[pic] | COMMISSION OF THE EUROPEAN COMMUNITIES |

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Brussels, 16.2.2006

Briuselis, 16.2.2006

COM(2006) 70 final

KOM(2006) 70 galutinis

COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE COUNCIL AND THE EUROPEAN PARLIAMENT

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2005 Environment Policy Review{SEC(2006) 218}

2005 m. Aplinkos politikos apžvalga{SEK(2006) 218}

INTRODUCTION

ĮVADAS

2005 was a year of challenges for environment policy. Taking a broad view, three main sets of events defined the year:

2005 m. buvo aplinkos politikos uždavinių metai. Žvelgiant plačiau, trys įvykių grupės apibūdina metus:

- Major steps have been taken in the fight against climate change. The Kyoto Protocol entered into force and the world’s biggest emissions trading scheme for CO2 began in the EU. The Montreal Climate Change Conference paved the way for post-2012 global action, including ways to engage countries currently outside Kyoto commitments.

- Padaryta didelė pažanga kovojant su klimato kaita. Įsigaliojo Kioto protokolas, ir Europos Sąjungoje pradėjo veikti didžiausia pasaulyje prekybos CO2 išmetimo leidimais sistema. Monrealio klimato kaitos konferencijoje nutiestas kelias pasaulinio masto veiksmams po 2012 m., įskaitant būdus, kaip įtraukti šiuo metu Kioto įsipareigojimų neprisiėmusias šalis.

- The foundations of the next generation of environment policy were laid with the Commission’s adoption by January 2006 of 5 thematic strategies. They frame actions for the next two decades on: Air pollution, Marine environment, Urban environment, Use of resources, and Waste. Work on another 2 – Soil protection and Pesticides – has progressed well, with adoption expected in early 2006. In addition, important progress has been made in the Council and Parliament on Registration, Evaluation and Authorisation of Chemicals (REACH), on course for 2006 adoption.

- Komisijos 2006 m. sausio mėn. priimtomis penkiomis teminėmis strategijomis buvo padėti ateities aplinkos politikos pamatai. Jomis nustatomi veiksmai dviems ateinantiems dešimtmečiams oro taršos, jūrų aplinkos, miesto aplinkos, išteklių naudojimo ir atliekų atžvilgiu. Padaryta didelė pažanga ruošiant kitas dvi strategijas – dirvožemio apsaugos ir pesticidų atžvilgiu – jas tikimasi priimti 2006 m. pradžioje. Be to, Taryba ir Parlamentas padarė didelę pažangą ruošdami Cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo ir leidimų (REACH) reglamentą, kurį ketinama priimti 2006 m.

- The review[1] of the EU Sustainable Development Strategy provided a new framework for addressing long-term economic, social and environmental trends and their synergies. The renewal of the Lisbon strategy for Growth and Jobs and the production of national reform programmes by Member States highlighted the role of environment in growth, competitiveness and employment[2]. All this happened against a backdrop of pressure on natural resources worldwide, increased oil prices and climate-related disasters in Europe, which showed the dependence of our economies and societies on the environment.

- ES tvaraus vystymosi strategijos apžvalgoje[1] pateikta nauja sistema ilgalaikių ekonominių, socialinių ir aplinkos tendencijų bei jų sąveikos atžvilgiu. Atnaujinant Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui bei valstybėms narėms kuriant nacionalines reformos programas, buvo skiriamas didelis dėmesys dėl to, kokią įtaką aplinka turi ekonomikos augimui, konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui[2]. Visa tai vyko tuo metu, kai pasaulyje mažėjo gamtos išteklių, augo naftos kainos ir daugėjo su klimatu susijusių nelaimių Europoje – tai parodė mūsų ekonomikos ir visuomenės priklausomybę nuo aplinkos.

This Review describes the most important issues for EU environment policy during 2005. In the first chapter, it examines environment policy’s part in the Lisbon strategy for Growth and Jobs. It then summarises the year’s main policy developments in the four priority areas of the 6th Environment Action Programme, presents newly released evidence, and outlines aspects of 2006 actions[3].

Šioje apžvalgoje apibūdinami svarbiausi 2005 metų ES aplinkos klausimai. Pirmajame skyriuje nagrinėjama Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui aplinkos politika. Po to apžvalgoje pateikiami metiniai 6-osios aplinkosaugos veiksmų programos keturių prioritetinių sričių pagrindiniai politikos pokyčiai, pristatomi naujai paskelbti įrodymai ir apibrėžiami 2006 m. veiklos aspektai[3].

1. ENVIRONMENT POLICY AND THE STRATEGY FOR GROWTH AND JOBS: ECO-INNOVATION AND BETTER REGULATION

1. APLINKOS POLITIKA IR STRATEGIJA EKONOMIKOS AUGIMUI IR DARBO VIETŲ KŪRIMUI: EKOLOGINĖS NAUJOVĖS IR GERESNIS REGLAMENTAVIMAS

Highlights

Svarbiausia informacija

Environment Policy is part of the Lisbon partnership for Growth and Jobs

Aplinkos politika sudaro Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui dalį

“ The European Environment, State and Outlook 2005 ” prepared by the European Environment Agency[4] reveals that EU environment policy is having some positive impacts, from nature protection to air quality. It also shows that the environmental challenges currently faced by the EU are rooted in unsustainable consumption and production patterns that remain the main barrier to further improvement. It points out that pollution prevention is cheaper than clean-up and confirms that efficient environmental protection and economic growth can go hand in hand.

Europos aplinkos agentūros[4] parengtoje apžvalgoje „Europos aplinka 2005 m. – būklė ir perspektyvos“ tvirtinama, kad ES aplinkos politika daro teigiamą įtaką daugeliui sričių – nuo gamtos apsaugos ir iki oro kokybės. Taip pat teigiama, kad ES kylančių dabartinių aplinkos uždavinių priežastys yra netvarūs vartojimo ir gamybos modeliai, kurie lieka pagrindinė kliūtis tolesniems teigiamiems pokyčiams. Pabrėžiama, kad taršos prevencija kainuoja mažiau nei valymas, ir patvirtinama, kad veiksminga aplinkos apsauga ir ekonominis augimas gali būti suderinami.

When the European Council in March endorsed the Commission proposal for a renewed strategy on Growth and Jobs, Heads of State and Government clearly indicated that it was to be seen in the wider context of the sustainable development requirement and should tap into synergies between the economic, environmental and social dimensions. This was reflected by the adoption of 24 integrated guidelines, which provide guidance to the Commission and Member States in targeting their reform programmes and aim at the promotion of eco-innovation[5] and better environmental regulation.

Kai kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui atnaujinti Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, valstybių ir vyriausybių vadovai aiškiai nurodė, kad ji turėtų būti suvokiama, atsižvelgiant į platesnes su reikalavimais dėl tvaraus vystymosi susijusias aplinkybes, ir turėtų būti įtraukta į bendrą ekonomikos, aplinkos ir socialinių matmenų sąveiką. Tai atspindi priimtos 24 „integruotos gairės“, kuriose Komisijai ir valstybėms narėms pateikiamos nuorodos dėl reformos programų vykdymo, siekiant skatinti ekologines naujoves[5] ir geresnį aplinkos reglamentavimą.

