[pic] | COMMISSION OF THE EUROPEAN COMMUNITIES |

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Brussels, 1.2.2006

Briuselis, 1.2.2006

COM(2006) 35 final

KOM(2006) 35 galutinis

WHITE PAPER

BALTOJI KNYGA

ON A EUROPEAN COMMUNICATION POLICY (presented by the Commission)

DĖL EUROPOS KOMUNIKACIJOS POLITIKOS (pateikta Komisijos)

Debating Europe, involving people

Diskusijos Europos klausimais, įtraukianti visus žmones

INTRODUCTION: ‘CLOSING THE GAP’

ĮžANGA: „ATOTRūKIO MAžINIMAS“

Over the last two decades, the European Union has been transformed. It has taken on a wide range of tasks touching citizens’ lives in many different ways. But Europe’s communication with its citizens has not kept pace.

Per pastaruosius porą dešimtmečių Europos Sąjunga iš esmės keitėsi. Ji ėmėsi įvairiausių užduočių, vienaip ar kitaip paveikusių žmonių gyvenimą. Tačiau piliečių informavimo srityje Europa atsiliko.

The gap between the European Union and its citizens is widely recognised. In Eurobarometer opinion polls carried out in recent years, many of the people interviewed say they know little about the EU and feel they have little say in its decision-making process. Communication is essential to a healthy democracy. It is a two-way street. Democracy can flourish only if citizens know what is going on, and are able toparticipate fully.

Visi pripažįsta atotrūkį tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių. Dauguma pastaraisiais metais Eurobarometro surengtose viešosios nuomonės apklausose dalyvavusių žmonių teigė mažai ką žinantys apie ES ir jautėsi neturintys galimybių pareikšti nuomonės priimant sprendimus. Komunikacija yra būtinas sveikai demokratijai. Jis yra lyg dvipusio eismo kelias. Demokratija gali klestėti tik tada, jeigu piliečiai žino, kas vyksta, ir gali visapusiškai dalyvauti.

Communication can never be divorced from what is being communicated. Citizens expect Europe to offer them prosperity, solidarity and security in the face of globalisation. It is therefore essential to any communication policy that the EU should deliver an effective policy programme. But delivery by itself is not enough.

Komunikacija negali būti atsieta nuo pateikiamos informacijos. Piliečiai tikisi, kad, vykstant globalizacijos procesui, Europa taps klestėjimo, solidarumo ir saugumo garantu. Kad komunikacijos politika būtų sėkminga, būtina, kad ES vykdytų veiksmingą politikos programą. Tačiau vien vykdymo nepakanka.

The Commission last year set out an Action Plan with a detailed list of specific measures it will take to improve the way it communicates with citizens[1]. These include, for example, reinforcing the Commission representation offices, better internal co-ordination and planning, work on language and presentation, more access points for citizens.

Praėjusiais metais Komisija parengė veiksmų planą, kuriame išsamiai išvardijo konkrečias priemones, kurių ji imsis, kad pagerintų informacijos piliečiams teikimo būdus[1]. Šių būdų pavyzdžiai: Komisijos atstovybių stiprinimas, geresnis vidinis koordinavimas ir planavimas, darbas ties kalba ir pateikimo būdų svarstymas, daugiau galimybių piliečiams gauti informaciją suteikimas.

The Commission also launched ‘Plan D for democracy, dialogue and debate’,[2] which is intended to involve citizens in a wide-ranging discussion on the European Union – what it is for, where it is going and what it should be doing.

Komisija taip pat pradėjo įgyvendinti „D planą (demokratija, dialogas ir diskusijos)“,[2] kuria ketinama įtraukti piliečius į visapusiškas diskusijas apie Europos Sąjungą, siekiant atsakyti, kokie jos tikslais, kurlink ji vystosi ir ką ji turėtų daryti.

But these initiatives by the European Commission will only succeed if many more forces are brought into play. A partnership approach is essential. Success will depend on the involvement of all the key players – the other EU institutions and bodies; the national, regional and local authorities in the Member States; European political parties; civil society.

Tačiau iniciatyvos, kurių ėmėsi Europos Komisija, bus sėkmingos tik tada, jeigu joms įgyvendinti bus pasitelkta daugiau suinteresuotųjų šalių. Iš esmės svarbus partnerystės principas. Sėkmę lems visų suinteresuotųjų šalių – kitų ES institucijų ir įstaigų, valstybių narių nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijų, Europos politinių partijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimas.

The main purpose of this White Paper is to propose a way forward and to invite all these players to contribute their ideas on how best we can work together to close the gap. The result will be a forward-looking agenda for better communication to enhance the public debate in Europe.[3]

Pagrindinis šios baltosios knygos tikslas – pasiūlyti kryptis žengiant pirmyn ir pakviesti visus dalyvius siūlyti idėjas, kaip reikėtų dirbti išvien siekiant sumažinti atotrūkį. Šio darbo rezultatas – toliaregiška visuomenės diskusijas Europoje skatinanti geresnės komunikacijos programa [3].

This Agenda would go beyond the scope of the Commission’s own Action Plan. It seeks to involve all levels of government and organisations in the Member States and it has a long term time horizon.

Šia darbotvarke bus siekiama aprėpti žymiai daugiau nei vien Komisijos veiksmų planu siekiamų tikslų. Ja siekiama įtraukti valstybių narių valdžios institucijas ir organizacijas visais lygmenimis, o joje apibrėžtiems tikslams pasiekti numatyta ilgalaikė perspektyva.

The White Paper invites a lively and open discussion. Part I sets out the Commission’s vision of what an EU communication policy should be and do. Part II identifies the key areas for consultation and future action.

Baltąja knyga siekiama paskatinti gyvą ir atvirą diskusiją. I dalyje pateikiama Komisijos įsivaizduojama ES komunikacijos politikos forma ir tikslai. II dalyje nustatomos pagrindinės sritys, kuriose būtina konsultuotis ir imtis veiksmų.

How will the consultation work? In the White Paper, the areas in which the Commission is seeking views and offering suggestions are identified in boxes. The Parliament, the Council and the other EU institutions and bodies are invited to respond to this White Paper through the normal institutional channels. European citizens and stakeholders are invited to respond by logging on to a specially-created multilingual website http:/europa.eu.int/comm/communication_white_paper or at the postal address White Paper Consultation - European Commission -Directorate General Communication - B-1049 Brussels - Belgium The Commission, in co-operation with other EU institutions, will also organise a series of ‘stakeholder forums’ to which specific interest groups (NGOs, business organisations and other stakeholders) will be invited. A special series of Eurobarometer polls will be launched in Spring 2006 to provide the best possible data for analysis. The consultation period will run for six months. At the end of this period, the Commission will summarise the replies and draw conclusions with a view to proposing plans of action for each working area. |

Kaip vyks konsultavimosi procesas? Sritys, apie kurias Komisija nori gauti atsiliepimus ir teikia pasiūlymus, pateikiamos šios baltosios knygos įrėmintose dalyse. Parlamentas, Taryba ir kitos ES institucijos bei įstaigos kviečiamos teikti savo komentarus ir pasiūlymus dėl šios baltosios knygos įprastais instituciniais kanalais. Europos piliečiai ir suinteresuotosios šalys kviečiamos teikti savo komentarus per specialiai sukurtą daugiakalbį tinklalapį http:/europa.eu.int/comm/communication_white_paper/ arba paštu adresu White Paper Consultation - European Commission - Directorate General Communication - B-1049 Brussels – Belgium. Komisija, bendradarbiaudama su kitomis ES institucijomis, taip pat surengs keletą suinteresuotosioms šalims skirtų forumų, į kuriuos bus pakviestos dalyvauti konkrečių interesų grupės (NVO, verslo organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys). Geriausi įmanomi duomenys analizei bus gauti iš 2006 m. pavasarį planuojamų surengti kelių specialiųjų Eurobarometro viešosios nuomonės apklausų. Konsultavimosi laikotarpis truks šešis mėnesius. Pasibaigus šiam laikotarpiui, Komisija pateiks apibendrintus atsakymus ir padarys išvadas planuodama kiekvienai darbo sričiai parengti veiksmų planus. |

- PART I

- I DALIS

PUTTING COMMUNICATION AT THE SERVICE OF CITIZENS

PILIEčIų INTERESAMS TARNAUJANTI KOMUNIKACIJA

1. COMMUNICATION AS A POLICY IN ITS OWN RIGHT

1. KOMUNIKACIJA – SAVARANKIšKA POLITIKOS KRYPTIS

The ‘communication gap’ between the European Union and its citizens is not new. It has been a subject of discussion in EU circles at least since the referenda that preceded the entry into force ofthe Maastricht Treatyin 1992.

Visi pripažįsta „komunikacijos atotrūkį“ tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių. Apie tai ES diskutuojama nuo pat referendumų, surengtų prieš įsigaliojant Mastrichto sutarčiai 1992 m.

In recent years, all the EU institutions have given a new emphasis to communication work. However, there is a general perception that more has to be done. Communication has remained too much of a ‘Brussels affair’. It has focused largely on telling people what the EU does: less attention has been paid to listening to people’s views. Though consultation mechanisms have become standard practice, these are limited to specific policy initiatives and citizens often have the impression that the channels through which they can take part in the debate are limited or inaccessible. Institutional communication, though essential and steadily improving, has clearly not been sufficient to close the gap.

Pastaraisiais metais visos ES institucijos papildomai pabrėžia darbo komunikacijos srityje svarbą. Tačiau vyrauja nuomonė, kad būtina daryti daugiau. Komunikacija per ilgai išliko vien „Briuselio reikalu“. Daugiausia ji buvo skirta informuoti žmones, ką ES daro, mažiau dėmesio kreipiant į žmonių nuomonių įsiklausymą. Nors konsultavimosi mechanizmai jau tapo įprasta praktika, jie yra ribotai naudojami tik specialioms politinėms iniciatyvoms, tuo tarpu piliečiams dažnai susidaro įspūdis, kad kanalai, kuriais jie galėtų dalyvauti diskusijose, yra riboti arba neprieinami. Komunikacija tarp skirtingų institucijų, nors yra svarbi ir stabiliai gerėja, akivaizdžiai nėra pakankama atotrūkiui sumažinti.

