Bilingual display

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR HU IT LT LV MT NL PL PT RO SK SL SV  BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR HU IT LT LV MT NL PL PT RO SK SL SV 

en

lt

 
Commission Delegated Regulation (EU) No 244/2012
Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 244/2012
of 16 January 2012
2012 m. sausio 16 d.
supplementing Directive 2010/31/EU of the European Parliament and of the Council on the energy performance of buildings by establishing a comparative methodology framework for calculating cost-optimal levels of minimum energy performance requirements for buildings and building elements
kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus
(Text with EEA relevance)
(Tekstas svarbus EEE)
THE EUROPEAN COMMISSION,
EUROPOS KOMISIJA,
Having regard to the Treaty on the Functioning of the European Union,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
Having regard to Directive 2010/31/EU of the European Parliament and of the Council of 19 May 2010 on the energy performance of buildings [1], and in particular Article 5(1) thereof,
atsižvelgdama į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo [1], ypač į jos 5 straipsnio 1 dalį,
Whereas:
kadangi:
(1) Directive 2010/31/EU requires the Commission to establish by means of a delegated act a comparative methodology framework for calculating cost-optimal levels of minimum energy performance requirements for buildings and building elements.
(1) Direktyvoje 2010/31/ES reikalaujama, kad Komisija deleguotuoju aktu nustatytų lyginamosios metodikos principus, skirtus apskaičiuoti sąnaudų atžvilgiu optimalų pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygį;
(2) It is the responsibility of Member States to set minimum energy performance requirements for buildings and building elements. The requirements must be set with a view to achieving cost-optimal levels. It is up to the Member States to decide whether the national benchmark used as the final outcome of the cost-optimal calculations is the one calculated for a macroeconomic perspective (looking at the costs and benefits of energy efficiency investments for the society as a whole) or a strictly financial viewpoint (looking only at the investment itself). National minimum energy performance requirements should not be more than 15 % lower than the outcome of the cost-optimal results of the calculation taken as the national benchmark. The cost-optimal level shall lie within the range of performance levels where the cost-benefit analysis over the lifecycle is positive.
(2) valstybės narės atsakingos už pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų nustatymą. Reikalavimai turi būti nustatyti siekiant sąnaudų atžvilgiu optimalių lygių. Sprendimą dėl to, ar nacionalinis lyginamasis standartas nustatomas remiantis sąnaudų optimalumo skaičiavimais iš makroekonomikos perspektyvos (atsižvelgiant į bendras investicijų energiniam naudingumui didinti sąnaudas ir naudą visuomenei) ar atliktais griežtai laikantis finansinio požiūrio (atsižvelgiant tik į investicijas), priima valstybės narės. Nacionaliniai minimalūs energinio naudingumo reikalavimai neturėtų būti daugiau kaip 15 % mažesni nei sąnaudų optimalumo skaičiavimų rezultatas, priimtas kaip nacionalinis lyginamasis standartas. Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis yra naudingumo lygių, kuriems esant sąnaudų ir naudos per gyvavimo ciklą analizės rezultatas yra teigiamas, intervale;
(3) Directive 2010/31/EU promotes the reduction of energy use in the built environment, but also emphasises that the building sector is a leading source of carbon dioxide emissions.
(3) Direktyva 2010/31/ES skatinama pastatuose naudoti mažiau energijos, tačiau taip pat pabrėžiama, kad pastatų sektorius yra vienas didžiausių išmetamo anglies dioksido šaltinių;
(4) Directive 2009/125/EC of the European Parliament and of the Council of 21 October 2009 establishing a framework for the setting of ecodesign requirements for energy-related products [2] provides for the establishment of minimum energy performance requirements for such products. When setting national requirements for technical building systems, Member States must take into account the implementing measures established under this Directive. The performances of construction products to be used for the calculations under this Regulation should be determined in accordance with the provisions of Regulation (EU) No 305/2011 of the European Parliament and of the Council of 9 March 2011 laying down harmonised conditions for the marketing of construction products and repealing Council Directive 89/106/EEC [3].
(4) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/125/EB, nustatančioje ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą [2], numatyta, kad tokiems gaminiams turi būti nustatomi minimalūs energinio naudingumo reikalavimai. Valstybės narės, nustatydamos techninėms pastatų sistemoms taikytinus nacionalinius reikalavimus, turi atsižvelgti į įgyvendinimo priemones, priimtas pagal šią direktyvą. Skaičiavimams pagal šį reglamentą naudojamos statybos produktų energinio naudingumo vertės turėtų būti nustatomos pagal 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB [3], nuostatas;
(5) The objective of cost-effective or cost-optimal energy efficiency levels may, in certain circumstances, justify the setting by Member States of cost-effective or cost-optimal requirements for building elements that would in practice raise obstacles for some building design or technical options as well as stimulate the use of energy-related products with better energy performance.
(5) siekiant ekonomiškai naudingo ar sąnaudų atžvilgiu optimalaus energinio naudingumo lygio, tam tikromis aplinkybėmis valstybės narės pastato dalims gali nustatyti ekonomiškai naudingus ar sąnaudų atžvilgiu optimalius reikalavimus, kuriais praktiškai būtų apriboti tam tikri pastatų konstrukcijos ir techniniai sprendimai ir skatinama naudoti didesnio energinio naudingumo su energija susijusius gaminius;
(6) The steps that comprise the comparative methodology framework have been set out in Annex III to Directive 2010/31/EU and include the establishment of reference buildings, the definition of energy efficiency measures to be applied to these reference buildings, the assessment of the primary energy demand of these measures and the calculation of the costs (i.e. net present value) of these measures.
(6) taikant lyginamosios metodikos principus atliekami Direktyvos 2010/31/ES III priede nurodyti veiksmai: nustatomi pastatų etalonai (referenciniai pastatai), apibrėžiamos tiems pastatų etalonams taikytinos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, įvertinamas su tomis priemonėmis susijęs pirminės energijos poreikis ir apskaičiuojamos su jomis susijusios išlaidos (t. y. grynoji dabartinė vertė);
(7) The common framework for the calculation of the energy performance as established in Annex I to Directive 2010/31/EU applies also to the cost-optimal framework methodology for all its steps, in particular the step of the calculation of the energy performance of buildings and building elements.
(7) Direktyvos 2010/31/ES I priede pateikti bendrieji energinio naudingumo skaičiavimo principai taikomi ir visiems sąnaudų atžvilgiu optimalių metodikos principų taikymo etapams, visų pirma skaičiuojant pastatų ir pastato dalių energinį naudingumą;
(8) For the purpose of adapting the comparative methodology framework to national circumstances, Member States should determine the estimated economic lifecycle of a building and/or building element, the appropriate cost for energy carriers, products, systems, maintenance, operational and labour costs, primary energy conversion factors, and the energy price developments on this point to be assumed for fuels used in their national context for energy used in buildings, taking into account the information provided by the Commission. Member States should also establish the discount rate to be used in both macroeconomic and financial calculations after having undertaken a sensitivity analysis for at least two interest rates for each calculation.
(8) siekdamos lyginamosios metodikos principus pritaikyti prie nacionalinių aplinkybių, valstybės narės turėtų nustatyti numatomą pastato ir (arba) pastato dalies ekonominio gyvavimo ciklą, tinkamas išlaidas, susijusias su energijos nešiklių, produktų ir sistemų kaina, priežiūros ir naudojimo išlaidas, taip pat išlaidas, susijusias su darbo sąnaudomis, pirminės energijos konvertavimo koeficientus ir numatomą energijos kainos kitimą, nacionalinėmis aplinkybėmis taikytinus pastatuose naudojamo kuro rūšims, atsižvelgiant į Komisijos pateiktą informaciją. Valstybės narės taip pat turėtų nustatyti diskonto normą, kuri bus naudojama atliekant ir makroekonominį, ir finansinį skaičiavimus, pagal kiekvieną skaičiavimą atlikus jautrumo bent dviem palūkanų normoms analizę;
(9) To ensure a common approach to the application of the comparative methodology framework by the Member States, it is appropriate for the Commission to establish the key framework conditions needed for net present value calculations such as the starting year for calculations, the cost categories to be considered and the calculation period to be used.
(9) siekiant užtikrinti, kad lyginamosios metodikos principai visose valstybėse narėse būtų taikomi vienodai, Komisija galėtų nustatyti svarbiausias grynosios dabartinės vertės skaičiavimo sąlygas, tokias kaip skaičiavimo laikotarpio pradžios metai, išlaidų, į kurias reikėtų atsižvelgti, kategorijos ir taikytinas skaičiavimo laikotarpis;
(10) Establishing a common calculation period does not conflict with Member States’ right to fix the estimated economic lifecycle of buildings and/or building elements since the latter could both be longer or shorter than the calculation period fixed. The estimated economic lifecycle of a building or building element has only limited influence on the calculation period since the latter is determined rather by the refurbishment cycle of a building, which is the period of time after which a building undergoes a major refurbishment.
(10) nustatant bendrą skaičiavimo laikotarpį neprieštaraujama valstybių narių teisei nustatyti numatomą pastatų ir (arba) pastato dalių ekonominio gyvavimo ciklą, nes pastarasis gali būti ir ilgesnis arba trumpesnis už nustatytą skaičiavimo laikotarpį. Pastato arba pastato dalies numatomo ekonominio gyvavimo ciklo poveikis skaičiavimo laikotarpiui ribotas, nes pastarąjį labiau nulemia pastato renovacijos ciklas, t. y. laikotarpis, po kurio pastatas kapitališkai renovuojamas;
(11) Cost calculations and projections with many assumptions and uncertainties, including for example energy price developments over time, are generally accompanied by a sensitivity analysis to evaluate the robustness of the key input parameters. For the purpose of the cost-optimal calculations, the sensitivity analysis should at least address the energy price developments and the discount rate; ideally the sensitivity analysis should also comprise future technology price developments as input for the review of the calculations.
(11) paprastai, kai skaičiuojant išlaidas remiamasi įvairiomis prielaidomis ar daromos prognozės, pvz., dėl energijos kainos kitimo per tam tikrą laikotarpį, kartu atliekama ir jautrumo analizė, kad būtų galima įvertinti svarbiausių įvesties parametrų pokyčių poveikį. Atliekant su sąnaudų atžvilgiu optimalių verčių skaičiavimais susijusią jautrumo analizę turėtų būti vertinamas bent energijos kainos kitimas ir diskonto norma, o geriausiu atveju turėtų būti atsižvelgiama ir į būsimą technologijos kainų raidą;
(12) The comparative methodology framework should enable Member States to compare the results of the cost-optimal calculations with the minimum energy performance requirements in force and to use the result of the comparison to ensure that minimum energy performance requirements are set with a view to achieving cost-optimal levels. Member States should also consider setting minimum energy performance requirements at cost-optimal level for those building categories where so far no minimum energy performance requirements exist.
(12) lyginamosios metodikos principai valstybėms narėms turėtų suteikti galimybę palyginti sąnaudų atžvilgiu optimalių verčių skaičiavimo rezultatus ir galiojančius minimalius energinio naudingumo reikalavimus ir remiantis to palyginimo rezultatu užtikrinti, kad minimalūs energinio naudingumo reikalavimai būtų nustatomi siekiant sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti, ar toms pastatų kategorijoms, kurioms nebuvo nustatyta minimalių energinio naudingumo reikalavimų, nereikėtų nustatyti sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio minimalius energinio naudingumo reikalavimus;
(13) The cost-optimal methodology is technologically neutral and does not favour one technological solution over another. It ensures a competition of measures/packages/variants over the estimated lifetime of a building or building element.
(13) sąnaudų atžvilgiu optimalių reikalavimų metodikoje neteikiama pirmenybės jokioms konkrečioms technologijoms ar technologiniams sprendimams. Ją taikant užtikrinama priemonių/rinkinių/variantų konkurencija per visą numatomą pastato ar pastato dalies gyvavimo laiką;
(14) The results of the calculations and the input data and assumptions used are to be reported to the Commission as stipulated in Article 5(2) of Directive 2010/31/EU. These reports should enable the Commission to assess and report on the progress made by Member States towards reaching cost-optimal levels of minimum energy performance requirements.
(14) kaip numatyta Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnio 2 dalyje, Komisijai pateikiami skaičiavimo rezultatai, naudoti įvesties duomenys ir darytos prielaidos. Pagal šias ataskaitas Komisija turėtų sugebėti įvertinti valstybių narių pažangą siekiant sąnaudų atžvilgiu optimalaus minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio ir parengti tos pažangos ataskaitas;
(15) To limit their administrative burden, it should be possible for Member States to reduce the number of calculations by establishing reference buildings that are representative of more than one building category, without affecting Member States’ duty under Directive 2010/31/EU to set minimum energy performance requirements for certain building categories,
(15) siekiant apriboti valstybių narių administracinę naštą, joms turėtų būti suteikta galimybė atlikti mažiau skaičiavimų ir tuo tikslu nustatyti reprezentatyvius daugiau nei vienos kategorijos pastatų etalonus; tai neturi jokios įtakos Direktyva 2010/31/ES nustatytam valstybių narių įpareigojimui tam tikroms pastatų kategorijoms nustatyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus,
HAS ADOPTED THIS REGULATION:
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
Article 1
1 straipsnis
Subject matter and scope
Dalykas ir taikymo sritis
In accordance with Article 5 of, and Annexes I and III to, Directive 2010/31/EU, this Regulation establishes a comparative methodology framework to be used by Member States for calculating cost-optimal levels of minimum energy performance requirements for new and existing buildings and building elements.