Promotion of Eco-innovation

Ekologinių naujovių skatinimas

Eco-innovation and environmental technologies can spur economic growth and contribute to employment objectives[6]. The EU eco-industries account for about 1/3 of the global market and employ over 2 million people, with an EU trade surplus of over €600 million. The sector has grown by 5% a year since the mid-90s.

Ekologinėmis naujovėmis ir aplinkosaugos technologijomis galima paskatinti ekonomikos augimą ir padėti siekti darbo vietų kūrimo tikslų[6]. 1/3 pasaulio rinkos sudarančioje ES ekologinėje pramonėje dirba daugiau kaip 2 mln. žmonių, o ES teigiamas prekybos balansas yra daugiau kaip 600 mln. EUR. Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio sektorius išaugo 5 % nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio.

The Member States in their national reform programmes have recognised these opportunities. They focused on research and development, the promotion of energy efficiency, and the use of green public procurement and economic instruments such as taxation.

Valstybės narės pripažino šias galimybes nacionalinėse reformų programose. Jos sutelkė dėmesį į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, energijos vartojimo efektyvumo skatinimą ir aplinką tausojančių viešųjų pirkimų ir ekonominių priemonių (pvz., mokesčių) taikymą.

At the Community level, the following actions were taken to promote eco-innovation:

Bendrijos lygiu buvo imtasi šių veiksmų skatinti ekologines naujoves:

- Implementation of the Community’s Environmental Technology Action Plan (ETAP) was speeded up with Member States preparing ETAP Roadmaps

- Bendrijos Aplinkosaugos technologijų veiksmų plano (ATVP) įgyvendinimas buvo pagreitintas valstybėms narėms ruošiant ATVP gaires.

- A Framework Programme for Competitiveness and Innovation (2007-2013)[7] earmarked a fifth of its proposed budget to support eco-innovation. The proposed 7th Framework Programme for research and technological development emphasises eco-innovation, as do the new policy guidelines for cohesion 2007-2013.

- Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programoje (2007–2013 m.)[7] penktadalis joje pasiūlyto biudžeto skirta remti ekologines naujoves. Pasiūlytoje 7-ojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programoje, kaip ir naujose politikos gairėse dėl sanglaudos 2007–2013 m., pabrėžiama ekologinių naujovių svarba.

The role and use of Better Regulation in policy

Geresnio reglamentavimo vaidmuo ir naudojimas politikoje

In 2005 the Commission put Better Regulation high on its agenda as a means to cost effectively achieve policy objectives. EU environmental policy was in the fore of the better regulation agenda, in the design of new policy and in improving the effectiveness of existing policy.

2005 m. darbotvarkėje Komisija skyrė didelį dėmesį geresniam reglamentavimui, kaip priemonei mažomis sąnaudomis pasiekti politikos tikslus. ES aplinkos politika buvo geresnio reglamentavimo priešakyje; juo formuojama nauja politika ir gerinamas dabartinės politikos veiksmingumas.

Enhancing New Policy Development

Naujos politikos vystymosi stiprinimas

Environment policy has pioneered concepts that have now become standard practice in Better Regulation, in particular impact assessment, extensive stakeholder consultation and an integrated approach to policy issues. In 2005 it continued with publication of 4 Thematic Strategies , defining short and medium term policy objectives based on in-depth analysis.

Aplinkos politika buvo nutiestas kelias koncepcijoms, kurios tapo įprasta geresnio reglamentavimo praktika, ypač atliekant poveikio įvertinimą, išsamiai tariantis su suinteresuotomis šalimis ir taikant integruotą požiūrį į politikos klausimus. 2005 m. ji buvo tęsiama, paskelbiant keturias temines strategijas, kuriose apibrėžiami trumpalaikiai ir vidutinio laikotarpio gilia analize grindžiami politikos tikslai.

For example, the Thematic Strategy on Air Pollution was developed through 5 years of analysis. It built on an impact assessment by leading experts, 100 stakeholder meetings and a public consultation that drew 11 000 responses. A peer-reviewed, state-of-the-art modelling framework was developed to examine the economic, social and environmental impacts of different potential policies. It examined links between air pollution and other domains: human health, soil acidification, water eutrophication and further action to reduce carbon emissions.

Pavyzdžiui, Teminė oro taršos strategija buvo vystoma, penkerius metus atliekant oro taršos analizę. Ji sukurta geriausių ekspertų atliktu poveikio įvertinimu, 100 kartų susitikus suinteresuotosioms šalims ir po viešųjų konsultacijų, per kurias gauta 11 000 atsiliepimų. Nuodugniai apsvarsčius, buvo sukurta šiuolaikinė modeliavimo sistema, siekiant ištirti įvairios galimos politikos poveikį ekonomikai, socialiniams klausimams ir aplinkai. Joje išnagrinėtos oro taršos sąsajos su kitomis sritimis: žmonių sveikata, dirvožemio rūgštėjimu, vandens eutrofikacija ir tolesniais veiksmais siekiant sumažinti anglies dvideginio išmetimą.

Both the thematic strategies and other environmental policies used detailed impact analysis to select the best policy instrument, and included consideration of market-based alternatives to direct regulation. Administrative burden and impacts on competitiveness were analysed, allowing synergies to be identified. For instance, studies for the Waste thematic strategy indicated that best-practice waste minimisation could save manufacturers €2.9-4.2bn annually.[8]

Siekiant parinkti geriausią politikos priemonę teminėse strategijose ir kitoje aplinkos politikoje buvo naudojama išsami poveikio analizė su apsvarstymais dėl rinka pagrįstų alternatyvų tiesioginiam reglamentavimui . Siekiant nustatytą sinergiją, buvo tiriama administracinė našta ir poveikis konkurencingumui. Pavyzdžiui, studijose, susijusiose su Atliekų temine strategija, nurodyta, kad, pasinaudoję geriausia praktika atliekų mažinimo srityje, gamintojai galėtų sutaupyti 2,9–4,2 mlrd. EUR kasmet[8].

Improvements to policy and effective implementation both rely on good data collection. To increase access to data, its quality and operability and to reduce administrative costs and data overlaps, the Commission and the EEA have promoted a shared information system.

Politikos tobulinimas ir veiksmingas įgyvendinimas priklauso nuo tinkamo duomenų rinkimo . Siekiant padidinti prieigą prie duomenų, jų kokybę ir tinkamumą naudoti bei mažinti administracines išlaidas ir duomenų dubliavimąsi, Komisija ir EAA skatino bendros informacijos sistemos kūrimą.

Simplification

Supaprastinimas

Meeting existing objectives at less cost is the rationale behind streamlining (or simplifying) existing legislation. The Commission has an ongoing programme, part of which used the thematic strategies: the Air Pollution strategy will consolidate five laws on air quality into a shorter one aligning definitions and reviewing reporting requirements. The Waste thematic strategy proposes revision of the Waste Framework Directive, repeal of the Waste Oils Directive and other simplification.