The European Commission is therefore proposing a fundamentally new approach - a decisive move away from one-way communication to reinforced dialogue, from an institution-centred to a citizen-centred communication, from a Brussels-based to a more decentralised approach. Communication should become an EU policy in its own right, at the service of the citizens. It should be based on genuine dialogue between the people and the policymakers and lively political discussion among citizens themselves. People from all walks of life should have the right to fair and full information about the European Union, and be confident that the views and concerns they express are heard by the EU institutions. The European Parliament, Member States and the representation of European citizens have a special role to play, as peoples’ support for the European project is a matter of common interest.

Todėl Europos Komisija siūlo iš esmės naują požiūrį – ryžtingą vienpusės komunikacijos pakeitimą dialogu, ir komunikacijos, orientuotos į institucijas, pakeitimą komunikacija, orientuota į piliečius, komunikacija iš Briuselio grindžiamą metodą pakeičiant labiau decentralizuotu metodu. Komunikacija turėtų tapti atskira ES politikos sritimi, tarnaujančia piliečių interesams. Ji turėtų būti pagrįsta tikru žmonių ir politiką formuojančių pareigūnų dialogu bei gyva pačių piliečių politine diskusija. Žmonės iš įvairiausių veiklos sričių turėtų turėti teisę gauti tikslią ir visą informaciją apie Europos Sąjungą bei būti tikri, kad ES institucijos įsiklausytų į jų nuomones ir jiems rūpimus klausimus. Europos Parlamentui, valstybėms narėms ir Europos piliečiams atstovaujančioms institucijoms tenka ypatingas vaidmuo, nes žmonių pritarimas Europos projektui yra lygiaverčiai svarbus visoms šioms šalims.

2. ENHANCED DEBATE AND DIALOGUE - A EUROPEAN PUBLIC SPHERE

2. DISKUSIJOS IR DIALOGO STIRPINIMAS – EUROPOS VIEšOJI SFERA

In today's Europe, citizens exercise their political rights mainly at national and local level. Political rights linked to the European dimension have been introduced, such as the right to participate in the elections of the European Parliament. However, people learn about politics and political issues largely through their national education systems and via their national, regional and local media. They consider the manifestos of political parties dealing with national, regional and local issues, and they discuss these issues mostly in their own communities.

Nūdienos Europoje piliečiai naudojasi savo politinėmis teisėmis daugiausia šalies ir vietos lygmeniu. Buvo įdiegtos su Europa susijusios politinės teisės, pavyzdžiui, teisė dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą. Tačiau žmonės sužino apie politiką ir politinius klausimus daugiausia per nacionalines švietimo sistemas ir nacionalinės, regioninės bei vietos žiniasklaidos priemones. Jie svarsto politinių partijų manifestus šalies, regioniniais ir vietos klausimais bei aptaria šias temas dažniausiai savo bendruomenėse.

In short, the ‘public sphere’ within which political life takes place in Europe is largely a national sphere. To the extent that European issues appear on the agenda at all, they are seen by most citizens from a national perspective. The media remain largely national, partly due to language barriers; there are few meeting places where Europeans from different Member States can get to know each other and address issues of common interest

Trumpai tariant, „viešoji sfera“, kurioje vyksta Europos politinis gyvenimas, yra daugiausia nacionalinė sfera. Jeigu europiniai klausimai iš viso yra svarstomi, dauguma piliečių juos suvokia per nacionalinę prizmę. Žiniasklaidos priemonės dažniausiai nušviečia nacionalines realijas, iš dalies dėl kalbos barjero; yra vos keletas susitikimo vietų, kuriose europiečiai iš skirtingų valstybių narių gali susiburti, kad susipažintų ir drauge spręstų visiems rūpimus klausimus.

Yet many of the policy decisions that affect daily life for people in the EU are taken at European level. People feel remote from these decisions, the decision-making process and EU institutions. There is a sense of alienation from ‘Brussels’, which partly mirrors the disenchantment with politics in general. One reason for this is the inadequate development of a ‘European public sphere’ where the European debate can unfold. Despite exercising the right to elect members of the European Parliament, citizens often feel that they themselves have little opportunity to make their voices heard on European issues, and there is no obvious forum within which they can discuss these issues together. A pan-European political culture – with pan-European political groups and foundations – is still developing.

Visgi daugelis politinių sprendimų, turinčių įtakos žmonių gyvenimui ES, priimami Europos lygmeniu. Žmonės jaučiasi nutolę nuo šių sprendimų, sprendimų priėmimo proceso ir ES institucijų. Jaučiamas „Briuselio“ susvetimėjimo jausmas, iš dalies atspindintis visuotinį nusivylimą politika. Viena šio nusivylimo priežastis – netinkamas „Europos viešosios sferos“, kurioje kyla europinės svarbos klausimų diskusijos, plėtojimas. Nors piliečiai gali pasinaudoti savo teisėmis rinkdami atstovus į Europos Parlamentą, jie patys jaučiasi turintys nedaug galimybių daryti kokią nors įtaką europiniais klausimais. Nėra aiškaus forumo, kuriame jie galėtų drauge aptarti rūpimus klausimus. Visos Europos politinė kultūra, apjungianti Europos politines grupes ir fondus, dar tik kuriasi.

Europe also needs to find its place in the existing national, regional and local ‘public spheres’ and the public discussion across Member States must be deepened. This is first and foremost the responsibility of the public authorities in the Member States. It is the responsibility of government, at national, regional and local level, to consult and inform citizens about public policy – including European policies and their impact on people’s daily lives – and to put in place the forums to give this debate life.

Europai taip pat reikia atrasti savo vietą jau veikiančiose nacionalinėje, regioninėje ir vietos „viešosiose sferose“. Būtina gilinti viešąsias valstybių narių diskusijas. Tai yra visų pirma valstybių narių valdžios institucijų pareiga. Nacionalinės vyriausybės, regionų ir vietos savivaldos institucijų pareiga – tartis su piliečiais ir informuoti juos apie viešąją politiką, taip pat Europos politiką įvairiose srityse ir jos poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui, kurti forumus, kuriuose šios diskusijos galėtų vykti.

There is also a real interest in building the European dimension into the national debate. Citizens sense that there is something missing from a national debate which ignores aspects of public policy that are of direct relevance to them. Far from being in competition, a stronger recognition of the European dimension in national political exchange can only add to its credibility.

Taip pat juntamas stiprus susidomėjimas nacionalines diskusijas praturtinti europinės svarbos klausimų diskusijomis. Piliečiai jaučia, kad jų nacionalinei diskusijai kažko trūksta, nes ignoruojami jiems tiesioginę įtaką turintys viešosios politikos aspektai. Geresnis europinės svarbos aspektų įsisąmoninimas keičiantis politinėmis nuomonėmis šalies viduje ne konkuruos su keitimusi politinėmis nuomonėmis, bet tik suteiks jai patikimumo.

That is why national public authorities, civil society, and the European Union institutions need to work together to develop Europe’s place in the public sphere.

Būtent dėl to nacionalinės valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir Europos Sąjungos institucijos turi drauge dirbti, siekdamos atrasti Europos vaidmenį viešojoje sferoje.

PART II

II DALIS

TAKING WORK FORWARD

TOLESNI DARBAI

An agenda for action

Veiksmų darbotvarkė

The Commission has identified five areas for action in partnership with the other EU institutions, Member States and civil society. This shortlist is not carved in stone: it will grow as society evolves and technologies change.

Komisija nustatė penkias sritis, kuriose reikėtų imtis veiksmų drauge su kitomis ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene. Šis sričių sąrašas nėra galutinis ir nekeičiamas: jis kis besikeičiant visuomenei ir vykstant technologijų pokyčiams.

The five areas are accompanied by possible action points for discussion in the consultation process.

Penkioms sritims buvo parengti galimi diskutuotini veiksmai, kuriuos būtų galima aptarti konsultavimosi metu.

1. DEFINING COMMON PRINCIPLES |

1. APIBRėžTI BENDRUS PRINCIPUS |

The right to information and freedom of expression are at the heart of democracy in Europe. References to these principles are included in the EU Treaty and in the European Charter of Fundamental Rights[4]. These must be the starting point in a process aimed at defining common principles and a shared vision for an EU Communication Policy.

Teisė gauti informaciją ir saviraiškos laisvė – Europos demokratijos kertinis akmuo. Šie principai pabrėžiami ES sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje[4]. Būtent šiomis teisėmis ir laisvėmis turėtų remtis procesas, kuriuo siekiama apibrėžti bendruosius principus ir visiems priimtiną ES komunikacijos politikos viziją.

Other important principles also lie at the heart of communication:

Komunikacija taip pat remiasi keletu svarbių principų:

- Inclusiveness. All citizens should have access in their own language to information about matters of public concern. This means that information should be made widely available through a wide range of channels, including the mass media and new technologies such as the Internet. It also means that people from all walks of life in all EU countries should be helped to develop the skills they need to access and use that information. This is particularly important in the case of minorities, disabled citizens and other groups that might systematically be excluded from participation in the public sphere.

- Įtraukimas. Visi piliečiai turėtų turėti galimybes savo gimtąja kalba susipažinti su informacija visuomenei rūpimais klausimais. Tai reiškia, kad informacija turėtų būti skelbiama įvairiais kanalais, įskaitant per žiniasklaidos priemones ir naudojant naująsias technologijas, pavyzdžiui, internetą. Tai taip pat reiškia, kad visų profesijų žmonėms visose ES šalyse turėtų būti padedama išugdyti įgūdžius tai informacijai pasiekti ir ją panaudoti. Ypač tai svarbu mažumų, neįgaliųjų ir kitų visuomenės grupių, kurios dažnai neįtraukiamos į dalyvavimą viešojoje sferoje, atveju.

- Diversity. European citizens come from widely diverse social and cultural backgrounds and hold a wide variety of political views. EU communication policy must respect the full range of views in the public debate.

- Įvairovė. Europos piliečių socialinės ir kultūrinės aplinkybės, kaip ir politinės pažiūros, labai skiriasi. Vykdant viešas diskusijas ES komunikacijos politikoje turi būti atsižvelgiama į visas įmanomas nuomones.

- Participation. Citizens should have a right to express their views, be heard and have the opportunity for dialogue with the decision-makers. At EU level, where there is an added risk that institutions are remote from the citizens, this principle is of particular importance.

