EN

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Brussels, 19.10.2010

Briuselis, 2010 10 19

COM(2010) 700 final

KOM(2010) 700 galutinis

COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE, THE COMMITTEE OF THE REGIONS AND THE NATIONAL PARLIAMENTS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR NACIONALINIAMS PARLAMENTAMS

ES biudžeto peržiūra

{SEK(2010) 7000 galutinis}

The EU Budget Review

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR NACIONALINIAMS PARLAMENTAMS

{SEC(2010) 7000 final}

ES biudžeto peržiūra

COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE, THE COMMITTEE OF THE REGIONS AND THE NATIONAL PARLIAMENTS

2006 m.[1] susitarta atlikti išsamią plačios apimties ES išlaidų ir išteklių peržiūrą. Nuo įgaliojimų suteikimo ekonominės sąlygos iš esmės pasikeitė; dėl pasaulinės ekonomikos krizės viešosios išlaidos Europos šalyse tapo viena pagrindinių politinių diskusijų temų. Visoje Europos Sąjungoje priimami sunkūs sprendimai. Viešųjų išlaidų prioritetai persvarstomi tokiu mastu, kokiu nebuvo persvarstomi ištisus dešimtmečius.

Viešosios išlaidos atliko pagrindinį vaidmenį atgaivinant ekonomiką. Skatinamosios priemonės, dėl kurių susitarta 2008 m. pabaigoje, padėjo išvengti sunkiausių krizės padarinių. Protingai nustačius tikslus, paskatų imtasi tose srityse, kuriose jos ateityje atsipirktų: buvo remiama augimą skatinanti politika, kuriama strateginė infrastruktūra, neleidžiama, kad šoko banga nušluotų pagrindinius įgūdžius ir pagrindinį turtą.

Todėl ši peržiūra vykdoma tokiu metu, kada piliečiams pirmiausia rūpi išlaidų prioritetų nustatymas, papildoma nauda ir aukščiausia kokybė. Ji atliekama po ilgų konsultacijų ir svarstymų[2], per kurias iškilo perspektyvių sumanymų, kaip geriausiai panaudoti biudžetą siekiant ES tikslų, kad jis atitiktų politiką ir būtų remiama strategija „Europa 2020“, kaip panaudojant biudžetą kuo veiksmingiau siekti rezultatų ir naujai pažvelgti į tai, kaip geriausiai užsitikrinti reikiamus išteklius ES politikai finansuoti.

The EU Budget Review

Viešosios išlaidos yra priemonė tikslui pasiekti, o ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas – bendras mūsų prioritetas: pastangas sutelkiame tam, kad dirbtų daugiau žmonių, didėtų mūsų bendrovių konkurencingumas ir būtų kuriama atvira ir šiuolaikiška bendroji rinka.

The decision to undertake a full, wide-ranging review of EU spending and resources was agreed in 2006 [1]. The economic climate has radically changed since the mandate was given; and the global economic crisis has put public spending at the heart of the political debate in European countries. Throughout the European Union, difficult choices are being made. Public spending priorities are being challenged in a way not seen for decades.

Iki 2011 m. liepos 1 d. Komisija turi pateikti savo pasiūlymus dėl būsimos daugiametės finansinės programos. Taigi šioje peržiūroje išdėstomi kai kurie klausimai, kuriuos ES biudžetu teks spręsti kitos programos laikotarpiu ir vėliau. Kaip ES turi atsižvelgti į ekonomikos ir fiskalinės krizės poveikį ir ilgalaikes problemas, pavyzdžiui, demografinius pokyčius, būtinybę spręsti klimato kaitos ir mažėjančių gamtos išteklių klausimus. Pagrindinis klausimas yra ne tas, ar išleisti daugiau, ar mažiau, o kaip išleisti protingiau . Be to, reikia pateikti visapusišką biudžeto reformos, apimsiančios tiek biudžeto išlaidas, tiek įplaukas, viziją.

At the same time, public spending has played a key role in the process of recovery. The stimulus agreed at the end of 2008 prevented the worst of the crisis. Intelligent targeting meant that stimulus was directed at areas which could pay off for the future: at growth-enhancing policies, at strategic infrastructure, at preventing key skills and key assets from being wiped out by the shock.

Susitarti, ką daryti toliau, bus ne tik pagrindinis Europos Sąjungos uždavinys, bet ir pagrindinis jos laimėjimas. Susitarimas būtų aiškus ženklas, kad Europos Sąjunga pajėgi turimas priemones panaudoti taip, kad piliečiai pajustų realią naudą.

This review therefore comes forward at a time when prioritisation, added value and a high quality of spending are uppermost in the minds of citizens. It follows a long process of consultation and reflection [2] which allowed promising ideas to be floated about how the budget can best be targeted to secure the EU's objectives, be policy-driven and promote the Europe 2020 strategy; about how the budget can deliver in the most effective way possible; and about how to take a fresh look at the best way of providing the resources necessary to fund EU policies.

1. Ko šiandien pasimokyta iš biudžeto?

Public spending is a means to an end and growth for jobs is our overarching priority, concentrating on getting more people in jobs, boosting our companies' competitiveness and building an open and modern single market.

Lisabonos sutartimi nustatyta nauja teisinė daugiametę finansinę programą reglamentuojanti tvarka. Ja patvirtinta, kad reikia nustatyti vidutinės trukmės ES išlaidų metodą ir principą, kad ES finansuojama iš nuosavų išteklių. Tai reiškia, kad atliekant peržiūrą, nors ir žvelgiama į ateitį, labai remiamasi patirtimi, sukaupta per dabartinį finansavimo laikotarpį.

The Commission must present its proposals for the next multiannual financial framework before 1 July 2011. This review sets out some of the issues facing the EU budget for the next framework and beyond. How the EU must take account of both the impact of the economic and fiscal crisis and long-term challenges like demographic change, the need to address climate change and pressure on natural resources. How the issue is not first and foremost about spending more or less, but about finding ways to spend more intelligently. How we need to present a holistic vision of budget reform, covering both the expenditure and the revenue side of the budget.

Kol kas pasitvirtina tai, kad pats ES biudžetas yra veiksminga ES siekių ir politikos įgyvendinimo priemonė. ES biudžetas iš tikrųjų padėjo pasiekti geresnių ekonomikos augimo rezultatų ir sukurti daugiau darbo vietų, paskatinti mokslinius tyrimus, konkurencingumą ir įgūdžius, taip pat užtikrinti, kad Sąjunga visų pirma paremtų tuos, kuriems labiausiai reikia solidarumo. Iš biudžeto visų pirma remti prioritetiniai projektai, taip pat remtos po ekonomikos krizės reikalingos paskatos. Jis sustiprino Sąjungos saugumą. Jis padėjo šimtams milijonų pasaulio neturtingiausiųjų, paskatino Europos kaimynių vystymąsi ir rėmė ES politiką visame pasaulyje.

Agreeing the way forward will be a major challenge for the European Union, but also a major prize. It would represent a powerful signal that the European Union is equal to the task of harnessing the tools at its disposal to make a real difference for its citizens.

Tikslas – kuo veiksmingiau naudoti biudžetą siekiant ES tikslų. Štai keletas svarbiausios patirties, iš kurios reikia pasimokyti, pavyzdžių:

1. What lessons from the Budget today?

- Nuo pat įvedimo 1988 m. ES daugiametėmis finansinėmis programomis užtikrinama griežta biudžetinė drausmė ir vidutinės trukmės laikotarpio ES išlaidų numatomumas. Dėl šio numatomumo sumažėjo lankstumas. Pastarieji metai parodė, kad pagal finansinę programą ir jos programas ne visada buvo galima reaguoti į politinius reikalavimus ir kintančias aplinkybes. Dėl esamos sistemos nelankstumo tapo sunkiau priimti ES sprendimus papildomai padėti besivystančioms šalims, kai 2008 m. smarkiai išaugo maisto kainos, reaguoti į kintančius pagrindinių Europos projektų, pavyzdžiui, „Galileo“ ir tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER), poreikius dėl jų ilgo diegimo laikotarpio ir kintančių sąnaudų, prisidėti prie ekonomikos paskatų 2008–2009 m. arba iš tikrųjų reaguoti į pasaulines krizes, pavyzdžiui, cunamius. Sprendimai priimti tik per didelius vargus, panaudojant nenumatytas maržas kitose biudžeto dalyse. Net programose dėl kliūčių iš naujo nustatyti prioritetus buvo sunkiau tinkamai pirmenybę teikti naujoms problemoms, pavyzdžiui, neatidėliotiniems visuomenės sveikatos atvejams, perskirstyti mokymo poreikius po krizės arba parodyti kintančius Sąjungos santykius su besiformuojančios ekonomikos šalimis. Taigi dėl to, kad biudžete nenumatyta galimybių pasirengti nenumatytiems atvejams, nukenčia ir ES veikla ir jos reputacija.

The Lisbon Treaty has introduced a new legal setting for the multiannual financial framework. It confirmed the need to provide a medium-term approach to EU spending, as well as the principle that the EU is financed by Own Resources. This means that the review process – while looking ahead – has also drawn heavily on the experience of the current financing period.

- Dar vienas neprognozuotas pastarųjų metų įvykis – ekonomikos krizė ir jos poveikis svarstymams apie ekonomikos valdyseną. Ji parodė, kad ES valstybės ekonomiškai tarpusavyje susijusios, todėl ir reikia stiprinti bendras taisykles. Visų pirma biudžeto kaip užstato panaudojimas Europos stabilizavimo priemonei remti buvo naujoviškas, bet nuosavų išteklių viršutinės ribos smarkiai apribotas būdas biudžetą naudoti neatidėliotinos politikos poreikiams remti. Be to, pasiūlyta gautas ES lėšas panaudoti prevencinėms ir korekcinėms priemonėms stiprinti ir taip paremti Stabilumo ir augimo paktą.

So far, the EU budget has proved itself as an effective tool to realise the EU's aspirations and implement its policies. The EU budget has made a real difference to the task of delivering more growth and jobs, boosting research, competitiveness and skills and ensuring that the Union offers particular support to those most in need of solidarity. It has given particular support to priority projects, including contributing to the stimulus needed in the wake of the economic crisis. It has reinforced the Union's security. It has brought help to hundreds of millions of the world's poorest, accelerated the development of Europe's neighbours and promoted EU policies worldwide.

- Svarstymų, po kurių susitarta dėl paskutinės finansinės programos, pobūdis taip pat turėjo įtakos biudžeto galimybėms duoti rezultatų. Dėmesį sutelkus į grynojo subalansuotumo klausimą, programos buvo pritaikytos, kad iš anksto būtų kuo daugiau padidinta nacionalinė išlaidų dalis. Tam buvo teikiama pirmenybė, o ne priemonėms, kuriomis didinami veiklos rezultatai, kaip antai politinis dialogas ir rezervų kaupimas siekiant atlyginti už veiksmingumą. Be to, tai reiškė, kad apie Europos dimensiją – kur ES gali duoti didžiausią papildomą naudą – iš pradžių galvota ne visada. Todėl diskusija dėl teisingos grąžos (pranc. juste retour ) neigiamai paveikė rezultatų kokybę ir sumažino ES teikiamą papildomą naudą.

The goal must be to use the budget as effectively as possible to achieving the EU's objectives. Some of the key lessons to be learnt to further this objective include:

- Naujoms programoms parengti reikia laiko, ypač kai jos grindžiamos partnerystės metodu, nes reikia atsižvelgti į vietos poreikius ir prioritetus. Kad viskas sklandžiai veiktų, labai svarbu, kiek turima laiko nuo susitarimo dėl teisės aktų teksto iki finansavimo pradžios. Šis labai svarbus laikotarpis sutrumpėjo dėl to, kad prieš 2007 m. vykdant parengiamuosius darbus dėl finansinio paketo susitarta vėlai. Dėl to vėluota faktiškai pradėti įgyvendinti programas, o tam tikrais atvejais, tai lėmė grandininę reakciją per visą laikotarpį.

· Since their introduction in 1988, the EU's multiannual financial frameworks have ensured strict budgetary discipline and medium-term predictability of EU expenditure. This predictability has come at the price of limited flexibility. The past years have shown that the financial framework and its programmes have not always been able to respond to political imperatives and changing circumstances. EU decisions to bring extra help to developing countries when food prices soared in 2008, to respond to changing demands in major European projects such as Galileo and ITER due to their long lead times and evolving costs, to contribute to economic stimulus in 2008-2009, or indeed to react to global crises such as the tsunami have come up against the excessive inflexibility of he current system. They have only been accommodated with extreme difficulty, relying on unexpected margins in other parts of the budget. Even within programmes, the obstacles to re-prioritisation have made it harder to give the right priority to new issues like public health emergencies, to refocus training needs in the wake of the crisis or to reflect the Union's changing relationship with emerging economies. So the budget's inability to "expect the unexpected" brings both an operational and a reputational cost to the EU.

- Vėlavimas pradėti įgyvendinti programas, pats proceso sudėtingumas, labai decentralizuotas metodas ir finansų krizės poveikis nacionaliniams valstybės biudžetams – dėl šių priežasčių sanglaudos lėšos buvo panaudojamos lėtai. Kaip galimos priemonės įvardyti geresnis planavimas, spartesnis sprendimų priėmimas, supaprastintos ir suderintos procedūros, aiškesnis prioritetų nustatymas visais lygmenimis ir lankstesnis požiūris į bendrąjį finansavimą.

· Another of the unforeseen events of recent years has been the economic crisis and its effects on the debate on economic governance. This underlined the interdependence of the EU's economies and the need to strengthen common rules. In the first place, the use of the budget as collateral to support the European stabilisation mechanism showed an innovative use of the budget to support an urgent policy need, however tightly constrained by the ceiling of own resources. In addition, it was suggested that the receipt of EU funds could be used to reinforce both preventative and corrective measures to support the Stability and Growth Pact.

- ES išlaidų poveikį gali varžyti taisyklės, kuriomis reglamentuojamos pačios programos. Nors kontrolės priemonės padėjo užtikrinti, kad patikimas finansų valdymas nuolatos būtų tobulinamas, programų nesuderinamumas ir didelė administracinė našta buvo kliūtis siekti veiksmingumo. Be to, kontrolės priemonėmis programas linkstama vertinti pagal sąnaudas, o ne pagal veiklos rezultatus, todėl paskatos siekti veiksmingų rezultatų mažėja.

· The nature of the debate leading up to agreement on the last financial framework also had consequences for the ability of the budget to deliver. The concentration on the issue of "net balances" meant that programmes were skewed to maximise the ability to put a "national flag" on spending in advance. This was given priority over measures designed to improve performance, such as macro policy dialogue and holding back reserves to reward effectiveness. It also meant that the European dimension – where the EU can bring the highest added value – was not always the primary consideration. The "juste retour" debate therefore had a negative impact on the quality of delivery and reduced the EU added value.

- Vykdant esamą finansinę programą žengti pirmieji žingsniai siekiant išbandyti naują ES biudžeto galimo poveikio metodą. Jeigu ES biudžetas gali daryti sverto poveikį investicijoms iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių, tokiu pačiu finansavimu ES politikos tikslus galima pasiekti veiksmingiau. Šis metodas buvo sėkmingas, pavyzdžiui, rizikos pasidalijimo finansinės priemonės atveju jis davė impulsą verslo investicijoms į didesnės rizikos tyrimus. Taigi dotacijų metodo vyravimas galėjo apriboti galimą biudžeto poveikį.

· Putting new programmes in place takes time – particularly when they are based on a partnership approach to factor in local needs and priorities. The time available between agreement on the legal texts and the start of a financing period is crucial to make this work well. In the run-up to 2007, the late agreement on the financing package squeezed this critical period. The result was that the real start of programmes was delayed, and in some cases this has had a knock-on throughout the period.

2. ES biudžeto principai

· The delays in launching the programmes, enshrined complexities in the process, a very decentralised approach and the impact of the financial crisis on national public budgets led to a slow uptake of cohesion spending. A better design, faster decision making, streamlined and harmonised procedures, a clearer definition of priorities at all levels and more flexible approach to co-financing have all been identified as potential remedies.

ES biudžetas turi būti grindžiamas keliais pagrindiniais principais. Tai yra kriterijai, pagal kuriuos reikėtų vertinti pasirinkimo galimybes. Šiais principais remdamiesi Europos piliečiai turėtų pajėgti susidaryti geresnį vaizdą, kam ES biudžetas skirtas ir kaip nustatomos pagrindinės pasirinkimo galimybės.

· The impact of EU spending can be hampered by the rules governing the programmes concerned. Whilst controls have helped to ensure a steady improvement in sound financial management, inconsistencies between programmes and high administrative burdens have both proved obstacles to effectiveness. Controls have also had a tendency to assess programmes on the basis of inputs rather than performance, reducing the incentives for effective results.

2.1. Pagrindinių politikos prioritetų įgyvendinimas

· The existing financial framework has taken the first steps in pioneering a new approach to the impact the EU budget can have. If the EU budget can leverage investment from other public and private sources, the same funding can achieve the EU's policy goals more effectively. This approach has been successful in cases like the Risk Sharing Finance Facility, which has kick-started business investment in higher-risk research. So the domination of the grants approach may have limited the budget's potential impact.

ES biudžetas yra pagrindinė priemonė formuojant ir įgyvendinant ES politiką piliečių, ekonomikos ir socialinių veikėjų labui. Tai nėra vienintelė ES turima priemonė: daugumą ES tikslų galima pasiekti derinant teisę arba politiką. Tačiau tai labai svarbi priemonė, kuria gali naudotis ES.

2. Principles for the EU Budget

Kalbant apie politiką, kuriai reikia didelių viešųjų išlaidų, išlaidų mastas turėtų atitikti pagrindinius ES politikos prioritetus. Jis taip pat turėtų atitikti naująsias Lisabonos sutarties politikos kryptis, o ypatingas dėmesys skirtinas konkrečioms sritims, pavyzdžiui, energetikai ir klimato kaitai, ES išorės veiklai, teisingumo ir vidaus reikalams.

The EU budget must be grounded in a series of core principles. These are the tests against which options should be assessed. Through these principles, European citizens should be able to have a better view of what the EU budget is for, and how the key choices have been made.

Svarbiausia, kad biudžetas būtų rengiamas kaip viena iš svarbiausių priemonių, padėsiančių įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kuri siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Ekonomikos ir finansų krizės palikimas – silpnas augimas. Vien tik nacionaliniu lygmeniu veiksmingai šalinti krizės padarinių ir biudžeto konsolidavimo laikotarpiu didinti galimo augimo neįmanoma, tam taip pat reikės bendrų ES lygmens pastangų. ES biudžetu reikia padėti atkurti augimo pajėgumą, išteklius nukreipiant ten, kur grąžą galima gauti greičiau, didesnio masto ir akivaizdesnę.

2.1. Delivering key policy priorities

2.2. Papildoma ES nauda

The EU budget is a key instrument for shaping and delivering EU policies for citizens and economic and social actors. It is not the only tool at the EU's disposal: many of the EU's objectives can be reached through law or policy coordination. But it is an essential part of the EU's toolbox.

Nors politinio projekto papildomos naudos negalima vertinti tik pagal balansą, tačiau yra dar vienas pagrindinis ES lygmens išlaidų pateisinimo kriterijus: ar piliečiams bus daugiau naudos, jeigu pinigai bus leidžiami ES, o ne nacionaliniu lygmeniu. Europos dimensija gali maksimaliai padidinti valstybių narių lėšų veiksmingumą ir padėti sumažinti bendras išlaidas: siekiant masto ekonomijos, sutelkiamos bendros tarnybos ir ištekliai. Todėl ES biudžetas turėtų būti naudojamas finansuoti ES viešosioms gėrybėms, veiklai, kurios valstybės narės ir regionai patys finansuoti negali arba kur juo užtikrinami geresni rezultatai.

Amongst the policies that require significant public spending, the weight of spending should mirror the EU's core policy priorities. It should also reflect the new policy directions of the Treaty of Lisbon, the importance given to particular areas, for example energy and climate, the external projection of the EU and justice and home affairs.

2010 m. ES išlaidos buvo 122,9 mlrd. EUR. Ši suma, palyginti su nacionaliniais biudžetais, yra santykinai nedidelė – apie 1 % ES BVP, palyginti su bendromis viešosiomis išlaidomis Europos Sąjungoje (nuo 45 iki 50 %). Didelių išlaidų sritys – pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos paslaugų teikimas – tenka nacionaliniams biudžetams, iš kurių finansuojamos paslaugos parodo visuomenės pasirinkimą.

Above all, it should be designed as one of the most important instruments to help deliver the Europe 2020 strategy for smart, sustainable and inclusive growth. The economic and financial crisis has left a legacy of weaker growth. Dealing effectively with the legacy of the crisis and increasing potential growth in times of budgetary consolidation cannot be achieved at the national level alone, but will also require a common response at the EU level. The EU budget needs to help the process of restoring the capacity for growth by directing resources where the rewards can come more quickly, more broadly and more strongly.

Bet kitose srityse siekti rezultatų racionaliau naudojant ES biudžetą ir tai geriausias būdas įgyvendinti ES tikslus. ES gyvena 500 mln. piliečių ir tai yra didžiausia ekonomika pasaulyje. Tai atveria realių galimybių pasinaudoti papildoma nauda. Galima pasinaudoti masto ekonomija, galimybe veiksmingai įgyvendinti politinius prioritetus ir išvengti nereikalingo dubliavimo. Dėl žemyno masto galima pasiekti, kad būtų tinkamai įgyvendinama svarbiausia politika, pavyzdžiui, nustatant pavyzdinius mokslinius tyrimus naudojantis konkurencija, kai reikalingos kritinės masės vien tik nacionaliniu lygmeniu nėra. Galima užpildyti spragas, paliktas nacionalinio politikos kūrimo dinamikos, geriausiai spręsti tarpvalstybines problemas tokiose srityse, kaip infrastruktūra, judumas, teritorinė sanglauda arba ES bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje – spragas, kurios kitu atveju pakenktų visos ES interesams. Galima daug platesniu mastu, nei įmanoma vien tik nacionaliniu lygmeniu, paremti viešuosius ir privačiuosius išteklius.

