Grounds
|
|
1. This reference for a preliminary ruling concerns the interpretation of Article 3 of Council Regulation (EC, Euratom) No 2988/95 of 18 December 1995 on the protection of the European Communities financial interests (OJ 1995 L 312, p. 1).
|
1. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340) 3 straipsnio išaiškinimu.
|
|
2. The reference has been made in proceedings between Pfeifer & Langen KG (‘Pfeifer & Langen’) and the Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung (Federal Office for Agriculture and Food) (‘the Bundesanstalt’) concerning the recovery of interest in connection with reimbursements of storage costs wrongly received to the detriment of the European Union’s financial interests.
|
2. Šis prašymas pateiktas sprendžiant ginčą tarp Pfeifer & Langen KG (toliau – Pfeifer & Langen ) ir Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung (Federalinė žemės ūkio ir maisto tarnyba, toliau – Bundesanstalt ) dėl palūkanų, susijusių su neteisėtai, pažeidžiant Europos Sąjungos finansinius interesus gautomis sandėliavimo išlaidų kompensacijomis, išieškojimo.
|
|
Legal context
|
Teisinis pagrindas
|
|
European Union law
|
Sąjungos teisė
|
|
Regulation No 2988/95
|
Reglamentas Nr. 2988/95
|
|
3. According to the third recital in the preamble to Regulation No 2988/95, ‘acts detrimental to the Communities’ financial interests must … be countered in all areas’.
|
3. Remiantis Reglamento Nr. 2988/95 3 konstatuojamąja dalimi, „Bendrijų finansiniams interesams kenkiantys teisės aktai turi būti panaikinti visose srityse [reikia kovoti su Bendrijų finansinių interesų pažeidimais visose srityse]“.
|
|
4. According to the fifth recital of the Regulation, ‘irregular conduct, and the administrative measures and penalties relating thereto, are provided for in sectoral rules in accordance with this Regulation’.
|
4. Remiantis šio reglamento 5 konstatuojamąja dalimi, „neteisėtą veiką ir jai taikomas administracines priemones bei už ją skiriamas nuobaudas nustato atskirų sektorių taisyklės pagal šį reglamentą“.
|
|
5. Article 1 of that regulation provides:
|
5. Šio reglamento 1 straipsnyje nustatyta:
|
|
‘1. For the purposes of protecting the European Communities’ financial interests, general rules are hereby adopted relating to homogenous checks and to administrative measures and penalties concerning irregularities with regard to Community law.
|
„1. Siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus.
|
|
2. “Irregularity” shall mean any infringement of a provision of Community law resulting from an act or omission by an economic operator, which has, or would have, the effect of prejudicing the general budget of the Communities or budgets managed by them, either by reducing or losing revenue accruing from own resources collected directly on behalf of the Communities, or by an unjustified item of expenditure.’
|
2. „Pažeidimas“ – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų [veiksmais] ar neveikimo [neveikimu], dėl kurio [kurių] Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.“
|
|
6. Article 3 of the regulation provides:
|
6. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje numatyta:
|
|
‘1. The limitation period for proceedings shall be four years as from the time when the irregularity referred to in Article 1(1) was committed. However, the sectoral rules may make provision for a shorter period which may not be less than three years.
|
„1. Patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai.
|
|
In the case of continuous or repeated irregularities, the limitation period shall run from the day on which the irregularity ceases. In the case of multiannual programmes, the limitation period shall in any case run until the programme is definitively terminated.
|
Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir [arba] pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa.
|
|
The limitation period shall be interrupted by any act of the competent authority, notified to the person in question, relating to investigation or legal proceedings concerning the irregularity. The limitation period shall start again following each interrupting act.
|
Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo.
|
|
…
|
< ... >
|
|
2. The period for implementing the decision establishing the administrative penalty shall be three years. That period shall run from the day on which the decision becomes final.
|
2. Administracinę nuobaudą skiriantis sprendimas įvykdomas per trejus metus nuo tos dienos, kai sprendimas tampa galutinis.
|
|
Instances of interruption and suspension shall be governed by the relevant provisions of national law.
|
Nutrūkimo ir laikino sustabdymo atvejus reglamentuoja atitinkamų nacionalinės teisės aktų nuostatos.
|
|
3. Member States shall retain the possibility of applying a period which is longer than that provided for in [paragraph] 1 …’
|
3. Valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį nei < ... > numatyta šio straipsnio 1 < ... > dalyse.“
|
|
7. Article 4(1) and (2) of the regulation states:
|
7. Šio reglamento 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta:
|
|
‘1. As a general rule, any irregularity shall involve withdrawal of the wrongly obtained advantage:
|
„1. Įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai [neteisėtai] įgyta nauda paprastai panaikinama:
|
|
– by an obligation to pay or repay the amounts due or wrongly received,
|
– įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas,
|
|
…
|
< ... >
|
|
2. Application of the measures referred to in paragraph 1 shall be limited to the withdrawal of the advantage obtained plus, where so provided for, interest which may be determined on a flat-rate basis.’
|
2. Taikant 1 dalyje nurodytas priemones apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą.“
|
|
Regulation (EC) No 1258/1999
|
Reglamentas (EB) Nr. 1258/1999
|
|
8. Article 8 of Council Regulation (EC) No 1258/1999 of 17 May 1999 on the financing of the common agricultural policy (OJ 1999 L 160, p. 103) reads as follows:
|
8. 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 414) 8 straipsnis suformuluotas taip:
|
|
‘1. The Member States shall, in accordance with national provisions laid down by law, regulation or administrative action, take the measures necessary to:
|
„1. Valstybės narės, laikydamosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktų nacionalinių nuostatų, imasi priemonių:
|
|
(a) satisfy themselves that transactions financed by the [European Agricultural Guidance and Guarantee Fund (EAGGF)] are actually carried out and executed correctly;
|
a) įsitikinti, kad iš [Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF)] lėšų finansuojamos operacijos yra tikrai atliktos ir atliktos teisingai;
|
|
(b) prevent and deal with irregularities;
|
b) užkirsti kelią taisyklių pažeidimams ir su jais kovoti;
|
|
(c) recover sums lost as a result of irregularities or negligence.
|
c) išieškoti sumas, kurios buvo prarastos dėl taisyklių nesilaikymo ar aplaidumo.
|
|
The Member States shall inform the Commission of the measures taken for those purposes and in particular of the state of the administrative and judicial procedures.
|
Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi šiems tikslams įvykdyti, ir ypač apie administracinių ir teisminių procedūrų būklę.
|
|
2. In the absence of total recovery, the financial consequences of irregularities or negligence shall be borne by the Community, with the exception of the consequences of irregularities or negligence attributable to administrative authorities or other bodies of the Member States.
