[pic] | EUROPEAN COMMISSION |

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Brussels, 19.7.2010

Briuselis, 2010.7.19

COM(2010)390 final

KOM(2010)390 galutinis

COMMISSION REPORT TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

on the implementation of the European Agenda for Culture

Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimas

SEC(2010)904

SEK(2010)904

COMMISSION REPORT TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

on the implementation of the European Agenda for Culture

Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimas

INTRODUCTION

ĮVADAS

Culture lies at the heart of the European project and is the anchor on which the European Union's "unity in diversity" is founded. The combination of respect for cultural diversity and the ability to unite around shared values has guaranteed the peace, prosperity and solidarity the EU enjoys. In today's globalising world, culture can make a unique contribution to a European Strategy for smart, sustainable and inclusive growth, promoting stability, mutual understanding and cooperation worldwide.

Kultūra – esminis Europos Sąjungos projekto aspektas ir principo „įvairovė vienybėje“ pagrindas. Pagarba kultūros įvairovei ir gebėjimas vadovautis bendromis vertybėmis užtikrino taiką, gerovę ir solidarumą – tai, kuo ES didžiuojasi. Globalizuotame šiandienos pasaulyje kultūra gali nepaprastai prisidėti prie Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos ir visame pasaulyje skatinti stabilumą, tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą.

The adoption of the European Agenda for Culture[1] in 2007 opened a new chapter of cooperation on culture policy at European level. For the first time, all partners – European institutions, Member States and culture civil society – were invited to pool their efforts on explicitly defined shared goals, which were endorsed by the Council[2]:

2007 m. priėmus Europos kultūros darbotvarkę[1] prasidėjo naujas Europos lygmens bendradarbiavimo kultūros srityje etapas. Pirmą kartą visos suinteresuotosios šalys – Europos Sąjungos institucijos, valstybės narės ir pilietinė visuomenė – buvo pakviestos sutelkti pastangas ir drauge siekti Tarybos nustatytų bendrų tikslų[2]:

- promotion of cultural diversity and intercultural dialogue

- skatinti kultūrų įvairovę ir dialogą,

- promotion of culture as a catalyst for creativity

- remti kultūrą kaip kūrybiškumo katalizatorių;

- promotion of culture as a vital element in the EU's international relations

- skatinti kultūrą kaip labai svarbų ES tarptautinių santykių aspektą.

In order to support cooperation, the Agenda also introduced working methods new to the field of culture:

Siekiant stiprinti bendradarbiavimą, darbotvarkėje nustatyti kultūros srities darbo metodai:

- an Open Method of Coordination (OMC) for closer Member State cooperation on the priorities identified in the Council Workplan for Culture 2008-2010[3],

- atvirasis koordinavimo metodas (AKM), kuriuo remdamosi valstybės narės glaudžiau bendradarbiautų įgyvendindamos Tarybos 2008–2010 m. darbo plano kultūros srityje prioritetus[3];

- a more structured dialogue with civil society in the field of culture through various platforms for discussion and exchange.

- sistemingesnis dialogas su pilietine visuomene kultūros klausimais naudojantis įvairiomis diskusijų ir patirties mainų platformomis.

Purpose of this report

Šios ataskaitos tikslas

This report examines progress at European and national levels towards the three objectives of the Agenda and assesses first experiences of the new working methods, drawing upon the national reports submitted by Member States and the work of the OMC groups[4] and platforms[5]. In the light of this analysis, the Commission has drawn the conclusions presented in sections 3.1.2 and 3.2.2.

Ataskaitoje vertinama Europos ir valstybių narių pažanga siekiant trijų darbotvarkės tikslų ir apžvelgiama naujų darbo metodų taikymo patirtis; ataskaita grindžiama valstybių narių pateiktomis nacionalinėmis ataskaitomis ir AKM grupių[4] bei platformų[5] darbu. Vadovaudamasi šios analizės rezultatais, Komisija padarė išvadas, kurios pateikiamos 3.1.2 ir 3.2.2 skyriuose.

Progress in making sure that culture aspects are properly taken into account in relevant EU policies ("mainstreaming") is highlighted above all in the Staff Working Paper which accompanies this report.

Prie šios ataskaitos pridedamame tarnybų darbiniame dokumente pabrėžiama, kad pasiekta pažangos užtikrinant, kad kultūros aspektai būtų integruojami į visų sričių ES politiką.

PROGRESS TOWARDS THE AGENDA OBJECTIVES

PAŽANGA SIEKIANT DARBOTVARKĖS TIKSLŲ

Agenda objective 1: Promotion of cultural diversity and intercultural dialogue

1 darbotvarkės tikslas – skatinti kultūrų įvairovę ir dialogą

Progress can be highlighted in many areas.

Pažangos pasiekta daugelyje sričių.

The 2008 European Year of Intercultural Dialogue[6] focused on both awareness-raising and on developing the policy debate on intercultural dialogue. New policies and structures are a legacy of the Year in a number of Member States, while at EU level political agreement was reached on the need to promote intercultural competences[7] and on the role of intercultural dialogue in external relations[8]. The Platform for Intercultural Europe published, and continues to promote, the "Rainbow Paper" of civil society recommendations.

2008 m., kurie buvo paskelbti Europos kultūrų dialogo metais [6], daug dėmesio skirta informuotumo didinimui ir politinėms diskusijoms kultūrų dialogo klausimais. Ne vienoje valstybėje narėje kultūrų dialogo metų rezultatas – naujos politinės priemonės ir struktūros, o ES lygmeniu pasiektas politinis susitarimas dėl reikmės gerinti tarpkultūrinę kompetenciją[7] ir dėl kultūrų dialogo vaidmens išorės santykiuose[8]. Platforma „Kultūrų Europa“ paskelbė ir toliau viešina pilietinės visuomenės rekomendacijas – vadinamąją Vaivorykštės knygą.

Improving the conditions for the mobility of artists and other culture professionals has been tackled both by an OMC group focusing on obstacles to mobility and how to tackle them, for example through improved information systems, and on the role of intermediary organisations, and through an ongoing 3 million euro dedicated pilot project, which develops and tests new ideas on mobility support[9].. The Commission is also conducting a broader exercise aimed at tackling all obstacles European citizens encounter when they exercise their rights as Union citizens in all aspects of their daily lives, and will issue a Report on Citizenship later this year.

Menininkų ir kitų kultūros specialistų judumo sąlygų gerinimui nemažai dėmesio skyrė AKM grupės, nagrinėjusios judumo kliūtis ir galimybes jas įveikti (pavyzdžiui, sukuriant kokybiškas informacijos sistemas) bei tarpinių organizacijų vaidmenį; be to, šį klausimą bandyta spręsti įgyvendinant 3 mln. EUR vertės bandomąjį projektą, kuriuo plėtojamos ir išbandomos naujos judumo skatinimo idėjos[9]. Komisija taip pat užsiima veikla, kuria siekia pašalinti visas kliūtis, kylančias ES piliečiams, norintiems pasinaudoti savo teisėmis visose kasdienio gyvenimo srityse, ir iki šių metų pabaigos parengs ataskaitą dėl pilietybės .