Siekis spręsti esamus klausimus mažesnėmis sąnaudomis yra pagrindinė priežastis, kodėl norima racionalizuoti (arba supaprastinti) dabartinius teisės aktus. Komisija turi nuolatinę programą, kurios atskiroje dalyje yra pasinaudojama šiomis teminėmis strategijomis: Oro taršos strategija, apjungs penkis įstatymus dėl oro kokybės į vieną trumpesnį įstatymą, derinant apibrėžimus ir persvarstant reikalavimus ataskaitoms. Atliekų teminėje strategijoje siūloma persvarstyti Pagrindų direktyvą dėl atliekų, panaikinti Naudotų alyvų direktyvą ir įgyvendinti kitus supaprastinimus.

Effectiveness and Better Implementation

Veiksmingumas ir geresnis įgyvendinimas

In 2005, the Commission increased its efforts to help Member States implement Community environmental law more easily and effectively through exchange of best practice. Rationalising its handling of infringements, the Commission launched “horizontal cases” (grouping several infringements together) against certain countries to address structural implementation deficits. Better implementation will also allow greater environmental results at less cost.

2005 m. Komisija padidino pastangas padėti valstybėms narėms paprasčiau ir veiksmingiau įgyvendinti Bendrijos aplinkos teisę, apsikeičiant geriausia praktika. Racionalizuodama pažeidimų šalinimą, Komisija pradėjo „horizontalias bylas“ (apjungdama kelis pažeidimus į vieną grupę) prieš tam tikras šalis – taip sprendžiamas nepakankamo struktūrinio įgyvendinimo klausimas. Geresnis įgyvendinimas taip pat sudarys sąlygas pasiekti geresnių aplinkosaugos rezultatų mažesnėmis sąnaudomis.

Outlook for 2006

Perspektyvos 2006 m.

- The Commission will place increasing emphasis on improving implementation and enforcement through close co-operation with Member States. The Commission intends to table a Compliance Assistance Programme for SMEs to help SMEs overcome any implementation difficulties

- Komisija vis daugiau dėmesio skirs įgyvendinimo gerinimui ir kontrolei, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Komisija planuoja pateikti Mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirtą atitikties programą , siekiant padėti MVĮ įveikti įgyvendinimo sunkumus.

- The Commission plans to present a document in which opportunities and methods to develop the use of economic instruments in the EU environment policy will be highlighted

- Komisija planuoja pateikti dokumentą, kuriame bus pabrėžtos galimybės ir metodai, kuriais siekiama vystyti ekonominių priemonių naudojimą ES aplinkos politikoje.

- The Commission envisages simplifying further areas of legislation in the next three years.[9] Simplification is also a key part of wider reviews of policy, e.g. the review of industrial emissions policy begun in 2005

- Komisija per artimiausius trejus metus[9] numato toliau paprastinti kitų sričių aktus. Supaprastinimas yra svarbiausia platesnio politikos peržiūros dalis, pvz., politika dėl pramonės įmonių išmetalų buvo pradėta persvarstyti 2005 m.

2. ACHIEVEMENTS, TRENDS AND OUTLOOK IN THE 6TH EAP PRIORITY AREAS

2. PASIEKIMAI, TENDENCIJOS IR PERSPEKTYVOS 6-osios APLINKOSAUGOS VEIKSMŲ PROGRAMOS (AVP) PRIORITETINĖSE SRITYSE

2.1 Climate change

2.1. Klimato kaita

Highlights

Svarbiausia informacija

2005 was a landmark year – with the start of emission trading, entry into force of the Kyoto Protocol and the launch of the Second Phase of the European Climate Change Programme (ECCP). It culminated with the Montreal Conference that gave new momentum to global action.

2005 m. buvo įsimintini metai – pradėta prekyba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimais, įsigaliojo Kioto protokolas ir pradėtas antrasis Europos klimato kaitos programos (EKKP) etapas. Monrealio konferencija, kurioje buvo suteiktas naujas postūmis bendriems veiksmams, tapo svarbiausiu metų įvykiu.

The EU Emissions Trading Scheme (ETS) - the world’s largest - began trading. By placing a price on carbon emissions it will encourage a change in investment behaviour from 11 500 industrial emitters and provide a cost-effective route to cut emissions.

Buvo pradėta prekyba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimais pasinaudojant didžiausia pasaulyje ES dujų emisijos leidimų sistema. Nustačius anglies šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kainą, 11 500 pramoninių teršėjų bus skatinami keisti investicinę elgseną ir bus nustatytas ekonomiška priemonė tokiam teršimui sumažinti.

With the Council confirming that future global temperatures should not exceed 2°C above pre-industrial levels, implying greater emission reductions in industrialised countries, the Second Phase ECCP will start defining policy in the household, industrial, commercial and transport sectors as well as adaptation policies. Taking this forward, the Commission recommended that aviation emissions should be included in the EU ETS.[10]

Taryba patvirtino, kad būsima pasaulio temperatūra neturėtų viršyti daugiau kaip 2°C prieš industrinį laikotarpį buvusio temperatūros lygio – tai reiškia, kad reikia daugiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pramoninėse šalyse, o antrajame EKKP etape bus apibrėžti namų ūkių, pramonės, verslo ir transporto sektorių bei prisitaikymo politikos klausimai. Atsižvelgdama į tai, Komisija rekomendavo, kad orlaivių išmetalai būtų įtraukti į ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą. [10]

Earlier in the year, the Commission set the tone for the international debate on the post 2012 action through the Communication “ Winning the battle against climate change ”[11], the priorities being: broadening participation of developed and developing countries currently outside the Kyoto Protocol, including more policy areas, boosting development and deployment of low emission technologies, use of flexible market based instruments and including adaptation policies.

Šių metų pradžioje Komisija pradėjo tarptautinę diskusiją dėl veiksmų po 2012 m., paskelbdama komunikatą „ Kaip užkirsti kelią klimato kaitai “[11], kuriame nustatyti šie prioritetai: plėsti šiuo metu į Kioto protokolo procesą neįtrauktų išsivysčiusių ir besivystančių šalių dalyvavimą, įtraukiant daugiau politikos sričių, išmetimą mažinančių technologijų plėtra ir platesnis jų įdiegimas, lanksčių rinkos priemonių taikymas, įskaitant prisitaikymo politiką.

The United Nations Climate Change Conference in Montreal gave new impetus to world climate action. It closed with the adoption of over 40 decisions that will strengthen efforts to fight climate change, including:

Monrealyje Jungtinių Tautų konferencija klimato kaitos klausimais suteikė naują postūmį su klimatu susijusiems veiksmams pasauliniu mastu. Ji pasibaigė, priėmus daugiau kaip 40 sprendimų, kuriais bus sustiprintos pastangos kovoti su klimato kaita, tarp jų:

- Adoption of the Kyoto Protocol rulebook (Marrakech accords) and a compliance regime, setting up the necessary rules and procedures to allow it to function properly

- priimti Kioto protokolo taisyklių knygą (Marakešo susitarimai) ir nustatytos tvarkos laikymosi susitarimus, kuriais nustatomos būtinos taisyklės ir procedūros, siekiant sudaryti sąlygas protokolui tinkamai funkcionuoti

- Launch of the Joint Implementation mechanism and strengthening of the Clean Development Mechanism (CDM), plus funding for CDM institutions. This will allow EU companies invest in clean technology in developing countries in exchange for emission credits and signals that clean-tech investment will remain worthwhile

- pradėti taikyti Bendrą įgyvendinimo mechanizmą ir stiprinti Švaraus vystymosi mechanizmą (ŠVM) bei finansuoti ŠVM institucijas. Tai suteiks ES bendrovėms galimybę investuoti į švariąsias technologijas besivystančiose šalyse, už tai suteikiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kreditus ir aiškiai parodant, kad investicijos į švariąsias technologijas apsimoka

- Adoption of a 5-year work programme to adapt to unavoidable effects of climate change

- priimti 5 metų darbo programą, siekiant prisitaikyti prie neišvengiamų klimato kaitos poveikių

- Agreement with countries outside the Kyoto protocol to discuss long-term actions.