|
2. Neišieškojus visos sumos, Bendrija prisiima dėl taisyklių nesilaikymo ar aplaidumo atsiradusias finansines pasekmes, išskyrus tas, kurios priskirtinos valstybių narių administracinėms institucijoms ar kitoms įstaigoms.
|
|
The sums recovered shall be paid to the accredited paying agencies and deducted by them from the expenditure financed by the [EAGGF]. The interest on sums recovered or paid late shall be paid into the [EAGGF].
|
Išieškotos sumos sumokamos akredituotoms mokėjimo agentūroms, kurios išskaičiuoja jas iš [EŽŪOGF] finansuojamų išlaidų. Palūkanos už išieškotas ar per vėlai sumokėtas sumas sumokamos [EŽŪOGF].
|
|
3. The Council, acting by a qualified majority on a proposal from the Commission, shall lay down general rules for the application of this Article.’
|
3. Taryba, kvalifikuota balsų dauguma priimdama sprendimą dėl Komisijos siūlymo, nustato bendrąsias šio straipsnio taikymo taisykles.“
|
|
Regulation (EC) No 1290/2005
|
Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005
|
|
9. Article 32 of Council Regulation (EC) No 1290/2005 of 21 June 2005 on the financing of the common agricultural policy (OJ 2005 L 209, p. 1) provides:
|
9. 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, p. 1) 32 straipsnyje nustatyta:
|
|
‘1. Sums recovered following the occurrence of irregularity or negligence and the interest on these shall be made over to the paying agency and booked by it as revenue assigned to the [European Agricultural Guarantee Fund (EAGF)] in the month in which the money is actually received.
|
„1. Po pažeidimo ar aplaidumo išieškotos sumos ir su jomis susijusios palūkanos sumokamos akredituotai mokėjimo agentūrai, kuri jas priskiria [Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF)] skirtoms įplaukoms tą mėnesį, kada jos realiai yra sumokamos.
|
|
2. When the Community budget is credited, the Member State may retain 20% of the corresponding amounts as flat-rate recovery costs, except in cases of irregularity or negligence attributable to its administrative authorities or other official bodies.
|
2. Atlikdama mokėjimą į Bendrijos biudžetą, valstybė narė gali fiksuoto dydžio išieškojimo išlaidoms padengti pasilikti 20 % sumos, atitinkančios išieškotų sumų dydį, išskyrus šios valstybės narės administracinėms institucijoms ar kitoms viešosios valdžios įstaigoms priskirtinų pažeidimų ar aplaidumo atvejus.
|
|
3. When the annual accounts are sent, as provided for in Article 8(1)(c)(iii), Member States shall provide the Commission with a summary report on the recovery procedures undertaken in response to irregularities. This shall give a breakdown of the amounts not yet recovered, by administrative and/or judicial procedure and by year of the primary administrative or judicial finding of the irregularity.
|
3. Perdavusios metines sąskaitas, kaip numatyta 8 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje, valstybės narės Komisijai pateikia suvestinę ataskaitą apie dėl pažeidimų pradėtas išieškojimo procedūras. Ataskaitoje dar neišieškotos sumos suskirstomos pagal administracinę ir (arba) teisminę procedūrą bei pagal metus, kai buvo atliktas pirminis administracinis ar teisminis pažeidimo nustatymas.
|
|
Member States shall make available to the Commission detailed particulars of the individual recovery procedures and of the individual sums not yet recovered.
|
Valstybės narės užtikrina, kad išsamios detalės apie individualias išieškojimo procedūras ir dar neišieškotas individualias sumas yra prieinamos Komisijai.
|
|
…’
|
< ... > “
|
|
10. In accordance with Article 49 of Regulation No 1290/2005, Article 32 of that regulation applies to cases notified under Article 3 of Council Regulation (EEC) No 595/91 of 4 March 1991 concerning irregularities and the recovery of sums wrongly paid in connection with the financing of the common agricultural policy and the organisation of an information system in this field and repealing Regulation (EEC) No 283/72 (OJ 1991 L 67, p. 11) for which full recovery has not taken place by 16 October 2006.
|
10. Remiantis Reglamento Nr. 1290/2005 49 straipsniu, šio reglamento 32 straipsnis taikomas atvejams, apie kuriuos pranešama pagal 1991 m. kovo 4 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 595/91 dėl pažeidimų ir neteisingai sumokėtų sumų, susijusių su bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu, susigrąžinimo, ir dėl šios srities informacinės sistemos organizavimo bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 283/72 (OL L 67, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 11 t., p. 171) 3 straipsnį ir kai iki 2006 m. spalio 16 d. nebuvo išieškotos visos su tuo susijusios sumos.
|
|
National law
|
Nacionalinė teisė
|
|
11. Pursuant to Paragraph 6(1) No 11 and the first sentence of Paragraph 14(1) of the Law on the implementation of the common organisation of the markets (Gesetz zur Durchführung der Gemeinsamen Marktorganisationen), as amended by the Law amending the legislation on administrative procedure (Gesetz zur Änderung verwaltungsverfahrensrechtlicher Vorschriften) of 2 May 1996 (BGBl. 1996 I, p. 656) (‘the Law on the organisation of the markets’), unless otherwise provided by a legal act of the Council of the European Union or the Commission, claims for the repayment of special advantages, such as the offsetting of storage costs, are to bear interest at the rate of 3% above the Deutsche Bundesbank discount rate from the date on which they arise.
|
11. Remiantis Bendro rinkos organizavimo įgyvendinimo įstatymo ( Gesetz zur Durchführung der Gemeinsamen Marktorganisationen ) su pakeitimais, padarytais 1996 m. gegužės 2 d. įstatymu, iš dalies keičiančiu administracinių procedūrų teisės nuostatas ( Gesetz zur Änderung verwaltungsverfahrensrechtlicher Vorschriften ) ( BGBl. 1996 I, p. 656, toliau – Rinkos organizavimo įstatymas), 6 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 14 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, už reikalavimus grąžinti specialias lengvatas, pavyzdžiui, sandėliavimo išlaidų kompensacijas, nuo šių reikalavimų atsiradimo momento turi būti mokamos palūkanos, kurių dydis nustatomas prie Deutsche Bundesbank (Vokietijos federalinis bankas) diskonto normos pridėjus 3 procentinius punktus, jeigu Europos Sąjungos Tarybos arba Komisijos teisės aktais nenumatyta kitaip.
|
|
12. According to the referring court, under Paragraphs 197 and 201 of the German Civil Code (Bürgerliches Gesetzbuch) (‘the BGB’), in the version applicable until 31 December 2001, the limitation period for a claim for arrears of interest was four years from the end of the year in which the claim for interest arose. Those dispositions applied mutatis mutandis to claims for interest under public law.
