|
|
EN
|
[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |
|
|
Brussels, 4.8.2009
|
Briuselis, 4.8.2009
|
|
COM(2009) 390 final
|
KOM(2009) 390 galutinis
|
|
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS
|
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
|
|
Europe’s Digital Competitiveness Report
|
Europos skaitmeninio konkurencingumo ataskaita Pagrindiniai i2010 strategijos pasiekimai 2005–2009 m. {SEC(2009) 1060} {SEC(2009) 1103} {SEC(2009) 1104}
|
|
Main achievements of the i2010 strategy 2005-2009
|
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
|
|
|
Europos skaitmeninio konkurencingumo ataskaita Pagrindiniai i2010 strategijos pasiekimai 2005–2009 m.
|
|
{SEC(2009) 1060}
|
TURINYS
|
|
{SEC(2009) 1103}
|
1. Įžanga 3
|
|
{SEC(2009) 1104}
|
2. Pagrindiniai i2010 strategijos pasiekimai 4
|
|
|
2.1. Bendrosios rinkos stiprinimas Europos įmonių ir vartotojų naudai 5
|
|
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS
|
2.2. IKT mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimas Europoje 6
|
|
Europe’s Digital Competitiveness Report
|
2.3. Pastangos užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų naudos iš IRT 7
|
|
Main achievements of the i2010 strategy 2005-2009
|
3. i2010 strategijos poveikis valstybėms narėms 9
|
|
TABLE OF CONTENTS
|
4. Žvilgsnis į ateitį – būsimos politikos iššūkiai 9
|
|
1. Introduction (...)3
|
5. Išvados 12
|
|
2. Key Achievements of i2010 (...)3
|
1. Įžanga
|
|
2.1. Boosting the Single Market for European businesses and users (...)5
|
Europa išlieka pasaulinio masto veikėja pažangiųjų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje. Žiniatinklis, judriojo GSM ryšio standartas, skaitmeninio turinio MPEG standartas ir ADSL technologija – visa tai išrasta Europoje. Išsaugoti pirmenybę ir taip įgyti konkurencinį pranašumą – svarbus politikos tikslas. Būtent dėl to 2005 m. Komisija pateikė i2010 strategiją, kuria siekiama įtvirtinti Europos pirmavimą IRT srityje ir informacinės visuomenės privalumus išnaudoti Europos augimo ir darbo vietų kūrimo reikmėms[1]. Šioje strategijoje numatytos konkrečios politikos priemonės:
|
|
2.2. Stimulating ICT research and innovation in Europe (...)6
|
- stiprinti bendrąją rinką įmonių ir vartotojų reikmėms , tuo tikslu šalinant su reglamentavimu susijusias kliūtis ir užtikrinant didesnį telekomunikacijų sektoriaus ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų (visų pirma televizijos ir užsakomųjų vaizdo programų) reglamentavimo nuoseklumą;
|
|
2.3. Ensuring that all citizens benefit from ICT (...)7
|
- Europoje skatinti IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas , sutelkiant viešojo ir privataus sektorių mokslinių tyrimų finansavimą ir nukreipiant dėmesį į tas sritis, kuriose Europa pirmauja ar gali pirmauti pasaulyje, kaip antai LTE (ilgalaikio vystymo, angl. long-term evolution ) judriojo ryšio technologija, kuri iš esmės pakeis belaidį plačiajuostį ryšį, arba ESC (elektroninės stabilumo kontrolės, angl. electronic stability control ) sistema, kuri padeda išvengti automobilių avarijų atliekant staigius manevrus arba slidžiuose keliuose;
|
|
3. Impact of i2010 in the Member States (...)8
|
- užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų naudos iš to, kad Europa pirmauja IRT srityje, visų pirma visiems teikiant aukščiausio lygio viešąsias paslaugas internetu; kurti saugesnį, pažangesnį, švaresnį ir energiją taupantį transportą ir sukurti Europos skaitmeninę biblioteką, taip užtikrinant, kad kultūrinis ES paveldas taptų prieinamas visiems.
|
|
4. Looking ahead — future policy challenges (...)9
|
Per pastaruosius ketverius metus įsitikinta, kad IRT politika yra svarbus Europos ekonominio bei socialinio modernizavimo veiksnys ir kad ji padėjo padidinti Europos atsparumą krizėms. Šiandien ši politika yra neatsiejama Europos augimo ir darbo vietų kūrimo politikos dalis. Visos ES valstybės narės įgyvendina IRT politiką ir mano, kad ji yra labai svarbi šalių ūkio augimui ir darbo vietų kūrimui įgyvendinant atnaujintą Lisabonos darbotvarkę. i2010 strategija paveikė ir kitas politikos sritis, tokias kaip bendroji rinka ir vartotojų darbotvarkė. Šiandien įgyvendinant IRT politiką naudojamos įvairios priemonės, tokios kaip struktūriniai fondai ir kaimo plėtros fondai.