Denmark's new DIVA artist-in-residence programme supports incoming artists in the visual arts, music, literature and performing arts. A programme for Danish artists wishing to work abroad is in the pipeline. The new Czech programme for creative or study efforts supports mobility for the purpose of new creations.

Danijos naująja atvykstančių menininkų programa DIVA remiami judūs vaizduojamojo meno, muzikos, literatūros, scenos meno atstovai. Rengiama analogiška programa, skirta užsienyje norintiems dirbti Danijos menininkams. Čekijos naująja kūrybiškumo ir studijų rėmimo programa skatinamas menininkų judumas naujų kūrinių kūrimo tikslais.

The OMC group on mobility of collections has made a thorough comparison of practices in several fields, including incentives and obstacles to lending. A Commission study on the prevention and fight against illicit trafficking of cultural goods is underway. A pilot project to explore the development of a cultural heritage alert network has been launched in 2010 by the European Parliament.

AKM kolekcijų mobilumo grupė praktiką lygino keliais aspektais (įskaitant kolekcijų mobilumo paskatas ir kliūtis). Komisija šiuo metu rengia neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis prevencijos ir kovos su ja tyrimą. Europos Parlamentas 2010 m. pradėjo bandomąjį projektą, kuriuo siekiama išnagrinėti, kaip plėtojamas kultūros paveldo įspėjamasis tinklas.

The Netherlands runs an awareness raising campaign against illicit trafficking of cultural goods, tailored for four target groups: the art trade, the general public, heritage institutions and law enforcement agencies. A government programme in Cyprus supports transfer and exhibition costs for both incoming and outgoing works of art.

Siekiant užkirsti kelią neteisėtai prekybai kultūros vertybėmis, Nyderlanduose vyksta informavimo kampanija, kurios keturios tikslinės grupės yra meno objektų pardavėjai, plačioji visuomenė, paveldo ir teisėsaugos institucijos. Pagal Kipro vyriausybė programą dengiama dalis išlaidų, susijusių su vietos ir užsienio menininkų meno kūrinių pervežimu ir eksponavimu.

Synergies between education and culture have been the focus of one OMC group and a topic for the Platform on Access to Culture. At European level, policy conclusions on promoting a creative generation[10] recognise that cultural expression and access to culture have a vital role in developing the creativity of children and young people.

Viena iš AKM grupių daug dėmesio skyrė švietimo ir kultūros sinergijai – vienai iš Kultūros pažinimo platformos temų. Iš Europos lygmens politinių išvadų dėl jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo[10] matyti, kad kultūrinė raiška ir kultūrų pažinimas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį ugdant vaikų ir jaunimo kūrybiškumą.

Slovenia adopted National Guidelines for Culture and Arts Education. Sweden's Creative Schools initiative to promote collaboration between schools and the cultural sector has been taken up by 97% of municipalities. The education directorate of each Greek municipality includes the post of Head of Cultural Affairs with the remit of reinforcing education-culture links. Belgium's (Flemish Community) "Dynamo3" programme encourages schools to develop a long-term vision on arts and culture education.

Slovėnija priėmė Kultūros ir meninio ugdymo nacionalines gaires. Švedijos kūrybinių mokyklų iniciatyvoje, kuria skatinamas mokyklų ir kultūros sektoriaus bendradarbiavimas, dalyvauja 97 proc. savivaldybių. Graikijoje visos savivaldybės turi švietimo skyrių, kurio darbuotojai yra atsakingi už švietimo ir kultūros sąsajų stiprinimą. Belgijos (Flandrijos) programa „Dynamo3“ mokyklos skatinamos parengti ilgalaikius meno ir kultūros švietimo planus.

The Commission's 2008 Communication on " Multilingualism : an asset for Europe and a shared commitment", set out what needs to be done to turn linguistic diversity into an asset for solidarity and prosperity. Two structured dialogue platforms involving business and civil society have since been created.

2008 m. Komisijos komunikate „ Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis“ nustatyta, kokios veiklos reikia imtis, kad kalbų įvairovė taptų solidarumą ir gerovę užtikrinančiu veiksniu. Nuo minėto komunikato paskelbimo sukurtos dvi struktūrinio dialogo platformos – viena iš jų skirta verslui, kita – pilietinei visuomenei.

In the broad field of access to culture, digitisation has also been an area of progress. Europeana was launched in 2008. The Commission has announced new measures for promoting digitisation and on line accessibility of cultural heritage in the framework of the Digital Agenda for Europe.

Kalbant apie įvairias kultūros pažinimo galimybes, reikia pažymėti, kad didelės pažangos pasiekta ir skaitmeninimo srityje. 2008 m. pradėjo veikti Europeana – ES internetinė biblioteka. Komisija, vadovaudamasi Europos skaitmenine darbotvarke, paskelbė naujas kultūros paveldo skaitmeninimo ir prieinamumo internete skatinimo priemones.

Estonia's Digital Cultural Heritage Strategy 2007-2010 includes a range of e-services to make heritage more accessible, including cooperation between the national archives, the national library, public broadcasting and museums.

Estijos 2007–2010 m. kultūros paveldo skaitmeninimo strategijoje numatyta įvairių e. paslaugų, kuriomis didinamas paveldo prieinamumas bei skatinamas nacionalinių archyvų, nacionalinės bibliotekos, valstybinių transliuotojų ir muziejų bendradarbiavimas.

Regarding media literacy , understood as the ability to access and critically evaluate media contents, a 2009 Commission Recommendation calls for Member States and the media industry to increase people's awareness of the many forms of media messages they encounter. Follow-up work is underway through the MEDIA 2007 programme and MEDIA International preparatory action.

2009 m. Komisijos rekomendacijoje valstybės narės ir žiniasklaida raginamos geriau informuoti žmones apie žiniasklaidos pranešimų įvairovę ir taip didinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą , kuris suprantamas kaip gebėjimas naudotis žiniasklaidos turiniu ir jį kritiškai vertinti. Šios srities veikla tęsiama įgyvendinant programą MEDIA 2007 ir parengiamąją priemonę „MEDIA international“.

Portugal has introduced a copyright literacy programme for schools, aiming to reinforce young people's understanding of the value of creation and cultural diversity. Slovakia has adopted a media education concept prepared in cooperation with civil society, education and media institutions.

Portugalijos mokyklose į mokymo planus įtraukta informavimo apie autorių teises programa, kuria siekiama gerinti jaunuolių žinias apie kūrybos vertę ir kultūrų įvairovę. Slovakijoje, bendradarbiaujant pilietinei visuomenei, švietimo ir žiniasklaidos institucijoms, parengta žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo koncepcija.

Also with a view to promoting access to culture, the Commission has proposed a European Heritage Label[11] to build on the current intergovernmental initiative. The Label would highlight sites that celebrate and symbolise European integration, ideals and history. Award would be based on criteria including the educational dimension of sites, especially for young people.