|
12. Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remiantis iki 2001 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Vokietijos civilinio kodekso ( Bürgerliches Gesetzbuch , toliau – BGB) 197 ir 201 straipsniais, reikalavimo teisėms į už praėjusį laikotarpį priskaičiuotas palūkanas taikomas senaties terminas yra ketveri metai nuo tų metų, kuriais atsirado teisė į šias palūkanas, gruodžio 31 d. Šios nuostatos pagal analogiją taikomos iš viešosios teisės kylantiems palūkanų reikalavimams.
|
|
13. Since the entry into force on 1 January 2002 of the Law modernising the law of obligations (Gesetz zur Modernisierung des Schuldrechts) of 26 November 2001 (BGBl. 2001 I, p. 3138), Paragraph 195 of the BGB, in the version applicable from that date, provides that the standard limitation period for claims for arrears of interest is three years, whereas the four-year limitation period continues to apply to claims which arose before 1 January 2002.
|
13. 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2001 m. lapkričio 26 d. Prievolių teisės modernizavimo įstatymui ( Gesetz zur Modernisierung des Schuldrechts , BGBl. 2001 I, p. 3138), nuo tos datos galiojančios redakcijos BGB 195 straipsnyje numatyta, kad reikalavimo teisėms į už praėjusį laikotarpį priskaičiuotas palūkanas bendroji senatis yra treji metai, o minėtiems iki 2002 m. sausio 1 d. atsiradusiems reikalavimams toliau taikomas ketverių metų senaties terminas.
|
|
14. Under Paragraph 217 of the BGB, in the version applicable until 31 December 2001, ‘[i]f the limitation period is interrupted, the time that has elapsed before the interruption is not taken into account; a new limitation period can start only once the interruption has ended’.
|
14. Remiantis iki 2001 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos BGB 217 straipsniu, „jeigu senaties termino eiga nutrūksta, į laikotarpį iki nutrūkimo neatsižvelgiama; naujo senaties termino eiga gali prasidėti tik po to, kai baigiasi nutrūkimo laikotarpis“.
|
|
15. Under Paragraph 53(1) of the Law on administrative procedure (Verwaltungsverfahrensgesetz), in the version applicable until 31 December 2001, ‘[a]n administrative act that is adopted in order to implement a claim of a legal person governed by public law interrupts the limitation period in respect of that claim. The interruption lasts until the administrative act becomes final or until the administrative procedure under which it was adopted is otherwise concluded. Paragraphs 212 and 217 of [the BGB, in the version applicable until 31 December 2001,] apply mutatis mutandis ’.
|
15. Remiantis iki 2001 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo ( Verwaltungsverfahrensgesetz ) 53 straipsnio 1 dalimi, „administracinis aktas, priimtas siekiant įgyvendinti viešosios teisės subjekto reikalavimo teises, nutraukia šių teisių senaties termino eigą. Šis pertraukimas tęsiasi tol, kol administracinis aktas tampa galutinis arba kol administracinė procedūra, kurios pabaigoje jis buvo priimtas, užbaigiama kitu būdu. [Iki 2001 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos BGB] 212 ir 217 straipsniai taikomi pagal analogiją“.
|
|
16. In the version applicable from 1 January 2002, Paragraph 53(1) provides that ‘[a]n administrative act that is adopted in order to establish or implement a claim on the part of a legal person governed by public law interrupts the limitation period in respect of that claim. The interruption ends when the administrative act becomes final or six months after it is otherwise concluded’.
|
16. Nuo 2002 m. sausio 1 d. taikomos redakcijos minėto 53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „administracinis aktas, priimtas siekiant pripažinti arba įgyvendinti viešosios teisės subjekto reikalavimo teises, sustabdo senaties termino eigą šio reikalavimo teisių atžvilgiu. Sustabdymas pasibaigia, kai administracinis aktas tampa galutinis arba praėjus šešiems mėnesiams po kitokio jo užbaigimo“.
|
|
17. Paragraph 80(1) of the Code of Administrative Court Procedure (Verwaltungsgerichtsordnung) provides that ‘an objection and an action for annulment shall have suspensive effect’.
|
17. Administracinių bylų teisenos kodekso ( Verwaltungsgerichtsordnung ) 80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „protestas ir skundas dėl panaikinimo turi sustabdomąjį poveikį“.
|
|
The dispute in the main proceedings and the questions referred for a preliminary ruling
|
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
|
|
18. In the sugar marketing years 1994/1995, 1995/1996 and 1996/1997 Pfeifer & Langen received, upon application, reimbursements of storage costs, as provided for in Article 8(2) of Council Regulation (EEC) No 1785/81 of 30 June 1981 on the common organisation of the markets in the sugar sector (OJ 1991 L 177, p. 4), for the storage of sugar within the framework of the common organisation of the markets.
|
18. 1994–1995, 1995–1996 ir 1996–1997 cukraus prekybos metais įmonei Pfeifer & Langen jos prašymu buvo skirtos sandėliavimo išlaidų kompensacijos, numatytos 1981 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1785/81 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (OL L 177, 1981, p. 4) 8 straipsnio 2 dalyje už cukraus sandėliavimą remiantis bendru rinkų organizavimu.
|
|
19. By three decisions of 30 January 2003, the Bundesanstalt decided that the reimbursements of storage costs in question should be repaid because Pfeifer & Langen had overstated the quantities of sugar in its applications. Moreover, it was established in the decisions that the sums reclaimed should bear interest and that the precise amount of interest due would be fixed by later decisions.
|
19. Trimis 2003 m. sausio 30 d. sprendimais Bundesanstalt nusprendė, kad reikia išieškoti aptariamas sandėliavimo išlaidų kompensacijas, nes pareiškėja savo paraiškose buvo deklaravusi padidintus cukraus kiekius. Be to, tuose sprendimuose buvo nurodyta, kad už prašomas grąžinti sumas turi būti mokamos palūkanos ir vėlesniais aktais bus nustatyta konkreti mokėtinų palūkanų suma.
|
|
20. Pfeifer & Langen objected to those decisions. By decisions of 10 October 2006, the Bundesanstalt reduced the amounts to be repaid, but dismissed the remainder of the objections.
|
20. Pfeifer & Langen pateikė protestą dėl minėtų sprendimų. 2006 m. spalio 10 d. sprendimais Bundesanstalt sumažino grąžintinas sumas, tačiau atme tė likusius prieštaravimus.
|
|
21. Pfeifer & Langen brought actions for the partial annulment of the decisions on its objections, but those actions have not been ruled upon to date.