- Dalyvavimas. Piliečiai turėtų turėti galimybę išreikšti savo nuomones, būti išklausyti ir turėti galimybę užmegzti dialogą su sprendimus priimančiais pareigūnais. ES lygmeniu, kuriuo institucijų nutolimo nuo piliečių rizika yra dar didesnė, šis principas yra ypač svarbus.

Defining common principles: which way forward?

Bendrų principų apibrėžimas: kurlink turėtume eiti?

The common principles and norms that should guide information and communication activities on European issues could be enshrined in a framework document – for example a European Charter or Code of Conduct on Communication. The aim would be to engage all actors (EU institutions, national, regional and local governments, non-governmental organisations) in a common commitment to respecting these principles and ensure that EU communication policy serves the citizens’ interest. This commitment would be made on a voluntary basis.

Bendrieji principai ir normos, kuriomis reikėtų vadovautis vykdant informacijos ir komunikacijos veiklą Europos klausimais, galėtų būti apibrėžti pagrindų dokumente, pavyzdžiui Europos komunikacijos chartijoje arba Europos elgsenos komunikacijos srityje kodekse . Turėtų būti siekiama visas suinteresuotąsias šalis (ES institucijas, šalių vyriausybes, regionų ir vietos savivaldos institucijas ir nevyriausybines organizacijas) suburti bendram tikslui įpareigojant laikytis šių principų, siekiant užtikrinti, kad ES komunikacijos politika tarnautų piliečių interesams. Šis įsipareigojimas būtų prisiimamas laisva valia.

The Commission will launch a special web-based citizens’ forum to seek views on the desirability, purpose and content of such a framework document. This will run for a period of six months and be backed up by meetings with stakeholders. Public discussions will also be organised, and the EU Member States will be invited to promote national discussions and consultations. The website will be updated regularly to report on what is happening at European, national and regional level.

Komisija parengs specialų internetinį piliečių forumą, skirtą pareikšti nuomones apie tokio pagrindų dokumento būtinumą, paskirtį ir turinį. Forumas truks šešis mėnesius; lygiagrečiai bus rengiami susitikimai su suinteresuotosiomis šalimis. Taip pat bus rengiamos viešosios diskusijos, o ES valstybės narės bus pakviestos skatinti diskusijas ir konsultacijas savo šalyse. Tinklalapis bus nuolat atnaujinamas, jame bus skelbiama informacija apie įvykius Europoje, šalyse ir regionuose.

At the end of the consultation period, the Commission will present the results of the consultation and then consider whether to propose a Charter, a Code of Conduct or another instrument.

Pasibaigus konsultavimosi laikotarpiui Komisija pristatys konsultavimosi rezultatus bei nuspręs, ar siūlyti chartiją, elgesio kodeksą ar kitokią priemonę.

2. EMPOWERING CITIZENS

2. STIPRINTI PILIEčIų VAIDMENį

Any successful EU communication policy must centre on citizens’ needs. It should therefore focus on providing the tools and facilities – the forums for debate and the channels of public communication – that will give as many people as possible access to information and the opportunity to make their voices heard.

Kad ES komunikacijos politika būtų sėkminga, ji turi būti orientuota į piliečių poreikius. Todėl joje pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas nustatant priemones ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, forumus diskusijoms ir bendravimo su visuomene kanalus, kurie sudarytų galimybes kuo daugiau žmonių susipažinti su informacija ir pareikšti savo nuomonę.

Future work in this area could aim at three main objectives :

Būsimu darbu šioje srityje būtų galima siekti tokių trijų pagrindinių uždavinių :

- Improving civic education. Civic education – which is the responsibility of Member States – is crucial for enabling people to exercise their political and civic rights and to become active in the public sphere. Civic education should not be confined to teaching school pupils about EU institutions and policies. It should help people of all ages to use tools such as the Internet to access information on public policy and to join in the debate. This is particularly important in the case of minorities, disabled citizens or other groups that might otherwise find themselves excluded from the public sphere.EU programmes can be of direct support in fostering the European dimension. Programmes like Leonardo da Vinci, Socrates, Erasmus, Youth in Action, etc. provide educational and training opportunities for thousands of students and young people across Europe. Information technology programmes seek to reduce the digital divide and tackle exclusion.

- Gerinti pilietinį ugdymą. Pilietinis ugdymas yra valstybių narių atsakomybė ir yra ypač svarbus norint supažindinti žmones su jų politinėmis ir pilietinėmis teisėmis bei leisti jiems tapti aktyviais viešosios sferos dalyviais. Pilietinis ugdymas neturėtų apsiriboti tik moksleivių mokymu apie ES institucijas ir politikos sritis. Juo turėtų būti siekiama padėti visų amžiaus grupių žmonėms naudotis priemonėmis, pavyzdžiui, internetu, ieškant informacijos apie viešąją politiką, ir įsitraukti į diskusiją. Ypač svarbus šis ugdymas yra mažumų, neįgaliųjų ar kitų visuomenės grupių, kurios dažnai yra neįtraukiamos į viešąją sferą, atveju.

- Connecting citizens with each other. New forums for public discussion of European issues are essential for building mutual trust, respect and willingness to work together towards common objectives. While communication technologies are obviously important, face-to-face meetings remain crucial. Existing initiatives like Plan D , Youth in Action and Culture have shown how the EU can help set up new meeting places for civic debate.

ES programos gali tiesiogiai remti europinės savimonės ugdymą. Leonardo da Vinci, Socrates, Erasmus, „Veiklus jaunimas“ ir kt. programos tūkstančiams studentų ir jaunimui visoje Europoje suteikia lavinimosi ir mokymosi galimybes. Informacijos technologijų programomis siekiama mažinti atskirtį informacinių technologijų srityje ir su ja kovoti.

- Adoption of the proposed Citizens for Europe programme would offer a new route to connect citizens and to give them a greater say in European governance. The programme is also intended to help Europe-wide civil society organisations to run trans-national projects that promote active citizenship and to hold public debates on Europe.More could also be done to exploit the potential of several existing and planned EU programmes to connect and mobilise European citizens. The Commission could take stock of existing schemes with a view to identifying and disseminating best practices. Lessons can be learned, for example, from the successful experience of the Erasmus students. Over the years, they have spontaneously developed a network that connects 150 000 students from all Member States. Their websites serve as a hub for posting activities, organising face-to-face meetings and engaging in wide-ranging debates on European issues.

- Suburti piliečius. Nauji forumai, skirti viešai diskutuoti Europos klausimais, yra būtini kuriant savitarpio pasitikėjimą, pagarbą ir norą dirbti drauge siekiant bendrų tikslų. Nors informacinių technologijų svarba yra akivaizdi, būtina rengti ir betarpiškus susitikimus. Šiuo metu įgyvendinamos iniciatyvos, pavyzdžiui, „D planas“, „Veiklus jaunimas“ ir „Kultūra“, parodė, kad ES gali padėti sukurti naujas susibūrimo vietas pilietiniam dialogui.

- Connecting the citizens and public institutions. Good two-way communication between the citizens and public institutions is essential in a healthy democracy. The present drive to make the EU institutions more responsive, open and accessible needs to continue to strengthen. But this is also an issue for national, regional and local institutions. Bridging the gap between Europe and its citizens means creating and maintaining links between citizens and public authorities all the way from the local to the European level.The EU institutions are taking important steps forward in this respect. The European Parliament has championed transparency, and the Seville European Council agreed that the Council should meet in public when enacting EU legislation jointly with the European Parliament. The 2005 Commission Action Plan on Communicating Europe[5] underlines the importance of listening to citizens and it outlines what the Commission itself intends to do to ‘put its own house in order’ in this respect. The Commission has already made major strides in the way it consults on major policy initiatives and minimum standards for consultation have been introduced. It has also introduced its own European Transparency Initiative[6]. In addition, renewed attention is being paid to implement citizens’ right to communicate with the institutions in their own language. Multilingualism is an integral aspect of the legitimacy, transparency and democracy of the European project

- Priėmus pasiūlytą programą „Aktyvių piliečių Europa“, būtų suteiktas naujas būdas piliečiams suburti ir suteikti geresnes galimybes nuomonei apie valdymą Europos lygmeniu pareikšti. Programa taip pat skirta padėti Europos mastu veikiančioms pilietinės visuomenės organizacijoms įgyvendinti aktyvų pilietiškumą skatinančius tarptautinius projektus ir rengti viešas diskusijas Europos klausimais.

How to reach out to the citizen? Civic education is a national or regional responsibility. But, the EU can help to ensure exchange of best practice andfacilitate the development of common educational ‘tools’ so that the European dimension is reflected more effectively. Member States could be invited to explore the best ways to bring together European teachers in this field, for example through a network, a special programme within existing structures such as the College of Europe, or in a new structure with a view to exchanging ideas on innovative approaches to civic education and to learn new skills. Another important project to be developed by the Member States would be the transformation of libraries into digitally connected European libraries that could work as information and learning centres, ensuring that all citizens have free access to information technologies and relevant information. Member States could cooperate in a joint effort to establish new meeting places for Europeans, open to citizens of all generations and backgrounds, to host cultural and political events relating to Europe. The EU institutions and bodies could work together to co-ordinate, improve and extend their visitors’ programmes. The EU institutions should explore the possibility of complementing EU websites with online forums - ‘virtual meeting places’ – with links to external information sources. The EU institutions must continue their efforts to connect better with citizens. The Commission’s minimum standards for consultation could be reviewed to ensure a more balanced representation of interest groups and a more responsive follow-up. The three main institutions could also consider organising joint open debates to complement Parliamentary debates, taking questions from the public or from journalists. |

Taip pat būtų galima visapusiškiau panaudoti kelių turimų ir planuojamų ES programų potencialą Europos piliečiams suburti ir sutelkti. Komisija galėtų įvertinti esamas programas geriausiai patirčiai nustatyti ir jai skleisti. Būtų galima pasimokyti iš, pavyzdžiui, sėkmingos Erasmus programos studentų patirties. Per kelerius metus jie patys sukūrė tinklą, jungiantį 150 000 studentų iš visų valstybių narių. Jų tinklalapiuose skelbiama informacija apie veiklą, per juos organizuojami betarpiški susitikimai, juose rengiamos įvairiapusės diskusijos Europos klausimais.

