Competence in the fundamental basic skills of language, literacy, numeracy and in information and communication technologies (ICT) is an essential foundation for learning, and learning to learn supports all learning activities. There are a number of themes that are applied throughout the Reference Framework: critical thinking, creativity, initiative, problem solving, risk assessment, decision taking, and constructive management of feelings play a role in all eight key competences.
|
Visi bendrieji gebėjimai laikomi vienodai svarbiais, nes gali padėti gerai orientuotis žinių visuomenėje. Daugelis gebėjimų persipina ir papildo vienas kitą: vienai sričiai būdingi aspektai stiprina kitos srities gebėjimus. Svarbiausias mokymosi pagrindas – tai pagrindiniai kalbos, raštingumo, mokėjimo skaičiuoti bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžiai, o mokytis padeda mokymasis mokytis. Yra keletas sąvokų, kurios yra pritaikomos visose Orientacinių metmenų srityse: kritinis mąstymas, kūrybingumas, iniciatyvumas, problemų sprendimas, pavojaus įvertinimas, sprendimų priėmimas ir konstruktyvus jausmų valdymas vaidina pagrindinį vaidmenį ugdant visus aštuonis bendruosius gebėjimus.
|
|
1. Communication in the mother tongue [1]
|
1. Bendravimas gimtąja kalba [1]
|
|
Definition:
|
Apibrėžimas:
|
|
Communication in the mother tongue is the ability to express and interpret concepts, thoughts, feelings, facts and opinions in both oral and written form (listening, speaking, reading and writing), and to interact linguistically in an appropriate and creative way in a full range of societal and cultural contexts; in education and training, work, home and leisure.
|
Bendravimas gimtąja kalba reiškia sugebėjimą žodžiu ir raštu reikšti ir aiškinti sąvokas, mintis, jausmus, faktus ir nuomones (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas) ir bendrauti kalbine prasme tinkamu būdu bei kūrybiškai įvairioje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, kaip antai, švietimas ir mokymas, darbas, namai ir laisvalaikis.
|
|
Essential knowledge, skills and attitudes related to this competence:
|
Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:
|
|
Communicative competence results from the acquisition of the mother tongue, which is intrinsically linked to the development of an individual's cognitive ability to interpret the world and relate to others. Communication in the mother tongue requires an individual to have knowledge of vocabulary, functional grammar and the functions of language. It includes an awareness of the main types of verbal interaction, a range of literary and non-literary texts, the main features of different styles and registers of language, and the variability of language and communication in different contexts.
|
Bendravimo gebėjimai atsiranda išmokus gimtąją kalbą, kuri glaudžiai susijusi su asmens pažintinių gebėjimų aiškinti pasaulį ir bendrauti su kitais žmonėmis vystymusi. Bendravimas gimtąja kalba reiškia, kad žmogus turi išmanyti žodyną, funkcinę gramatiką ir kalbos funkcijas. Be to, tai ir pagrindinių žodžių sąveikų tipų, daugelio literatūrinių ir neliteratūrinių tekstų, pagrindinių įvairių kalbos taisyklių ir funkcinių stilių, kalbos formų įvairovės bei bendravimo skirtingose situacijose išmanymas.
|
|
Individuals should have the skills to communicate both orally and in writing in a variety of communicative situations and to monitor and adapt their own communication to the requirements of the situation. This competence also includes the abilities to distinguish and use different types of texts, to search for, collect and process information, to use aids, and to formulate and express one's oral and written arguments in a convincing way appropriate to the context.
|
Žmonės taip pat turėtų gebėti žodžiu ir raštu bendrauti įvairiose situacijose, stebėti savo bendravimą ir prisitaikyti prie situacijos. Be to, tai reiškia sugebėjimą atskirti ir naudoti skirtingų tipų tekstus, ieškoti, rinkti ir apdoroti informaciją, naudotis pagalbinėmis priemonėmis, žodžiu ir raštu formuluoti ir įtikinamai dėstyti argumentus priklausomai nuo situacijos.
|
|
A positive attitude towards communication in the mother tongue involves a disposition to critical and constructive dialogue, an appreciation of aesthetic qualities and a willingness to strive for them, and an interest in interaction with others. This implies an awareness of the impact of language on others and a need to understand and use language in a positive and socially responsible manner.
|
Teigiamas požiūris į bendravimą gimtąja kalba – tai polinkis į kritišką ir konstruktyvų dialogą, estetinių savybių vertinimas ir noras jų siekti bei domėjimasis bendravimu su kitais. Tai reiškia kalbos daromo poveikio suvokimą ir būtinybę suprasti ir teigiamai bei atsakingai vartoti kalbą visuomenėje.