|
21. Pfeifer & Langen pateikė skundus su prašymu iš dalies panaikinti sprendimus dėl jos protestų, tačiau sprendimas dėl šių skundų iki šiol nepriimtas.
|
|
22. The decisions on the objections brought by Pfeifer & Langen became final as regards the amount of EUR 496 421. 12 that was not challenged before the courts, which the applicant in the main proceedings paid on 15 November 2006.
|
22. Sprendimai dėl Pfeifer & Langen protestų tapo galutiniai, kiek tai susiję su teisme neginčyta suma, t. y. 469 421,12 EUR, kurią ieškovė pagrindinėje byloje sumokėjo 2006 m. lapkričio 15 d.
|
|
23. By decision of 13 April 2007, the Bundesanstalt held that interest was due on that sum and therefore demanded that Pfeifer & Langen pay interest of EUR 298 650.93.
|
23. 2007 m. balandžio 13 d. sprendimu Bundesanstalt pripažino, kad nuo šios sumos turi būti sumokėtos palūkanos, ir pareikalavo, kad Pfeifer & Langen sumokėtų 298 650,93 EUR palūkanų.
|
|
24. Pfeifer & Langen objected to that decision, arguing in particular that the claims for interest were in part time-barred.
|
24. Pfeifer & Langen apskundė tą sprendimą ir, be kita ko, nurodė, kad palūkanų reikalavimams iš dalies suėjęs senaties terminas.
|
|
25. By decision of 22 October 2007 on that objection, the Bundesanstalt upheld the objection in part in so far as it was directed against the claims for interest for the years 1997 and 1998. The Bundesanstalt considered that the limitation period of four years, laid down by national law, applied to those claims, so that they had been time-barred when the decisions ordering recovery of the reimbursements of storage costs were adopted on 30 January 2003. However, as regards the claims for interest after 31 December 1998, amounting to EUR 237 644.17, the Bundesanstalt considered that the claims for interest arising in subsequent years were not time-barred, in particular because the decisions of 30 January 2003 had interrupted the limitation period. The objection brought by Pfeifer & Langen was therefore dismissed in respect of those claims for interest.
|
25. 2007 m. spalio 22 d. sprendimu dėl minėto protesto Bundesanstalt iš dalies patenkino protestą tiek, kiek jis susijęs su palūkanų reikalavimais už 1997 ir 1998 m. Ši federalinė tarnyba manė, kad nacionalinėje teisėje numatytas ketverių metų senaties terminas taikomas šiems reikalavimams, todėl tuo metu, kai buvo priimti sprendimai išieškoti sandėliavimo išlaidų kompensacijas, t. y. 2003 m. sausio 30 d., senaties terminas minėtiems reikalavimams jau buvo suėjęs. Tačiau dėl 237 644,17 EUR dydžio palūkanų reikalavimų, atsiradusių po 1998 m. gruodžio 31 d., Bundesanstalt manė, kad tiems vėlesniais metais atsiradusiems palūkanų reikalavimams senatis nėra suėjusi, visų pirma dėl to, kad minėtais 2003 m. sausio 30 d. sprendimais senaties termino eiga buvo nutraukta. Todėl Pfeifer & Langen protestas dėl pastarųjų palūkanų reikalavimų buvo atmestas.
|
|
26. On 14 November 2007, Pfeifer & Langen brought an action before the Verwaltungsgericht Köln (Administrative Court, Cologne) for the partial annulment of the decision of 22 October 2007 on its objection in so far as it concerns the claims for interest for the period from 1 January 1999 to 31 December 2002, which amount to EUR 119 984.27. The applicant has paid the interest for the subsequent years.
|
26. 2007 m. lapkričio 14 d. Pfeifer & Langen pateikė skundą Verwaltungsgericht Köln (Kelno administracinis teismas), reikalaudama iš dalies panaikinti 2007 m. spalio 22 d. sprendimą dėl jos protesto tiek, kiek jis susijęs su palūkanų reikalavimais už laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d.; šių reikalavimų dydis yra 119 984,27 EUR. Ieškovė pagrindinėje byloje įvykdė palūkanų reikalavimus, atsiradusius vėlesniais metais.
|
|
27. By judgment of 25 November 2009, the Verwaltungsgericht Köln annulled the decision of 22 October 2007 to the extent challenged. The court held that, pursuant to Paragraph 14 of the Law on the organisation of the markets, claims for the refunding of special advantages bear interest from the date on which they arise. However, according to the Verwaltungsgericht, the claim for default interest in question did not arise until the decisions of 30 January 2003 were notified, on 31 January 2003, so that there was no liability to pay interest for earlier periods.
|
27. 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimu Verwaltungsgericht Köln panaikino minėtą 2007 m. spalio 22 d. sprendimą tiek, kiek buvo reikalaujama skunde. Teismas nurodė, kad pagal Rinkos organizavimo įstatymo 14 straipsnį už reikalavimus, susijusius su specialių lengvatų grąžinimu, nuo šių reikalavimų atsiradimo momento turi būti mokamos palūkanos. Teismo teigimu, aptariamas palūkanų už praleistą terminą reikalavimas atsirado tik paskelbus 2003 m. sausio 30 d. sprendimus, t. y. 2003 m. sausio 31 d., todėl nėra pareigos mokėti palūkanas už laikotarpį iki šios datos.
|
|
28. The Bundesanstalt appealed on a point of law to the Bundesverwaltungsgericht (Federal Administrative Court) in order to have Pfeifer & Langen’s action dismissed.
|
28. Tuomet Bundesanstalt pateikė kasacinį skundą Bundesverwaltungsgericht (Federalinis vyriausiasis administracinis teismas), kuriame prašo atmesti Pfeifer & Langen skundą.
|
|
29. The Bundesverwaltungsgericht agrees with the Verwaltungsgericht Köln that, in the main proceedings, the obligation to pay default interest on the amounts corresponding to the advantages wrongly received from the European Union budget is governed by national law, in this instance by Paragraph 14 of the Law on the organisation of the markets, since no European Union legislation applicable to the sugar sector lays down such an obligation.
|
29. Bundesverwaltungsgericht sutinka su Verwaltungsgericht Köln nuomone, kad pagrindinėje byloje pareiga mokėti palūkanas už praleistą terminą nuo sumų, atitinkančių iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gautą naudą, reglamentuojama nacionalinėje teisėje, nagrinėjamu atveju – Rinkos organizavimo įstatymo 14 straipsnyje, jeigu tokia pareiga nenumatoma nė viename cukraus sektoriui taikomame Sąjungos teisės akte.