Be to, siekdama užtikrinti daugiau galimybių pažinti kultūrą ir remdamasi dabartine tarpvyriausybine iniciatyva, Komisija pasiūlė naudoti Europos paveldo ženklą [11]. Šiuo ženklu žymimos svarbios paveldo vietos, susijusios su Europos integracija, vertybėmis ir istorija. Sprendžiant, ar žymėti šiuo ženklu konkrečią paveldo vietą, atsižvelgiama į įvairius kriterijus, įskaitant švietėjišką (visų pirma jaunimo švietimo) aspektą.

Agenda objective 2: Promoting culture as a catalyst for creativity

2 darbotvarkės tikslas – remti kultūrą kaip kūrybiškumo katalizatorių

Cooperation has focused on cultural and creative industries (CCIs) and the contribution of strategic investment in culture to regional and local development. At both European and national levels, the potential of culture to foster creativity and innovation, and so to contribute to an environment favourable to growth and jobs, is increasingly in the spotlight, as confirmed by Council Conclusions on Culture as a Catalyst for Creativity and Innovation[12].

Daugiausia bendradarbiauta formuojant kultūros ir kūrybinę pramonę (toliau – KKP) ir užtikrinant strategines investicijas į kultūrą, darančias poveikį regiono ir vietos plėtotei. Tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu vis daugiau dėmesio skiriama kultūros potencialui skatinti kūrybiškumą ir gebėjimą kurti naujoves , taigi ir prisidėti prie ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinančios aplinkos formavimo, – tai patvirtinama Tarybos išvadose dėl kultūros kaip kūrybiškumo ir novatoriškumo skatinimo priemonės[12].

Poland's "Culture Counts!" campaign highlights the role of culture both in the economy and in broader society. Italy's 2009 White Paper on Creativity explores a model of creativity and cultural production and proposes actions to boost creativity.

Lenkijoje įgyvendinama kampanija „Culture Counts!“, kuria siekiama pabrėžti svarbų kultūros poveikį ekonomikai ir visuomenei apskritai. Italijos 2009 m. baltojoje kūrybiškumo knygoje nagrinėjamas kūrybiškumo ir kultūrinės veiklos modelis ir siūlomi kūrybiškumo skatinimo veiksmai.

The 2009 European Year of Creativity and Innovation also explored the ways in which culture generates both economic and social innovation. The Manifesto of the Ambassadors of the Year[13] emphasises the creativity which can be generated by building bridges between art, philosophy, science and business.

2009 m. buvo paskelbti Europos kūrybiškumo ir naujovių metais , o tų metų veikla buvo siekiama nustatyti, kaip kultūra padeda kurti ekonomines ir socialines naujoves. Metų ambasadorių kreipimesi[13] pabrėžiama, kad kūrybiškumą galima paskatinti stiprinant meno, filosofijos, mokslo ir verslo sąsajas.

Several studies conducted on behalf of the Commission fed into the debate, notably the 2009 study on the impact of culture on creativity, the 2010 study on entrepreneurship in CCIs and the thematic report by Eurydice on Arts and Cultural Education at School in Europe.

Diskusijas pakurstė ir keletas Komisijos užsakymu atliktų tyrimų , visų pirma kultūros poveikio kūrybiškumui tyrimas (2009 m.), KKP verslumo tyrimas (2010 m.) ir „Eurydice“ atliktas meno ir kultūrinio švietimo Europos mokyklose tyrimas.

CCIs have been a particular focus of attention, culminating at EU level with the publication in April 2010 of a Green Paper on how to create an environment in which this sector can fulfil its potential to contribute to smart, sustainable and inclusive growth. The Green Paper draws strongly on the work of both the OMC group and platform on CCIs to frame a consultation on issues such as access to finance, the skills needs of creative entrepreneurship, and innovative partnerships with other economic sectors[14].

Daug dėmesio skirta KKP ; ES lygmens rezultatas – 2010 m. balandžio mėn. paskelbta žalioji knyga, kurioje aptariama, kaip sukurti tokią aplinką, kad būtų išnaudojamas šio sektoriaus potencialas ir prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Žaliąja knyga, kuri grindžiama AKM grupės ir KKP platformos darbu, siekiama paskatinti diskusijas tokiais klausimais kaip galimybės gauti finansavimą, kūrybiškam verslumui reikalingi įgūdžiai, novatoriška partnerystė su kitais ekonomikos sektoriais[14].

In October 2009, a reflection paper on the challenge of creating a European Digital Single Market for creative content like books, music, films or video games was published, analysing the obstacles to the free circulation of creative content on the Internet and launching a public consultation on some possible measures to create a genuine Single Market.

2009 m. spalio mėn. paskelbtas dokumentas, kuriame svarstomas kūrinių, pavyzdžiui, knygų, muzikos, filmų ar vaizdo žaidimų, Europos skaitmeninės bendrosios rinkos sukūrimo klausimas, analizuojamos laisvo kūrinių judėjimo internete kliūtys ir pradedamos viešosios konsultacijos dėl galimų tikros bendrosios rinkos sukūrimo priemonių.

The 2008 Creative Britain Strategy addresses the key issues for government intervention in the creative industries: skills and talent, innovation, intellectual property and supporting creative businesses. Lithuania's new Strategy for the Development of Creative Industries includes support for the national network of Creative Industries Incubators. Finland's Development Strategy for the Creative Economy addresses employment, entrepreneurship and product development in the creative industries sector.

2008 m. strategijoje „Creative Britain“ aptariami esminiai klausimai, susiję su vyriausybės intervencija į tokius kūrybos sektoriaus reikalus kaip įgūdžių ugdymas ir talentų skatinimas, inovacijos, intelektinė nuosavybė, kūrybiško verslo rėmimas. Vienas iš Lietuvos naujosios kūrybinės pramonės plėtotės strategijos siekių – nacionalinio kūrybinės pramonės inkubatorių tinklo rėmimas. Suomijos kūrybiškos ekonomikos plėtotės strategijoje sprendžiami tokie klausimai kaip kūrybos sektoriaus užimtumas, verslumas ir novatoriškų produktų kūrimas.

The contribution of culture to local and regional development is also increasingly recognised. 6 billion euros of cohesion funding have been allocated to culture for 2007-2013 covering protection and preservation of cultural heritage, development of cultural infrastructure, and support for cultural services. Further funding is allocated under headings such as tourism, urban regeneration, SME promotion and information society. A study explores the contribution of culture to local and regional development and will include a practical tool for policy makers at regional and local levels and cultural operators. Preparation of the future cohesion policy, to run from 2014, should draw lessons from projects and studies to design instruments which release the full potential of the cultural sphere, and particularly that of the creative industries. Cultural and creative sectors should be mainstreamed in integrated regional or city development strategies, in partnership between public authorities representing different policy areas and relevant civil society representatives.

