[pic] | EUROPEAN COMMISSION |

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Strasbourg, 23.11.2010

Strasbūras, 2010 m. lapkričio 23 d.

COM(2010) 682 final

COM(2010) 682 galutinis

COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

An Agenda for new skills and jobs: A European contribution towards full employment

Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą

COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

An Agenda for new skills and jobs:A European contribution towards full employment

Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą

INTRODUCTION

ĮVADAS

The European Union has agreed on an employment rate target for women and men of 75% for the 20-64 years age group by 2020: an ambitious commitment to the sustainability of Europe’s social model, welfare systems, economic growth and public finances.

Europos Sąjungoje sutarta, kad iki 2020 m. 20–64 metų amžiaus grupės vyrų ir moterų užimtumo lygis turi pasiekti 75 %. Europos socialinio modelio, socialinės apsaugos sistemų, ekonomikos augimo ir valstybės finansų tvarumo požiūriu tai labai didelis įsipareigojimas.

Bridging the gap to the target will be no easy task. The crisis has brought the employment rate down to 69%, and the unemployment rate up to 10%; assuming the labour market stabilises in 2010-2011, achieving an employment rate of 75% by 2020 will require an average employment growth slightly above 1% per annum. With declining fertility rates, the EU working age population (15-64) will start shrinking as early as 2012; even with continuing immigrant flows. A skilled workforce is an essential asset to develop a competitive, sustainable and innovative economy in line with Europe 2020 goals. In times of budgetary constraints and unprecedented global competitive pressures, EU employment and skills policies that help shape the transition to a green, smart and innovative economy must be a matter of priority.

Sumažinti dabartinio ir siekiamo lygio skirtumą bus nelengva. Dėl krizės užimtumo lygis sumažėjo iki 69 %, o nedarbo lygis padidėjo iki 10 %. Kad iki 2020 m. užimtumo lygis pasiektų 75 %, užimtumas vidutiniškai turėtų didėti 1 % per metus, darant prielaidą, kad 2010–2011 m. padėtis darbo rinkoje nusistovės. Mažėjant gimstamumui, ES darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų skaičius pradės mažėti jau 2012 m., net jei ir toliau plūs imigrantų srautai. Kvalifikuota darbo jėga yra turtas, būtinas konkurencingai, tvariai ir pažangiai ekonomikai, atitinkančiai strategijos „Europa 2020“ tikslus, kurti. Biudžeto suvaržymo ir beprecedenčio pasaulinės konkurencijos spaudimo laikais pirmenybė turi būti teikiama ES užimtumo ir įgūdžių kūrimo politikai, kuria padedama pereiti prie ekologiškos, pažangios ir novatoriškos ekonomikos.

The EU can meet all these challenges and raise employment rates substantially, particularly for women and young and older workers, but only with resolute action focussing on four key priorities :

ES gali spręsti visas šias problemas ir gerokai padidinti užimtumo lygį, ypač moterų, jaunų ir vyresnio amžiaus darbuotojų, tačiau ji turi veikti ryžtingai ir laikytis keturių pagrindinių prioritetų.

- First, better functioning labour markets . Structural, chronically high unemployment rates represent an unacceptable loss of human capital: they discourage workers and lead to premature withdrawal from the labour market and to social exclusion. Flexicurity policies are the best instrument to modernise labour markets: they must be revisited and adapted to the post-crisis context, in order to accelerate the pace of reform, reduce labour market segmentation, support gender equality and make transitions pay.

- Pirma, darbo rinkos turi veikti geriau. Dėl nuolat aukšto struktūrinio nedarbo lygio nepriimtinai švaistomas žmogiškasis kapitalas: darbuotojai nebenori dirbti, per anksti pasitraukia iš darbo rinkos ir tampa socialiai atskirti. Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politika – geriausia priemonė darbo rinkoms modernizuoti. Siekiant pagreitinti reformą, sumažinti darbo rinkos segmentaciją, remti lyčių lygybę ir užtikrinti judėjimo darbo rinkoje finansinį patrauklumą, šios rinkos turi būti peržiūrėtos ir pritaikytos po krizės susidariusioms aplinkybėms.

- Second, a more skilled workforce , capable of contributing and adjusting to technological change with new patterns of work organisation. This is a considerable challenge, given the rapidly-changing skills needed, and the persistent skills mismatches in EU labour market. Investment in education and training systems, anticipation of skills needs, matching and guidance services are the fundamentals to raise productivity, competitiveness, economic growth and ultimately employment. The EU is committed to improving education levels by reducing school drop-outs to 10 % or less, and by increasing completion of tertiary or equivalent education to at least 40 % in 2020. The potential of intra-EU mobility and of third-country migrant inflows is not fully utilised and insufficiently targeted to meet labour market needs, despite the substantial contribution of migrants to employment and growth.

- Antra, darbo jėga turi būti labiau kvalifikuota , galinti prisidėti ir prisitaikyti prie technologinių pokyčių ir naujų darbo organizavimo būdų. Tai didelė problema, nes įgūdžių poreikis greitai kinta, o jų neatitiktis ES darbo rinkai išlieka ilgai. Siekiant didinti našumą, konkurencingumą, ekonomikos augimą ir galiausiai užimtumą, svarbiausia – investuoti į švietimo ir mokymo sistemas, numatyti įgūdžių poreikį, derinti pasiūlą ir paklausą ir teikti profesinio orientavimo paslaugas. ES yra įsipareigojusi gerinti švietimo lygį – 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių iki 10 % ar mažesnio ir padidinti įgijusiųjų aukštąjį ar lygiavertį išsilavinimą skaičių bent iki 40 %. Nepaisant to, kad migrantai daug prisideda gerinant užimtumą ir skatinant ekonomikos augimą, judumo ES viduje ir migrantų iš trečiųjų šalių potencialas išnaudojamas nevisiškai ir tvarkomas nepakankamai kryptingai, kad būtų tenkinami darbo rinkos poreikiai.

- Third, better job quality and working conditions . There is no trade-off between quality and quantity of employment: high levels of job quality in the EU are associated with equally high labour productivity and employment participation. Working conditions and workers’ physical and mental health need to be taken into account to address the demands of today’s working careers, which are characterised by more transitions between more intense and demanding jobs and by new forms of work organisation.

- Trečia, darbo vietų kokybė ir darbo sąlygos turi būti geresnės . Darbo vietų kokybė nepriklauso nuo darbo vietų kiekio: ES aukštos kokybės darbo vieta siejama su tokiu pat aukštu darbo našumu ir dideliu užimtumu. Siekiant tenkinti nūdienos darbuotojų, kuriems būdinga dažniau keisti darbą intensyvesniu ir daugiau reikalaujančiu darbu ir dirbti pagal naujus darbo organizavimo būdus, profesinės karjeros siekius, būtina atsižvelgti į darbo sąlygas ir darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą.

- Fourth, stronger policies to promote job creation and demand for labour . It is not enough to ensure that people remain active and acquire the right skills to get a job: the recovery must be based on job-creating growth. The right conditions to create more jobs must be put in place, including in companies operating with high skills and R&D intensive business models. Selective reductions of non-wage labour costs, or well-targeted employment subsidies, can be an incentive for employers to recruit the long-term unemployed and other workers drifting from the labour market. Policies to exploit key sources of job creation and to promote entrepreneurship and self-employment are also essential to increase employment rates.

- Ketvirta, darbo vietų kūrimo ir darbo jėgos paklausos skatinimo politika turi būti tvirtesnė . Kad žmonės gautų darbą, nepakanka užtikrinti, kad jie būtų aktyvūs ir įgytų tinkamų įgūdžių. Ekonomika atsigaus kuriant daugiau naujų darbo vietų. Turi būti sudarytos tinkamos sąlygos darbo vietoms kurti, taip pat ir įmonėse, kurių darbuotojai turi būti aukštos kvalifikacijos ir kuriose taikomi intensyvių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra pagrįsti verslo modeliai. Selektyvus su darbo užmokesčiu nesusijusių darbo sąnaudų mažinimas ar tikslingesnės dotacijos užimtumui skatinti gali būti paskatos, kuriomis darbdaviai skatinami įdarbinti ilgalaikius bedarbius ir kitus iš darbo rinkos besitraukiančius darbuotojus. Be to, siekiant didinti užimtumo lygį labai svarbi pagrindinių darbo vietų kūrimo šaltinių naudojimo bei verslumo ir savisamdos skatinimo politika.

The main responsibility and instruments to achieve these objectives rest with the Member States , in conformity with the Treaty and the subsidiarity principle. However, the EU employment rate target for women and men of 75 % by 2020 will only be achieved by pooling all efforts and instruments. This ‘Agenda for new skills and jobs’ flagship initiative sets out, in 13 key actions with accompanying and preparatory measures, the possible EU contribution to this joint effort as part of the Europe 2020 strategy. In the framework of the EU enlargement process and within the European Neighbourhood Policy, the Commission will also ensure the objectives of this Agenda are taken up in the relevant countries.

Pagal Sutartį ir laikantis subsidiarumo principo valstybėms narėms tenka didžiausia atsakomybė ir priemonės šiems tikslams siekti. Tačiau tik sutelkus visas pastangas ir priemones bus galima užtikrinti, kad iki 2020 m. ES vyrų ir moterų užimtumo lygis pasiektų 75 %. Šioje pavyzdinėje iniciatyvoje „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“ nustatyta 13 pagrindinių veiksmų su papildomomis ir parengiamosiomis priemonėmis , kuriomis įgyvendindama strategiją „Europa 2020“ ES galėtų prisidėti prie šių bendrų pastangų. Atsižvelgdama į ES plėtros procesą ir įgyvendindama Europos kaimynystės politiką, Komisija taip pat užtikrins, kad šios darbotvarkės tikslų būtų siekiama atitinkamose šalyse.

THE AGENDA’S PRIORITIES

DARBOTVARKĖS PRIORITETAI

1. TOWARDS A NEW MOMENTUM FOR FLEXICURITY: REDUCING SEGMENTATION AND SUPPORTING TRANSITIONS

1. NAUJOS PASKATOS SIEKTI DARBO RINKOS LANKSTUMO IR UžIMTUMO GARANTIJų PUSIAUSVYROS. MAžINTI DARBO RINKOS SEGMENTACIJą IR LENGVINTI JUDėJIMą DARBO RINKOJE

Lessons learned: flexicurity policies helped weather the crisis, but vulnerable groups have been hit the hardest

Įgyta patirtis: darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politika padėjo atsilaikyti prieš krizę, bet labiausiai nukentėjo pažeidžiamos grupės

In December 2007, the Council adopted the EU Common Principles of Flexicurity including its four components, as a means of modernising labour markets and promoting work through new forms of flexibility and security[1]. In order to increase adaptability, employment and social cohesion, Member States were called upon to develop their own national flexicurity arrangements and to devise strategies to reform their labour markets together with social partners. Since then, the crisis has put national reform strategies and flexicurity to the test; the lessons of the last two years are both encouraging and challenging[2].

2007 m. gruodžio mėn. Taryba nustatė ES bendruosius darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus ir keturis šios pusiausvyros komponentus kaip priemones darbo rinkai modernizuoti ir darbui skatinti taikant naujas darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir saugumo formas[1]. Kad gebėjimas prisitaikyti, užimtumas ir socialinė sanglauda būtų didesni, valstybės narės buvo paragintos rengti savo darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo priemones ir kartu su socialiniais partneriais kurti savo darbo rinkų reformų strategijas. Nuo to laiko dėl krizės teko peržiūrėti nacionalines reformų strategijas ir darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo priemones. Per pastaruosius dvejus metus įgyta patirtis ir skatina veikti, ir reikalauja didelio ryžto[2].

On the one hand, evidence shows that flexicurity policies have helped weather the crisis. Many Member States have temporarily introduced new publicly sponsored short-time working arrangements, or have increased their level, coverage and duration, and made their use more manageable. By increasing internal flexibility, Member States countered the fall in the growth of employment in 2008-09 by 0.7 percentage points on average on an annual basis. They helped companies avoid the loss of firm-specific human capital and re-hiring costs, and contributed to mitigate hardship for workers.

Viena vertus, matyti, kad darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politika padėjo išgyventi per krizę. Daugelis valstybių narių iš valstybės lėšų rėmė naujų laikinųjų priemonių sutrumpinto darbo laiko tvarkos taikymą arba nustatė aukštesnį šios tvarkos taikymo lygį, išplėtė jos taikymo sritį ir pailgino jos taikymo trukmę, be to patobulino šios tvarkos valdymą. Didinant lankstumą šalies viduje, valstybėms narėms pavyko kasmet 0,7 procentiniais punktais sumažinti užimtumo mažėjimą 2008–2009 m. Valstybės narės padėjo bendrovėms neprarasti jų veiklai reikalingo specialiai parengto žmogiškojo kapitalo ir išvengti pakartotinių jų įdarbinimo išlaidų, o darbuotojams – lengviau įveikti sunkumus.

Similarly, several Member States have strengthened unemployment insurance systems (i.e. the level of benefits, their duration, and their coverage for new groups). Active labour market measures have increased, including business start-up incentives, training and work experience programmes. Public Employment Services provided more targeted job-search assistance for particular groups such as young people, immigrants, workers on short-term contracts, the newly redundant, or those not receiving benefits. In some countries, employment services raised their staffing levels by 10% or more to cope with the rise in the number of job seekers.

Be to, kelios valstybės narės sustiprino nedarbo draudimo sistemas (t. y. peržiūrėtas išmokų dydis ir jų mokėjimo trukmė, pradėtos drausti naujos grupės). Padaugėjo aktyvių darbo rinkos priemonių, įskaitant verslo steigimo skatinimo priemones, mokymo ir darbo patirties įgijimo programas. Valstybinės užimtumo tarnybos teikė daugiau tikslinės paramos darbo ieškančių asmenų grupėms, kaip antai jaunimui, imigrantams, dirbantiesiems pagal trumpalaikes darbo sutartis, neseniai darbo netekusiems arba išmokų negaunantiems asmenims. Siekiant aptarnauti padidėjusį darbo ieškančių žmonių būrį, kai kuriose šalyse užimtumo tarnybose papildomai įdarbinta 10 % ar daugiau žmonių.

On the other hand, the crisis has highlighted the urgent need to pursue labour market reforms, without reducing the scope for consensus and trust between social partners — a key prerequisite for successful flexicurity policies. Policies to reduce segmentation have been insufficient: young, temporary workers and migrants have been among those hardest hit by the recession. The unemployment rate for young people (up to 25 years) has risen by 5.8 percentage points since March 2008 to over 20%, while the rate for adults (25-64 years) increased only by half as much and currently stands at 8.3%. At the height of the recession, job losses for workers in temporary work were almost four times higher than for those in permanent employment. Unemployment has also risen sharply among the migrant population.

Kita vertus, krizė parodė, kad būtina tęsti darbo rinkos reformas, nemažinant susitarimų su socialiniais partneriais masto ir jų tarpusavio pasitikėjimo – būtinų veiksnių sėkmingai darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo politikai. Darbo rinkos segmentacijos mažinimo politika buvo nepakankama: nuosmukis skaudžiausiai smogė jauniems ir laikiniems darbuotojams bei migrantams. Nuo 2008 m. kovo mėn. jaunimo (asmenų iki 25 metų amžiaus) nedarbo lygis padidėjo 5,8 procentiniais punktais ir viršija 20 %, o suaugusiųjų (25–64 metų amžiaus asmenų) – tik perpus mažiau ir šiuo metu siekia 8,3 %. Didžiausio nuosmukio sąlygomis darbo neteko keturis kartus daugiau laikinai dirbančių nei nuolatinį darbą turinčių darbuotojų. Migrantų nedarbo lygis taip pat gerokai padidėjo.