- 3. WORKING WITH THE MEDIA AND NEW TECHNOLOGIES

- Susieti piliečius su viešosiomis institucijomis. Deramas piliečių ir viešųjų institucijų abipusis bendravimas – sveikos demokratijos pagrindas. Būtina toliau stiprinti pastangas, kad ES institucijos labiau įsiklausytų į piliečių nuomonę, būtų atviresnės ir prieinamesnės . Šio tikslo turėtų siekti ir šalių, regionų bei vietos valdžios institucijos. Europos institucijų ir jos piliečių atotrūkiui sumažinti reikia sukurti ir remti piliečių bei valdžios institucijų – nuo vietos savivaldos institucijų iki Europos lygmens institucijų – tarpusavio ryšius.

The media are key players in any European communication policy.

Siekdamos šio tikslo ES institucijos imasi svarbių veiksmų. Europos Parlamentas remia didesnio skaidrumo idėją, o Sevilijos Europos Vadovų Taryba pritarė tam, kad Europos Sąjungos Taryba rengtų viešus posėdžius tada, kai ES teisės aktai priimami drauge su Europos Parlamentu. 2005 m. Komisijos veiksmų plane, skirtame informavimui apie Europą[5] , pabrėžiama įsiklausymo į piliečius svarba ir bendrais bruožais aprašoma, ką pati Komisija ketina daryti, kad „sutvarkytų savo kiemą“. Jau galima pastebėti keletą esminių teigiamų poslinkių: Komisija konsultuojasi dėl pagrindinių politinių iniciatyvų ir įdiegė minimalius konsultavimosi standartus . Ji taip pat pristatė naująją Europos skaidrumo iniciatyvą[6]. Be to, iš naujo atkreiptas dėmesys piliečių teisės bendrauti su institucijomis savo gimtąja kalba įgyvendinimui. Daugiakalbystė yra neatsiejamas Europos projekto teisėtumo, skaidrumo ir demokratiškumo aspektas.

In recent years, all European institutions have made considerable efforts to improve the way they interact with the media. With over a thousand accredited journalists in Brussels, new energy has been devoted to ensuring that the press are informed of key decisions in real time. Europe by Satellite supplies video, sound and images to the media on behalf of the three main EU institutions, and the European Parliament plans to open itself up to the public via web TV. Europa is the largest website in the world.

Kaip pasiekti piliečius? Už pilietinį ugdymą atsakingos nacionalinės ar regionų valdžios institucijos. Tačiau ES gali padėti užtikrinti geriausios patirties mainus ir padėti parengti bendras ugdymo priemones siekiant geriau atspindėti europinės svarbos aspektus. Būtų galima paraginti valstybes nares išnagrinėti geriausius būdus šioje srityje dirbantiems Europos mokytojams suburti. Tai galėtų būti naujas tinklas, speciali programa jau veikiančiose struktūrose, pvz., Europos koledže, arba nauja struktūra, skirta keistis idėjomis apie naujoviškus pilietinio ugdymo metodus ir naujiems įgūdžiams lavinti. Valstybės narės turėtų parengti dar vieną svarbų projektą – tradicines bibliotekas paversti tarpusavyje elektroniniu būdu susietomis Europos bibliotekomis, kurios galėtų veikti kaip informacijos ir mokymosi centrai, visiems piliečiams užtikrinantys vienodas teises nemokamai naudotis informacijos technologijomis ir susipažinti su aktualia informacija. Valstybės narės galėtų bendradarbiauti ir bendromis pastangomis kurti naujas europiečių susibūrimo vietas, atviras bet kokio amžiaus ir išsilavinimo piliečiams, rengti su Europos tema susijusius kultūrinius ir politinius renginius. ES institucijos ir įstaigos galėtų dirbti drauge, siekdamos koordinuoti, tobulinti ir išplėsti savo lankytojų programas. ES institucijos turėtų išnagrinėti galimybę papildyti ES tinklalapius forumais – „virtualiomis susibūrimo vietomis“ – kuriuose būtų pateikiamos nuorodos į išorinius informacijos šaltinius. ES institucijos privalo tęsti pastangas priartėti prie piliečių. Būtų galima peržiūrėti minimalius Komisijos konsultavimosi standartus, siekiant užtikrinti geresnį interesų grupių atstovavimą ir tolesnę veiklą, kuria būtų labiau atsižvelgiama į lūkesčius. Trys pagrindinės institucijos taip pat galėtų surengti bendras atviras diskusijas, kurios papildytų parlamente vykstančias diskusijas ir atsakytų į visuomenės ir žurnalistų pateikiamus klausimus. |

However, in spite of these efforts, and the professional competence of Brussels correspondents, media coverage of European issues remains limited and fragmented. Regular major events such as European Council meetings do attract coverage in national newspapers, but during the intervening periods there is no comprehensive cover of EU affairs. Regional and local newspapers reach a larger number of people but generally give little space to European issues. As television and radio have changed their programming patterns, time devoted to political information and to European issues is squeezed still further and competition for ‘television space’ has increased.

- 3. DARBAS SU žINIASKLAIDA IR NAUJOMIS TECHNOLOGIJOMIS

The information revolution has fundamentally increased the accessibility of information and has opened up the world of ‘interactive’ media. Unprecedented numbers of people can now easily connect with one another and take part in all kind of networks. But it will still take a lot of work to fully exploit information technology’s potential to close the information gap.

Žiniasklaidos priemonės vaidina svarbiausią vaidmenį Europos komunikacijos politikoje.

Action should focus on the following targets:

Pastaraisiais metais visos Europos institucijos dėjo dideles pastangas gerindamos bendravimo su žiniasklaida būdus. Briuselyje dirbant daugiau nei tūkstančiui akredituotų žurnalistų, naujos pastangos buvo skirtos siekiant užtikrinti, kad spauda būtų informuojama apie pagrindinius sprendimus realiu laiku. Trijų pagrindinių ES institucijų vardu „Europe by Satellite” teikia video, garsinę ir vaizdinę medžiagą žiniasklaidai. Šiuo metu Europos Parlamentas planuoja pats teikti informaciją visuomenei per internetinę televiziją. „Europa“ yra didžiausia tinklavietė pasaulyje.

- Giving Europe a human face. The European Union is often perceived as ‘faceless’: it has no clear public identity. Citizens need help to connect with Europe, and political information has greater impact when put in a ‘human interest’ frame that allows citizens to understand why it is relevant to them personally. EU institutions and all levels of government can do more to ‘give a human face’ to the information they provide.

Nepaisant visų šių pastangų ir Briuselio korespondentų profesinės kompetencijos, žiniasklaidos priemonės gana vangiai ir nereguliariai nušviečia Europos įvykius . Reguliarūs pagrindiniai įvykiai, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos susitikimai, gana plačiai nušviečiami nacionaliniuose laikraščiuose, tačiau apie tarp šių susitikimų vykstančius ES įvykius neinformuojama išsamiai. Regionų ir vietos laikraščiai pasiekia daugiau skaitytojų, tačiau skiria nedaug vietos įvykiams Europoje. Televizijai ir radijui pakeitus savo programavimo metodus, politinei informacijai ir įvykiams Europoje skirtas laikas dar labiau sutrumpėjo, o konkurencija dėl „eterio“ dar paaštrėjo.

- The national, regional and local dimension. European citizens need access to a steady flow of common information if they are to see the European dimension of common issues. This is where pan-European media and the specialised press have an important role to play. But European issues also need to be discussed in the national and local context. Some of this would flow naturally from a greater commitment on the part of national and local politicians and institutions; but it also needs the proactive involvement of the EU institutions, not least to put European policies in a local context.

Informacinė revoliucija iš esmės padidino informacijos prieinamumą ir atvėrė „sąveikiųjų“ žiniasklaidos priemonių pasaulį. Niekada iki šiol tiek daug žmonių negalėjo paprastai bendrauti vienas su kitu ir dalyvauti įvairiuose tinkluose. Tačiau vis dar reikia daug ką nuveikti, norint iki galo išnaudoti informacijos technologijų potencialą informacijos atotrūkiui panaikinti.

- Exploiting the potential of new technologies. Digital technologies such as the Internet can offer new channels for communication on European issues, new forums for civic debate and new tools for cross-border democracy. However, political leadership is needed if Europe is to fully exploit the Internet’s potential and ensure that it does not create new divisions in society. The i2010 Initiative already seeks to close the gap between the information society ‘haves and have nots’ – addressing such issues as equal opportunities, ICT skills and the inequalities between Europe’s regions in terms of Internet access.

Veiksmais reikėtų siekti tokių pagrindinių tikslų:

How to involve the media more effectively in communicating on Europe? A European communication policy should encourage public bodies at European, national and regional level to: supply the media with high-quality news and current affairs material; work more closely with broadcasters and media operators; establish new links with regional and local communication systems; pro-actively use new technologies. The EU institutions should be better equipped with communication tools and capacities. Two possible ideas to help in this task would be: to upgrade Europe By Satellite, with a focus on producing high quality audiovisual content which is user-friendly for the media and relevant to the citizens, and to explore the desirability of having an inter-institutional service operating on the basis of professional standards. a European Programme for Training in Public Communication, under which officials from European and national institutions could receive training in communication and media technologies. The EU institutions should explore with a wide range of media players how to better provide the media (pan-European, national and local) with material which is relevant for them, with a view to adapting the information to the needs of different countries and segments of the population. Alongside existing initiatives to close the digital divide, a European Round Table for Democracy, as suggested in ‘Plan D’, could be asked to draft a report on Information technologies and democracy in Europe. |

- Suteikti Europai žmogišką veidą. Europos Sąjunga dažnai suvokiama kaip neturinti „veido“: ji neturi aiškios viešos tapatybės. Piliečiams reikia padėti susitapatinti su įvykiais Europoje. Politinės informacijos poveikis būtų didesnis pateikiant ją per „žmogiškąją“ prizmę, kuri leistų piliečiams įsisąmoninti jos svarbą jiems asmeniškai. ES institucijos ir visi valdžios lygmenys galėtų labiau pasistengti suteikti savo teikiamai informacijai „žmogišką veidą“.

- 4. UNDERSTANDING EUROPEAN PUBLIC OPINION

- Šalies, regionų ir vietos lygmuo. Norint, kad Europos piliečiai įžvelgtų europinės svarbos aspektus bendro pobūdžio informacijoje, būtina sudaryti galimybę nuolat su ja susipažinti. Būtent šioje srityje visą Europą aprėpiančioms žiniasklaidos priemonėms ir specializuotai spaudai tenka ypatingas vaidmuo. Europos įvykius taip pat reikia aptarti šalies ir vietos kontekste. Kartais šie tikslai galėtų būti pasiekti didesniu šalies ir vietos politikų bei institucijų įsipareigojimu, tačiau taip pat būtinas aktyvus ES institucijų dalyvavimas, ypač tam, kad Europos politika taptų suprantamesnė vietos kontekste.