Vis dažniau pripažįstamas kultūros vaidmuo skatinant vietos ir regionų plėtotę. 2007–2013 m. kultūrai skirta 6 mlrd. EUR sanglaudos lėšų, kuriomis finansuota kultūros paveldo apsauga, kultūros infrastruktūros plėtra ir kultūros paslaugų rėmimas. Papildomų lėšų skirta turizmui, miestų atnaujinimui, MVĮ ir informacinės visuomenės rėmimui. Atliktas kultūros poveikio vietos ir regionų vystymuisi tyrimas; taip pat bus parengtos regioninio ir vietos lygmens politikams ir kultūros subjektams skirtos praktinės priemonės. Rengiantis būsimam sanglaudos politikos etapui, prasidėsiančiam 2014 m., reikėtų remtis jau įgyvendintais projektais ir atliktais tyrimais ir imtis tokių priemonių, kurios padėtų išlaisvinti kultūros ir visų pirma kūrybinės pramonės potencialą. Kultūros ir kūrybos sektoriai, drauge su skirtingomis valstybės institucijomis ir atitinkamais pilietinės visuomenės atstovais, turėtų būtų įtraukti į integruotas regionų ar miestų plėtros strategijas.

Ireland's Cultural Tourism Initiative was launched in 2009 to improve collaboration between arts, culture and tourism spheres. The Romanian Ministry of Culture's new specialist unit on cultural tourism is promoting interservice cooperation to exploit the full potential of tangible and intangible heritage.

2009 m. pradėta Airijos kultūrinio turizmo iniciatyva, kuria siekiama gerinti meno, kultūros ir turizmo sektorių bendradarbiavimą. Naujas Rumunijos kultūros ministerijos kultūrinio turizmo skyrius skatina tarpžinybinį bendradarbiavimą, kad būtų visapusiškai išnaudojamas materialiojo ir nematerialiojo paveldo potencialas.

Developing methodologies for producing harmonised cultural statistics has proven to be a challenge to address through the OMC process. Since September 2009, Eurostat supports a network of national statistical services cooperating together. Over two years this network, coordinated by the Ministry of Culture of Luxembourg, will tackle the methodological framework of cultural statistics; CCIs; public and private expenditure on culture; and cultural participation and the social impact of culture.

Suderintos kultūros statistikos rinkimo metodologijos plėtotė – svarbus AKM grupės uždavinys. Nuo 2009 m. spalio mėn. Eurostatas remia bendradarbiaujančių valstybių narių statistikos departamentų tinklo veiklą. Šis Liuksemburgo kultūros ministerijos koordinuojamas tinklas dvejus metus bandys nustatyti kultūros statistikos, KKP, valstybės ir privačiųjų išlaidų kultūrai, dalyvavimo kultūros renginiuose ir socialinio kultūros poveikio metodologinę sistemą.

Agenda objective 3: Promoting culture as a vital element in the EU's international relations

3 darbotvarkės tikslas – skatinti kultūrą kaip labai svarbų ES tarptautinių santykių aspektą

As Party to the UNESCO Convention on the Protection and the Promotion of the Diversity of Cultural Expressions[15], the EU is committed to integrating the cultural dimension as an element in its relations with partner countries and regions.

ES yra pasirašiusi UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo[15], todėl plėtodama santykius su kitomis šalimis ir regionais yra įsipareigojusi atsižvelgti į kultūros aspektą.

Since the adoption of the Agenda, a new strategic framework for culture in the EU's external relations has emerged. Culture is increasingly perceived as a strategic factor of political, social and economic development. New initiatives have mobilised increased financial resources; since 2007 more than 100 million euro have been earmarked for culture in third countries and regional cooperation.

Priėmus darbotvarkę ES išorės santykiuose atsirado naujų strateginių kultūros aspektų. Kultūra vis dažniau suvokiama kaip strateginis politinio, socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnys. Naujosioms iniciatyvoms skirta daugiau finansinių išteklių: nuo 2007 m. trečiųjų šalių kultūrai ir regionų bendradarbiavimui skirta daugiau kaip 100 mln. EUR.

EU support for culture cooperation in the region covered by the European Neighbourhood Policy has been significantly reinforced. The Special Action of the EU Culture Programme is dedicated to this region in 2009 and 2010, with a new initiative for regional and inter-regional cooperation due to be launched in 2011.

ES labai sustiprino regiono kultūrinio bendradarbiavimo rėmimą pagal Europos kaimynystės politiką . 2009 m. ir 2010 m. regionui skiriamas ypatingas dėmesys pagal ES programą „Kultūra“; 2011 m. planuojama nauja regionų bendradarbiavimo iniciatyva.

In the context of the Union for the Mediterranean , preparation of a new Euromed strategy on culture is underway. The Commission has carried out a needs assessment and consultation process; an ad hoc working group nominated by the partners will elaborate the strategy to propose to Ministers.

Viduržemio jūros šalių sąjungos kontekste, rengiamasi naujai Euromed kultūros strategijai. Komisija jau įvertino susijusias reikmes ir baigė konsultacijų procesą, o partnerių suburta ad hoc darbo grupė rengs strategiją, kuri bus pristatyta ministrams.

In the enlargement countries , the major effort made on the rehabilitation of cultural heritage has been complemented by a focus on independent organisations through a dedicated call of the IPA civil society facility. Culture is also an axis of policy dialogue and cooperation in the new Eastern Partnership , launched in 2009. The Eastern Partnership Culture Programme, to be launched in 2010, aims to strengthen the capacity of cultural operators, foster regional links and contribute to the development of inclusive cultural polices in partner countries.

Narystei besirengiančiose šalyse didžiausios pastangos dėtos paveldui atkurti, be to, nemažai dėmesio skirta nepriklausomoms organizacijoms, kurioms skirtas Pasirengimo narystei pagalbos priemonės pilietinės visuomenės programos kvietimas teikti paraiškas. Kultūra – svarbus 2009 m. pradėtos naujos Rytų šalių partnerystės politinio dialogo ir bendradarbiavimo aspektas. Rytų šalių partnerystės kultūros programa, kuri pradedama įgyvendinti 2010 m., bus siekiama didinti kultūros subjektų pajėgumus, skatinti regionų ryšius ir prisidėti prie įtraukios kultūros politikos plėtotės šalyse partnerėse.

Slovenia hosted in 2008 the conference during which the Ljubljana process-funding heritage rehabilitation in south-east Europe has been launched.

2008 m. Slovėnijoje surengta konferencija, kurios metu pradėtas Liublianos procesas, pagal kurį finansuojamas pietryčių Europos paveldo atkūrimas.

The role culture plays in development policies is also increasingly recognised. In 2009, the Commission launched a process to enhance the role of culture in development, founded on joint efforts by all stakeholders. A committee of ACP and EU professionals has been established to monitor progress and input to the formulation of the 10th EDF intra-ACP Culture Programme[16].

Kultūros vaidmuo vystymosi politikoje taip pat vis svarbesnis. 2009 m. Komisija pradėjo kultūros vaidmens vystymosi politikoje stiprinimo procesą, prie kurio prisidėjo visos suinteresuotosios šalys. Buvo įsteigtas Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) ir ES specialistų komitetas, kurio tikslas – stebėti pažangą ir padėti rengti 10-ąją Europos plėtros fondo ir AKR kultūros programą[16].

Spain's 2007 Culture and Development Strategy is founded on the principles of the Unesco Convention.

Ispanijos 2007 m. kultūros ir plėtros strategija grindžiama UNESCO konvencijos principais.