Pagal Direktyvos 2010/30/ES 5 straipsnį ir I ir III priedus šiuo reglamentu nustatomi lyginamosios metodikos principai, pagal kuriuos valstybės narės skaičiuos sąnaudų atžvilgiu optimalų naujiems ir esamiems pastatams bei pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygį.
The methodology framework specifies rules for comparing energy efficiency measures, measures incorporating renewable energy sources and packages and variants of such measures, based on the primary energy performance and the cost attributed to their implementation. It also lays down how to apply these rules to selected reference buildings with the aim of identifying cost-optimal levels of minimum energy performance requirements.
Metodikos principais nustatomos energijos vartojimo efektyvumo priemonių, atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo priemonių ir tokių priemonių rinkinių bei variantų palyginimo taisyklės, grindžiamos pirminės energijos vartojimo efektyvumu ir su tų priemonių įgyvendinimu susijusiomis sąnaudomis. Jais taip pat nustatoma, kaip šias taisykles taikyti pasirinktiems pastatų etalonams, siekiant nustatyti sąnaudų atžvilgiu optimalų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygį.
Article 2
2 straipsnis
Definitions
Apibrėžtys
In addition to the definitions in Article 2 of Directive 2010/31/EU, the following definitions shall apply noting that for the calculation at macroeconomic level applicable charges and taxes are to be excluded:
Be nustatytųjų Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnyje, pateikiamos šių terminų apibrėžtys (su išlyga, kad atliekant skaičiavimą makroekonomikos lygmeniu į taikomus mokesčius neatsižvelgiama):
(1) Global cost means the sum of the present value of the initial investment costs, sum of running costs, and replacement costs (referred to the starting year), as well as disposal costs if applicable. For the calculation at macroeconomic level, an additional cost category costs of greenhouse gas emissions is introduced;
1) bendros išlaidos – pradinių investicijų išlaidų esamos vertės, einamųjų išlaidų sumos, pakeitimo išlaidų (laikotarpio pradžios metais) ir, jei taikoma, naudojimo nutraukimo išlaidų verčių suma. Atliekant skaičiavimą makroekonomikos lygmeniu, pridedama papildoma išlaidų kategorija išlaidos dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų;
(2) Initial investment costs mean all costs incurred up to the point when the building or the building element is delivered to the customer, ready to use. These costs include design, purchase of building elements, connection to suppliers, installation and commissioning processes;
2) pradinių investicijų išlaidos – visos išlaidos, patirtos iki momento, kai parengtas naudoti pastatas (ar pastato dalis) perduodamas naudotojui. Jas sudaro išlaidos, susijusios su pastato projektavimu, jo dalių pirkimu, prijungimu prie tiekėjų, įrengimu ir perdavimu naudoti;
(3) Energy costs mean annual costs and fixed and peak charges for energy including national taxes;
3) energijos išlaidos – metinės išlaidos energijai, fiksuoti mokesčiai už energiją ir mokesčiai už energiją piko metu, įskaitant nacionalinius mokesčius;
(4) Operational costs mean all costs linked to the operation of the building including annual costs for insurance, utility charges and other standing charges and taxes;
4) naudojimo išlaidos – visos su pastato naudojimu susijusios išlaidos, įskaitant metines draudimo įmokas, mokesčius už komunalines paslaugas, taip pat abonentinius ir kitus mokesčius;
(5) Maintenance costs mean annual costs for measures for preserving and restoring the desired quality of the building or building element. This includes annual costs for inspection, cleaning, adjustments, repair and consumable items;
5) priežiūros išlaidos – metinės išlaidos priemonėms, kuriomis siekiama išsaugoti arba atkurti pageidaujamą pastato ar pastato dalies kokybę. Jas sudaro metinės tikrinimo, valymo, reguliavimo, remonto išlaidos ir išlaidos vartojimo reikmenims;
(6) Running costs mean annual maintenance costs, operational costs and energy costs;
6) einamosios išlaidos – metinės priežiūros išlaidos, naudojimo išlaidos ir energijos išlaidos;
(7) Disposal costs mean the costs for deconstruction at the end-of-life of a building or building element and include deconstruction, removal of building elements that have not yet come to the end of their lifetime, transport and recycling;
7) naudojimo nutraukimo išlaidos – pastato ar pastato dalies išardymo pasibaigus jo(s) gyvavimo laikui išlaidos; jas sudaro pastato išardymo, pastato dalių, kurių gyvavimo laikas dar nesibaigė, išmontavimo, taip pat išvežimo ir perdirbimo išlaidos;
(8) Annual cost means the sum of running costs and periodic costs or replacement costs paid in a certain year;
8) metinės išlaidos – einamųjų išlaidų ir tam tikrais metais patirtų periodinių išlaidų arba pakeitimo išlaidų suma;
(9) Replacement cost means a substitute investment for a building element, according to the estimated economic lifecycle during the calculation period;
9) pakeitimo išlaidos – investicijos pastato daliai pakeisti, atsižvelgiant į numatomą ekonominio gyvavimo ciklą per skaičiavimo laikotarpį;
(10) Cost of greenhouse gas emissions means the monetary value of environmental damage caused by CO2 emissions related to the energy consumption in buildings;
10) išlaidos dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – žalos, padarytos aplinkai dėl pastatuose suvartojamos energijos išmetamo CO2, piniginė vertė;
(11) Reference building means a hypothetical or real reference building that represents the typical building geometry and systems, typical energy performance for both building envelope and systems, typical functionality and typical cost structure in the Member State and is representative of climatic conditions and geographic location;
11) pastato etalonas – hipotetinio arba tikro pastato pavyzdys, kuris atitinka tipinę pastato geometriją ir sistemas, tipinį pastato atitvarų ir sistemų energinį naudingumą, tipines funkcijas ir tipinę išlaidų struktūrą valstybėje narėje ir kuris yra reprezentatyvus klimato sąlygų ir geografinės vietos požiūriu;
(12) Discount rate means a definite value for comparison of the value of money at different times expressed in real terms;
12) diskonto norma – nustatyta vertė realiai pinigų vertei skirtingais laiko momentais palyginti;
(13) Discount factor means a multiplicative number used to convert a cash flow occurring at a given point in time to its equivalent value at the starting point. It is derived from the discount rate;
13) diskonto koeficientas – pinigų srauto konkrečiu laiko momentu konvertavimo į jo pradinę ekvivalentinę vertę daugiklis. Jis nustatomas pagal diskonto normą;
(14) Starting year means the year on which any calculation is based and from which the calculation period is determined;
14) laikotarpio pradžios metai – metai, pagal kuriuos atliekami skaičiavimai ir nustatomas skaičiavimo laikotarpis;
(15) Calculation period means the time period considered for the calculation usually expressed in years;
15) skaičiavimo laikotarpis – laikotarpis, į kurį atsižvelgiama atliekant skaičiavimus ir kuris paprastai išreiškiamas metais;
(16) Residual value of a building means the sum of the residual values of the building and building elements at the end of the calculation period;
16) pastato likutinė vertė – pastato ir pastato dalių likutinių verčių suma skaičiavimo laikotarpio pabaigoje;
(17) Price development means the development over time of prices for energy, products, building systems, services, labour, maintenance and other costs and can be different from the inflation rate;
17) kainų kitimas – neatitikti infliacijos galintis energijos, produktų, pastato sistemų, paslaugų, darbo, taip pat su priežiūros ir kitomis išlaidomis susijusių kainų kitimas per tam tikrą laiką;
(18) Energy efficiency measure means a change to a building resulting in a reduction of the building’s primary energy need;
18) energijos vartojimo efektyvumo priemonė – pastato pakeitimas, dėl kurio sumažėja pastato pirminės energijos poreikis;
(19) Package means a set of energy efficiency measures and/or measures based on renewable energy sources applied to a reference building;
19) rinkinys – pastato etalonui taikomų energijos vartojimo efektyvumo priemonių ir (arba) atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamų priemonių rinkinys;
(20) Variant means the global result and description of a full set of measures/packages applied to a building that can be composed of a combination of measures on the building envelope, passive techniques, measures on building systems and/or measures based on renewable energy sources;
20) variantas – visų pastatui taikomų priemonių ir (arba) jų rinkinių (tai gali būti pastato atitvaroms taikomų priemonių, pasyviųjų metodų, pastato sistemoms taikomų priemonių ir priemonių, grindžiamų atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, derinys) bendras rezultatas ir apibūdinimas;
(21) Subcategories of buildings means categories of building types that are more disaggregated according to size, age, construction material, use pattern, climatic zone or other criteria than those established in Annex I(5) to Directive 2010/31/EU. It is for such subcategories that reference buildings are generally established;
21) pastatų pakategorės – smulkesnės pastatų tipų kategorijos, sugrupuotos pagal pastatų dydį, amžių, statybines medžiagas, naudojimo modelį, klimato zoną ar kitus nei Direktyvos 2010/31/ES I priedo 5 dalyje nustatytieji kriterijus. Paprastai nustatomi tokių pakategorių pastatų etalonai;
(22) Delivered energy means energy, expressed per energy carrier, supplied to the technical building system through the system boundary, to satisfy the uses taken into account (heating, cooling, ventilation, domestic hot water, lighting, appliances, etc.) or to produce electricity;
22) pateikta energija – visa per techninės pastato sistemos ribą tai sistemai pateikta energija, skirta konkretiems poreikiams (šildymui, vėsinimui, vėdinimui, buitiniam karštam vandeniui, apšvietimui, prietaisams ir t. t.) tenkinti ar elektrai gaminti, išreikšta pagal energijos nešiklį;
(23) Energy needed for heating and cooling means heat to be delivered to or extracted from a conditioned space to maintain intended temperature conditions during a given period of time;
23) šildymui ir vėsinimui reikalinga energija – šiluma, kurią reikia pateikti į kondicionuojamą erdvę arba iš jos pašalinti, kad tam tikrą laiką toje erdvėje būtų palaikomos numatytos temperatūros sąlygos;
(24) Exported energy means energy expressed per energy carrier delivered by the technical building system through the system boundary and used outside the system boundary;
24) eksportuota energija – techninės pastato sistemos per tos sistemos ribą pateikta ir už jos ribų suvartota energija, išreikšta pagal energijos nešiklį;
(25) Conditioned space means space where certain ambient parameters such as temperature, humidity etc. are regulated by technical means such as heating and cooling etc.;
25) kondicionuojama erdvė – erdvė, kurioje techninėmis priemonėmis, tokiomis kaip šildymo ar vėsinimo priemonės, reguliuojami tam tikri aplinkos parametrai, pvz., temperatūra, oro drėgnumas ir kt.;
(26) Energy from renewable sources means energy from renewable non-fossil sources, namely wind, solar, aerothermal, geothermal, hydrothermal and ocean energy, hydropower, biomass, landfill gas, sewage treatment plant gas and biogases.
26) atsinaujinančiųjų išteklių energija – atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių energija, kaip antai: vėjo, saulės, aeroterminių, geoterminių, hidroterminių išteklių, vandenynų energija, hidroenergija, biomasės, sąvartynų dujų, nuotekų perdirbimo įrenginių dujų ir biologinių dujų energija;
Article 3
3 straipsnis
Comparative methodology framework
Lyginamosios metodikos principai
1. When calculating cost-optimal levels of minimum energy performance requirements for buildings and building elements, Member States shall apply the comparative methodology framework laid down in Annex I to this Regulation. The framework prescribes calculation of cost-optimal levels for both macroeconomic and financial viewpoints, but leaves it up to the Member States to determine which of these calculations is to become the national benchmark against which national minimum energy performance requirements will be assessed.
1. Skaičiuodamos sąnaudų atžvilgiu optimalų pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygį, valstybės narės taiko šio reglamento I priede išdėstytus lyginamosios metodikos principus. Pagal šiuos principus sąnaudų atžvilgiu optimalūs lygiai skaičiuojami laikantis ir makroekonominio, ir finansinio požiūrio, tačiau valstybės narės nusprendžia, pagal kurio iš tų skaičiavimų rezultatą nustatomas nacionalinis lyginamasis standartas, kuriuo remiantis bus vertinami nacionaliniai minimalūs energinio naudingumo reikalavimai.
2. For the purpose of the calculations, Member States shall:
2. Atlikdamos skaičiavimus, valstybės narės:
(a) take as a starting year for the calculation the year in which the calculation is being performed;
a) skaičiavimo laikotarpio pradžios metais laiko metus, kuriais atliekamas skaičiavimas;
(b) use the calculation period in Annex I to this Regulation;
b) taiko šio reglamento I priede nurodytą skaičiavimo laikotarpį;
(c) use the cost categories in Annex I to this Regulation;
c) naudoja šio reglamento I priede nurodytas išlaidų kategorijas;
(d) use for carbon costing as a minimum lower bound the projected ETS carbon prices as given in Annex II.
d) vertindamos išlaidas dėl išmetamo anglies dioksido, kaip mažiausią apatinę ribą taiko II priede nurodytas numatomas anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų kainas.
3. Member States shall complement the comparative methodology framework by determining for the purpose of the calculations:
3. Atlikdamos skaičiavimus valstybės narės papildo lyginamosios metodikos principus ir nustato:
(a) the estimated economic lifecycle of a building and/or building element;
a) numatomą pastato ir (arba) pastato dalies ekonominio gyvavimo ciklą;
(b) the discount rate;
b) diskonto normą;
(c) the costs for energy carriers, products, systems, maintenance cost, operational costs and labour costs;
c) išlaidas, susijusias su energijos nešiklių, produktų ir sistemų kainomis, priežiūros ir naudojimo išlaidas, taip pat su darbo sąnaudomis susijusias išlaidas;
(d) the primary energy factors;
d) pirminės energijos koeficientus;
(e) the energy price developments to be assumed for all energy carriers taking into account the information in Annex II to this Regulation.
e) numatomą visų energijos nešiklių energijos kainos kitimą, atsižvelgiant į šio reglamento II priede pateikiamą informaciją.