|
|
2. Communication in foreign languages [2]
|
2. Bendravimas užsienio kalbomis [2]
|
|
Definition:
|
Apibrėžimas:
|
|
Communication in foreign languages broadly shares the main skill dimensions of communication in the mother tongue: it is based on the ability to understand, express and interpret concepts, thoughts, feelings, facts and opinions in both oral and written form (listening, speaking, reading and writing) in an appropriate range of societal and cultural contexts (in education and training, work, home and leisure) according to one's wants or needs. Communication in foreign languages also calls for skills such as mediation and intercultural understanding. An individual's level of proficiency will vary between the four dimensions (listening, speaking, reading and writing) and between the different languages, and according to that individual's social and cultural background, environment, needs and/or interests.
|
Bendravimas užsienio kalbomis didžia dalimi apima pagrindinius bendravimo gimtąja kalba įgūdžius: jis yra pagrįstas gebėjimu suprasti, reikšti ir aiškinti sąvokas, mintis, jausmus, faktus ir nuomones žodžiu ir raštu (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas) atitinkamoje visuomeninėje ir kultūrinėje aplinkoje – mokantis, darbe, namuose, leidžiant laisvalaikį – pagal kiekvieno norus ar poreikius. Bendravimas užsienio kalbomis reikalauja ir tokių įgūdžių, kaip antai tarpininkavimas ir tarpkultūrinis supratimas. Kiekvieno žmogaus mokėjimo lygis priklauso nuo keturių aspektų (klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo) ir skirtingų kalbų, socialinio ir kultūrinio išsilavinimo, aplinkos, poreikių ir(arba) interesų.
|
|
Essential knowledge, skills and attitudes related to this competence:
|
Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:
|
|
Competence in foreign languages requires knowledge of vocabulary and functional grammar and an awareness of the main types of verbal interaction and registers of language. Knowledge of societal conventions, and the cultural aspect and variability of languages is important.
|
Norint mokėti užsienio kalbų reikia išmanyti žodyną ir funkcinę gramatiką bei pagrindinius žodinio bendravimo tipus ir kalbos funkcinius stilius. Svarbu žinoti apie visuomenėje įsigalėjusią tvarką, kultūrinius aspektus ir kalbų kintamumą.
|
|
Essential skills for communication in foreign languages consist of the ability to understand spoken messages, to initiate, sustain and conclude conversations and to read, understand and produce texts appropriate to the individual's needs. Individuals should also be able to use aids appropriately, and learn languages also informally as part of lifelong learning.
|
Svarbiausi bendravimo užsienio kalbomis įgūdžiai – tai gebėjimas suprasti žodžiu perduodamą žinią, pradėti, palaikyti ir pabaigti pokalbį bei skaityti, suprasti ir parengti tekstą pagal asmeninius poreikius. Žmonės taip pat turėtų sugebėti tinkamai naudotis pagalbinėmis priemonėmis, be to, besimokydami visą gyvenimą neoficialiai mokytis kalbų.
|
|
A positive attitude involves the appreciation of cultural diversity, and an interest and curiosity in languages and intercultural communication.
|
Teigiamas požiūris reiškia kultūrų įvairovės pripažinimą, susidomėjimą kalbomis ir tarpkultūriniu bendravimu bei smalsumą.
|
|
3. Mathematical competence and basic competences in science and technology
|
3. Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse
|
|
Definition:
|
Apibrėžimas:
|
|
A. Mathematical competence is the ability to develop and apply mathematical thinking in order to solve a range of problems in everyday situations. Building on a sound mastery of numeracy, the emphasis is on process and activity, as well as knowledge. Mathematical competence involves, to different degrees, the ability and willingness to use mathematical modes of thought (logical and spatial thinking) and presentation (formulas, models, constructs, graphs, charts).
|
A. Matematiniai gebėjimai reiškia sugebėjimą vystyti ir taikyti matematinį mąstymą sprendžiant įvairias kasdienių situacijų problemas. Vystant gebėjimą gerai skaičiuoti, pabrėžiamas procesas, veikla ir žinios. Matematiniai gebėjimai skirtingu mastu apima sugebėjimą ir norą naudoti minties matematinius metodus (loginis ir erdvinis mąstymas) ir išraišką (formulės, modeliai, grafikai, schemos).
|
|
B. Competence in science refers to the ability and willingness to use the body of knowledge and methodology employed to explain the natural world, in order to identify questions and to draw evidence-based conclusions. Competence in technology is viewed as the application of that knowledge and methodology in response to perceived human wants or needs. Competence in science and technology involves an understanding of the changes caused by human activity and responsibility as an individual citizen.
|
B. Gebėjimai mokslo srityje reiškia sugebėjimą ir norą naudotis gamtos pasaulį aiškinančiomis žiniomis ir metodais siekiant iškelti klausimus ir padaryti įrodymais pagrįstas išvadas. Gebėjimai technologijų srityje suvokiami kaip šių žinių ir metodų taikymas atsižvelgiant į suprantamus žmogaus norus ar poreikius. Gebėjimai mokslo ir technologijų srityse apima žmogaus veiklos sukeltų pokyčių suvokimą ir piliečio asmeninę atsakomybę.
|
|
Essential knowledge, skills and attitudes related to this competence:
|
Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:
|
|
A. Necessary knowledge in mathematics includes a sound knowledge of numbers, measures and structures, basic operations and basic mathematical presentations, an understanding of mathematical terms and concepts, and an awareness of the questions to which mathematics can offer answers.