2.2. EU added value

Siekiant gerinti ekonomikos valdyseną, skaidrumą ir veiksmingas viešąsias išlaidas, didelių ir ilgalaikių biudžeto apribojimų metu labai svarbu derinti ES ir nacionalinius biudžetus.

Whilst added value of a political project cannot be reduced to a balance sheet, it is another key test to justify spending at the EU level: whether spending at EU level means a better deal for citizens than spending at national level. The European dimension can maximise the efficiency of Member States' finances and help to reduce total expenditure, by pooling common services and resources to benefit from economies of scale. As a consequence, the EU budget should be used to finance EU public goods, actions that Member States and regions cannot finance themselves, or where it can secure better results.

2.3. Re zultatais grindžiamas biudžetas

EU spending for 2010 amounted to € 122.9bn. This is relatively small in comparison to national budgets – some 1% of EU GDP, compared to overall public spending averaging between 45 and 50% across the EU. Large areas of spending – such as providing services such as health, education, and social security – are rightly the domain of national budgets, delivering services which reflect societal choices.

Neužtenka vien tik nustatyti tas sritis, kuriose ES dimensija galima pasiekti daugiau. Tinkamai politikai išleistos lėšos vertingos tik tada, jeigu jomis užtikrinami trokštami rezultatai. Išlaidų programos turi turėti realų poveikį, o investicijos skatinti tokią veiklą, kuri vertinama pagal realų poveikį, o ne susijusias sąnaudas. Reikia rasti tinkamą nuspėjamumo bei svarbių lankstumo, sąlygiškumo ir atlygio pagal rezultatus tikslų, taip pat supaprastinimo ir patikimam finansų valdymui būtinų kontrolės priemonių pusiausvyrą. Tačiau užtikrinant, kad išlaidos būtų iš tikrųjų tikslingos, privalu nustatyti paskatų ir kontrolės priemones.

But in other areas, delivery through the EU budget is the rational choice and the best way to achieve the EU's objectives. The EU has 500 million citizens, and is the largest economy in the world. This offers real opportunities to exploit added value. It can offer economies of scale and allow the effective targeting of policy priorities and avoid unnecessary overlaps. Its continental scale can allow core policies to work well, such as the identification of excellence in research through competition, where the critical mass required often does not exist at national level alone. It can plug gaps left by the dynamics of national policy-making, most obviously addressing cross-border challenges in areas like infrastructure, mobility, territorial cohesion or EU research cooperation – gaps which would otherwise damage the interests of the EU as a whole. It can open the door to leveraging a much wider range of public and private resources than available at the national level alone.

2.4. So lidarumo teikiama abipusė nauda

In times of severe and long-term budgetary constraints, coordination between the EU and national budgets should be seen as crucial for the sake of improving economic governance, transparency and efficiency of public spending.

Solidarumas yra vienas iš kertinių Europos Sąjungos akmenų, pagrindinių principų ir stiprybės šaltinių. ES biudžetas nėra vienintelis būdas ES parodyti solidarumą, bet yra neatskiriama ES požiūrio dalis. Dėl plėtros Sąjungos ekonominė įvairovė padidėjo, taigi Sąjunga politiškai, socialiai ir ekonomiškai suinteresuota padėti mažiau išsivysčiusioms Sąjungos vietovėms prisidėti prie bendrų tikslų – stabilumas naudingas visiems. Be to, Europos Sąjunga nori įgyvendinti visapusišką ekonominę būsimo augimo strategiją, todėl siekiant solidarumo ypatingas dėmesys skirtinas patiems pažeidžiamiausiems ir tiems, kuriems dėl reformos tenka ypatinga našta. Tačiau šis solidarumas naudingas visiems dėl bendrosios rinkos augimo potencialo, tarpvalstybinio ES išlaidų poveikio nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis, dėl didelio asmenų ir įmonių, galinčių naudotis visoje ES atvertomis galimybėmis, skaičiaus. Apskaičiuota, kad 2009 m. visos ES-25 BVP buvo 0,7 % didesnis dėl sanglaudos politikos 2000–2006 m. laikotarpiu – tai puiki to laikotarpio[3] išlaidų, sudarančių mažiau negu 0,5 % ES BVP, grąža.

2.3. A results-driven budget

ES kolektyviniams tikslams pasiekti dažnai reikia tikslinio geografinio įsikišimo. Sąjungos išorės sienų apsauga nuo nelegalios imigracijos natūraliai rūpinasi išorės sienas turinčios valstybės narės. Šių valstybių narių infrastruktūra gali būti itin naudinga Sąjungai. Aplinkos apsaugos rėmimo arba kovos su klimato kaita veiksmai gali būti vykdomi labai nedidelėje teritorijoje, bet jų nauda – daug platesnė. Tokiais atvejais nacionaliniu lygmeniu turimų investicijų dažnai nepakanka veiksmams paskatinti, o neveikimas gali būti iš tikrųjų nuostolingas visai Europai. Taigi, siekiant įgyvendinti kolektyvinius tikslus, reikėtų ES biudžeto lėšų tokioms išlaidoms padengti.

Identifying those areas where the EU dimension can offer more is not in itself sufficient. Spending on the right policies is only worthwhile if it secures the desired results. Spending programmes must have a real impact, with the investment feeding through into action – action which is measured in terms of real impact, rather than in terms of the inputs involved. The right balance has to be found between predictability and the important goals of flexibility, conditionality, and payment on the basis of results, as well as between simplification and the controls required for sound financial management. But incentives and checks must be in place to ensure that spending fulfils its real purpose.

2.5. Pertvarkytas biudžeto finansavimas

2.4. Mutual benefits through solidarity

Biudžeto peržiūroje svarbią vietą užima nuosavi ištekliai. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžios ES rinko nuosavus išteklius, susijusius su bendros politikos sritimis, kaip antai bendrojo muitų tarifo muitais. Šių nuosavų išteklių autonomija buvo laipsniškai mažinama ir dabartinė ES finansavimo sistema iš dalies pavirto klaidinančiu ir neaiškiu įnašų iš nacionalinių biudžetų, korekcijų ir permokų grąžinimo deriniu. Pradinių nuosavų išteklių ir bendrų ES politikos sričių ryšys prarastas, dėl to sumažėjo sistemos skaidrumas, padaugėjo abejonių dėl teisingumo. Labai svarbu į sistemą pažvelgti naujai, siekiant ES finansavimą iš naujo suderinti su autonomijos, skaidrumo ir sąžiningumo principais.

Solidarity is one of the foundation stones of the European Union, a core principle and source of strength. The EU budget is not the only way for the EU to express solidarity, but it is an indispensible part of the EU approach. Enlargement has increased the economic diversity of the Union, and the Union has a political, social and economic interest in helping the less developed parts of the Union to contribute to its overall goals: the benefits of stability accrue to all. In addition, as the European Union seeks to realise a comprehensive economic strategy for future growth, solidarity requires that special attention is paid to the most vulnerable and to those on whom reform places a particular burden. But the benefits of this solidarity are enjoyed by all, through the growth potential of the single market, through the transnational effects of EU spending at national or regional level and through the virtuous circle of individuals and businesses taking the opportunities opened up by the EU as a whole. GDP in the EU25 as a whole is estimated to have been 0.7% higher in 2009 as a result of cohesion policy over the 2000/2006 period – meaning a good return for spending accounting for less than 0.5 % of EU GDP over the same period [3].

3. Biudžetas ateičiai

The EU's collective objectives often require geographically concentrated interventions. Protecting the external borders of the Union against illegal immigration falls naturally on Member States with external borders. Infrastructure located in particular Member States can still have major benefits for the Union. Action to promote environment protection or tackle climate change can be very local, but the benefits are spread much more widely. In such cases, the investment available at the national level often falls short of what is needed to trigger action, but failure to act can come at a real loss to Europe as a whole. The EU budget should make a contribution to such costs to further its collective goals.

Dabar ES yra įsipareigojusi vykdyti pagrindinę ekonomikos reformos programą, panaudoti ES ekonomikos potencialą ir surasti naujų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinių – įgyvendinti strategiją „Europa 2020“.

2.5. A reformed financing of the budget

„Europa 2020“ siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo: tai patvirtina šie penki tikslai:

The issue of "own resources" is an important part of the budget review. From the beginning of the1970s, the EU collected own resources deriving from common policies like the common customs tariff duties. The autonomy of these own resources has been gradually undermined and the current system of EU financing has evolved piecemeal into a confusing and opaque mix of contributions from national budgets, corrections and rebates. The connection between the original own resources and common EU policies has been lost, making the system less transparent and increasing doubts about fairness. A fresh look is essential, to re-align EU financing with principles of autonomy, transparency and fairness.

- 20–64 m. amžiaus gyventojų užimtumo lygį padidinti mažiausiai 75 %;

3. A Budget for the future

- 3 % BVP investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą;

The EU is now committed to a fundamental programme of economic reform, to unlock the potential of the EU economy to find new sources of growth and create new jobs – the Europe 2020 strategy.

- išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinti mažiausiai 20 %, palyginti su 1990 m. kiekiu, arba 30 % esant tinkamoms sąlygoms; atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį padidinti iki 20 % visos suvartojamos energijos; ir iki 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą;

Europe 2020 pursues smart, sustainable and inclusive growth, exemplified by the following five targets:

- mokyklos nebaigusių asmenų skaičių sumažinti iki 10 % ir 2020 m. mažiausiai 40 % padidinti aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 m. amžiaus asmenų;

– Increase the employment rate of the population aged 20-64 to at least 75%;

- mažiausiai 20 mln. žmonių padėti išbristi iš skurdo.

– Invest 3% of GDP in R&D;

Komisija apskaičiavo, kad pasiekus šiuos tikslus, iki 2020 m.[4] ES BVP kartu galėtų padidėti 4 % ir būtų sukurta 5,6 mln. naujų darbo vietų.

– Reduce greenhouse gas emissions by at least 20% compared to 1990 levels, 30% if the conditions are right; increase the share of renewable energy sources in final energy consumption to 20%; and increase by 20% its energy efficiency;

Ši užduotis apima daugelį politikos sričių. Tam reikia ES, nacionalinio ir regioninio lygmenų partnerystės; taip pat reikia kruopščiai nustatyti tikslus, užtikrinant, kad pastangos būtų sutelkiamos ten, kur jos galėtų būti veiksmingiausios. Be to, ypatingas dėmesys turėtų krypti ten, kur veikla galėtų kuo anksčiau daryti poveikį augimui. ES biudžetas gali ir turi atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant šią strategiją, jis turi būti naujos kartos išlaidų programų vertinimo pagrindas.

– Reduce the early-school leavers rate to 10% and increase the share of the population aged 30-34 having completed tertiary education to at least 40% in 2020;

Iš dalies strategijos „Europa 2020“ varomoji jėga yra ES ekonomikos ir visuomenės bendros vizijos poreikis, kur vienais tikslais įtvirtinami kiti, kur viena veikla vienu metu gali pasitarnauti keliems tikslams. Tam nereikia bendro fondo – tam reikia labai daug derinimo. „Europa 2020“ įgyvendinti reikia darnių sprendimų, tam reikėtų suderinti ir jai įgyvendinti skirtas priemones. Todėl toliau nurodyta veikla turėtų būti laikoma su pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu glaudžiai susijusiu ir tokį augimą užtikrinančiu priemonių rinkiniu.

– Lift at least 20 million people out of poverty.

3.1. Pažangus augimas

Taken together, the Commission estimates that when these targets are achieved, the result could be an extra 4% on EU GDP and 5.6 million new jobs by 2020 [4].

Strategijos „Europa 2020“ esmė – būtinybė paremti Europos ekonomikos virsmą žinių ir inovacijų ekonomika. Reikia daug nuveikti, siekiant paskatinti ateities konkurenciją ir sukurti ateities darbo centrus, nacionalinėmis pastangomis duoti akstiną moksliniams tyrimams ir inovacijoms, modernizuoti švietimą ir pašalinti kliūtis verslumui. Tačiau mastas yra didžiulis Europos turtas ir šiuo turtu privalu visapusiškai pasinaudoti: pasitelkiant bendrosios rinkos galimybes, panaudojant ES biudžeto lėšas, siekiant papildomos priemonių, kuriomis viešasis sektorius skatina augimo varomąsias jėgas, naudos.

This task touches on a wide range of policy areas. It requires a partnership between the EU, national and regional levels; and it also requires careful targeting to ensure that efforts are concentrated where they can be most effective. There should also be special attention paid to where action can have an early impact on growth. The EU budget can and must play a key part in delivering this strategy, and it should be the touchstone for a new generation of spending programmes.

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir švietimas

Part of the driving force of Europe 2020 is the need to have a global vision for the EU economy and society, where objectives reinforce each other and where actions can serve different goals at once. This does not require a single fund – it does require a high degree of coordination. Europe 2020 needs integrated solutions, so the instruments to deliver it should be integrated as well. The actions set out below should therefore be seen as a package of measures, closely linked and working together to secure smart, sustainable and inclusive growth.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra patys tvariausi ekonomikos ir našumo augimo varikliai. Dabartinės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos duoda didelę grąžą visuomenei ir aiškią Europos papildomą naudą, nes į tokias sritis kaip fundamentiniai tyrimai pritraukiama kritinė masė. Per paskutinės daugiametės finansinės programos laikotarpį ES išlaidos moksliniams tyrimams ir inovacijoms padvigubėjo ir iki 2013 m. jos sudarys beveik 7 % Sąjungos biudžeto[5]. Įsteigdama Europos mokslinių tyrimų tarybą ir Europos technologijų institutą ES įtvirtino naujovišką požiūrį į pavyzdinės veiklos rėmimą Europos mastu ir švietimo, mokslinių tyrimų ir verslo ryšių kūrimą, nes jie yra nepaprastai svarbūs, kad kūrybingumas virstų augimu. Būsimos mokslinių tyrimų ir inovacijų išlaidos turi turėti dar didesnį poveikį augimui ir darbo vietų kūrimui, pastebimai socialinei ir aplinkos grąžai.

3.1. Smart growth

Kad būtų pasiekti šios srities strategijos „Europa 2020“ tikslai, Komisija pasiūlė iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“. Fiskalinių suvaržymų laikotarpiu ES ir valstybėms narėms reikia toliau investuoti į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas. Joms taip pat reikia užtikrinti, kad būtų pašalintos likusios kliūtys verslininkams teikti idėjas rinkai: sudarytos geresnės sąlygos gauti finansavimą, būtų įperkamos intelektinės nuosavybės teisės, greičiau nustatomi sąveikūs standartai, mūsų viešųjų pirkimų biudžetas būtų naudojamas strategiškai. Kliūtys turėtų būti šalinamos kartu vykdant reformas, kad kainos ir kokybės santykis būtų kuo geresnis, būtų sprendžiamas rinkos susiskaidymo klausimas ir maksimaliai padidintas sverto poveikis.

At the core of the 2020 strategy is the need to support the transformation of the European economy towards an economy based on knowledge and innovation. Much of the work needed to drive future competitiveness and create tomorrow's jobs centres on national efforts to boost research and innovation, upgrade education and remove barriers to entrepreneurship. But Europe has a huge asset in its scale, and this asset must be used to the full: by exploiting the potential of the single market, and by using funds from the EU budget to bring added value to how the public sector galvanises the drivers of growth.

- Didesnis dėmesys inovacijoms . Ateities mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turi tiesiogiai padėti pasiekti „Europa 2020“ tikslus, visų pirma sukurti inovacijų sąjungą[6]. Ji turėtų būti kuriama remiantis veikla pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą ir remti inovacinius projektus, visų pirma tuos, kuriuose dalyvauja MVĮ ir kurie turi aiškų ekonominį potencialą, padėti konsoliduoti ir išplėsti Europos pramoninę bazę. Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės sėkmė parodė, kad naujoviškas požiūris į paramos teikimą gali turėti sverto poveikį privačiosioms investicijoms. Šiai priemonei panaudota 1 mlrd. EUR ES biudžeto, kad moksliniai tyrimai ir plėtra visoje Europoje būtų paremti papildomais 16,2 mlrd. EUR. Europos technologijų platformos buvo labai svarbios padedant apibrėžti pramonei svarbius bendrosios programos prioritetus. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programos sukurtos tam, kad pramonė aktyviai dalyvautų ir bendrai investuotų į pramonės iniciatyva vykdomas mokslinių tyrimų programas, pavyzdžiui, jungtines technologijų iniciatyvas, kuriomis parodyta, kaip kūrybingas bendradarbiavimas, panaudojus palyginti mažą ES biudžeto įnašą, gali paskatinti Europos pramonę dėti daugiau pastangų. Šiam tikslui pasiekti reikėtų kartu taikyti įvairias priemones pagal bendrą strateginę programą.

Research, innovation and education

- Pagrindinių visuomenės problemų sprendimas . Europa susiduria su precedento neturinčio masto visuomenės problemomis, kurias galima įveikti tik svarbiais moksliniais ir technologiniais laimėjimais. Prioritetu turėtų tapti pagrindiniai ES tikslai, visų pirma „Europa 2020“. Pavyzdžiui, ES turėtų padėti įveikti dešimtmečius trukusį energetikos tyrimų stygių, dėl kurio Europa atsiliko plėtodama savo vidaus energijos tiekimą ir spręsdama išmetamų teršalų mažinimo uždavinius. Siekiant paspartinti mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijų diegimą rinkoje bus pradėtos Europos inovacijų partnerystės programos, skirtos žinioms ir ištekliams sutelkti ir ES pramonės konkurencingumui didinti.

Research and innovation are the most sustainable engines of economic and productivity growth. The current EU programmes for research and innovation offer a high societal pay-off and clear European added value, bringing critical mass in areas like basic research. EU expenditure on research and innovation has doubled over the last multiannual financial framework and by 2013 it will amount to around 7% of the Union's budget [5]. With the European Research Council and the European Institute for Technology, the EU has put in place a fresh new approach to promoting excellence on a European scale and forging the links between education, research and business so critical to seeing creativity carry through into growth. Future research and innovation spending must have an even stronger impact in terms of growth and job creation and in terms of significant social and environmental return.

- Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimas . Kaip niekad svarbu kuo labiau padidinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos veiksmingumą, sukuriant iš tikrųjų vieną Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje visi veikėjai: ir viešojo, ir privačiojo sektorių, galėtų veikti laisvai, sudaryti aljansus ir gauti kritinę masę, kad galėtų konkuruoti ir bendradarbiauti pasauliniu mastu. Geresnis koordinavimas regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis gali padėti išvengti dubliavimo, paskatinti dalytis geriausia patirtimi, o sustiprintas bendras programavimas galėtų užtikrinti sinergiją ir skirtingų finansavimo lygmenų tarpusavio papildomumą. Tai reiškia, kad reikia spręsti mokslininkų judumo kliūčių klausimą.

To achieve Europe 2020's goals in this area, the Commission has proposed an Innovation Union. In times of fiscal constraints, the EU and Member States need to continue to invest in R&D, and innovation. They also need to ensure that remaining barriers for entrepreneurs to bring "ideas to market" must be removed: better access to finance, affordable IPR, faster setting of interoperable standards, and strategic use of our procurement budgets. This should go hand in hand with reforms to get more value for money, tackle fragmentation and maximise leverage effects.

- ES mokslinių tyrimų bazės plėtojimas . ES remia poreikius skatinti pažangią veiklą, tačiau ji taip pat turėtų prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų bazės plėtojimo, padėdama visoje Europoje pagerinti mokslinių tyrimų infrastruktūros kokybę. Naujos kartos mokslinių tyrimų infrastruktūrai, pagrįstai regionų specializacija, sukurti reikia visapusiškai panaudoti struktūrinius fondus.

– Focussing on innovation. Future research and innovation funding must contribute directly to the achievement of Europe 2020, in particular the Innovation Union [6]. It should build on the work of the Competitiveness and Innovation Programme and support innovative projects, notably involving SMEs, with clear economic potential, to help consolidate and enlarge Europe's industrial base. The success of the Risk-sharing Finance Facility (RSFF) has demonstrated that novel approaches to providing support can be successful in leveraging private investment. This facility has used an EU budget of € 1 billion to bring an additional € 16.2 billion to support R&D across the EU. The European Technology Platforms have been instrumental in helping to define industry relevant priorities for the Framework Programme. Public-private partnerships have been created to get industry actively involved and co-invest in industry-driven research programmes such as Joint Technology Initiatives, which have shown how imaginative collaboration can use a relatively small EU budgetary contribution to galvanise major European industrial efforts. The full range of instruments should work together, in a common strategic framework, to this end.

- Įgyvendinimo veiksmingumo didinimas paprastinant . Mokslo ir verslo bendruomenė yra pareiškusi priekaištų dėl pernelyg didelės administracinės naštos ir paragino Komisiją rasti geresnę pasitikėjimo ir kontrolės, rizikos prisiėmimo ir rizikos vengimo pusiausvyrą. Nors siekiant supaprastinimo pagal esamas programas pažanga padaryta, reikia nuveikti daugiau. Priemonės, kurios apimtų dideles supaprastinimo galimybes, būtų bendras dalyvių apskaitos praktikos pripažinimas, įskaitant vidutines sąnaudas, bendros taisyklės visiems dalyviams, apimančios visas intervencines priemones, ir skirtingų kompensavimo normų ir netiesioginių sąnaudų apskaičiavimo metodų skaičiaus sumažinimas.

– Tackling major societal challenges. Europe is faced with an unprecedented range of societal challenges, which can only be tackled with major scientific and technological breakthroughs. Priority should be given to the EU's core objectives, and in particular Europe 2020. For example, the EU should contribute to remedy decades of shortfall in energy research, which has left Europe lagging behind in terms of developing domestic energy supplies and tackling the challenge of reduced emissions. European Innovation Partnerships will be launched to accelerate research, development and market deployment of innovations to pool expertise and resources and boost the competitiveness of EU industry.