|
|
30. However, the Bundesverwaltungsgericht considers that the Verwaltungsgericht Köln misinterpreted Paragraph 14. According to the Bundesverwaltungsgericht, claims for the repayment of advantages that are wrongly received do indeed bear interest from when they arise. In those circumstances, that court considers that, since the decisions of 30 January 2003 are intended to withdraw the undue advantage retrospectively, interest is in fact chargeable on the periods preceding those decisions.
|
30. Tačiau Bundesverwaltungsgericht mano, kad Verwaltungsgericht Köln šį 14 straipsnį išaiškino klaidingai. Bundesverwaltungsgericht nuomone, už reikalavimus grąžinti neteisėtai gautą naudą palūkanos turi būti mokamos nuo šių reikalavimų atsiradimo momento. Esant tokioms sąlygoms, tas teismas mano, kad jeigu 2003 m. sausio 30 d. sprendimų tikslas – atimti neteisėtai gautą naudą atgaline data, palūkanų galima reikalauti už laikotarpius iki šių sprendimų priėmimo.
|
|
31. The Bundesverwaltungsgericht concludes that the claims for interest at issue are not time-barred, since, pursuant to Paragraph 53(1) of the Law on administrative procedure, in the version applicable from 1 January 2002, the limitation period was interrupted by the repayment decisions of 30 January 2003. However, it takes the view that the possible application of the limitation rules laid down by Article 3 of Regulation No 2988/95, including those relating to the start and interruption of the limitation period, may affect the ruling that it will give on the appeal.
|
31. Minėtas teismas daro išvadą, kad nagrinėjamiems palūkanų reikalavimams senatis nesuėjusi, nes pagal nuo 2002 m. sausio 1 d. taikomos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 53 straipsnio 1 dalį senaties termino eiga buvo sustabdyta priėmus 2003 m. sausio 30 d. išieškojimo sprendimus. Tačiau jis mano, kad galimas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje įtvirtintų senaties taisyklių, įskaitant taisykles dėl senaties termino pradžios ir nutraukimo, taikymas gali turėti įtakos sprendimui dėl kasacinio skundo.
|
|
32. The court’s doubts as to whether Article 3 of Regulation No 2988/95 applies in circumstances such as those at issue in the main proceedings are in particular due to the fact that the Bundesfinanzhof (Federal Finance Court) held, in a case concerning export refunds, that Article 3 applied to the limitation period for interest linked to the refunding of advantages that are wrongly received within the meaning of Article 4(2) of that regulation.
|
32. Teismo abejonės dėl Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio taikymo tokiomis, kaip antai pagrindinės bylos aplinkybėmis susijusios visų pirma su tuo, kad Bundesfinanzhof (Federalinis finansų teismas) vienoje su eksporto grąžinamosiomis išmokomis susijusioje byloje nusprendė, jog šis 3 straipsnis taikomas palūkanų, susijusių su neteisėtai gautos naudos grąžinimu, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį, senaties terminui.
|
|
33. However, the referring court is of the view that such an interpretation is not conclusive and that, since Article 4(2) does not preclude the existence in national law of an obligation to charge interest where European Union legislation has not yet laid down such an obligation, it is logical that claims for interest that are laid down by national law are also governed by national law as regards the applicable limitation period. Moreover, the court points out that, were the rules in Article 3 of Regulation No 2988/95 to apply to such claims for interest, there would be some difficulty in applying the principle that the limitation period runs from the ‘irregularity’ within the meaning of Article 1 of that regulation, given that the claims for interest arise not as soon as the irregularity is committed, but successively as time elapses following that irregularity.
|
33. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nebūtinai turi būti aiškinama taip ir, kadangi šio 4 straipsnio 2 dalimi nedraudžiama nacionalinėje teisėje numatyti pareigos gauti palūkanas srityse, kuriose tokia pareiga Sąjungos teisės aktais nenumatyta arba dar nenumatyta, galėtų būti logiška, kad nacionalinėje teisėje įtvirtinti palūkanų reikalavimai šioje nacionalinėje teisėje reglamentuojami ir tiek, kiek tai susiję su jų senatimi. Be to, teismas pažymi, kad jeigu Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio taisyklės būtų taikytinos tokiems palūkanų reikalavimams, kiltų tam tikrų sunkumų taikyti principą, pagal kurį senaties termino eiga prasideda nuo „pažeidimo“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 1 straipsnį, nes palūkanų reikalavimai atsiranda ne tuomet, kai padaromas pažeidimas, o bėgant laikui po šio pažeidimo padarymo.
|
|
34. In those circumstances, the Bundesverwaltungsgericht decided to stay the proceedings and to refer the following questions to the Court for a preliminary ruling:
|
34. Būtent esant šioms sąlygoms Bundesverwaltungsgericht nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
|
|
‘1. Does Article 3 of [Regulation No 2988/95] apply also to the limitation period for claims in respect of interest due under national law in addition to the repayment of the advantage wrongly obtained on the basis of an irregularity?
|
„1. Ar [Reglamento Nr. 2988/95] 3 straipsnis taikomas ir palūkanų, kurios pagal nacionalinę teisę mokėtinos greta dėl pažeidimo neteisėtai gautos naudos grąžinimo, reikalavimų senačiai?
|
|
If the answer to question 1 is in the affirmative:
|
Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas:
|
|
2. Is the length of the limitation period alone to be taken into account in the comparison of limitation periods provided for in Article 3(3) of [Regulation No 2988/95], or is it also necessary to take into account national legislation that postpones commencement of the limitation period to the end of the calendar year in which a claim arises (in this case, a claim in respect of interest), without any other circumstances being required?
|
2. Ar į pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalį reikalaujamą terminų palyginimą reikia įtraukti tik termino trukmę, ar turi būti atsižvelgta ir į nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias termino eigos pradžia, nereikalaujant tam papildomų aplinkybių, nukeliama į kalendorinių metų, kuriais atsiranda reikalavimas (šiuo atveju – dėl palūkanų), pabaigą?
|
|
3. Does the limitation period for claims in respect of interest begin to run when an irregularity is committed or when a continuous or repeated irregularity ceases even if the claims in respect of interest relate to later periods and therefore do not arise until a later date? In the case of continuous or repeated irregularities, is commencement of the limitation period postponed under the second subparagraph of Article 3(1) of [Regulation No 2988/95] until the day on which the irregularity ceases in the case of claims in respect of interest as well?
|
3. Ar padarius pažeidimą arba užbaigus tęstinį ar pakartotinį pažeidimą senaties terminas pradeda eiti ir palūkanų reikalavimams, net jeigu jie susiję tik su vėlesniais laikotarpiais ir dėl to atsiranda tik vėliau? Ar dėl Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos senaties termino eigos pradžia, esant tęstiniams arba pakartotiniams pažeidimams, iki pažeidimo užbaigimo momento nukeliama ir palūkanų reikalavimų atžvilgiu?