In modern democratic societies, policy-makers devote a great deal of attention to analysing public opinion, using tools such as opinion polls and media monitoring. The importance of these tools has increased in parallel with the tendency for citizens to withdraw from traditional politics (joining political parties, voting in elections, etc.).

- Panaudoti naujųjų technologijų potencialą. Skaitmeninės technologijos, pavyzdžiui, internetas, gali pasiūlyti naujų informavimo Europos klausimais kanalų, naujus forumus pilietinėms diskusijoms ir naujas priemones tarpvalstybinei demokratijai. Tačiau, kad Europa galėtų visapusiškai išnaudoti interneto potencialą ir užtikrinti, kad jis nesuskaidytų visuomenės, būtinas stiprus politinis vadovavimas. i2010 iniciatyva jau dabar siekiama panaikinti informacinės visuomenės atotrūkį tarp „privilegijuotųjų ir atsidūrusių nuošalyje“, mėginant spręsti tokias problemas, kaip lygios galimybės, IRT įgūdžiai ir skirtingų Europos regionų skirtingumas, matuojamas pagal interneto prieigą.

European public opinion is complex and diverse, reflecting different national perspectives. Understanding it therefore poses a particular challenge.

***

The European Commission has been a front runner in developing modern tools – such as the Eurobarometer surveys – for analysing European public opinion:

Kaip veiksmingiau įtraukti žiniasklaidą į informacijos apie Europą sklaidą? Europos komunikacijos politika turėtų skatinti viešąsias įstaigas Europos, šalies ir regionų mastu: teikti žiniasklaidai aukštos kokybės naujienas ir medžiagą apie naujausius įvykius; glaudžiau bendradarbiauti su transliuotojais ir žiniasklaida; sukurti naujas sąsajas su regionų ir vietos komunikacinėmis sistemomis; aktyviai naudoti naujas technologijas. ES institucijos turėtų būti aprūpintos komunikacijos priemonėmis ir pajėgumais. Siekiant šio tikslo būtų galima vadovautis dviejomis idėjomis: modernizuoti „Europe by Satellite”, orientuojantis į aukštos kokybės garso ir vaizdo turinio kūrimą žiniasklaidai patogia ir piliečiams tinkama forma, ištirti, ar būtų pageidautina turėti kelioms institucijoms bendrą tarnybą, dirbančią vadovaujantis profesiniais standartais. Europos viešosios komunikacijos mokymo programa, pagal kurią Europos ir nacionalinių institucijų pareigūnai būtų mokomi komunikacijos ir žiniasklaidos technologijų. ES institucijos drauge su įvairių žiniasklaidos priemonių atstovais turėtų išstudijuoti geriausius būdus, kaip pateikti (visos Europos, šalies ar vietos mastu) žiniasklaidai ją dominančią informacinę medžiagą, pritaikant ją skirtingų šalių ir gyventojų grupių poreikiams. Be jau įgyvendinamų iniciatyvų skaitmeninei atskirčiai panaikinti, būtų galima paprašyti „D plane“ pasiūlyto Europos apskritojo stalo demokratijai skatinti parengti informacijos technologijų ir demokratijos Europoje ataskaitą. |

- Eurobarometer has grown into a major European database which regularly observes public opinion in all EU Member States and in candidate countries, interviewing thousands of people each time. All surveys are subject to independent scrutiny and made available to the general public and to academic researchers

- 4. EUROPOS VIEšOSIOS NUOMONėS ANALIZė

- Independent social research on European issues, supported by EU research funds, has flourished; there have been more than 350 multi-national projects since 1994. It has provided rich insights into the successes and shortcomings of interaction between European policymakers and citizens, based on independent tools for analysis.

Šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje politikos formuotojai skiria daug dėmesio viešosios nuomonės analizei, pasitelkdami viešosios nuomonės ir žiniasklaidos stebėsenos priemones. Šių priemonių naudojimo svarba išaugo lygiagrečiai mažėjant piliečių domėjimuisi tradicine politika (stojimu į partijas, dalyvavimu rinkimuose ir pan.).

- There has been a constant effort to improve the quality and the significance of Eurobarometer. A re-assessment of the methodology is currently under way with a view to responding to the pressing need to have a broader and deeper understanding of trends in European public opinion.

Europos viešoji nuomonė yra sudėtinga ir įvairialypė, atspindinti skirtingas nacionalines perspektyvas. Norint ją išanalizuoti, reikia dėti ypatingų pastangų.

What more can be done to gauge European opinion? EU institutions could work more closely together on designing and planning Eurobarometer surveys and on disseminating the results. Public discussions between the EU institutions and civil society organisations could accompany every new Eurobarometer survey. The first stage could come with a special series of Eurobarometer polls and qualitative studies on EU Communication in spring 2006. To better anticipate and understand trends in public opinion in relation to issues of crucial importance for the future of Europe, new avenues for co-operation between the European institutions and Member States could be explored. Two possible ideas are: A new network of national experts in public opinion research, to help exchange best practices and develop synergies between researchers at all levels. The EU institutions and the Member States could pool available resources to set up an independent Observatory for European Public Opinion which would identify and provide in-depth analyses of trends in public opinion. |

Europos viešajai nuomonei analizuoti Europos Komisija viena pirmųjų kuria šiuolaikines priemones, tokias kaip Eurobarometro apžvalgos:

5. DOING THE JOB TOGETHER |

- Eurobarometras virto didele Europos duomenų baze, reguliariai stebinčia viešąją nuomonę visose ES valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse, kurios kiekvienoje apklausoje dalyvauja tūkstančiai žmonių. Visus tyrimus peržiūri nepriklausomi ekspertai, o jų duomenys skelbiami plačiajai visuomenei bei mokslo darbuotojams.

- A working European “public sphere” cannot be shaped in Brussels. It can only emerge if the objective is backed by all key actors and taken forward at every level. The national level remains the primary entry point into any political debate, and Member States’ governments and other national actors have a responsibility to use national channels to ensure a robust European debate.

- ES mokslinių tyrimų fondų remiami nepriklausomi socialiniai tyrimai Europos klausimais klesti: nuo 1994 m. iš viso buvo įgyvendinta virš 350 tarptautinių projektų. Remdamiesi nepriklausomomis analizės priemonėmis, šie tyrimai padėjo atskleisti Europos politikos formuotojų ir piliečių tarpusavio sąveikos teigiamas puses ir trūkumus.

A partnership approach must involve all key actors:

- Nuolat dedamos pastangos Eurobarometro veiklos kokybei ir svarbai gerinti. Šiuo metu yra iš naujo vertinama metodika, siekiant atsižvelgti į augantį poreikį plėsti ir gilinti Europos viešosios nuomonės pokyčių analizę.

- Member States have a long-standing commitment to cooperate with the European institutions on informing people about Europe and creating national links with Brussels. Some individual Member States have been actively encouraging public debate – on the proposed EU Constitution, for example – but much more could be done[7].

Kaip dar galima vertinti Europos nuomonę? ES institucijos galėtų glaudžiau bendradarbiauti kurdamos ir planuodamos Eurobarometro tyrimus ir skleisdamos jų rezultatus. Viešai vykstančios ES institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų tarpusavio diskusijos galėtų būti rengiamos kiekvieno naujo Eurobarometro tyrimo proga. Pirmojo etapo metu 2006 m. pavasarį būtų galima surengti keletą specialiųjų Eurobarometro apklausų ir kokybinių tyrimų, skirtų ES komunikacijos politikai. Siekiant geriau pasirengti ir suvokti viešosios nuomonės tendencijas Europos ateičiai svarbiausiais klausimais, būtų galima išnagrinėti naujus Europos institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimo būdus. Būtų galima apsvarstyti tokias dvi idėjas: naujas viešosios nuomonės tyrimų nacionalinių ekspertų tinklas, padedantis keistis geriausia praktika ir siekti teigiamos mokslo darbuotojų sąveikos visuose lygmenyse. ES institucijos ir valstybės narės galėtų suburti turimus išteklius tam, kad sukurtų nepriklausomą Europos viešosios nuomonės stebėjimo tarnybą, kuri nustatytų ir nuodugniai analizuotų viešosios nuomonės tendencijas. |

- More should be done to ensure that the EU institutions work in parallel to improve communication. The EU institutions and bodies participating in the Inter-institutional Group on Information should help decentralise EU communication – ‘going local’ – and encourage Member States to be more active in informing citizens about EU affairs.

5. DARBAS DRAUGE |

- Many European policies and programmes are implemented at regional and local levels . Thus local and regional authorities are well placed to engage in dialogue with citizens and to actively involve local communities in EU issues. There are already successful examples of partnership at work. For example, the Commission and the Scottish Executive are working on a concrete project to ‘bring decisions closer to the people’ through a series of two-way initiatives between citizens and institutions.

- Funkcionali Europos „viešoji sfera“ negali būti formuojama Briuselyje. Ji galės susikurti tik tada, kai ja visais lygmenimis rems visos pagrindinės suinteresuotosios šalys. Šalies lygmuo išlieka pagrindiniu bet kokios politinės diskusijos atskaitos tašku, o valstybių narių vyriausybės ir kiti šalies visuomeniniai veikėjai atsakingi už nacionalinių kanalų panaudojimą tokiu būdu, kuris užtikrintų gyvą diskusiją Europos klausimais.

- Political parties are important in shaping public opinion on European affairs and they too have a major role to play in stimulating debate and contributing to the European public sphere.

Partnerystė turėtų apimti visas pagrindines suinteresuotąsias šalis:

- Civil society organisations , including professional and sectoral organisations, also have a very important role to play in raising public awareness of European issues and policy debates, and in encouraging people to take an active part in those debates.

- Valstybės narės yra įsipareigojusios nuolat bendradarbiauti su Europos institucijomis dėl žmonių informavimo Europos klausimais ir nacionalinių sąsajų su Briuseliu kūrimo. Kai kurios valstybės narės aktyviai skatino viešąją diskusiją, pavyzdžiui, dėl pasiūlytos Konstitucijos Europai, tačiau buvo galima padaryti daug daugiau[7].