|
A. Būtinos matematikos žinios – tai geras skaičių, matavimo vienetų ir struktūrų, pagrindinių operacijų ir pagrindinių matematinių išraiškų žinojimas, matematinių terminų ir sąvokų išmanymas bei klausimų, į kuriuos galima matematiškai atsakyti, supratimas.
|
|
An individual should have the skills to apply basic mathematical principles and processes in everyday contexts at home and work, and to follow and assess chains of arguments. An individual should be able to reason mathematically, understand mathematical proof and communicate in mathematical language, and to use appropriate aids.
|
Asmuo turėtų gebėti taikyti pagrindinius matematinius principus ir procesus kasdieniame gyvenime namuose ir darbe bei sekti ir vertinti argumentų seką. Asmuo turėtų gebėti mąstyti matematiškai, suprasti matematinius įrodymus ir bendrauti matematine kalba bei naudotis tinkamomis pagalbos priemonėmis.
|
|
A positive attitude in mathematics is based on the respect of truth and willingness to look for reasons and to assess their validity.
|
Teigiamas požiūris į matematiką yra pagrįstas pagarba tiesai ir noru ieškoti priežasčių bei vertinti jų pagrįstumą.
|
|
B. For science and technology, essential knowledge comprises the basic principles of the natural world, fundamental scientific concepts, principles and methods, technology and technological products and processes, as well as an understanding of the impact of science and technology on the natural world. These competences should enable individuals to better understand the advances, limitations and risks of scientific theories, applications and technology in societies at large (in relation to decision-making, values, moral questions, culture, etc).
|
B. Mokslo ir technologijų srityje svarbiausios žinios apima pagrindinius gamtos pasaulio principus, pagrindines mokslo sąvokas, principus ir metodus, technologijas, technologinius produktus ir procesus, taip pat suvokimą apie mokslo ir technologijų poveikį gamtos pasauliui. Šie gebėjimai turėtų įgalinti asmenis geriau suvokti mokslo taikymo ir technologijų privalumus, apribojimus ir pavojų plačiajai visuomenei (susijusius su sprendimų priėmimu, vertybėmis, moraliniais klausimais, kultūra ir pan.).
|
|
Skills include the ability to use and handle technological tools and machines as well as scientific data to achieve a goal or to reach an evidence-based decision or conclusion. Individuals should also be able to recognise the essential features of scientific inquiry and have the ability to communicate the conclusions and reasoning that led to them.
|
Įgūdžiai – tai gebėjimas naudoti ir valdyti technologines priemones, mašinas ir mokslinius duomenis siekiant tikslo arba ieškant įrodymais paremto sprendimo ar išvados. Žmonės turėtų sugebėti atpažinti esminius mokslinio tyrimo bruožus ir pranešti apie išvadas bei pagrindimą kaip tokios išvados buvo padarytos.
|
|
Competence includes an attitude of critical appreciation and curiosity, an interest in ethical issues and respect for both safety and sustainability, in particular as regards scientific and technological progress in relation to oneself, family, community and global issues.
|
Gebėjimai apima požiūrį į kritinį vertinimą ir smalsumą, domėjimąsi etiškais dalykais ir pagarbą saugumui ir tvarumui, visų pirma mokslo ir technologijų pažangos, kuri yra susijusi su pačiu asmeniu, jo šeima, bendruomene ir visuotinais klausimais, atžvilgiu.
|
|
4. Digital competence
|
4. Skaitmeninis raštingumas
|
|
Definition:
|
Apibrėžimas:
|
|
Digital competence involves the confident and critical use of Information Society Technology (IST) for work, leisure and communication. It is underpinned by basic skills in ICT: the use of computers to retrieve, assess, store, produce, present and exchange information, and to communicate and participate in collaborative networks via the Internet.
|
Skaitmeninis raštingumas siejasi su patikimu ir kritišku informacinės visuomenės technologijų (IVT) naudojimu darbe, leidžiant laisvalaikį ir bendraujant. Jis yra paremtas pagrindiniais IRT įgūdžiais: kompiuterių naudojimu surandant, įvertinant, saugant, rengiant, pristatant informaciją ir ja keičiantis bei bendraujant ir dalyvaujant bendradarbiavimo tinkluose internete.
|
|
Essential knowledge, skills and attitudes related to this competence:
|
Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:
|
|
Digital competence requires a sound understanding and knowledge of the nature, role and opportunities of IST in everyday contexts: in personal and social life as well as at work. This includes main computer applications such as word processing, spreadsheets, databases, information storage and management, and an understanding of the opportunities and potential risks of the Internet and communication via electronic media (e-mail, network tools) for work, leisure, information sharing and collaborative networking, learning and research. Individuals should also understand how IST can support creativity and innovation, and be aware of issues around the validity and reliability of information available and of the legal and ethical principles involved in the interactive use of IST.