The crisis has also shown how hard it is to implement truly integrated policies. For example, the short-term working arrangements have not been complemented often enough with training opportunities for employees. Even in Member States offering additional incentives for training, not enough potential beneficiaries took up the offer to re-train.

Be to, krizė parodė, kaip sunku vykdyti tikrai integruotą politiką. Pavyzdžiui, dirbant pagal trumpalaikes darbo sutartis gana retai buvo sudaromos galimybės mokytis. Net ir tose valstybėse narėse, kuriose buvo papildomai skatinama mokytis, galimybe persikvalifikuoti pasinaudojo per mažai asmenų, kuriems šios paskatos buvo skirtos.

A new momentum: strengthening the flexicurity components and implementation

Naujos paskatos. Stiprinti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros komponentus ir juos geriau įgyvendinti

The EU Common Principles for flexicurity are well-balanced and comprehensive; they remain valid today. However, the four components of flexicurity (flexible and reliable contractual arrangements, active labour market policies, life-long learning, and modern social security systems) must be strengthened to ensure that, in the post-crisis context, countries focus on the most cost-effective reforms while providing better flexibility and security.

ES bendrieji darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principai yra gerai suderinti ir visa apimantys; jie aktualūs ir šiandien. Vis dėlto keturi darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros komponentai (lanksčios ir patikimos sutarčių sąlygos, aktyvi darbo rinkos politika, mokymasis visą gyvenimą ir šiuolaikiškos socialinės apsaugos sistemos) turi būti užtikrinami dar geriau, kad po krizės susidariusiomis sąlygomis šalys visą dėmesį skirtų ekonomiškai veiksmingiausiomis reformoms ir užtikrintų didesnį lankstumą ir saugumą.

Member States’ national flexicurity arrangements can be strengthened and adapted to the new socio-economic context, through a new balance within and between the four components of flexicurity, and in the time sequence of different policies. Labour market institutions also need to be strengthened, to ensure that workers benefit from transitions between jobs, occupations, sectors or employment statuses. Making transitions pay is essential to provide workers with the necessary security to accept and cope adequately with mobility. Lastly, implementation and governance must enhance the coordination of policies, and the involvement of social partners and other relevant stakeholders.

Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros komponentams iš naujo nusistovėjus, valstybių narių darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo priemonės turi būti dar veiksmingesnės ir pritaikytos naujoms socialinėms ir ekonominėms sąlygoms. Darbo rinkos institucijos taip pat turi būti stiprinamos, siekiant užtikrinti, kad darbuotojams būtų naudinga keisti darbo vietą, pobūdį, sektorių ar užimamas pareigas. Siekiant suteikti darbuotojams būtiną apsaugą, kad jie palankiai vertintų judumą ir gerai prie jo prisitaikytų, būtina užtikrinti, kad judėti darbo rinkoje būtų naudinga. Galiausiai, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimas turi padėti gerinti politikos sričių koordinavimą, socialinių partnerių ir kitų susijusių suinteresuotųjų šalių dalyvavimą.

1.1. Priorities for reinforcing the four components of flexicurity

1.1. Keturių darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros komponentų stiprinimo prioritetai

In order to strengthen labour market reform and modernisation, building on the EU Common Principles, the Commission proposes the following key policy priorities to reinforce the four components of flexicurity, in partnership with Member States and social partners:

Siekdama veiksmingiau vykdyti darbo rinkos reformą ir modernizaciją ir remdamasi ES bendraisiais principais, Komisija siūlo laikytis toliau išdėstytos pagrindinės politikos, kuria bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais siekiama stiprinti keturis darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros komponentus, prioritetų .

Flexible and reliable contractual arrangements:

Lankstūs ir patikimi sutartyse numatyti susitarimai

- Focusing on the reduction of segmentation in the labour market . Different avenues can be pursued in line with the national context such as the decentralisation of collective bargaining or the revision of existing contractual arrangements. While in some cases greater contractual variety may be needed to answer territorial and sectoral specificities, in highly segmented labour markets, one possible avenue for discussion could be to extend the use of open-ended contractual arrangements , with a sufficiently long probation period and a gradual increase of protection rights, access to training, life-long learning and career guidance for all employees. This would aim at reducing the existing divisions between those holding temporary and permanent contracts.

- Skirti daugiau dėmesio rinkos segmentacijos mažinimui. Priklausomai nuo valstybėse narėse susidariusių aplinkybių galima veikti įvairiai, kaip antai decentralizuoti derybas dėl kolektyvinių sutarčių arba peržiūrėti esamų sutarčių sąlygas. Nors kai kuriais atvejais dėl teritorijų ir sektorių ypatumų gali reikėti nustatyti įvairesnes sutarčių sąlygas, labai segmentuotose darbo rinkose viena iš aptartinų sričių galėtų būti platesnis neterminuotų (angl. open-ended ) darbo sutarčių naudojimas, visiems darbuotojams taikant pakankamai ilgą bandomąjį laikotarpį ir laipsniškai didinant socialines garantijas, užtikrinant galimybę tobulintis ir mokytis visą gyvenimą ir naudotis profesinio orientavimo paslaugomis. Taip būtų siekiama mažinti esamus dirbančiųjų pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis skirtumus.

- Putting greater weight on internal flexibility in times of economic downturn . While both internal and external flexibility are important over the business cycle, internal flexibility can help employers adjust labour input to a temporary fall in demand while preserving jobs which are viable in the longer term. Employers can thus retain the skills of firm-specific workers which will be at a premium when the recovery takes hold. Forms of internal flexibility include the adjustment of work organisation or working time (e.g. short-time working arrangements). Flexibility also allows men and women to combine work and care commitments, enhancing in particular the contribution of women to the formal economy and to growth, through paid work outside the home. Notwithstanding the importance of internal flexibility, external flexibility remains essential in case of necessary structural adjustment in order to allow an efficient reallocation of resources.

- Ekonominio nuosmukio laikais labiau vertinti vidinį lankstumą. Nors verslo ciklo požiūriu svarbus ir vidinis, ir išorinis rinkos lankstumas, dėl vidinio lankstumo darbdaviai gali koreguoti darbo sąnaudas laikinai sumažėjus paklausai ir išlaikyti darbo vietas, kurios yra perspektyvios ilgesnį laiką. Tokiu būdu darbdaviai gali neprarasti įmonės veiklai reikalingų specialiai parengtų darbuotojų, kurie bus ypač vertingi, kai ekonomika atsigaus. Vidinis lankstumas reiškiasi įvairiais būdais, įskaitant darbo organizavimo ar darbo laiko reguliavimą (pvz., sutrumpintas darbo laikas). Dėl lankstumo vyrai ir moterys gali derinti darbą ir globos įsipareigojimus, todėl visų pirma didinamas moterų indėlis į oficialią ekonomiką ir ekonomikos augimą, nes jos gali dirbti apmokamą darbą ne namuose. Nepaisant vidinio lankstumo svarbos, išorinis lankstumas būtinas tuo atveju, kai reikalingi struktūriniai pakeitimai, kad būtų galima veiksmingai perskirstyti išteklius.

Comprehensive life long learning:

Visapusis mokymasis visą gyvenimą

- Improving access to lifelong learning , to help people move to high-value added sectors and expanding occupations such as those emerging from ‘sustainable growth’ policies, equal opportunities policy and legislation, and ‘white’ jobs. More flexible learning pathways can facilitate transitions between the phases of work and learning, including through modularisation of learning programmes. These pathways should also allow for the validation of non-formal and informal learning and be based on learning outcomes, as well as the integration of learning and career guidance systems.

- Gerinti galimybes mokytis visą gyvenimą, kad žmonės galėtų pereiti dirbti į didelę pridėtinę vertę kuriančius sektorius, ir vystyti tokias profesijas kaip tos, kurios atsiranda įgyvendinant tvaraus ekonomikos augimo, lygių galimybių ir teisėkūros bei „baltųjų“ (medicinos ir socialinės apsaugos sektorių) darbo vietų politiką. Sudarant lankstesnes mokymosi galimybes, taip pat mokymo programas dalinant į modulius, būtų lengviau keisti darbo ir mokymosi tarpsnius. Naudojantis šiomis galimybėmis taip pat būtų galima įteisinti neformalųjį ir neinstitucinį mokymą ir remtis tuo, kas išmokta, integruoti mokymosi ir profesinio orientavimo sistemas.

- Adopting targeted approaches for the more vulnerable workers , particularly the low skilled, unemployed, younger and older workers, disabled people, people with mental disorders, or minority groups such as migrants and the Roma: Public Employment Services (PES) should provide career guidance and well-targeted and adapted training and work-experience programmes. Specific priority should also be given to i) the skills upgrading of older workers who are particularly vulnerable to economic restructuring, ii) re-skilling of parents returning to work after a period taking care of family dependants and iii) re-skilling of blue collar workers with a view to a transition towards green-collar jobs.

- Imtis labiau pažeidžiamiems darbuotojams pritaikytų veiksmų, ypač žemos kvalifikacijos, nedirbantiems, jaunesnio ir vyresnio amžiaus darbuotojams, žmonėms su negalia ar psichikos sutrikimais, mažumų atstovams, pvz., migrantams ir romams. Valstybinės užimtumo tarnybos turėtų teikti profesinio orientavimo paslaugas ir rengti tikslines ir konkretiems poreikiams pritaikytas mokymo ir darbo patirties įgijimo programas. Konkrečiai pirmenybė turėtų būti teikiama i) vyresnio amžiaus darbuotojų, kurie yra ypač pažeidžiami restruktūrizuojant ekonomiką, įgūdžių ugdymui, ii) grįžtančių į darbą tėvų, kurie ilgą laiką rūpinosi nuo jų priklausomais šeimos nariais, perkvalifikavimui ir iii) darbininkų perkvalifikavimui, kad jie galėtų pereiti dirbti su aplinkosauga susijusius darbus.

- Enhancing stakeholders' involvement and social dialogue on the implementation of lifelong learning. Partnerships at regional and local levels between public services, education and training providers and employers, can effectively identify training needs, improve the relevance of education and training, and facilitate individuals' access to further education and training. Social partners' dialogue is particularly important on effective cost sharing arrangements, on the provision of learning in the work-place, and on the promotion of cooperation between public sector organisations and business.

- Skatinti aktyvesnį suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir socialinį dialogą dėl mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimo. Valstybės tarnyboms, švietimo ir mokslo paslaugų teikėjams ir darbdaviams bendradarbiaujant regionų ir vietos lygiu, galima tiksliai nustatyti mokymo poreikius, didinti švietimo ir mokymo aktualumą ir sudaryti daugiau galimybių pavieniams asmenims toliau šviestis ir mokytis. Ypač svarbus socialinių partnerių dialogas dėl veiksmingo išlaidų paskirstymo, mokymo užtikrinimo darbo vietoje, viešojo sektoriaus organizacijų ir verslo įmonių bendradarbiavimo skatinimo.

- Establishing effective incentives and cost sharing arrangements, to enhance public and private investment in the continuing training of the workforce, and increase workers' participation in lifelong learning. Measures could include: tax allowance schemes, education voucher programmes targeted at specific groups, and learning accounts or other schemes through which workers can accumulate both time and funding. While these measures should comply with EU state aid rules, Member States can benefit from the possibilities offered by the General block exemption Regulation (EC) No 800/2008.

- Kurti veiksmingas skatinimo priemones ir išlaidų paskirstymo mechanizmus, skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į nuolatinį darbo jėgos mokymą ir siekti, kad kuo daugiau darbuotojų mokytųsi visą gyvenimą. Tai galėtų būti tokios priemonės kaip mokestinių lengvatų sistemos, konkrečioms grupės skirtos talonų mokymosi išlaidoms padengti programos, tikslinės išmokos mokymuisi ar kitos programos, kuriomis naudodamiesi darbuotojai gali sukaupti laiko ir lėšų. Nors šios priemonės turėtų atitikti ES valstybės paramos taisykles, valstybės narės gali pasinaudoti Bendrosios išimties reglamentu (EB) Nr. 800/2008 sudarytomis galimybėmis.

Active Labour Market Policies (ALMP)

Aktyvi darbo rinkos politika (ADRP)

- Adapting the mix of ALMPs and their institutional setting to reduce the risk of long-term unemployment . Member States have made significant progress in this component of Flexicurity: thanks in part to the European Employment Strategy, ALMPs are far better and stronger than they were a decade ago. However, there is scope for improvement on several aspects: individual job counselling, job search assistance, measures to improve skills and employability. Cost-effectiveness of ALMPs and the conditionality of unemployment benefits with the participation in ALMPs are also two areas requiring further attention. These labour supply measures may not suffice if the pace of job creation is subdued: they should then be complemented by labour demand measures, such as cost-effective targeted hiring subsidies. To minimise the burden on public finances, these subsidies should focus on net job creation and ‘hard-to-place’ workers, such as those with low skills and little experience.

- Pakeisti ADRP priemones ir jų institucinę sistemą taip, kad būtų mažinama ilgalaikio nedarbo rizika. Valstybės narės padarė didelę su šiuo darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros komponentu susijusią pažangą. Dėl Europos užimtumo strategijos ADRP priemonės yra daug geresnės ir tvirtesnės nei prieš dešimt metų. Tačiau yra keletas sričių, kur galima siekti daugiau pažangos: individualios konsultacijos darbo klausimais, parama ieškant darbo, priemonės įgūdžiams ir įsidarbinimo galimybėms gerinti. Be to, ADRP priemonių rentabilumas ir bedarbio išmokų gavimo sąlygos taikant ADRP priemones – dvi sritys, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio. Šių darbo užtikrinimo priemonių gali nepakakti, jei darbo vietos bus kuriamos nepakankamai intensyviai: tokiu atveju reikės papildomų darbo paklausos skatinimo priemonių, kaip antai ekonomiškai naudingų subsidijų tikslinei samdai. Siekiant mažinti naštą valstybių biudžetams, šios subsidijos turėtų būti skiriamos tik darbo vietoms kurti ir darbuotojams, kuriems sunku rasti darbą, kaip antai nekvalifikuotiems ir turintiems mažai patirties, remti.

Modern Social Security Systems:

Šiuolaikinės socialinės apsaugos sistemos

- Reforming unemployment benefit systems to make their level and coverage easier to adjust over the business cycle (i.e. offer more resources in bad times and fewer in good times). This would enhance the role of benefits as automatic stabilisers, by promoting income insurance and stabilisation needs over job search incentives during downturns, and the reverse in upturns. As labour markets recover, Member States should consider rolling back the temporary extensions of benefits and duration of unemployment insurance introduced during the recession, to avoid negative effects on re-employment incentives. The review of out-of-work and in-work benefits to improve financial incentives to take up work, should be combined with measures to promote the uptake of training and other activation schemes, while making sure that benefits still provide poverty alleviation for those who remain out of work.

- Reformuoti nedarbo išmokų sistemas, kad jų taikymo lygį ir sritį būtų lengviau keisti įvairias verslo ciklais (t. y. nepalankiais laikais pateikti daugiau išteklių, palankiais – mažiau). Išmokos taptų svarbesnės kaip savaiminė stabilizavimo priemonė, kuria nuosmukio laikais skatinama drausti pajamas ir tenkinti stabilizacijos poreikius, o ne ieškoti darbo, ir atvirkščiai ekonominio pakilimo laikais. Atsigaunant darbo rinkoms, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę iki ankstesnio lygio sumažinti išmokas ir sutrumpinti ekonomikos nuosmukio metu nustatytą nedarbo draudimo laikotarpį, kad būtų išvengta neigiamo poveikio pakartotinio įdarbinimo paskatoms. Nedarbo išmokų ir paramos dirbantiesiems peržiūra, kuria siekiama gerinti finansines paskatas priimti darbo pasiūlymus, turėtų būti derinama su priemonėmis, kuriomis skatinama pradėti mokytis ir imtis veiklos pagal kitas aktyvios veiklos sistemas, ir užtikrinama, kad išmokomis ir toliau lengvinama skurdo našta tiems, kurie vis dar neturi darbo.