How will the partnership work? Cooperation between the national and European levels could include new initiatives taken at national level: public and parliamentary discussion on the Commission’s annual strategic priorities; face-to-face discussions between national ministers and European Commissioners, broadcast in the national media, etc. There could be a particular emphasis on areas where the EU and Member States already act in parallel. The vehicles of cooperation could be financial, such as management partnerships of the kind signed between the Commission and the German authorities, or they could be operational – involving cooperation with the European Networks and Relays such as the new Europe Direct network. New, structured, forms of cooperation among national authorities dealing with public communication should be initiated with a view to sharing experiences on communicating Europe and in order to develop joint initiatives. Finding modes of stronger cooperation is particularly important in the field of external relations. Communicating about the role of the EU in the world is an effective way to engage Europe's own citizens as well as to enhance support and understanding of the EU in the rest of the world. Several patterns for further cooperation in this field could be explored, including efforts to strengthen public diplomacy capacities. The EU institutions should pursue a more co-ordinated and citizens-oriented approach. In particular, the scope for co-operation between the Commission and the European Parliament could be broadened and current working arrangements under the Inter-institutional Group on Information (IGI) could be upgraded. This would include a review of current initiatives under the PRINCE budget lines[8]. The European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions already encourage regional and local discussion of European issues, involving civil society. The recently adopted cooperation protocols between the Commission and these committees pave the way for greater joint efforts in this field. Political parties could involve their members more in European political issues and contribute to the debate through trans-national European think tanks. They should be encouraged to develop European components within their programmes. Civil society organisations have an important part to play in the European debate. Their role could be strengthened through targeted cooperation projects in the field of public communication. |

- Reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad ES institucijos lygiagrečiai stengtųsi pagerinti komunikacijos veiklą. ES institucijos ir įstaigos, dalyvaujančios institucijų informacijos grupės veikloje, turėtų padėti decentralizuoti ES informacijos sklaidą vietos lygmeniu ir skatinti valstybes nares aktyviau informuoti piliečius apie įvykius ES.

- 6. CONCLUSION

- Daugelis Europos politikos krypčių ir programų yra įgyvendinamos regionuose ir vietoje . Tokiu būdu vietos ir regionų savivaldos institucijos turi puikias sąlygas įsitraukti į diskusiją su piliečiais ir skatinti aktyvų vietos bendruomenių dalyvavimą svarstant ES klausimus. Jau yra keletas teigiamų veiksmingai veikiančios partnerystės pavyzdžių. Pavyzdžiui, dvipuses piliečių ir institucijų iniciatyvas įgyvendinanti Komisija ir Škotijos vykdomosios valdžios institucijos dirba ties konkrečius projektu, skirtu „priimti žmonėms suprantamesnius sprendimus“.

The European Union is a common project shared by all levels of government, all types of organisations and people from all walks of life. Citizens have a right to information about Europe and its concrete projects, a right to express their views about Europe and to be heard. This is the challenge of communication – to facilitate this exchange, the learning process, the dialogue.

- Svarbus politinėms partijoms tenkantis vaidmuo formuojant viešąją nuomonę ES klausimais. Joms taip pat tenka svarbus vaidmuo skatinant viešąją diskusiją ir prisidedant prie Europos viešosios sferos plėtojimo.

For Europe to rise to the challenge, all the actors involved need to have an agreed set of objectives and a shared ‘toolbox’ of measures they can take. It means working together in innovative ways.

- Pilietinės visuomenės organizacijoms , taip pat profesinėms ir sektorinėms organizacijoms, irgi tenka svarbus vaidmuo gerinant visuomenės informuotumą Europos klausimais ir susipažinimą su vykstančiomis politinėmis diskusijomis, taip pat skatinant žmones aktyviai dalyvauti šiose diskusijose.

This White Paper outlines the challenge and identifies how it might be met. We now seek the views of the European Institutions, the Member States, local and regional governments, non-governmental organisations, stakeholders and the citizens of Europe on how best to connect and communicate.

Kaip veiks partnerystė? bendradarbiavimą šalies ir Europos lygmeniu galėtų sudaryti naujos iniciatyvos, įgyvendinamos šalies mastu: viešos ir parlamentinės diskusijos, skirtos Komisijos metiniams strateginiams prioritetams aptarti: betarpiškos šalių ministrų ir Europos Komisijos narių diskusijos, transliuojamos per nacionalines žiniasklaidos priemones ir pan. Galėtų būti ypatingai akcentuojamos sritys, kuriose ES ir valstybės narės jau dabar lygiagrečiai veikia. Bendradarbiavimo priemonės galėtų būti finansinės, panašios į, pavyzdžiui, Komisijos ir Vokietijos institucijų pasirašytą valdymo partnerystę, arba galėtų būti veiklos pobūdžio, įtraukdamos bendradarbiavimą su Europos tinklais ir informacijos centrais, pavyzdžiui, su naujuoju Europe Direct tinklu. Siekiant pasidalinti patirtimi skleidžiant informaciją Europos klausimais ir parengti bendras iniciatyvas, reikėtų inicijuoti naujas, struktūrines nacionalinių valdžios institucijų, vykdančių viešosios komunikacijos veiklą, bendradarbiavimo formas. Rastos naujos glaudesnio bendradarbiavimo formos ypač svarbios išorės santykių srityje. Informacijos apie ES vaidmenį pasaulyje skleidimas yra veiksmingas būdas įtraukti pačios Europos piliečius bei sustiprinti paramą ES ir jos suvokimą kitose pasaulio dalyse. Būtų galima išnagrinėti kelis tolesnio bendradarbiavimo metodus, įskaitant pastangas stiprinti viešosios diplomatijos gebėjimus. ES institucijos turėtų laikytis labiau koordinuoto ir į piliečius orientuoto požiūrio. Visų pirma, būtų galima išplėsti Komisijos ir Europos Parlamento bendradarbiavimo mastą bei peržiūrėti šiuo metu galiojančius šių institucijų informacijos grupės darbinius susitarimus. Tam reikėtų peržiūrėti galiojančias iniciatyvas PRINCE biudžeto eilutėse[8]. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas jau dabar skatina diskusiją Europos klausimais regionų ir vietos mastu, kurioje dalyvauja pilietinė visuomenė. Neseniai priimti Komisijos ir šių komitetų bendradarbiavimo protokolai sudaro pagrindą imtis didesnio masto bendrų pastangų šioje srityje. Politinės partijos galėtų labiau įtraukti savo narius į Europos politinius klausimus ir prisidėti prie tarptautinėse Europos viešosios nuomonės tyrimų grupėse vykstančios diskusijos. Jas būtų galima skatinti savo programose išplėtoti europinės svarbos elementus. Pilietinės visuomenės organizacijoms tenka svarbus vaidmuo diskusijoje Europos klausimais. Jų vaidmenį būtų galima dar labiau sustiprinti vykdant tikslinius bendradarbiavimo projektus viešosios komunikacijos srityje. |

LEGISLATIVE FINANCIAL STATEMENT

- 6. IšVADA

1. NAME OF THE PROPOSAL:

Europos Sąjunga yra bendras visų valdžios lygmenų, visų rūšių organizacijų ir įvairių profesijų žmonių projektas. Piliečiai turi teisę gauti informaciją Europos klausimais ir apie konkrečius ES projektus, taip pat turėti teisę pareikšti nuomonę ir būti išklausyti. Komunikacijos politikai tenka šis svarbus uždavinys – palengvinti keitimąsi nuomonėmis, mokymosi procesą ir dialogą.

WHITE PAPER ON A “EUROPEAN COMMUNICATION POLICY”

Kad Europa sugebėtų sėkmingai įgyvendinti šį uždavinį, visos suinteresuotosios šalys turi sutarti dėl bendrų tikslų ir parengti bendrą priemonių rinkinį šiems tikslams pasiekti. To siekiant būtina dirbti drauge pasitelkiant naujoviškus metodus.

2. ABM / ABB FRAMEWORK

Šioje baltojoje knygoje bendrais bruožais aprašomas šis uždavinys ir nurodomi keliai, kaip būtų galima jo siekti. Norėtume sužinoti Europos institucijų, valstybių narių, vietos ir regionų savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų, suinteresuotųjų šalių ir Europos piliečių nuomonę, koks būtų geriausias būdas rasti sąlyčio taškus ir tarpusavyje bendrauti.

Policy Area:

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

16 PRESS AND COMMUNICATION

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Associated activities:

BALTOJI KNYGA DĖL EUROPOS KOMUNIKACIJOS POLITIKOS

16.03 – Analysis of public opinion trends and development of general information for citizens;

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

16.04 – Integrated management of means of communication;

Politikos sritis:

3. BUDGET LINES

16 SPAUDA IR KOMUNIKACIJA

3.1. Budget lines (operational lines and related technical and administrative assistance lines (ex-BA lines)) including headings:

Susijusios veiklos rūšys:

16 03 01 – Public opinion analysis and proximity actions

16.03 – Viešosios nuomonės tendencijų analizė ir bendro pobūdžio informacijos piliečiams rengimas

16 03 02 – Actions in the field of communication

16.04 – Integruotas komunikacijos priemonių valdymas

16 04 03 – Communication tools

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.2. Duration of the action and of the financial impact:

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

Publication of the White Paper on a European Communication Policy will launch a consultation process intended to last for six months, from February until June-July 2006. The financial impact of the White Paper is therefore confined to the measures needed to ensure that this consultation is properly carried out.

16 03 01 – Viešosios nuomonės analizė ir tiesioginiai informavimo veiksmai

3.3. Budgetary characteristics:

16 03 02 – Komunikacijos srities veikla

16 04 03 – Komunikacijos priemonės

16 03 01 | NCE | NDA | NO | NO | NO | 3 |

3.2. Veiklos ir jos finansinio poveikio trukmė:

16 03 02 | NCE | NDA | NO | NO | NO | 3 |

Išleidus Baltąją knygą dėl Europos komunikacijos politikos, bus pradėtas konsultacijų procesas, kuris turėtų tęstis šešis mėnesius nuo 2006 m. vasario mėn. iki birželio–liepos mėn. Todėl Baltosios knygos finansinis poveikis susijęs tik su priemonėmis, kurių reikia, kad būtų galima užtikrinti tinkamą šios konsultacijos eigą.