|
Skaitmeniniam raštingumui būtinas geras supratimas ir žinios apie IVT pobūdį, vaidmenį ir galimybes kasdieniame gyvenime – asmeninėje ir socialinėje aplinkoje bei darbe. Tai apima pagrindines kompiuterines programas, kaip antai tekstų apdorojimo programa, skaičiuoklės, duomenų bazės, informacijos saugojimo ir valdymo programos, bei supratimą apie interneto ir bendravimo elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis (elektroninis paštas, tinklo priemonės) teikiamas galimybes ir galimą grėsmę dirbant, leidžiant laisvalaikį, dalinantis informacija ir bendradarbiaujant tinkluose, mokantis ir atliekant tyrimus. Be to, žmonės turėtų suprasti, kaip IVT galėtų padėti siekiant kūrybiškumo ir novatoriškumo bei išmanyti su turimos informacijos teisėtumu ir patikimumu susijusius klausimus ir teisinius bei etinius IVT sąveikiojo naudojimo principus.
|
|
Skills needed include the ability to search, collect and process information and use it in a critical and systematic way, assessing relevance and distinguishing the real from the virtual while recognising the links. Individuals should have skills to use tools to produce, present and understand complex information and the ability to access, search and use internet-based services. Individuals should also be able use IST to support critical thinking, creativity, and innovation.
|
Būtini įgūdžiai apima: gebėjimą ieškoti, rinkti ir apdoroti informaciją bei ją naudoti lemiamu ir sisteminiu būdu įvertinant svarbą, atskiriant realius dalykus nuo virtualių ir atpažįstant sąsajas tarp pastarųjų. Asmenys turėtų gebėti naudotis priemonėmis rengdami, pristatydami ir suprasdami sudėtingą informaciją ir turėti interneto prieigos, paieškos ir naudojimosi galimybes. Asmenys taip pat turėtų gebėti naudotis IVT siekdami sustiprinti kritišką mąstymą, kūrybiškumą ir novatoriškumą.
|
|
Use of IST requires a critical and reflective attitude towards available information and a responsible use of the interactive media. An interest in engaging in communities and networks for cultural, social and/or professional purposes also supports this competence.
|
Naudojant IVT būtinas kritiškas ir analitiškas požiūris į turimą informaciją ir atsakingas sąveikiųjų visuomenės informavimo priemonių naudojimas. Domėjimasis dalyvavimu bendruomenės ir tinklų veikloje siekiant kultūrinių, socialinių ir (arba) profesinių tikslų taip pat stiprina šį gebėjimą.
|
|
5. Learning to learn
|
5. Mokymasis mokytis
|
|
Definition:
|
Apibrėžimas:
|
|
"Learning to learn" is the ability to pursue and persist in learning, to organise one's own learning, including through effective management of time and information, both individually and in groups. This competence includes awareness of one's learning process and needs, identifying available opportunities, and the ability to overcome obstacles in order to learn successfully. This competence means gaining, processing and assimilating new knowledge and skills as well as seeking and making use of guidance. Learning to learn engages learners to build on prior learning and life experiences in order to use and apply knowledge and skills in a variety of contexts: at home, at work, in education and training. Motivation and confidence are crucial to an individual's competence.
|
"Mokymasis mokytis" reiškia gebėjimą atkakliai mokytis, organizuoti savo mokymąsi, įskaitant mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją, asmeniškai ir grupėse. Šis gebėjimas – tai mokymosi proceso ir poreikių supratimas, turimų galimybių nustatymas ir gebėjimas įveikti kliūtis siekiant sėkmingai mokytis. Šis gebėjimas reiškia, kad įgyjamos, apdorojamos ir įsisavinamos naujos žinios ir įgūdžiai, siekiama gauti pagalbą ir ja naudotis. Mokymasis mokytis įpareigoja besimokančiuosius remtis turima mokymosi ir gyvenimo patirtimi, naudoti ir pritaikyti žinias ir įgūdžius įvairiose situacijose – namuose, darbe, šviečiantis ir lavinantis. Motyvacija ir pasitikėjimas yra ypač svarbūs žmogaus gebėjimams.
|
|
Essential knowledge, skills and attitudes related to this competence:
|
Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:
|
|
Where learning is directed towards particular work or career goals, an individual should have knowledge of the competences, knowledge, skills and qualifications required. In all cases, learning to learn requires an individual to know and understand his/her preferred learning strategies, the strengths and weaknesses of his/her skills and qualifications, and to be able to search for the education and training opportunities and guidance and/or support available.
|
Kai žmogus mokydamasis siekia konkrečių darbo ar karjeros tikslų, tuomet jis turėtų žinoti apie tiems tikslams būtinus gebėjimus, žinias, įgūdžius ir kvalifikaciją. Visais atvejais mokydamasis mokytis žmogus turi žinoti ir suprasti savo pasirinktas mokymosi strategijas, savo įgūdžių ir kvalifikacijos stipriąsias ir silpnąsias puses bei turi sugebėti ieškoti švietimo ir mokymo galimybių bei patarimų ir (arba) paramos, kurią jis gali gauti.