|
|
4. When does the interrupting effect of a decision by a competent authority come to an end under the second sentence of the third subparagraph of Article 3(1) of [Regulation No 2988/95] where that decision essentially establishes the claim in question (in this case, a claim in respect of interest)?’
|
4. Kada pasibaigia kompetentingos institucijos pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos antrą sakinį priimto sprendimo, kuriuo iš esmės pripažįstamas nagrinėjamas reikalavimas (šiuo atveju – dėl palūkanų), sukeliamas senaties eigos nutraukimo poveikis?“
|
|
Consideration of the questions referred
|
Dėl prejudicinių klausimų
|
|
The first question
|
Dėl pirmojo klausimo
|
|
35. By its first question, the referring court asks, in essence, whether Article 3 of Regulation No 2988/95 must be interpreted as meaning that the limitation period that it lays down applies not only to the principal claim, relating to the recovery of an advantage wrongly received from the European Union budget, but also to the recovery of interest arising from that claim, even though that interest is not due under European Union law, but exclusively under an obligation of national law.
|
35. Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame nustatytas senaties terminas taikomas ne tik išieškant pagal pagrindinį reikalavimą grąžinti iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gautą naudą, bet ir išieškant su tuo reikalavimu susijusias palūkanas, net jei šios palūkanos mokėtinos ne pagal Sąjungos teisę, o remiantis tik nacionalinėje teisėje nustatyta pareiga.
|
|
36. It should be recalled that Article 1(1) of Regulation No 2988/95 lays down ‘general rules … relating to homogenous checks and to administrative measures and penalties concerning irregularities with regard to Community law’ in order, as is made clear from the third recital of the regulation, to counter ‘acts detrimental to the Communities’ financial interests … in all areas’.
|
36. Primintina, kad Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 dalimi nustatomos „bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus,“ ir būtent, kaip matyti iš šio reglamento 3 konstatuojamosios dalies, siekiant „kovoti su Bendrijų finansinių interesų pažeidimais visose srityse“.
|
|
37. By adopting Regulation No 2988/95, and in particular the first subparagraph of Article 3(1) thereof, the European Union legislature intended to establish a general rule on limitation which was applicable in that area and by which it intended, first, to define a minimum period applied in all the Member States and, secondly, to waive the possibility of recovering sums wrongly received from the European Union budget after the expiry of a four-year period after the irregularity affecting the payments at issue was committed (Case C‑131/10 Corman [2010] ECR I‑0000, paragraph 39; Joined Cases C‑201/10 and C‑202/10 Ze Fu Fleischhandel and Vion Trading [2011] ECR I‑0000, paragraph 24; and Case C‑465/10 Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre [2011] ECR I‑0000, paragraph 52).
|
37. Priimdamas Reglamentą Nr. 2988/95, ypač jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė įtvirtinti bendrą šiai sričiai taikomą senaties termino taisyklę, kad apibrėžtų visose valstybėse narėse taikomą minimalų terminą ir atsisakytų galimybės susigrąžinti iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gautas sumas, nuo pažeidimo, susijusio su ginčijamoms išmokoms, padarymo praėjus ketveriems metams (2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Corman , C‑131/10, dar nepaskelbto Rinkinyje, 39 punktas; 2011 m. gegužės 5 d. Sprendimo Ze Fu Fleischhandel ir Vion Trading , C‑201/10 ir C‑202/10, dar nepaskelbto Rinkinyje, 24 punktas ir 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre , C‑465/10, dar nepaskelbto Rinkinyje, 52 punktas).
|
|
38. As regards reimbursements of storage costs wrongly obtained by the recipient, such as those in question in the main proceedings, it should be noted that Article 8 of Regulation No 1258/1999 provides that Member States are, in the context of the common agricultural policy, to take the measures necessary to ensure an effective protection of the European Union’s financial interests and, in particular, to recover sums lost as a result of irregularities or negligence.
|
38. Dėl gavėjo neteisėtai gautų sandėliavimo išlaidų kompensacijų, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1258/1999 8 straipsnyje numatyta, jog valstybės narės, vykdydamos bendrą žemės ūkio politiką, imasi priemonių, reikalingų veiksmingai finansinių Bendrijos interesų apsaugai, visų pirma siekdamos susigrąžinti sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo.
|
|
39. The four-year limitation rule laid down by the first subparagraph of Article 3(1) of Regulation No 2988/95 is, in the absence of sectoral rules providing otherwise, applicable to the irregularities referred to in Article 4 of that regulation which are detrimental to the European Union’s financial interests (see Case C‑278/02 Handlbauer [2004] ECR I‑6171, paragraph 34, and Joined Cases C‑278/07 to C‑280/07 Josef Vosding Schlacht-, Kühl- und Zerlegebetrieb and Others [2009] ECR I‑457, paragraph 22).
|
39. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtinta ketverių metų senaties termino taisyklė, nesant kitokį reguliavimą nustatančių atskirų sektorių taisyklių, taikoma šio reglamento 4 straipsnyje nurodytiems pažeidimams, darantiems žalą Sąjungos finansiniams interesams (žr. 2004 m. birželio 24 d. Sprendimo Handlbauer , C‑278/02, Rink. p. I‑6171, 34 punktą ir 2009 m. sausio 29 d. Sprendimo Josef Vosding Schlacht-, Kühl- und Zerlegebetrieb ir kt., C‑278/07–C‑280/07, Rink. p. I‑457, 22 punktą).
|
|
40. Therefore, in the absence, both in Regulation No 1258/1999 and Regulation No 1785/81, of a provision on the relevant limitation period, the recovery of reimbursements of storage costs that were wrongly obtained is liable, pursuant to the first subparagraph of Article 3(1) of Regulation No 2988/95, and in the absence of a suspensory act, to be time-barred after a period of four years from when the irregularity was committed, provided that the Member State in which the irregularities were committed has not made use of the possibility offered to it under Article 3(3) of Regulation No 2988/95 of providing for a longer limitation period (see Josef Vosding Schlacht-, Kühl- und Zerlegebetrieb and Others , paragraph 36, and Corman , paragraph 48).
|
40. Kadangi Reglamente Nr. 1258/1999 ir Reglamente Nr. 1785/81 nėra nuostatos, susijusios su šioje srityje taikytina senaties terminų sistema, senaties terminas neteisėtai gautoms sandėliavimo išlaidų kompensacijoms išieškoti, remiantis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir nesant sustabdančio akto, gali sueiti pasibaigus ketverių metų laikotarpiui nuo pažeidimo padarymo, jei valstybė narė, kurioje buvo padaryti šie pažeidimai, nepasinaudojo minėto reglamento 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise numatyti ilgesnį senaties terminą (žr. minėtų sprendimų Josef Vosding Schlacht-, Kühl- und Zerlegebetrieb ir kt . 36 punktą ir Corman 48 punktą).