- Švietimo sistemos modernizavimas visais lygmenimis . Pagrindiniu švietimo orientyru turi tapti kompetencija. Mums reikia daugiau pasaulinio lygio universitetų, turime tobulinti įgūdžius ir pritraukti geriausius specialistus iš kitų šalių. Reikėtų pradėti koordinuotą esamų švietimo ir mokymo programų peržiūrą, siekiant sukurti integruotą požiūrį į pavyzdinės iniciatyvos „Judus jaunimas“ įgyvendinimą. Švietimo ir užimtumo politika iš esmės yra valstybių narių kompetencija, bet Sąjunga atsakinga už judumo skatinimą ir kliūčių šalinimą visoje Europoje. Esamos švietimo srities judumo programos ne tik patobulino jomis pasinaudojusiųjų įgūdžius, žinias ir suteikė geresnį išsilavinimą, bet ir paskatino universitetų ir švietimo sistemų konkurenciją. Paklausa dabar gerokai viršija esamą pasiūlą – programa „Erasmus“ gali pasinaudoti tik apie 5 % universitetų studentų. Tokias programas būtų galima plėsti, o išteklių paskirstymą būtų galima aiškiau susieti su praktiniu naudojimusi šiomis judumo galimybėmis.

– Delivering the European Research Area. It is more vital than ever to maximise the efficiency of the European research and innovation system by creating a genuinely unified European Research Area, in which all actors, both public and private, can operate freely, forge alliances and gather critical mass in order to compete and cooperate on a global scale. Better coordination at regional, national and EU level can do more to prevent overlaps and encourage best practice and reinforced joint programming could ensure synergies and complementarity of the different funding levels. This implies that the barriers to the mobility of researchers need to be addressed.

Ateities infrastruktūra

– Spreading the base of EU research. Whilst EU support needs to drive excellence, it should also contribute to broaden the base of research and innovation by helping to raise the quality of research infrastructure across the EU. The Structural Funds should be fully exploited to develop the next generation of research infrastructures, based on regional specialisation.

Tarpvalstybinė infrastruktūra yra vienas iš geriausių pavyzdžių, kur ES gali pašalinti trūkumus ir pasiekti geresnių rezultatų. Transporto, ryšių ir energetikos tinklai teikia didžiulę naudą visai visuomenei. Tačiau dėl rinkos nepakankamumo projektai, kurių papildoma ES nauda didelė, gali nepritraukti reikiamų privačiųjų bendrovių investicijų. Rezultatas – kaina, kurią turi sumokėti ES aukodama konkurencingumą, solidarumą ir veiksmingą bendrosios rinkos veikimą. Tikslinga finansinė ES lygmens parama gali duoti impulsą tokiems svarbiems projektams, kurie turi didžiulį ir ilgalaikį komercinį potencialą.

– Increasing the efficiency of delivery through simplification. The scientific and business community has complained about excessive administrative burden and has called upon the Commission to find a better balance between trust and control and between risk taking and risk avoidance. Despite progress made towards simplification under the existing programmes more needs to be done. Measures with a far reaching potential for simplification are the general acceptance of the accounting practices of participants including average costs, a unique set of rules for all participants covering all intervention measures and a reduction of the number of different reimbursement rates and methods for calculating indirect costs.

Tokios šalys kaip Jungtinės Valstijos ir Kinija dabar pradeda investicijų į didžiulės plataus užmojo infrastruktūros projektus. Kad išliktų konkurencinga, Europa strategiškai ypač suinteresuota turėti veiksmingą infrastruktūrą, kloti pamatus ilgalaikiam ekonomikos augimui. ES turi pasiūlyti tinkamą politikos derinį, kad būtų skatinamas reikiamas modernizavimas ir išlaikyti esamos infrastruktūros standartai. Vadinasi, reikia patikimos ilgalaikės politikos sistemos, kuri įtikintų investuotojus suteikti didelį ilgalaikį reikiamą kapitalo finansavimą. Kad projektai būtų sėkmingai pradėti įgyvendinti, reikia juos palaikančios reguliavimo sistemos ir tiksliai per deramas finansavimo priemones nukreiptos finansinės paramos. Rezultatas – pagrindiniame Europos transporto tinkle kroviniai ir keleiviai būtų vežami darnesniu transportu; didelės spartos plačiajuosčiu ryšiu būtų galima naudotis visoje ES; veiktų energetikos tinklas, galintis įvykdyti duotus vidaus rinkos pažadus, suteikti galimybę naudotis naujais energijos šaltiniais ir pasinaudoti naujomis pažangiomis technologijomis.

– Modernising education systems at all levels. Excellence must even more become the guiding principle for education. We need more world-class universities, raise skill levels and attract top talent from abroad. A coordinated review of existing education and training programmes should be launched to develop an integrated approach in the context of the "Youth on the move" flagship. Most of the competences for education and employment policy lie with Member States, but the Union has a special responsibility to promote mobility and eliminate barriers across Europe. Existing mobility schemes in education have not only improved the skills, knowledge and education of the beneficiaries, they also stimulate competition between universities and educational systems. Demand currently goes well beyond the current supply – with Erasmus, at university level, limited to around 5% of students. Such programmes could be extended and the allocation of resources linked more clearly to the extent to which the opportunities of mobility are used in practice.

Tokią paramą reikia tikslingai nukreipti į pagrindinius prioritetus – pašalinti kliūtis strateginėse transeuropinėse magistralėse, skatinti jų plėtrą ir kurti tarpvalstybines ir įvairiarūšes jungtis. Taip pat reikia griežtų kriterijų, kad būtų galima atrinkti geriausius projektus: tuos, kurie gali įrodyti, kad turi reikiamus valdymo gebėjimus ir gali būti per pagrįstą laikotarpį pradėti įgyvendinti, ir atitinka tvarumo lyginamuosius rodiklius. Tam tikrai infrastruktūrai, pavyzdžiui, geležinkelių transporto, arba tinklų, diegiamų menkai apgyvendintose bendruomenėse, visada reikės viešųjų investicijų; kitose srityse vienas iš svarbiausių kriterijų taip pat galėtų būti projektų galimybės pritraukti privačiojo finansavimo lėšų. ES ir nacionaliniams biudžetams, Europos investicijų bankui ir privačiojo finansavimo šaltiniams reikėtų taikyti bendrą požiūrį, siekiant nustatyti investavimo prioritetus ir numatyti tinkamą veiklos skatinimo priemonę. Tam reikia tinkamos ES lygmens reguliavimo sistemos ir išteklių iš privačiųjų ir viešųjų šaltinių. Taip pat reikėtų apsvarstyti, kaip pasitelkus paramą būtų galima įtraukti projektus, kurie vykdomi ir už ES ribų, kad būtų abipusės naudos ir mūsų kaimynėms, ir mums.

Infrastructures of the future

3.2. Tvarus augimas

Cross-border infrastructure is one of the best examples of where the EU can plug gaps and deliver better value results. Transport, communication and energy networks bring enormous benefits to society at large. But market failures can mean that projects with high EU added value can fail to attract the investment needed from private companies. The result is a cost for the EU in terms of competitiveness, solidarity, and the effective functioning of the single market. Targeted financial support on EU level can help to kick-start such important projects, which often hold great commercial potential in the long term.

Energetikos ir klimato politikos susiejimas su tausesne ekonomika

Countries like the United States and China are now launching huge, ambitious infrastructure investment drives. Maintaining competitiveness means that Europe has a particularly strong strategic interest in effective infrastructure, to lay the foundations for long-term economic growth. The EU needs to offer the right policy mix to stimulate the modernisation required, as well as maintaining the standards of existing infrastructure. This means a credible long-term policy framework which will convince investors to release the huge long-term capital finance required. It needs a supportive regulatory framework and carefully directed financial support through appropriate finance vehicles to help get projects off the ground. The result would be a European core transport network shifting freight and passenger flows towards more sustainable transport modes; high-speed broadband available in every part of the EU; and an energy network capable of delivering on the promise of the internal market, accessing new energy sources and exploiting new smart technologies.

Vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų – spręsti tausesnio išteklių naudojimo, klimato kaitos problemą ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir vartojimo efektyvumą. Tam reikia ne tik spartinti ekonomiką, kad būtų pasiekti sutarti tikslai, bet ir duoti impulsą investicijoms į ekologiškesnes technologijas ir ekologiškesnes paslaugas, kurios, kaip pripažįstama, turi didžiausią ateities eksporto ir darbo vietų kūrimo potencialą, nes šiose pramonės šakose jau dabar dirba 3,5 mln. europiečių[7]. Kad šis plataus užmojo tikslas būtų pasiektas, reikia veiksmingai panaudoti visas ES turimas priemones, įskaitant naujoviškas finansines priemones ir šaltinius.

Such support needs to be targeted on key priorities – removing bottlenecks on strategic trans-European axes, encouraging their extension and building cross-border and inter-modal connections. Strict criteria are also needed to select the best projects: those that can demonstrate that they have the management capacity required and can be launched in a reasonable timeframe, and that they meet sustainability benchmarks. Whilst for some infrastructure, like rail transport or bringing networks to sparsely-populated communities, public investment will always be needed, for other areas the ability of projects to attract private financing could also be an important criterion. A common approach would be needed between the EU and national budgets, the European Investment Bank and private funding sources to determine the priorities for investment and to provide the right catalyst for action. This requires the right regulatory framework at EU level, to pool resources from private and public sources. Consideration should also be given to how support could include projects stretching beyond the borders of the EU, to the mutual benefit of our neighbours and ourselves.

Viena iš pasirinkimo galimybių būtų pertvarkyti ES biudžetą taip, kad investicijoms tokiose srityse būtų sukaupta daug tikslinių lėšų. Europos ekonomikos atkūrimo planas parodė, kaip galima nustatyti ir paremti pagrindinius strateginius energetikos projektus ir spręsti rizikos problemas dėl sugriežtintų kreditavimo sąlygų sustojus tokių projektų įgyvendinimui. Jis suteikė pasitikėjimo įvairiomis ES ilgalaikėmis energetikos politikos kryptimis ir padidino investuotojų norą teikti kapitalą projektams, kurių diegimo laikotarpis ilgas. Tokiu požiūriu būtų galima vadovautis kaip pasirinkimo galimybe atskirų programų atveju. Vis dėlto veiksmingiau būtų šiuos prioritetus integruoti į skirtingas programas, pripažįstant, kad ta pačia veikla galima ir turėtų būti siekiama kelių tikslų vienu metu. Tokių politikos sričių, kaip kovos su klimato kaita ir energetika, tikslų pirmenybė jau rodo, kad reikia perskirstyti mokslinių tyrimų, sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos prioritetus, tai aiškiai politiškai nurodant ir suderinant su būtinybe vengti naujo nelankstumo. Tai galėtų papildyti aiškus susietas įpareigojimas nustatyti atvejus, kai programomis buvo skatinama tokia politika. Rezultatas – ES galėtų aiškiai nustatyti, kokie ištekliai padėtų įgyvendinti, pavyzdžiui, kovos su klimato kaita arba energijos tiekimo saugumo rėmimo, politiką, nesvarbu, kokiomis priemonėmis ji įgyvendinama.

3.2. Sustainable growth

Bendra žemės ūkio politika

Mainstreaming energy and climate policies in a resource-efficient economy

Tvariai ES ekonomikai reikia klestinčio žemės ūkio sektoriaus, kuriuo prisidedama prie įvairių ES tikslų, įskaitant sanglaudą, kovą su klimato kaita, aplinkos apsaugą ir biologinę įvairovę, sveikatos priežiūrą ir konkurencingumą, taip pat apsirūpinimą maistu. Vykdant bendros žemės ūkio politikos reformas parama ūkininkams vis labiau sieta su šių tikslų siekimu, o BŽŪP dalis bendrajame biudžete pastaraisiais metais nuolatos mažėjo. Nors ši tendencija nesikeičia, vis dėlto žemės ūkis išliks viena iš tų sričių, kuriai skiriama daugiausia viešųjų investicijų, kurių našta teks ES, o ne nacionaliniams biudžetams.

Tackling the challenge of resource efficiency, climate change, and of delivering energy security and efficiency, is one of the core objectives of the Europe 2020 strategy. This not only means gearing up the economy to deliver the agreed goals, but also kick-starting investment in the greener technologies and greener services recognised as having some of the greatest potential for future exports and future jobs as an industry which already employs 3.5 million Europeans [7]. To secure this ambitious goal, all the instruments at the EU's disposal, including innovative financial instruments and sources, need to be harnessed effectively.

Viena po kitos sekusios reformos ES žemės ūkį priartino prie rinkos ir padėjo užtikinti aprūpinimą maistu, geresnį gamtos išteklių valdymą ir stabilias kaimo bendruomenes. Daugiau negu vieną trečdalį ūkių pajamų sudaro išmokos iš ES biudžeto. ES ūkininkai ir toliau išlieka vieni pagrindinių aukštos kokybės maisto tiekėjų, kai toliau sparčiai daugėjant pasaulio gyventojų didėja ir jų poreikiai. Žemės ūkio pramonė yra vienas iš ES ekonomikos dinamiškumo šaltinių.

One option would be to reshape the EU budget to create large-scale, dedicated funds devoted to the delivery of investment in such areas. The European Economic Recovery Plan showed how it was possible to identify and support key strategic energy projects, and address the risk that the credit crunch brought such projects to a standstill. It helped to give credibility to the EU's long-range policies on energy, as well as increasing the willingness of investors to release capital for projects with long lead-times. This approach could be taken forward as an option based on distinct programmes. Nevertheless, mainstreaming these priorities into different programmes may be a more effective approach, recognising that the same action can and should pursue different objectives at once. The primacy of policy goals like climate change and energy would already point to a re-prioritisation inside policies like research, cohesion, agriculture and rural development – with a clear political earmarking balanced by the need to avoid new rigidities. This could be accompanied with a clear cross-cutting obligation to identify where programmes had promoted such policies. The result should mean that the EU would be able to set out clearly what resources were contributing to policies like tackling climate change or supporting energy security, irrespective of the instruments through which these policies are delivered.

Tačiau taip pat yra aiškių spręstinų problemų. Tiesioginių išmokų skyrimas grindžiamas orientacinėmis vertėmis – tokia sistema veikia jau dešimtmetį, o tiesioginių išmokų ūkininkams dydžiai valstybėse narėse labai skiriasi. Nors kai kuriuos skirtumus galima pateisinti, yra labai pagrįsta priežastis laipsniškai išmokų dydžius suvienodinti. Atsisakant istorinių orientacinių dydžių taip pat būtų išvengta priklausomybės, kuri gali trukdyti naudoti paskatas rezultatams užtikrinti. Be to, kiltų problemų, susijusių su sunkumais dėl ūkininkų pajamų ir dėl gamybos sąnaudų, taip pat klausimų dėl abiejų BŽŪP ramsčių tikslinio nukreipimo ir prioritetų nustatymo.

The Common Agriculture Policy

Birželio mėn. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kaip tvarus, našus ir konkurencingas žemės ūkio sektorius galėtų svariai prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, panaudodamas kaimo vietovių augimo ir užimtumo potencialą, kartu užtikrindamas sąžiningą konkurenciją.

A sustainable EU economy needs a thriving agricultural sector making its contribution to a wide variety of EU objectives – including cohesion, climate change, environmental protection and biodiversity, health and competitiveness, as well as food security. A series of reforms to the Common Agricultural Policy has seen support to farmers increasingly linked to delivering these goals and the share of the CAP in the overall budget falling steadily in recent years. Continuing the trend would still leave agriculture representing a major public investment – one falling on the EU's shoulders, rather than on national budgets.

Reforma toliau galėtų būti vykdoma įvairiomis kryptimis:

Successive reforms have brought EU agriculture closer to the market and helped to deliver food security, a better management of natural resources and stable rural communities. Over one third of farm income relies on payments from the EU budget. EU farming continues to be a major supplier of high quality food at a time when the needs of a rapidly growing world population continue to grow. The agro-industry is an important source of dynamism in the EU economy.

- toliau laikyti BŽŪP vienu iš ES bendresnių politikos prioritetų tiesioginę pagalbą siejant su ekologija ir remiant griežtesnę aplinkos praktiką bei teigiamas tendencijas skatinti inovacijas ir konkurenciją kaimo vietovėse (kartu su kompleksinio paramos susiejimo koncepcija);

However, there are also clear issues to address. The allocation of direct payments is based on reference values now over a decade old, and the levels of direct payments to farmers vary considerably from one Member State to another. Whilst some variation can be justified, there is a strong case for progressively bringing payments levels closer together. Moving away from historical references would also avoid a culture of dependency which may hold back the use of incentives to ensure that results are delivered. This would also raise issues with regard to pressure on farmers' income and on production costs, as well as the question of targeting and prioritisation of both pillars of the CAP.

- siekti, kad kaimo plėtra būtų skatinamas konkurencingas žemės ūkio sektorius ir inovacijos tokiose srityse kaip gamybos procesai ir technologijų pažanga; ekonominės veiklos įvairinimas kaimo vietovėse; aplinkos ir gamtos išteklių išsaugojimas; klimato kaitos problemų sprendimas tiek mažinant poveikį, tiek prisitaikant; pagalba gerinant vandens valdymą ir užtikrinant išteklių naudojimo efektyvumą; speciali pagalba nepalankiausioje padėtyje esantiems kaimo ekonomikos subjektams, įskaitant tuos, kuriems tenka spręsti žemės virtimo dykuma problemas;

The European Council underlined in June how a sustainable, productive and competitive agricultural sector could make an important contribution to the Europe 2020 strategy, considering the growth and employment potential of rural areas while ensuring fair competition.

- pasitikėti rinka, drauge plėtojant draudimo, suderinamo su PPO „žaliosios dėžės“ kriterijumi, formas ir kitas rizikos, susijusios su staigiu pajamų pokyčiu, valdymo priemones, derinamas su geresnėmis konkuravimo sąlygomis maisto tiekimo grandinėje;

Continuing along the path of reform could be pursued in different ways:

- užtikrinti geresnę kaimo plėtros ir kitos ES politikos sinergiją ir taip padėti įgyvendinti politiką tokiose srityse, kaip moksliniai tyrimai, užimtumas ir tinklų infrastruktūra, įskaitant integraciją į bendrą strateginę programą ir nacionalines reformų programas pagal strategiją „Europa 2020“.

– Further targeting the CAP on the EU's broader policy priorities with the greening of direct aids to support more demanding environmental practices and positive improvements to boost innovation and competitiveness in the countryside, in addition to the cross-compliance concept;

Todėl BŽŪP reforma galėtų būti vykdoma skirtingu intensyvumo laipsniu. Ji galėtų apsiriboti tam tikrų skirtumų sulyginimu, pavyzdžiui, teisingesniu tiesioginių išmokų paskirstymu valstybėms narėms ir ūkininkams. Ją vykdant politika galėtų būti peržiūrima iš esmės, siekiant užtikrinti, kad ji taptų tvaresnė, ir būtų keičiama skirtingų politikos tikslų, ūkininkų ir valstybių narių pusiausvyra, visų pirma įvedant tikslingesnį požiūrį į prioritetus. Vykdant radikalesnę reformą būtų einama toliau – atsisakoma pajamų rėmimo ir daugumos rinkos priemonių, o pirmenybė būtų teikiama ne BŽŪP ekonominiam ir socialiniam aspektui, bet aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslams.

– Rural development should aim at fostering a competitive agricultural sector and innovation in areas like production processes and technological progress; economic diversification in rural areas; preserving the environment and natural resources; addressing climate change, both mitigation and adaptation; helping water management and resource efficiency; and offering specific support to the most disadvantaged in the rural economy – including those facing issues such as desertification;

3.3. Integracinis augimas

– Reliance on the market, coupled with the development of forms of insurance compatible with the WTO "green box", and other tools for the management of risks linked to sudden shifts in incomes, combined with better competitive conditions in the food supply chain;

Sanglaudos politika ir strategija „Europa 2020“

– Better synergy between rural development and other EU policies, to help deliver policies in areas such as research, employment and network infrastructure, including integration with a common strategic framework and the National Reform Programmes under Europe 2020.

Sanglaudos politika yra vienas iš sėkmingiausių Sąjungos būdų parodyti solidarumą ir kartu skatinti augimą ir gerovę visoje ES. Ši politika teigiamai veikia visus: investicijos į ES ekonomiką duoda naudos visoms valstybėms narėms. Ją įgyvendinant investuojama į modernizavimą, skatinamas augimas neturtingiausiose ES vietovėse, ji yra pokyčių visuose Europos regionuose skatinimo priemonė. Ją vykdant didinamos rinkos ir sudaroma naujų verslo galimybių visai ES. Siejama su struktūrine reforma ir makroekonominiu stabilumu, ši politika gali realiai prisidėti prie augimo. Tačiau siekiant užtikrinti šią naudą sanglaudos finansavimas turi būti itin tikslingas, jos papildoma nauda būtų kuo didesnė. Tam reikia drausmingai siekti „Europa 2020“ tikslų ir rezultatų.

Reform of the CAP could therefore be pursued with different degrees of intensity. It could restrict itself to ironing out some current discrepancies, such as more equity in the distribution of direct payments between Member States and farmers. It could make major overhauls of the policy in order to ensure that it becomes more sustainable, and reshapes the balance between different policy objectives, farmers and Member States, in particular by introducing a more targeted approach to priorities. A more radical reform would go further, moving away from income support and most market measures, and giving priority to environmental and climate change objectives rather than the economic and social dimensions of the CAP.