4. Member States shall endeavour to calculate and adopt cost-optimal levels of minimum energy performance requirements in relation to those building categories where so far no specific minimum energy performance requirements exist.
4. Valstybės narės stengiasi apskaičiuoti ir nustatyti sąnaudų atžvilgiu optimalų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygį, taikytiną toms pastatų kategorijoms, kurioms iki tol nebuvo nustatyta konkrečių minimalių energinio naudingumo reikalavimų.
5. Member States shall undertake an analysis to determine the sensitivity of the calculation outcomes to changes in the applied parameters, covering at least the impact of different energy price developments and the discount rates for the macroeconomic and financial calculations, ideally also other parameters which are expected to have a significant impact on the outcome of the calculations such as price developments for other than energy.
5. Valstybės narės atlieka analizę, kad nustatytų, kiek skaičiavimo rezultatai priklauso nuo parametrų pokyčių; atliekant analizę vertinama bent tai, kokį poveikį daro įvairios energijos kainų kitimo tendencijos, taip pat makroekonominį bei finansinį požiūrį atitinkančios diskonto normos, o geriausiu atveju – ir kiti parametrai, kurie, kaip manoma, gali turėti didelį poveikį skaičiavimo rezultatams, pvz., kitų (ne energijos) kainų raida.
Article 4
4 straipsnis
Comparison of the calculated cost-optimal levels with current minimum energy performance requirements
Apskaičiuoto sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio ir galiojančių minimalių energinio naudingumo reikalavimų palyginimas
1. Member States shall decide after having calculated the cost-optimal requirement levels both for a macroeconomic and for a financial perspective, which one is to become the national benchmark and report this decision to the Commission as part of the reporting mentioned pursuant to Article 6.
1. Atlikusios sąnaudų atžvilgiu optimalių reikalavimų lygių skaičiavimus pagal makroekonominį ir pagal finansinį požiūrius, valstybės narės nusprendžia, kuris iš gautų rezultatų laikomas nacionaliniu lyginamuoju standartu, ir pagal 6 straipsnį apie šį sprendimą praneša Komisijai.
Member States shall compare the outcome of the calculation chosen as the national benchmark referred to in Article 3 with the current energy performance requirements for the relevant building category.
Valstybės narės skaičiavimų rezultatą, kurį priėmė kaip 3 straipsnyje nurodytą nacionalinį lyginamąjį standartą, palygina su nagrinėjamos kategorijos pastatams taikomais galiojančiais energinio naudingumo reikalavimais.
Member States shall use the result of this comparison to ensure that minimum energy performance requirements are set with a view to achieving cost-optimal levels in accordance with Article 4(1) of Directive 2010/31/EU. Member States are strongly recommended to link fiscal and financial incentives to compliance with the cost-optimal calculation outcome of the same reference building.
Atsižvelgdamos į šio palyginimo rezultatą valstybės narės užtikrina, kad pagal Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnio 1 dalį minimalūs energinio naudingumo reikalavimai būtų nustatyti siekiant užtikrinti sąnaudų atžvilgiu optimalų lygį. Valstybėms narėms primygtinai rekomenduojama susieti fiskalines ir finansines paskatas su reikalavimų, atitinkančių to paties pastato etalono sąnaudų optimalumo skaičiavimo rezultatą, laikymusi.
2. If a Member States has defined reference buildings in such a way that the result of the cost-optimal calculation is applicable to several building categories, they may use this result to ensure that minimum energy performance requirements are set with a view to achieving cost-optimal levels for all relevant building categories.
2. Jei valstybės narės pastatų etalonus nustatė taip, kad sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio skaičiavimo rezultatas taikomas kelioms pastatų kategorijoms, jos gali naudoti tą rezultatą siekdamos užtikrinti, kad visų nagrinėjamų kategorijų pastatams būtų nustatyti sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio minimalūs energinio naudingumo reikalavimai.
Article 5
5 straipsnis
Review of the cost-optimal calculations
Apskaičiuoto sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio peržiūra
1. Member States shall review their cost-optimal calculations in time for the review of their minimum energy performance requirements required by Article 4(1) of Directive 2010/31/EU. For the review, in particular the price developments for the input cost data has to be reviewed and if need be updated.
1. Prieš peržiūrėdamos savo minimalius energinio naudingumo reikalavimus pagal Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnio 1 dalį, valstybės narės peržiūri apskaičiuotą sąnaudų atžvilgiu optimalų lygį. Visų pirma peržiūrima, kokį poveikį su išlaidomis susijusiems pradiniams duomenims turėjo kainų raida, ir tie duomenys prireikus atnaujinami.
2. The results of this review shall be transmitted to the Commission in the report provided for by Article 6 of this Regulation.
2. Šios peržiūros rezultatai Komisijai pateikiami šio reglamento 6 straipsnyje numatytoje ataskaitoje.
Article 6
6 straipsnis
Reporting
Ataskaitos
1. Member States shall report to the Commission all input data and assumptions used for the calculations and the results of those calculations. This report shall include the primary energy conversion factors applied, the results of the calculations at macroeconomic and financial level, the sensitivity analysis referred to in Article 3(5) of this Regulation and the assumed energy and carbon price developments
1. Valstybės narės Komisijai pateikia visų atliekant skaičiavimus naudotų įvesties duomenų bei prielaidų ir tų skaičiavimų rezultatų ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiami taikyti pirminės energijos konvertavimo koeficientai, makroekonominio ir finansinio skaičiavimų rezultatai, šio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta jautrumo analizė ir prielaidos dėl energijos kainų ir išmetamo anglies dioksido kainų raidos tendencijų.
2. If the result of the comparison referred to in Article 4 of this Regulation shows that the minimum energy performance requirements in force are significantly less energy-efficient than cost-optimal levels of minimum energy performance requirements, the report shall include any justification for the difference. To the extent that the gap cannot be justified, the report shall be accompanied by a plan outlining appropriate steps to reduce the gap to a non-significant size by the next review. In this regard, the significantly less energy-efficient level of minimum energy performance requirements in force will be calculated as the difference between the average of all the minimum energy performance requirements in force and the average of all cost-optimal levels of the calculation used as the national benchmark of all reference buildings and building types used.
2. Jei iš šio reglamento 4 straipsnyje nurodyto palyginimo rezultato matyti, kad galiojančiais minimaliais energinio naudingumo reikalavimais užtikrinamas daug mažesnis energijos vartojimo efektyvumas nei sąnaudų atžvilgiu optimaliais energinio naudingumo reikalavimais, skirtumas pagrindžiamas ataskaitoje. Jei skirtumo negalima pagrįsti, prie ataskaitos pridedamas atitinkamų veiksmų, kuriais siekiama iki kitos peržiūros tokį skirtumą sumažinti iki nereikšmingo dydžio, planas. Tai, ar galiojantys minimalūs energinio naudingumo reikalavimai yra daug mažesni energijos vartojimo efektyvumo požiūriu, nustatoma apskaičiuojant visų galiojančių minimalių energinio naudingumo reikalavimų vidurkio ir visų sąnaudų atžvilgiu optimalių lygių, apskaičiuotų remiantis priimtu nacionaliniu lyginamuoju standartu visiems pastatų etalonams ir pastatų tipams, vidurkio skirtumą.
3. Member States can make use of the reporting template provided for in Annex III to this Regulation.
3. Teikdamos ataskaitas valstybės narės gali naudoti šio reglamento III priede pateiktą šabloną.
Article 7
7 straipsnis
Entry into force and application
Įsigaliojimas ir taikymas
1. This Regulation shall enter into force on the 20th day following its publication in the Official Journal of the European Union.
1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2. It shall apply from 9 January 2013 to buildings occupied by public authorities and from 9 July 2013 to other buildings except for Article 6(1) of this Regulation, which shall enter into force on 30 June 2012, in line with Directive 2010/31/EU EPBD Article 5(2), second paragraph.
2. Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 9 d. pastatams, kuriuose įsikūrusios valdžios institucijos, o nuo 2013 m. liepos 9 d. – kitiems pastatams, išskyrus šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį – pastaroji, kaip numatyta Direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, įsigalioja 2012 m. birželio 30 d.
This Regulation shall be binding in its entirety and directly applicable in all Member States.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Done at Brussels, 16 January 2012.
Priimta Briuselyje 2012 m. sausio 16 d.
For the Commission
Komisijos vardu
The President
Pirmininkas
José Manuel Barroso
José Manuel Barroso
[1] OJ L 153, 18.6.2010, p. 13.
[1] OL L 153, 2010 6 18, p. 13.
[2] OJ L 285, 31.10.2009, p. 10.
[2] OL L 285, 2009 10 31, p. 10.
[3] OJ L 88, 4.4.2011, p. 5.
[3] OL L 88, 2011 4 4, p. 5.
--------------------------------------------------
--------------------------------------------------
ANNEX I
I PRIEDAS
Cost-optimal methodology framework
Sąnaudų atžvilgiu optimalūs metodikos principai
1. ESTABLISHMENT OF REFERENCE BUILDINGS
1. PASTATŲ ETALONŲ NUSTATYMAS
(1) Member States shall establish reference buildings for the following building categories:
1. Valstybės narės nustato šių kategorijų pastatų etalonus:
1. single-family buildings;
1) individualių namų;
2. apartment blocks and multifamily buildings;
2) daugiabučių pastatų ir sudurtinių namų;
3. office buildings.
3) biurų pastatų.
(2) In addition to office buildings, Member States shall establish reference buildings for other non-residential building categories listed in Annex I paragraph (5)(d) to (i) to Directive 2010/31/EU for which specific energy performance requirements exist.
2. Be biurų pastatų etalonų, valstybės narės nustato kitų Direktyvos 2010/31/ES I priedo 5 dalies d–i punktuose išvardytų kategorijų negyvenamųjų pastatų, kuriems nustatyti konkretūs energinio naudingumo reikalavimai, etalonus.
(3) If a Member State is able to demonstrate in the report referred to in Article 6 of this Regulation that an established reference building can be applicable to more than one building category, it may reduce the number of reference buildings used and with that the number of calculations. Member States shall justify this approach on the basis of an analysis showing that a reference building that is used to serve several building categories is representative of the building stock for all the categories covered.
3. Jei valstybė narė šio reglamento 6 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje gali įrodyti, kad nustatytas pastato etalonas gali būti taikomas daugiau nei vienai pastatų kategorijai, ji gali sumažinti naudojamų pastatų etalonų skaičių, taigi atlikti mažiau skaičiavimų. Tokį požiūrį valstybės narės pagrindžia remdamosi analize, iš kurios matyti, kad kelioms pastatų kategorijoms taikomas pastato etalonas yra tas kategorijas atitinkantis esamam pastatų fondui reprezentatyvus pastatas.
(4) For each building category, at least one reference building shall be established for new buildings and at least two for existing buildings subject to major renovation. Reference buildings can be established on the basis of building subcategories (e.g. differentiated by size, age, cost structure, construction material, use pattern or climatic zone) that take into account the characteristics of the national building stock. Reference buildings and their characteristics shall correspond to the structure of current or planned energy performance requirements.
4. Kiekvienoje pastatų kategorijoje nustatomas bent vienas naujų pastatų etalonas ir bent du esamų kapitališkai renovuojamų pastatų etalonai. Pastatų etalonai nustatomi pagal pastatų pakategores (pvz., suskirstant pastatus pagal dydį, amžių, išlaidų struktūrą, statybinę medžiagą, naudojimo modelį ar klimato juostą), kurios nustatomos atsižvelgiant į esamo nacionalinio pastatų fondo savybes. Pastatų etalonai ir jų savybės atitinka galiojančių arba numatomų energinio naudingumo reikalavimų struktūrą.
(5) Member States can make use of the reporting template provided in Annex III to report to the Commission the parameters considered in establishing the reference buildings. The underlying data set on the national building stock used for establishing the reference buildings should be communicated to the Commission as part of the report referred to in Article 6. In particular the choice of characteristics that underpin the establishment of reference buildings shall be justified.
5. Komisijai teikdamos parametrų, į kuriuos atsižvelgta nustatant pastatų etalonus, ataskaitą valstybės narės gali naudoti III priede pateiktą šabloną. 6 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje Komisijai pateikiamas pagrindžiamųjų duomenų apie esamą nacionalinį pastatų fondą rinkinys, kuriuo naudotasi nustatant pastatų etalonus. Visų pirma pagrindžiamas savybių, kuriomis remiantis nustatyti pastatų etalonai, pasirinkimas.
(6) For existing buildings (both residential and non-residential), Member States shall apply at least one measure/package/variant representing a standard renovation necessary to maintain the building/building unit (without additional energy efficiency measures beyond legal requirements).
6. Esamiems pastatams (ir gyvenamiesiems, ir negyvenamiesiems) valstybės narės taiko bent vieną tinkamai pastato arba pastato vieneto būklei palaikyti būtinos įprastos renovacijos priemonę/rinkinį/variantą (be papildomų teisiniais reikalavimais nenumatytų energijos vartojimo efektyvumo priemonių).
(7) For new buildings (both residential and non-residential), the currently applicable minimum energy performance requirements shall constitute the basic requirement to be met.
7. Naujiems pastatams (ir gyvenamiesiems, ir negyvenamiesiems) šiuo metu galiojantys minimalūs energinio naudingumo reikalavimai yra pagrindinis reikalavimas, kurį turi atitikti pastatai.