- susitarimas su šalimis, kurios nėra prisijungusios prie Kioto protokolo, siekiant aptarti ilgalaikes veiksmų programas.

The Commission also published a Biomass Action Plan to speed the development of biomass energy, cut emissions and stimulate rural areas’ economies.

Komisija taip pat paskelbė Biomasės veiksmų planą, siekiant pagreitinti biomasės energijos vystymąsi, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir skatinti kaimo vietovių ekonomiką.

New Findings

Nauji duomenys

The EU will, with measures in the pipeline and the use of Kyoto mechanisms, achieve its Kyoto target and reduce its emissions by 9.4% below base year by 2010[12]. EU-25 greenhouse gases emissions increased by 1.5% from 2002 to 2003 with recent increases in coal burning and household and service sector emissions. The most recent data for EU-15 emissions show a decrease of only 1.7% since 1990.[13]

Naudodama ruošiamas priemones ir Kioto mechanizmą, ES pasieks Kioto tikslą ir išmetamų teršalų kiekį, palyginti su atskaitiniais metais, iki 2010 m. sumažins 9,4 %[12]. 2002–2003 m. ėmus daugiau deginti anglis ir padidėjus tokiam dujų išmetimui namų ūkiuose bei paslaugų sektoriuje ES 25 šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas padidėjo 1,5 %. Pagal naujausius duomenis ES 15 šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sumažėjo nuo 1990 m tik 1,7 %[13].

- 2005 appears to have been the warmest year on record globally[14] causing European terrestrial ecosystems to become net outputters of CO2[15]

- Panašu, kad 2005 m. buvo užregistruoti kaip šilčiausi metai pasauliniuose įrašuose[14]– dėl to Europos sausumos sistemose CO2 išmetimas buvo didesnis nei jo išmetimas [15].

- Temperature changes, extreme weather and land use change are causing the release of greenhouse gases from soils. A 15% decrease in some UK top soil carbon content over the last 25 years with the majority believed to have been released as CO2 would have negated all decreases in man-made carbon emissions made since 1990[16]

- Dėl temperatūros kaitos, ekstremalių oro ir žemės naudojimo pokyčių iš dirvožemio yra išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Per pastaruosius 25 metus kai kur Jungtinės Karalystės geriausiame dirvožemyje anglies kiekis sumažėjo 15 % (dažniausiai manoma, kad jis sunyko išsiskirdamas į CO2) – tai leistų paneigti visus dėl žmogaus veiklos vykdomo anglies dvideginio išmetimo sumažinimus nuo 1990 m[16].

- Atmospheric cooling caused by pollutant particulate matter has hidden the full heating effects of greenhouse gases, but this will reduce as air quality improves[17]

- Dėl kietųjų dalelių teršalų atvėsus atmosferai, negalima išmatuoti viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų šildomojo poveikio, bet padėtis pasikeis, kai pagerės oro kokybė[17].

- The Green Paper on Energy Efficiency[18] identified energy savings of 20% by 2020 that reduce the EU estimated energy bill by €60bn each year and cut greenhouse gas emissions and dependence on energy imports

- Žaliojoje knygoje dėl energijos vartojimo efektyvumo[18] numatyta sutaupyti 20 % energijos iki 2020 m.– tai sumažins ES planuojamas išlaidas energijai 60 mlrd. EUR kasmet ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bei priklausomybę nuo energijos importo

- Venture capital investment in clean energy technology rose 150% between 2000-2004. The renewable energy market could be worth €1.4 trillion by 2020[19]

- 2000–2004 m. rizikos kapitalo investicijos į švarios energijos technologiją išaugo 150 %. 2020 m. atsinaujinančios energijos rinkos vertė galėtų pasiekti 1,4 trilijonų EUR. [19]

Outlook for 2006

Perspektyvos 2006 m.

- The EU will take an active role in post-Montreal dialogue on long-term action, including a new working group on developed countries’ post 2012-commitments and Kyoto Protocol revision

- ES vaidins aktyvų vaidmenį po Monrealio konferencijos vykstančiame dialoge dėl ilgalaikių veiksmų, įskaitant darbą su nauja darbo grupe dėl išsivysčiusių šalių įsipareigojimų po 2012 m. ir Kioto protokolų persvarstymo.

- As provided for in the 2003 Directive, the EU ETS will be reviewed by mid-June. The addition of new sectors and new greenhouse gases will be considered, with a legislative proposal on aviation[20]

- 2003 m. direktyvoje nustatyta, kad ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų sistema bus persvarstyta iki birželio mėn. vidurio. Bus svarstomas naujų sektorių ir naujų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimas, siūlant teisės akto projektą dėl aviacijos[20]

- The EU will continue its international efforts to move the Kyoto process forward in a way that includes broader participation by all major emitters, including USA, China and India

- ES toliau dalyvaus tarptautinėse pastangose skatinti Kioto proceso pažangą, plačiau įtraukiant visas šalis, kuriose daugiausiai išmetama teršalų, įskaitant JAV, Kiniją ir Indiją

- The Commission will present an Energy Efficiency Action Plan to assist in reducing our energy dependency, boost growth, and fight climate change

- Komisija pateiks Energijos efektyvumo veiksmų planą, kuriuo bus siekiama sumažinti mūsų energetinį priklausomumą, skatinti ekonomikos augimą ir kovoti su klimato kaita

- The Commission will publish Communications on Clean Coal Technologies, to stimulate technological development, and an EU Strategy for Biofuels proposing policies beyond 2010

- Siekdama skatinti technologijų plėtrą, Komisija paskelbs Komunikatą dėl švarios anglies technologijų ir ES strategiją dėl biokuro, kurioje bus siūloma po 2010 m. taikytina politika

- Under ECCP II, the attention to adaptation will increase

- EKKP II numatyta skirti didesnį dėmesį prisitaikymui

2.2 Biodiversity and ecosystems

2.2. Biologinė įvairovė ir ekosistemos

Highlights

Svarbiausia informacija

The UN Millennium Ecosystem Assessment (MEA) concluded that “an unprecedented effort would be needed to achieve by 2010 a significant reduction in the rate of biodiversity loss at all levels”.[21] Ecosystems provide ecological services, essential to quality of life and economic prosperity. In March the European Council stressed the need for policy integration “given the importance of biodiversity for certain economic sectors”.

JT Tūkstantmečio ekosistemos įvertinime (TEĮ) padaryta išvada, kad „reikės neturinčių precedento pastangų pasiekti, kad iki 2010 m. labai sumažėtų biologinės įvairovės nykimo tempai visuose lygmenyse“[21] Ekosistemos atlieka gyvenimo kokybei ir ekonomikos klestėjimui būtinas ekologines funkcijas. Kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę integruoti politiką „atsižvelgiant į biologinės įvairovės svarbą tam tikriems ekonomikos sektoriams“.