2007–2013 m. sanglaudos lėšų skyrimas Lisabonos strategijos tikslams įgyvendinti parodė, kad įvairių finansinių priemonių naudojimas svarbiausiems politikos tikslams įgyvendinti yra naudingas. Kitam laikotarpiui strategijoje „Europa 2020“ numatyti aiškūs bendri prioritetai ir aiški finansavimo prioritetų nustatymo sistema. Strategijoje „Europa 2020“ leidžiama daug didesnė koncentracija nei anksčiau. Kad būtų pasiekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, būtų galima nustatyti aiškius prioritetus vykdant tokią veiklą: naujų įmonių rėmimas; inovacijos; teršalų išmetimo mažinimas; mūsų aplinkos kokybės gerinimas; universitetų modernizavimas; energijos taupymas; bendro ES intereso energetikos, transporto ir telekomunikacijų tinklų plėtra; investavimas į mokslinių tyrimų infrastruktūrą; žmogiškojo kapitalo ugdymas; aktyvi integracija kovojant su skurdu.

3.3. Inclusive growth

Aiškus sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ ryšys suteikia realią galimybę ir toliau padėti neturtingesniems ES regionams pasivyti kitus, toliau plėtoti sanglaudos politiką, kad ji taptų svarbiu skatinamuoju augimo veiksniu visoje ES. Nacionalinės reformų programos yra tinkama priemonė užtikrinti, kad ES sanglaudos išlaidos, nacionalinė reforma ir išlaidų prioritetai derėtų ir būtų veiksmingi.

Cohesion policy and Europe 2020

Sanglaudos politika visuose regionuose turėtų tapti standartine pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų, iškeltų strategijoje „Europa 2020“, įgyvendinimo priemone. Tai gali būti galinga politikos varomoji jėga, įtvirtinanti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus stiprinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kad sparčiau mažėtų skirtingų regionų išsivystymo skirtumai. Pagal Sąjungos solidarumo įsipareigojimus dabar Bendrijos ištekliai turėtų būti skiriami daugiausia neturtingiausiems regionams ir valstybėms narėms. Sanglaudos politikos parama taip pat svarbi likusiai Sąjungos daliai – kai sprendžiami tokie klausimai, kaip socialinė atskirtis arba aplinkos kokybės blogėjimas (pavyzdžiui, miesto vietovėse), remiamas ekonomikos restruktūrizavimas ir perėjimas prie inovaciškesnės žinių ekonomikos, kuriamos darbo vietos ir tobulinami įgūdžiai. Ypatingą dėmesį reikia skirti nuo kitų atsiliekantiems regionams. Paprasta ir teisinga pereinamojo laikotarpio parama padėtų išvengti ekonominio šoko staiga sumažėjus finansavimui.

Cohesion has proved one of the most successful ways for the Union to demonstrate its commitment to solidarity, while spreading growth and prosperity across the EU. The policy has positive effects for all: investing in the economies of the EU benefits all Member States. It provides investment for modernisation, galvanises growth in the least prosperous parts of the EU and acts as a catalyst for change in all Europe's regions. It increases markets and creates new business opportunities for the EU as a whole. When coupled with structural reform and macroeconomic stability, it can make a real contribution to growth. However, to ensure these benefits, cohesion funding must be accurately targeted so that its added value is maximised. This points to a disciplined concentration on the objectives of Europe 2020, and a rigorous concentration on results.

Reikia tikslinti dabartinį strateginį programavimą, glaudžiau derinant strategiją „Europa 2020“ ir sanglaudos politiką, kad papildoma ES strateginio programavimo nauda būtų didesnė. Tam atlikti reikalingos aiškesnės Europos lygmens gairės, strategiškesnės vietos ir regioninio lygmens partnerių, valstybių narių ir Europos Komisijos derybos ir padarytą pažangą atitinkantys tolesni veiksmai. Rezultatas – bendras supratimas, kad „Europa 2020“ yra varomoji visų lygmenų politikos jėga, kad visiems tenka atsakomybė už veiklą, kurios reikia imtis ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis kaip partneriams.

The earmarking of cohesion spending in 2007-2013 to the objectives of the Lisbon strategy has shown the benefits of using a variety of financial instruments to pursue overarching policy objectives. For the next period the Europe 2020 strategy provides both a clear set of common priorities, and a clear framework for identification of funding priorities. Europe 2020 allows a much greater concentration than in the past. Clear priorities could be fixed to deliver smart, sustainable and inclusive growth, with work on: support for new businesses; innovation; reducing emissions; improving the quality of our environment; modernising universities; energy saving; the development of energy, transport and telecommunication networks with a common EU interest; investment in research infrastructure; human capital development; and active inclusion to help the fight against poverty.

Didesnis sutelkimas ir sanglauda

The explicit linkage of cohesion policy and Europe 2020 provides a real opportunity to both continue to help the poorer regions of the EU to catch up, and to develop further cohesion policy into an important enabler of growth for the whole of the EU. The National Reform Programmes offer the right vehicle to ensure that EU cohesion spending and national reform and spending priorities are working effectively in tandem.

Siekiant maksimaliai padidinti sanglaudos išlaidų poveikį ateityje, reikės užtikrinti, kad valstybės narės ir regionai ES ir nacionalinius išteklius sutelktų sutartiems ES prioritetams įgyvendinti. Tai galima padaryti nustatant kelis europinės svarbos prioritetus, susietus su strategija „Europa 2020“ ir sektorių politikos tikslais. Toks teminių prioritetų sąrašas, tiesiogiai susietas su integruotomis gairėmis ir pavyzdiniais strategijos „Europa 2020“ projektais, būtų pateiktas teisinėmis sanglaudos priemonėmis – taip būtų parodoma, kad sanglaudos politika galima tenkinti skirtingus poreikius (nuo didelės infrastruktūros kai kuriuose regionuose iki mažos bendruomenės vykdomų projektų skurdžiuose miestų rajonuose). Bendri prioritetai, pavyzdžiui, inovacijų, būtų privalomi. Iš labiau išsivysčiusių regionų būtų reikalaujama visą turimą finansinį asignavimą skirti dviem ar trims prioritetams, o mažiau išsivystę regionai savo didesnius išteklius galėtų skirti šiek tiek didesniam prioritetų skaičiui.

Cohesion policy should become a standard bearer for the objectives of smart, inclusive and sustainable growth of the Europe 2020 strategy in all regions. This can be a powerful driver for the policy, reinforcing the Treaty obligations of strengthening the Union's economic, social and territorial cohesion, so as to accelerate the process of reducing disparities between the levels of development of the different regions. As today, Community resources should be focused on the poorest regions and Member States in line with the Union's commitment to solidarity. Cohesion policy support is also important for the rest of the Union – to tackle issues like social exclusion or environmental degradation (for example in urban areas), to support economic restructuring and the shift to a more innovative and knowledge based economy, and to create jobs and improve skills. Particular attention needs to be paid to those regions which have not yet completed their process of catching up. A simple and fair system of transitional support would avoid an economic shock due a sudden drop of funding.

Labai svarbu didesnė darna ir derinimas su kitomis ES priemonėmis, kuriomis įgyvendinama ES politika, įskaitant transporto, ryšių, energetikos, žemės ūkio, aplinkos ir inovacijų sritis. Užuot užvertus daugybe iš dalies sutampančių schemų ir skirtingų taisyklių, ES paramos gavėjams turėtų būti pasiūlyta suderintų programų, papildančių vienos kitas ir skatinančių vadinamąją pažangiąją specializaciją. Didesnis atitikties reikalavimams ir įgyvendinimo taisyklių suderinimas būtų svarbus žingsnis siekiant integruotesnio praktinio ES politikos įgyvendinimo.

A number of adjustments to the current strategic programming are needed to increase the EU added value of strategic programming, through closer coordination between Europe 2020 and Cohesion Policy. This coordination requires clearer guidance at the European level, a more strategic negotiation process between partners at local and regional level, the Member State and the European Commission, and a proper follow-up of progress made. The result should be a common sense that Europe 2020 is driving policy at all levels, that all have ownership of actions to be undertaken in partnership by EU, national and regional levels.

Bendra strateginė programa

Greater concentration and coherence

Siekdama sustiprinti ES politikos integraciją, kad būtų įgyvendinta strategija „Europa 2020“, ir atsižvelgdama į integruotas gaires Komisija galėtų priimti bendrą strateginę programą, kurioje būtų išdėstyta išsami investavimo strategija, pagal kurią „Europa 2020“ uždaviniai ir tikslai virstų investavimo prioritetais. Joje būtų visų pirma nurodyti investavimo poreikiai pagal pagrindinius uždavinius ir pavyzdinius projektus. Taip pat būtų pabrėžta, kokių reformų reikia, siekiant maksimaliai padidinti sanglaudos politikos remiamų investicijų poveikį.

To maximize the impact of cohesion spending in the future, it will be necessary to ensure that Member States and regions concentrate EU and national resources on agreed EU priorities. This can be achieved by identifying a limited number of priorities of European importance, linked through the Europe 2020 Strategy to sectoral policy objectives. Such a "menu" of thematic priorities directly linked to the Integrated Guidelines and flagship projects of Europe 2020 would be presented in the legal instruments for cohesion, reflecting also the ability of cohesion policy to address different needs (such as from large infrastructure in some regions to small community led projects in deprived urban areas). Crosscutting priorities, such as innovation, would be obligatory. More developed regions could be required to allocate the entirety of the financial allocation available to two or three priorities, while less developed regions could devote their larger resources to a slightly wider range of priorities.

Tokia programa būtų pakeistas dabartinis metodas konkrečioms politikos sritims rengti atskiras strategines gaires ir užtikrintas didesnis jų derinimas. Ji apimtų veiklą, kuri dabar finansuojama iš Sanglaudos fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Europos žuvininkystės fondo ir Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros fondo. Programoje taip pat būtų nustatyti ryšiai ir derinimo su kitomis ES priemonėmis, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, inovacijų, mokymosi visą gyvenimą ir tinklų programomis, mechanizmai.

Increased coherence and coordination with other EU instruments delivering EU policies in areas including transport, communications, energy, agriculture, environment, and innovation would be essential. Beneficiaries of EU support should be offered a consistent set of programmes complementing each other and allowing for "smart specialisation", rather than being confronted with a multitude of partially overlapping schemes and different rules. A greater harmonization of eligibility and implementation rules would be an important step towards a more integrated delivery of EU policies on the ground.

Vystymosi ir investicijų partnerystės sutartis, sutelkiant dėmesį į rezultatus, kurių tikimasi iš ES paramos

A common strategic framework

Remdamosi strategine programa valstybės narės nacionalinėse reformų programose pateiktų savo vystymosi strategijas, kad užsitikrintų tvirtą atsakomybę už ES prioritetus ir nacionalinio bei regioninio lygmenų paramą. Šioje strategijoje būtų nustatyta, kaip valstybė narė ir jos regionai siekia įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“, pavyzdiniuose projektuose, teminėse ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nustatytus prioritetus ir tikslus. Joje taip pat būtų apibrėžta, kokių teigiamų pokyčių jos siekia sulaukti gaudamos ES paramą. Diskusijų su Komisija rezultatas būtų Komisijos ir valstybės narės vystymosi ir investicijų partnerystės sutartis, rodanti nacionalinio ir regioninio lygmenų partnerių įsipareigojimus.

In order to strengthen the integration of EU policies for the delivery of the Europe 2020 strategy and in accordance with the Integrated Guidelines, the Commission could adopt a common Strategic Framework, outlining a comprehensive investment strategy translating the targets and objectives of Europe 2020 into investment priorities. It would identify, in particular, investment needs in relation to headline targets and flagship projects. It would also highlight the reforms needed to maximise the impact of investment supported by cohesion policy.

Sutartyje būtų išdėstyti siektini tikslai, nurodyta, kaip įgyvendinant šiuos tikslus būtų matuojama ir vertinama pažanga, o prioritetinėms sritims ir programoms būtų paskirstomi nacionaliniai ir ES ištekliai. Sutartyje taip pat būtų nustatytos kelios sąlygos, susijusios su reikiamomis reformomis veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti. Prireikus būtų nustatyti įtrauktini strateginiai projektai (pavyzdžiui, pagrindinės transporto ir energijos jungtys). Joje taip pat būtų aprašytas nacionaliniu lygmeniu taikytinas ES lėšų derinimas.

Such a framework would replace the current approach of separate sets of strategic guidelines for policies and would ensure greater coordination between them. It would encompass the actions covered today by the Cohesion Fund, the European Regional Development Fund, the European Social Fund, the European Fisheries Fund and the European Agricultural Fund for Rural Development. The framework would also identify linkages and coordination mechanisms with other EU instruments such as programmes for research, innovation, lifelong learning, and networks.

Laikantis tokio požiūrio pradinis galimas išteklių paskirstymas valstybėms narėms ir regionams (politinis pasirinkimas solidarumui išreikšti) būtų susietas su veiksmingu mechanizmu, užtikrinančiu, kad paramos dydis atitiktų įvykdytus uždavinius ir pasiektus tikslus.

A Development and Investment Partnership Contract to focus on the results expected from EU support

Išlaidų kokybės gerinimas

Based on the Strategic Framework, Member States would present their development strategy in their National Reform Programmes, in order to ensure strong ownership of EU priorities and national and regional level. This strategy would identify how the Member State and its regions seek to address the priorities and targets established in Europe 2020, the Flagship projects and thematic and country-specific recommendations. It would also define the positive changes they aim to achieve with EU support. The result of the discussion with the Commission would be a Development and Investment Partnership Contract between the Commission and the Member State reflecting the commitments of partners at national and regional level.

Kad politika, kurios reikia „Europa 2020“ tikslams pasiekti, būtų sėkmingai plėtojama, vykdoma, o jos vykdymas prižiūrimas, labai svarbu nacionalinio, regioninio ir vietos viešojo sektoriaus institucijų gebėjimai. Sklandus Bendrijos išteklių panaudojimas taip pat labai priklauso nuo dalyvaujančių viešojo sektoriaus institucijų ir gavėjų techninių ir administracinių gebėjimų. Institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimas gali paremti struktūrinius koregavimus, paskatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, dėl to savo ruožtu itin pagerėtų viešųjų išlaidų kokybė. Todėl skiriant finansinius išteklius reikėtų atsižvelgti į valstybių narių ir regionų gebėjimus veiksmingai šiuos išteklius panaudoti, taip pat į tai, kaip laikomasi bendrojo finansavimo ir papildomumo principų, ir pripažinti nacionaliniams biudžetams tenkančią naštą.

The Contract would set out the objectives to be achieved, how progress towards the achievement of these objectives will be quantified and measured and the allocation of national and EU resources among priority areas and programmes. The Contract would also establish a limited number of conditionalities, linked to the reforms needed to ensure effective delivery. Where relevant, it would identify strategic projects to be included (e.g. key transport and energy interconnectors). It would also describe the coordination between EU funds to be applied at national level.

Sanglaudos politika šiuo požiūriu gali atlikti svarbų vaidmenį finansuojant institucinių gebėjimų didinimo priemones, remiant administracinę reformą ir skatinant laikytis veikla ir rezultatais grindžiamų principų. Tai galėtų būti stiprinama sutelktomis techninės pagalbos priemonėmis paremti valstybėms narėms ir regionams, rengiantiems, vykdantiems ir prižiūrintiems didelio masto investicines programas tokiose srityse kaip tinklų infrastruktūra ar aplinka.

The result of such an approach would be to link the initial potential allocation of resources between Member States and regions – a political choice about how to express solidarity – with an effective mechanism ensuring that the level of support is matched by the achievement of targets and objectives.

Dar vienas būdas didinti išlaidų kokybę – paskatinti tam tikros formos programų kokybinę konkurenciją dėl finansavimo iš sanglaudos lėšų. Šiuo tikslu tam tikra sanglaudos lėšų dalis galėtų būti atidėta veiklos rezultatų rezerve, kuriuo galėtų pasinaudoti visos reikalavimus atitinkančios valstybės narės ir regionai. Rezervo lėšos būtų skiriamos remiantis pažanga, padaryta įgyvendinat nacionalinio ir regioninio lygmenų programas, kuriomis siekiama „Europa 2020“ tikslų.

Improving the quality of expenditure

Tinkami ateities darbuotojų įgūdžiai

The institutional capacity of the public sector at national, regional and local level is key for successful development, implementation and monitoring of the policies needed to reach Europe 2020 objectives. The smooth absorption of Community resources also critically depends on the technical and administrative capacity of the participating public authorities and beneficiaries. Strengthening institutional and administrative capacity can underpin structural adjustments and foster growth and jobs – and in turn significantly improve the quality of public expenditure. The allocation of financial resources should therefore take into account the capacity of Member States and regions to effectively utilise these resources and the need to respect the principles of co-financing and additionality, as well as recognising the pressure on the national budgets.

Daugiau ir geresnių įgūdžių turintys darbuotojai yra labai svarbūs Europos žinių ekonomikai. Darbo vietų, kur reikalingi geresni įgūdžiai, daugėja. Todėl ES veikla turi būti užtikrinamas 2020 m. tikslų įgyvendinimas, o mokymas siejamas su ateities ekonomikos poreikiais. Tikslinės investicijos gali duoti pastebimą papildomą naudą skatinant prisitaikomumą ir mokymąsi visą gyvenimą, visų pirma padedant pagal nacionalines strategijas reformuoti švietimo ir mokymo sistemas ir didinti institucijų gebėjimus.

Cohesion policy can play an important role in this respect by financing institutional capacity measures, promoting administrative reform, and fostering a culture geared to performance and results. This could be deepened through focused technical assistance facilities to support Member States and regions in preparing, implementing and monitoring large investment programmes in areas such as network infrastructure or environment.

Europos socialinis fondas jau dabar kasmet remia daugiau negu 9 mln. europiečių mokymą. Jis parodo ES ekonomikos politikos pusiausvyrą – praktiškai parodo, kaip ES aktyviai remia integraciją ir augimą. Tarpvalstybinė patirtis naudojama tam, kad parama būtų teikiama socialinėms grupėms ir politikos sritims, kurios kitu atveju gautų mažiau paramos arba iš viso jos negautų, taip pat specialus dėmesys skiriamas naujoviškiems užimtumo, mokymo ir socialinės įtraukties metodams.

Another technique to increase the quality of spending would be to introduce some form of qualitative competition among programmes for cohesion funding. This could mean setting aside a limited share of cohesion funding in a performance reserve open to all eligible Member States and regions. It would be allocated on the basis on progress made by national and regional programmes towards Europe 2020 objectives.

Europos socialinio fondo lėšas būtų galima perskirstyti taip, kad būtų užtikrinamas strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimas. Išsami Europos užimtumo iniciatyva galėtų patobulinti įgūdžius, padidinti judumą, prisitaikomumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime per bendras švietimo, užimtumo ir integracijos iniciatyvas. Dar viena tiesioginės svarbos ES integracijos kryptis yra mažumų, pavyzdžiui romų ir migrantų, integracija ten, kur migrantų socialinės įtraukties ir įstatymuose įtvirtintų teisių užtikrinimas glaudžiai susijęs su ES požiūriu į migraciją apskritai. Kartu darbo vietų ir įgūdžių svarba siekiamai ES ekonomikai rodo, kad minėtai bendrajai strateginei programai reikia didesnio matomumo ir finansavimo poreikių numatomumo.

The right skills for tomorrow's workforce

Parama didelį spaudimą patiriantiems sektoriams

A workforce with more and better skills is central to a European economy built on knowledge. More and more jobs will rely on higher skills. EU action should therefore be focused on securing the 2020 objectives, training for the needs of tomorrow's economy. Targeted investment can offer significant added value in encouraging adaptability and lifelong learning, in particular by assisting national strategies for reforming education and training systems and for improving institutional capacity.

ES ekonomikos mastas ir įvairovė reiškia, kad neišvengiamai ateina laikas, kai už naudą, tenkančią daugumai, teks mokėti mažumai. Pavyzdys galėtų būti prekybos susitarimas, dėl kurio ES eksportui atveriama reikšminga rinkos dalis, tačiau tam tikruose sektoriuose smarkiai pasikeičia konkuravimo sąlygos. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas jau parodė gerą pavyzdį, kaip šalinti tokius neigiamus lokalizuotus padarinius, tad padidintas fondas galėtų veikti nuolatos ir padėti švelninti tam tikrų didelių darbo jėgos trikdžių valstybėje narėje padarinius. Šio fondo veikimą, be kita ko, reikėtų supaprastinti, kad juo galėtų būti geriau reaguojama į ekonominių aplinkybių pokyčius.

The European Social Fund already supports training for some 9 million Europeans each year. It reflects a balance in EU economic policies – a practical demonstration of how the EU actively promotes inclusion alongside growth. It uses cross-border experience to bring support to social groups or policy areas that would otherwise receive little or no support, as well as a special focus on innovative approaches to employment, training and social inclusion.

3.4. Pilietybė

The European Social Fund could be refocused on securing the 2020 objectives. A comprehensive European Employment initiative could improve skills, mobility, adaptability and participation in society through joint initiatives in the area of education, employment and integration. Another strand of direct importance to the EU is the integration of minorities such as the Roma and migrants, where action to ensure social inclusion and legal rights for migrants is closely linked to the EU approach to migration as a whole. At the same time, the importance of jobs and skills to the EU's vision for the economy points to the need for both greater visibility and predictable funding volumes within the common strategic cohesion framework described above.

Daugeliu įvairių ES išlaidų programų įvairiai prisidedama prie ES pilietybės stiprinimo. Kiekvienas piliečio matomas konkretus ES veiklos – nuo judumo dotacijų iki tyrimų rezultatų ir vietos sanglaudos projektų – rezultatas padeda parodyti Sąjungos tikslą tarnauti savo piliečiams. Programos, kuriomis remiama kultūrų įvairovė, parodo, kaip įvairiai Europos integracija gali paveikti piliečius.

Supporting sectors put under pressure

ES veikla šioje srityje, be kita ko, apima teisių aspektą: pagrindinių teisių ir ES vertybių rėmimą. Veikla galėtų apimti ES kaip teisingumo erdvės plėtojimą, kad būtų pašalintos kliūtys tinkamai bendradarbiauti tarpvalstybinėse civilinėse bylose ir verslo ir vartotojų ryšiams palaikyti, būtų remiamas abipusis pripažinimas ir abipusis pasitikėjimas baudžiamosiose bylose ir skatinama galimybė pasinaudoti teisingumu visoje ES.