|
|
Learning to learn skills require firstly the acquisition of the fundamental basic skills such as literacy, numeracy and ICT skills that are necessary for further learning. Building on these skills, an individual should be able to access, gain, process and assimilate new knowledge and skills. This requires effective management of one's learning, career and work patterns, and, in particular, the ability to persevere with learning, to concentrate for extended periods and to reflect critically on the purposes and aims of learning. Individuals should be able to dedicate time to learning autonomously and with self-discipline, but also to work collaboratively as part of the learning process, draw the benefits from a heterogeneous group, and to share what they have learnt. Individuals should be able to organise their own learning, evaluate their own work, and to seek advice, information and support when appropriate.
|
Siekiant įgyti mokymosi mokytis įgūdžių reikia, pirmiausia, įgyti pagrindinių bendrųjų įgūdžių, kaip antai raštingumas, mokėjimas skaičiuoti ir IRT įgūdžiai, kurie yra būtini toliau mokantis. Remdamasis šiais įgūdžiais asmuo turėtų sugebėti gauti, apdoroti ir įsisavinti naujų žinių ir įgūdžių. Tam reikia veiksmingai valdyti savo mokymosi, karjeros ir darbo situacijas ir ypač sugebėti toliau atkakliai mokytis, dėmesį skirti ilgai trunkantiems laikotarpiams ir kritiškai mąstyti apie mokymosi tikslus. Žmonės turėtų sugebėti skirti laiko savarankiškam ir organizuotam mokymuisi, o besimokydami taip pat bendradarbiauti, pasinaudoti nevienalytės grupės teikiamais privalumais ir dalintis tuo, ko jau išmoko. Asmenys turėtų sugebėti organizuoti savo pačių mokymąsi, įvertinti savo darbą ir, prireikus, ieškoti patarimų, informacijos ir paramos.
|
|
A positive attitude includes the motivation and confidence to pursue and succeed at learning throughout one's life. A problem-solving attitude supports both the learning process itself and an individual's ability to handle obstacles and change. The desire to apply prior learning and life experiences and the curiosity to look for opportunities to learn and apply learning in a variety of life contexts are essential elements of a positive attitude.
|
Teigiamas požiūris – tai motyvacija ir pasitikėjimas tolesniu mokymusi visą gyvenimą ir šio proceso sėkme. Į problemų sprendimą orientuotas požiūris sustiprina patį mokymosi procesą ir asmens gebėjimą įveikti kliūtis ir pokyčius. Noras pritaikyti turimą mokymosi ir gyvenimo patirtį bei smalsumas ieškant galimybių mokytis ir mokantis įvairiose gyvenimo situacijose yra ypač svarbūs teigiamam požiūriui sukurti.
|
|
6. Social and civic competences
|
6. Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai
|
|
Definition:
|
Apibrėžimas:
|
|
These include personal, interpersonal and intercultural competence and cover all forms of behaviour that equip individuals to participate in an effective and constructive way in social and working life, and particularly in increasingly diverse societies, and to resolve conflict where necessary. Civic competence equips individuals to fully participate in civic life, based on knowledge of social and political concepts and structures and a commitment to active and democratic participation.
|
Šie gebėjimai apima asmeninius, tarpasmeninius ir tarpkultūrinius gebėjimus, taip pat visas elgesio formas, kai žmonės parengiami veiksmingam ir konstruktyviam dalyvavimui socialiniame ir darbo gyvenime, ypač vis įvairesnėje visuomenėje, ir, prireikus, konfliktų sprendimui. Pilietinis gebėjimas padeda žmonėms visapusiškai dalyvauti pilietiniame gyvenime remiantis socialinių ir politinių koncepcijų bei struktūrų žiniomis ir įsipareigojimu aktyviam ir demokratiškam dalyvavimui.
|
|
Essential knowledge, skills and attitudes related to this competence:
|
Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:
|
|
A. Social competence is linked to personal and social well-being which requires an understanding of how individuals can ensure optimum physical and mental health, including as a resource for oneself and one's family and one's immediate social environment, and knowledge of how a healthy lifestyle can contribute to this. For successful interpersonal and social participation it is essential to understand the codes of conduct and manners generally accepted in different societies and environments (e.g. at work). It is equally important to be aware of basic concepts relating to individuals, groups, work organisations, gender equality and non-discrimination, society and culture. Understanding the multi-cultural and socio-economic dimensions of European societies and how national cultural identity interacts with the European identity is essential.
|
A. Socialiniai gebėjimai yra susiję su asmenine ir socialine gerove, kas reikalauja suvokti, kaip užsitikrinti optimalią fizinę ir psichinę sveikatą, kuri būtų asmeninis, šeimos ir artimiausios socialinės aplinkos turtas, ir žinoti, kaip sveikas gyvenimo būdas galėtų padėti tai pasiekti. Siekiant sėkmingo tarpasmeninio ir socialinio dalyvavimo yra ypač svarbu suprasti skirtingose visuomenėse ir aplinkoje (pvz., darbe) bendrai priimtinus elgesio ir elgsenos kodeksus. Taip pat svarbu žinoti bendras sąvokas, susijusias su asmenimis, grupėmis, darbo organizacijomis, lyčių lygybe ir nediskriminavimu, visuomene ir kultūra. Ypač svarbu suprasti Europos visuomenių daugiakultūrius ir socialinius bei ekonominius aspektus ir tai, kaip šalies kultūrinis tapatumas ir Europos tapatumas veikia vienas kitą.