The Commission integrated biodiversity into the thematic strategies (TS), in particular:

Komisija integravo biologinę įvairovę į temines strategijas (TS), ypač į:

- the Marine Environment TS aims to protect the resource base upon which economic and social activities depend

- Jūros aplinkos TS, kuria siekiama išsaugoti išteklius, nuo kurių priklauso ekonominė ir socialinė veikla

- the Air Pollution TS will reduce two of the main pressures on biodiversity – acidification and eutrophication

- Oro taršos TS , pagal kurią bus sumažintos dvi pagrindinės biologinės įvairovės problemos – rūgštėjimas ir eutrofikacija

Completion of the Natura 2000 network progressed substantially. Biodiversity protection was further integrated into the Common Agricultural Policy, notably through the Community strategic guidelines for rural development[22] and adoption of a Rural Development Regulation[23] which provides financing opportunities for beneficial agricultural and forestry activities and Internationally, the EU stepped up integration of biodiversity concerns in its assistance programmes, and worked successfully for multilateral action, notably the Convention on Biodiversity (CBD).

Baigiant kurti „Natura 2000“ tinklą, padaryta esminė pažanga. Biologinės įvairovės apsauga buvo toliau integruota į Bendrąją žemės ūkio politiką, ypač taikant Bendrijos strategines gaires kaimo plėtrai[22] ir priėmus Kaimo plėtros reglamentą[23], kuriame numatytos pelningos žemės ūkio ir miškininkystės veiklos finansavimo galimybės. Tarptautiniu mastu ES paspartino biologinės įvairovės klausimų įtraukimą į paramos programas ir sėkmingai dirbo daugiašaliuose veiksmuose, ypač įgyvendinant Biologinės įvairovės konvenciją (BĮK).

New Findings [24]

Nauji duomenys [24]

- Many European species remain threatened – e.g. 42% of native mammals, 15% of birds, and 52% of freshwater fish[25]

- Daugeliui Europos gyvūnų rūšių tebegresia išnykimas – pvz., 42 % vietinių žinduolių, 15 % paukščių ir 52 % gėlųjų vandenų žuvų[25].

- Lack of attention to the linkages between biodiversity and economic development will put at risk the achievement of the Millennium Development Goals

- Nepakankamai dėmesio skirta biologinės įvairovės ir ekonominio vystymosi tarpusavio sąsajoms – tai kelia riziką Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimui

- The great majority of ecosystem services have been degraded in the last 15 years, such as marine fisheries, timber production or water purification

- Padėtis daugumoje su ekosistema susijusių sričių (pvz., jūrų žvejybos, medienos gamybos ar vandens valymo) pablogėjo per pastaruosius 15 metų.

Outlook for 2006

Perspektyvos 2006 m.

- The Commission will table a thematic strategy on Soil Protection

- Komisija pateiks Teminę dirvožemio apsaugos strategiją

- A Biodiversity Communication will identify key challenges and priorities to 2010 and beyond, including optimising biodiversity benefits under existing policy

- Biologinės įvairovės komunikatu bus nustatytos pagrindinės užduotys ir pirmenybinės priemonės iki 2010 m. ir po jų, įskaitant biologinės įvairovės puoselėjimo tobulinimą pagal dabartinę politiką

- The Natura 2000 network will be completed for the EU-25 and extended to the marine environment

- „Natura 2000“ tinklas bus baigtas kurti ES 25 ir išplėstas įtraukiant jį į jūrų aplinką

- The 8th Conference of the Parties to the CBD in March will work on a global protected area network in marine areas, on further negotiations of an international Access and Benefit Sharing regime, and on better implementation

- Kovo mėn. 8-oje BĮK šalių konferencijoje bus svarstomas pasaulinio apsaugotų jūros teritorijų tinklo kūrimas, bus toliau deramasi dėl Prieigos bei dalijimosi nauda režimo ir dėl geresnio įgyvendinimo

- The Commission will launch an EU-wide promotion campaign to increase awareness of the benefits of organic food, under the European Action plan for Organic Food and Farming[26]

- Visoje Europos Sąjungoje Komisija pradės kampaniją pagal Europos veiksmų planą dėl ekologiškai švarių maisto produktų ir ekologinės žemdirbystės[26], kuria bus skatinamas supratimas apie ekologiško maisto teikiamą naudą

2.3 Environment and health

2.3. Aplinka ir sveikata

Highlights

Svarbiausia informacija

Environmental pollution imposes great costs on Europe, the majority from impacts on health.

Aplinkos tarša brangiai kainuoja Europai, visų pirma dėl poveikio sveikatai.

The REACH proposal will provide significant benefits in terms of heath and environment, while safeguarding the competitiveness of EU industry. It will replace 40 existing legal acts and create a single system for all chemical substances. Important progress was made on REACH. The proposal passed through first reading in European Parliament and Council reached political agreement.

Pasiūlyto REACH reglamento taikymas, suteiks aiškią naudą sveikatos ir aplinkos srityse ir tuo pat metu užtikrins ES pramonės konkurencingumą. Juo bus pakeista 40 dabartinių teisės aktų ir sukurta bendra sistema visoms cheminėms medžiagoms. Padaryta didelė pažanga ruošiant šį reglamentą. Pasiūlymas praėjo pirmąjį svarstymą Europos Parlamente, o Taryba pasiekė politinį susitarimą.

Two strategies – on air pollution and mercury – identified other environment and health related costs and set out measures to reduce them. There was continued work on the Environment and Health Action Plan.

Dviem strategijomis – dėl oro taršos ir gyvsidabrio – nustatytas kitos su aplinka ir sveikata susijusios pasekmės bei priemones joms sumažinti. Pratęsiamas Aplinkos ir sveikatos veiksmų plano tobulinimas.

The Air pollution TS[27] found that with no further policy action, the cost of health damage due to air pollution would be €189-609bn a year by 2020. The Commission proposal would reduce these costs by between €42-135bn each year by 2020, preventing 60,000 more premature deaths than are avoided by existing measures.

Oro taršos TS[27] nustatyta, kad nesiėmus jokių tolesnių politinių veiksmų, iki 2020 m. dėl oro taršos sveikatai padarytas nuostolis siektų 189–609 mlrd. EUR per metus. Taikant Komisijos pasiūlymą šias sąnaudas iki 2020 m. būtų galima sumžinti42–135 mlrd. EUR kasmet ir išvengti priešlaikinių mirčių 60 000 daugiau nei yra išvengiama taikant dabartines priemones.

The Council endorsed a Mercury strategy[28] which focused on limiting releases of mercury to the environment and reducing harm to health. The strategy includes a proposal to ban EU mercury exports by 2011 and actions to stop mercury surpluses re-entering the market.

Taryba patvirtino Gyvsidabrio strategiją [28] , kuria siekiama apriboti gyvsidabrio išmetimą į aplinką ir sumažinti sveikatai daromą žalą. Strategijoje įtrauktas pasiūlymas iki 2011 m. uždrausti ES gyvsidabrio eksportą ir nustatyti veiksmai, kuriais bus sustabdytas gyvsidabrio pertekliaus pakartotinas patekimas į rinką.