|
|
41. Article 4(2) of Regulation No 2988/95 also provides for interest to be added to the withdrawal of the wrongly obtained advantage, where so provided for, to be determined on a flat-rate basis.
|
41. Be to, Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prie panaikinamos neteisėtai įgytos naudos, jei taip yra numatyta, gali būti pridedamos ir palūkanos, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą.
|
|
42. The collection of such interest together with the principal claim for the advantage wrongly received from the European Union budget may be provided for by European Union sectoral rules. Such was the case, for example, in Commission Regulation (EC) No 800/1999 of 15 April 1999 laying down common detailed rules for the application of the system of export refunds on agricultural products (OJ 1999 L 102, p. 11), or Regulation (EEC) No 1957/69 of the Commission of 30 September 1969 on additional detailed rules for granting export refunds on products subject to a single price system (OJ, English Special Edition 1969 (II), p. 417).
|
42. Tokių palūkanų nuo pagrindinio reikalavimo, kurį sudaro iš Sąjungos biudžeto neteisėtai įgyta nauda, taikymas gali būti numatytas Sąjungos atskirų sektorių taisyklėse. Taip buvo, pavyzdžiui, 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (OL L 102, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 129), arba 1969 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1957/69 dėl papildomų taikymo sąlygų skiriant eksporto grąžinamąsias išmokas produktų, kuriems taikoma vienos kainos sistema, sektoriuje (OL L 250, p. 1) atveju.
|
|
43. However, as regards the reimbursements of storage costs that are wrongly received, such as those at issue in the main proceedings, neither Regulation No 1258/1999 nor Regulation No 1785/81 provides that the recovery of those reimbursements, where they have been wrongly received, must be accompanied by the collection of interest.
|
43. Tačiau kalbant apie neteisėtai gautas sandėliavimo išlaidų kompensacijas, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamos kompensacijos, nei Reglamente Nr. 1258/1999, nei Reglamente Nr. 1785/81 nenumatyta, kad išieškant šias kompensacijas, kai jos buvo gautos neteisėtai, turi būti reikalaujama palūkanų.
|
|
44. It is true that Article 8 of Regulation No 1258/1999 and Article 32(1) of Regulation No 1290/2005 provide that the interest on sums recovered following an irregularity or negligence is to be made over to the paying agency and booked by it as revenue assigned to the EAGGF or EAGF, respectively, in the month in which the money is actually received. However, those provisions, which merely contain rules for the budgetary allocation of such revenue, do not place an obligation on the Member States to charge interest on the sums recovered where they concern reimbursements of storage costs.
|
44. Žinoma, Reglamento Nr. 1258/1999 8 straipsnyje ir Reglamento Nr. 1290/2005 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su sumomis, išieškomomis po pažeidimo ar aplaidumo, susijusios palūkanos sumokamos akredituotai mokėjimo agentūrai, kuri jas priskiria atitinkamai prie EŽŪOGF ir EŽŪGF skirtų įplaukų tą mėnesį, kada jos realiai yra sumokamos. Tačiau šiose nuostatose, kuriose įtvirtinta tik paprasta biudžetinio tokių pajamų priskyrimo taisyklė, nenumatyta valstybių narių pareigos reikalauti palūkanų nuo tokių išieškomų sumų, jeigu šios palūkanos susijusios su sandėliavimo išlaidų kompensacijomis.
|
|
45. Therefore, in the main proceedings, it must be determined whether, in the absence of sectoral rules providing for the recovery of interest, European Union law, in particular Article 4(2) of Regulation No 2988/95, precludes a Member State from giving effect to an obligation of its national law requiring such interest to be recovered in addition to the advantage wrongly received from the European Union budget and, if not, whether the recovery of such interest must be subject to the limitation period laid down in Article 3 of that regulation or whether it remains governed by the national law of that Member State.
|
45. Todėl pagrindinėje byloje kyla klausimas, ar, nesant palūkanų išieškojimą numatančių atskirų sektorių taisyklių, Sąjungos teise, visų pirma Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 2 dalimi, draudžiama valstybei narei įgyvendinti jos nacionalinėje teisėje įtvirtintą pareigą, reikalaujančią be iš Sąjungos biudžeto neteisėtai įgytos naudos išieškoti tokias palūkanas, ir, jeigu atsakymas būtų neigiamas, ar reikalavimo, kurį sudaro tokie interesai, išieškojimui turi būti taikomas šio reglamento 3 straipsnyje numatytas senaties terminas, ar šiam išieškojimui lieka taikytina šios valstybės nacionalinė teisė.
|
|
46. As regards, first, the very principle of the collection of interest being provided for by national law in a situation where European Union law did not provide for the collection of such interest, the Court has held that it was compatible with European Union law, when recovering an advantage wrongly received from the European Union budget, for a Member State to recover, in accordance with its national law, interest which, in the absence at that time of rules requiring it to be paid to the Community, accrued to its own budget (see Case 54/81 Fromme [1982] ECR 1449, paragraph 8).
|
46. Pirmiausia dėl paties nacionalinėje teisėje numatyto palūkanų taikymo tais atvejais, kai Sąjungos teisėje tokių palūkanų taikymas nenumatytas, principo jau buvo nuspręsta, kad Sąjungos teisę atitinka tai, jog valstybė narė, išieškodama iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gautą naudą, pagal savo nacionalinę teisę išieško palūkanas, kurios, kadangi tuo metu nebuvo taisyklių, numatančių šių palūkanų pervedimą į Bendrijos fondus, buvo pervestos į jos pačios biudžetą (žr. 1982 m. gegužės 6 d. Sprendimo Fromme , 54/81, Rink. p. 1449, 8 punktą).
|
|
47. The same must be true where that interest, the collection of which is not required by European Union law, is, in the context of measures financed by the EAGGF, refunded to the European Union budget. Therefore, in such a situation, as in the main proceedings, European Union law, in particular Article 4(2) of Regulation No 2988/95, does not preclude the Member States from providing in their national law for the recovery of default and/or compensatory interest, in addition to recovering advantages wrongly received from the European Union budget, which is, in the context of measures financed by the EAGGF, refunded to the European Union budget.