(8) Member States shall calculate cost-optimal levels also for minimum performance requirements for building elements installed in existing buildings or shall derive those from the calculations done at buildings level. When setting requirements for building elements installed in existing buildings, the cost-optimal requirements should to the extent possible take into account the interaction of that building element with the entire reference building and other building elements.
8. Valstybės narės apskaičiuoja ir sąnaudų atžvilgiu optimalų minimalių energinio naudingumo reikalavimų esamuose pastatuose įrengtoms pastato dalims lygį arba tą lygį nustato iš pastatų lygmeniu atliekamų skaičiavimų. Nustatant reikalavimus esamuose pastatuose įrengtoms pastato dalims, skaičiuojant sąnaudų atžvilgiu optimalius reikalavimus kiek įmanoma atsižvelgiama į tos pastato dalies sąveiką su visu pastatu etalonu ir kitomis pastato dalimis.
(9) Member States shall endeavour to calculate and set cost-optimal requirements at the level of individual technical building systems for existing buildings or derive these from the calculations done at buildings level not only for heating, cooling, hot water, air-conditioning and ventilation (or a combination of such systems), but also for lighting systems for non-residential buildings.
9. Nustatydamos reikalavimus esamiems pastatams, valstybės narės stengiasi apskaičiuoti ir nustatyti sąnaudų atžvilgiu optimalius atskiroms pastato techninėms sistemoms taikytinus reikalavimus arba remiantis pastato lygmeniu atliekamais skaičiavimais tokius reikalavimus išvesti ne tik šildymo, vėsinimo, karšto vandens ruošimo, oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemoms (arba tokių sistemų deriniui), bet ir negyvenamųjų pastatų apšvietimo sistemoms.
2. IDENTIFICATION OF ENERGY EFFICIENCY MEASURES, MEASURES BASED ON RENEWABLE ENERGY SOURCES AND/OR PACKAGES AND VARIANTS OF SUCH MEASURES FOR EACH REFERENCE BUILDING
2. ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO PRIEMONIŲ, ATSINAUJINANČIAISIAIS ENERGIJOS IŠTEKLIAIS GRINDŽIAMŲ PRIEMONIŲ IR (ARBA) TOKIŲ PRIEMONIŲ RINKINIŲ IR VARIANTŲ NUSTATYMAS KIEKVIENAM PASTATO ETALONUI
(1) Energy efficiency measures for both new and existing buildings shall be defined for all input parameters for the calculation that have a direct or indirect impact on the energy performance of the building, including for alternative high-efficiency systems such as district energy supply systems and the other alternatives listed in Article 6 of Directive 2010/31/EU.
1. Ir naujiems, ir esamiems pastatams taikytinos energijos vartojimo efektyvumo priemonės apibrėžiamos pagal visus pradinius skaičiavimų parametrus, turinčius tiesioginį arba netiesioginį poveikį pastato energiniam naudingumui, įskaitant alternatyvias didelio efektyvumo sistemas, tokias kaip centralizuoto energijos tiekimo sistemos, ir kitas Direktyvos 2010/31/ES 6 straipsnyje išvardytas alternatyvas.
(2) Measures may be bundled to packages of measures or variants. If certain measures are not suitable in a local, economic or climatic context, Member States should indicate this in their reporting to the Commission in accordance with Article 6 of this Regulation.
2. Galima sudaryti priemonių rinkinius arba variantus. Jei tam tikros priemonės yra netinkamos atsižvelgiant į vietos, ekonomines ar klimato sąlygas, valstybės narės turėtų tai nurodyti pagal šio reglamento 6 straipsnį Komisijai teikiamoje ataskaitoje.
(3) Member States shall also identify measures/packages/variants using renewable energy for both new and existing buildings. Binding obligations laid down in the national application of Article 13 of Directive 2009/28/EC of the European Parliament and of the Council [1] shall be considered as one measure/package/variant to be applied in that Member State.
3. Valstybės narės taip pat nurodo ir naujiems, ir esamiems pastatams taikomas atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamas priemones/rinkinius/variantus. Privalomi įpareigojimai, nacionaliniu mastu nustatomi taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB [1] 13 straipsnį, laikomi viena (vienu) toje valstybėje narėje taikoma (taikomu) priemone/rinkiniu/variantu.
(4) Energy efficiency measures/packages/variants identified for the calculation of cost-optimal requirements shall include measures necessary to meet the currently applicable minimum energy performance requirements. If applicable, they shall also include measures/packages/variants necessary to meet the requirements of national support schemes. Member States shall also include measures/packages/variants necessary to meet the minimum energy performance requirements for nearly zero-energy buildings for new and possibly also existing buildings as defined by Article 9 of Directive 2010/31/EU.
4. Energijos vartojimo efektyvumo priemonės/rinkiniai/variantai, nustatyti skaičiuojant sąnaudų atžvilgiu optimalius reikalavimus, apima priemones, reikalingas užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių minimalių energinio naudingumo reikalavimų. Jei taikoma, jie taip pat apima priemones/rinkinius/variantus, reikalingus, kad būtų laikomasi nacionalinių paramos schemų reikalavimų. Valstybės narės taip pat įtraukia priemones/rinkinius/variantus, reikalingus, kad būtų laikomasi minimalių energinio naudingumo reikalavimų naujiems ir galbūt esamiems Direktyvos 2010/31/ES 9 straipsnyje apibrėžtiems beveik nulinės energijos pastatams.
(5) If a Member State can demonstrate, by submitting previous cost analyses as part of the reporting referred to in Article 6, that certain measures/packages/variants are far from cost-optimal, these may be excluded from the calculation. However, such measures/packages/variants should be revisited in the next review of the calculations.
5. Jei valstybė narė, teikdama 6 straipsnyje nurodytą ataskaitą, gali pateikti anksčiau atliktos išlaidų analizės rezultatus ir taip įrodyti, kad tam tikros priemonės/rinkiniai/variantai yra sąnaudų atžvilgiu visiškai neoptimalūs, atliekant skaičiavimus į juos galima neatsižvelgti. Tačiau atliekant kitą skaičiavimų peržiūrą tokias priemones/rinkinius/variantus reikėtų iš naujo įvertinti.
(6) The selected energy efficiency measures and measures based on renewable energy sources, and packages/variants, shall be compatible with the basic requirements for construction works as listed in Annex I to Regulation (EU) No 305/2011 and specified by Member States. They shall also be compatible with air quality and indoor comfort levels according to CEN standard 15251 on indoor air quality or equivalent national standards. In cases where measures produce different comfort levels, this shall be made transparent in the calculations.
6. Pasirinktos energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamos priemonės, taip pat priemonių rinkiniai/variantai yra suderinami su Reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priede išvardytais ir valstybių narių nustatytais esminiais statinių reikalavimais. Jie taip pat suderinami su oro kokybės ir patogumo patalpose lygiais, nustatytais pagal CEN standartą Nr. 15251 dėl patalpų oro kokybės ar lygiaverčius nacionalinius standartus. Kai taikant priemones gaunami skirtingi patogumo lygiai, užtikrinama, kad skaičiavimuose tai būtų aiškiai matyti.
3. CALCULATION OF THE PRIMARY ENERGY DEMAND RESULTING FROM THE APPLICATION OF SUCH MEASURES AND PACKAGES OF MEASURES TO A REFERENCE BUILDING
3. PIRMINĖS ENERGIJOS POREIKIO, GAUNAMO TOKIAS PRIEMONES IR PRIEMONIŲ RINKINIUS TAIKANT PASTATO ETALONUI, SKAIČIAVIMAS
(1) The energy performance is calculated in accordance with the common general framework provided in Annex I to Directive 2010/31/EU.
1. Energinis naudingumas skaičiuojamas pagal Direktyvos 2010/31/ES I priede pateiktą bendrąją sistemą.
(2) Member States shall calculate the energy performance of measures/packages/variants by calculating, for the nationally defined floor area, first the energy needed for heating and cooling. Subsequently the delivered energy for space heating, cooling, ventilation, domestic hot water and lighting systems is calculated.
2. Skaičiuodamos priemonių/rinkinių/variantų energinį naudingumą, valstybės narės pirmiausia apskaičiuoja, kiek energijos reikia šildymui ir vėsinimui pagal nacionaliniu mastu nustatytą grindų plotą. Po to apskaičiuojama erdvės šildymui, vėsinimui, taip pat vėdinimo, buitinio karšto vandens ruošimo ir apšvietimo sistemoms pateikiama energija.
(3) Energy produced onsite shall be deducted from the primary energy demand and delivered energy.
3. Vietoje pagaminta energija atimama iš pirminės energijos poreikio ir iš pateiktos energijos.
(4) Member States shall calculate the resulting primary energy use using primary energy conversion factors established at national level. They shall report to the Commission the primary energy conversion factors in the reporting referred to in Article 6 of this Regulation.
4. Valstybės narės apskaičiuoja pirminės energijos sąnaudas taikydamos nacionaliniu lygmeniu nustatytus pirminės energijos konvertavimo koeficientus. Pirminės energijos konvertavimo koeficientus šio reglamento 6 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje jos pateikia Komisijai.
(5) Member States shall use:
5. Valstybės narės naudoja:
(a) either the relevant existing CEN standards for the calculation of energy performance;
a) atitinkamus galiojančius CEN energinio naudingumo skaičiavimo standartus arba
(b) or an equivalent national calculation method provided that the latter is in accordance with Article 2(4) and Annex I to Directive 2010/31/EU.
b) lygiavertį Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 4 dalį ir I priedą atitinkantį nacionalinį skaičiavimo metodą.
(6) Energy performance results shall, for the purpose of the cost-optimal calculation, be expressed in square meters of useful floor area of a reference building and refer to primary energy demand.
6. Skaičiuojant sąnaudų atžvilgiu optimalų lygį energinio naudingumo rezultatai išreiškiami pirminės energijos poreikiu pastato etalono naudingojo grindų ploto kvadratiniam metrui.
4. CALCULATION OF THE GLOBAL COST IN TERMS OF NET PRESENT VALUE FOR EACH REFERENCE BUILDING
4. BENDRŲ IŠLAIDŲ (GRYNOSIOS DABARTINĖS VERTĖS) APSKAIČIAVIMAS KIEKVIENAM PASTATO ETALONUI
4.1. Categories of costs
4.1. Išlaidų kategorijos
Member States shall establish and describe the following separate cost categories to be used:
Valstybės narės nustato ir apibūdina šias atskiras išlaidų kategorijas:
(a) Initial investment costs;
a) pradinių investicijų išlaidos;
(b) Running costs. These include costs for periodic replacement of building elements and might include, if appropriate, the earnings from energy produced that Member States may take into account in the financial calculation;
b) einamosios išlaidos – pastato dalių periodinio pakeitimo išlaidos; prireikus į jas gali būti įtraukiamos pajamos iš energijos gamybos, į kurias valstybės narės gali atsižvelgti atlikdamos finansinį skaičiavimą;
(c) Energy costs shall reflect overall energy cost including energy price, capacity tariffs and grid tariffs;
c) energijos išlaidos – bendros išlaidos energijai, įskaitant energijos kainą, pajėgumo tarifus ir tinklo tarifus;
(d) Disposal costs if appropriate.
d) naudojimo nutraukimo išlaidos, jei tinkama.
For the calculation at macroeconomic level, Member States shall in addition establish the cost category:
Skaičiuodamos makroekonomikos lygmeniu, valstybės narės nustato papildomą išlaidų kategoriją –
(e) Cost of greenhouse gas emissions. These shall reflect the quantified, monetised and discounted operational costs of CO2 resulting from the greenhouse gas emissions in tonnes of CO2 equivalent over the calculation period.
e) išlaidos dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų; jas nustatant atsižvelgiama į kiekybiškai pinigine verte išreikštas ir diskontuotas su išmetamu CO2 susijusias naudojimo išlaidas, išreikštas tonai CO2 ekvivalento per skaičiavimo laikotarpį.
4.2. General principles for cost calculation
4.2. Bendrieji išlaidų skaičiavimo principai
(1) In projecting energy cost developments, Member States may use the energy price development forecasts in Annex II to this Regulation for oil, gas, coal and electricity, starting with the average absolute energy prices (expressed in euro) for these energy sources in the year of the calculation exercise.
1. Numatydamos energijos kainos kitimą, valstybės narės gali naudotis šio reglamento II priede pateiktomis naftos, dujų, anglies ir elektros energijos kainos kitimo prognozėmis, pradėdamos skaičiavimo laikotarpio pradžios metais nuo šių energijos šaltinių vidutinių absoliučių energijos kainų (eurais).
Member States shall also establish national energy price development forecasts for other energy carriers used to a significant extent in their regional/local context and if appropriate also for peak load tariffs. They shall report the projected price trends and the current shares of the different energy carriers in building energy use to the Commission.
Valstybės narės taip pat nustato nacionalines kitų regioniniu/vietos mastu plačiai naudojamų energijos nešiklių energijos kainos ir, jei tinkama, pikinės apkrovos tarifų kitimo prognozes. Komisijai jos pateikia numatomas kainos kitimo tendencijas ir nurodo, kokią pastato vartojamos energijos dalį sudaro įvairių energijos nešiklių energija.
(2) The effect of (expected) future price developments for other than energy costs, replacement of building elements during the calculation period, and disposal costs where applicable, may also be included in the cost calculation. Price developments, including through innovation and adaptation of technologies, have to be taken into account when the calculations are reviewed and updated.
2. Skaičiuojant išlaidas taip pat gali būti įtrauktas kainų (numatomo) kitimo poveikis kitoms (nei energijos) išlaidoms, pastato dalių pakeitimui per skaičiavimo laikotarpį ir, kai taikoma, naudojimo nutraukimo išlaidoms. Peržiūrint ir atnaujinant skaičiavimus, turi būti atsižvelgta į kainų kitimą, įskaitant kitimą dėl inovacijų ir technologijų taikymo.