- Improving benefits coverage for those most at risk of unemployment , such as fixed-term workers, young people in their first jobs and the self-employed. This can be achieved, where necessary, through extending unemployment benefit systems coverage, and reinforcing other social security entitlements (parental leave and other reconciliation entitlements, sickness leave, disability benefits, etc.); the level of unemployment benefits should be commensurate to the individual work history.

- Tobulinti išmokų skyrimo darbuotojams, kuriems labiausiai gresia netekti darbo, sistemą , pavyzdžiui, dirbantiesiems pagal terminuotas darbo sutartis, pradėjusiam dirbti pirmą darbą jaunimui ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Jei reikia, tai galima pasiekti plečiant nedarbo išmokų sistemų taikymo sritį ir didinant kitokias socialinės apsaugos išmokas (vaiko priežiūros atostogų ir kitų garantinių priemokų, nedarbingumo dėl ligos, invalidumo išmokų ir pan.); nedarbo išmokų lygis turėtų būti proporcingas konkretaus asmens darbo patirčiai.

- Reviewing the pension system to ensure adequate and sustainable pensions for those with gaps in pension-saving contributions, due to periods of unemployment, sickness or caring duties, or to short-term contracts. Pension reforms should go along with policies to support labour market transitions of older people, particularly from unemployment back to work.

- Peržiūrėti pensijų sistemą, kad būtų užtikrintos deramos ir tvarios pensijos žmonėms, kurie pensijų kaupimo įmokas mokėjo su pertraukomis , nes tam tikrais laikotarpiais jie neturėjo darbo, sirgo ar ką nors globojo arba dirbo pagal trumpalaikes darbo sutartis. Pensijų reformos turėtų būti vykdomos kartu su politika, skirta vyresnio amžiaus žmonių judėjimui darbo rinkose remti, ypač jų grįžimui į darbą pabuvus be darbo.

1.2. Priorities to enhance the implementation, monitoring and governance of flexicurity

1.2. Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo, stebėsenos ir valdymo gerinimo prioritetai

European social partners supported the adoption of the Common Principles of flexicurity and have stressed the importance of an approach combining internal and external flexicurity. While in many countries social partners have been engaged in the implementation and monitoring of national flexicurity approaches, consultation and dialogue should be strengthened: flexicurity policies can only succeed if social partners take full ownership of labour market reforms.

Europos socialiniai partneriai pritarė tam, kad būtų priimti Bendrieji darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principai, ir pabrėžė, kad svarbu derinti vidinę ir išorinę darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą. Nors daugelyje šalių socialiniai partneriai dalyvauja įgyvendinant ir stebint nacionalines darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo sistemas, turėtų būti daugiau konsultuojamasi ir diskutuojama: darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo politika bus sėkminga, tik jeigu socialiniai partneriai prisiims visišką atsakomybę už darbo rinkos reformas.

As announced in the "Single Market Act"[3] and the Flagship Initiative "Industrial Policy for the Globalisation Era"[4], the Commission is consulting again the European social partners to develop an EU framework for restructuring with a view to encourage a shift from purely reactive actions to more anticipative strategies and ensure its full application. Anticipative strategies allow taking into account the needs arising from the transition to a low-carbon economy, and from sectors with structural excess capacities. They can also help avoid social conflict through the negotiated management of restructuring operations, for example by developing occupational training and economic reconversions.

Kaip paskelbta „Bendrosios rinkos akte“[3] ir pavyzdinėje iniciatyvoje „Globalizacijos eros pramonės politika“[4], Komisija vėl konsultuojasi su Europos socialiniais partneriais, kad galėtų sukurti ES restruktūrizacijos sistemą, kuria siekia paskatinti imtis ne vien reaktyvių veiksmų, bet kurti ateities prognozėmis pagrįstas strategijas ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Ateities prognozėmis pagrįstose strategijose galima atsižvelgti į poreikius, kylančius dėl perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir atsirandančius struktūrinių perteklinių pajėgumų turinčiuose sektoriuose. Šios strategijos taip pat gali padėti išvengti socialinio konflikto susitarus dėl restruktūrizacijos veiksmų valdymo, pavyzdžiui, rengiant profesinio mokymo programas ir perorientuojant ekonomiką.

One crucial lesson learnt over the past two years is the importance of labour market institutions. Employment services and in particular Public Employment Services (PES) can act as transitions agencies by strengthening their service delivery. While their main role currently is to address the needs of the unemployed, employment services can play a more comprehensive role as lifelong service providers, delivering services in skills assessment, profiling, training delivery, individual career guidance and client counselling (workers and employers), matching people to job profiles, and offering services to employers, as well as catering for the challenges of those furthest away from the labour market. Employment services should also promote partnerships between and among services (public, private and third sector employment services), education and training providers, NGOs and welfare institutions.

Per pastaruosius dvejus metus įgyta vertingiausia patirtis – suprasta darbo rinkos institucijų svarba. Užimtumo tarnybos, visų pirma valstybinės užimtumo tarnybos, gerindamos savo paslaugas gali veikti kaip judėjimo darbo rinkoje tarpininkės. Nors šiuo metu pagrindinė jų funkcija – spręsti bedarbių problemas, užimtumo tarnybų kaip paslaugų visą gyvenimą teikėjų veikla gali būti dar platesnė: užimtumo tarnybos galėtų teikti įgūdžių vertinimo, profilio nustatymo, mokymo, individualaus profesinio orientavimo ir klientų (darbuotojų ir darbdavių) konsultavimo paslaugas, rasti reikiamos profesijos darbuotojų, siūlyti paslaugas darbdaviams ir tenkinti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių žmonių poreikius. Užimtumo tarnybos taip pat turėtų skatinti bendradarbiauti įvairias tarnybas (viešąsias, privačias ir trečiojo sektoriaus užimtumo tarnybas), švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus, NVO ir socialinės apsaugos institucijas.

Finally, the delivery of sound Flexicurity policies requires a systematic and efficient monitoring of Member States’ progress. Since the adoption of the Common Principles, the Employment Committee (EMCO) has developed an analytical framework, including a broad set of indicators. The Commission will build on this framework and provide regular monitoring and assessment of flexicurity policies across the EU.

Galiausiai, tam, kad darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo politika būtų tvirta, valstybių narių pažanga turi būti sistemingai ir veiksmingai stebima. Priėmus bendruosius principus, Užimtumo komitetas sukūrė analitinę sistemą, į kurią įtraukta daug įvairių rodiklių. Komisija remsis šia sistema ir nuolat stebės ir vertins darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo politikos įgyvendinimą Europos Sąjungoje.

Flexicurity - Key Actions 1 to 3:

Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra. 1–3 pagrindiniai veiksmai.

1. A new momentum for flexicurity must be the result of a common approach by EU institutions, Member States and social partners. Building on the EU Common Principles of Flexicurity, the priorities proposed in this Flagship initiative set out the terms of a comprehensive debate on strengthening the four components of flexicurity (e.g. on the single contract or the reform of benefits systems). These priorities could be debated in early 2011 at a Stakeholder Conference on Flexicurity , organised by the Commission with Member States, the European Parliament and social partners. The consensus on flexicurity as a key contribution to the Europe 2020 employment target should be consolidated in a Communication on a new momentum for Flexicurity in the first half of 2012.

1. ES institucijų, valstybių narių ir socialinių partnerių bendrais veiksmais turi būti sukurta naujų paskatų siekti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros. Vadovaujantis ES bendraisiais darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principais, šioje pavyzdinėje iniciatyvoje siūlomuose prioritetuose išdėstytos išsamių diskusijų dėl keturių darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros komponentų stiprinimo sąlygos (pvz., diskusijos dėl vienos neterminuotos (angl. open-ended) sutarties ar išmokų sistemų reformos). Šie prioritetai gali būti aptarti 2011 m. pradžioje per suinteresuotųjų šalių konferenciją darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo klausimais, kurią su valstybėmis narėmis rengia Komisija, Europos Parlamentas ir socialiniai partneriai. Bendra nuomonė dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros, kaip indėlis siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatyto užimtumo lygio, turėtų būti patvirtinta pirmoje 2012 m. pusėje Komunikate dėl naujų paskatų siekti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros.

2. The key importance of acquiring skills and competences throughout the working life requires comprehensive strategies for Lifelong Learning and in particular a new approach to adult learning, based on common principles such as shared responsibility and partnership, effective financing mechanisms, flexible pathways, and quality initial education and targeted continuing training. Drawing on progress achieved in the Copenhagen process, the Commission will present in 2011: a Communication on the implementation of lifelong learning strategies and competence development; a European policy handbook setting out a framework for lifelong learning implementation ; and a renewed action plan for adult learning .

2. Dėl didelės įgūdžių ir kvalifikacijos įgijimo per visą profesinį gyvenimą svarbos reikalingos visa apimančios strategijos, susijusios su mokymusi visą gyvenimą ir ypač nauju požiūriu į suaugusiųjų mokymąsi , pagrįstą bendraisiais principais , kaip antai bendroji atsakomybė ir partnerystė, veiksmingi finansiniai mechanizmai, lankstūs veikimo būdai, kokybiškas pirminis švietimas ir tikslingas tęstinis mokymas. Remdamasi Kopenhagos procese pasiekta pažanga, 2011 m. Komisija pateiks: Komunikatą dėl mokymosi visą gyvenimą strategijų įgyvendinimo ir kompetencijos ugdymo; Europos politikos krypčių vadovą , kuriame bus išdėstyta mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimo sistema, ir atnaujintą suaugusiųjų mokymosi veiksmų planą .

3. To enhance the social partners’ participation and ownership of the New Skills and Jobs Agenda at EU level, the Commission proposes to hold as of 2011 a Tripartite Social Forum. The Forum would discuss the implementation of the Agenda and flexicurity policies in particular, ahead of the Tripartite Social Summit that precedes the Spring Council within the European Semester.

3. Siekdama gerinti socialinių partnerių dalyvavimą ir didinti atsakomybę pagal Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkę, Komisija siūlo nuo 2011 m. rengti Trišalį socialinį forumą . Dar iki Trišalio socialinių reikalų aukšto lygio susitikimo, vyksiančio prieš pavasario Europos Vadovų Tarybą per Europos semestrą, forume visų pirma būtų diskutuojama Darbotvarkės ir darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo politikos klausimais.

Accompanying and preparatory measures:

Papildomos ir parengiamosios priemonės

In complement to these Key Actions, in order to strengthen the governance and implementation mechanisms and support Member States, the Commission will:

Papildydama šiuos pagrindinius veiksmus ir siekdama gerinti valdymo ir įgyvendinimo mechanizmus ir remti valstybes nares, Komisija:

- Introduce, as of 2011, a comprehensive methodology to monitor Member States’ progress in implementing the principles of flexicurity, based on the ongoing work with the Employment Committee.

- nuo 2011 m. įves visa apimančią metodiką , kurią remdamasi Užimtumo komitete atliekamu darbu taikys valstybių narių pažangai įgyvendinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus stebėti ,

- Establish, by the end of 2011, a partnership between employment services from the public, private and third sectors to encourage an EU-level strategic dialogue to make transitions pay. The partnership will also provide small-scale funding for best-practice projects; a new web tool will disseminate the evaluated and tested good practices.

- iki 2011 m. pabaigos užmegs viešojo, privačiojo ir trečiojo sektorių užimtumo tarnybų partnerystę , kad būtų skatinamas ES lygmens strateginis dialogas, kuriuo siekiama užtikrinti judėjimo darbo rinkoje patrauklumą. Be to, pagal partnerystės sutartis bus skiriamas nedidelis finansavimas geriausios patirties projektams; per naują interneto svetainę bus skleidžiama įvertinta ir patikrinta geroji patirtis,

- Launch in 2011 a consultation of European social partners on a European framework for restructuring .

- 2011 m. pradės konsultacijas su Europos socialiniais partneriais dėl Europos restruktūrizacijos sistemos .

2. EQUIPPING PEOPLE WITH THE RIGHT SKILLS FOR EMPLOYMENT

2. ATSKIRIEMS ASMENIMS SUTEIKTI įSIDARBINTI REIKALINGų įGūDžIų

Matching skills supply with labour market needs remains a challenge

Vis dar sunku suderinti įgūdžių ugdymą ir darbo rinkos poreikius

In 2008, the Commission Communication "New Skills for New Jobs", followed by two Council Conclusions and an independent experts Report, established the anticipation and matching of labour market and skills needs as a top priority for the EU[5]. In May 2009, Member States agreed the "Strategic Framework for European cooperation in education and training" to address lifelong learning and skills development of citizens of all ages.

2008 m. Komisijos komunikate „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“, vėliau paskelbtose dvejose Tarybos išvadose ir nepriklausomų ekspertų ataskaitoje darbo rinkos ir gebėjimų poreikių numatymas ir derinimas įvardyti kaip svarbiausi ES prioritetai[5]. 2009 m. gegužės mėn. valstybės narės susitarė dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos, kuria sprendžiamos visų amžiaus grupių piliečių mokymosi visą gyvenimą ir įgūdžių ugdymo problemos.

The crisis has underlined the importance of the challenge: it has accelerated the pace of economic restructuring, displacing many workers from declining sectors to unemployment due to a lack of the skills required by expanding sectors. Now the first signs of economic recovery go hand in hand with difficulties in recruiting high-skilled staff.

Dėl krizės išryškėjo problemos svarba: krizė pagreitino ekonomikos restruktūrizacijos tempą, daugelis nuosmukį patyrusiuose sektoriuose dirbusių darbuotojų neteko darbo dėl to, kad jų įgūdžių nepakako pereiti į besivystančius sektorius. Dabar pirmieji ekonomikos atsigavimo ženklai atsiranda kartu su sunkumais įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Long-term prospects also emphasise the importance of skills. Jobs occupied by highly-qualified people are expected to rise by 16 million between now and 2020 in the EU, while those held by low-skilled workers will decline by around 12 million. Too many people do not have the competences needed to succeed in the labour market; adults with low educational attainment are seven times less likely to be involved in continuing education and training than those with high attainment levels, and as a result face increasing difficulty in adapting to newly-emerging and evolving skills needs.

Ilgalaikėse prognozėse taip pat pabrėžiama įgūdžių svarba. Tikimasi, Europos Sąjungoje nuo šiandien iki 2020 m. darbo vietų, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, skaičius padidės 16 milijonų, o darbo vietų, kurias užima žemos kvalifikacijos darbuotojai, skaičius sumažės maždaug 12 milijonų. Per daug žmonių neturi reikalingos kompetencijos, kad jiems sektųsi darbo rinkoje. Tikimybė, kad žemą išsilavinimą turintys suaugusieji sieks tolesnio išsilavinimo ir mokysis, yra septynis kartus mažesnė negu tikimybė, kad taip darys turintieji aukštą išsilavinimą, todėl žemą išsilavinimą turintiems asmenims vis sunkiau prisitaikyti prie naujų ir kintančių įgūdžių poreikių.