The scale and diverse profile of the EU economy means that inevitably, there are times when the benefits enjoyed by the many come at the cost of the few. An example might be a trade agreement that opens up significant new markets for EU exports, but which means a significant change in the competitive climate for particular sectors. The European Globalisation Adjustment Fund has already provided a good example of how such localised negative effects can be tackled, and an extended fund could be put on a permanent footing to help cushion the impact of certain major disruptions on the workforce in a Member State. The functioning of this Fund needs also to be simplified to become more reactive to changes of economic circumstances.

Konkretesnės kultūros ir pilietybės programos taip pat padeda parengti europiečius įveikti kultūros kliūtis ir pasinaudoti visomis Europos erdvės galimybėmis. Skirtingos programos, kuriomis siekiama skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir saugoti Europos kultūros paveldą, skatinti piliečių sąveiką ir jaunimo dalyvavimą Europos visuomenės gyvenime, galėtų būti integruotos į vieną matomą programą, kuria būtų remiama Europos įvairovės vienybė ir kuri galėtų būti valdoma jungtinio valdymo principu.

3.4. Citizenship

ES įsipareigojimai piliečiams taip pat matyti iš to, kaip naudojamas Europos Sąjungos socialinis fondas. Jis leidžia ES demonstruoti kolektyvinį įsipareigojimą padėti reaguoti į krizes. Nuo 2002 m. ES buvo pajėgi suteikti daugiau negu 2,1 mlrd. EUR paramą valstybėms narėms ir regionams, ištiktiems didelių gaivalinių nelaimių. Tačiau patirtis rodo, kad yra tam tikrų svarbių fondo veiklos apribojimų ir trūkumų. Fondo pagalbos suteikimo sparta, fondo mobilizavimo kriterijų skaidrumas ir ribota paskirtis (lėšas leidžiama naudoti tik gaivalinių nelaimių atveju) – visa tai yra problemos, kurias reikia spręsti. Pavyzdžiui, fondas nėra nuolatos finansuojamas ir negalėtų padėti įvykus visų rūšių didelėms nelaimėms. ES biudžeto įnašu taip pat būtų galima užpildyti sistemos spragas, dėl kurių valstybių narių civilės saugos komandų negalima greitai dislokuoti ten, kur jų reikia, ir padėti plėtoti veiksmingą civilinės saugos tinklą – tai pavyzdys, kaip ES bendradarbiavimu galima iš tikrųjų padėti patekusiems į bėdą regionams ES ir už jos ribų.

Many different EU spending programmes contribute in different ways to the consolidation of EU citizenship. Every time a citizen sees the concrete effects of EU action – from mobility grants to the results of research to local cohesion projects – it helps to illustrate the vocation of the Union to serve its citizens. Programmes which support cultural diversity help to show how European integration can touch citizens in a huge variety of ways.

Dar viena tiesioginės svarbos piliečiams sritis – išlaidos politikai, kuri labai svarbi siekiant laisvės, saugumo ir teisingumo tikslų. Tai politika, kurios sėkmingas įgyvendinimas yra aiškus bendras interesas. Veiksmingo sienų valdymo, keitimosi informacija ir ekspertų žiniomis, kad būtų galima veiksmingai vykdyti teisingumą arba įgyvendinti prieglobsčio ir migracijos politiką, rėmimas naudingas visai Sąjungai. Kitu finansiniu laikotarpiu bus pabrėžiamas išorės sienų valdymas (įskaitant SIS II/VIS ir būsimą atvykimo bei išvykimo sistemą), grąžinimo politika, legalių migrantų prieglobstis ir integracija. Su šiais klausimais susijęs prioritetas yra naštos pasidalijimas tarp valstybių narių, parama nacionalinių administracijų darbui ir išteklių sutelkimui ES biudžete, siekiant rasti ekonomiškų būdų užtikrinti veiksmingą šios politikos įgyvendinimą.

EU action in this area also covers the "rights" dimension, such promoting fundamental rights and EU values. Action could include developing the EU as an area of justice to eliminate obstacles for the good functioning of cross-border civil proceedings and business-to-consumer relations, promoting mutual recognition and mutual trust in criminal proceedings, and fostering access to justice throughout the EU.

3.5. Pasirengimo stojimui parama

More specific cultural and citizenship programmes also help preparing Europeans to overcome cultural barriers and use the opportunities of the European space to the full. Different programmes aiming at promoting cultural cooperation and Europe's cultural heritage, citizens' interaction and the involvement of young people in European society might be integrated into one visible programme promoting European unity in diversity and could benefit from joint management.

Glaudesnei integracijai skirta finansinė parama vykstant plėtros procesui padeda ES pasiekti savo tikslų ne vienoje srityje, kuri svarbi ekonomikos atsigavimui ir tvariam augimui, įskaitant energetiką, tinklų infrastruktūras, aplinkos apsaugą ir kovą su klimato kaita. Be to, tokia parama padeda užtikrinti, kad šalys kandidatės ir galimos kandidatės būtų visiškai pasirengusios galimam stojimui, nes ja šalys taip pat skatinamos savo nacionalinius prioritetus derinti su ES prioritetais, susijusiais su „Europa 2020“. Todėl ši parama ir toliau turėtų likti sėkmingos plėtos rėmimo priemonė.

The responsibilities of the EU towards its citizens are also shown in the European Union Solidarity Fund. This has allowed the EU to demonstrate its collective commitment to help respond to situations of crisis. Since 2002, the EU has been able to grant more than € 2.1 billion to support Member States and regions hit by major natural disasters. However, experience points to some important limitations and weaknesses in the operation of the Fund. The speed with which aid from the Fund is made available, the transparency of the criteria for mobilising the Fund and its limitation to disasters of natural origin are all issues to address. For example, the Fund is not funded on a permanent footing and cannot help follow all kinds of major disasters. An EU budget contribution could also help to plug gaps in the system which prevent Member States' civil protection teams from being deployed quickly where they are needed, and help the development of an effective civil protection network – an example of EU cooperation that can make a real difference to those in need both inside and outside the EU.

3.6 Europa pasaulyje

Another important area of direct relevance to citizens is spending on policies central to the delivery of freedom, security and justice. These are policies where there is a clear common interest in successful delivery. Support to effective border management, to the exchange of information and expertise to apply justice effectively, or to implement policies on asylum and migration, benefits the Union as a whole. The emphasis in the next financing period will have to be on management of external borders (including SIS II/VIS and the future entry/exit system), return policy, asylum and integration of legal immigrants. On these issues, burden sharing among Member States, support to the work of national administrations and pooling of resources with the EU budget are priorities in order to find cost-effective ways of ensuring the effective delivery of these policies.

Europiečiai tikisi, kad ES rūpinsis savo interesais ir darys įtaką tarptautinėje arenoje. Tokie klausimai, kaip skurdo mažinimas, migracija, konkurencingumas, klimato kaita, energetika, terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas, gali būti sprendžiami tik tarptautiniu mastu. Globalizacijos amžiuje labai svarbu, kad vidinė darbotvarkė, užtikrinanti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje, būtų papildyta išorės darbotvarke. Be to, žinoma, išorės dimensiją turi ir solidarumas: ES teisėtai didžiuojasi, kad yra didžiausia pasaulyje vystymosi ir humanitarinės pagalbos teikėja (ES ir jos valstybės narės teikia beveik 55 % viso pasaulio pagalbos) kad pirmauja kovojant su skurdu, ir iš tikrųjų supranta, kokie svarbūs yra Tūkstantmečio vystymosi tikslai siekiant stabilumo, saugumo ir gerovės plačiame pasaulyje.

3.5. Pre-accession support

Veiksmingam ES išteklių naudojimui tarptautiniu mastu taikomos tokios pačios taisyklės, kaip ir Sąjungos viduje: protingas požiūris į tai, kur kolektyvinė veikla gali duoti daugiau naudos nei nacionalinės priemonės, išlaidų programų ir pagrindinių politikos krypčių darna ir naujas požiūris į naudojamus įgyvendinimo mechanizmus ir priemones.

Financial support for closer integration through the enlargement process helps the EU to achieve its objectives in a number of areas which are key to economic recovery and sustainable growth, including energy, network infrastructures, the protection of the environment and efforts to address climate change. It also helps to ensure that candidate countries and potential candidates are fully prepared for eventual accession, including through encouraging countries to consolidate EU priorities linked to Europe 2020 objectives into their national priorities. It should therefore continue to be one of the tools to promote successful enlargement.

Taikant šį požiūrį bus lengviau veikti naujoms išorės santykių struktūroms pagal Lisabonos sutartį, atsivers galimybė kūrybingai panaudoti įvairias ES išorės politikos priemones ir dirbti pagal ilgalaikę strateginę programą.

3.6 Global Europe

ES vertybių ir interesų skleidimas pasaulyje

Europeans expect the EU to promote its interests and exert its influence on the international stage. Issues such as poverty alleviation, migration, competitiveness, climate change, energy, terrorism and organised crime can only be tackled in an international context. In the age of globalisation, it is essential that the internal agenda of securing sustainable growth and jobs in Europe is complemented with an external agenda. In addition, of course, solidarity has an external dimension: the EU is rightly proud to be the world's largest development and humanitarian donor – with the EU and its Member States providing around 55% of the total worldwide – a champion of the fight against poverty, and is acutely conscious of the importance of the Millennium Development Goals to the stability, security and well-being of large areas of the globe.

Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įsteigimas suteikia ES reikiamų priemonių pagal savo ekonominę ir politinę svarbą geriau ginti savo interesus pasaulyje. Kad ES galėtų veiksmingai nukreipti savo priemones, reikia aiškaus strateginio požiūrio, tinkamų santykių su trečiųjų šalių partneriais ir gerai parengtų priemonių. Priemonėmis turi būti pakankamai reaguojama į kintančius prioritetus ir jos turi būti pritaikytos prie skirtingų aplinkybių. Kai kuriems pagrindiniams pasauliniams klausimams, su kuriais šiandien susiduria Sąjunga, reikia ypatingo dėmesio. Pavyzdžiui, ES ir valstybėms narėms reikės įvykdyti kovos su klimato kaita finansavimo įsipareigojimus. Tam reikia specialių svarstymų, kuriems įtakos turės derybų pažanga, reikia užtikrinti ES indėlio į tarptautines pastangas darną, matomumą ir veiksmingumą ir leisti pasinaudoti masto ekonomija valdant išmokas. Be to, reikės pagalvoti, ar ES biudžeto vaidmenį turėtų papildyti atskira priemonė, kad kolektyvinis ES įnašas būtų stabilus ir matomas. Dar vienas pavyzdys – migracija, dėl jos reikia suderinti veiksmingą ES veiklą jos viduje ir už jos sienų.

The same rules apply to the effective use of EU resources internationally as inside the Union: an intelligent look at where collective action can deliver better value than a collection of national actions; coherence between spending programmes and key policies; and a fresh look at the delivery mechanisms and instruments being used.

Reagavimas į krizes

Applying this approach will be facilitated by the new structures for external relations under the Lisbon Treaty, with the opportunity to use the different tools of EU external policy creatively, and to work within a long-term strategic framework.

Labai svarbu pagerinti Sąjungos gebėjimą reaguoti į didelio masto konfliktus arba nelaimes. ES svarbiausias indėlis į platesnį išorės santykių saugumo aspektą rodo, kad reikia remtis esamomis priemonėmis: stabilumo priemone, BUSP veiksmais ir rinkimų stebėjimo misijomis. Visos svarbiausios sudėtinės dalys yra dislokavimo greitis, lankstumas ir gebėjimas keisti veiksmus pagal kintančias politines aplinkybes.

Projecting the EU's values and interests globally

ES teikia bene didžiausios apimties humanitarinę pagalbą ir yra viena iš veiksmingų neatidėliotinos pagalbos teikėjų. Tačiau po neatidėliotinos pagalbos etapo turėtų greičiau sekti svari vystymosi veikla, siekiant po krizės atkurti buvusią padėtį ir padidinti atsparumą būsimoms nelaimėms. To neleidžia padaryti biudžeto nelankstumas. Humanitarinės pagalbos biudžetas kasmet turi naudotis dabartinio finansavimo laikotarpio Neatidėliotinos pagalbos rezervu, taip patvirtinama, kokia didelė šios biudžeto dalies paklausa.

The establishment of the EEAS gives the EU the tools it needs to improve the ability of the EU's to project its interests across the world, in line with its economic and political importance. The ability of the EU to target its instruments effectively needs a clear strategic overview, the right relationship with third country partners, and well-designed instruments. Instruments need to be sufficiently responsive to changing priorities and adapted to different circumstances. Some of the key global issues faced by the Union today need particular attention. For example, the EU and its Member States will need to be able to deliver on climate finance commitments. This deserves a separate reflection which will be influenced by the progress of negotiations and will need to ensure the coherence and visibility of the EU contribution to international efforts; effectiveness; and permit economies of scale in the management of disbursements. It should also include whether the role of the EU budget should be complemented by a separate instrument to bring together a stable and visible collective EU contribution. Another example is migration, which faces the need to calibrate effectively action inside the EU and beyond its borders.

Skurdo mažinimas

Responding to crisis situations

Europa grindžiama vertybėmis, todėl kova su skurdu pasaulyje yra vienas iš ES pagrindinių tikslų. Pagalba mažiausiai išsivysčiusioms šalims turi realų poveikį sprendžiant tokias problemas, kaip galimybė gauti maisto, sveikatos priežiūra, švietimas ir švarus vanduo, taip pat prisitaikymas prie klimato kaitos padarinių. ES yra viena iš lyderių ir siekia iki 2015 m. įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Jos kolektyviniu įsipareigojimu iki 2015 m. skirti 0,7 % BNP oficialiai paramai vystymuisi pripažįstamas svarbus išorės finansinės veiklos vaidmuo siekiant mūsų tikslų. Dėl to itin padidės bendras paramos vystymuisi dydis.

It is particularly important to improve the Union's ability to respond to large-scale conflicts or disasters. The EU's essential contribution to the broader security dimension of external relations points to a need to build on current tools like the Instrument for Stability, CFSP actions and Election Observation Missions. Speed of deployment, flexibility and the ability to modulate action in line with changing political circumstances are all essential components.

Kadangi yra akivaizdžių įrodymų, kad vystymosi politika ES lygmeniu gali duoti didelę papildomą naudą, ES lygmeniu irgi turi būti atitinkamai dirbama, kad ši nauda didėtų. ES vystymosi politika jau dabar yra pasaulinio masto, palyginti su valstybių narių darbu su keliais partneriais, ir daugeliui šalių partnerių tai vienintelė reikšminga matoma vystymosi parama. Savo veikla ES gali įgyvendinti nuoseklius ir išsamius tikslus visame pasaulyje. Taigi pagal operacijas, jų mastą ir koncentraciją, taip pat politinį svorį ES veikla, palyginti su nacionaline veikla, duoda didelę naudą. Ji atveria dideles galimybes paramos teikėjams geriau pasidalyti darbus, skatindama svarbią masto ekonomiją ir užtikrindama vieną kontaktinį punktą paramos gavėjams. Be to, toks mastas ir teisėtumas siejami su išvien veikiančiomis 27 valstybėmis narėmis.

The EU's humanitarian aid is one of the most high-profile and effective suppliers of emergency assistance. However, the phase of emergency aid should be more quickly and substantially followed by development actions to rebuild from crisis situations and to develop more resilience for the future. This is held back by the inflexibilities in the budget. The humanitarian aid budget has had to access the Emergency Aid Reserve every year of the present financing period, pointing to the heavy calls being made in this area of the budget.

Patirtis rodo, kad veiksmingiems aukštos kokybės rezultatams pasiekti reikia ypatingų pastangų: koordinuoti paramos teikėjų veiklą ir valdysenos susitarimus. ES vaidmuo, visų pirma kaip pasaulinės paramos teikėjos, yra svarus sprendžiant valdysenos, regionų bendradarbiavimo, ekonomikos vystymosi ir infrastruktūros klausimus, kur vienos valstybės narės veikti nepajėgios. 2006 m. priėmus Europos konsensusą dėl vystymosi[8], padaryta pažanga telkiant visų Europos paramos teikėjų išteklius, kad būtų išvengta dubliavimo, o lėšos būtų sutelkiamos ten, kur reikia. Tačiau pagalbos susiskaidymas išlieka, dėl jo atsiranda neveiksmingumas, kurio padariniai finansiniai ir politiniai. Šių trūkumų pašalinimas valstybėms narėms duotų didelės naudos, nes padidėtų veiksmingumas – kaip apskaičiuota, iki 6 mlrd. EUR per metus[9], – būtų lengviau dirbti su šalies partnerės administracija, o ES galėtų panaudoti visą savo įtaką. Tarp kitų pagrindinių prioritetų yra tinkama paramos šalims partnerėms dydžio nuspėjamumo ir deramo lankstumo lygio poreikio pusiausvyra, kad būtų galima prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, pavyzdžiui, didelių maisto kainų pokyčių, ir būtinybė veiksmingai įgyvendinti rekonstrukcijos programas įvykus nelaimei.

Poverty Alleviation

Sukurti ES patikos fondai, pavyzdžiui, ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas, kuriuo Komisijos ir valstybių narių dotacijos teikiamos taip, kad jas galima panaudoti su EIB ir valstybių narių vystymosi bankų pajėgumais ir gauti veiksmingą daugiklio poveikį. Šias galimybes galima tirti toliau.

As a Europe built on values, combating global poverty is one of the EU’s core goals. Assistance to least developed countries makes a real impact on challenges like access to food, health, education and clean water, as well as adapting to the consequences of climate change. The EU is at the forefront of efforts to achieve the Millennium Development Goals by 2015. Its collective commitment to dedicate 0.7% of GNI by 2015 to official development aid recognises the important role external financial action plays in reaching our objectives. It implies a substantial increase of the overall volume of development assistance.

Papildomi prioritetai yra užtikrinti, kad ES vystymosi politika būtų tvirtai ir tiesiogiai prisidedama akivaizdžiai gerinant valdyseną šalyse partnerėse ir toliau didinant realų pagalbos poveikį. Ji apima ir didesnį dėmesį projektams, iš kurių matyti didelė Bendrijos papildoma nauda, ir partnerystės susitarimams, kurie yra aiškūs, sutelkti ir orientuoti į rezultatus. Skirtingų finansavimo sistemų, taikomų Europos plėtros fondui ir vystomojo bendradarbiavimo priemonei, patirtis šiandien kelia svarbių klausimų, susijusių su veiksmingumu, lankstumu ir demokratine procedūra. Juos reikia nagrinėti toliau.

Since there is clear evidence that development policy at EU level can offer high value added, the EU level should play its part in this increase. EU development policy already offers a global reach – compared to Member States' concentration on a limited number of partners – and for many partner countries, it is the only significant development presence to be seen. Through its action, the EU is able to implement a consistent and coherent set of objectives across the world. So in terms of presence, scale and focus of operations and political weight EU intervention offers significant benefits over national action. It offers a big potential for a better division of labour between donors, promoting important economies of scale and a single contact point for beneficiaries. It also carries the weight and legitimacy associated with 27 Member States acting together.

Be to, ES reikia apsvarstyti, kaip būtų galima sukurti sumanesnį požiūrį į kintantį partnerių pobūdį, pavyzdžiui, vidutinių pajamų šalyse ir besiformuojančios ekonomikos šalyse, kur bendradarbiavimo klausimai tokiose srityse, kaip ekonominė, aplinkos apsaugos ir socialinė partnerystė, šalia vystymosi klausimų tampa vis svarbesni.

Experience shows that effective, high quality delivery needs a particular effort in terms of donor coordination and governance arrangements. The EU's role as the primary global donor gives it a voice on issues such as governance, regional cooperation, economic development and infrastructure not possible for Member States acting alone. Following the adoption of the European Consensus on Development in 2006 [8], progress has been made in pooling resources from all European aid donors to prevent overlaps and bring concentration where necessary. But fragmentation of aid remains, causing inefficiencies with both financial and political consequences. Tackling these weaknesses would bring both substantial efficiency gains for Member States – estimated at up to € 6 billion a year [9] – facilitate the work of partner country administrations, and help the EU to use its influence to the full. Other key priorities include the right balance between predictability in aid levels for partner countries and the need for an appropriate degree of flexibility, to adapt to changing situations such as major changes in food prices and the need to deliver effective post-disaster reconstruction programmes.

Glaudūs ir veiksmingi santykiai su ES artimiausiomis kaimynėmis

EU trust funds such as the EU-Africa Infrastructure Trust Fund have been created, which channel grant resources from the Commission and Member States in such a way that they can be blended with the lending capacity of the EIB and Member State development banks – bringing an important multiplier effect. These can be explored further.

ES kaimyninės šalys, kuriose gyvena beveik 300 mln. žmonių, yra svarbi galimybė ES. Siekdama užsitikrinti ilgalaikę gerovę ir stabilumą, taip pat įrodyti gebėjimą imtis atsakomybės kaip pasaulinio masto veikėja, ES turi veiksmingai skatinti savo vertybes ir remti ekonominį vystymąsi šalia savo sienų. Finansinė parama gali būti svarbus svertas įgyvendinant veiksmingą kaimynystės politiką. Turėtų būti pabrėžiama patikimos reformos vykdymas ir bendradarbiavimo su ES kaimynėmis, nepaisant to, ar jos turi ilgalaikę stojimo į ES perspektyvą, iniciatyvos. Speciali parama turėtų būti teikiama įgyvendinant išsamius glaudaus bendradarbiavimo laisvosios prekybos susitarimus ir teisės aktus derinant su bendrosios rinkos acquis . Pirmenybė turėtų būti teikiama su acquis ir pačios ES strateginiais prioritetais susijusioms sritims: energetikai, migracijai ir sienų kontrolei, taip pat aplinkos apsaugai, o ypatingas dėmesys skiriamas gebėjimų didinimui ir institucijų kūrimui.