(3) Cost data for cost categories (a) to (d) shall be market-based and shall be coherent as regards location and time. Costs should be expressed as real costs excluding inflation. Costs shall be assessed at country level.
3. Išlaidų, atitinkančių a–d išlaidų kategorijas, duomenys grindžiami rinka ir yra nuoseklūs vietos ir laiko atžvilgiu. Išlaidos turėtų būti išreiškiamos kaip realios išlaidos, neatsižvelgiant į infliaciją. Išlaidos vertinamos šalies mastu.
(4) When determining the global cost of a measure/package/variant, the following may be omitted:
4. Nustatant priemonės/rinkinio/varianto bendras išlaidas galima neatsižvelgti į šiuos dalykus:
(a) costs that are the same for all assessed measures/packages/variants;
a) išlaidas, kurios yra vienodos visoms vertinamoms priemonėms / rinkiniams / variantams;
(b) costs related to building elements which have no influence on the energy performance of a building.
b) išlaidas, susijusias su pastato dalimis, kurios neturi poveikio pastato energiniam naudingumui.
All other costs need to be fully taken into account for the calculation of global costs.
Į visas kitas išlaidas skaičiuojant bendras išlaidas turi būti visiškai atsižvelgta.
(5) The residual value shall be determined by a straight-line depreciation of the initial investment or replacement cost of a given building element until the end of the calculation period discounted to the beginning of the calculation period. The depreciation time is determined by the economic lifetime of a building or building element. Residual values of building elements may need to be corrected for the cost of removing them from the building at the end of the estimated economic lifecycle of the building.
5. Likutinė vertė nustatoma taikant pradinių investicijų išlaidų arba tam tikros pastato dalies pakeitimo išlaidų tiesinio nusidėvėjimo normą iki skaičiavimo laikotarpio pabaigos ir diskontuojama pagal skaičiavimo laikotarpio pradžią. Nuvertėjimo laikotarpis nustatomas pagal pastato arba pastato dalies ekonominio gyvavimo laikotarpį. Pastatų dalių likutinę vertę gali reikėti pakoreguoti atsižvelgiant į tų dalių išmontavimo iš pastato jo numatomo ekonominio gyvavimo ciklo pabaigoje išlaidas.
(6) Disposal costs, if applicable, are to be discounted and can be subtracted to the final value. They might need to be first discounted back from the estimated economic lifetime to the end of the calculation period and in a second step discounted back to the beginning of the calculation period.
6. Naudojimo nutraukimo išlaidos, jei taikoma, diskontuojamos ir gali būti atimamos iš galutinės vertės. Išlaidas numatomo ekonominio gyvavimo ciklo pabaigoje gali reikėti pirmiausia diskontuoti pagal skaičiavimo laikotarpio pabaigą ir tik tada – pagal skaičiavimo laikotarpio pradžią.
(7) At the end of the calculation period, the disposal costs (if applicable) or the residual value of the components and building elements are taken into account to determine the final costs over the estimated economic lifecycle of the building.
7. Nustatant galutines išlaidas per numatomą pastato ekonominio gyvavimo ciklą atsižvelgiama į naudojimo nutraukimo išlaidas (jei taikoma) arba komponentų ir pastato dalių likutinę vertę skaičiavimo laikotarpio pabaigoje.
(8) Member States shall use a calculation period of 30 years for residential and public buildings, and a calculation period of 20 years for commercial, non-residential buildings.
8. Gyvenamiesiems ir visuomeniniams pastatams valstybės narės taiko 30 metų skaičiavimo laikotarpį, o komerciniams, negyvenamiesiems pastatams – 20 metų skaičiavimo laikotarpį.
(9) Member States are encouraged to use Annex A to EN 15459 on economical data for building elements when defining estimated economic lifetimes for those building elements. If other estimated economic lifetimes for building elements are established, these should be reported to the Commission as part of the reporting referred to in Article 6. Member States shall define at national level the estimated economic lifecycle of a building.
9. Valstybės narės, nustatydamos pastato dalių ekonominio gyvavimo ciklą, gali naudotis standarto EN 15459 A priede pateiktais pastato dalių ekonominiais duomenimis. Jei nustatoma kitokia pastato dalių ekonominio gyvavimo ciklo trukmė, Komisijai atitinkami duomenys pateikiami 6 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje. Valstybės narės numatomą pastato ekonominio gyvavimo ciklą nustato nacionaliniu lygmeniu.
4.3. Calculation of global costs for a financial calculation
4.3. Bendrų išlaidų apskaičiavimas atliekant finansinį skaičiavimą
(1) When determining the global cost of a measure/package/variant for the financial calculation, the relevant prices to be taken into account are the prices paid by the customer including all applicable taxes including VAT and charges. Ideally also the subsidies available for different variants/packages/measures are to be included into the calculation, but Member States can choose to leave subsidies aside, ensuring however that in that case both subsidies and support schemes for technologies, but also possibly existing subsidies for energy prices are taken out.
1. Nustatant priemonės/rinkinio/varianto bendras išlaidas atliekant finansinį skaičiavimą, atsižvelgiama į vartotojo mokamas kainas, įskaitant visus taikomus mokesčius, taip pat ir PVM. Geriausiu atveju į skaičiavimą turi būti įtrauktos ir skirtingiems variantams/rinkiniams/priemonėms teikiamos subsidijos, tačiau valstybės narės gali nuspręsti į subsidijas neatsižvelgti – tuo atveju jos turi užtikrinti, kad nebūtų atsižvelgta nei į subsidijas, nei į technologijų paramos schemas, nei į galbūt taikomas energijos kainų subsidijas.
(2) Global costs for buildings and building elements shall be calculated by summing the different types of costs and applying to these the discount rate by means of a discount factor so as to express them in terms of value in the starting year, plus the discounted residual value as follows:
2. Skaičiuojant bendras išlaidas pastatams ir pastatų dalims sudedamos įvairių rūšių išlaidos ir joms taikoma diskonto norma, t. y. jos dauginamos iš diskonto koeficiento, kad jas būtų galima išreikšti laikotarpio pradžios metų vertės ir diskontuotos likutinės vertės suma:
C
C
= C
= C
+ Σ
+ Σ
C
C
× R
× R
di – Vf,τj
di – Vf,τj
where:
čia:
τ means the calculation period
τ skaičiavimo laikotarpis,
Cg(τ) means global cost (referred to starting year τ 0) over the calculation period
Cg(τ) bendros išlaidos (nuo laikotarpio pradžios metų τ0) per skaičiavimo laikotarpį,
CI means initial investment costs for measure or set of measures j
CI su priemone ar priemonių rinkiniu j susijusios pradinių investicijų išlaidos,
Ca,I (j) means annual cost during year i for measure or set of measures j
Ca,I (j) su priemone ar priemonių rinkiniu j susijusios metinės išlaidos i metais,
Vf,τ (j) means residual value of measure or set of measures j at the end of the calculation period (discounted to the starting year τ 0).
Vf,τ (j) su priemone ar priemonių rinkiniu j susijusi likutinė vertė skaičiavimo laikotarpio pabaigoje (diskontuota laikotarpio pradžios metams τ0),
Rd (i) means discount factor for year i based on discount rate r to be calculated
Rd (i) diskonto koeficientas i metais, atitinkantis diskonto normą r ir apskaičiuojamas
as:
taip:
R
R
=
=
ll + r/100p
ll + r/100p
where p means the number of years from the starting period and r means the real discount rate.
p – metų skaičius nuo laikotarpio pradžios, r – tikroji diskonto norma.
(3) Member States shall determine the discount rate to be used in the financial calculation after having performed a sensitivity analysis on at least two different rates of their choice.
3. Atlikusios jautrumo analizę bent pagal dvi skirtingas pasirinktas palūkanų normas, valstybės narės nustato diskonto normą, naudotiną atliekant finansinį skaičiavimą.
4.4. Calculation of global costs for the macroeconomic calculation
4.4. Bendrų išlaidų apskaičiavimas atliekant makroekonominį skaičiavimą
(1) When determining the global cost for the macroeconomic calculation of a measure/package/variant, the relevant prices to be taken into account are the prices excluding all applicable taxes, VAT, charges and subsidies.
1. Nustatant priemonės/rinkinio/varianto bendras išlaidas atliekant makroekonominį skaičiavimą, atsižvelgiama į kainas be visų mokesčių, PVM ir subsidijų.
(2) When determining the global cost at macroeconomic level of a measure/package/variant, in addition to the cost categories listed under 4.1, a new cost category cost of greenhouse gas emissions is to be included so that the adjusted global cost methodology reads as:
2. Nustatant priemonės/rinkinio/varianto bendras išlaidas atliekant makroekonominį skaičiavimą, be 4.1 punkte išvardytų išlaidų kategorijų turi būti įtraukta nauja išlaidų kategorija – išlaidos dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kad pakoreguota bendrų išlaidų nustatymo išraiška būtų
C
C
= C
= C
+ Σ
+ Σ
C
C
R
R
+ C
+ C
c,ij – Vf,τj
c,ij – Vf,τj
where
čia:
C c, i(j) means carbon cost for measure or set of measures j during year i.
C c, i(j) su priemone ar priemonių rinkiniu j susijusios metinės išlaidos dėl išmetamo anglies dioksido i metais.
(3) Member States shall calculate the cumulated carbon cost of measures/packages/variants over the calculation period by taking the sum of the annual greenhouse gas emissions multiplied by the expected prices per tonne CO2 equivalent of greenhouse gas emission allowances in every year issued, using as a minimum lower bound initially at least EUR 20 per tonne of CO2 equivalent until 2025, EUR 35 until 2030 and EUR 50 beyond 2030 in line with current Commission projected ETS carbon price scenarios (measured in real and constant prices EUR 2008, to be adapted to the calculation dates and methodology chosen). Updated scenarios shall be taken into account every time a review of the cost-optimal calculations is carried out.
3. Valstybės narės apskaičiuoja bendras priemonių/rinkinių/variantų išlaidas per skaičiavimo laikotarpį dėl išmetamo anglies dioksido – sudeda per metus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir numatomos kasmet išduodamų apyvartinių taršos leidimų kainos už toną CO2 ekvivalento sandaugas, taikydamos mažiausią apatinę ribą (bent 20 EUR už toną CO2 ekvivalento iki 2025 m., 35 EUR – iki 2030 m. ir 50 EUR – po 2030 m.) pagal dabartinius Komisijos numatytus anglies dioksido ATL kainos scenarijus (matuojama realiomis ir pastoviomis 2008 m. kainomis eurais – jas reikia pritaikyti prie skaičiavimo datų ir pasirinktos metodikos). Į atnaujintus scenarijus atsižvelgiama kiekvieną kartą persvarstant sąnaudų optimalumo skaičiavimus.
(4) Member States shall determine the discount rate to be used in the macroeconomic calculation after having performed a sensitivity analysis on at least two different rates, one of which shall be 3 % expressed in real terms.
4. Atlikusios jautrumo analizę bent pagal dvi skirtingas pasirinktas palūkanų normas (vienos iš jų reali vertė – 3 %), valstybės narės nustato diskonto normą, naudotiną atliekant makroekonominį skaičiavimą.
5. UNDERTAKING A SENSITIVITY ANALYSIS FOR COST INPUT DATA INCLUDING ENERGY PRICES
5. JAUTRUMO SU ENERGIJOS KAINOMIS SUSIJUSIEMS ĮVESTIES DUOMENIMS ANALIZĖS ATLIKIMAS
The purpose of sensitivity analysis is to identify the most important parameters of a cost optimal calculation. Member States shall perform a sensitivity analysis on the discount rates using at least two discount rates each expressed in real terms for the macroeconomic calculation and two rates for the financial calculation. One of the discount rates to be used for the sensitivity analysis for the macroeconomic calculation shall be 3 % expressed in real terms. Member States shall perform a sensitivity analysis on the energy price development scenarios for all energy carriers used to a significant extent in buildings in their national context. It is recommended to extend the sensitivity analysis also to other crucial input data.
Jautrumo analizės tikslas – nustatyti svarbiausius parametrus sąnaudų atžvilgiu optimaliam lygiui apskaičiuoti. Valstybės narės atlieka jautrumo diskonto normai analizę, taikydamos bent po dvi realias diskonto normos vertes makroekonominiame ir finansiniame skaičiavimuose. Vienos iš diskonto normų, naudotinų atliekant jautrumo analizę makroekonominiame skaičiavime, reali vertė yra 3 %. Valstybės narės atlieka jautrumo energijos kainų kitimo tendencijai analizę pagal visus nacionalinėmis aplinkybėmis pastatuose pakankamai plačiai naudojamus energijos nešiklius. Rekomenduojama atlikti jautrumo ir kitiems svarbiems įvesties duomenims analizę.
6. DERIVATION OF A COST-OPTIMAL LEVEL OF ENERGY PERFORMANCE FOR EACH REFERENCE BUILDING
6. KIEKVIENO PASTATO ETALONO SĄNAUDŲ ATŽVILGIU OPTIMALAUS ENERGINIO NAUDINGUMO LYGIO NUSTATYMAS
(1) For each reference building, Member States shall compare the global cost results calculated for different energy efficiency measures and measures based on renewable energy sources and packages/variants of those measures.
1. Valstybės narės palygina kiekvieno pastato etalono bendras išlaidas, apskaičiuotas taikant skirtingas energijos vartojimo efektyvumo priemones ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamas priemones ir tų priemonių rinkinius/variantus.