In the field of trade relations , the EU has continued to take into account the specific dual (economic/cultural) nature of the audiovisual sector as vector for communicating identity and values in relevant bilateral and multilateral negotiations. At the same time, in line with the UNESCO Convention, the need to ensure preferential treatment for developing countries in the field of cultural expressions as a way to foster more balanced exchanges has been recognised by the signature of a Protocol on Cultural Cooperation in the framework of the Economic Partnership agreement with the Cariforum countries[17].

Prekybos santykių srityje dvišalėse ir daugiašalėse derybose ES siekė toliau atsižvelgti į audiovizualinio sektoriaus (ekonominį ir kultūrinį) dvilypumą, kaip į identiteto ir vertybių sklaidos galimybę. Drauge, vadovaujantis UNESCO konvencija ir pasirašant Kultūros bendradarbiavimo protokolą pagal ekonominės partnerystės su CARIFORUM šalimis susitarimus[17], pripažįstama reikmė besivystančioms šalims kultūrų raiškos srityje taikyti lengvatinį režimą ir taip skatinti labiau lygiaverčius mainus.

New cinema coproduction agreements between France and partner countries include a reference to the Unesco Convention as a matter of course.

Naujuose Prancūzijos ir šalių partnerių bendro filmų kūrimo susitarimuose pateikiama nuoroda į UNESCO konvenciją.

Another step forward has been through bilateral partnerships with developed or emerging partner countries. A high-level seminar "Russia-EU: signs on the road map of cultural cooperation" took place in Moscow in 2009, co-organised by the EU and the Russian Ministry of Culture. In 2010, a Northern Dimension Partnership on Culture was established. The EU strategic partnership with Brazil has a cultural dimension, reflected in the signing of a Joint Declaration in 2009 between the European Commission and the Brazilian Ministry of Culture. A strategic relationship between the EU and Mexico was officially established in October 2008. Policy dialogue between the European Commission and the Chinese Ministry of Culture was launched in May 2009. Culture Programme Special Actions have supported cooperation projects inter alia with China, India and Brazil.

Dar vienas žingsnis žengtas užmezgant dvišalę partnerystę su išsivysčiusiomis ar augančios ekonomikos šalimis 2009 m. Maskvoje įvyko aukšto lygio seminaras „Rusija ir ES: kultūrinio bendradarbiavimo metmenys“, kurį drauge surengė ES ir Rusijos kultūros ministerija. 2010 m. inicijuota Šiaurės dimensijos partnerystė kultūros srityje. Tai, kad vienas iš ES ir Brazilijos strateginės partnerystės aspektų – kultūra, atspindi 2009 m. pasirašyta bendra Europos Komisijos ir Brazilijos kultūros ministerijos deklaracija. 2008 m. spalio mėn. užmegzti oficialūs strateginiai ES ir Meksikos ryšiai. 2009 m. gegužės mėn. pradėtas Europos Komisijos ir Kinijos kultūros ministerijos politinis dialogas. Pagal specialiuosius programos „Kultūra“ veiksmus remiami bendradarbiavimo su inter alia Kinija, Indija ir Brazilija projektai.

In the audiovisual field, the preparatory action MEDIA International aims to explore ways of reinforcing cooperation between European and third-country professionals from the audiovisual industry and encourage a two-way flow of cinematographic / audiovisual works. Support will continue under the successor MEDIA Mundus programme, with 15 million euros in funding for 2011-2013.

Audiovizualinio sektoriaus parengiamąja priemone „MEDIA international“ siekiama stiprinti Europos ir trečiųjų šalių specialistų bendradarbiavimą ir skatinti kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių abipusį mobilumą. Ši veikla bus ir toliau remiama pagal programą MEDIA Mundus , kuriai 2011–2013 m. skirta 15 mln. EUR.

WORKING METHODS AND PARTNERSHIPS

DARBO METODAI IR PARTNERYSTĖ

The Commission proposed several new working methods in the Agenda, notably the Open Method of Coordination (OMC) and a more structured dialogue with the culture sector .

Darbotvarkėje Komisija pasiūlė keletą naujų darbo metodų, visų pirma atvirąjį koordinavimo metodą (AKM) ir sistemingesnį dialogą su kultūros sektoriumi.

The OMC

AKM

First experiences

Pirmoji patirtis

The 2008-2010 Council Workplan on Culture established four expert groups to work together through the OMC to exchange experience and make recommendations on the priority themes identified in the Workplan:

Tarybos 2008–2010 m. darbo planu kultūros srityje numatyta suburti keturias ekspertų grupes, kurios bendradarbiautų naudodamos AKM, dalytųsi patirtimi ir teiktų rekomendacijas, susijusias su darbo plane nustatytais prioritetais:

- CCIs

- KKP;

- Culture-education synergies

- kultūros ir švietimo sinergija;

- Mobility of artists and other culture professionals

- menininkų ir kitų kultūros specialistų judumas;

- Mobility of collections

- kolekcijų mobilumas.

While the Workplan set objectives for each group, the process of agreeing more specific fields proved challenging for the groups and, in some cases, delayed the effective start of their activities.

Darbo plane numatyti kiekvienos grupės tikslai, tačiau paaiškėjo, kad sutarti dėl konkrečių grupės atsakomybės sričių buvo sudėtinga ir dėl to kai kuriais atvejais buvo vėluojama pradėti veiklą.

On most topics, groups concentrated on sharing experience to develop policy recommendations. In some cases, the emphasis has been on collecting and analysing more systematically national practices.

Dauguma atvejų grupės daugiausia dalijosi patirtimi, kad galėtų parengti politinių rekomendacijų. Kai kuriais atvejais daugiau dėmesio skirta informacijos apie valstybių narių praktiką rinkimui ir sistemingai analizei.

While it is difficult to draw firm conclusions after just two years of experience, both the Commission and Member States consider the OMC to be overall an effective way of cooperating in the field of culture.

Vos po dvejų metų veiklos tvirtas išvadas daryti būtų sunku, tačiau tiek Komisija, tiek valstybės narės laikosi nuomonės, kad AKM yra veiksminga kultūros srities bendradarbiavimo priemonė.

The OMC process has proven to be a good framework for networking and mutual learning among national administrations. While all groups aimed at generating policy recommendations, the main challenge remains to channel them into policy making at EU and national level, and articulate the work of the groups with that of Council Presidencies and the Commission.

AKM labai padeda organizuoti tinklų ir nacionalinių institucijų tarpusavio mokymosi veiklą. Visų grupių tikslas – parengti politinių rekomendacijų, tačiau svarbiausias uždavinys – pasiekti, kad į jas būtų atsižvelgiama formuojant ES ir nacionalinę politiką, ir derinti grupių veiklą su Tarybai pirmininkaujančių šalių ir Komisijos darbais.

Challenges for the future

Ateities uždaviniai

OMC cooperation shall focus on issues and outputs which can be taken up by Member States and the Commission in their respective fields of competence, leading to progress on the goals of the Agenda.

Vykdant koordinavimo veiklą taikant AKM daugiausia dėmesio reikėtų skirti tiems klausimams, kuriuos pagal kompetenciją galėtų spręsti valstybės narės ir Komisija ir kurie padėtų siekti darbotvarkės tikslų.