|
|
The core skills of this competence include the ability to communicate constructively in different environments, to show tolerance, express and understand different viewpoints, to negotiate with the ability to create confidence, and to feel empathy. Individuals should be capable of coping with stress and frustration and expressing them in a constructive way and should also distinguish between the personal and professional spheres.
|
Šio gebėjimo pagrindiniai įgūdžiai apima galimybę konstruktyviai bendrauti skirtingoje aplinkoje, rodyti toleranciją, reikšti ir suprasti skirtingus požiūrius, derėtis sukuriant pasitikėjimą ir išreikšti supratimą. Žmonės turėtų pajėgti susidoroti su stresu ir nusivylimu bei išreikšti tai konstruktyviai, taip pat turėtų atskirti asmeninę ir profesinę sritis.
|
|
The competence is based on an attitude of collaboration, assertiveness and integrity. Individuals should have an interest in socio-economic developments and intercultural communication and should value diversity and respect others, and be prepared both to overcome prejudices and to compromise.
|
Šis gebėjimas yra pagrįstas bendradarbiavimo, pasitikėjimo savimi ir sąžiningumo savybėmis. Žmonės turėtų domėtis socialiniu ir ekonominiu vystymusi bei tarpkultūriniu bendravimu, vertinti įvairovę ir pagarbą kitiems, bei būti pasiruošę įveikti išankstinį nusistatymą ir daryti kompromisus.
|
|
B. Civic competence is based on knowledge of the concepts of democracy, justice, equality, citizenship, and civil rights, including how they are expressed in the Charter of Fundamental Rights of the European Union and international declarations and how they are applied by various institutions at the local, regional, national, European and international levels. It includes knowledge of contemporary events, as well as the main events and trends in national, European and world history. In addition, an awareness of the aims, values and policies of social and political movements should be developed. Knowledge of European integration and of the EU's structures, main objectives and values is also essential, as well as an awareness of diversity and cultural identities in Europe.
|
B. Pilietinis gebėjimas yra pagrįstas žiniomis apie demokratijos, teisingumo, lygybės, pilietybės ir piliečių teisių sąvokas bei tuo, kaip jos yra išreikštos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėse deklaracijose bei kaip įvairios institucijos jas taiko vietos, regionų, šalies, Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Tai apima žinias apie naujausius įvykius, taip pat pagrindinius nacionalinės, Europos ir pasaulio istorijos įvykius ir tendencijas. Be to, turėtų būti šviečiama apie socialinių ir politinių judėjimų tikslus, vertybes ir politikos kryptis. Taip pat labai svarbios žinios apie Europos integraciją ir ES struktūras, pagrindinius jų tikslus ir vertybes, bei apie įvairovę ir kultūrines tapatybes Europoje.
|
|
Skills for civic competence relate to the ability to engage effectively with others in the public domain, and to display solidarity and interest in solving problems affecting the local and wider community. This involves critical and creative reflection and constructive participation in community or neighbourhood activities as well as decision-making at all levels, from local to national and European level, in particular through voting.
|
Pilietinio gebėjimo įgūdžiai yra susiję su galimybe kartu su kitais aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, rodyti solidarumą ir domėjimąsi problemų, kurios daro įtaką vietos ir platesnei bendruomenei, sprendimu. Tai susiję su kritišku ir kūrybišku mąstymu bei konstruktyviu dalyvavimu bendruomenės arba kaimynystės veikloje, taip pat sprendimų priėmimu įvairiais lygmenimis – nuo nacionalinio iki Europos, visų pirma balsuojant.
|
|
Full respect for human rights including equality as a basis for democracy, appreciation and understanding of differences between value systems of different religious or ethnic groups lay the foundations for a positive attitude. This means displaying both a sense of belonging to one's locality, country, the EU and Europe in general and to the world, and a willingness to participate in democratic decision-making at all levels. It also includes demonstrating a sense of responsibility, as well as showing understanding of and respect for the shared values that are necessary to ensure community cohesion, such as respect for democratic principles. Constructive participation also involves civic activities, support for social diversity and cohesion and sustainable development, and a readiness to respect the values and privacy of others.