Serious deficits in qualified professionals, in management and technical, job-specific skills are hampering Europe’s sustainable growth objectives. This is also the case for shortages in areas critical for innovation, in particular Science Technology Engineering Mathematics. In the automotive sector and shipbuilding, for example, demand for hybrid vehicles and offshore investment in sustainable energy already requires many skills other than those which workers in those sectors currently have. Indeed, significant investments in "green" skills need to be made to ensure Europe lives up to its ambition of having 3 million green collar workers by 2020. By 2015, there will be a shortage of ICT practitioners estimated at 384 000 to 700 000 jobs, jeopardising the sector itself but also the ICT dissemination across all sectors of the economy. Moreover, more than 30% of Europeans have rarely or never used the internet which significantly hampers their employment opportunities since most jobs already require e-skills[6]. By 2020, in the health sector a shortage of about 1 million professionals - and up to 2 million if ancillary healthcare professions are taken into account is estimated, i.e., 15% of the care needed in the EU. An additional 1 million researchers are needed to meet our ambitions to establish an Innovation Union.

Didelis kvalifikuotų specialistų ir darbuotojų, turinčių vadovavimo, techninių ar kitos konkrečios srities įgūdžių, trūkumas trukdo siekti Europos tvaraus augimo tikslų. Panaši padėtis susidariusi ir srityse, kurios labai svarbios inovacijai, visų pirma mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos. Pavyzdžiui, automobilių pramonės ir laivų statybos sektoriuose dėl hibridinių transporto priemonių ir neapmokestinamųjų investicijų į tvarią energetiką paklausos reikia ne tik įgūdžių, kurių turi šiuo metu šiuose sektoriuose dirbantys darbuotojai, bet ir daugelio kitų. Iš tikrųjų, norint užtikrinti, kad Europa pasiektų savo tikslą iki 2020 m. turėti 3 milijonus aplinkosaugos srities darbuotojų, reikia didelių investicijų aplinkosaugos srities įgūdžiams ugdyti. Numatoma, kad iki 2015 m. trūks nuo 384 000 iki 700 000 IRT darbuotojų, todėl kyla pavojus ne tik pačiam sektoriui, bet ir IRT plitimui visuose ekonomikos sektoriuose. Be to, daugiau kaip 30 % Europos gyventojų internetu naudojasi retai arba nesinaudoja niekada, todėl jų galimybės įsidarbinti gerokai sumažėja, nes didžiajai daliai darbų dirbti būtinas skaitmeninis raštingumas (e. įgūdžiai)[6]. Iki 2020 m. sveikatos sektoriuje trūks apie 1 mln. specialistų, o kartu skaičiuojant pagalbinį sveikatos priežiūros personalą, trūktų iki 2 mln. specialistų (tai sudaro 15 % visų ES reikalingų sveikatos priežiūros specialistų). Tikslui sukurti inovacijų Sąjungą pasiekti papildomai reikia 1 mln. tyrėjų.

The mismatch between skills needs and supply has also a geographical component: skills shortages and bottlenecks in high growth areas coexist with areas of persistent high unemployment. Yet, mobility remains very low in the EU: in 2009, only 2.4% of the EU's population were citizens of another Member State. Economic migration is also acquiring strategic importance in dealing with skills shortages. Non-EU citizens amounted to almost 20 million, or 4.0% of the total EU-27 population; without net migration, the working-age population would shrink by 12% in 2030 and by 33% in 2060 compared with 2009. Yet, skilled migrant workers too often occupy low skill low quality jobs, underlining the need for a better management of these migrant workers’ potential and skills.

Reikalingų specialistų ir parengtų specialistų skaičius skiriasi ir dėl geografinių priežasčių: intensyviai besivystančiuose regionuose specialistų trūksta ir yra suvaržymų, bet yra regionų, kuriuose nedarbo lygis nuolat didelis. Tačiau judumas ES vis dar nedidelis. 2009 m. tik 2,4 % Europos gyventojų gyveno kitoje valstybėje narėje. Be to, sprendžiant specialistų trūkumo problemas strategiškai svarbi tampa ekonominė migracija. Ne ES piliečių skaičius pasiekė beveik 20 mln., arba 4,0 % visų 27 ES šalių gyventojų; neskaičiuojant visų imigrantų, palyginti su 2009 m., darbingo amžiaus žmonių skaičius 2030 m. sumažėtų 12 %, 2060 m. – 33 %. Tačiau kvalifikuoti darbuotojai migrantai per dažnai dirba žemos kvalifikacijos ir prastos kokybės darbus, todėl išryškėja poreikis geriau valdyti šių darbuotojų migrantų potencialą ir įgūdžius.

Strengthening the Union's capacity to anticipate and match labour market and skills needs

Didinti Sąjungos pajėgumą numatyti ir tenkinti darbo rinkos ir specialistų poreikius

The impact of the crisis and the persistent high level of unemployment have increased the need to better understand where future skills shortages are likely to be in the EU. The knowledge acquired since 2008 through different actions must be brought together into a systematic review of EU skills needs. Member States’ actions to raise skills levels must be complemented by EU action, with a strong emphasis on geographical mobility as an adjustment mechanism to ease regional pockets of unemployment, and respond to market needs. The Commission will also continue to support the creation of sectoral skills' councils at European level when an initiative comes from stakeholders such as social partners or the relevant observatories. Similarly, in line with the Stockholm Programme[7], and in particular the development of EU legislation on legal migration, the Commission will take action to tap more effectively the potential of migrants already in the EU. There are five core areas for action:

Dėl krizės poveikio ir nuolat aukšto nedarbo lygio padidėjo poreikis geriau suprasti, kuriose srityse ateityje trūks daugiausia specialistų Europos Sąjungoje. Nuo 2008 m. vykdant įvairius veiksmus įgytos žinios turi būti apibendrintos sisteminėje ES specialistų poreikio apžvalgoje. Siekiant palengvinti dėl nedarbo regionams tenkančią finansinę naštą ir tenkinti rinkos poreikius, įgūdžiams ugdyti skirtus valstybių narių veiksmus turi papildyti ES veiksmai, ypač daug dėmesio turi būti skiriama geografiniam judumui kaip korekciniam mechanizmui. Komisija taip pat toliau Europos lygiu rems sektorių specialistų tarybas, kai iniciatyvas siūlys suinteresuotosios šalys, kaip antai socialiniai partneriai ar atitinkami stebėsenos centrai. Be to, vadovaudamasi Stokholmo programa[7] ir visų pirma naujais legalią migraciją reglamentuojančiais ES teisės aktais, Komisija imsis veiksmų veiksmingiau ES jau esančių migrantų potencialui išnaudoti. Bus vykdomi penkių pagrindinių sričių veiksmai.

2.1. Developing labour market intelligence and skills governance

2.1. Tobulinti informacijos apie darbo rinką rinkimą ir įgūdžių valdymą

Most Member States develop their labour market intelligence on current and future skills needs, through bodies such as Observatories which bring together labour market actors and education and training providers. These analyses help shape qualification standards and adapt training systems to labour market needs.

Daugelis valstybių narių rengia ir analizuoja savo darbo rinkos informaciją atsižvelgdamos į esamų ir būsimų įgūdžių poreikį, padedant tokioms įstaigoms kaip stebėsenos centrai, kurie suveda darbo rinkos veikėjus ir švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus. Ši analizė padeda nustatyti kvalifikacijos standartus ir pritaikyti mokymo sistemas darbo rinkos poreikiams.

However, there is still wide scope to further develop the existing forward-looking labour market tools at Member State, regional, sectoral and EU level, and to disseminate their results in order to better address skills shortages. The Commission will facilitate cooperation between bodies in Member States involved in skills governance (anticipation of skills needs and responsiveness of education and training systems), in order to promote information sharing and better use of labour market intelligence in employment, education and training policies.

Tačiau yra dar daug galimybių toliau tobulinti esamas darbo rinkos raidos numatymo priemones valstybių narių, regionų, sektorių ir ES lygiu ir skleisti gautus rezultatus, kad būtų geriau sprendžiamos įgūdžių stokos problemos. Siekdama skatinti dalytis informacija ir apie darbo rinką surinktą informaciją geriau naudoti užimtumo, švietimo ir mokymo politikoje, Komisija lengvins valstybių narių įstaigų, dalyvaujančių įgūdžių valdymo procese (įgūdžių poreikio numatymas bei švietimo ir mokymo sistemų pritaikymas), bendradarbiavimą.

2.2. Providing the right mix of skills

2.2. Užtikrinti tinkamą įgūdžių visumą

Irrespective of age, gender, socio-economic background, ethnicity or disability, all EU citizens should have the opportunity to acquire and develop the mix of knowledge, skills and aptitudes they need to succeed in the labour market.

Nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės ir ekonominės aplinkos, etninės priklausomybės ar negalios, visi ES piliečiai turėtų turėti galimybę įgyti įvairių žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje, ir juos tobulinti.

To this end, education and training systems must deliver the right mix of skills, including digital and transversal key competences, media literacy, and communication in a foreign language. They must also ensure that young people, graduating from secondary and tertiary education, possess the skills and competences needed to make a rapid and successful transition to employment. Fighting against early school leaving and low educational achievement in basic competences such as literacy, numeracy and science, including among adults, is an essential element for inclusion, employment and growth. Continuing training must reach the benchmark of 15% of all adults participating in lifelong learning[8].

Todėl švietimo ir mokymo sistemos turi būti pritaikytos tam, kad žmonės galėtų įgyti įvairių reikalingų įgūdžių, įskaitant skaitmeninį raštingumą ir svarbiausius universaliuosius gebėjimus, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, bendravimą užsienio kalba. Be to, turi būti užtikrinama, kad baigiantys vidurinę ar aukštąją mokyklą jaunuoliai turėtų įgūdžių ir žinių, reikalingų greitai ir sėkmingai įsidarbinti. Svarbiausi įtraukties, užimtumo ir ekonomikos augimo elementai – kova su mokyklos nebaigimu ir prastu tokių pagrindinių dalykų kaip mokėjimas skaityti, rašyti, skaičiuoti išmanymu, mažomis kitų mokslų žiniomis (ne tik jaunimo, bet ir suaugusiųjų). Tęstinis mokymas turi pasiekti 15 % visų mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių suaugusiųjų lyginamąjį standartą[8].

Good progress has been made in adapting school curricula, introducing reforms along the European Key Competences Framework for Lifelong Learning, and using the Europass. However, Member States should step up the pace of reform and implement national qualifications frameworks based on learning outcomes, as indicated in the European Qualifications Framework Recommendation. Similarly, the Copenhagen process should further help improve the attractiveness of initial vocational education and training.

Padaryta nemaža pažanga pritaikant mokyklų mokymo programas, vykdant priemonę „Bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai – Europos metmenys“ atitinkančias reformas ir naudojant Europasą. Tačiau valstybės narės turėtų greičiau vykdyti reformą ir įdiegti nacionalines mokymosi rezultatais pagrįstas kvalifikacijos pripažinimo sistemas, kaip nurodyta Rekomendacijoje dėl Europos kvalifikacijų sistemos. Be to, Kopenhagos procesas turėtų toliau padėti didinti pirminio profesinio švietimo ir rengimo patrauklumą.

Given the transversal role of digital competences across the economy, the Digital Agenda for Europe is an essential catalyst that can help provide the right digital competences for workers and job-seekers, with targeted efforts to promote basic digital literacy for those with least competences such as the elderly, less-educated persons or SMEs employees but also to promote specialised and advanced ICT competences for those holding specific job profiles such as ICT practitioners.

Kadangi skaitmeninis raštingumas svarbus visose ekonomikos srityse, Europos skaitmeninė darbotvarkė yra svarbiausia varomoji jėga, kuria sudaromos sąlygos darbuotojams ir ieškantiesiems darbo įgyti tinkamų skaitmeninių gebėjimų, kartu dedant pastangas skatinti ne tik mažiausiai tokių gebėjimų turinčių žmonių, kaip antai vyresnio amžiaus, mažiau išsilavinę asmenys arba MVĮ darbuotojai, bazinį skaitmeninį raštingumą, bet ir konkretaus darbo profilio darbuotojų, pavyzdžiui, IRT specialistų, pažangių IRT išmanymą.

2.3. Matching people’s skills and job opportunities, and capitalising on Europe’s potential jobs

2.3. Derinti žmonių įgūdžius ir darbo galimybes, remti potencialių darbo vietų kūrimą Europoje

While delivering the right mix of skills is important, avoiding the under-utilisation of people’s talents and potential is just as essential. This requires better cooperation between the worlds of work, education and training, and an increased transparency in the labour market, beyond traditional approaches which measure skills only through formal qualifications.

Nors ir svarbu užtikrinti tinkamą įvairių įgūdžių visumą, svarbiausia – vengti nepakankamai išnaudoti žmonių gebėjimus ir potencialą. Todėl darbo pasaulio ir švietimo ir mokymo sričių atstovai turi glaudžiau bendradarbiauti, o darbo rinka turi būti skaidresnė, peržengianti tradicinių metodų, pagal kuriuos įgūdžiai vertinami atsižvelgiant tik į formalią kvalifikaciją, ribas.

The shift towards competence- and skills-based approaches is already leading to a significant change in education systems, labour markets, and their interaction. This in turn has important implications for the work of employment services in the area of skills assessment, profiling processes, training delivery, cooperation with training providers, career guidance and client (including employers) counselling. Cooperation between employment services and guidance centres in the education field must be reinforced, so that the latter can provide advice directly relevant to the labour market.

Pradėjus taikyti gebėjimais ir įgūdžiais pagrįstus metodus, švietimo sistemos, darbo rinkos ir jų sąveika jau gerokai pasikeitė. Savo ruožtu šis pokytis turėjo didelės įtakos užimtumo tarnybų darbui įgūdžių vertinimo, profilio nustatymo, mokymo, bendradarbiavimo su mokymo paslaugų teikėjais, profesinio orientavimo ir klientų (įskaitant darbdavius) konsultavimo srityse. Turi būti gerinamas užimtumo tarnybų ir profesinio orientavimo centrų bendradarbiavimas švietimo srityje, kad pastarieji galėtų pateikti tiesiogiai su darbo rinka susijusių rekomendacijų.

Counselling, incentives and assistance to companies, including SMEs, is also essential to help them develop and make the best use of competences in the work place. Employers should be encouraged to co-invest and participate in the activities of education and training institutions, particularly in higher education and vocational education and training; these partnerships can develop and update skills profiles, multidisciplinary curricula and qualifications, and facilitate the provision of work-based learning, from apprenticeships to industrial PhDs. These structured partnerships could offer an efficient and systemic means of developing this interaction.

Be to, konsultavimas, paskatos ir parama įmonėms, įskaitant MVĮ, yra labai svarbūs tam, kad įmonės galėtų tobulinti gebėjimus ir juos kuo geriau išnaudoti darbo vietoje. Darbdaviai turėtų būti skatinami bendrai investuoti ir dalyvauti šviečiamojoje veikloje ir mokymo institucijų, visų pirma aukštojo mokslo ir profesinio švietimo ir mokymo, veikloje. Taip bendradarbiaujant galima ugdyti įgūdžius ir atnaujinti jų profilį, rengti tarpdalykines mokymo programas, sudaryti geresnes sąlygas darbu pagrįstam mokymuisi, pradedant amato mokymusi ir baigiant pramonės srities moksliniais tyrimais. Toks struktūrizuotas bendradarbiavimas galėtų būti veiksminga sisteminė priemonė tokiai sąveikai plėtoti.

In order to bridge the skills gap for the jobs of the future and make our education systems more responsive to the future needs o four economy (e.g. green economy), new academic specialisations need to be promoted so to achieve a critical mass that will raise European competitiveness.

Siekiant sumažinti įgūdžių, kurių reikės ateityje sukurtoms darbo vietoms, stygių ir švietimo sistemas geriau pritaikyti būsimiems mūsų ekonomikos poreikiams (pvz., ekologiškai ekonomikai), turi būti siūloma daugiau specializuotų studijų, kad įgytų įgūdžių pakaktų Europos konkurencingumui padidinti.