Additional priorities are to ensure that EU development policy makes a strong and direct contribution to significantly improving governance in partner countries and continuing to improve the real impact of aid. This includes an increased focus on projects showing strong Community added value, and partnership agreements that are clear, focused and result-orientated. The experience with respect to the different financial regimes that apply to the European Development Fund and the Development and Cooperation Instrument today has raised important issues in terms of efficiency, flexibility and democratic procedure, which require further examination.

Kaimynystės politika yra geriausias ES biudžeto ir Europos finansų institucijų bendradarbiavimo sutelkiant kuo didesnes investicijas į socialinį ir ekonomikos vystymąsi, pavyzdys. Iš ES biudžeto skyrus 117 mln. EUR įsipareigojimų derinimo mechanizmams, 7 mlrd. EUR investicijų skyrė Europos finansų institucijos. Šis metodas galėtų būti plėtojamas toliau.

In addition, the EU needs to consider how a more sophisticated approach to the changing nature of partners can be developed, such as middle-income countries and emerging economies, where cooperation issues in areas including economic, environmental and social partnership are becoming increasingly important, alongside development ones.

3.7. Administracinės išlaidos

Close and effective relations with the EU's closest neighbours

Pagal dabartinę finansinę programą 5,7 % biudžeto naudojama administracinėms išlaidoms. Jos apima ne tik darbuotojų sąnaudas, IT ir visų institucijų pastatus, bet ir darbo 23 kalbomis išlaidas. Dabar, kai įvairios institucijos daugiausia baigė įdarbinti darbuotojus iš naujesnių valstybių narių, darbuotojų skaičius nusistovės. Iš tikrųjų, nuo 2007 m. Komisija dirbo laikydamasi nulinio darbuotojų skaičiaus didinimo politikos ir naujus prioritetus įgyvendino perkeldama esamus darbuotojus ir neprašydama daugiau darbuotojų dėl kitų nei plėtra priežasčių. Taryba, Parlamentas ir kitos institucijos prašė papildomų etatų dėl Lisabonos sutarties. EIVT darbui pradėti iš pradžių reikės papildomų etatų, kad galėtų įdarbinti valstybių narių diplomatus, tačiau ilgainiui visas procesas poveikio biudžetui neturėtų turėti.

The EU's neighbourhood, with some 300 million people, represents an important opportunity for the EU. To secure long-term prosperity and stability and to prove its ability to assume its responsibilities as a global player, the EU needs to effectively promote its values and support economic development close to its borders. Financial support can be an important lever to deliver an effective neighbourhood policy. Here the emphasis should be on providing credible reform and cooperation incentives to the EU's neighbours, whether or not they have any long-term perspective of EU accession. Specific support should in particular be provided in the context of deep and comprehensive free trade agreements and the alignment with the single market acquis. Areas close to the acquis and to the EU's own strategic priorities – such as energy, migration and border controls, and environmental protection – should be prioritised, with a particular focus on capacity- and institution- building.

Kiek tai susiję su administraciniais ištekliais, apibrėžiant kitos finansinės programos paketą taip pat reikėtų kruopščiai ieškoti, kaip padidinti veiksmingumą ir veiklos rezultatus. Tai reiškia, kad reikės nagrinėti, kaip procedūrų, priemonių ir išteklių racionalizavimas ir bendras naudojimas galėtų riboti ES institucijų ir agentūrų veiklos sąnaudas. Pavyzdžiui, Komisija paskelbė svarbią savo IT naudojimo analizę, kuri skirta veikos rezultatams gerinti ir ekonomiškai naudoti išteklius. Tai galėtų padėti bendrai taupyti išteklius – kurti visoms institucijoms bendras IT sistemas. Panašus tarpinstitucinis bendradarbiavimas galėtų būti naudingas vertimo raštu ir dokumentų tvarkymo srityse. Dar viena svarbi svarstytina sritis yra pačių išlaidų programų rengimas, kurio administracinė našta tenka ir Komisijai, ir partnerėms. Komisija ir toliau perkels darbuotojus, kad galėtų susitelkti į prioritetus, mažinti pridėtines išlaidas ir skirti daugiau darbuotojų ten, kur įgyvendinama pagrindinė politika. Rengdamasi naujai finansinei programai Komisija peržiūrės savo, taip pat agentūrų administracines išlaidas. Šios peržiūros tikslas – rasti būdų, kaip naujus uždavinius spręsti su esamais ištekliai, kaip pasiekti tinkamos veiksmingo programų įgyvendinimo ir administracinių išlaidų nedidinimo pusiausvyros.

The neighbourhood has already been one of the strongest examples where the EU budget and European Finance Institutions have worked together to leverage the maximum investment to social and economic development. A € 117 million commitment from the EU budget to blending mechanisms has been followed by a € 7 billion investment from European Financial Institutions. This approach could be developed still further

Apskritai visos institucijos turės laikytis griežtos drausmės, kad užtikrintų, kad ateityje administracinės išlaidos nedidėtų.

3.6. Administrative expenditure

4. REZULTATYVUS BIUDžETAS

In the current financial framework 5.7% of the budget is used for administrative expenditure. This covers not only staff costs, IT and buildings for all the Institutions but also the costs of working in 23 languages. Now that the different Institutions have largely completed recruitment from the newer Member States, staff numbers should level off. Indeed, since 2007, the Commission has been operating a policy of zero growth, dealing with new priorities through redeployment of existing staff and asking for no extra staff beyond the consequences of enlargement. The Council, the Parliament and other institutions have requested some additional posts linked to the Lisbon Treaty. The launch of the EEAS will initially require additional posts to support the recruitment of Member State diplomats although over time the whole process should seek to be neutral from a budgetary point of view.

TIKSLINėS IšLAIDOS BūTINOS, TAčIAU TO NEUžTENKA. BE TO, LėšAS REIKIA naudoti taip, kad išlaidos duotų rezultatų. Jeigu norima, kad viešosios investicijos į ES biudžetą duotų grąžą, reikia parengti naujos kartos finansines programas, kuriose svarbiausias darbotvarkės punktas būtų veiksmingumas.

Part of the work to define the next financial framework package must be a rigorous search for increased efficiency and performance in administrative resources. This implies examining how rationalisation and common use of procedures, tools and resources could limit the costs of action by the institutions and the agencies of the EU. For example, the Commission has just launched an important analysis of its use of IT, designed to enhance performance and produce economies. This could lead to common savings by developing common or shared IT systems for all the institutions. Similar inter-institutional cooperation could bring benefits in areas like translation or document management. Another area is the design of spending programmes themselves, where administrative burden for both the Commission and for partners should be an important consideration. At the same time, the Commission will continue to redeploy staff to focus on priorities, reduce overheads and increase those working on front line policy. The Commission will review its administrative expenditure – and that of the agencies – as part of its preparation for the next financial framework to identify ways of meeting new challenges from within existing resources, including finding the right balance between delivering programmes effectively and holding down administrative costs.

4.1. Biudžeto kaip investicijų sverto panaudojimas

Overall, a strict discipline will have to be pursued by all EU institutions to ensure that administrative expenditure is contained in the future.

ES biudžeto poveikį galima padidinti, kai jis kuo labiau naudojamas kaip lėšų suteikimo ir finansavimo svertas strateginėms investicijom, kurių Europos papildoma nauda didžiausia, paremti. Naujoviškos finansinės priemonės galėtų būti svarbus naujas strateginių investicijų finansavimo kanalas. Turėtų tapti norma, kad vykdant ilgalaikio komercinio potencialo projektus ES lėšos būtų naudojamos palaikant partnerystės ryšius su privačiuoju ir bankų sektoriais, visų pirma per Europos investicijų banką (EIB), tačiau ir su kitais partneriais, įskaitant valstybių narių vystymosi bankus ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB). Tam reikia tiek Komisijos, tiek bankų techninių ekspertų glaudaus koordinavimo iš apačios į viršų: tokio požiūrio esmė yra ta, kad projektai remiami atsižvelgiant į projektų rėmėjų konkurencinį požiūrį, o dėmesys sutelkiamas į ES papildomą naudą.

4. A Budget Delivering Results

EIB indėlis Europai reaguojant į ekonomikos krizę buvo vienas iš pagrindinių. Dabar jis atliks vieną iš pagrindinių vaidmenų reformuojant Europos ekonomiką tokios srityse kaip žaliosios technologijos, infrastruktūra ir energijos tiekimo saugumas. Tai gali parodyti, kad reikia optimizuoti EIB kapitalo panaudojimą, įskaitant padidintą rizikos pasidalijimo mechanizmų naudojimą, siekiant leisti didesnį banko išteklių sverto poveikį ir išplėsti galimybes pasinaudoti banko parama. Komisija ir EIB jau dabar sėkmingai plėtoja kelias bendras finansines priemones. Derinant ES biudžeto dotacijas su EIB ir kitų finansų institucijų paskolomis įmanoma patrigubinti ES išorės išlaidų finansinį poveikį pritraukiant didžiules sudėtines investicijas iš finansų institucijų. Šį būdą reikėtų taikyti plačiau, kad jis taptų norma ilgalaikio komercinio potencialo srityse, o suderintas priemones reglamentuotų naujos taisyklės.

Well targeted spending is indispensable, but not enough. Spending also needs to be delivered in a way which is designed to bring results. If the public's investment in the EU budget is to pay off, the next generation of financial programmes needs to be reworked to put effectiveness at the top of the agenda.

Apskritai reikia, kad išlaidų programomis būtų tiksliai reaguojama į privačiųjų finansavimo lėšų poreikius, pavyzdžiui, kiek tai susiję su įdiegimo laikotarpiu ir apsunkintomis procedūromis, kad būtų tiksliai nurodoma, ko jomis norima pasiekti ir praktiškai paaiškinama, kada ES turėtų pasitraukti iš komercinį įgyvendinamumą pasiekusių projektų. ES galėtų atviriau žiūrėti į įplaukų, surinktų iš infrastruktūros naudotojų, pavyzdžiui, iš muitinių, srautus, kaip į priemones mažinti mokesčių mokėtojų ilgalaikes išlaidas. Panašiai, kuo daugiau išorės išlaidų būtų galima paversti vidinėmis, tuo daugiau įplaukų būtų galima gauti ir jas panaudoti investicijoms, kurių reikia strateginiams tikslams, pavyzdžiui, spartinti anglies dioksido išmetalų mažinimo procesą, pasiekti. Reikia sutelkti finansines priemones nustatomo rinkos nepakankamumo klausimui spręsti, atsižvelgiant į nacionalinių finansinių rinkų padėtį, teisinę ir reguliavimo aplinką ir galutinių paramos gavėjų poreikius.

4.1. Using the budget to leverage investment

Naujos biudžeto vykdymo finansinės priemonės turi būti pažangios, integruotos ir lanksčios. Jomis gali būti tenkinami įvairūs politikos poreikiai, bet jos turi būti nuoseklios. Finansavimo teisės aktai iš esmės yra tokie patys, nepriklausomai nuo sektoriaus: bendrovėms ir projektams skirtingu vystymosi laikotarpiu reikia nuosavo kapitalo arba pasiskolintų lėšų, arba abiejų derinio. Reikiamų ES biudžeto finansavimo priemonių rinkinys iš esmės yra dvejopas ir galėtų būti įgyvendintas dviem bendrais mechanizmais, kuriuos turėtų naudoti skirtingos išlaidų programos: ES nuosavo kapitalo platformos mechanizmu ir ES rizikos pasidalijimo platformos mechanizmu (įskaitant garantijas). Žvelgiant į paskolų garantijų galimybę, kaip vieną iš naujoviškų finansavimo priemonių pasirinkimo galimybių, ES biudžeto kaip sverto poveikis turi būti atidžiai išanalizuotas siekiant laikytis nuosavų išteklių viršutinės ribos, ypač atsižvelgiant į esamas garantijų schemas. Kad ES biudžetą būtų galima panaudoti bendriau, t. y. kaip vieną iš priemonių paskoloms ir obligacijoms užtikrinti, reikėtų tinkamai atsižvelgti į pajėgumą pasirašyti tokias garantijas.

The impact of the EU budget can be magnified the more it can be used to leverage both funding and financing to support strategic investments with the highest European added value. Innovative financial instruments could provide an important new financing stream for strategic investments. The norm for projects with long-term commercial potential should be that EU funds are used in partnership with the private and banking sectors, particularly via the European Investment Bank (EIB), but also with other partners including development banks in Member States and the European Bank for Reconstruction and Development (EBRD). This requires close upstream coordination between the technical expertise of both the Commission and the banks: the logic of such an approach is that projects are supported on the basis of competitive application by the project promoters, with a focus on EU added value.

4.2. ES projektų obligacijos

The EIB has made a major contribution to the European response to the economic crisis. Now it will play a key role in reforming Europe's economy in areas like green technology, infrastructure and energy security. This may point to a need to optimize use of EIB capital, including an increased use of risk sharing mechanisms to permit a higher leverage of the Bank's resources and enhance the Bank's reach. The Commission and the EIB have already successfully developed a number of common financial instruments. Blending between grants from the EU budget and loans from the EIB and other financial institutions has made it possible to treble the financial impact of EU external spending by attracting huge multiples of investment from financial institutions. This should be extended to become the norm in areas of long-term commercial potential, with new rules to govern blended instruments.

Naujoviškų finansinių priemonių potencialas ir ypatingos Europos ekonomikos aplinkybės šiandien gerai dera su ES projektų obligacijų idėja. ES ekonomika labai priklauso nuo infrastruktūros, pavyzdžiui, nuo energetikos, transporto bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT). Kad galima būtų įgyvendinti „Europa 2020“ tikslus modernizuoti Europos ekonomiką, reikės didelių investicijų[10]. ES jau dabar gali padėti tokiems projektams nurodydama nuoseklią strateginę kryptį investuotojams priimant daugelį ateinančių dešimtmečių galiosiančius sprendimus ir nustatydama tinkamą reguliavimo sistemą. Tačiau po finansų krizės investuotojai nenoriai imasi tokių projektų. Pagrindiniams projektams, turintiems strateginės reikšmės visai ES, neįmanoma užsitikrinti reikiamų investicijų. Nacionaliniai biudžetai neturi galimybių perimti tokių projektų finansavimo ir ieško kitų galimybių, kaip paremti didesnę atsakomybę už infrastruktūrą. Jei projektai būtų atidėti, ES gali prarasti galimybę pasinaudoti infrastruktūros teikiama ekonomine ir kita nauda, ir ateityje sprendimai gali būti brangesni.

In general, spending programmes need to be both sensitive to the needs of private finance – such as in terms of lead time and burdensome procedures – precise as to what they want to achieve, and hard-headed about when the EU should step out of projects reaching commercial viability. The EU could be more open to looking at revenue streams collected from users of infrastructure such as tolls as a means to limit the long-term costs to taxpayers. Similarly, the more that external costs can be internalised, the more revenues can be generated to contribute to the investments needed to achieve strategic goals like accelerating the decarbonisation of the economy. Financial instruments should be focused on addressing identifiable market failures taking into account the state of national financial markets, the legal and regulatory environment and the needs of final beneficiaries.

ES projektų obligacijos būtų sukurtos šiems trūkumams pašalinti, suteikti pakankamai pasitikėjimo leisti pagrindiniams investiciniams projektams pritraukti jiems reikiamą paramą. Europos investicijų bankas ir kitos pagrindinės finansų institucijos jau dabar svariai prisideda prie tiesioginio skolinimo. Tai visų pirma pasakytina apie EIB, kuris reaguodamas į krizę labai padidino skolinimo mastą. Tačiau infrastruktūros dydžio problema yra tokia didelė, kad ES reikia padėti sudaryti sąlygas pasinaudoti privačiuoju finansavimu.

The new financial instruments for budget delivery must be smart, integrated and flexible. They can address many different policy needs, but using consistent instruments. The laws of financing are essentially the same, regardless of the sector involved: companies and projects in different stages of development need equity, or debt, or a combination of both. The “tool-kit” of EU budget financial instruments required is essentially twofold, and could be delivered through two general mechanisms to be used by the different spending programmes, an EU Equity Platform Mechanism and an EU Risk Sharing Platform Mechanism (including guarantees).When looking at the option of loan guarantees as one of the options for innovative financial instruments, the implications of leveraging the EU budget need to be carefully analysed in order to respect the own resources ceiling, notably in the light of existing guarantee schemes. A more general use of the EU budget as an instrument to guarantee loans and bonds would need to take proper account of the capacity to underwrite such guarantees.

Tą būtų galima pasiekti naudojant ES biudžeto asignavimus, kad projektus būtų galima paremti tokiu mastu, kurio reikia jų kredito reitingui padidinti, ir taip pritraukti EIB, kitų finansų institucijų ir privačiojo kapitalo rinkos investuotojų, pavyzdžiui, pensijų fondų ir draudimo bendrovių, lėšas. Būtų suteikiamos ES ir (arba) EIB garantijos specialioms privačiojo sektoriaus sukurtoms priemonėms paremti, kad į projektą būtų pritraukta kapitalo rinkos lėšų. Tokia priemone pasinaudosiantiems projektams reikėtų įrodyti, kad jie atitinka ES strateginį interesą ir tikrus įgyvendinamumo kriterijus. Pati parama negalėtų būti iš anksto skirta valstybėms narėms arba sektoriams, bet teks tiems projektams, kurie pajėgs pritraukti deramą privačiojo sektoriaus finansavimą. Išpirkimo trukmė priklausytų nuo projektui įgyvendinti reikiamo laiko vertinimo.

4.2. EU project bonds

4.3. Dideli projektai

The potential of innovative financing instruments and the particular circumstances of the European economy today come together in the idea of EU project bonds. The EU economy is heavily dependent on infrastructure, in areas like energy, transport and ICT. The Europe 2020 objectives for modernisation of the European economy will require huge investment [10]. The EU can already help such projects by providing a consistent strategic direction for investors taking decisions for many decades to come, and by providing the right regulatory framework. But in the wake of the financial crisis, investors remain reluctant. Projects of key strategic interest for the EU are finding it impossible to secure the investment required. National budgets are not in a position to take over funding of such projects, and indeed are looking for alternative solutions to shoulder a greater responsibility for infrastructure. Delaying projects could deprive the EU of the economic and other benefits from the infrastructure, and risk higher-cost solutions in the future.

Ypatingas klausimas kyla dėl didelių projektų, kuriems reikia milijardų eurų įnašų ilgos trukmės laikotarpiais. ES įgyja daug patirties įgyvendindama tokius projektus, kaip antai „Galileo“, ITER ir Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES). Šie projektai yra pripažįstami esantys pagrindinės strateginės svarbos projektai ir galėtų turėti ilgalaikį komercinį potencialą. Tam reikia bendradarbiauti viršnacionaliniu lygmeniu. Tačiau jiems taip pat būdingas didelis išlaidų perviršis, o jų valdysena nėra tinkamai pritaikyta tiesioginiam ES institucijų valdymui. Netikrumas dėl biudžeto vargu ar suderinamas su ES biudžeto planavimo būdu. Alternatyvus sprendimas būtų projekto rėmėjams sukurti paramos struktūrą kaip atskirą subjektą, aktyviai palaikantį ES interesą užtikrinti veiksmingą valdyseną, kuriam stabiliai būtų teikiama ES biudžeto lėšų fiksuoto metinio įnašo pavidalu, nedarant prielaidų, kad ES turėtų padengti bet kokį trūkumą.

EU project bonds would be designed to plug this gap, to give sufficient confidence to allow major investment projects to attract the support they need. The European Investment Bank and other major financial institutions already make a major contribution by their direct lending, and the EIB in particular has responded to the crisis with a major increase in the scale of lending. But the size of the infrastructure challenge is such that the EU needs to help to unlock private finance.

4.4. Išteklių panaudojimo skatinimas

This could be achieved by using appropriations from the EU budget to support projects to the extent required to enhance their credit rating, and thereby attract financing by the EIB, other financial institutions, and private capital market investors like pension funds and insurance companies. The EU and/or EIB guarantees would be issued in favour of special vehicles set up by the private sector to attract capital market financing for the project. The projects benefitting from such a facility would need to demonstrate an EU strategic interest, as well as meeting certain criteria for viability. As such the support could not be pre-allocated across Member States or sectors but would flow to those projects that manage to attract appropriate private sector financing. The timescale for repayment would depend on an assessment of the length of time required for the project to reach viability.

ES biudžetas gali būti stiprus reformos veiksnys. Tai pripažinta dabartinėje diskusijoje apie finansinių sankcijų ir paskatų taikymą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto. Taigi yra tvirtas pagrindas šią įtaką panaudoti programose veiksmingiems rezultatams užtikrinti. Pirmiau išdėstytos idėjos dėl sanglaudos politikos galėtų būti taikomos kitomis aplinkybėmis ir būti skleidžiamos visose išlaidų srityse, apibrėžiant konkrečius tikslus, nuo kurių galėtų priklausyti lėšų išmokėjimas. Pagal kitus požiūrius daugumoje programų būtų atidedamas ES masto rezervas arba pagal veiklos rezultatus moduliuojamos bendrojo finansavimo normos. Visais šiais atvejais būtų labai svarbu užtikrinti sąžiningą visų valstybių narių vertinimą, skaidrumą ir automatiškumą.

4.3. Large scale projects

Tam reikia skirtingo požiūrio ir skirtingų priemonių. Programose reikėtų nustatyti konkrečių, išmatuojamų, pasiekiamų, svarbių ir nustatytos trukmės tikslų apibrėžtį, taip pat tinkamus veiklos rezultatų rodiklius. Kad paskatų sistema tinkamai veiktų, reikalingi aiškūs vertinimo kriterijai, taip pat sisteminis ir tobulesnis vertinimas. Sistemingi vertinimai tinkamu metu gali atlikti lemiamą vaidmenį įgyvendinant bendras pastangas, kuriomis siekiama maksimaliai padidinti ES išlaidų papildomą naudą.