|
Teigiamo požiūrio kūrimo pagrindas – tai visapusiškas žmogaus teisų, įskaitant lygybę, kuri yra demokratijos esmė, gerbimas ir skirtumų tarp įvairių religinių ar etninių grupių vertybių sistemų vertinimas bei supratimas. Tai reiškia priklausomybės savo vietovei, šaliai, ES ir Europai bendrai bei pasauliui jausmo atskleidimą, ir norą visais lygmenimis dalyvauti priimant demokratinius sprendimus. Tai taip pat reiškia atsakomybės jausmo turėjimą ir bendrų vertybių, pvz., demokratinių principų laikymasis, reikalingų bendruomenės sanglaudai užtikrinti, supratimą ir jų gerbimą. Konstruktyvus dalyvavimas taip pat yra susijęs su pilietiniais veiksmais, socialinės įvairovės ir sanglaudos bei tvaraus vystymosi palaikymu bei pasiruošimu gerbti kitų vertybes ir privatumą.
|
|
7. Sense of initiative and entrepreneurship
|
7. Iniciatyva ir verslumas
|
|
Definition:
|
Apibrėžimas:
|
|
Sense of initiative and entrepreneurship refers to an individual's ability to turn ideas into action. It includes creativity, innovation and risk-taking, as well as the ability to plan and manage projects in order to achieve objectives. This supports individuals, not only in their everyday lives at home and in society, but also in the workplace in being aware of the context of their work and being able to seize opportunities, and is a foundation for more specific skills and knowledge needed by those establishing or contributing to social or commercial activity. This should include awareness of ethical values and promote good governance.
|
Iniciatyvumo ir verslumo jausmas reiškia žmogaus sugebėjimą idėjas pavesti veiksmais. Jis reiškia kūrybiškumą, novatoriškumą ir pasirengimą rizikuoti bei gebėjimą planuoti ir valdyti projektus siekiant iškeltų tikslų. Tai kiekvienam žmogui praverčia ne tik kasdieniame gyvenime namuose ir visuomenėje, bet ir darbe, nes turint šį gebėjimą galima suprasti su darbu susijusį kontekstą ir išnaudoti galimybes, be to, tai yra konkretesnių įgūdžių ir žinių, kurios būtinos tiems, kurie pradeda socialinę ar komercinę veiklą, pagrindas. Tai turėtų apimti supratimą apie etines vertybes ir skatinti gero valdymo principą.
|
|
Essential knowledge, skills and attitudes related to this competence:
|
Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:
|
|
Necessary knowledge includes the ability to identify available opportunities for personal, professional and/or business activities, including "bigger picture" issues that provide the context in which people live and work, such as a broad understanding of the workings of the economy, and the opportunities and challenges facing an employer or organisation. Individuals should also be aware of the ethical position of enterprises, and how they can be a force for good, for example through fair trade or through social enterprise.
|
Būtinos žinios apima gebėjimą identifikuoti esamas asmenines, profesines ir (arba) verslo galimybes, įskaitant platesnio požiūrio aspektus, atskleidžiančius kontekstą, kuriame žmonės gyvena ir dirba, kaip antai bendrą suvokimą apie ekonomikos veikimą ir apie darbdaviui ar organizacijai iškylančius uždavinius bei atsirandančias galimybes. Žmonės turėtų žinoti etišką įmonių nuostatą ir kaip jie galėtų tapti gerąja jėga, pavyzdžiui, vykdydami sąžiningą prekybą ar dalyvaudami socialinės įmonės veikloje.
|
|
Skills relate to proactive project management (involving, for example the ability to plan, organise, manage, lead and delegate, analyse, communicate, de-brief, evaluate and record), effective representation and negotiation, and the ability to work both as an individual and collaboratively in teams. The ability to judge and identify one's strengths and weaknesses, and to assess and take risks as and when warranted, is essential.
|
Įgūdžiai yra susiję su veiksniu projektų valdymu (įtraukiant, pavyzdžiui, galimybę planuoti, organizuoti, valdyti, vadovauti ir deleguoti, analizuoti, pranešinėti, išklausyti ataskaitas, įvertinti bei protokoluoti), veiksmingu atstovavimu, derėjimusi ir sugebėjimu dirbti savarankiškai bei bendradarbiaujant komandose. Svarbu gebėti spręsti ir nustatyti savo stipriąsias ir silpnąsias vietas, įvertinti ir rizikuoti, kai ir jeigu to prireiks.
|
|
An entrepreneurial attitude is characterised by initiative, pro-activity, independence and innovation in personal and social life, as much as at work. It also includes motivation and determination to meet objectives, whether personal goals, or aims held in common with others, including at work.
|
Verslumo savybė apibūdinama iniciatyvumu, veiksnumu, nepriklausomybe ir novatoriškumu asmeniniame ir socialiniame gyvenime bei darbe. Be to, tai yra susiję su motyvacija ir pasiryžimu siekti tikslų – asmeninių ar bendrų su kitais, įskaitant darbe.
|
|
8. Cultural awareness and expression
|
8. Kultūrinis sąmoningumas ir raiška
|
|
Definition:
|
Apibrėžimas:
|
|
Appreciation of the importance of the creative expression of ideas, experiences and emotions in a range of media, including music, performing arts, literature, and the visual arts.
|
Įvairių kūrybinių idėjų, patirties ir emocijų išraiškų įvairioje terpėje, įskaitant muziką, scenos meną, literatūrą ir vizualinį meną, svarbos suvokimas.