2.4. Enhancing geographical mobility throughout the EU

2.4. Stiprinti geografinį judumą visoje ES

Many non-regulatory factors influence interregional and transnational mobility: housing, language, the employment opportunities of partners, return mechanisms, historical ‘barriers’, and the recognition of mobility experience, particularly within SMEs. Recent efforts to improve geographical mobility have focused on the removal of legal and administrative obstacles (e.g. in the area of recognition of qualifications and portability of supplementary pension rights). Citizens must now be better informed of these changes to embrace with confidence cross-border career moves; more emphasis must also be put on raising the transparency of job vacancies across the EU. In the context of the coordination of social security systems for the Commission in cooperation with Member States will also examine the situation of highly mobile professional categories, in particular researchers engaged in remunerated research activity, to facilitate their geographical and inter-sectoral mobility in order to complete the European Research Area by 2014.

Daug su reglamentavimo sistema nesusijusių veiksnių veikia tarpregioninį ir tarpvalstybinį judumą: būstas, kalba, partnerių galimybė įsidarbinti, grįžimo tvarka, istorinės kliūtys ir judumo patirties pripažinimas, ypač MVĮ. Pastaruoju metu geografiniam judumui skatinti daugiausia pastangų buvo dedama šalinant teisines ir administracines kliūtis (pvz., kvalifikacijų pripažinimo ir papildomų teisių į pensiją perkeliamumo srityse). Dabar laikas apie šiuos pokyčius geriau informuoti piliečius, kad jie neišsigąstų karjeros kitose valstybėse galimybių, taip pat daugiau dėmesio turėtų būti skirta skaidresnei informacijai apie laisvas darbo vietas visoje ES. Koordinuodama socialinės apsaugos sistemas, Komisija drauge su valstybėmis narėmis taip pat ištirs itin judžių profesijų atstovų, visų pirma tyrinėtojų, vykdančių mokamą tiriamąją veiklą, padėtį, siekdama palengvinti jų geografinį judumą ir judumą tarp sektorių ir taip iki 2014 m. baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Some professionals must still comply with long and cumbersome procedures before their qualifications are recognized. The Commission is currently carrying out an evaluation of the Professional Qualifications Directive, in order to identify possible solutions such as a professional card and simplify the current situation.

Kai kurių profesijų atstovai vis dar turi atlikti daug ir sudėtingų formalumų, kad jų kvalifikacija būtų pripažinta. Siekdama rasti tinkamą išeitį, kaip antai profesinis pažymėjimas, ir supaprastinti susidariusią padėtį, Komisija atlieka Profesinių kvalifikacijų direktyvos vertinimą.

2.5. Reaping the potential of migration

2.5. Išnaudoti migracijos potencialą

To maximise the potential contribution of migration to full employment, migrants already legally residing in the EU should be better integrated, particularly through removing barriers to employment, such as discrimination or the non-recognition of skills and qualifications, which put migrants at risk of unemployment and social exclusion. The lower performance of third-country nationals with respect to the indigenous population in Member States' education systems should also be addressed.

Siekiant visiško užimtumo, migracijos potencialas turi būti optimaliai panaudotas – teisėtai ES jau gyvenantys migrantai turėtų būti geriau integruojami, visų pirma panaikinant kliūtis jų užimtumui, pvz., įgūdžių ir kvalifikacijos diskriminavimą arba nepripažinimą, dėl kurių migrantams gresia nedarbas arba socialinė atskirtis. Taip pat reikėtų išsiaiškinti, kodėl valstybių narių švietimo sistemose trečiųjų šalių piliečių rezultatai prastesni nei vietos gyventojų.

A better monitoring and anticipation of skills needs, as well as improvements in the recognition of skills and qualifications, also those obtained outside the EU, can substantially reduce the ‘brain-waste’ of highly educated migrants employed in low-skilled or low-quality jobs. While respecting the principle of Community preference and of the right of Member States to determine the volumes of admission of third-country national workers, a mapping of the skills profile of third-country nationals already living in the EU, would be instrumental in determining how the expanding legal framework of EU and national admission schemes for migrant workers could help mitigate skills shortages. A flexible, demand-driven admission policy can make an important contribution to meeting future labour needs. Skills matching can also be improved through reinforced cooperation with third countries in the areas of skills recognition, sharing information on labour market needs, and working with recruiters and employment agencies.

Geriau stebint ir numatant įgūdžių poreikius, taip pat lengviau pripažįstant įgūdžius ir kvalifikacijas, net kai jie įgyti už ES ribų, būtų galima iš esmės sumažinti itin išsilavinusių migrantų, dirbančių nekvalifikuotą darbą arba prastomis darbo sąlygomis, „protų švaistymą“. Laikantis Bendrijos pirmenybės principo ir nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos spręsti, kiek trečiųjų šalių darbuotojų ji priima, galėtų būti naudinga nustatyti ES jau gyvenančių trečiųjų šalių piliečiams būdingus įgūdžius, siekiant nuspręsti, kaip papildyti ES teisinį pagrindą ir nacionalines darbuotojų migrantų priėmimo programas, kad įgūdžių trūkumas sumažėtų. Lanksti, atsižvelgiant į paklausą vykdoma priėmimo politika gali būti naudinga tenkinant būsimus darbo rinkos poreikius. Reikiamus įgūdžius taip pat galima būtų užtikrinti glaudžiau bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis įgūdžių pripažinimo srityje, dalijantis informacija apie darbo rinkos poreikius ir dirbant su darbdaviais ir įdarbinimo agentūromis.

Skills upgrading and matching - Key Actions 4 to 8:

Įgūdžių ugdymas ir atitikmuo. 4–8 pagrindiniai veiksmai.

The Commission will:

Komisija:

- 4. As of 2012, produce an EU skills Panorama to improve transparency for jobseekers, workers, companies and/or public institutions. The Panorama will be available online and contain updated forecasting of skills supply and labour market needs up to 2020. It will provide: i) up-to-date information on the top 25 growth occupations in the EU, and on the top five 'in demand' occupations per Member State; ii) an analysis of skills requirements based on the European Vacancy Monitor; iii) an analysis of skills mismatches and use of skills in the workplace, through surveys of employers, learners and graduates; iv) foresight analysis at sector level, based on the work of the European Sector Councils' on Skills and Employment; and v) CEDEFOP[9] and Member States’ projections. Where relevant the Panorama will report on skills needs in particularly important areas such as science, technology, engineering and mathematics.

- 4. Nuo 2012 m. sukurs ES įgūdžių panoramą , kuri darbo ieškantiems asmenims, darbuotojams, bendrovėms ir (arba) viešosioms institucijoms bus suprantamesnė. Panoramą bus galima rasti internete, joje bus pateikiamos naujausios įgūdžių pasiūlos ir darbo rinkos poreikių prognozės iki 2020 m. Panoramoje bus pateikta: i) naujausia informacija apie 25 ES populiariausias profesijas ir apie penkias kiekvienoje valstybėje narėje paklausiausias profesijas; ii) įgūdžių poreikių analizė, parengta remiantis Europos laisvų darbo vietų stebėjimo sistema; iii) įgūdžių ir įgūdžių panaudojimo darbo vietoje neatitikties analizė, atlikus darbdavių, studentų ir absolventų apklausas; iv) toliaregiška sektorių analizė, atlikta remiantis Europos sektorių tarybos įgūdžių ir užimtumo klausimais darbu; v) CEDEFOP[9] ir valstybių narių prognozės. Prireikus Panoramoje bus pranešama apie paklausius įgūdžius, ypač tokiose svarbiose srityse kaip mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika.

- 5. By 2012, complete in all European languages the European Skills, Competences and Occupations classification (ESCO) , as a shared interface between the worlds of employment, education and training.

- 5. Iki 2012 m. visomis Europos kalbomis parengs Europos įgūdžių, kompetencijų ir profesijų klasifikatorių (EĮKPK) , kuris bus tarsi užimtumo, švietimo ir mokymo sričių sąsaja.

- 6. In 2012, consider the possibility of presenting proposals to help reform the systems for the recognition of professional qualifications, on the basis of the evaluation of the Professional Qualification Directive.

- 6. 2012 m., remdamasi Profesinių kvalifikacijų direktyvos vertinimu, išnagrinės galimybę teikti pasiūlymus, skirtus padėti reformuoti profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemas .

- 7. In 2011, launch a New Agenda for Integration of third country nationals, to provide improved structures and tools to facilitate the exchange of knowledge, and the mainstreaming of integration priorities of the Member States in all relevant policy areas.

- 7. 2011 m. paskelbs naują trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkę , kad parengtų tinkamesnes sklandesnio dalijimosi žiniomis struktūras ir priemones, o valstybių narių integracijos prioritetus įtrauktų į visas susijusias politikos sritis.

- 8. In 2012, consider the possibility of presenting proposals to help improve the enforcement of rights of EU migrant workers in relation to the principle of free movement of workers.

- 8. 2012 m. išnagrinės galimybę pateikti su laisvo darbuotojų judėjimo principu susijusį pasiūlymą, skirtą ES darbuotojų migrantų teisėms užtikrinti .

Accompanying and preparatory measures:

Papildomos ir parengiamosios priemonės

The Commission, in cooperation with Member States, will also:

Be to, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija:

- By 2011, propose a new benchmark on education for employability to stimulate a new focus on preparing young people for the transition to the labour market, propose a Council Recommendation on reducing early school leaving , and set up a High Level Expert Group on improving literacy among young people and adults.

- iki 2011 m. pasiūlys naują švietimo įsidarbinimo galimybėms didinti skirtą lyginamąjį standartą , kad jaunuoliai būtų geriau parengti pereiti į darbo rinką, pasiūlys Tarybos rekomendaciją dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo ir įsteigs aukšto lygio ekspertų grupę jaunimo ir suaugusiųjų raštingumo didinimo klausimais,

- By the end of 2010, launch an awareness campaign on how citizens can benefit from EU social security coordination rules to move within Europe, without losing their rights.

- iki 2010 m. pabaigos pradės informavimo kampaniją apie ES socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių naudą piliečiams , norintiems judėti Europoje ir neprarasti savo teisių,

- In the framework of the SME Performance Review, assess future skills needs in micro and craft (-type) enterprises for a representative sample of EU Member States, to better mainstream the needs of these enterprises in existing EU policy initiatives.

- atlikdama MVĮ veiklos apžvalgą , įvertins būsimus labai mažų ir amatų įmonių įgūdžių poreikius keliose tipinėse ES valstybėse narėse, kad į šių įmonių poreikius būtų geriau atsižvelgta vykdomose ES politikos iniciatyvose,

- As of 2011, support competences for sustainable development, and promote skills development, in sectors covered by the Roadmap towards a resource-efficient Europe and by the new Eco-Innovation Action Plan .

- nuo 2011 m. rems su tvariu vystymusi susijusias kompetencijas, ir skatins įgūdžių ugdymą tuose sektoriuose, kuriems skirtas Tausiai išteklius naudojančios Europos veiklos planas ir naujasis Ekologinių inovacijų veiksmų planas ,

- As of 2011, support ‘ knowledge alliances’ , i.e. ventures bringing together business and education/training institutions to develop new curricula addressing innovation skills gaps and matching labour market needs. The EU Industrial PhDs in the framework of Marie Curie actions and the Erasmus placement in companies will also be developed.

- nuo 2011 m. rems „ žinių sąjungas “, t. y. verslo ir švietimo ir (arba) mokymo įstaigų susivienijimus, kad parengtų naujas mokymo programas, kuriomis siekiama užpildyti su inovacijomis susijusių įgūdžių spragas ir patenkinti darbo rinkos poreikius. Be to, bus plėtojama ES mokslinių tyrimų pramonės įmonėse doktorato programa, vykdant Marie Curie veiksmus ir dirbant ir mokantis bendrovėse pagal Erasmus programą,

- In 2011, propose a Council Recommendation on the identification, recording and validation of competences gained outside of formal education and training, including in particular a European Skills Passport to help individuals record and present the skills acquired throughout their life.

- 2011 m. pasiūlys Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo švietimo ir mokymo būdu įgytų kompetencijų nustatymo, registravimo ir patvirtinimo , kuri apimtų ir specialų Europos įgūdžių pasą , skirtą per visą gyvenimą asmens įgytiems įgūdžiams registruoti ir pateikti,

- In 2011, present an analysis of the contribution of migration policies to labour market and skills matching in line with the Stockholm programme. A policy network to improve the education of migrants will be established to address the educational achievement gap between migrant students and the indigenous population at school.

- 2011 m., laikydamasi Stokholmo programos, pateiks migracijos politikos įtakos darbo rinkai ir įgūdžių atitikčiai analizę. Bus sukurtas geresnio migrantų švietimo politikos tinklas , spęsiantis migrantų moksleivių mokymosi rezultatų atotrūkio, palyginti su vietos gyventojų rezultatais, klausimą,

- By 2012, reform the European Employment Services EURES and its legal basis , to develop its matching and placement capacity at the service of the European Employment Strategy and to expand it to support Your First EURES Job.

- iki 2012 m. reformuos Europos užimtumo tarnybas (EURES) ir jų teisinį pagrindą , siekdama padidinti jų gebėjimus tenkinti poreikius ir įdarbinti darbuotojus, kaip numatyta Europos užimtumo strategijoje, ir paremti iniciatyvą „Tavo pirmasis EURES darbas“,

- By 2012, propose an EU-wide approach and instruments to support Member States in the integration of ICT competences and digital literacy (e-skills) into core lifelong learning policies.

- iki 2012 m. pasiūlys ES masto metodus ir priemones, skirtus padėti valstybėms narėms integruoti IRT kompetencijas ir skaitmeninį raštingumą (e. įgūdžius) į pagrindines mokymosi visą gyvenimą politikos sritis ,

- By 2012, present a Communication on the European policy for multilingualism , proposing priorities in the education and training systems, and a European language benchmark based on results of the European Survey on Language Competence so as to achieve the "mother tongue +2" Barcelona objective.

- iki 2012 m. pateiks Komunikatą dėl Europos daugiakalbystės politikos , siūlant švietimo ir mokymo sistemų prioritetus, ir Europos kalbų lyginamuosius standartus, pagrįstus Europos kalbų mokėjimo tyrimu, siekiant Barselonos tikslo „gimtoji kalba +2“,

- By 2012, develop in cooperation with Member States an action plan to address the gap in the supply of health workers . The action plan will be accompanied by a Joint Action under the Health Programme on forecasting health workforce needs and workforce planning.

- iki 2012 m., bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengs sveikatos sektoriaus darbuotojų trūkumo panaikinimo veiksmų planą . Veiksmų planą papildys bendri sveikatos programos veiksmai, skirti sveikatos sektoriaus darbuotojų poreikiui ir planams numatyti,

- By 2012, map out and promote European centres of excellence within new academic specialisations for tomorrow's job. The Commission will analyse the best way to support mobility of students (European and international) towards these centres of excellence.

- iki 2012 m. suplanuos ir propaguos steigti naujų specializuotų studijų Europos kompetencijų centrus ateities profesijoms rengti. Komisija ištirs, kaip geriausiai skatinti studentus vykti mokytis į šiuos kompetencijų centrus (Europos ir užsienyje).

3. IMPROVING THE QUALITY OF WORK AND WORKING CONDITIONS

3. Gerinti darbo kokybę ir darbo sąlygas

Mixed results on job quality across the EU over the last decade

Darbo vietos kokybė. Skirtingi pastarojo dešimtmečio rezultatai visoje ES

High quality of work goes hand in hand with high employment participation. This is because the working environment plays a crucial role in enhancing the potential of the workforce and is a leading competitiveness factor. In order to innovate and to deliver promptly and efficiently, EU companies depend for their survival and expansion on a committed workforce, thriving in a high-quality working environment, with safe and healthy working conditions.