The Commission’s policy work focused on development of integrated risk assessment methodologies for environmental health impacts so as to identify if, or where, further action is beneficial. Implementation of the Environment & Health Action Plan[29] research actions has focussed on multidisciplinary research projects on impacts of health stressors (e.g. metals).

Komisijos politinis darbas yra nukreiptas į integruotų rizikos įvertinimo metodologijų, skirtų nustatyti aplinkos poveikį sveikatai, vystymą tokiu būdu, kad būtų galima nustatyti, ar tolesni veiksmai būtų naudingi, ir kokioje srityje jų reikėtų imtis. Įgyvendinant Aplinkos ir sveikatos veiksmų planą [29] , mokslinių tyrimų veikla buvo sutelkta į kelių disciplinų tyrimo projektus apie sveikatos stresorių (pvz., metalų) įtaką.

Illustrating the suitability of market-based instruments, a revised Directive on road charging was agreed at 2nd reading by the European Parliament, allowing road charging of lorries differentiated by their emissions and by time.

Europos Parlamentas po antrojo svarstymo patvirtino peržiūrėtą Direktyvą dėl kelių rinkliavos, kuri yra geras rinkos priemonių tinkamumo pavyzdys ir suteikia galimybę taikyti rinkliavą sunkvežimiams, atsižvelgiant į jų išmetamus teršalus ir laiką.

A Decision set out, for the first time, noise limits for rail rolling stock to progressively reduce noise from rail transport.

Pirmą kartą priimtas sprendimas, nustatantis triukšmo ribas geležinkelio riedmenims, siekiant palaipsniui mažinti geležinkelio transporto keliamą triukšmą.

New Findings

Nauji duomenys

- Air pollution currently reduces the average life expectancy of Europeans by 9 to 24 months. No additional policy action would leave some 1 million km2 of fresh waters, forests, soils and other habitats damaged by acid rain and eutrophication by 2020

- Šiuo metu dėl oro taršos europiečių gyvenimo trukmė sumažėja 9–24 mėnesiais. Nesiėmus papildomų politinių veiksmų, iki 2020 m. rūgštusis lietus ir eutrofikacija suniokos 1 mln. km2 gėlojo vandens telkinių, miškų, dirvožemio ir kitų gyvūnų bei augalų buveinių.

- In the last decade the EU-15 saw significant growth in the production of toxic chemicals, with a trend to more dangerous substances

- Pastaruoju dešimtmečiu ES 15 buvo pastebimas didelis nuodingų cheminių medžiagų gamybos augimas – ypač didėja pavojingų medžiagų gamyba.

Outlook for 2006

Perspektyvos 2006 m.

- The second reading and final adoption of REACH is scheduled, leading to entry into force in 2007

- Planuose numatoma įvykdyti antrąjį REACH reglamento svarstymą ir galutinį priėmimą – tai leistų reglamentui įsigalioti 2007 m.

- The Commission will propose legislation revising the National Emission Ceilings Directive, taking forward the Air Pollution TS and setting targets for four key pollutants

- Komisija pasiūlys persvarstyti Išmetimo nacionalinių ribų direktyvą, vystydama Oro taršos TS ir nustatydama tikslus, susijusius su keturiais pagrindiniais teršalais

- The Urban environment TS will seek to reduce health impacts – particularly by the co-ordination of different urban policies and by dissemination and implementation of successful urban management practices

- Miesto aplinkos TS bus siekiama sumažinti neigiamą poveikį sveikatai, ypač derinant įvairias miesto politikos sritis ir skleidžiant bei įgyvendinant sėkmingą miesto valdymo praktiką

- An implementation plan for the Environment and Health Information System will be developed. The protocol for Human Biomonitoring will be finalised and tested, leading to better understanding of exposure and better policy responses

- Bus plėtojamas Aplinkos ir sveikatos informacijos sistemos įgyvendinimo planas. Žmogaus biologinio stebėjimo protokolas bus užbaigtas ir išbandytas – tai suteiks galimybę geriau suprasti padėtį ir rasti geresnius politinius sprendimus

- The Commission will propose a thematic strategy on the sustainable use of pesticides to reduce risks to human health and the environment while allowing appropriate crop protection

- Komisija pasiūlys teminę tvaraus pesticidų naudojimo strategiją, siekiant sumažinti pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai ir tuo pačiu tinkamai apsaugoti pasėlius

- The Commission will table legislative proposals to take forward the mercury strategy

- Komisija pateiks teisės aktų pasiūlymus dėl gyvsidabrio strategijos plėtojimo

2.4 Resource use

2.4 Išteklių naudojimas

Highlights

Svarbiausia informacija

The EU economy consumes a relatively high level of resources: its material intensity is twice as high as Japan’s. This leads to dependency on imports of several resources and creates environmental problems outside the EU. Addressing those issues will help meet the Lisbon objectives and our global responsibilities and commitments.

ES ekonomikoje suvartojama palyginti daug išteklių: sunaudojama dvigubai daugiau medžiagų nei Japonijoje. Todėl atsiranda priklausomumas nuo kelių išteklių rūšių – tai sukuria aplinkosaugines problemas už ES ribų. Šių klausimų sprendimas padės įgyvendinti Lisabonos tikslus ir mūsų pareigą bei įsipareigojimus pasauliui.

The thematic strategy on Sustainable use of natural resources provides a medium-term framework to define action on reducing the environmental impacts of resource use. This will also allow improving productivity and increasing the competitiveness of EU companies while staying below the over-exploitation threshold of renewable resources.

Teminėje strategijoje dėl Tausaus gamtinių išteklių naudojimo numatoma vidutinio laikotarpio sistema, kurioje nustatomi veiksmai siekiant sumažinti neigiamą išteklių naudojimo poveikį aplinkai. Tai taip pat suteiks galimybę padidinti ES bendrovių produktyvumą ir konkurencingumą, neviršijant atsinaujinančių išteklių naudojimo ribos.

The thematic strategy on Prevention and recycling of waste aims to move Europe closer to a recycling society, seeking to avoid waste and to use waste as a resource. While preserving the hierarchy of options for waste management, it proposes to revise the Waste Framework Directive to introduce life-cycle thinking and to oblige Member States to develop waste prevention programmes. Setting recycling standards will improve the functioning of a growing internal market, currently worth €95bn.

Teminės strategijos dėl Atliekų prevencijos ir perdirbimo tikslas – skatinti „atliekas perdirbančios visuomenės“ kūrimą Europoje, siekiant išvengti atliekų išmetimo ir naudoti atliekas kaip išteklius. Nors strategijoje išlaikomas atliekų perdirbimo pasirinkčių skirstymas pakopomis, joje siūloma persvarstyti Pagrindų direktyvą dėl atliekų, siekiant įtraukti būvio ciklo principą ir valstybes nares įpareigoti plėtoti atliekų prevencijos programas. Nustačius perdirbimo standartus, geriau funkcionuos auganti vidaus rinka, kurios dabartinė vertė yra 95 mlrd. EUR.