(2) In cases where the outcome of the cost-optimal calculations gives the same global costs for different levels of energy performance, Member States are encouraged to use the requirements resulting in lower use of primary energy as the basis for comparison with the existing minimum energy performance requirements.
2. Jei skaičiuojant sąnaudų atžvilgiu optimalų lygį su skirtingais energinio naudingumo lygiais susijusios bendros išlaidos yra tokios pat, valstybės narės, atlikdamos palyginimą su galiojančiais minimaliais energinio naudingumo reikalavimais, raginamos remtis reikalavimais, užtikrinančiais mažesnes pirminės energijos sąnaudas.
(3) Once a decision is taken on whether the macroeconomic or the financial calculation is to become the national benchmark, averages of the calculated cost-optimal energy performance levels for all the reference buildings used, taken together, shall be calculated in order to compare with the averages of the existing energy performance requirements for the same reference buildings. This is to allow the calculation of the gap between existing energy performance requirements and the calculated cost-optimal levels.
3. Nusprendus, ar nacionalinis lyginamasis standartas nustatomas remiantis makroekonominiu ar finansiniu skaičiavimu, apskaičiuojamas visų naudojamų pastatų etalonų sąnaudų atžvilgiu optimalių energinio naudingumo lygių vidurkis, kad jį būtų galima palyginti su esamų energinio naudingumo reikalavimų tiems patiems pastatų etalonams vidurkiu. Taip apskaičiuojamas skirtumas tarp galiojančių energinio naudingumo reikalavimų ir apskaičiuoto sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio.
[1] OJ L 140, 5.6.2009, p. 16.
[1] OL L 140, 2009 6 5, p. 16.
--------------------------------------------------
--------------------------------------------------
ANNEX II
II PRIEDAS
Information on estimated long-term energy price developments
Informacija apie numatomą ilgalaikį energijos kainų kitimą
For their calculations, Member States may take into account the estimated fuels and electricity price development trends as provided for by the European Commission on a biannually updated basis. These updates are available at the following website: http://ec.europa.eu/energy/observatory/trends_2030/index_en.htm
Atlikdamos skaičiavimus valstybės narės gali atsižvelgti į Europos Komisijos teikiamą ir du kartus per metus atnaujinamą informaciją apie numatomas kuro ir elektros kainų kitimo tendencijas. Tokia naujausia informacija pateikiama interneto svetainėje http://ec.europa.eu/energy/observatory/trends_2030/index_en.htm.
These trends may be extrapolated beyond 2030 until longer-term projections become available.
Kol bus pateiktos ilgesnio laikotarpio prognozės, šias tendencijas galima ekstrapoliuoti laikotarpiui po 2030 m.
Information on estimated long-term carbon price developments
Informacija apie numatomą ilgalaikį anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų kainų kitimą
For their macroeconomic calculations, Member States are required to use as a minimum lower bound the projected ETS carbon prices in the Commission reference scenario up to 2050, assuming implementation of existing legislation, but not decarbonisation (first line of table below). The projections currently assume a price per tonne of EUR 20 until 2025, EUR 35 until 2030 and EUR 50 beyond 2030, measured in real and constant prices EUR 2008, to be adapted to the calculation dates and methodology chosen (see table below). Updated scenarios on the carbon prices as provided by the Commission shall be taken into account every time a review of the cost-optimal calculations is carried out.
Valstybės narės, atlikdamos makroekonominį skaičiavimą, kaip minimalią apatinę ribą turi naudoti numatomas anglies dioksido ATL kainas, nurodytas Komisijos pamatiniame scenarijuje iki 2050 m.; daroma prielaida, kad bus įgyvendinti esami teisės aktai, išskyrus teisės aktus dėl išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo (pirmoji eilutė toliau pateiktoje lentelėje). Šiuo metu numatoma, kad iki 2025 m. kaina už toną bus 20 EUR, iki 2030 m. – 35 EUR, o po 2030 m. – 50 EUR realiomis ir pastoviomis 2008 m. kainomis, kurios pritaikomos prie skaičiavimo datų ir pasirinktos metodikos (žr. toliau pateiktą lentelę). Kiekvieną kartą persvarstant sąnaudų atžvilgiu optimalių lygių skaičiavimą atsižvelgiama į Komisijos pateiktus atnaujintus išmetamo anglies dioksido kainos kitimo scenarijus.
Source: Annex 7.10 to http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=SEC:2011:0288:FIN:EN:PDF
Šaltinis – http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=SEC:2011:0288:FIN:EN:PDF 7.10 priedas
Carbon price evolution | 2020 | 2025 | 2030 | 2035 | 2040 | 2045 | 2050 |
Anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų kainos kitimo tendencija | 2020 | 2025 | 2030 | 2035 | 2040 | 2045 | 2050 |
Reference (frag. action, ref. fossil f. prices) | 16,5 | 20 | 36 | 50 | 52 | 51 | 50 |
Pamatinė (pavieniai veiksmai, pamatinės iškastinio kuro kainos) | 16,5 | 20 | 36 | 50 | 52 | 51 | 50 |
Effect. Techn. (glob. action, low fossil f. prices) | 25 | 38 | 60 | 64 | 78 | 115 | 190 |
Veiksmingos technologijos (bendri veiksmai, mažos iškastinio kuro kainos) | 25 | 38 | 60 | 64 | 78 | 115 | 190 |
Effect. Techn. (frag. action, ref. fossil f. prices) | 25 | 34 | 51 | 53 | 64 | 92 | 147 |
Veiksmingos technologijos (pavieniai veiksmai, pamatinės iškastinio kuro kainos) | 25 | 34 | 51 | 53 | 64 | 92 | 147 |
--------------------------------------------------
--------------------------------------------------
ANNEX III
III PRIEDAS
Reporting template that Member States may use for reporting to the Commission pursuant to Article 5(2) of Directive 2010/31/EU and Article 6 of this Regulation
Ataskaitos šablonas, kurį valstybės narės gali naudoti teikdamos Komisijai ataskaitas pagal Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnio 2 dalį ir šio reglamento 6 straipsnį
1. REFERENCE BUILDINGS
1. PASTATŲ ETALONAI
1.1. Report on the reference buildings for all building categories and how they are representative of the building stock by using Table 1 (existing buildings) and Table 2 (new buildings). Additional information may be added in an annex.
1.1. Naudodamiesi 1 lentele (esami pastatai) ir 2 lentele (nauji pastatai) nurodykite visų kategorijų pastatų etalonus ir kaip jie reprezentatyvūs esamam pastatų fondui. Priede galima pateikti papildomos informacijos.
1.2. Give the definition of the floor area reference used in your country and how it is calculated.
1.2. Nurodykite, kokia grindų ploto norma taikoma jūsų šalyje ir kaip ji apskaičiuojama.
1.3. Please list the selection criteria used to define each reference building (both new and existing): e.g. statistical analysis based on use, age, geometry, climate zones, cost structures, construction material, etc., introducing also the indoor and outdoor climatic conditions, and geographic location.
1.3. Išvardykite atrankos kriterijus, kuriais remiantis nustatyti pastatų (ir naujų, ir esamų) etalonai, pvz., statistinė analizė pagal naudojimą, amžių, geometriją, klimato juostas, išlaidų struktūrą, statybinę medžiagą ir t. t., taip pat nurodykite patalpos oro sąlygas, lauko oro sąlygas ir geografinę vietą.
1.4. Please indicate whether your reference building is an example building, virtual building, etc.
1.4. Nurodykite pastato etalono tipą: pastato pavyzdys, virtualus pastatas ir t. t.
1.5. Please indicate the underlying dataset for the national building stock
1.5. Nurodykite nacionalinio pastatų fondo pagrindžiamųjų duomenų rinkinį.
Table 1
1 lentelė
Reference building for existing buildings (major refurbishment)
Esamų pastatų etalonas (kapitalinė renovacija)
For existing buildings | Building geometry [1] | Shares of window area on the building envelope and windows with no solar access | Floor area m2 as used in building code | Description of the building [2] | Description of the average building technology [3] | Average energy performance kWh/m2, a (prior to investment) | Component level requirements (typical value) |
Esami pastatai | Pastato geometrija [1] | Kokią pastato atitvarų dalį sudaro langų plotas ir langai, pro kuriuos nešviečia saulė | Grindų plotas m2, kaip nurodoma statybos kodekse | Pastato apibūdinimas [2] | Tipinės statybos technologijos apibūdinimas [3] | Vidutinis energinis naudingumas kWh/m2 per metus (prieš investuojant) | Komponentų lygio reikalavimai (tipinė vertė) |
(1)Single family buildings and subcategories
1)Individualūs namai ir pakategorės
Subcategory 1 | | | | | | | |
1 pakategorė | | | | | | | |
Subcategory 2 etc. | | | | | | | |
2 pakategorė ir t. t. | | | | | | | |
(2)Apartment blocks and multifamily buildings and subcategories
2)Daugiabučiai pastatai ir sudurtiniai namai ir pakategorės
| | | | | | | |
| | | | | | | |
(3)Office buildings and subcategories
3)Biurų pastatai ir pakategorės
| | | | | | | |
| | | | | | | |
(4)Other non-residential building categories
4)Kitos negyvenamųjų pastatų kategorijos
| | | | | | | |
| | | | | | | |
| | | | | | | |
| | | | | | | |
Table 2
2 lentelė
Reference building for new buildings
Naujų pastatų etalonas
For new buildings | Building geometry [4] | Shares of window area on the building envelope and windows with no solar access | Floor area m2 as used in building code | Typical energy performance kWh/m2, a | Component level requirements |
Nauji pastatai | Pastato geometrija [4] | Kokią pastato atitvarų dalį sudaro langų plotas ir langai, pro kuriuos nešviečia saulė | Grindų plotas m2, kaip nurodoma statybos kodekse | Tipinis energinis naudingumas kWh/m2 per metus | Komponentų lygio reikalavimai |
(1)Single family buildings and subcategories
1)Individualūs namai ir pakategorės
Subcategory 1 | | | | | |
1 pakategorė | | | | | |
Subcategory 2 etc. | | | | | |
2 pakategorė ir t. t. | | | | | |
(2)Apartment blocks and multifamily buildings and subcategories
2)Daugiabučiai pastatai ir sudurtiniai namai ir pakategorės
| | | | | |
| | | | | |
(3)Office buildings and subcategories
3)Biurų pastatai ir pakategorės
| | | | | |
| | | | | |
(4)Other non-residential building categories
4)Kitos negyvenamųjų pastatų kategorijos
| | | | | |
| | | | | |
| | | | | |
| | | | | |
Table 3
3 lentelė
Example of a basic reporting table for energy performance relevant data
Lentelės pavyzdys su energiniu naudingumu susijusiems duomenims pateikti
| Quantity | Unit | Description |
| Dydis | Vienetai | Apibūdinimas |
Calculation | method and tool(s) | | short description of the calculation method adopted (e.g. with reference to EN ISO 13790) and comment on the calculation tool(s) used |
Skaičiavimas | metodas ir priemonė(s) | | trumpas taikyto skaičiavimo metodo apibūdinimas (pvz., pagal EN ISO 13790) ir kokiomis skaičiavimo priemonėmis naudotasi |
Primary energy conversion factors | | values of delivered to primary energy conversion factors (per energy carrier) used for the calculation |
pirminės energijos konvertavimo koeficientai | | skaičiavimuose naudoti pirminės energijos konvertavimo į pateiktą energiją koeficientai (pagal energijos nešiklį) |
Climate condition | location | | name of the city with indication of latitude and longitude |
Klimato sąlygos | vieta | | miesto pavadinimas, geografinė platuma ir ilguma |
heating degree-days | | HDD | to be evaluated according to EN ISO 15927-6, specifying the period of calculation |
šildymas laipsniais per parą | | HDD | vertinama pagal EN ISO 15927–6, nurodomas skaičiavimo laikotarpis |
cooling degree-days | | CDD |
vėsinimas laipsniais per parą | | CDD |
source of climatic dataset | | provide references on climatic dataset used for the calculation |
klimatinių duomenų šaltinis | | pateikti nuorodas į skaičiavimuose naudoto klimatinių duomenų rinkinio šaltinį |
terrain description | | e.g. rural area, sub-urban, urban. Explain if the presence of nearby buildings has been considered or not |
vietovės apibūdinimas | | pvz., kaimo vietovė, priemiestis, miestas. Paaiškinti, ar atsižvelgta į arti esančių pastatų buvimą |
Building geometry | Length × Width × Height | | m × m × m | related to the heated/conditioned air volume (EN 13790) and considering as "length" the horizontal dimension of the façade south-oriented |
Pastato geometrija | ilgis × plotis × aukštis | | m × m × m | nurodoma pagal tūrį, kuriame oras šildomas ir (arba) kondicionuojamas (EN 13790), o ilgis atitinka pietinio fasado horizontalųjį matmenį |
number of floors | | — | |
aukštų skaičius | | — | |
S/V (surface-to-volume) ratio | | m2/m3 | |
S/V (ploto ir tūrio) santykis | | m2/m3 | |
ratio of window area over total building envelope area | South | | % | |
langų ploto ir bendro pastato atitvarų ploto santykis | pietūs | | % | |
East | | % | |
rytai | | % | |
North | | % | |
šiaurė | | % | |
West | | % | |
vakarai | | % | |
orientation | | ° | azimuth angle of the South façade (deviation from the South direction of the "South" oriented façade) |