A closer articulation of the work of OMC groups, the Commission and the Council, notably Presidencies, will support this. Presidencies should have clear ownership of priorities, making sure that Presidency programmes, and Council work build on OMC outputs.

Tą daryti padės aktyvesnis AKM grupių, Komisijos ir Tarybos (visų pirma jai pirmininkaujančių šalių) veiklos derinimas. Tarybai pirmininkaujančios šalys turėtų nusistatyti aiškius prioritetus ir užtikrinti, kad jos programos ir Tarybos veikla būtų grindžiamos AKM siekiais.

Meetings of Directors General of Ministries for Culture have proven to be an effective forum for strategic reflection and have the potential to be an important channel for the dissemination and uptake of OMC results. A more systematic hosting of a Directors General meeting under each Presidency, examining the outputs of one or more OMC groups, in accordance with Presidency priorities, should be envisaged.

Paaiškėjo, kad kultūros ministerijų aukščiausio lygmens atstovų posėdžiai yra ne tik veiksmingi strateginių diskusijų forumai, bet ir potencialiai svarbūs AKM rezultatų sklaidos ir pritaikymo kanalai. Todėl pirmininkaujančios šalys tokius forumus turėtų rengti sistemingiau ir, atsižvelgdamos į savo prioritetus, turėtų analizuoti vienos ar kelių AKM grupių veiklos rezultatus.

In the light of suggestions by Member States in national reports and by OMC participants, the Commission proposes the following ways to reinforce effective cooperation:

Vadovaudamasi valstybių narių nacionalinėse ataskaitose ir AKM dalyvių pateiktais siūlymais, Komisija siūlo veiksmingą bendradarbiavimą stiprinti taip:

- Member States through relevant Council bodies should define both the broad themes and the more specific topics to be addressed through OMC groups. A maximum of 4 or 5 thematic groups is a realistic limit, ensuring that the Commission can effectively support the process and that the Council, notably Presidencies, has sufficient capacity to take up the outcomes of the groups' work. Within each group, topics should be tackled successively and articulated in a timeline. A four-year perspective would allow sustainable cooperation, a mid-term review and meaningful thematic progress.

- Valstybės narės drauge su atitinkamomis Tarybos tarnybomis turėtų nustatyti bendras ir konkrečias temas, kurias nagrinėtų AKM grupės. Turėtų būti suburtos ne daugiau kaip keturios ar penkios teminės grupės – taip būtų užtikrinta, kad Komisija galėtų veiksmingai remti grupių veiklą, o Taryba (visų pirma jai pirmininkaujanti šalis) turėtų pakankamai pajėgumų tų grupių veiklos rezultatams įgyvendinti. Atskiros grupės turėtų paeiliui nagrinėti tam tikras temas ir laiku informuoti apie rezultatus. Nustačius ketverių metų ciklą būtų užtikrintas tvarus bendradarbiavimas, laikotarpio vidurio peržiūra ir prasminga teminė pažanga.

- The Council should also define target outputs for each topic, such as analytical reports, good practice compendia, or policy recommendations, and should identify opportunities for dissemination, including Presidency conferences, Directors General meetings, events organised by / with culture sector Platforms, and Commission-organised seminars.

- Taryba turėtų nustatyti, kokių rezultatų reikėtų siekti (pavyzdžiui, tai galėtų būti analitinės ataskaitos, gerosios patirties pavyzdžių rinkiniai, politinės rekomendacijos) ir numatyti tų rezultatų sklaidos galimybes (Tarybai pirmininkaujančios šalies rengiamos konferencijos, aukščiausio lygmens susitikimai, kultūros sektoriaus subjektų ar bendradarbiaujant su jais suorganizuoti renginiai, Komisijos seminarai ir pan.).

- Against this background, each group would determine its working methods, ranging from plenary meetings in Brussels to peer learning activities organised by a host country. Groups would, as now, be chaired by one or two presidents, following nomination and agreement by the CAC.

- Kiekviena grupė pati nustatytų, kokios veiklos reikėtų imtis. Veikla gali būti įvairi: nuo plenarinių sesijų Briuselyje iki tarpusavio mokymosi užsiėmimų kurioje nors iš dalyvaujančių šalių. Grupėms, kaip ir dabar, pirmininkautų vienas ar du pirmininkai, kuriuos tvirtintų ir skirtų Kultūros reikalų komitetas.

- Well-defined topics should make it easier for Member States to identify group members with the right profile. The registration exercise can be repeated annually to ensure that members have the most suitable profile for the topics to be dealt with that year. Some topics may require in-depth content knowledge, others a broader policy vision. Whether nominating content experts from academia or civil society or Ministry officials (or both), a close link with policy making and effective support from the Ministry is in any event essential.

- Jei būtų nustatytos aiškios grupių darbo temos, valstybėms narėms nebūtų sudėtinga rasti tinkamos kvalifikacijos asmenų, kurie galėtų būti grupės nariais. Šį procesą galima būtų kartoti kasmet – taip būtų užtikrinta, kad grupių narių kompetencija atitiktų tais metais nagrinėjamas temas. Vienos temos reikalautų išsamių srities žinių, kitos – platesnės politinės vizijos. Kad ir kokie ekspertai – mokslininkai, pilietinės visuomenės atstovai ar ministerijų darbuotojai – būtų skiriami grupių nariais, būtina užtikrinti glaudžias sąsajas su politikos formavimo procesais ir veiksmingą ministerijos paramą.

- The size of OMC groups, with 22 to 27 participating Member States, has proven to be a mixed blessing, and smaller sub-groups have in practice been the preferred forum for discussion. Active exchange and discussion remains the goal. This may mean sharing practices, hosting a peer learning visit, or drafting a case study for example. Successively tackling specific topics over a four-year period should make it easier for Member States to identify the discussions in which they wish to actively participate.

- Kol kas nesutariama dėl AKM grupių, kurias sudaro 22–27 dalyvaujančių valstybių narių atstovai, dydžio, tačiau praktikoje pirmenybė teikta mažesniems diskusijų pogrupiams. Aktyvūs mainai ir diskusijos tebelieka svarbiu tikslu. Pavyzdžiui, galima dalytis patirtimi, surengti tarpusavio mokymosi vizitą ar atlikti atvejo analizę. Ketverius metus paeiliui nagrinėjant konkrečias temas valstybėms narėms turėtų pasidaryti lengviau nustatyti, kuriose diskusijose jos pageidautų dalyvauti ir kuriose ne.

- The Culture Programme should provide support for the groups, in particular for peer learning and dissemination activities.

- Grupių veikla (visų pirma susijusi su tarpusavio mokymusi ir sklaida) galėtų būti remiama pagal programą „Kultūra“.

Adapted working methods will help promote take-up of OMC results. With clearly identified topics, target outputs and dissemination opportunities, Member State cooperation through the OMC will take place in a framework with clearer milestones. Closer articulation of the work of OMC groups, the Commission and the Council, notably Presidencies, is the overarching goal.