Aukšta darbo vietos kokybė užtikrina gerus užimtumo rodiklius. Taip yra todėl, kad darbo sąlygos yra vienas iš veiksnių, padedančių atsiskleisti darbuotojo potencialui, ir geriausiai užtikrinančių konkurencingumą. Kad galėtų diegti naujoves ir greitai bei veiksmingai pasiekti rezultatų ir kad ES bendrovės išsilaikytų ir galėtų plėstis, joms reikia atsidavusių darbuotojų, kurie galėtų tobulėti aukštos kokybės darbo vietoje ir saugiomis bei sveikomis darbo sąlygomis.

During the last decade, there has been good and bad news on job quality across Europe. Job satisfaction has increased overall; accidents at work, including fatal accidents, have decreased although, at least for a minority of people, work has become more intense and stressful. On the other hand, workers in involuntary temporary and part-time work have increased from 53.7% and 18% in 2001 respectively, to 60.3% and 25.6% in 2009. Wages have tended to grow below productivity in most Member States, and in-work poverty is persistent: employed people living under the poverty threshold have remained stable at around 8% since 2005. In many countries, undeclared work continues to leave important segments of the workforce unprotected and vulnerable.

Pastarąjį dešimtmetį apie Europos darbo vietų kokybę girdėjome ir gero, ir blogo. Iš esmės pasitenkinimas darbu padidėjo, nelaimingų atsitikimų darbe, įskaitant mirtinų, sumažėjo, tačiau kad ir nedaugeliui darbuotojų, bet užduočių ir streso darbe padaugėjo. Ne savo noru laikiną arba ne visos darbo dienos darbą dirbančių darbuotojų padaugėjo atitinkamai nuo 53,7 proc. ir 18 proc. 2001 m. iki 60,3 proc. ir 25,6 proc. 2009 m. Daugelyje valstybių narių darbo užmokestis didėjo mažiau nei našumas, o dirbančių asmenų skurdas nesumažėjo: dirbančiųjų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, dalis nuo 2005 m. liko nepakitusi – maždaug 8 proc. Daugelyje šalių nemažai darbuotojų dirba nedeklaruojamą darbą, todėl jie yra neapsaugoti ir pažeidžiami.

Due to the crisis, more jobs have been exposed to competitive pressures and deteriorating working conditions. In many instances, new forms of work and a higher number of job transitions have not been accompanied with appropriate working conditions, increasing psychological stress and psychosocial disorders. This has social and economic costs and may undermine Europe’s capacity to compete: unsafe, unhealthy work environments result in more claims for disability benefits and earlier exits from active life.

Dėl krizės daugiau darbuotojų patyrė konkurencinį spaudimą, jų darbo sąlygos suprastėjo. Daugeliu atvejų taikant naujus darbo organizavimo būdus ir dažnai keičiant darbą nebuvo užtikrintos tinkamos darbo sąlygos, todėl padidėjo psichologinis stresas ir padaugėjo psichosocialinių sutrikimų. Dėl to kenčia mūsų visuomenė ir ekonomika ir gali pablogėti Europos konkurenciniai gebėjimai: nesaugios ir kenksmingos sveikatai darbo sąlygos lemia didesnį invalidumo išmokų paraiškų skaičių ir ankstesnį pasitraukimą iš darbingo gyvenimo.

Reviewing EU legislation and promoting 'soft' instruments

Persvarstyti ES teisės aktus ir pirmenybę teikti neprivalomoms priemonėms

Improving job quality will require an integrated policy response at EU level as well as action by Member States. The Union has a solid legislative ’ acquis ’ as a complement to Member States’ action in improving working and living conditions, ensuring minimum standards across the EU on working conditions, health and safety at work, information, consultation, participation rights of workers, gender equality and non-discrimination, underpinning fairer competition, high levels of productivity, and for the creation of quality jobs. The ‘ acquis ’ must nevertheless be adapted: to clarify the implementation or interpretation of rules, and make them easier to understand and apply by citizens and businesses; to respond to the emergence of new risks for human health and safety in the workplace; and to cut red tape. More generally, the legislative ‘ acquis ’ must be kept in tune with new working patterns and technologies, so that it helps rather than hinder workplace adaptation.

Siekiant pagerinti darbo vietos kokybę reikia ES masto integruoto politinio atsako ir atitinkamų valstybių narių veiksmų. Sąjunga turi tvirtą teisyną, kuriuo papildomi valstybių narių veiksmai gerinant darbo ir gyvenimo sąlygas, užtikrinant minimalius darbo sąlygų, darbuotojų sveikatos ir saugos, informavimo, konsultavimo, darbuotojų dalyvavimo teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo standartus visoje ES, suteikiančius pagrindą sąžiningesnei konkurencijai, didesniam našumui ir kokybiškų darbo vietų kūrimui. Vis dėlto teisyną reikėtų pritaikyti, siekiant patikslinti taisyklių įgyvendinimą ar aiškinimą, padėti piliečiams ir verslininkams jas lengviau suprasti ir taikyti; šalinti naujus pavojus žmonių sveikatai ir saugai darbo vietoje ir sumažinti biurokratiją. Apskritai, kad teisynas būtų naudingas, o ne trukdytų pritaikant darbo vietas, jis turi atitikti naują darbo tvarką ir technologijas.

Legislation at EU level is not always enough. 'Soft' instruments such as comparative analysis, policy coordination, exchange of good practice, benchmarking, implementing guides, frameworks of action, codes of conduct and recommendations, can help significantly in shaping consensus and creating the right incentives for action at national or company level. Other initiatives should therefore be put in place, to underpin a smarter legal framework, consolidate a long-term strategic approach to improve the way national authorities and social partners implement legislation at national level, and to revise the concept and indicators of quality of work.

ES lygmens teisės aktų ne visada pakanka. Neprivalomos priemonės – lyginamoji analizė, politikos koordinavimas, keitimasis gerąja patirtimi, lyginamieji standartai, įgyvendinimo gairės, veiksmų programos, elgesio kodeksai ir rekomendacijos – gali labai padėti siekiant sutarimo ir kuriant tinkamas paskatas imtis veiksmų nacionaliniu ar bendrovių lygmeniu. Todėl reikia imtis naujų iniciatyvų, kuriomis būtų grindžiamas pažangus teisinis pagrindas, būtų sustiprinamas ilgalaikis strateginis metodas ir būtų pagerinamas nacionalinių valdžios institucijų ir socialinių partnerių teisės aktų įgyvendinimas nacionaliniu mastu ir būtų persvarstyta darbo kokybės sąvoka ir rodikliai.

3.1. A smarter EU legal framework for employment and health and safety at work

3.1. Pažangesnis užimtumo ir darbuotojų sveikatos ir saugos ES teisinis pagrindas

The Commission will carry out a large-scale, step by step evaluation of the present legislative ‘ acquis ’. Work has already started with the evaluation of two significant pieces of legislation — on working time and on the posting of workers; it shall expand to other elements related to employment and health and safety. This comprehensive evaluation will not hinder the preparation of new legislative proposals, if a clear need arises for immediate action, and if new provisions are justified by a full-fledged assessment of their economic and social impact.

Komisija atliks nuoseklų, plataus masto dabartinio teisyno vertinimą. Darbas jau pradėtas – įvertinti du svarbūs teisės aktai: dėl darbo laiko ir darbuotojų komandiravimo; toliau turėtų būti vertinami kiti su užimtumu ir sveikata ir sauga susiję teisės aktai. Atliekamas visapusiškas vertinimas netrukdys parengti naujų teisės aktų pasiūlymų, jei atsirastų konkretus neatidėliotinų veiksmų poreikis ir jei naujų nuostatų reikmė būtų pagrįsta išsamiu jų ekonominio ir socialinio poveikio vertinimu.

Moreover, there is a need to assess in depth a number of legal provisions which may appear as ineffective or difficult to enforce, such as the rules applying to the protection of beneficiaries of supplementary occupational pensions in case of the employer’s insolvency. The Commission will propose to include, after appropriate assessment, seafarers and fishermen, within the scope of the EU employment legislation. In the area of occupational health and safety, priorities will include the review of the directives dealing with the protection of workers exposed to electro-magnetic fields, to carcinogens and mutagens, and to the prevention of musculoskeletal disorders. The risks from exposure to environmental tobacco smoke will deserve special attention. In addition risks associated with nano-materials and the causes of the growing incidence of mental illnesses in the work place will be investigated.

Be to, reikia nuodugniai įvertinti keletą teisinių nuostatų, kurios gali pasirodyti neveiksmingos arba sunkiai įvykdomos, kaip antai teisę į papildomą profesinę pensiją turinčių asmenų apsaugos, jų darbdaviui tapus nemokiam, taisyklės. Komisija, atlikusi tinkamą vertinimą, pasiūlys į ES užimtumo teisės aktų taikymo sritį įtraukti jūrininkus ir žvejus. Darbuotojų sveikatos ir saugos srityje pirmenybė bus teikiama su elektromagnetinių laukų, kancerogenų ir mutagenų poveikį patiriančių darbuotojų apsauga ir raumenų ir kaulų sutrikimų prevencija susijusių direktyvų peržiūrai. Atskiras dėmesys bus skirtas aplinkos tabako dūmų keliamam pavojui. Be to, bus tiriamas su nanomedžiagomis siejamas pavojus ir didėjančio protinių sutrikimų darbo vietoje skaičiaus didėjimo priežastys.

3.2. A strategic approach based on 'soft' instruments

3.2. Neprivalomomis priemonėmis grindžiamas strateginis metodas

The Commission can play a role and mobilise resources from Member States, social partners and EU agencies. Through European social dialogue, cross-industry and sectoral social partners have also developed an important body of 'soft' instruments, including autonomous agreements; these contribute to improve working standards and have a direct, concrete impact on the working conditions of millions of workers in the EU. While respecting the autonomy of social partners, the Commission will continue to support and facilitate this activity and, where justified, evaluate the impact of such agreements.

Komisija gali prisidėti sutelkiant valstybių narių, socialinių partnerių ir ES agentūrų išteklius. Tęsdami Europos socialinį dialogą, įvairių pramonės šakų ir sektorių socialiniai partneriai taip pat parengė daug neprivalomų priemonių ir nepriklausomų susitarimų; visi jie skirti gerinti darbo vietos standartus ir turi tiesioginio, konkretaus poveikio milijonų ES darbuotojų darbo sąlygoms. Gerbdama socialinių partnerių nepriklausomumą, Komisija ir toliau rems ir skatins jų veiklą, prireikus įvertindama minėtų susitarimų poveikį.

The lessons learned from the EU Strategy on Health and Safety at Work 2007-2012 should serve to launch a debate about the renewal of that Strategy, as well as its possible extension to other policy areas.

2007–2012 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos įgyvendinimo patirtis bus naudinga pradedant svarstyti atnaujintą strategiją, taip pat galimą jos taikymą ir kitose politikos srityse.

Undeclared work, including misclassification by employers of employees as independent contractors, continues to expand and increasingly gains a cross-border dimension: further efforts are needed to strengthen cooperation at EU level between labour inspectorates and other bodies whose mission is to control the application of employment law.

Nedeklaruojamas darbas, įskaitant neteisingą darbuotojų priskyrimą nepriklausomiems rangovams darbdavio sprendimu, vis labiau plinta ne tik šalių viduje, bet ir už jų ribų: reikia ir toliau stengtis stiprinti darbo inspekcijų ir kitų tarnybų, kurių užduotis kontroliuoti darbo teisės taikymą, bendradarbiavimą ES mastu.

Efforts are also needed to review the EU definition and common indicators of quality of work, and make them more operational for the evaluation and benchmarking of Member State policies in this area. In particular, the approach to job quality should be re-examined in the light of recent policy developments such as flexicurity and ‘making transitions pay’, and the development of new working patterns.

Taip pat reikia imtis veiksmų ir persvarstyti ES darbo vietos kokybės apibrėžtį ir bendrus rodiklius, kad jie būtų veiksmingesni vertinant šią politikos sritį ir lyginant jos standartus įvairiose valstybėse narėse. Požiūris į darbo vietos kokybę visų pirma turėtų būti persvarstomas, atsižvelgiant į naujausius pasiekimus šioje politikos srityje, t. y. darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą ir užtikrintą judėjimo darbo rinkoje finansinį patrauklumą bei naujų darbo modelių atsiradimą.

Quality of work and working conditions - Key Actions 9 to 12:

Darbo vietos kokybė ir darbo sąlygos. 9–12 pagrindiniai veiksmai.

The Commission will:

Komisija:

- 9. In 2011, review the Working Time Directive , and make a legislative proposal aiming at improving the implementation of the posting of workers directive . Wherever appropriate, the Commission will initiate action to amend, clarify or simplify existing employment-related legislation , if justified by an impact assessment, and after consulting EU social partners.

- 9. 2011 m. persvarstys Darbo laiko direktyvą ir pateiks teisės akto pasiūlymą, skirtą Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimui pagerinti. Prireikus ir pasikonsultavusi su ES socialiniais partneriais Komisija imsis veiksmų, kad pakeistų, patikslintų arba supaprastintų galiojančius užimtumo srities teisės aktus , jei tai bus pateisinama atliktu poveikio vertinimu.

- 10. In 2011, undertake the final evaluation of the EU Strategy 2007-2012 on Health and Safety at Work , and on this basis propose in 2012 a follow-up Strategy for the period 2013-2020 .

- 10. 2011 m. pradės galutinį 2007–2012 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vertinimą , kuriuo remdamasi 2012 m. pasiūlys tolesnę 2013–2020 m. laikotarpio strategiją .

- 11. In 2012, review the effectiveness of EU legislation in the area of information and consultation of workers, as well as EU directives on part-time work and fixed-term contracts and their impact on female participation in employment and the equal pay; working with social partners and respecting the autonomy of the social dialogue.

- 11. 2012 m. bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ir atsižvelgdama į socialinio dialogo nepriklausomumą persvarstys su darbuotojų informavimu ir konsultavimu susijusių ES teisės aktų veiksmingumą, taip pat ES direktyvas dėl darbo ne visą darbo dieną ir terminuotų sutarčių bei jų poveiko moterų užimtumui ir vienodam užmokesčiui .

- 12. By 2014, conduct a comprehensive review of health and safety legislation in partnership with Member States and the European social partners, in the framework of the Advisory Committee on Safety and Health at Work.

- 12. Iki 2014 m. Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto posėdžiuose drauge su valstybėmis narėmis ir Europos socialiniais partneriais atliks išsamią su sveikata ir sauga susijusių teisės aktų peržiūrą .

Accompanying and preparatory measures:

Papildomos ir parengiamosios priemonės

The Commission, in cooperation with Member States and social partners, will:

Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, Komisija:

- In 2011, examine the feasibility of an initiative to reinforce cooperation among labour inspectorates and other enforcement bodies, with the aim of preventing and fighting undeclared work.

- 2011 m. išnagrinės galimybę inicijuoti glaudesnį darbo inspekcijų ir kitų vykdomųjų įstaigų bendradarbiavimą , siekdama užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir su juo kovoti,

- In 2011, review and streamline the policy concept of quality of work, in cooperation with Member States and social partners.

- 2011 m., bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, persvarstys ir atnaujins darbo vietos kokybės sąvoką ,

- In 2012 examine the impact of employment-relevant non-discrimination directives , namely 2000/78/EC[10] and 2000/43/EC[11].

- 2012 m. išnagrinės direktyvų dėl nediskriminavimo , t. y. 2000/78/EB[10] ir 2000/43/EB[11], poveikį užimtumui .

4. SUPPORTING JOB CREATION

4. Remti darbo vietų kūrimą

The economic crisis had a dramatic impact on job creation, but some obstacles to labour demand are structural

Ekonomikos krizė darbo vietų kūrimui turėjo skaudžių padarinių, tačiau kai kurios darbuotojų įdarbinimo kliūtys yra struktūrinės.