A particular issue arises for large scale projects requiring multi billion Euro contributions over long periods. The EU is gaining considerable experience of projects like Galileo, ITER, and GMES. These projects are acknowledged to have major strategic importance, and could have long-term commercial potential. They need transnational collaboration to work. However, they are also subject to significant cost overruns and their governance is not well-suited to the direct management of the EU institutions. The budgetary uncertainties are hardly compatible with the way in which the EU budget is planned. An alternative approach would be for the project promoters to set up a support structure as a separate entity, with the active interest of the EU to ensure effective governance, and to which the EU budget would make a stable contribution in the form of a fixed annual contribution with no assumption that the EU should make up any shortfalls.

4.5. Struktūra, kuria parodomi prioritetai

4.4. Incentivising the use of resources

Pati biudžeto struktūra yra svarbi priemonė atskleidžiant, kokiu tikslu bus naudojamos lėšos ir kokių rezultatų tikimasi. Biudžetas, kurio struktūra, taip pat subalansavimu parodomi ES politiniai prioritetai, yra akivaizdžiai naudingas. Esama struktūra šioje srityje gerokai patobulinta, tačiau tolesnėmis priemonėmis reikėtų arba išlaidų kategorijų skaičių sumažinti iki mažiausio, arba pertvarkyti biudžetą pagal strategiją „Europa 2020“. Pirmoji alternatyva būtų trys išlaidų kategorijos: vidaus išlaidos, išorės išlaidos ir administracinės išlaidos. Antrąja alternatyva reikėtų sukurti tris išlaidų subkategorijas, kurios pakeistų esamas I–III išlaidų kategorijas ir apimtų politiką, kur svorio centras tektų trims pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo kryptims šalia ketvirtosios vadinamosios vidinės pilietybės politikos subkategorijos. Tai papildytų dvi galutinės išlaidų kategorijos: viena apimtų išorės politiką (dabartinė IV išlaidų kategorija), kita – administravimą.

The EU budget can be a powerful agent for reform – as recognised in the current debate about using financial sanctions and incentives to ensure respect for the Stability and Growth Pact. So there is every reason to use this influence within programmes to ensure effective delivery. The ideas set out above in respect of cohesion policy could be applied in other contexts and spread to all areas of spending, defining a specific set of targets on which disbursement of the funds would depend. Other approaches include setting aside an EU-wide reserve in most programmes, or modulating co-financing rates to performance. In all these cases, it would be essential to assure fair treatment of all Member States, transparency and automaticity.

4.6. Daugiametės finansinės programos trukmė

This requires a different approach and different tools. Programmes should provide for the definition of specific, measurable, achievable, relevant and timed objectives as well as for appropriate performance indicators. Clear evaluation criteria are needed before an incentive system can work fairly, as well as systematic and enhanced evaluation. Applied systematically and in good time, evaluations can play a pivotal role in the overall effort aimed at maximising the added value of EU spending.

Daugiametė finansinė programa suteikia ilgalaikį nuoseklumą ir nuspėjamumą. Ji taip pat garantuoja biudžetinę drausmę ir sklandų biudžeto ciklo veikimą. Tačiau kiekviena programa yra politinių sprendimų, kuriais parodomi kintantys politiniai prioritetai, vaisius.

4.5. A structure to reflect priorities

Paskutinės trys finansinės programos buvo sudarytos septynerių metų laikotarpiui. Europos Parlamentas[11] ir kai kurie viešųjų konsultacijų dalyviai laikėsi nuomonės, kad programos trukmė turėtų būti sutrumpinta iki penkerių metų. Pagrindinė priežastis – trukmę suderinti su Europos Parlamento kadencija ir Komisijos įgaliojimų trukme. Penkerių metų laikotarpis leistų kiekvienos sudėties Komisijai siūlyti programą ir kiekvienos kadencijos Parlamentui dėl jos derėtis, nors ji ir būtų įgyvendinama ne per jų įgaliojimų laikotarpį. Penkerių metų laikotarpis taip pat suteiktų tam tikrų privalumų dėl gebėjimo parodyti naujus poreikius: taip pat būtų ir trūkumų planuojant diegimo laikotarpius: ilgesni laikotarpiai ne tik leidžia iš esmės keisti programas, bet taip pat gali geriau derėti su privačiojo sektoriaus investavimo modeliais. Dar viena galimybė, siejama su konkrečiomis datomis, būtų septynerių metų laikotarpis, per kurį po penkerių metų atliekama išsami peržiūra, kad galutinį lėšų perskirstymą būtų galima tikslingai suderinti su „Europa 2020“ įgyvendinimu. Taip būtų aiškiai vengiama iš anksto modeliuoti ateitį.

The structure of the budget is itself an important tool for communicating and delivering on the purpose of the spending and the objectives to be reached. There is an obvious benefit in a budget which in structure, as well as balance, reflects the EU's political priorities. The current structure made some progress in that direction, but a further step would be to either reduce the number of headings to the minimum or organise the budget around the Europe 2020 strategy. The first alternative could consist of 3 headings: Internal expenditure, External expenditure and Administrative expenditure. The second alternative would point to three sub-headings replacing the current Headings I – III and covering policies where the centre of gravity falls under the three strands of smart, sustainable and inclusive growth, in addition to a fourth "internal" sub-heading on citizenship policies. This would be complemented by two final headings, one covering external policies (current Heading IV) and another covering administration.

Tačiau pats patraukliausias sprendimas gali būti dešimties metų laikotarpis, kurio viduryje būtų atliekama esminė peržiūra („5+5“). Pasirinkus šį požiūrį išliktų galimybė iš esmės perskirstyti prioritetus. Bendras viršutines ribas ir pagrindines teisines priemones būtų galima nustatyti dešimties metų laikotarpiui. Tačiau išteklių paskirstymas išlaidų kategorijose ir prioritetų nustatymas įgyvendinant programas bei priemones galėtų būti paliktas pakartotiniam vertinimui. Pagal vieną požiūrį šį darbą būtų galima palengvinti visose biudžeto dalyse išlaikant pakankamą rezervą ir maržas.

4.6. The duration of the MFF

4.7. Reagavimas į kintančias aplinkybes

A multiannual financial framework allows long-term consistency and predictability. It also guarantees budgetary discipline and the smooth functioning of the budgetary cycle. However, each framework is the fruit of political decisions which need to reflect changing political preferences.

Vienas iš sudėtingiausių uždavinių – biudžete subalansuoti nuspėjamumą ir lankstumą. Tačiau akivaizdu, kad esamas biudžetas per daug nelakstus, kad būtų galima reaguoti į įvykius. Neatidėliotina būtinybė ES reaguoti į išorės įvykius – pradedant cunamiu ir baigiant Artimaisiais Rytais – kartu su įtikinama būtinybe reaguoti į ekonominę krizę, parodė dabartinio požiūrio trūkumus. Kai tikslingumas labai svarbus, kad lėšos būtų išleidžiamos veiksmingai, o kintant aplinkybėms, kinta ir prioritetai, biudžeto nelankstumas akivaizdžiai kenkia išlaidų kokybei. Europos Parlamentas ir Taryba turi teisę vykdyti tinkamą išlaidų krypčių pokyčių priežiūrą. Tačiau reikia reformuoti ir galimų pokyčių mastą, ir pačią priežiūros tvarką. Patirtis rodo, kad akivaizdus padidintų maržų sprendimas nepasiteisino esant spaudimui preliminariai paskirstyti išlaidas. Todėl galima būtų susitarti dėl fiksuotos procentinio dydžio, pavyzdžiui, 5 %, kaip privalomo skaičiaus. Be to, toks skaičius galėtų būti nustatytas žemesniu lygmeniu pirmųjų penkerių finansavimo metų laikotarpiu, o didesnis procentinis dydis – likusiems finansavimo laikotarpio metams, arba būtų nustatyta, kad jis kasmet didėtų. Taip atsivertų galimybė geriau atsižvelgti į naujus prioritetus per laikotarpio vidurio peržiūrą. Kitos lankstumo didinimo priemonės:

The last three financial frameworks were concluded for a period of seven years. The European Parliament [11] as well as some of the participants to the public consultation have taken the view that this duration should be brought down to five years. A major reason was to align the duration with the term of the European Parliament and Commission's mandate. A five year period would allow each Commission to propose and each Parliament to negotiate a framework, even if they would not see the framework implemented. A five year period would also bring some advantages in terms of an ability to reflect new needs, and some disadvantages in terms of planning lead-times: longer periods not only allow programmes to make deeper changes, they may also fit in better with the investment patterns of the private sector. Another option targeted on the specific dates in question would be a seven year period with a major review after five years, to allow a final reallocation targeted specifically on Europe 2020. This would explicitly avoid prejudging the future.

- lėšų perskirstymo konkrečiais metais lankstumas: perkeliant tarp išlaidų kategorijų, nustatant konkretų apribojimą;

However, the most attractive solution may be a ten year period, but with a substantial mid-term review ("5+5"). Under this approach, there would be an opportunity for a major re-prioritisation. Overall ceilings and the core legal instruments could be fixed for ten years. But the distribution of resources within headings, and the prioritisation within programmes and instruments, could be left open for re-assessment. One approach would be to facilitate this through the retention of substantial reserves and margins in all parts of the budget.

- galimybė perkelti iš vienų metų į kitus nepanaudotas maržas neviršijant sutartų ribų;

4.7. Responding to changing circumstances

- laisvė išlaidas paankstinti arba pavėlinti išlaidų kategorijos daugiamečio paketo ribose, siekiant leisti priešciklinius veiksmus ir prasmingai reaguoti į pagrindines krizes;

One of the most difficult balances to strike in the budget is the balance between predictability and flexibility. But it is clear that the current budget has proved too inflexible to meet the pressure of events. Pressing needs for the EU to respond to external events from the tsunami and the Middle East, followed by the compelling need to react to the economic crisis, showed the shortcomings of the current approach. With proper targeting so crucial to effective spending, and changing circumstances imposing changing priorities, the rigidity of the budget clearly damages the quality of spending. It is right for the European Parliament and the Council to exercise proper scrutiny of changes in the direction of spending. But the extent of the changes possible, and the procedures by which this scrutiny are exercised, both need reform. Experience suggests that the obvious solution of increased margins has not proved possible in the face of pressures to pre-allocate spending. Therefore a fixed percentage – such as 5%, could be agreed as an obligatory figure. Such a figure could also be set at a lower level for the first 5 years of the financial period and at a higher percentage for the remaining years of the financial period, or be set to increase year on year. This would give the possibility to take new priorities better into account at the occasion of the mid-term review. Other means to increase flexibility include:

- padidinti esamos lankstumo priemonės ir Neatidėliotinos pagalbos rezervo dydį arba išplėsti jo taikymo sritį, arba galbūt juos abu sujungti.

– A reallocation flexibility to transfer between headings in a given year, within a specific limit;

Dabartinis susitarimas dėl 0,03 % lankstumo, kuriam pritarta kvalifikuota balsų dauguma taip pat turėtų būti išsaugotas kaip svarbi saugumo priemonė, leidžianti ribotai nukrypti nuo numatytų viršutinių ribų.

– A possibility to transfer unused margins from one year to another – again, within agreed limits;

Vykstant visiems šiems pokyčiams turėtų keistis ir požiūris. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti ne nuolatiniams ir iš anksto nustatytiems finansiniams asignavimams, bet menkų ES išteklių panaudojimui ribotos trukmės strateginėms investicijoms, ir tam, kad lėšų gavimas priklausys nuo įgyvendinimo rezultatų.

– Freedom to front or backload spending within a heading's multi-annual envelope, to allow for countercyclical action and a meaningful response to major crises;

4.8. Pernelyg didelės administracinės naštos supaprastinimas ir mažinimas

– Increasing the size, or widening the scope, of the existing Flexibility Instrument and Emergency Aid Reserve, and possibly merging them.

Viešosios konsultacijos aiškiai atskleidė, kad įgyvendinimo procedūros ir kontrolės reikalavimai yra per sudėtingi ir gali iš tikrųjų neskatinti dalyvauti ES programose. ES tenka atsakomybė užtikrinti, kad lėšos būtų tinkamai išleistos, bet ji taip pat gali imtis priemonių, kuriomis būtų mažinama administracinė našta lėšų gavėjams, taip pat sumažintos ES administracinės išlaidos, ir leisti skirti daugiau išteklių nukreipti galutiniam tikslui pasiekti:

The current 0.03% flexibility arrangement agreed by qualified majority should also be maintained as an important safety valve allowing limited deviations from the foreseen ceilings.

- ES turi bendras Finansiniame reglamente nustatytas finansines taisykles. Tačiau vienos politikos priemonės įgyvendinimo taisyklės ir procedūros gali labai skirtis nuo kitos. Taigi, siekiant tuos skirtumus sumažinti iki neišvengiamai būtinų, reikėtų susitarti dėl aiškių bendrųjų principų. Kartu susieti įvairius principus bendroje įgyvendinimo sistemoje yra geras būdas pagerinti piliečių, įmonių, ypač MVĮ, ir vyriausybių sąveiką su ES biudžetu.

All these changes should accompany a different mindset. The emphasis should shift from permanent and pre-determined financial allocations to using the scarce EU resources for strategic investments of limited duration, and expecting that the receipt of funds is dependent on delivery.

- Neseniai pateiktame Komisijos pasiūlyme peržiūrėti Finansinį reglamentą išdėstytos drąsios priemonės, kaip įtvirtinti supaprastintas finansines taisykles. Tai reikėtų panagrinėti giliau, siekiant nustatyti paprastesnes nedidelių dotacijų suteikimo procedūras (tokiems mažiems projektams turėtų būti nustatytos aukštesnės ribos), ir reikėtų geriau pasinaudoti vienkartinėmis išmokomis, taip pat veikos rezultatais pagrįstomis schemomis.

4.8. Simplifying and minimising unnecessary administrative burdens

4.9. Patikimo finansų valdymo užtikrinimas

The public consultation has conveyed a clear message that implementation procedures and control requirements are too complicated and can be a real disincentive to participation in EU programmes. The EU has a responsibility to ensure that funds are well spent, but it could also take a series of measures to reduce the administrative burden for recipients of funds, and to cut EU administrative costs – allowing more of the resources to be directed at the end purpose:

Viešąsias išlaidas reikia veiksmingai, efektyviai ir proporcingai kontroliuoti. Kontrolė turi suteikti reikalingą patikinimą piliečiams ir jų atstovams Europos Parlamente ir Taryboje, kad ES biudžeto lėšos leidžiamos tinkamai. Tačiau prieinamas taškas, kai kontrolės našta nusveria programos veiksmingumą. Įvairiose valstybėse narėse reikia labiau moduliacinio požiūrio į kontrolę, o bendras toleruotinos klaidų rizikos įvairiose politikos srityse supratimas padėtų kartu užtikrinti tinkamą pusiausvyrą.

– The EU has common financial rules in its Financial Regulation. But implementing rules and procedures may vary considerably from one policy instrument to another. A clear set of common principles should be agreed to reduce differences to the absolutely necessary. Linking different instruments together in a common implementation framework is a good way to help the interface of citizens, businesses, especially SMEs, and governments with the EU budget.

Pastaraisiais metais Komisija skyrė daug dėmesio valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingui didinti, siekdama iš Europos Audito Rūmų gauti besąlyginį patikinimo pareiškimą. Gauta teigiamų rezultatų, bet galima padaryti daugiau, visų pirma bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurios vykdo svarbią biudžeto dalį pagal pasidalijamojo valdymo su Komisija principą. Dėl sistemos, kai mokėjimai grindžiami valstybių narių mokėjimų deklaracijomis, o ne paramos gavėjų išlaidomis – kaip šiandien yra BŽŪP atveju, kontrolė bus labiau vietinė ir bus galima didesnė darna su esamomis nacionalinėmis procedūromis. Tai būtų paprastesnė ir įprastesnė procedūra negu centralizuota ES lygmens kontrolė. Ji galėtų būti siejama su patikima nacionaline patikinimo pareiškimų sistema, siekiant pabrėžti viešosios valdžios institucijų atsakomybę už ES išteklių tvarkymą.

– The recent Commission proposal to revise the Financial Regulation contains bold measures to put in place simplified financial rules. This should be looked at further to allow for lighter procedures for smaller grants (thresholds could be set at a higher level for such small projects), and more use of lump sum payments, as well as performance-based schemes.

Lėšų, kurios teikiamos per finansines priemones, sumos didinimas reikš esminius Komisijos biudžeto išlaidų valdymo pokyčius. Komisija paves vis daugiau biudžeto vykdymo užduočių ir bendradarbiaus su pagrindinėmis finansų institucijomis, kaip antai Europos investicijų banku (EIB)[12]. Dėl to atsiranda poreikis suderinti pagrindinius finansinių priemonių rengimo ir valdymo aspektus, užtikrinti tinkamą bendrųjų tikslų pusiausvyrą Komisijos santykiuose su finansavimo partneriais, apsaugant ES finansinius interesus ir paliekant vykdymo lygmeniu reikiamo lankstumo, kad politika būtų veiksmingai įgyvendinama. Tai taip pat užtikrintų didesnį politinį matomumą, administracinį veiksmingumą per supaprastinimą, suderintą atsiskaitymą ir stebėjimą, galiausiai lengvesnį priemonių vertinimą.

4.9. Ensuring sound financial management

5. ES biudžetas kaip priemonė ekonomikos valdysenai paremti

Public spending requires effective, efficient and proportionate control. It must provide the necessary assurances for citizens and their representatives in the European Parliament and the Council that the EU budget is being well spent. But there is a point when the burden of controls negates the effectiveness of the programme. A more modulated approach to the controls required in different Member States, and a common understanding of the tolerable risk of error for different policy areas, would both help to secure the right balance.

Augimui ir darbo vietų kūrimui Europos Sąjungoje paskatinti reikia išbaigto požiūrio. Tai strategijos „Europa 2020“ esmė. Makroekonominis stabilumas ir struktūrinės reformos nėra alternatyvos, bet dviguba būtinybė, kurios viena dalis papildo kitą. Todėl natūralu sieti ES biudžetą su ekonomikos valdysenos stiprinimu.

In recent years, the Commission has devoted much attention to increasing the effectiveness of management and control systems, with an objective of achieving an unqualified Statement of Assurance by the European Court of Auditors. The results are positive but more can be done, in particular by working with the Member States who implement an important part of the budget in shared management with the Commission. The system of basing payments on a declaration of payments by Member States, rather than on expenditure by beneficiaries – as used today for CAP expenditure – would make the process of controls more local and allow more alignment with existing national procedures. This would be a more straightforward and regular procedure than centralising controls at EU level. It could be linked to reliable national statements of assurance to underline the accountability of public authorities handling EU resources.

Komisija pateikė įvairių ekonomikos valdysenos reformos ir jos veiksmingumo didinimo priemonių[13]. Ji tuos klausimus pateiks per diskusijas dėl ekonomikos valdysenos po spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos.

Increasing the amount of funds channelled through financial instruments will mean profound changes in the way the Commission manages its budget expenditure. The Commission will increasingly delegate budget implementation tasks and cooperate with key financial institutions such as the European Investment Bank (EIB) [12]. This creates a need to align core aspects of the design and management of financial instruments, to secure the right balance between a common approach in the Commission’s dealings with its financing partners, safeguarding the EU’s financial interests, and leaving the flexibility required at implementation level to ensure that policies are delivered effectively. This would also secure higher political visibility, administrative efficiency through simplification, streamlined reporting and monitoring, and finally easier evaluation across instruments.

6. KAIP ATSIžVELGIAMA į PLėTRą

5. The EU Budget as a tool to support economic governance

BūSIMA PLėTRA NEIšVENGIAMAI DARYS POVEIKį ES BIUDžETUI DėL GALIMO TIEK įPLAUKų, TIEK IšLAIDų įSIPAREIGOJIMų PADIDėJIMO. NORS NAUJOS VALSTYBėS NARėS padidins sukauptą BVP ir atvers naujas ekonominės plėtros galimybes, jos taip pat gaus teisę pasinaudoti struktūriniais ir kitais fondais. Stojimo laikas priklausys nuo to, kada kandidatės atitiks reikiamus kriterijus. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba 2006 m. gruodžio mėn. įsipareigojo nenustatyti jokių tikslinių stojimo datų, kol derybos nepriartės prie pabaigos. Galiausiai, nauja finansinė programa neturėtų užbėgti už akių jokiam politiniam sprendimui dėl būsimos plėtros, nes jis bus grindžiamas šalies pasirengimu narystei. Kai tik bus susitarta dėl stojimo ir patvirtintos datos, finansinė programa turėtų būti patikslinta, kad būtų pagal stojimo derybų rezultatus paderinti išlaidų reikalavimai.

The drive for growth and jobs in the European Union requires a complete approach. That is at the heart of the Europe 2020 strategy. Macroeconomic stability and structural reforms are not alternatives, but dual imperatives which also reinforce each other. It is therefore natural to make a connection between the EU budget and the reinforcement of economic governance.

7. ES FINANSAVIMO REFORMA

The Commission has set out a variety of measures to reform economic governance and make it more effective [13]. It will take these issues forward in the context of the debate on economic governance following the October European Council.

Kaip ir biudžeto išlaidos, ilgainiui labai keitėsi ir finansavimo struktūra. BNP grindžiamų įnašų svarba vis didėja ir dabar sudaro tris ketvirtadalius biudžeto. Per tą laiką būta nemažai koregavimų ir specialių susitarimų, tiek dėl biudžeto įplaukų, tiek dėl išlaidų dalies (kai kurie šių mechanizmų savaime nustos galioti 2013 m.). Biudžeto derybas pastaruoju metu labai paveikė tai, kad valstybės narės dėmesį skyrė grynųjų pozicijų sąvokai ir galiausiai pirmenybę teikė priemonėms su geografiškai iš anksto asignuotais finansiniais paketais, o ne priemonėms, kurių papildoma ES nauda didžiausia.