Tam tikri darbo metodai padės geriau pasinaudoti AKM rezultatais. Nustačius aiškias temas, siekius ir sklaidos galimybes, valstybių narių bendradarbiavimas taikant AKM turės aiškesnes gaires. Bendras tikslas – aktyvesnis AKM grupių, Komisijos ir Tarybos (visų pirma jai pirmininkaujančių šalių) veiklos derinimas.

Structured dialogue with the culture sector

Sistemingas dialogas su kultūros sektoriumi

First experiences

Pirmoji patirtis

The Commission remains committed to dialogue with the culture sector, aiming to ensure that its voice is clearly heard in policy debate at European level.

Komisija tęs dialogą su kultūros sektoriumi ir sieks užtikrinti, kad jo balsas būtų aiškiai girdimas Europos lygmens politinėse diskusijose.

Since 2007, the structured dialogue between the Commission and the sector is taking place through two main structures; thematic platforms of European associations and the European Culture Forum.

Nuo 2007 m. Komisijos ir minėto sektoriaus struktūrinis dialogas vykdomas dviem kanalais: per Europos asociacijų teminę platformą ir Europos kultūros forumą.

In the run-up to the 2008 European Year of Intercultural Dialogue, the sector formed the "Rainbow Platform", an interface between civil society and the Commission for planning and supporting the Year. This has since developed into the Platform for Intercultural Europe. Drawing upon this example, the Commission published an open call for expressions of interest in mid-2008 to encourage cultural organisations with a strong European dimension to create two further Platforms, on Access to Culture and CCIs.

Rengiantis 2008 m., kurie paskelbti Europos kultūrų dialogo metais, veiklai, buvo sukurta vadinamoji Vaivorykštės platforma, kuria galėjo naudotis pilietinė visuomenė ir Komisija planuodamos ir remdamos Europos metų veiklą. Ilgainiui ši platforma pakeista nauja – „Kultūrų Europos“ – platforma. Remdamasi šiuo pavyzdžiu, Komisija 2008 m. viduryje paskelbė viešąjį kvietimą pareikšti susidomėjimą, kuriuo paragino europines kultūros organizacijas sukurti dar dvi – Kultūros pažinimo ir KKP – platformas.

Each platform has developed first policy recommendations and presented these to the broader sector during the European Culture Forum in 2009.

Pirmosios abiejų platformų politinės rekomendacijos visam sektoriui buvo pristatytos 2009 m. vykusiame Europos kultūros forume.

One main benefit reported by the Platforms is deeper and broader dialogue within the culture sector. The structured dialogue has been an invitation to players in the very heterogeneous culture sector to search for common ground. The sector is better informed of policy processes and is more open to engaging with policy.

Vienas iš svarbiausių platformų veiklos rezultatų – intensyvesnis dialogas su kultūros sektoriumi. Struktūrinis dialogas buvo tarsi kvietimas labai nevienalyčio kultūros sektoriaus atstovams ieškoti bendro pagrindo. Dabar sektorius yra geriau informuotas apie politinius procesus ir mieliau į juos įsitraukia.

But depending on the roll out of priorities, the sector may struggle to identify the most relevant interlocutors and policy initiatives on specific topics. A closer articulation of civil society dialogue with the work of the Commission, OMC groups and Member States in Council would give a clearer picture of when and where to input recommendations.

Vis dėl to, priklausomai nuo prioritetų, kai kuriuose sektoriuose gali būti sudėtinga rasti kompetentingų diskusijos dalyvių ar imtis tam tikrų teminių politinių iniciatyvų. Geresnis pilietinės visuomenės dialogo derinimas su Komisijos, AKM grupių ir Taryboje susitinkančių valstybių narių veikla užtikrintų aiškesnį vaizdą, kada ir kokiais būdais įgyvendinti rekomendacijas.

Challenges for the future

Ateities uždaviniai

In the light of suggestions by the Platforms and by Member States in national reports, the Commission proposes the following ways to reinforce effective cooperation:

Vadovaudamasi diskusijų platformų ir valstybių narių nacionalinių ataskaitų siūlymais, Komisija siūlo veiksmingą bendradarbiavimą stiprinti taip:

- Thematic Platforms should each "mirror" and be connected to an OMC policy field with the goal of concerted reflection and debate on priority themes. The Commission will continue its bilateral contacts with Platforms and propose an annual meeting with Platform Boards.

- Teminės platformos turėtų atspindėti konkrečią AKM temą ir būti su ja glaudžiai susijusios, o jų tikslas turėtų būti koordinuoti svarstymai ir diskusijos prioritetinėmis temomis. Komisija toliau bendradarbiaus su platformomis ir siūlys kasmet rengti susitikimus su platformų valdybomis.

- The biennial European Culture Forum remains a major opportunity for dialogue between civil society and policy makers. The 2009 Forum highlighted progress on mainstreaming culture in related European policies and attracted over 1,000 participants. But smaller-scale events are also needed to provide space for discussing specific issues. Future Platform-led discussion and dissemination events should unite participants from the sector, the "mirror" OMC group, Member State and European policy makers. Alternatives to operating grant funding will be explored; experience of the pilot phase indicates that project grants may be better suited to supporting Platform activities.

- Kas dvejus metus sušaukiamas Europos kultūros forumas tebelieka svarbiu pilietinės visuomenės ir politikų dialogo centru. 2009 m. forume, kuriame dalyvavo per 1 000 dalyvių, aptarta pažanga integruojant kultūrą į susijusias Europos politikos sritis. Tačiau reikia ir mažesnio masto renginių, kuriuose būtų galima aptarti konkrečius klausimus. Ateityje į platformų diskusijas ir sklaidos renginius reikėtų pritraukti sektoriaus atstovus, atitinkamų AKM grupių narius, valstybių narių ir Europos politinių sprendimų priėmėjus. Bus ieškoma veiklos dotacijų finansavimo alternatyvų, nes iš pirmosios patirties matyti, kad platformų veiklai remti labiau tiktų projekto dotacijos.

- In some Member States, a positive development of structured dialogue with culture civil society has emerged. In Hungary, the Cultural Sectoral Policy Council brings together representatives of government, culture professionals, funding bodies and trade unions. In Romania, a pilot dialogue platform has grown into a department for Stakeholder Engagement in the Ministry of Culture and National Heritage.

- Kai kuriose valstybėse narėse pastebima teigiamų struktūrinio dialogo su kultūros pilietine visuomene poslinkių. Vengrijoje įsteigta Kultūros sektoriaus politinė taryba suburia vyriausybės atstovus, kultūros specialistus, finansavimo institucijas ir profesines sąjungas. Rumunijoje bandomoji dialogo platforma išplėtota į Suinteresuotųjų šalių įtraukimo departamentą Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijoje.

A more focused dialogue with culture civil society will contribute to better articulated common efforts towards policy priorities. Thematic platforms which "mirror" the topics addressed through the OMC will make it easier for civil society practice and knowledge to transfer into policy making.

Intensyvesnis dialogas su kultūros pilietine visuomene padės dėti koordinuotas bendras pastangas siekiant politinių prioritetų. Teminės platformos, atspindinčios AKM grupių temas, padės į politinius procesus integruoti pilietinės visuomenės veiklą ir žinias.