It is not enough to ensure that people remain active and acquire the right skills to get a job: the recovery must be based on job-creation, which depends first and foremost on economic growth. And indeed, since 2008 the economic downturn has had a tremendous impact on job creation: it has wiped out much of the steady gain in EU employment growth and the reduction in unemployment witnessed over the preceding decade. Economic growth in the EU began again in the second half of 2009, after five quarters of consecutive contractions; EU labour markets have started to show some signs of stabilisation, and job vacancy rates have gained some ground in recent quarters.

Nepakanka užtikrinti, kad asmenys liktų aktyvūs ir įgytų tinkamų įgūdžių darbui gauti: ekonomika turi būti gaivinama kuriant darbo vietas, o tai visų pirma priklauso nuo ekonomikos augimo. Iš tiesų, nuo 2008 m. ekonomikos nuosmukis stipriai paveikė darbo vietų kūrimą: dauguma pastarojo dešimtmečio pastangų užtikrinti pastovų ES užimtumo augimą ir nedarbo mažėjimą nuėjo perniek. ES ekonomika vėl pradėjo augti antrojoje 2009 m. pusėje, praėjus penkiems sąstingio ketvirčiams. ES darbo rinkose pastebėta keletas stabilizacijos ženklų, o laisvų darbo vietų skaičius pastaraisiais ketvirčiais šiek tiek padidėjo.

While these positive developments should be celebrated, not all the changes seen over the last two years were the result of the economic climate: job creation also depends on the labour market policies implemented at EU and national level. Stimulating growth may not be sufficient to create more and better jobs: the business environment needs to be job-friendly.

Šiais teigiamais poslinkiais reikėtų pasidžiaugti, tačiau ne visi pastarųjų dvejų metų pokyčiai įvyko dėl pasikeitusios ekonominės padėties – darbo vietų kūrimas taip pat priklauso nuo ES ir nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos darbo rinkos politikos. Gali būti, kad norint kurti daugiau ir geresnių darbo vietų nepakanka skatinti ekonomikos augimą – verslo aplinka taip pat turi būti palanki darbui.

Policies designed to promote job creation must take into account the important contribution of small and medium-sized enterprises (SMEs) for a large proportion of Europe’s economic and professional activity. Over 99% of businesses in the EU are SMEs, which provide two-thirds of all private sector jobs, pointing to the importance of paying due attention to the needs of SMEs in the design of employment-relevant legislation Yet too few of our innovative SMEs grow into larger companies employing a bigger number of people; there are also fewer young, R&D-intensive innovative firms in the EU than in the US. Important shortages in innovation and e-skills prevent SMEs from adopting innovative smart business models and new technologies. The self-employed account for 15% of the EU workforce, and even in periods of economic prosperity their numbers have not increased substantially: the proportion of self-employed workers within the total EU workforce fell by 1 percentage point between 2000 and 2008.

Darbo vietų kūrimą skatinančia politika turi būti atsižvelgta į didelę mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) reikšmę didžiajai Europos ekonominės ir profesinės veiklos daliai. Daugiau nei 99 proc. ES verslo įmonių turi MVĮ statusą, jose sukurti du trečdaliai viso privataus sektoriaus darbo vietų, todėl rengiant su užimtumu susijusius teisės aktus MVĮ poreikiams reikia skirti tinkamą dėmesį. Vis dar per mažai mūsų inovacinių MVĮ išauga į didesnes bendroves, samdančias daugiau darbuotojų; be to, palyginti su JAV, ES veikia mažiau jaunų, moksliniais tyrimais ir taikomąja plėtra užsiimančių inovacinių bendrovių. Didelis inovacijų ir e. įgūdžių trūkumas trukdo MVĮ taikyti naujoviškus ir pažangius verslo modelius ir naujas technologijas. Savarankiškai dirbantys asmenys sudaro 15 proc. ES darbo jėgos, tačiau net ir ekonomikos pakilimo laikotarpiu jų skaičius iš esmės nepadidėjo: 2000–2008 m. savarankiškai dirbančių asmenų dalis, palyginti su visais ES darbuotojais, sumažėjo 1 proc.

Restoring job creation to ensure that all those who want to work can have a job

Vėl kurti darbo vietas, kad visi norintieji dirbti galėtų rasti darbą

Economic growth remains the main lever to job creation. The Europe 2020 Flagship Initiatives ‘Innovation Union’[12] and 'Industrial Policy for the Globalisation Era'[13] set out an important package of actions for a new strategic approach to innovation and a competitive industrial base; they should contribute to boost economic growth, anchoring it on knowledge and high value-added activities and to help identify opportunities for investment and job creation. The "Single Market Act"[14] also puts forward a package of proposals to reap the full potential of the single market and enhance growth and jobs. Similarly, the “Youth on the Move”[15] Flagship Initiative has already outlined a specific framework for youth employment.

Ekonomikos augimas ir toliau lieka pagrindinė darbo vietų kūrimo sąlyga. Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėse iniciatyvose „Inovacijų Sąjunga“[12] ir „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“[13], vadovaujantis nauju strateginiu požiūriu į inovacijas, nustatyta daug svarbių veiksmų ir pagrindas konkurencingai pramonei. Jais turėtų būti paskatintas žiniomis ir didelės pridėtinės vertės veikla grindžiamas ekonomikos augimas, taip pat suteikta pagalba nustatant investicijų ir darbo vietų kūrimo galimybes. „Bendrosios rinkos akte“[14] taip pat pateiktas pasiūlymų rinkinys, skirtas kuo geriau bendrosios rinkos potencialui išnaudoti ir paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Pavyzdinėje iniciatyvoje „Judus jaunimas“[15] jau pateikta konkreti jaunimo užimtumo programa.

Beyond these initiatives, however, the right conditions to create more jobs must also be put in place, particularly at both ends of the skill-spectrum. Acknowledging that the EU still has substantial room to improve the way it brings innovation to the production systems, the Commission will propose ways to facilitate job creation in companies operating with high skills and R&D intensive business models. It will also look at incentives for employers to recruit the long-term unemployed and other workers drifting from the labour market. In complement to Member States efforts, the Commission will also pay particular attention to entrepreneurship and self-employment as essential means to increasing employment rates. All initiatives will respect the "think small first" principle to take into account the specific characteristics of SMEs.

Be šių iniciatyvų taip pat reikia sudaryti tinkamas sąlygas kurti daugiau darbo vietų, visų pirma labai skirtingos kvalifikacijos asmenims. Pripažindama, kad ES vis dar gali tobulinti inovacijų diegimo gamybos įmonėse būdus, Komisija pasiūlys lengvesnius darbo vietų kūrimo būdus bendrovėms, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir taikomi MTTP verslo modeliai. Ji taip pat išnagrinės paskatas darbdaviams samdyti ilgalaikius bedarbius ir kitus iš darbo rinkos besitraukiančius darbuotojus. Papildydama valstybių narių pastangas, Komisija taip pat ypatingą dėmesį skirs verslumui ir savisamdai, kaip pagrindinėms užimtumo rodiklių gerinimo priemonėms. Siekiant atsižvelgti į MVĮ ypatumus, visomis iniciatyvomis bus laikomasi „apie mažus galvok pirmiausia“ principo.

4.1. Strengthening the framework conditions for job creation

4.1. Sudaryti geresnes sąlygas darbo vietoms kurti

Commission estimates indicate that a 25% reduction of administrative burden could, in the long-run, result in a GDP increase of 1.4%. In order to combine economic growth with job creation, administrative obstacles to set up one’s business and to hiring should be removed. This is particularly important in companies operating in fast-moving sectors and with R&D intensive models, where the demand for high skills can be significant. Indeed, achieving the target of spending 3% of EU GDP on R&D by 2020 would induce the creation of 3.7 million jobs by 2020[16]. In this respect, more investment should be undertaken to increase the number of graduates in science, technology, engineering and maths (STEM) so as to create the right conditions to deploy key enabling technologies, essential in the R&D and innovation strategies of industry and services.

Komisijos duomenimis administracinę naštą sumažinus 25 proc., per ilgą laiką BVP galėtų padidėti 1,4 proc. Siekiant ekonomikos augimą derinti su darbo vietų kūrimu, reikėtų panaikinti administracines kliūtis, kylančias steigiant verslą ar samdant darbuotojus. Tai ypač svarbu bendrovėms, veikiančioms greitai besivystančiuose sektoriuose ir taikančioms MTTP verslo modelius, kuriose aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa gali būti didelė. Iš tiesų, jei iki 2020 m. pavyktų 3 proc. ES BVP skirti MTTP, iki 2020 m. būtų sukurta 3,7 mln. darbo vietų[16]. Todėl reikėtų daugiau investicijų mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) studijų absolventų skaičiui didinti, kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos naudoti svarbiausias didelio poveikio technologijas, būtinas MTTP ir inovacijų strategijoms pramonės ir paslaugų sektoriuose.

Stimulating recruitment through a reduction of non-wage labour costs (e.g. with a shift from labour taxes to energy consumption or pollution) is paramount in times of high unemployment, since the costs of sustaining unemployment insurance systems will most probably outweigh the reduction of revenue for the social security system. This is particularly important for those who experience particular difficulties to find new jobs after a recession, such as the low skilled or the long-term unemployed. Incentives to shift jobs from the informal into the regular economy are also essential; a good case in point is the development of regular employment in domestic, social care and other not-for-profit activities, offering an important entry to the labour market for those furthest away from it.

Didelio nedarbo laikotarpiu labai svarbu skatinti įdarbinimą mažinant su darbo užmokesčiu nesusijusias sąnaudas (pvz., apmokestinti ne darbo jėgą, o energijos vartojimą ar taršą), nes nedarbo draudimo sistemos išlaikymo sąnaudos greičiausiai bus didesnės nei sumažintos socialinės apsaugos sistemų pajamos. Tai ypač svarbu tiems, kurie po sunkmečio patiria ypatingų sunkumų ieškodami naujo darbo, pvz., žemos kvalifikacijos darbuotojams arba ilgalaikiams bedarbiams. Taip pat svarbu skatinti oficialiai įteisinti neformalias darbo vietas; geras pavyzdys – oficialiai įteisinti darbą namų ruošos, socialinės globos ir kitose pelno nesiekiančios veiklos srityse, nes tai padėtų įeiti į darbo rinką labiausiai nuo jos nutolusiems asmenims.

4.2. Promoting entrepreneurship, self-employment and innovation

4.2. Skatinti verslumą, savisamdą ir inovacijas

The social economy enterprises, co-operatives, mutual societies as well as micro-enterprises, including self-employment, can offer a source of innovative solutions to respond to social demands in a participative process, providing specific employment opportunities for those furthest away from the labour market. The Commission communication on the “ Single Market Act”[17] already announced a number of initiatives actions aiming at the development of the social economy sector and social businesses, such as the Social Business Initiative or the public consultation on the implementation of the regulation on the European Cooperative Statute . The European Institute for Innovation and Technology (EIT) will foster business creation and development through innovation-driven research, particularly through a strong emphasis on entrepreneurship.

Siekiant atliepti dalyvaujančių šalių socialinius poreikius, socialinės ekonomikos įmonės, kooperatyvai, savidraudos įmonės ir labai mažos įmonės, įskaitant savisamdą, gali būti inovacinių sprendimų šaltinis, suteikiantis konkrečių galimybių įsidarbinti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims. Komisijos komunikate „Bendrosios rinkos aktas“[17] jau paskelbti kelių iniciatyvų veiksmai, kuriais siekiama vystyti socialinės ekonomikos sektorių ir socialinį verslą, kaip antai socialinio verslo iniciatyva arba viešosios konsultacijos dėl reglamento dėl Europos kooperatyvo statuto įgyvendinimo. Europos inovacijos ir technologijos institutas (EITI) skatins steigti verslą ir jį vystyti vadovaujantis inovaciniais tyrimais, didelį dėmesį pirmiausia skiriant verslumui.

Entrepreneurship should become a more widespread means of creating jobs, as well as fighting social exclusion. The accent must be put on training to ensure that education systems truly provide the basis to stimulate the appearance of new entrepreneurs, and that those willing to start and manage an SME acquire the right skills to do so. Member States should develop entrepreneurship in school curricula to create a critical mass of entrepreneurship teachers, and to promote cross-border universities and research centres’ collaborations in the area of innovation and entrepreneurship.

Verslumas turėtų tapti dažniau taikoma darbo vietų kūrimo, taip pat ir kovos su socialine atskirtimi, priemonė. Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas mokymui, siekiant užtikrinti, kad švietimo sistemos iš tiesų skatintų naujų verslininkų atsiradimą, o norintieji pradėti ir valdyti MVĮ įgytų tam reikiamų įgūdžių. Valstybės narės į mokyklų mokymo programas turėtų įtraukti verslumo skatinimą, kad atsirastų pakankamai verslumo mokytojų, o tarpvalstybinius universitetus ir mokslinių tyrimų centrus paskatintų bendradarbiauti inovacijų ir verslumo srityse.

Supporting job creation - Key Action 13:

Skatinti darbo vietų kūrimą. 13 pagrindinis veiksmas.

13. In 2011, the Commission will propose guiding principles to promote enabling conditions for job creation. These will include ways to: i) address administrative and legal obstacles to hiring and firing, to creating new businesses and to self-employment; ii) reduce non-wage labour costs; iii) move from informal or undeclared work to regular employment.

13. 2011 m. Komisija pasiūlys pagrindinius principus, skirtus palankių darbo vietų kūrimo sąlygų sudarymui skatinti . Jais bus siekiama: i) naikinti administracines ir teisines kliūtis samdant arba atleidžiant darbuotojus, steigiant naują verslą ar pradedant savarankiškai dirbti; ii) sumažinti su darbo užmokesčiu nesusijusias sąnaudas; iii) pereiti nuo neformalaus arba nedeklaruojamo darbo prie oficialiai įteisinto darbo.

Accompanying and preparatory measures:

Papildomos ir parengiamosios priemonės

The Commission, within the Small Business Act, will:

Komisija, laikydamasi Smulkiojo verslo akto:

- By the end of 2010, launch a proposal to extend and transform the Preparatory Action Erasmus for Young Entrepreneurs (EYE) into a permanent programme .

- iki 2010 m. pabaigos pateiks pasiūlymą išplėsti „Parengiamąją Erasmus programą jauniesiems verslininkams“ ir ją padaryti nuolatine programa,

- Support specific teacher-training programmes as well as the exchange of best practice to develop teachers’ training in entrepreneurship, and launch a policy handbook on entrepreneurship education in order to enhance the spread, impact and quality of entrepreneurship education in Europe.

- rems konkrečias mokytojų rengimo programas, taip pat keitimąsi gerąja patirtimi plėtojant mokytojų mokymus verslumo klausimais , ir paskelbs verslumo mokymo vadovėlį, siekdama plačiau paskleisti verslumo mokymą Europoje, sustiprinti jo poveikį ir pagerinti jo kokybę.

***

***

EU FINANCIAL INSTRUMENTS AT THE SERVICE OF NEW SKILLS AND JOBS

ES NAUJIEMS įGūDžIAMS IR DARBO VIETOMS SKIRTOS FINANSINėS PRIEMONėS

In light of the current fiscal constraints on national budgets, Member States and the Commission must focus on making better use of EU funds. Cohesion policy contributes already to the development of new skills and to job creation, including in the expanding area of the green economy. More can be done to fully exploit the potential of the EU financial instruments and regulations that support reforms in the fields of employment, education and training: this means the European Social Fund (ESF) in the first place, but also the European Regional Development Fund (ERDF), the Rural Development Fund (EARDF), the Lifelong Learning Programme and Progress.