orientacija | | ° | pietinio fasado azimutas (į pietus nukreipto fasado nuokrypis nuo pietų krypties) |
Internal gains | building utilisation | | according to the building categories proposed in Annex 1 to Directive 2010/31/EU |
Pastato viduje atgaunama energija | pastato naudojimas | | pagal Direktyvos 2010/31/ES I priede nurodytas siūlomas pastatų kategorijas |
average thermal gain from occupants | | W/m2 | |
vidutinis iš pastate esančių asmenų gaunamos šilumos kiekis | | W/m2 | |
specific electric power of the lighting system | | W/m2 | total electric power of the complete lighting system of the conditioned rooms (all lamps + control equipment of the lighting system) |
apšvietimo sistemos savitoji elektrinė galia | | W/m2 | bendra visos kondicionuojamų patalpų apšvietimo sistemos elektrinė galia (visos lempos + apšvietimo sistemos valdymo įranga) |
specific electric power of electric equipment | | W/m2 | |
elektrinių įrenginių savitoji elektrinė galia | | W/m2 | |
Building elements | average U-value of walls | | W/m2K | weighted U-value of all walls: U_wall = (U_wall_1 · A_wall_1 + U_wall_2 · A_wall_2 + … + U_wall_n · A_wall_n)/(A_wall_1 + A_wall_2 + … + A_wall_n); here are: U_wall_i = Uvalue of wall type i; A_wall_i = total surface of wall type i |
Pastato dalys | vidutinė sienų U vertė | | W/m2K | svertinė visų sienų U vertė: U_wall = (U_wall_1 · A_wall_1 + U_wall_2 · A_wall_2 + … + U_wall_n · A_wall_n)/(A_wall_1 + A_wall_2 + … + A_wall_n); čia: U_wall_i = i tipo sienos U vertė; A_wall_i = bendras i tipo sienų paviršiaus plotas |
average U-value of roof | | W/m2K | similar to walls |
vidutinė stogo U vertė | | W/m2K | analogiškai sienų U vertei |
average U-value of basement | | W/m2K | similar to walls |
vidutinė rūsio U vertė | | W/m2K | analogiškai sienų U vertei |
average U-value of windows | | W/m2K | similar as for walls; it should take into account the thermal bridge due to the frame and dividers (according to EN ISO 10077-1) |
vidutinė langų U vertė | | W/m2K | analogiškai sienų U vertei; turėtų būti atsižvelgiama į rėmo ir skirtukų šilumos tiltelį (pagal EN ISO 10077–1) |
thermal bridges | total length | | m | |
šilumos tilteliai | bendras ilgis | | m | |
average linear thermal transmittance | | W/mK | |
vidutinis ilginis šilumos praleidimas | | W/mK | |
thermal capacity per unit area | external walls | | J/m2K | to be evaluated according to EN ISO 13786 |
ploto vieneto šiluminė talpa | išorinių sienų | | J/m2K | vertinama pagal EN ISO 13786 |
internal walls | | J/m2K |
vidinių sienų | | J/m2K |
slabs | | J/m2K |
plokščių | | J/m2K |
type of shading systems | | e.g. solar blind, roll-up shutter, curtain, etc. |
užuolaidų sistemų tipas | | pvz., žaliuzės, ritininė užuolaida, pakabinamoji užuolaida ir t. t. |
average g-value of | glazing | | — | total solar energy transmittance of glazing (for radiation perpendicular to the glazing), here: weighted value according to the area of different windows (to be evaluated according to EN 410) |
vidutinė g vertė | langų stiklo | | — | bendras langų stiklo laidumas saulės energijai (stiklo paviršiui statmenai spinduliuotei), t. y. svertinė vertė, apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairių langų plotą (vertinama pagal EN 410) |
glazing + shading | | — | total solar energy transmittance for glazing and an external solar protection device has to be evaluated according to EN 13363-1/-2 |
stiklas + užuolaidos | | — | bendras langų stiklo ir išorinio apsaugos nuo saulės įtaiso laidumas saulės energijai vertinamas pagal EN 13363–1/-2 |
Infiltration rate (air changes per hour) | | 1/h | e.g. calculated for a pressure difference inside/outside of 50 Pa |
oro apykaitos sparta (kiek oro pasikeičia per valandą) | | 1/h | pvz., skaičiuojama 50 Pa slėgio lauke ir patalpoje skirtumui |
Building systems | ventilation system | air changes per hour | | 1/h | |
Pastato sistemos | vėdinimo sistema | kiek oro pakeičiama per valandą | | 1/h | |
heat recovery efficiency | | % | |
šilumos atgavimo efektyvumas | | % | |
efficiencies of heating system | generation | | % | to be evaluated according to EN 15316-1, EN 15316-2-1, EN 15316-4-1, EN 15316-4-2, EN 15232, EN 14825, EN 14511 |
šildymo sistemos efektyvumas | generavimas | | % | vertinama pagal EN 15316–1, EN 15316–2-1, EN 15316–4-1, EN 15316–4-2, EN 15232, EN 14825, EN 14511 |
distribution | | % |
paskirstymas | | % |
emission | | % |
spinduliavimas | | % |
control | | % |
reguliavimas | | % |
efficiencies of cooling system | generation | | % | to be evaluated according to EN 14825, EN 15243, EN 14511, EN 15232 |
vėsinimo sistemos efektyvumas | generavimas | | % | vertinama pagal EN 14825, EN 15243, EN 14511, EN 15232 |
distribution | | % |
paskirstymas | | % |
emission | | % |
spinduliavimas | | % |
control | | % |
reguliavimas | | % |
efficiencies of DHW system | generation | | % | to be evaluated according to EN 15316-3-2, EN 15316-3-3 |
buitinio karšto vandens ruošimo sistemos efektyvumas | generavimas | | % | vertinama pagal EN 15316–3-2, EN 15316–3-3 |
distribution | | % |
paskirstymas | | % |
Building Setpoints and Schedules | temperature setpoint | winter | | °C | indoor operative temperature |
Pastato nustatytosios vertės ir grafikai | nustatytoji temperatūra | žiemą | | °C | patalpose palaikoma temperatūra |
summer | | °C |
vasarą | | °C |
humidity setpoint | winter | | % | indoor relative humidity, if applicable: "Humidity has only a small effect on thermal sensation and perceived air quality in the rooms of sedentary occupancy" (EN 15251) |
nustatytasis oro drėgnumas | žiemą | | % | patalpose palaikomas oro drėgnumas, jei taikoma; "Oro drėgnumas turi nedidelį poveikį temperatūros pajautimui ir suvokiamai gyvenamųjų patalpų oro kokybei" (EN 15251). |
summer | | % |
vasarą | | % |
operation schedules and controls | occupancy | | provide comments or references (EN or national standards, etc.) on the schedules used for the calculation |
naudojimo grafikas ir valdymas | buvimas patalpose | | pateikti pastabas arba nuorodas (EN ar nacionaliniai standartai ir t. t.) apie skaičiavimuose naudotus tvarkaraščius |
lighting | |
apšvietimui | |
appliances | |
prietaisai | |
ventilation | |
vėdinimui | |
heating system | |
šildymo sistema | |
cooling system | |
vėsinimo sistema | |
Energy building need/use | (thermal) energy contribution of main passive strategies implemented | (1)… | | kWh/a | e.g. solar greenhouse, natural ventilation, day-lighting, etc. |
Pastato energijos poreikis ir naudojimas | įgyvendintų svarbiausių pasyviųjų strategijų (šiluminės) energijos įnašas | 1)… | | kWh per metus | pvz., saulės energiją naudojantis žiemos sodas, natūralus vėdinimas, dienos šviesos panaudojimas ir t. t. |
(2)… | | kWh/a |
2)… | | kWh per metus |
(3)… | | kWh/a |
3)… | | kWh per metus |
energy need for heating | | kWh/a | heat to be delivered to or extracted from a conditioned space to maintain the intended temperature conditions during a given period of time |
energijos poreikis šildymui | | kWh per metus | šiluma, kurią reikia pateikti į kondicionuojamą erdvę arba iš jos pašalinti, kad tam tikrą laiką toje erdvėje būtų palaikomos numatytos temperatūros sąlygos |
energy need for cooling | | kWh/a |
energijos poreikis vėsinimui | | kWh per metus |
energy need for DHW | | kWh/a | heat to be delivered to the needed amount of domestic hot water to raise its temperature from the cold network temperature to the prefixed delivery temperature at the delivery point |
energijos poreikis buitinio karšto vandens ruošimui | | kWh per metus | šilumos kiekis, kurį reikia suteikti reikalingam buitinio karšto vandens kiekiui, kad vandens temperatūra pakiltų nuo vandentiekiu tiekiamo šalto vandens temperatūros iki nustatytos karšto vandens temperatūros jo teikimo vietoje |
energy need for other (humidification, dehumidification) | | kWh/a | latent heat in the water vapour to be delivered to or extracted from a conditioned space by a technical building system to maintain a specified minimum or maximum humidity within the space (if applicable) |
energijos poreikis kitoms reikmėms (oro drėkinimui, sausinimui) | | kWh per metus | vandens garų, kuriuos techninė pastato sistema turi pateikti į kondicionuojamą erdvę arba iš jos pašalinti siekiant palaikyti nustatytą mažiausią arba didžiausią oro drėgnumą toje erdvėje (jei taikoma), liekamoji šiluma |
energy use for ventilation | | kWh/a | electrical energy input to the ventilation system for air transport and heat recovery (not including the energy input for preheating the air) and energy input to the humidification systems to satisfy the need for humidification |
energijos sąnaudos vėdinimui | | kWh per metus | vėdinimo sistemai tiekiama elektros energija, reikalinga orui varyti ir šilumai atgauti (neįskaitant energijos orui sušildyti), taip pat oro drėgnumo palaikymo sistemoms tiekiama energija oro drėgnumui palaikyti |
energy use for internal lighting | | kWh/a | electrical energy input to the lighting system and other appliances/systems |
energijos sąnaudos vidaus apšvietimui | | kWh per metus | apšvietimo sistemai ir kitiems prietaisams ir (arba) sistemoms tiekiama elektros energija |
energy use for other (appliances, external lighting, auxiliary systems, etc.) | | kWh/a |
energijos sąnaudos kitoms reikmėms (prietaisams, išorės apšvietimui, pagalbinėms sistemoms ir t. t.) | | kWh per metus |
Energy generation at the building site | thermal energy from RES (e.g. thermal solar collectors) | | kWh/a | energy from renewable sources (that are not depleted by extraction, such as solar energy, wind, water power, renewed biomass) or co-generation |
Energijos generavimas pastato vietoje | šiluminė energija iš atsinaujinančiųjų išteklių (pvz., saulės šiluminių kolektorių) | | kWh per metus | energija iš atsinaujinančiųjų išteklių (t. y. išteklių, kurie imant energiją neišnaudojami, kaip antai: saulės, vėjo, vandens, biomasės energija) arba iš kogeneracijos |
electrical energy generated in the building and used onsite | | kWh/a |
pastate generuojama ir vietoje sunaudojama elektros energija | | kWh per metus |
electrical energy generated in the building and exported to the market | | kWh/a |
pastate generuojama ir į rinką tiekiama elektros energija | | kWh per metus |
Energy consumption | delivered energy | electricity | | kWh/a | energy, expressed per energy carrier, supplied to the technical building systems through the system boundary, to satisfy the uses taken into account (heating, cooling, ventilation, domestic hot water, lighting, appliances, etc.) |
Energijos sąnaudos | pateikta energija | elektros | | kWh per metus | visa per techninės pastato sistemos ribą tai sistemai pateikiama energija, skirta konkretiems poreikiams (šildymui, vėsinimui, vėdinimui, buitinio karšto vandens ruošimui, apšvietimui, prietaisams ir t. t.) tenkinti, išreikšta pagal energijos nešiklį; |
fossil fuel | | kWh/a |
iškastinio kuro | | kWh per metus |
other (biomass, district heating/cooling, etc.) | | kWh/a |
kita (biomasės, centrinio šildymo ir (arba) vėsinimo ir t. t.) | | kWh per metus |
primary energy | | kWh/a | energy that has not been subjected to any conversion or transformation process |
pirminė energija | | kWh per metus | energija, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota |
| | | |
| | | |
2. SELECTING VARIANTS/MEASURES/PACKAGES
2. VARIANTŲ / PRIEMONIŲ / RINKINIŲ PASIRINKIMAS
2.1. Report in table format the characteristics of selected variants/measures/packages that are applied for the cost-optimal calculation. Please start with the most common technologies and solutions and then move towards the more innovative ones. If there is evidence from previous calculations that measures are far from being cost-optimal, no table has to be filled in but this should be reported separately to the Commission. The format below can be used, but please note that the examples listed are purely illustrative.
2.1. Lentelėje nurodyti pasirinktų variantų / priemonių / rinkinių, taikytų skaičiuojant sąnaudų atžvilgiu optimalų lygį, savybes. Iš pradžių nurodykite labiausiai įprastų technologijų ir sprendimų savybes, tuomet – naujoviškesnių. Jei iš ankstesnių skaičiavimų matyti, kad priemonės nėra optimalios sąnaudų atžvilgiu, lentelės pildyti nereikia, bet apie tai būtina atskirai pranešti Komisijai. Galima naudoti toliau pateiktą formą, tačiau turėkite omenyje, kad tai tik pavyzdys.
Table 4
4 lentelė
Illustrative table for listing selected variants/measures
Lentelės pavyzdys pasirinktiems variantams / priemonėms išvardyti
Each calculation should refer to the same comfort level. Pro forma each variant/package/measure should provide the acceptable comfort. If different comfort levels are taken into account, the base of the comparison will be lost.
Visi skaičiavimai turėtų atitikti tą patį patogumo lygį. Preliminariai taikant kiekvieną variantą / rinkinį / priemonę turėtų būti užtikrintas priimtinas patogumas. Jei būtų atsižvelgiama į skirtingus patogumo lygius, palyginimas būtų nepagrįstas.