|
|
Essential knowledge, skills and attitudes related to this competence:
|
Svarbiausios su šiuo gebėjimu susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos:
|
|
Cultural knowledge includes an awareness of local, national and European cultural heritage and their place in the world. It covers a basic knowledge of major cultural works, including popular contemporary culture. It is essential to understand the cultural and linguistic diversity in Europe and other regions of the world, the need to preserve it and the importance of aesthetic factors in daily life.
|
Kultūrinės žinios apima suvokimą apie vietos, nacionalinį ir Europos kultūros paveldą ir jo vietą pasaulyje. Jos taip pat apima pagrindines žinias apie svarbiausius kultūros kūrinius, įskaitant populiariąją šiuolaikinę kultūrą. Ypač svarbu suprasti kultūrinę ir kalbinę įvairovę Europoje (ir kituose pasaulio regionuose), poreikį ją išlaikyti ir estetinių veiksnių svarbą kasdieniame gyvenime.
|
|
Skills relate to both appreciation and expression: the appreciation and enjoyment of works of art and performances as well as self-expression through a variety of media using one' s innate capacities. Skills include also the ability to relate one's own creative and expressive points of view to the opinions of others and to identify and realise social and economic opportunities in cultural activity. Cultural expression is essential to the development of creative skills, which can be transferred to a variety of professional contexts.
|
Įgūdžiai yra susiję su vertinimu ir raiška – tai meno kūrinių ir spektaklių vertinimas bei gėrėjimasis jais, saviraiška įvairiomis raiškos priemonėmis panaudojant žmogaus įgimtus gebėjimus. Be to, tai yra gebėjimas susieti savo kūrybišką ir išraiškingą požiūrį su kitų žmonių nuomone ir nustatyti kultūrinės veiklos socialines ir ekonomines galimybes bei jas įgyvendinti. Kultūrinė raiška būtina vystant kūrybinius gebėjimus, kurie vėliau gali būti pritaikyti įvairiose profesinėse srityse.
|
|
A solid understanding of one's own culture and a sense of identity can be the basis for an open attitude towards and respect for diversity of cultural expression. A positive attitude also covers creativity, and the willingness to cultivate aesthetic capacity through artistic self-expression and participation in cultural life.
|
Geras savo kultūros išmanymas ir tapatumo jausmas gali būti atviro požiūrio į kultūrinės raiškos įvairovę bei pagarbos jai pagrindas. Teigiamas požiūris taip pat reiškia kūrybiškumą ir norą lavinti estetinį gebėjimą, pasitelkiant meninę saviraišką ir dalyvaujant kultūriniame gyvenime.
|
|
[1] In the context of Europe's multicultural and multilingual societies, it is recognised that the mother tongue may not in all cases be an official language of the Member State, and that ability to communicate in an official language is a pre-condition for ensuring full participation of the individual in society. In some Member States the mother tongue may be one of several official languages. Measures to address such cases, and apply the definition accordingly, are a matter for individual Member States in accordance with their specific needs and circumstances.
|
[1] Europos daugiakultūrių ir daugiakalbių bendruomenių atveju pripažįstama, kad ne visada gimtoji kalba gali būti valstybės narės oficialioji kalba ir kad gebėjimas bendrauti oficialiąja kalba yra asmens visapusiško dalyvavimo visuomenėje prielaida. Kai kuriose valstybėse narėse gimtoji kalba gali būti viena iš keleto valstybinių kalbų. Tokiems atvejams taikomos priemonės priklauso nuo atskiros valstybės narės atsižvelgiant į joje esančius konkrečius poreikius ir aplinkybes.
|
|
[2] It is important to recognise that many Europeans live in bilingual or multilingual families and communities, and that the official language of the country in which they live may not be their mother tongue. For these groups, this competence may refer to an official language, rather than to a foreign language. Their need, motivation, and social and/or economic reasons for developing this competence in support of their integration will differ, for instance, from those learning a foreign language for travel or work. Measures to address such cases, and apply the definition accordingly, are a matter for individual Member States in accordance with their specific needs and circumstances.
|
[2] Svarbu pripažinti, kad daug europiečių gyvena dvikalbėse ar daugiakalbėse šeimose ir bendruomenėse, ir tos šalies, kurioje jie gyvena, valstybinė kalba gali būti ne jų gimtoji kalba. Kalbant apie šias visuomenės grupes, šis gebėjimas gali reikšti bendravimą valstybine, o ne užsienio kalba. Jų poreikis, motyvacija, socialinės ir(arba) ekonominės priežastys vystyti šį gebėjimą siekiant integruotis skirsis nuo tų asmenų, kurie, pavyzdžiui mokosi užsienio kalbos dėl kelionių ar darbo. Kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo pačios konkrečius poreikius ir aplinkybes, gali nustatyti reikalingas priemones tokiems atvejams ir atitinkamai taikyti šį apibrėžimą.
|
|
--------------------------------------------------
|
--------------------------------------------------
|