Atsižvelgiant į dabartinius nacionalinių biudžetų fiskalinius suvaržymus, valstybės narės ir Komisija turi didesnį dėmesį skirti geresniam ES fondų panaudojimui. Sanglaudos politika jau prisidedama prie naujų įgūdžių ugdymo ir darbo vietų kūrimo, taip pat ir besiplečiančioje ekologiškos ekonomikos srityje. Dar daugiau gali būti padaryta siekiant visiškai išnaudoti ES finansinių priemonių ir reglamentų potencialą užimtumo, švietimo ir mokymo reformoms remti. Pagrindinė priemonė, aišku, yra Europos socialinis fondas (ESF), bet taip pat Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Mokymosi visą gyvenimą programa ir priemonė Progress.

In particular, in line with the proposals set out in the Budget Review[18] and in the Fifth Cohesion Report[19], the impact of the Cohesion policy instruments, including ESF, should be enhanced by focusing on four priorities: 1) concentrating financial resources in a fewer number of priorities; 2) strengthening conditionality and incentives to stimulate Member States to achieve institutional reforms announced in the National Reform Programmes; 3) focusing on results, through a set of clear and measurable targets and indicators agreed between the Commission and Member States; and 4)establishing development and partnership investment contracts between the Commission and Member States.

Vadovaujantis Biudžeto peržiūroje[18] pateiktais pasiūlymais ir Penktąja sanglaudos ataskaita[19], sanglaudos politikos priemonių, įskaitant ESF, poveikis turėtų būti sustiprintas susitelkiant ties keturiais prioritetais: 1) finansinius išteklius skirti mažesniam prioritetų skaičiui; 2) sustiprinti sąlygų ir paskatų sistemą, kad valstybės narės aktyviau siektų baigti nacionalinėse reformų programose nurodytas institucijų reformas; 3) didesnį dėmesį skirti rezultatams, iškėlus aiškius ir išmatuojamus tikslus ir rodiklius, dėl kurių susitartų Komisija ir valstybės narės; 4) sudaryti Komisijos ir valstybių narių investicijų vystymuisi ir partnerystei sutartis.

While the substantial review of financial instruments will be part of the discussions accompanying the preparation of the next Multiannual Financial Framework, these four core priorities should serve as guidance to strengthen, as of now, the contribution of the EU funds and of the EU budget to the New Skills and Jobs Agenda.

Kadangi išsami finansinių priemonių peržiūra bus aptariama rengiant kitą daugiametę finansinę programą, šie keturi svarbiausi prioritetai turėtų padėti stiprinant ES fondų ir ES biudžeto įnašo poveikį naujų įgūdžių ir naujų darbo vietų darbotvarkei.

Member States are invited to focus ESF and other EU funds interventions on key structural reforms, on fostering structural conditionality, and thus contribute to the key actions and measures proposed in this Agenda, and to the objectives and national targets of Europe 2020. In particular:

Valstybės narės raginamos ESF ir kitų ES fondų lėšas naudoti tik svarbiausioms struktūrinėms reformoms, sudaryti struktūrines sąlygas ir taip prisidėti prie pagrindinių šioje darbotvarkėje siūlomų veiksmų ir priemonių ir prie Strategijos „Europa 2020“ tikslų ir nacionalinių uždavinių. Tai yra:

1. On Flexicurity: ESF programmes can support the design of better policies such as active labour market measures and lifelong learning, tools and institutions including public employment services. Social partners can also be supported by the ESF through partnerships for reform in employment. ESF support to strengthen administrative capacity can underpin integrated flexicurity approaches; the 7 th Framework Programme for research, technological development and demonstration activities can contribute to evidence-based decision making.

1. Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra. ESF programomis galima remti geresnių politinių iniciatyvų ir priemonių rengimą, pvz., aktyvias darbo rinkos priemones ir mokymąsi visą gyvenimą, taip pat institucijas, įskaitant valstybines įdarbinimo tarnybas. Iš ESF taip pat galima remti socialinius partnerius , jiems sudarius partnerystės sutartis užimtumo reformoms įgyvendinti. ESF parama administraciniams gebėjimams stiprinti gali padėti pagrindą integruotam požiūriui į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą; Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa gali pasitarnauti žiniomis grindžiamam sprendimų priėmimui.

2. On skills upgrading and matching: The ESF can invest in the forecasting and development of qualifications and competences, and support the reform of education and training systems to strengthen their labour market relevance. The exchange of experiences and networking between higher education, research and business centres to address new skills requirements can also be funded. Jobs related to the greening of the economy, and to the health and social services sector can also benefit from strengthened ESF and other EU funds support, as well as ICT competences in view of the importance of ICT in today's economy and society. ERDF supports investments in education infrastructure. Lastly, the ESF and other Structural funds could act in synergy with other instruments, such as the European Fund for the Integration of third-country nationals to increase the participation of migrants in employment and combat discrimination, and the Lifelong Learning Programme .

2. Įgūdžių ugdymas ir jų tinkamumas. ESF gali investuoti į kvalifikacijų ir kompetencijų numatymą ir plėtojimą, remti švietimo ir mokymo sistemų reformą, kad jos būtų geriau pritaikytos darbo rinkos poreikiams. Taip pat galima finansuoti aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo centrų dalijimąsi patirtimi ir tinklų kūrimą, siekiant išsiaiškinti naujų įgūdžių poreikį. Didesnė ESF ir kitų ES fondų parama gali būti skiriama darbo vietoms, susijusioms su ekonomikos ekologiškumo didinimu, sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriumi, taip pat IRT gebėjimams, žinant kokios svarbios šiandienos ekonomikoje ir visuomenėje yra IRT. ERPF remia investicijas į švietimo infrastruktūrą. ESF ir kiti struktūriniai fondai galėtų savo veiklą derinti su kitomis priemonėmis, tokiomis kaip Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai, kad būtų didinamas migrantų dalyvavimas darbo rinkoje ir kovojama su diskriminacija, ir Mokymosi visą gyvenimą programa.

3. On quality of work and working conditions: The ESF can co-fund the design and dissemination of innovative and more productive forms of work organisation, including better health and safety at work. With a view to eliminating gender gaps, the ESF can support measures to reconcile work and private life, gender mainstreaming, and actions for tackling gender-based segregation in the labour market.

3. Darbo kokybė ir darbo sąlygos. Iš ESF galima bendrai finansuoti naujoviškų ir našesnių darbo organizavimo formų rengimą ir sklaidą, įskaitant geresnę darbuotojų sveikatą ir saugą. Siekiant panaikinti atotrūkį tarp lyčių, iš ESF gali būti remiamos priemonės, skirtos profesinio ir privataus gyvenimo derinimui, lyčių aspekto įtraukimui į kitas politikos sritis ir veiksmams, skirtiems mažinti segregaciją dėl lyties darbo rinkoje.

4. On job creation: The ESF and other EU funds can support the promotion of entrepreneurship, business start-ups and self-employment. Financial engineering can provide the missing link between financial markets and small entrepreneurs. The ESF, the ERDF-funded Joint Action to Support Micro-finance institutions in Europe ( JASMINE ) and the recently created European Progress Microfinance Facility can help individuals get out of unemployment and social exclusion by setting up business or becoming self-employed. These measures are complementary to other ESF investments for the most vulnerable.

4. Darbo vietų kūrimas. Iš ESF ir kitų ES fondų galima remti verslumo, verslo steigimo ir savisamdos skatinimo veiklą. Finansų inžinerija gali padėti susieti finansų rinkas ir smulkiuosius verslininkus. ESF, ERPF remiama Bendrųjų veiksmų mikrofinansų institucijoms Europoje remti programa ( JASMINE) ir neseniai sukurta Europos mikrofinansų priemonė Progress gali padėti privatiems asmenims vėl pradėti dirbti ir mažinti jų socialinę atskirtį, įsteigiant verslą arba pradedant dirbti savarankiškai. Šios priemonės papildo kitas labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėms skirtas ESF investicijas.

Lastly, the ESF and other EU funds can also provide specific, targeted support to specific groups in all the priorities areas of the Agenda; a case in point is the support provided in some Member States to the Roma, in areas such as counselling, education, training and guidance for the self-employed.

Galiausiai, iš ESF ir kitų ES fondų taip pat gali būti teikiama konkreti, tikslinė parama konkrečioms grupėms visose Darbotvarkės prioritetinėse srityse ; geras pavyzdys – kai kuriose valstybėse narėse romams teikiama parama tokiose kaip savarankiškai dirbančių asmenų konsultavimo, švietimo, mokymo ir orientavimo srityse.

CONCLUSION

IŠVADA

The 13 key actions and the accompanying and preparatory measures proposed in this ‘Agenda for new skills and jobs’ require a mix of EU policy instruments, including legislation, policy coordination, social dialogue, funding and strategic partnerships. The Agenda is complemented by other EU initiatives aiming to address the concerns of specific groups, such as the Europe 2020 Flagship Initiative ‘Youth on the Move’[20], and the ‘Strategy for equality between women and men 2010-2015’[21]. More importantly, many of the policy areas of this Agenda, such as job creation, depend on – and are only part of - the integrated approach of the Europe 2020 strategy.

Norint įgyvendinti šioje „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkėje“ pasiūlytus 13 pagrindinių veiksmų ir papildomų bei parengiamųjų priemonių, reikia įvairių ES politinių priemonių: teisės aktų, politikos koordinavimo, socialinio dialogo, finansavimo ir strateginio bendradarbiavimo. Darbotvarkę papildo kitos ES iniciatyvos, kuriomis siekiama spręsti specifinių grupių problemas, pvz., Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“[20] ir „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“[21]. Dar svarbiau, kad daugelis šioje Darbotvarkėje aptariamų politikos sričių, kaip antai darbo vietų kūrimas, priklauso integruotam Strategijos „Europa 2020“ metodui ir yra jo dalis.

Delivery and participation are essential to the success of the Agenda. In particular, social partners play a key role in the implementation of flexicurity and other aspects of this flagship initiative. These actions could be analysed at EU level every year in a Tripartite Social Forum. Cooperation at local and regional level — between social partners, Public Employment Services, social services, education/training institutions, civil society organisations — will be important to reach those who find it hard to get a firm foothold in the labour market.

Sėkmingam Darbotvarkės įgyvendinimui būtini rezultatai ir dalyvavimas. Visų pirma socialiniai partneriai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą ir kitus šios pavyzdinės iniciatyvos aspektus. Šiuos veiksmus ES mastu būtų galima aptarti kasmetiniame Trišaliame socialiniame forume. Norint padėti tiems, kuriems sudėtinga ilgam laikui įsitvirtinti darbo rinkoje, būtina, kad socialiniai partneriai, valstybinės užimtumo tarnybos, socialinės tarnybos, švietimo ir mokymo įstaigos bei pilietinės visuomenės organizacijos bendradarbiautų vietos ir regionų mastu.

EU funds, particularly the European Social Fund , can significantly contribute to the EU Agenda and act as a catalyst and as leverage in support of the Union’s policy priorities.

ES fondai, visų pirma Europos socialinis fondas , gali padėti įgyvendinti ES darbotvarkę ir paskatinti remti Sąjungos politinius prioritetus bei daryti jiems įtaką.

The Commission will also advance the international dimension of this Agenda. The crisis has prompted the emergence of a global consensus for economic and financial objectives to co-exist equally with employment and social ones. Now that the recovery is starting to take shape, the Commission will encourage pooling of resources internationally, in multilateral frameworks (ILO, G20, OECD, and UN), within existing bilateral cooperation structures with strategic partners (notably the US, Canada, China, India, Japan, South Africa, Russia and Brazil), within regional policy frameworks (ASEM and EU-Latin America).

Komisija taip pat daugiau dėmesio skirs tarptautiniam šios Darbotvarkės aspektui. Ištikus krizei buvo pasiektas visuotinis sutarimas dėl ekonomikos ir finansų tikslų, kurie yra tokie pat svarbūs kaip užimtumo ir socialiniai tikslai. Ryškėjant pirmiesiems ekonomikos atsigavimo ženklams, Komisija skatins sutelkti tarptautinius išteklius įvairiose organizacijose (TDO, G20, EBPO ir JT), dvišalio bendradarbiavimo su strateginiais partneriais struktūrose (visų pirma su JAV, Kanada, Kinija, Indija, Japonija, Pietų Afrika, Rusija ir Brazilija) ir regioninės politikos grupėse (Azijos ir Europos susitikime ir ES ir Lotynų Amerikos grupėje).

The Commission will revise the Agenda’s priorities in 2014, and adapt them to the new Multiannual Financial Framework. Till then, it will report on progress in the Annual Growth Surveys within the Europe 2020 strategy.

2014 m. Komisija peržiūrės Darbotvarkės prioritetus ir pritaikys juos prie naujos daugiametės finansinės programos. Iki tol apie pažangą ji praneš pagal Strategiją „Europa 2020“ strategiją parengtose metinėse ekonominio augimo apžvalgose.

[1] Council conclusions on ‘Towards Common Principles of Flexicurity’ of 5/6 December 2007 (doc.16201/07).

[1] 2007 m. gruodžio 5–6 d. Tarybos išvados „Siekiant bendrųjų darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principų“ (dok. 16201/07).

[2] Council conclusions on "Flexicurity in times of crisis" of 8 July 2009 (doc.10388/09).

[2] 2009 m. liepos 7 d. Tarybos išvados „Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra krizės metu“ (dok. 10388/09).

[3] COM(2010) 608, 27.10.2010.

[3] COM(2010) 608, 2010 10 27.

[4] COM(2010) 614, 28.10.2010.

[4] COM(2010) 614, 2010 10 28.

[5] COM(2008) 868, 16.12.2008. Council conclusions of 9.3.2009 and 7.6.2010. 'New Skills for New Jobs: Action Now' Expert Group Report, Feb. 2010.

[5] COM(2008) 868, 2008 12 16. 2009 m. kovo 9 d. ir 2010 m. birželio 7 d. Tarybos išvados. 2010 m. vasario mėn. ekspertų grupės „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms. Veikti dabar“ ataskaita.

[6] See definition in COM(2007) 496, 7.9.2007.

[6] Apibrėžtį žr. COM(2007) 496, 2007 9 7.

[7] COM(2010) 171, 20.4.2010.

[7] COM(2010) 171, 2010 4 20.

[8] Council conclusions on the "Strategic Framework for European cooperation in education and training ET(2020)" (doc. 9845/09).

[8] Tarybos išvados „Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa (ET 2020)“, (dok. 9845/09).

[9] European Centre for the Development of Vocational Training

[9] Europos profesinio mokymo plėtros centras.

[10] Council Directive 2000/78/EC of 27 November 2000 establishing a general framework for equal treatment in employment and occupation

[10] 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus.

[11] Council Directive 2000/43/EC of 29 June 2000 implementing the principle of equal treatment between persons irrespective of racial or ethnic origin

[11] 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės.

[12] COM(2010) 546, 6.10.2010.

[12] COM(2010) 546, 2010 10 6.

[13] COM(2010) 614, 28.10.2010.

[13] COM(2010) 614, 2010 10 28.

[14] COM(2010) 608, 27.10.2010.

[14] COM(2010) 608, 2010 10 27.

[15] COM(2010) 477, 15.9.2010.

[15] COM(2010) 477, 2010 9 15.

[16] COM(2010) 546, 6.10.2010.

[16] COM(2010) 546, 2010 10 6.

[17] COM(2010) 608, 27.10.2010.

[17] COM(2010) 608, 2010 10 27.

[18] COM(2010) 700, 19.10.2010.

[18] COM(2010) 700, 2010 10 19.

[19] COM(2010) 642, 9.11.2010.

[19] COM(2010) 642, 2010 11 9.

[20] COM(2010) 477, 15.9.2010.

[20] COM(2010) 477, 2010 9 15.

[21] COM(2010) 491, 21.9.2010.

[21] COM(2010) 491, 2010 9 21.