6. Taking account of Enlargement

Konsultacijos dėl biudžeto peržiūros parodė, kad suinteresuotosios šalys labai kritiškai vertina dabartinę ES biudžeto finansavimo sistemą. Manoma, kad dabartinė sistema neaiški ir per daug sudėtinga, jai trūksta nešališkumo. Tai visų pirma pasakytina apie koregavimus – ji pernelyg priklauso nuo išteklių, laikomų išlaidomis, kurias valstybės narės turi sumažinti iki minimumo. Išskyrus muitus, gaunamus dėl muitų sąjungos, esami ištekliai nėra aiškiai susieti su ES politika.

Future enlargements will inevitably have an impact on the EU budget, in terms of both potential increases in revenue and in spending commitments. While new Member States will increase the cumulated GDP and create new opportunities for economic expansion, they will also become eligible for structural and other funds. The timing of accessions is dependent on the speed with which candidates can meet the necessary criteria. In this context, the December 2006 European Council committed to refrain from setting any target dates for accession until negotiations are close to completion. Consequently, the new financial framework should not pre-empt any political decision on future enlargements which will be based on a country's readiness for membership. Once accessions are agreed and dates confirmed, the financial framework should be adjusted to take account of the expenditure requirements resulting from the outcome of accession negotiations.

Reikėtų pabrėžti, kad tai nėra diskusijų dėl biudžeto dydžio objektas – tai diskusija apie teisingą išteklių derinį. Laipsniškai įvedamas naujas išteklių šaltinis turėtų atverti galimybes mažinti kitus išteklius, jų palaipsniui arba visiškai atsisakyti.

7. Reform of EU financing

Pasiūlymus reformuoti finansavimą teikė mokslininkai, vyriausybės, nevyriausybinės organizacijos ir Europos Parlamentas. 2007 m. Parlamentas priėmė pranešimą, kuriame analizuota esama nuosavų išteklių sistema ir siūlyta įvairių galimų naujų nuosavų išteklių šaltinių[14].

Just like the expenditure side of the budget, the structure of the financing side has evolved considerably over time. The GNI-based contribution has taken on a growing importance and now represents three-quarters of the budget. A large number of corrections and special arrangements have been introduced over time, both on the revenue and expenditure side of the budget (some of these mechanisms end automatically in 2013). Budget negotiations have recently been heavily influenced by Member States' focus on the notion of net positions with the consequence of favoring instruments with geographically pre-allocated financial envelopes, rather than those with the greatest EU added value.

Į ES finansavimo raidos naujo etapo pradžią galėtų būti įtraukti trys glaudžiai susiję aspektai: valstybių narių įnašų supaprastinimas, vieno ar kelių naujų nuosavų išteklių įvedimas ir laipsniškas visų koregavimo mechanizmų atsisakymas. Kadangi jau padaryta pokyčių, reikėtų išlaikyti pagrindinius ES finansavimo sistemos elementus: stabilų ir pakankamą ES biudžeto finansavimą, biudžetinės drausmės laikymąsi ir subalansuoto biudžeto užtikrinimo mechanizmą.

The consultation on the budget review has shown that stakeholders are very critical about the current system of financing the EU budget. The current system is perceived as opaque and too complex, lacking fairness – notably with regard to corrections – and relying excessively on resources which are perceived as expenditures to be minimized by the Member States. With the exception of customs duties stemming from the customs union, existing resources display no clear link to EU policies.

Valstybių narių įnašų supaprastinimas

It should be underlined that this is not an argument about the size of the budget – it is a debate about the right mix of resources. The progressive introduction of a new resource would open the door for other resources to be reduced, phased out or dropped.

Palyginti su BNP grindžiamais nuosavais ištekliais, dabartinės PVM grindžiamos nuosavų išteklių sistemos papildoma nauda menka. Norint sukurti palyginamą mokestinę bazę, užtenka atlikti matematinį skaičiavimą, tiesiogiai nesusiejant piliečio ir ES. Pati savaime ji prisideda prie sudėtingumo ir įnašų neaiškumo. Atsisakius dabartinės formos PVM grindžiamų nuosavų išteklių ir kartu įvedus naują išteklių šaltinį, įmokų sistema supaprastėtų.

Proposals for a reform of the financing side have been made by academics, governments, non-governmental organisations and the European Parliament. The Parliament adopted a report in 2007 analysing the current system of own resources and suggesting a whole range of possible new own resources [14].

Laipsniškas vieno ar kelių pagal politiką pritaikytų nuosavų išteklių šaltinių įvedimas

The introduction of a new phase in the evolution of EU financing could include three closely linked dimensions – the simplification of Member States' contributions, the introduction of one or several new own resources and the progressive phasing-out of all correction mechanisms. As changes were phased in, essential elements of the EU financing system should be retained: a stable and sufficient financing of the EU budget, respect for budgetary discipline and a mechanism to ensure a balanced budget.

Nauji nuosavi ištekliai galėtų visiškai pakeisti esamą PVM grindžiamą nuosavų išteklių šaltinį ir sumažinti BNP grindžiamų išteklių, kurie atkeliauja tiesiogiai iš nacionalinių iždų, mastą. Naujų nuosavų išteklių įvedimas parodytų laipsnišką biudžeto struktūros pokytį priartinant politiką prie ES piliečių ir siekiant užtikrinti Europos viešąsias gėrybes bei didesnę papildomą ES naudą. Jis galėtų paremti svarbios ES arba tarptautinės politikos siekius, pavyzdžiui, vystymosi, kovos su klimato kaita ir finansų rinkų srityse, ir kartu būti glaudžiau su šiai siekiais susietas.

Simplifying the contributions from Member States

Analizuojant galimus naujus nuosavus išteklius, tinkamais kriterijais laikytini:

Compared to the GNI-based own resource, the current VAT-based own resource has little added value. To re-create a comparable tax base, it results from a mathematical calculation rather than passing directly from the citizen to the EU. As such it contributes to the complexity and the opacity of the contributions. Ending the VAT-based resource in its current form would simplify the system of contributions in parallel with the introduction of a new own resource.

- Jie turėtų būti glaudžiau susieti su acquis ir ES tikslais padidinti viso biudžeto darną ir veiksmingumą įgyvendinant ES politikos prioritetus. Čia svarbu nepamiršti Nuosavų išteklių sprendimo[15] 2 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad „pajamos, gaunamos nustačius naujus mokesčius pagal [...] bendros politikos sistemą [...] taip pat sudaro nuosavus išteklius, įskaitomus į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.“

Progressively introducing one or several policy-driven own resources:

- Jie turėtų būti tarpvalstybiniai, grindžiami visą vidaus rinką apimančia sistema.

New own resources could fully replace the existing VAT-based own resource as well as reducing the scale of the GNI-based resource, taken directly from national treasuries. The introduction of new own resources would mirror the progressive shift of the budget structure towards policies closer to EU citizens and aiming at delivering European public goods and a higher EU added value. It could support – and be closely linked to – the achievement of important EU or international policy objectives, for instance in relation to development, climate change or the financial markets.

- Jų bazė turėtų būti suderinta, siekiant užtikrinti vienodą išteklių šaltinio taikymą visoje Sąjungoje.

The following criteria seem pertinent when looking at possible new own resources:

- Jeigu įmanoma, pajamos iš naujo ištekliaus turėtų būti surenkamos ES mastu, o ne per nacionalinius biudžetus.

– They should be more closely linked to the acquis and the objectives of the EU to increase the coherence and effectiveness of the entire budget in the achievement of EU policy priorities. In this respect it is important to keep in mind Article 2.2 of the Own Resources Decision [15] which states that "revenue deriving from any new charges introduced within the framework of a common policy shall also constitute own resources entered in the general budget of the European Union."

- Jie turėtų būti taikomi nešališkai ir teisingai, dėl jų neturėtų kilti koregavimų klausimo.

– They should be cross-border in nature, based on a system covering the whole internal market.

- Reikėtų atsižvelgti į bendrą poveikį atskiriems sektoriams.

– They should have a harmonised base to ensure an equal application of the resource throughout the Union.

- Reikėtų stengtis, kad dėl surinkimo ES neužsikrautų naujos sunkios administracinės naštos.

– If feasible, the proceeds of a new resource should be collected directly by the EU outside national budgets.

Komisija mano, kad galimi nuosavų išteklių šaltiniai, laipsniškai pakeisiantys nacionalinius įnašus ir palengvinsiantys nacionalinių iždų naštą, galėtų būti šios finansinės priemonės (šis sąrašas nėra baigtinis):

– They should be applied in an equitable and fair way, and not exacerbate the question of corrections.

- ES finansinio sektoriaus apmokestinimas

– The cumulative impact on particular sectors should be taken into account.

- ES įplaukos iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos aukciono

– They should seek to avoid a heavy new administrative responsibility for the EU in terms of collection.

- ES mokestis, susijęs su oro transportu

The Commission considers that the following non-exclusive list of financing means could be possible candidates for own resources to gradually displace national contributions, leaving a lesser burden on national treasuries:

- ES PVM

– EU taxation of the financial sector

- ES energijos mokestis

– EU revenues from auctioning under the greenhouse gas Emissions Trading System

- ES pelno mokestis.

– EU charge related to air transport

Kiekviena iš šių finansinių priemonių ypatinga, turi ir privalumų, ir trūkumų[16]. Atsižvelgusi į gautas pastabas, Komisija pateiks pasiūlymų kartu su bendrais pasiūlymais dėl būsimos daugiametės finansinės programos.

– EU VAT

Koregavimo mechanizmų klausimo sprendimas

– EU energy tax

1984 m. Fontenblo Europos Vadovų Taryboje nustatyti pagrindiniai sistemos principai: „išlaidų politika galiausiai yra pagrindinė priemonė biudžeto disbalanso klausimams išspręsti“ ir „bet kuri valstybė narė, kuriai priskirta pernelyg sunki, lyginant su jos santykine gerove, biudžeto našta, turi teisę atitinkamu laiku pasinaudoti korekcija.“ Jei daugiau lėšų būtų skiriama augimo ir darbo vietų kūrimo, energetikos, kovos su klimato kaita ir Europos interesų išorės sklaidos išlaidoms padengti, sumažėtų poreikis išsaugoti koregavimo mechanizmą. Išlaidų sudėtis būsimoje daugiametėje finansinėje programoje ir kitos nuosavų išteklių sistemos reformos nulems, ar ateityje koregavimo mechanizmai bus pateisinami.

– EU corporate income tax.

8. Išvados ir TOLESNI žINGSNIAI

Each of these financing means has its particular characteristics and presents advantages and disadvantages [16]. In the light of the comments received, the Commission will submit proposals as part of its overall proposals on the next Multiannual Financial Framework.

Šioje biudžeto peržiūroje išdėstomos Komisijos idėjos apie ES biudžeto struktūrą ir tikslą. Čia išdėstoma reformuoto biudžeto, kuriuos įsipareigojama iš tikrųjų keisti padėtį, vizija: ji bus Komisijos siekis kitais metais teikiant pasiūlymus dėl naujos finansinės programos. Šios mintys grindžiamos įsitikinimu, kad iki 2020 m. ES turi imtis ryžtingų priemonių, kad taptų pažangia, tvaria ir įtraukia visuomene. Kad tai įvyktų, turime Europos ekonomiką nukreipti tinkama linkme, priimti svarbių sprendimų pakeisti mūsų infrastruktūrą, įgyti ateityje reikėsiamų įgūdžių, įvertinti savo kaip pasaulio lyderės vaidmenį ir neleisti mūsų visuomenėje didėti skirtumams, kurie menkina ilgalaikį stabilumą. Į Sąjungos biudžetą turi būti žvelgiama kaip į vieną iš bendrų priemonių, kurias turime bendriems tikslams įgyvendinti. Kai vis didėja viešųjų finansų sistemų našta, ES ir nacionaliniai biudžetai neturi būti laikomi konkurentais, bet turėtų siekti tų pačių tikslų tais lygmenimis, kuriais daromas geriausias poveikis.

Tackling the correction mechanisms

Todėl rytojaus biudžetai turi turėti realų poveikį mūsų tikslų įgyvendinimui. Jais turi būti pripažįstama, kad reikia prisitaikyti prie sparčiai kintančio pasaulio. Jiems turi būti taikomi apribojimai, kad dėmesys išliktų sutelktas į rezultatus. Jais turi būti parodyta solidarumo būtinybė siekiant mūsų bendros darbotvarkės tikslų. Jie turi būti aprūpinti ištekliais taip, kad piliečiai geriau suprastų ir pripažintų, jog toks būdas racionalus ir teisingas.

The 1984 Fontainebleau European Council set out the core principles behind the system: that "expenditure policy is ultimately the essential means of resolving the question of budgetary imbalances", and that "any member State sustaining a budgetary burden which is excessive in relation to its relative prosperity may benefit from a correction at the appropriate time." Reinforced spending for growth and jobs, energy, climate change and the external projection of Europe's interest would reduce the need to maintain correction mechanisms. The composition of expenditure of the next Multiannual Financial Framework and other reforms of the own resources system will determine whether correction mechanisms are justified in the future.

ES biudžeto vykdymą galima supaprastinti ir padaryti efektyvesnį. Reikia, kad biudžetas būtų lankstesnis, kad būtų galima reaguoti į kintančias aplinkybes ir kartu paremti ilgalaikes investicijas. Fiskalinių suvaržymų laikotarpiu vykdant biudžetą būtų galima pasitelkti naujoviškų finansinių priemonių ir padidinti įgyvendintinų didelio prioriteto ES projektų poveikį ir mastą.

8. Conclusions and Next Steps

Todėl ES biudžeto modernizavimas turi apimti tokius aspektus: tikslingumą, maksimalią naudą, kurią galima gauti iš kiekvieno išleisto euro, tvirtą biudžeto sudarymą, atsižvelgiant į kitus būdus, kuriais Europos Sąjunga, jos institucijos ir valstybės narės gali nukreipti Europą ateities augimo ir darbo vietų kūrimo keliu.

This Budget Review sets out the Commission's ideas on the architecture and purpose of the EU budget. It sets out a vision of a reformed budget committed to making a real difference: this will be the Commission's ambition for the proposals it will make for the new financial framework next year. These ideas are based on the conviction that by 2020 the EU must have taken decisive steps help the EU become a smart, sustainable and inclusive society. To do this, we need to put the European economy on the right track, to take the big decisions to reshape our infrastructure, to give us the skills we need for the future, to assert our global leadership, and to prevent increasing divergences in our societies from undermining its long-term stability. The budget of the Union must be seen as one of the common tools we have at the service of common objectives. At a time of intense pressure on public finances, EU and national budgets cannot be seen as in competition, but as pursuing the same objectives at the levels which can deliver to best effect.

Per ateinančius mėnesius Komisija šioje biudžeto peržiūroje išdėstytas idėjas ir pasirinkimo galimybes pateiks konkrečiais pasiūlymais. Komisija tikisi palaikyti dialogą su kitomis institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis dėl šioje peržiūroje išdėstytų idėjų ir pasirinkimo galimybių. Į šias diskusijas bus atsižvelgta 2011 m. birželio mėn. pateiksimuose pasiūlymuose dėl naujos daugiametės finansinės programos, apimančios laikotarpį po 2013 m. Tai bus pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa, ir sprendimo dėl nuosavų išteklių projektas. Per antrąjį 2011 m. pusmetį Komisija priims teisėkūros pasiūlymus, kurių reikia politikai ir programoms įgyvendinti, nes jomis skatinama siekti plataus užmojo Europos Sąjungos tikslų ateinančiais metais.

Tomorrow's budgets must therefore be focused on making a real impact on realising our goals. They must recognise the need to adapt to a rapidly-changing world. They must be disciplined in their concentration on results. They must reflect the need for solidarity in pursuing our common agenda. And they must be resourced in ways which our citizens can understand and recognise as rational and fair.

[1] OL C 139, 2006 6 14, p. 15 (Deklaracija Nr. 3).

The way in which the EU budget is delivered can be simplified and made more effective. There is a need for greater flexibility so that the budget can respond to changing circumstances, while at the same time supporting long term investments. At a time of fiscal constraint more innovative financial instruments can be used to make the budget go further, and to increase the impact and range of high priority EU projects that can be realised.

[2] Konsultacijų svetainėhttp://ec.europa.eu/budget/reform/library/issue_paper/summary_consulation_doc_final_en.pdf.

The modernisation of the EU budget must therefore be about targeting, about maximising the benefits from every euro spent, and about setting the budget firmly in the context of the other ways in which the European Union, its institutions and its Member States, can put Europe on the path to growth and jobs for the future.

[3] Tai apima ir ES biudžetą, ir nacionalinį bendrąjį finansavimą.

In the coming months the Commission will translate the ideas and options set out in this Budget Review into concrete proposals. The Commission looks forward to a dialogue with the other Institutions and with stakeholders on the ideas and options outlined in this Review. These discussions will feed into proposals in June 2011 for a new Multiannual Financial Framework covering the period after 2013. This will include a proposal for a regulation laying down the Multiannual Financial Framework and a draft decision on own resources. In the second half of 2011, the Commission will make the legislative proposals required to implement the policies and programmes needed to drive forward the European Union's ambitions for the years ahead.

[4] Komisijos tarnybų apskaičiavimai pagrįsti šiomis analizėmis: „Strategijos „Europa 2020“ galimo makroekonominio poveikio nustatymas. Scenarijų projektai“ (leidinio „European Commission Economic Papers“ Nr. 424. 2010 m. rugsėjo mėn.) ir „Strategijos „Europa 2020“ makroekonominis poveikis. Scenarijų projektai“ (leidinio „ECFIN Economic Briefs 2010“ Nr. 11).

[1] OJ C 139, 14.6.2006, p. 15 (Declaration No 3).

[5] Apskaičiuota, kad pagal esamą finansinę programą turėtų būti sukurta 900 000 darbo vietų, o ES BVP turėtų padidėti 1 %.

[2] Consultation website:

[6] Inovacijų sąjunga, COM(2010) 565, 2010 10 6. Be kitų, šios srities 2020 m. pavyzdinės iniciatyvos yra skaitmeninė darbotvarkė ir pramonės politika.

- http://ec.europa.eu/budget/reform/library/issue_paper/summary_consulation_doc_final_en.pdf

[7] Komisijos ataskaita aukšto lygio konferencijoje pramonės konkurencingumo klausimu (2010 m. balandžio mėn.).

[3] This includes both EU budget and national co-financing.

[8] „Europos konsensusas“ (OL C 46, 2006 2 24, p. 1.).

[4] Commission services' estimate based on the following analyses: "Quantifying the potential macroeconomic effects of the Europe 2020 strategy: stylised scenarios" (European Commission Economic Papers n°424. September 2010) and "Macroeconomic effects of Europe 2020: stylised scenarios" (ECFIN Economic Briefs 2010 n°11).

[9] „Pagalbos veiksmingumo darbotvarkė. Europos požiūrio nauda“ (HTSPE Komisijos vardu, 2009 m. spalio mėn.).

[5] The current Framework Programme has been estimated to bring 900,000 jobs and to add 1% to the EU's GDP.

[10] Pavyzdžiai: apskaičiuota, kad iki 2020 m. reikės 500 mlrd. EUR transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) programai įgyvendinti ir nuo 38–58 mlrd. EUR iki 181–268 mlrd. EUR, kad būtų pasiekti Komisijos plačiajuostės prieigos tikslai. Energetikos sektoriuje apskaičiuota, kad nuo dabar iki 2020 m. reikės 400 mlrd. EUR skirstomiesiems tinklams ir pažangiesiems tinklams, dar 200 mlrd. EUR reikia perdavimo tinklams ir kaupimui, o 500 mlrd. EUR – esamiems gamybos pajėgumams atnaujinti bei naujiems sukurti, ypač atsinaujinančios energijos srityje.

[6] Innovation Union - COM(2010) 565, 6.10.2010. Other key 2020 flagships in this area include the Digital Agenda and industrial policy.

[11] 2009 m. kovo 25 d. rezoliucija dėl 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros [INI/2008/2055 – P6_TA(2009)0174].

[7] Commission report for the high level conference on industrial competitiveness (April 2010):

[12] Finansinės priemonės nebus įgyvendinamos vien per EIB, bet EIB atliks pagrindinį skatinamąjį vaidmenį pritraukiant lėšų iš kitų viešųjų ir privačiųjų šaltinių.

[8] 'The European Consensus" (OJ C 46, 24.2.2006, p. 1).

[13] Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemonės, COM(2010) 367.

[9] "Aid Effectiveness Agenda: Benefits of a European Approach" (HTSPE on behalf of the European Commission, October 2009).

[14] Europos Parlamentas, Pranešimas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities (2006/2205(INI), pranešėjas A. Lamassoure).

[10] As examples: until 2020, €500bn is estimated to be needed for the implementation of the TEN-T programme and between €38-58bn and €181-268bn to achieve the Commission's broadband targets. In the energy sector, €400bn is estimated as the need for distribution networks and smart grids, another €200bn on transmission networks and storage, and €500bn to upgrade existing and build new generation capacity, particularly in renewable energy, between now and 2020.

[15] Tarybos sprendimas 2007/436/EB, Euratomas (2007 m. birželio 7 d.).

[11] Resolution of 25 March 2009 on the mid-term review of the 2007-2013 financial framework [INI/2008/2055 – P6_TA(2009)0174].

[16] Žr. tarnybų darbinį dokumentą.

[12] Financial instruments will not be implemented exclusively through the EIB, but the EIB will play a key catalytic role in attracting other public and private sources of finance.

[13] Enhancing economic policy coordination for stability, growth and jobs – Tools for stronger EU economic governance - COM(2010) 367.

[14] European Parliament, Report on the future of the European Union's own resources (2006/2205(INI) Rapporteur A. Lamassoure).

[15] Council decision 2007/436/EC, Euratom (7 June 2007).

[16] See Staff Working Document.

--------------------------------------------------