THE WAY FORWARD

BŪSIMI VEIKSMAI

Experience since the Agenda was adopted has clearly shown the potential of cooperation on culture policy at European level, be it through exchange of experience between Member States with a view to best practice-based policy adaptations, greater input by culture civil society into the policy making process, or a more coherent approach to culture in related policies.

Patirtis, kaupta nuo pat darbotvarkės priėmimo, rodo aiškų Europos lygmens bendradarbiavimo kultūros politikos srityje potencialą, kad ir kokiais būdais būtų bendradarbiaujama: valstybėms narėms dalijantis gerąja patirtimi ir atitinkamai keičiant politiką, pilietinei visuomenei darant poveikį politinių sprendimų priėmimo procesui ar susijusiose politinėse srityse užtikrinant nuoseklesnį požiūrį į kultūrą.

The current broader context makes it all the more important to reinforce cooperation.

Dabartinėmis aplinkybėmis stiprinti bendradarbiavimą yra dar svarbiau.

The "Europe 2020" strategy proposed by the Commission aims to put Europe back on a long-term growth path, with measures to promote smart, sustainable and inclusive growth. Within this framework, culture can play a fundamental role, including in flagship initiatives such as Innovation Union (creative ecologies, non-technological innovation), the Digital Agenda (media literacy, new environment for creation and access to culture) and New Skills for New Jobs (intercultural competences and transversal skills). The role of culture in regional and local development should also be emphasised in the framework of cohesion policy (creative and intercultural cities and regions). Beyond EU borders, the role of culture in the enlargement policy and external relations should be further developed (branding Europe as the place to create, promoting balanced cultural exchanges and cooperation with the rest of the world).

Komisijos pasiūlyta strategija „Europa 2020“ siekiama sugrąžinti Europą į ilgalaikio augimo kelią ir imtis priemonių pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui skatinti. Kultūra čia gali atlikti labai svarbų vaidmenį; į ją atsižvelgiama įgyvendinant tokias pavyzdines iniciatyvas kaip „Inovacijų sąjunga“ (kūrybiška ekologija, netechnologinės inovacijos), Skaitmeninė darbotvarkė (žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas; nauja kūrybos ir kultūrų pažinimo aplinka) ir komunikatas „Nauji įgūdžiai naujoms darbo vietoms“ (tarpkultūrinė kompetencija ir universalieji įgūdžiai). Reikėtų pabrėžti kultūros vaidmenį skatinant vietos ir regionų plėtotę ir įgyvendinant sanglaudos politiką (pavyzdžiui, kuriant kūrybingus ir daugiakultūrius miestus ir regionus). Kultūrinis aspektas turėtų būti stiprinamas ir už ES sienų – vykdant plėtros politiką ir plėtojant išorės santykius reikėtų reklamuoti Europą kaip kūrybos erdvę, skatinti kultūrinius mainus ir bendradarbiavimą su kitomis pasaulio šalimis.

By reinforcing effective cooperation, the proposals presented in this report are intended to help ensure that culture makes its full contribution to a smart, sustainable and inclusive Europe.

Šioje ataskaitoje pateiktais pasiūlymais, kuriais siekiama stiprinti bendradarbiavimą, ketinama padėti užtikrinti, kad kuriant pažangią, tvarią ir glaudžią Europą, būtų visapusiškai atsižvelgiama į kultūrą.

CONCLUSION

IŠVADA

The European Parliament, the Council, the Committee of the Regions and the Economic and Social Committee are invited to react to this report.

Europos Parlamentas, Taryba, Regionų komitetas bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas kviečiami pareikšti nuomonę apie šią ataskaitą.

The Council is invited to take the appropriate steps to decide on a set of broad thematic issues and specific priority topics to be addressed through the OMC.

Taryba raginama imtis reikiamų veiksmų ir nustatyti plačias temas ir konkrečius prioritetinius klausimus, kuriuos būtų galima analizuoti ir spręsti pasitelkus AKM.

The Commission proposes to report thematically on progress towards the agreed topics, drawing upon OMC outputs, the work of structured dialogue platforms and voluntary contributions by Member States.

Komisija siūlo teikti temines ataskaitas apie sutartų sričių pažangą, kurios būtų grindžiamos AKM grupių veiklos rezultatais, struktūrinio dialogo platformų darbu ir savanorišku valstybių narių indėliu.

[1] http://eurlex.europa.eu/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexapi!prod!DocNumber&lg=en& type_doc=COMfina&an_doc=2007&nu_doc=0242&model=guicheti

[1] http://eurlex.europa.eu/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexapi!prod!DocNumber&lg=en& type_doc=COMfina&an_doc=2007&nu_doc=0242&model=guicheti.

[2] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32007G1129(01):EN:NOT

[2] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32007G1129(01):EN:NOT.

[3] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:42008X0610(01):EN:NOT

[3] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:42008X0610(01):EN:NOT.

[4] Final reports of OMC groups: http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc1565_en.htm

[4] Galutinės AKM grupių ataskaitos: http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc1565_en.htm.

[5] Platform recommendations : http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc1199_en.htm

[5] Platformų rekomendacijos: http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc1565_en.htm.

[6] See http://ec.europa.eu/culture/key-documents/doc539_en.htm

[6] Žr. http://ec.europa.eu/culture/key-documents/doc539_en.htm.

[7] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2008:141:0014:0016:EN:PDF

[7] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2008:141:0014:0016:LT:PDF.

[8] http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc/ICD_external_relations_en.doc.pdf

[8] http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc/ICD_external_relations_en.doc.pdf.

[9] http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/doc417_en.htm

[9] http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/doc417_en.htm.

[10] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2009:301:0009:0011:EN:PDF

[10] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2009:301:0009:0011:LT:PDF.

[11] http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/doc2519_en.htm

[11] http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/doc2519_en.htm.

[12] http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc/CONS_NATIVE_CS_2009_08749_1_EN.pdf

[12] http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc/CONS_NATIVE_CS_2009_08749_1_EN.pdf.

[13] http://www.create2009.europa.eu/about_the_year/manifesto.html

[13] http://www.create2009.europa.eu/about_the_year/manifesto.html.

[14] See also Amsterdam Declaration at http://85.92.129.90/~workshop/

[14] Taip pat žr. Amsterdamo deklaraciją: http://85.92.129.90/~workshop/.

[15] More than 110 ratifications by April 2010

[15] 2010 m. balandžio mėn. ją buvo ratifikavusios daugiau kaip 110 šalių.

[16] See http://www.culture-dev.eu/pages/en/en_accueil.html

[16] Žr. http://www.culture-dev.eu/pages/en/en_accueil.html.

[17] Differentiated agreements and protocols implementing and promoting the Unesco Convention have also been initialled with South Korea and are being finalised with Andean and Central American countries.

[17] Susitarimai ir protokolai, kuriais įgyvendinama ir remiama UNESCO konvencija, taip pat pradėti sudaryti su Pietų Korėja ir baigiami sudaryti su Andų ir Centrinės Amerikos šalimis.