On the demand side, the EU is actively promoting Green Public Procurement (GPP). A handbook published in all EU languages contains practical advice for public authorities on GPP including the purchase of new environmental technologies. The Commission adopted a Directive requiring public bodies to spend a quarter of their annual procurement of heavy vehicles on environmentally friendly vehicles[30]

Paklausos atžvilgiu ES aktyviai skatina Aplinką tausojančius viešuosius pirkimus (ATVP). Visomis ES kalbomis paskelbtame vadove įtraukti praktiniai patarimai dėl ATVP, taip pat dėl naujų aplinkosaugos technologijų pirkimo, skirti valdžios institucijoms. Komisija priėmė direktyvą, kurioje reikalaujama, kad kasmet valstybinės organizacijos, vykdydamos sunkiasvorių transporto priemonių viešuosius pirkimus, ketvirtadalį lėšų skirtų nekenksmingumo aplinkai požiūriu patobulintoms transporto priemonėms įsigyti[30].

A European Platform on Life Cycle Assessment (LCA) was launched in the autumn, aiming at supporting business and policy making in Europe.

Europos programa dėl Būvio ciklo įvertinimo (BCĮ) buvo pradėta rudenį – ja siekiama remti verslą ir politiką Europoje.

Internationally, the new EU Development Policy includes environment and sustainable management of natural resources as an action theme for co-operation activities and calls for systematic use of Strategic Environmental Assessment[31]. International Community actions aimed at attaining Millennium Development Goals have been set out in the Coherence Communication.[32]

Žvelgiant tarptautiniu mastu, naujoje ES vystymosi politikoje aplinka ir tvarus gamtinių išteklių valdymas tapo bendradarbiavimo veiklos kryptimi – šia politika raginama sistemingai naudoti Strateginį aplinkos įvertinimą[31]. Darnos komunikate[32] nurodyti tarptautinės bendruomenės veiksmai Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti.

New findings

Nauji duomenys

- The EU has made substantial progress on improving the efficiency of materials and energy use, yet significant scope still remains for further improvements. This is notably the case in the 10 new member states through e.g. technology transfer.[33]

- ES padarė esminę pažangą, tobulindama medžiagų ir energijos naudojimo veiksmingumą, tačiau šiame sektoriuje dar daug ką reikia patobulinti. Šis reikalavimas pirmiausiai taikytinas 10 naujųjų valstybių narių ir jam vykdyti reikėtų pvz., perduoti technologijas[33].

- Resource extraction in Europe has decreased, while imports of some resources have increased with higher environmental pressures in other regions of the world[34].

- Europoje išteklių gavyba sumažėjo, o kai kurių išteklių importas išaugo – tai padidino aplinkai daromą neigiamą poveikį kituose pasaulio regionuose[34].

- Europe's Ecological Footprint is more than twice the size of Europe. Europeans now use 4.9 ‘average’ hectares per person, with only 1.8 available. Yearly growth of the EU-25's footprint since 1990 has been 3%.[35]

- Europos ekologinis poveikis (arba „ekologinis pėdsakas“ (angl. „Ecological Footprint“)) yra dvigubai didesnis už Europos dydį. Šiuo metu europietis naudoja vidutiniškai 4,9 hektarus, nors turi tik 1,8 hektarus. Nuo 1990 m. ES 25-ių „pėdsakas“ kasmet didėjo 3 %.[35]

- 7 Member States – Austria, Denmark, Finland, Germany, Netherlands, Sweden and the UK - make significant use of GPP.

- 7 valstybės narės – Austrija, Danija, Suomija, Vokietija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė – plačiai naudoja ATVP.

Outlook 2006

Perspektyvos 2006 m.

- The Commission will draw up an action plan to promote sustainable production and consumption, including global initiatives, building on instruments such as resource and waste policies, integrated product policy, environmental management schemes and innovation policies.

- Komisija parengs veiksmų planą tvariai gamybai ir vartojimui skatinti, įtraukdama pasaulines iniciatyvas.

- Amendments to the EMAS and Eco-label regulations will be proposed to maximise environmental benefits and workability. Work on identifying the products with the greatest potential for environmental improvement will continue, aiming for results in 2007.

- Priemonių, pvz., išteklių ir atliekų politikos, integruotos produktų politikos formavimas, aplinkos elementų valdymo sistemos ir inovacijų politikos rengimas.

- The Commission will finalise the manual for integrating environment into international development cooperation.

- Bus pasiūlyta iš dalies keisti reglamentus dėl Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) bei ekologinio ženklo, siekiant maksimaliai padidinti teigiamą poveikį aplinkai ir veiksmingumą. Bus tęsiamas darbas siekiant nustatyti didžiausią galimą teigiamą poveikį aplinkai turinčius produktus – rezultatų tikimasi 2007 m.

CONCLUSIONS

- Komisija parengs vadovą, nurodantį, kaip integruoti aplinką tarptautinį bendradarbiavimą plėtros klausimais.

THIS YEAR’S REVIEW HIGHLIGHTS THE STRONG LINKS BETWEEN THE ECONOMY AND THE ENVIRONMENT. EXPLOITING THE SYNERGIES BETWEEN THE TWO IS ESSENTIAL TO MAXIMISE BOTH WELL-BEING AND ECONOMIC GROWTH. EU CITIZENS ARE VERY CONSCIOUS OF THIS – THEY CONSIDER THAT PROTECTING THE ENVIRONMENT IS AS IMPORTANT AS PROMOTING ECONOMIC GROWTH. [36] This is reflected in the actions promoted by the Sustainable Development Strategy and under the Lisbon agenda. The Commission has shaped environmental policy measures to spur economic growth and employment, reducing trade-offs and promoting win-win solutions. As environment policy is a shared responsibility, Member States need to engage on a similar path.

IŠVADOS

A major effort towards this is the adoption and preparation of Thematic Strategies. Completing the set of strategies and starting their implementation will be a priority in 2006.

Šių metų apžvalgoje pabrėžiamos tvirtos ekonomikos ir aplinkos sąsajos. Išnaudoti jų sąveiką yra būtina, siekiant maksimaliai padidinti žmonių gerovę ir ekonomikos augimą. ES piliečiai tai puikiai supranta – jie mano, kad saugoti aplinką yra taip pat svarbu, kaip ir skatinti ekonomikos augimą[36]. Tai atsispindi Tvaraus vystymosi strategija ir Lisabonos darbotvarke skatinamuose veiksmuose. Komisija pritaikė aplinkos politikos priemones ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti, sumažindama kompromisų skaičių ir skatindama visoms šalims naudingus sprendimus. Kadangi aplinkos politika yra bendra atsakomybė, valstybės narės turi prisiimti panašius įsipareigojimus.

Following the success of Montreal, post-2012 action on climate change will require strong determination both to reduce emissions and to engage in the international process. Winning the battle calls for broader participation by countries and sectors, the development of low-carbon technologies, and the continued and expanded use of market-based instruments.

Didžiausias žingsnis šia linkme – teminių strategijų priėmimas ir parengimas. 2006 m. svarbiausias uždavinys bus užbaigti strategijų rengimą ir pradėti jų įgyvendinimą.

Preserving biodiversity is one of the most pressing challenges. Both policy integration and awareness need to be further enhanced. Biodiversity will therefore be the core theme of Green Week in 2006 and the biodiversity communication will propose an ambitious roadmap for progress.