16 04 03 | NCE | NDA | NO | NO | NO | 3 |

3.3. Biudžeto ypatybės:

4. SUMMARY OF RESOURCES

4.1. Financial resources

16 03 01 | NPI | DIF | NE | NE | NE | 3 |

4.1.1. Summary of commitment appropriations (CA) and payment appropriations (PA)

16 03 02 | NPI | DIF | NE | NE | NE | 3 |

EUR million (to 3 decimal places)

16 04 03 | NPI | DIF | NE | NE | NE | 3 |

4. IŠTEKLIŲ SUVESTINĖ

Operational expenditure |

4.1. Finansiniai ištekliai

Commitment appropriations (CA) | 8.1 | a | 0.875 | --- | 0.875 |

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Payment appropriations (PA) | b | 0.875 | --- | 0.875 |

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

TOTAL REFERENCE AMOUNT |

Commitment appropriations | a | 0.875 | --- | 0.875 |

Veiklos išlaidos |

Payment appropriations | b | 0.875 | --- | 0.875 |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a | 0.875 | --- | 0.875 |

Administrative expenditure not included in reference amount |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 0.875 | --- | 0.875 |

Human resources and associated expenditure (NDA) | 8.2.5 | d | 0.405 | --- | 0.405 |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Total indicative financial cost of action

Įsipareigojimų asignavimai | a | 0.875 | --- | 0.875 |

TOTAL CA including cost of human resources | a+d | 1.280 | --- | 1.280 |

Mokėjimų asignavimai | b | 0.875 | --- | 0.875 |

TOTAL PA including cost of Human Resources | b+d | 1.280 | --- | 1.280 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos |

4.1.2. Compatibility with Financial Programming

Personalo ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 | d | 0.405 | --- | 0.405 |

The financial impact of this proposal is confined to 2006. For this budget, the proposal is compatible with the existing financial programming.

Iš viso orientacinių veiklos finansinių išlaidų

Implementation of the planned actions will be covered by the redeployment of existing appropriations within budget heading 16.

IŠ VISO ĮA, įskaitant personalo išlaidas | a+d | 1.280 | --- | 1.280 |

4.2. Human Resources FTE (including officials, temporary and external staff) – see detail under point 8.2.1.

IŠ VISO MA, įskaitant personalo išlaidas | b+d | 1.280 | --- | 1.280 |

Annual requirements | 2006 |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

Total | 5 |

Finansinis šio pasiūlymo poveikis susijęs tik su 2006 m. Pasiūlymas dėl šio biudžeto atitinka esamą finansinį programavimą.

5. CHARACTERISTICS AND OBJECTIVES

Suplanuota veikla bus įgyvendinama perskirstant esamus asignavimus 16-toje biudžeto išlaidų kategorijoje.

The purpose of the White Paper on a European Communication Policy is to launch a wide-ranging consultation process on European communication policy in general and on the suggestions contained within the White Paper itself. At this stage, these suggestions are not actually operational proposals and are therefore not included in this financial statement.

4.2. Personalo visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinus ir išorės darbuotojus) – išsami informacija pateikta 8.2.1 punkte.

The consultation process will last for six months, from February until June-July 2006.

Metų poreikiai | 2006 |

It is only after the consultation process has ended that these suggestions may become the basis for formal Commission proposals, with the corresponding financial statements.

Iš viso | 5 |

5.1. Action required

5. POBŪDIS IR TIKSLAI

Two websites will be needed for this consultation process: one for consultation on the European Charter for Information and Communication and the other for consultation on the content of the White Paper as a whole.

Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos tikslas – pradėti plačios apimties konsultacijas dėl Europos komunikacijos politikos apskritai ir dėl Baltojoje knygoje pateiktų pasiūlymų. Šiuo metu šie pasiūlymai iš esmės nėra darbiniai pasiūlymai ir todėl jie neįtraukti į šią finansinę pažymą.

A Task Force will have to be established by means of redeployment from within the Commission to monitor the consultation process and make use of the results.

Konsultacijos truks šešis mėnesius nuo 2006 m. vasario mėn. iki birželio–liepos mėn.

Five specific conferences will also be held in Brussels with the partners concerned between February and June-July 2006 (if possible in cooperation with the other institutions).

Tik pasibaigus konsultacijoms šie pasiūlymai gali tapti oficialių Komisijos pasiūlymų pagrindu su atitinkamomis finansinėmis pažymomis.

A special series of Eurobarometer opinion surveys will be launched in spring 2006 to provide the best possible data for analysis.

5.1. Reikiami veiksmai

5.2. Value-added of Community involvement and coherence of the proposal with other financial instruments and possible synergy

Šioms konsultacijoms įgyvendinti reikės dviejų tinklaviečių: vienos – konsultacijoms dėl Europos informacijos ir komunikacijos chartijos, o antros – konsultacijoms dėl Baltosios knygos turinio.

Based on the Commission’s institutional prerogatives, the aim of the White Paper is to improve the value-added of Community involvement in “Communicating Europe". As the European Council emphasised once again in its conclusions of June 2005, the responsibility for "Communicating Europe" is shared between the Community institutions, particularly the Commission, and the national, regional and local authorities in the Member States. The Commission's special role, as underlined by the European Council, is to develop a broad framework for action and coordinate the activities undertaken by all the partners .

Reikės įkurti darbo grupę perskirstant Komisijos išteklius, kuri kontroliuotų konsultacijų procesą ir panaudotų rezultatus.

5.3. Objectives, expected results and related indicators of the proposal in the context of the ABM framework

Briuselyje taip pat bus surengtos penkios specialios konferencijos su atitinkamais partneriais per laikotarpį nuo 2006 m. vasario mėn. iki birželio–liepos mėn. (jei įmanoma, kartu su kitomis institucijomis).

The ultimate aim of the White Paper is to implement specific proposals relating to the five areas for action identified. To achieve this, besides the two websites which will be set up and the use of the Eurobarometer surveys, the consultation process will be boosted by five conferences to be held in Brussels with all of the Commission’s institutional and non-institutional partners (civil society organisations) in the area of communication.

2006 m. pavasarį bus pradėta leisti speciali Eurabarometro nuomonių apžvalgų serija, siekiant pateikti kuo geriausius analizės duomenis.

Possible indicators as to the success of the consultation process could be the participation rate of partners in these conferences and the number of contributions sent to the two websites.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis bei galima sinergija

At the end of this consultation process (July 2006), specific mixed working parties (Commission - Partners) will be set up for each area of action identified with a view to preparing to implement specific operational proposals.

Pagal Komisijos institucines prerogatyvas Baltosios knygos tikslas – padidinti Bendrijos įnašo, informuojant visuomenę apie Europą, teikiamą papildomą naudą. Kaip dar kartą pabrėžė Europos Vadovų Taryba 2005 m. birželio mėn. išvadose, Bendrijos institucijos, ypač Komisija, ir valstybių narių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos yra bendrai atsakingos už visuomenės informavimą apie Europą. Kaip pabrėžia Europos Vadovų Taryba, Komisija atlieka ypatingą funkciją – kuria išsamią veiksmų sistemą ir koordinuoja visų partnerių prisiimtą veiklą.

5.4. Method of implementation

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Centralised management, directly by the Commission

Pagrindinis Baltosios knygos tikslas – įgyvendinti konkrečius pasiūlymus, susijusius su penkiomis nurodytos veiklos sritimis. Norint įvykdyti šį tikslą, bus ne tik sukurtos dvi konsultacijų tinklavietės, naudojamos Eurobarometro apžvalgos, šį procesą taip pat papildys penkios konferencijos komunikacijos tema, kurios bus surengtos Briuselyje su visais Komisijos instituciniais ir neinstituciniais partneriais (pilietinės visuomenės organizacijomis).

6. MONITORING AND EVALUATION

Galimi sėkmingo konsultacijų proceso rodikliai galėtų būti šiose konferencijose dalyvaujančių partnerių skaičius ir į dvi tinklavietes nusiųstų straipsnių skaičius.

6.1. Monitoring system

Šio konsultacijų proceso pabaigoje (2006 m. liepos mėn.) bus sudarytos visų nurodytos veiklos sričių mišrios darbo grupės (Komisija ir partneriai), siekiant pasirengti konkrečių darbinių pasiūlymų įgyvendinimui.

After the consultation process, a monitoring system will be set up to establish to what extent the results of the consultation have enabled a consensus to be reached on implementing all the suggestions in the White Paper.

5.4. Įgyvendinimo metodas

6.2. Evaluation

Komisijos tiesiogiai vykdomas centralizuotas valdymas.

6.2.1. Ex-ante evaluation

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

It should be noted that in view of the nature of the proposal an impact assessment was drawn up. The actions provided for in the framework of the consultation process come under activities traditionally managed by DG PRESS.

6.1. Stebėsenos sistema

6.2.2. Measures taken following an intermediate/ex-post evaluation

Pasibaigus konsultacijų procesui, bus sudaryta stebėsenos sistema, siekiant nustatyti, kiek konsultacijų rezultatai padėjo susitarti, kad būtų įgyvendinti visi Baltosios knygos pasiūlymai.

A report on the results of the consultation will be drawn up.

6.2. Vertinimas

6.2.3. Terms and frequency of future evaluation

6.2.1. Ex-ante vertinimas

These will be applied to operational proposals which emerge from the consultation process and will depend on their number and nature.

Reikėtų pažymėti, kad, atsižvelgiant į pasiūlymo pobūdį, buvo parengtas poveikio vertinimas. Konsultacijų sistemoje numatytus veiksmus paprastai koordinuoja Komunikacija GD.

7. ANTI-FRAUD MEASURES

6.2.2. Priemonės, kurių imtasi po tarpinio arba ex-post vertinimo

Regarding the actions planned as part of the consultation process, the financial rules on budget implementation and more specifically on control measures will be applied.

Bus parengta konsultacijų rezultatų ataskaita.

8. DETAILS OF RESOURCES

6.2.3. Būsimo vertinimo sąlygos ir dažnumas

8.1. Objectives of the proposal in terms of their financial cost

Bus vertinami konsultacijų metu pateikti darbiniai pasiūlymai, o vertinimo dažnumas priklausys nuo pastarųjų skaičiaus ir pobūdžio.

The costs in the table below represent the amounts needed to implement the actions described at 5.1 above.