|
47. Kitaip negalėtų būti tuomet, kai šios palūkanos, kurių išieškojimo pagal Sąjungos teisę nereikalaujama, vykdant EŽŪGF finansuojamas priemones grąžinamos į Sąjungos biudžetą. Todėl tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, pagal Sąjungos teisę, visų pirma pagal Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 2 dalį, valstybėms narėms nedraudžiama savo nacionalinėje teisėje numatyti palūkanų už praleistą terminą ir (arba) kompensacinių palūkanų, kurios vykdant EŽŪGF finansuojamas priemones grąžinamos į Sąjungos biudžetą, išieškojimo greta iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gautos naudos išieškojimo.
|
|
48. As regards, secondly, the methods and conditions of collecting such interest, in a situation where, as in the main proceedings, it is on the basis of the national law of a Member State that there is a claim for interest in addition to the recovery of the financial advantage wrongly received from the European Union budget, it is for the national law of that Member State to lay down the methods and conditions applicable to the recovery of that interest, incidental to the recovery of sums wrongly received (see Case 26/74 Roquette frères v Commission [1976] ECR 677, paragraph 12).
|
48. Antra, dėl tokių palūkanų taikymo sąlygų ir reikalavimų tais atvejais, kai, kaip yra pagrindinėje byloje, palūkanų reikalavimas greta iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gautos naudos išieškojimo atsiranda pagal valstybės narės nacionalinę teisę, būtent šios valstybės narės nacionalinėje teisėje turi būti numatytos tokios sąlygos ir reikalavimai, taikomi šių palūkanų išieškojimui, kuris yra papildomas neteisėtai gautų sumų išieškojimo atžvilgiu (žr. 1976 m. gegužės 21 d. Sprendimo Roquette frères prieš Komisiją , 26/74, Rink. p. 677, p. 12).
|
|
49. Therefore, in the absence of a relevant sectoral rule, it is also for that Member State to define and give effect to the limitation rule applicable to the recovery of such interest, which is laid down by its national law and considered by that law to be an autonomous claim, separate from the advantage wrongly received from the European Union budget, the recovery of which remains subject to the limitation rules and derogations laid down by Article 3 of Regulation No 2988/95.
|
49. Taigi, nesant šioje srityje taikytino atskirų sektorių reguliavimo normos, minėta valstybė narė taip pat turi apibrėžti ir įgyvendinti senaties tvarką, taikytiną tokio palūkanų reikalavimo išieškojimui, numatytam tos valstybės nacionalinėje teisėje ir pagal ją laikomam savarankišku reikalavimu, palyginti su iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gauta nauda, kurios išieškojimas toliau reglamentuojamas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje įtvirtintomis senaties taisyklėmis ir išimtimis.
|
|
50. In that regard, while the recovery of an advantage wrongly received from the European Union budget is subject to the limitation rules laid down by Article 3 of Regulation No 2988/95, it is not however apparent from the wording of that provision or the scheme of the regulation that those rules are intended to govern the recovery of interest where, as is the case in the main proceedings, the recovery of that interest is required, in any event, not by sectoral rules but by national law.
|
50. Nors iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gautos naudos išieškojimui taikoma Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje numatyta senaties sistema, nei iš šios nuostatos teksto, nei iš šio reglamento struktūros nematyti, kad ši sistema skirta reglamentuoti palūkanų reikalavimo išieškojimą, jeigu, kaip yra pagrindinėje byloje, šis palūkanų reikalavimo išieškojimas nustatomas bet kuriuo atveju ne atskirų sektorių reguliavimo normomis, o nacionaline teise.
|
|
51. However, having regard to the incidental nature of the claim for interest, it cannot be recovered where, under Article 3 of Regulation No 2988/95 or a sectoral European Union rule, the principal claim, that is to say the advantage wrongly received from the European Union budget, is itself time-barred.
|
51. Tačiau, atsižvelgiant į šio palūkanų reikalavimo papildomą pobūdį, šis reikalavimas negali būti vykdomas, jeigu taikant Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnį arba Sąjungos atskirų sektorių taisykles pačiam pagrindiniam reikalavimui (iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gauta nauda) buvo suėjusi senatis.
|
|
52. Moreover, since, under Article 325 TFEU, Member States are required to take the same measures to counter fraud affecting the financial interests of the Union as they take to counter fraud affecting their own financial interests, they are required, in the absence of European Union legislation and where their national law provides for the collection of interest when recovering advantages of the same type wrongly received from their own budget, to collect interest in the same way when recovering advantages wrongly received from the European Union budget, in particular where, in contrast to Fromme , the sums collected as interest, the recovery of which is required by national law, are ultimately refunded to the European Union budget.
|
52. Be to, kadangi pagal SESV 325 straipsnį valstybės narės turi imtis tų pačių priemonių priešintis Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui kaip tos, kurių jos imasi priešindamosi savo pačių finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui, nesant Sąjungos teisės normų ir, kai tų valstybių narių nacionalinėje teisėje numatomas palūkanų gavimas išieškant tos pačios rūšies naudą, neteisėtai gautą iš jų nacionalinio biudžeto, tos valstybės narės turi analogiškai gauti palūkanas išieškodamos iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gautą naudą, visų pirma tuomet, kai, kitaip nei byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Fromme , sumos, gaunamos kaip šios palūkanos, kurių išieškojimas nustatytas nacionalinėje teisėje, galiausiai grąžinamos Sąjungos biudžetui.
|
|
53. In the light of the foregoing, the answer to the first question is that Article 3 of Regulation No 2988/95 must be interpreted as meaning that the limitation period that it lays down for the principal claim, relating to the recovery of an advantage wrongly received from the European Union budget, does not apply to the recovery of interest arising from that claim, where that interest is not due under European Union law, but exclusively under an obligation of national law.
|
53. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame nustatytas senaties terminas išieškant pagal pagrindinį reikalavimą grąžinti iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gautą naudą netaikomas išieškant su tuo reikalavimu susijusias palūkanas, jeigu šios palūkanos mokėtinos ne pagal Sąjungos teisę, o remiantis tik nacionalinėje teisėje nustatyta pareiga.
|
|
The second to fourth questions
|
Dėl antrojo–ketvirtojo klausimų
|
|
54. The second to fourth questions were asked in the alternative, in the event that the first question was answered in the affirmative.
|
54. Antrasis–ketvirtasis klausimai buvo pateikti papildomai tuo atveju, jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas.
|
|
55. Therefore, in view of the answer given to the first question, it is not necessary to answer the second to fourth questions.
|
55. Taigi, atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, į antrąjį–ketvirtąjį klausimus atsakyti nereikia.
|
|
Costs
|
Dėl bylinėjimosi išlaidų
|
|
56. Since these proceedings are, for the parties to the main proceedings, a step in the action pending before the national court, the decision on costs is a matter for that court. Costs incurred in submitting observations to the Court, other than the costs of those parties, are not recoverable.
|
56. Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
|