Measure | Reference case | Variant 1 | Variant 2 | Etc. … |
Priemonė | Standartinis atvejis | 1 variantas | 2 variantas | Ir t. t. |
Roof insulation | | | | |
Stogo izoliacija | | | | |
Wall insulation | | | | |
Sienų izoliacija | | | | |
Windows | 5,7 W/m2K (description) | 2,7 W/m2K (description) | 1,9 W/m2K (description) | |
Langai | 5,7 W/m2K (apibūdinimas) | 2,7 W/m2K (apibūdinimas) | 1,9 W/m2K (apibūdinimas) | |
Share of window area of total building envelope | | | | |
Kokią pastato atitvarų bendro ploto dalį sudaro langai | | | | |
Building-related measures (thermal mass, etc.) | | | | |
Su pastatu susijusios priemonės (šiluminė talpa ir t. t.) | | | | |
Heating system | | | | |
Šildymo sistema | | | | |
DHW | | | | |
Buitinio karšto vandens ruošimas | | | | |
Ventilation system (incl. night ventilation) | | | | |
Vėdinimo sistema (įsk. naktinį vėdinimą) | | | | |
Space cooling system | | | | |
Erdvės vėsinimo sistema | | | | |
Measures based on RES | | | | |
Atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamos priemonės | | | | |
Change of energy carrier | | | | |
Energijos nešiklio pakeitimas | | | | |
Etc. | | | | |
Ir t. t. | | | | |
The listing of measures is purely illustrative.
Priemonių sąrašas yra tik pavyzdys.
For the building envelope: in W/m2K
Pastato atitvaros – W/m2K.
For systems: efficiency
Sistemos – veiksmingumas.
Several levels of improvements can be selected (for example: different thermal transmittance values for windows)
Galima pasirinkti kelis patobulinimo lygius (pvz., skirtingas langų šiluminio laidumo vertes).
3. CALCULATION OF THE PRIMARY ENERGY DEMAND OF THE MEASURES
3. SU PRIEMONĖMIS SUSIJUSIO PIRMINĖS ENERGIJOS POREIKIO SKAIČIAVIMAS
3.1. Energy Performance Assessment
3.1. Energinio naudingumo vertinimas
3.1.1. Report the calculation procedure for the energy performance assessment that is applied to the reference building and the adopted measures/variants.
3.1.1. Nurodykite skaičiavimo procedūrą, pagal kurią vertintas pastato etalono ir taikytų priemonių / variantų energinis naudingumas.
3.1.2. Give references to relevant legislation, regulation, standards and norms.
3.1.2. Pateikite nuorodas į susijusius teisės aktus, taisykles, standartus ir normas.
3.1.3. Fill in the calculation period (20 or 30 years), the calculation interval (annual, monthly or daily) and the used climate data per reference building.
3.1.3. Nurodykite kiekvienam pastato etalonui taikytą skaičiavimo laikotarpį (20 ar 30 metų), skaičiavimo intervalą (metai, mėnuo ar diena) ir naudotus klimatinius duomenis.
3.2. Energy demand calculation
3.2. Energijos poreikio skaičiavimas
3.2.1. Please report the results of the energy performance calculation for each measure/package/variant for each reference building differentiated to at least energy need for heating and cooling, energy use, delivered energy and primary energy demand.
3.2.1. Pateikite kiekvieno pastato etalono kiekvienos priemonės / rinkinio / varianto energinio naudingumo skaičiavimo rezultatus, nurodydami bent energijos poreikį šildymui ir vėsinimui, energijos sąnaudas, pateiktos ir pirminės energijos poreikį.
Insert also the energy savings.
Nurodykite ir sutaupomos energijos kiekį.
Table 5
5 lentelė
Energy demand calculation output table
Energijos poreikio skaičiavimo rezultatų lentelė
Please fill out one table for each reference building and building category, for all of the introduced measures.
Užpildykite po vieną kiekvieno pastato etalono ir pastatų kategorijos lentelę nurodydami visas taikytas priemones.
Reference building |
Pastato etalonas |
Measure/package/variant of measures (as described in Table 4) | Energy need | Energy use | Delivered energy specified by source | Primary energy demand in kWh/m2, a | Energy reduction in primary energy compared to the reference building |
Priemonė / priemonių rinkinys / variantas (kaip aprašyta 4 lentelėje) | Energijos poreikis | Energijos sąnaudos | Pateikta kiekvieno išteklio energija | Pirminės energijos poreikis kWh/m2, per metus | Pirminės energijos kiekio sumažinimas palyginti su pastato etalonu |
for heating | for cooling | heating | cooling | ventilation | DHW | lighting | | | |
šildymui | vėsinimui | šildymui | vėsinimui | vėdinimui | buitinio karšto vandens ruošimui | apšvietimui | | | |
| | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | |
Please fill out one table for each reference building.
Kiekvieno pastato etalono atžvilgiu užpildykite po lentelę.
Reporting can be limited to the most important measures/packages but it should be indicated how many calculations have been carried out in total. If there is evidence from previous calculations that measures are far from being cost-optimal, no table has to be filled in but this should be reported separately to the Commission.
Ataskaitoje galima pateikti tik svarbiausias priemones / rinkinius, tačiau turėtų būti nurodoma, kiek skaičiavimų atlikta iš viso. Jei iš ankstesnių skaičiavimų matyti, kad priemonės nėra optimalios sąnaudų atžvilgiu, lentelės pildyti nereikia, bet apie tai būtina atskirai pranešti Komisijai.
3.2.2. Report the summary of primary energy conversion factors used in the country in a separate table.
3.2.2. Atskiroje lentelėje pateikite šalyje naudojamų pirminės energijos konvertavimo koeficientų santrauką.
3.2.3. Indicate the delivered energy per carrier in an additional table.
3.2.3. Papildomoje lentelėje nurodykite pateiktą energiją pagal kiekvieną energijos nešiklį.
4. GLOBAL COST CALCULATION
4. BENDRŲ IŠLAIDŲ SKAIČIAVIMAS
4.1. Calculate the global cost for each variant/package/measure using the following tables, referring to low, medium or high (energy price) scenario. The cost calculation for the reference building shall be put at 100 %.
4.1. Apskaičiuokite su kiekvienu variantu/rinkiniu/priemone susijusias bendras išlaidas pagal mažos, vidutinės arba didelės energijos kainos scenarijų ir nurodykite toliau pateiktose lentelėse. Apskaičiuotos su pastato etalonu susijusios išlaidos atitinka 100 %.
4.2. Report the source of the applied energy price development
4.2. Nurodykite naudotos energijos kainos kitimo informacijos šaltinį.
4.3. Report the applied discount rate for the financial and the macroeconomic calculation and the result of the underlying sensitivity analysis on at least two different interest rates each.
4.3. Nurodykite diskonto normą, taikytą atliekant finansinį ir makroekonominį skaičiavimus, ir pagrindžiamosios jautrumo analizės, kurioje kiekvienam skaičiavimui taikoma bent po dvi skirtingas palūkanų normos vertes, rezultatą.
Table 6
6 lentelė
Output data and global cost calculations
Išvesties duomenys ir bendrų išlaidų apskaičiavimas
Please fill out the table for each reference building using it once for the macroeconomic and once for the financial calculation. Please insert the cost data in national currency.
Kiekvieno pastato etalono atžvilgiu užpildykite po vieną makroekonominio ir po vieną finansinio skaičiavimo lentelę. Išlaidų duomenis nurodykite nacionaline valiuta.
Variant/package/measure as given in Table 5 | Initial investment cost (referred to starting year) | Annual running cost | Calculation period [5] 20, 30 years | Cost of greenhouse gas emissions (only for the macroeconomic calculation) | Residual value | Discount rate (different rates for macroeconomic and financial calculation) | Estimated economic lifetime | Disposal cost (when applicable) | Global cost calculated |
Variantas / rinkinys / priemonė, kaip nurodyta 5 lentelėje | Pradinių investicijų išlaidos (laikotarpio pradžios metais) | Metinės einamosios išlaidos | Skaičiavimo laikotarpis [5] 20, 30 metų | Išlaidos dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (tik makroekonominiame skaičiavime) | Likutinė vertė | Diskonto norma (skirtingos normos makroekonominiame ir finansiniame skaičiavimuose) | Numatomas ekonominio gyvavimo ciklas | Naudojimo nutraukimo išlaidos (kai taikoma) | Apskaičiuotos bendros išlaidos |
Annual maintenance cost | Operational cost | | Energy cost [6] by fuel with the medium energy price scenario |
Metinės priežiūros išlaidos | Naudojimo išlaidos | | Energijos išlaidos [6] pagal kuro rūšį. Atsižvelgiama į vidutinės energijos kainos scenarijų |
| | | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | | |
| | | | | | | | | | | |
4.4. Please report your input parameters used for the calculation of the global cost (e.g. labour cost, cost of the technology, etc.)
4.4. Nurodykite skaičiuojant bendras išlaidas naudotus įvesties parametrus (pvz., su darbo sąnaudomis susijusios išlaidos, su technologija susijusios išlaidos ir t. t.).
4.5. Perform calculation on the sensitivity analysis for the main costs and for energy costs and the applied discount rate for both macroeconomic and financial calculation. For each variation of cost use a separate table like the Table above.
4.5. Atlikite ir makroekonominio, ir finansinio skaičiavimo jautrumo pagrindinėms išlaidų rūšims, energijos išlaidoms ir taikytai diskonto normai analizę. Kiekvieno išlaidų varianto duomenis pateikite atskiroje lentelėje (pavyzdys 4.6 lentelė).
4.6. Please indicate the assumed cost of greenhouse gas emissions for the macroeconomic calculations.
4.6. Nurodykite išlaidas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pagal kurias atlikti makroekonominiai skaičiavimai.
5. COST-OPTIMAL LEVEL FOR REFERENCE BUILDINGS
5. SĄNAUDŲ ATŽVILGIU OPTIMALUS LYGIS PAGAL PASTATŲ ETALONUS
5.1. Report the economic optimal energy performance level in primary energy (kWh/m2 year or, if a system level approach is followed, in the relevant unit, e.g. U value) for each case in relation to the reference buildings indicating whether it is the cost-optimal levels calculated at macroeconomic or at financial level.
5.1. Kiekvienu pastatų etalonams taikomu atveju nurodykite ekonomiškai optimalų energinio naudingumo lygį (išreikštą pirminės energijos kWh/m2 per metus arba, jei taikomas sistemos lygmens metodas, kitais tinkamais vienetais, pvz., U verte) ir ar sąnaudų atžvilgiu optimalūs lygiai apskaičiuoti makroekonomikos ar finansiniu lygmeniu.
6. COMPARISON
6. PALYGINIMAS
6.1. If the difference is significant, please indicate the reason that justifies the gap and also a plan with the appropriate steps to reduce the difference if the gap cannot be justified (fully).
6.1. Jei skirtumas yra didelis, nurodykite pateisinamąją tokio skirtumo priežastį, o jei skirtumo negalima (visiškai) pateisinti, pateikite atitinkamų veiksmų tam skirtumui sumažinti planą.
Table 7
7 lentelė
Comparison table for both new and existing buildings
Naujų ir esamų pastatų duomenų palyginamoji lentelė
Reference building | Cost-optimal range/level (from-to) kWh/m2, a (for a component approach in the relevant unit) | Current requirements for reference buildings kWh/m2, a | Gap |
Pastato etalonas | Sąnaudų atžvilgiu optimalus diapazonas / lygis (nuo iki) kWh/m2 per metus (atitinkamam vienetui taikant pastato dalių metodą) | Pastatų etalonams dabar taikomi reikalavimai kWh/m2 per metus | Skirtumas |
| | | |
| | | |
Justification of the gap:
Skirtumo pateisinamosios priežastys:
Plan to reduce the non-justifiable gap:
Nepateisinamo skirtumo sumažinimo planas:
[1] S/V (surface to volume), orientation, area of N/W/S/E facade.
[1] S/V (ploto ir tūrio santykis), orientacija, šiaurės, vakarų, pietų ir rytų fasadų plotas.
[2] Construction material, typical air tightness (qualitative), use pattern (if appropriate), age (if appropriate).
[2] statybinė medžiaga, tipinis sandarumas (kokybinis), naudojimo modelis (jei taikoma), amžius (jei taikoma).
[3] Technical building systems, U values of building elements, windows — area, U value, g value, shading, passive systems, etc.
[3] Techninės pastato sistemos, pastato dalių U vertės, langų plotas, U vertė, g vertė, užuolaidos, pasyviosios sistemos ir t. t.
[4] S/V, area of N/W/S/E facade. To note: the orientation of the building can already constitute an energy efficiency measure in itself in the case of new buildings.
[4] S/V, šiaurės, vakarų, pietų ir rytų fasadų plotas. Pastaba. Pats naujo pastato orientavimas gali būti energijos vartojimo efektyvumo priemonė.
[5] For residential and public buildings 30 years of calculation period shall be taken into account; for commercial, non-residential buildings at least 20 years.
[5] Su gyvenamaisiais ir visuomeniniais pastatais susijusiuose skaičiavimuose atsižvelgiama į 30 metų skaičiavimo laikotarpį, o su komerciniais, negyvenamaisiais pastatais – bent 20 metų laikotarpį.
[6] The effect of (expected) future price developments has to be taken into account if it is about replacement of components during the calculation period.
[6] Būtina atsižvelgti į (numatomą) energijos kainų kitimo ateityje poveikį, jei per skaičiavimo laikotarpį rengiamasi keisti pastato dalis.
--------------------------------------------------
--------------------------------------------------
Top


Managed by the Publications Office