7. KOVOS SU SUKčIAVIMU PRIEMONėS

Commitment appropriations in EUR million (to 3 decimal places)

Atsižvelgiant į planuojamus veiksmus, kurie yra konsultacijų proceso dalis, bus taikomos biudžeto vykdymo ir ypač kontrolės priemonių finansinės taisyklės.

Type of output | Av. cost | 2006 | TOTAL |

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

No. outputs | Total cost | No. outputs | Total cost |

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

- Conferences(16 03 02) | Conference organisation | 0.025 | 5 | 0.125 | 5 | 0.125 |

Toliau pateiktoje lentelėje nurodytos sumos, kurių reikia 5.1 punkte apibūdintoms priemonėms įgyvendinti.

- Websites(16 04 03) | Development and management of websites | 0.075 | 2 | 0.150 | 2 | 0.150 |

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

TOTAL COST | 0.875 |

Rezultato rūšis | Vidut. išlaid. | 2006 | IŠ VISO |

8.2. Administrative expenditure

Kiekis | Iš viso išlaidų | Kiekis | Iš viso išlaidų |

8.2.1. Number and type of posts

- Konferencijos (16 03 02) | Konferencijų organizavimas | 0.025 | 5 | 0.125 | 5 | 0.125 |

The table below sets out the number of posts needed to set up a temporary Task Force to monitor the consultation process and to analyse the contributions made with a view to preparing specific operational proposals in the five areas of action identified. The Task Force will be made up of officials assigned to DG PRESS. Two of these posts will be filled by a redeployment exercise agreed by DG PRESS (over and above the posts already redeployed as part of the internal reorganisation and included in the new organisation chart). The other three posts will be obtained by drawing on the posts allocated to DG PRESS in the 2006 allocation of resources - which were earmarked for strengthening the Representations - and redeploying them for White Paper measures.

- Tinklavietės (16 04 03) | Tinklaviečių kūrimas ir administravimas | 0.075 | 2 | 0.150 | 2 | 0.150 |

Types of post | Staff to be assigned to management of the action using existing resources (number of posts/FTEs) |

IŠ VISO IŠLAIDŲ | 0.875 |

2006 |

8.2. Administracinės išlaidos

Officials or temporary officials(16 01 01) | A*/AD | 5 |

8.2.1. Pareigybių skaičius ir rūšys

TOTAL | 5 |

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyta, kiek reikia pareigybių, norint suburti laikiną darbo grupę, kuri kontroliuotų konsultacijų procesą ir analizuotų medžiagą, pateiktą siekiant parengti nustatytos veiklos penkių sričių konkrečius darbinius pasiūlymus. Darbo grupę sudarys Komunikacija GD pareigūnai. Dvi iš šių pareigybių bus užimtos po Komunikacija GD pareigybių perskirstymo (išskyrus tas pareigybes, kurios jau buvo perskirstytos dėl vidaus pertvarkymo ir buvo įtrauktos į naują organizacinę struktūrą). Kitos trys pareigybės bus gautos, pagal Baltosios knygos priemones perskirsčius pareigybes, kurios buvo skirtos Komunikacija GD 2006 m., kai buvo skirstomi ištekliai atstovybėms stiprinti.

8.2.2. Description of tasks deriving from the action

Pareigybių rūšys | Darbuotojai, kurie bus paskirti atsakingais už veiklos valdymą, naudojant esamus išteklius (pareigybių skaičius/visos darbo dienos ekvivalentų skaičius) |

The “A” officials mobilised within DG PRESS will be brought together in a Task Force whose role will be to manage the consultation process and the implementation of specific proposals which have emerged from the suggestions made in the framework of the White Paper.

2006 |

8.2.3. Sources of human resources (statutory)

Pareigūnai arba laikini pareigūnai (16 01 01) | A*/AD | 5 |

( Posts currently allocated to the management of the programme to be replaced or extended

IŠ VISO | 5 |

( Posts pre-allocated within the APS/PDB exercise for year n

8.2.2. Veiklos užduočių aprašymas

( Posts to be requested in the next APS/PDB procedure

A kategorijos pareigūnai, perskirstomi Komunikacija GD, bus suburti į darbo grupę, kurios uždavinys – valdyti konsultacijų procesą ir konkrečių pasiūlymų, kurie atsirado iš Baltosios knygos sistemos pasiūlymų, įgyvendinimą.

X Posts to be redeployed using existing resources within the Commission – DG PRESS (2 posts) + redeployment of 3 posts from 2006 resources

8.2.3. Personalo (numatyto teisės aktais) šaltiniai

( Posts required for year n although not foreseen in the APS/PDB exercise of the year in question.

( Šiuo metu programos valdymui skirtos pareigybės, kurios bus pakeistos arba bus pratęstas joms skirtas laikas

8.2.4. Other administrative expenditure included in reference amount (XX 01 04/05 – Expenditure on administrative management)

( Pareigybės, pagal MPS/PBP iš anksto skirtos n-tiesiems metams

N/A

( Pareigybės, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu.

8.2.5. Financial cost of human resources and related costs not included in the reference amount

X Pareigybės, kurios bus perskirstytos, naudojant turimus Komisijos išteklius – Komunikacija GD (2 pareigybės) + 3 pareigybės iš 2006 m. išteklių perskirstymo

EUR million (to 3 decimal places)

( Pareigybės, reikalingos n-tiesiems metams, tačiau nenumatytos tų metų MPS/PBP.

Type of human resources | 2006 |

8.2.4. Kitos į orientacinę sumą įskaičiuotos administracinės išlaidos (XX 01 04/05 – Administracinio valdymo išlaidos)

Officials and temporary staff (16 01 01) | 0,405 |

Nėra

Total cost of human resources and associated costs (NOT in reference amount) | 0,405 |

8.2.5. Finansinės personalo ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Calculation– Officials and temporary agents Taking account of the selection period, 5 officials from April until December 2006: 5 officials x EUR 108 000/year, for 9 months = EUR 405 000 |

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

8.2.6. Other administrative expenditure not included in reference amount

Personalo rūšis | 2006 |

EUR million (to 3 decimal places)

Pareigūnai ir laikini darbuotojai (16 01 01) | 0,405 |

2006 | TOTAL |

Iš viso personalo ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,405 |

16 01 02 11 05 - Information systems | p.m. | p.m. |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai Atsižvelgiant į atrankos laikotarpį, 5 pareigūnai nuo 2006 m. balandžio iki gruodžio mėn.: 5 pareigūnai x 108 000 EUR per metus, 9 mėnesiams = 405 000 EUR |

2. Total other management expenditure (16 01 02 11) | p.m. | p.m. |

8.2.6. Kitos į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos

3. Other administrative expenditure |

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Total administrative expenditure, other than human resources and associated costs (NOT included in reference amount) | p.m. | p.m. |

2006 | IŠ VISO |

16 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | p. m. | p. m. |

[1] Action Plan: SEC (2005) 985 final, 20 July 2005

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (16 01 02 11) | p. m. | p. m. |

[2] Plan D: COM (2005) 494 final, 13 October 2005

3. Kitos administracinės išlaidos |

[3] In preparing this White Paper, the Commission took due account of the recommendations contained in the European Parliament Resolution on the Implementation of the European Union’s Information and Communication Strategy (Herrero Report, (2004/2238(INI)). It also received valuable input from several public events and individual contributions received by various experts and stakeholders. On 8 November 2005, the European Economic and Social Committee held a stakeholders’ forum on “Bridging the Gap” (http://www.esc.eu.int/stakeholders_forum/index_en.asp). And, on 25 November, the Committee of the Regions held a plenary discussion on the key messages for the Commission White Paper. Detailed proposals and suggestions received during the preparatory phase will be also re-examined in the follow-up to the consultation process on this White Paper.

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų personalo ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | p. m. | p. m. |

[4] Article 11 of the Charter of Fundamental Rights of the European Union states:

[1] Veiksmų planas: SEK (2005) 985, 2005 m. liepos 20 d.

(1) Everyone has the right to freedom of expression. This right shall include freedom to hold opinions and to receive and impart information and ideas without interference by public authority and regardless of frontiers

[2] D planas: KOM(2005) 494, 2005 m. spalio 13 d.

(2) The freedom and the pluralism of the media shall be respected

[3] Rengdama šią baltąją knygą, siekdama aptarti ir apibrėžti bendrą požiūrį, Komisija konsultavosi su daugeliu ekspertų ir suinteresuotųjų šalių. 2005 m. lapkričio 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas surengė suinteresuotųjų šalių atotrūkio mažinimo forumą“ ( http://www.esc.eu.int/stakeholders_forum/index_en.asp ]. Lapkričio 25 d. Regionų komitetas surengė plenarinę diskusiją, skirtą pagrindinėms Komisijos baltosios knygos mintims aptarti. Į šio parengiamojo etapo metu gautus išsamius siūlymus bus atsižvelgta tolesniame konsultavimosi dėl šios baltosios knygos etape.

[5] Action Plan: SEC (2005) 985 final, 20 July 2005

[4] Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje teigiama:

[6] European Transparency Initiative SEC (2005)1300/6 of 9 November 2005

(1) Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų.

[7] Possibly along the lines of the Irish National Forum on EU matters

(2) Turi būti gerbiama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas.

[8] PRINCE was created in 1995 to regroup priority information topics financed under the EU Budget. In 2006, five themes are to be financed (“Economic and Monetary Union”, “the Future of the EU”, “Justice Liberty and Security”, “the role of the EU in the world”, and “Enlargement”).

[5] Veiksmų planas: SEK(2005) 985, 2005 m. liepos 20 d.

[6] Europos skaidrumo iniciatyva, SEK(2005) 1300/6, 2005 m. lapkričio 9 d.

[7] Galbūt sukuriant kažko panašaus į Airijos nacionalinį forumą ES klausimais.

[8] PRINCE buvo sukurta 1995 m. siekiant pergrupuoti prioritetines informacijos sritis, finansuojamas iš ES biudžeto. 2006 m. bus finansuojamos penkios temos („Ekonominė ir pinigų sąjungą“, „ES ateitis“, „Teisingumas, laisvė ir saugumas“, „ES vaidmuo pasaulyje“ ir „Plėtra“).

Top

CS DA DE EL EN ES ET FI FR HU IT LT LV MT NL PL PT SK SL SV	CS DA DE EL EN ES ET FI FR HU IT LT LV MT NL PL PT SK SL SV
en	lt

Bilingual display

en

lt