Monrealio konferencijos sėkmė reikalauja stipraus pasiryžimo mažinant išmetamųjų dujų kiekį ir dalyvaujant tarptautiniame procese po 2012 m. vykdomuose su klimato kaita susijusiuose veiksmuose. Siekiant sėkmingai spręsti šiuos klausimus, reikia plačiau įtraukti šalis ir sektorius, vystyti mažai anglies reikalaujančias technologijas ir nuolat bei plačiau naudoti rinkos priemones.

Boosting policy implementation will cut the unnecessary costs to society from inaction on environmental issues and cut distortion of the internal market from different treatment of companies across the EU. This will be accompanied by continuing efforts to adapt legislation and policy to face new challenges with maximum efficiency.

Biologinės įvairovės išsaugojimas yra vienas svarbiausių uždavinių. Politikos integravimas ir sąmoningumas turi būti toliau stiprinami. Todėl biologinė įvairovė bus 2006 m. vykdomos „Žaliosios savaitės“ pagrindinė tema, o komunikate dėl biologinės įvairovės bus pasiūlytas ambicingas pažangos planas.

Obvious pressures on natural resources in 2005 reflect the EU’s unsustainable production and consumption patterns. Despite some progress, the pace of change is not quick enough. These resource pressures are global, as are climate change and biodiversity loss. As in 2005, the EU must show the way domestically and through support of international partners.

Spartinant politikos įgyvendinimą, visuomenei sumažės nereikalingų išlaidų dėl neveiklumo aplinkos klausimais ir bus sumažintas vidaus rinkos iškraipymas, susijęs su įvairiose ES šalyse skirtingomis sąlygomis bendrovių veiklai. Tuo pat metu bus tęsiamos pastangos pritaikyti teisės aktus ir politiką, siekiant kiek įmanoma veiksmingiau spręsti naujus klausimus.

European citizens care about the environment and think that this is an area in which the EU does and should bring added value at home, within its immediate neighbours and globally. Showing that environmental protection can go hand in hand with economic growth and social inclusion is thus an excellent way of generating more enthusiasm for the European project.

Akivaizdus gamtos išteklių netausojimas 2005 m. atspindi netvarius gamybos ir vartojimo modelius Europos Sąjungoje. Nepaisant tam tikros pažangos, pokyčiai yra per lėti. Šis pavojus ištekliams, kaip ir klimato kaita bei biologinės įvairovės mažėjimas, yra pasaulinė problema. Kaip ir 2005 m., ES turi rodyti pavyzdį, tvarkydamasi viduje ir remdama tarptautinius partnerius.

[1] COM(2005) 658 final.

Europos piliečiams rūpi aplinkos klausimai, jie mano, kad tai sritis, kurioje ES kuria ir ateityje turėtų kurti pridėtinę vertę savo teritorijoje, artimiausioje kaimynystėje ir pasaulyje. Todėl parodant, kad aplinkos apsauga gali būti darniai plėtojama kartu su ekonomikos augimu ir socialiniu įtraukimu, galima pasiekti didesnio pritarimo Europos projektui.

[2] The European Commission's 2006 Annual Progress Report on Growth and Jobs.

[1] KOM (2005) 658 galutinis.

[3] Staff Working Paper SEC(2006) xxx includes statistical data and summaries of environmental part of MS national reform programmes.

[2] 2006 m. Europos Komisijos Metinė augimo ir darbo vietų kūrimo pažangos ataskaita.

[4] http://reports.eea.eu.int/

[3] Į tarnybų darbo dokumentą SEK (2006) xxx įeina valstybių narių nacionalinių reformos programų statistiniai duomenys ir aplinkos klausimams skirtų dalių santraukos.

[5] Guideline 11 also includes reform of environmentally harmful subsidies and climate change measures.

[4] http://reports.eea.eu.int/

[6] SEC(2005) 1530.

[5] 11 rekomendacijoje taip pat apibūdinama aplinkai kenksmingų medžiagų reforma ir klimato pokyčio priemonės.

[7] COM(2005) 121 final.

[6] SEK (2005) 1530.

[8] The Benefits of Greener Business : Cambridge Econometrics & AEAT, 4/2003.

[7] KOM (2005) 121 galutinis.

[9] COM(2005)535 final.

[8] Aplinką tausojančio verslo privalumai: Kembridžo ekonometrija & AEAT, 4/2003.

[10] COM(2005) 459 final.

[9] KOM(2005) 535 galutinis.

[11] COM(2005) 35 final.

[10] KOM (2005) 459 galutinis.

[12] EEA 2005.

[11] KOM (2005) 35 galutinis.

[13] See also: EPICA project, Spahni et. al, Science, 310, 1317, 25/11/2005.

[12] EEA 2005.

[14] NASA

[13] EPICA projektas, Spahni et. al, Science , 310, 1317, 2005 11 25.

[15] CARBOEUROPE Integrated Project, Ph. Ciais et al, Nature 03972, 23/06/2005.

[14] NASA.

[16] Bellamy et al, 2005 . Nature, 437, 245-248.

[15] CARBOEUROPE Integruotasis projektas, Ph . Ciais et al, Nature 03972, 2005 06 23.

[17] JRC: Aerosols Climate and Policy EUR 21391 EN.

[16] Bellamy et al, 2005. Nature, 437, 245-248.

[18] COM (2005) 265 final.

[17] JTC: Aerosols Climate and Policy EUR 21391 EN.

[19] www.thecarbontrust.co.uk

[18] KOM (2005) 265 galutinis.

[20] COM(2005) 531 final.

[19] www.thecarbontrust.co.uk

[21] Ecosystems and Human Well Being , Biodiversity Synthesis. MEA, 2005.

[20] KOM (2005) 531galutinis.

[22] COM(2005) 304 final.

[21] Ekologinės sistemos ir žmonių gerovė, Biologinės įvairovės sintezė. MEA, 2005.

[23] OJ L 277, 21.10.2005, p.1.

[22] KOM (2005) 304galutinis.

[24] MEA, unless stated otherwise.

[23] OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

[25] EEA.

[24] MEA, jeigu nenurodyta kitai.

[26] COM(2004) 415 final.

[25] EEA.

[27] COM(2005) 446 final.

[26] KOM (2004) 415 galutinis.

[28] COM(2005) 20 final.

[27] KOM (2005) 446 galutinis.

[29] COM(2004) 416 final.

[28] KOM (2005) 20 galutinis.

[30] COM(2005) 634 final.

[29] KOM (2004) 416 galutinis.

[31] COM(2005) 311 final.

[30] KOM (2005) 634 galutinis.

[32] COM(2005) 134 final.

[31] KOM (2005) 311 galutinis.

[33] SOE, EEA, 2005.

[32] KOM (2005) 134 galutini

[34] EEA 2005.

[33] SOE, EEA 2005.

[35] The Global Footprint Network and WWF's Report " Europe 2005: The Ecological Footprint ".

[34] EEA 2005.

[36] Eurobarometer 215/2004.

[35] Pasaulinio ekologinio pėdsako tinklo ir WWF ataskaita „Europe 2005: The Ecological Footprint“.

[36] Eurobarometras 215/2004.