|
|
5. Conclusions (...)11
|
IRT, o visų pirma – plačiajuostis internetas, yra vienas iš svarbiausių Europos ekonomikos atkūrimo plano[2] aspektų. IRT lemia pusę viso ES produktyvumo augimo, o prieinamas spartusis plačiajuostis ryšys – tai pagrindas kurti naujas darbo vietas, formuoti naujus įgūdžius, kurti naujas rinkas ir mažinti išlaidas. Tai labai svarbu įmonių veiklai ir teikiant viešojo sektoriaus paslaugas, taip pat siekiant užtikrinti, kad šiuolaikinis ūkis tinkamai funkcionuotų. Tai pripažinta Komisijos pasiūlymuose pažangiai investuoti į plačiajuosčio ryšio tinklus, taip spartinant ekonomikos atsigavimą; tam pritarė Europos Vadovų Taryba ir šioms reikmėms numatė skirti iki 1,02 mlrd. EUR.
|
|
1. Introduction
|
2. Pagrindiniai i2010 strategijos pasiekimai
|
|
Europe remains a global force in advanced information and communication technologies (ICT). The World Wide Web, the mobile GSM standard, the MPEG standard for digital content and ADSL technology were all invented in Europe. Maintaining this leadership position and turning it into a competitive advantage is an important policy goal. This is why in 2005 the Commission presented the i2010 strategy to boost Europe’s lead in ICT and to unlock the benefits of the information society for European growth and jobs [1]. This strategy outlined concrete policy measures:
|
i2010 strategija buvo sumanyta kaip Europos informacinės visuomenės ir žiniasklaidos politikos strateginis pagrindas. Joje pateikiamas atviros ir konkurencingos skaitmeninės ekonomikos skatinimo visoje Europoje politikos bendras apibūdinimas ir pirmą kartą pabrėžiama IRT reikšmė gerinant gyvenimo kokybę. Strategijos pagrindinis tikslas – sukurti IRT produktų ir paslaugų bendrąją rinką Europos vartotojų, įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų naudai.
|
|
· To boost the single market for businesses and users by eliminating regulatory obstacles and enhancing regulatory consistency in the telecoms sector and for audiovisual media services (in particular TV and video-on-demand);
|
i2010 strategijos inicijuota politikos orientacija į konkurenciją ir vartotojus atnešė daug akivaizdžių rezultatų:
|
|
· To stimulate ICT research and innovation in Europe by pooling public and private research funding and focusing it on areas where Europe is or can become a global leader, such as on LTE (long-term evolution) mobile technology, which will revolutionise wireless broadband, or ESC (electronic stability control), which helps prevent car accidents in case of sudden manoeuvres or on slippery roads;
|
- Vis daugiau europiečių naudojasi internetu. Pastovių interneto vartotojų skaičius išaugo nuo 43 % 2005 m. iki 56 % 2008 m.; dauguma jų beveik kasdien naudojasi internetu, be to, dažniausiai jų interneto prieiga sparčioji; Pastoviai internetu naudojasi vis įvairesnių visuomenės sluoksnių atstovai, o socialiai pažeidžiamose grupėse (neaktyvių, mažiau išsilavinusių ir 55–64 amžiaus) vartotojų skaičius auga greičiausiai.
|
|
· To ensure that all citizens benefit from Europe’s lead in ICT, in particular through first-class online public services accessible to all; safer, smarter, cleaner and energy-efficient transport and by putting the cultural heritage of the EU at our fingertips by creating the European digital library.
|
- Pagal plačiajuosčio interneto naudojimą Europa pirmauja pasaulyje. Tai didžiausia pasaulio rinka su 114 mln. vartotojų ir sparčiai didėjančia skverbtimi. Pusė visų Europos namų ūkių ir per 80 % Europos įmonių turi fiksuotą plačiajuostį ryšį, o trims ketvirtadaliams iš jų prieinama vidutiniškai per 2 Mbps duomenų perdavimo sparta. Plačiajuosčiu internetu gali naudotis 93 % ES-25 gyventojų, palyginti su 87 % 2005 m.
|
|
Over the past four years, ICT policies have confirmed their role as a major driver of Europe’s economic and social modernisation and have made Europe more resilient in times of crisis. Today, they are firmly anchored in European core policies for growth and jobs. All EU Member States have ICT policies and consider them a key contributor to national growth and jobs under the renewed Lisbon agenda. i2010 has also influenced other policy areas, such as the Single Market and the Consumer Agenda. ICT policies today are implemented through various instruments, such as the Structural Funds or the Rural Development Funds.
|
- Dideli plačiajuosčio ryšio diegimo mastai lemia, kad daugiau naudojamasi pažangiosiomis paslaugomis. Europiečiai sparčiai keičia įpročius ir atranda naujų būdų bendrauti. 80 % pastovių interneto vartotojų įsitraukia į interaktyvią veiklą, pvz., bendrauja, naudojasi internetu teikiamomis finansinėmis paslaugomis, dalijasi nauju turiniu ir jį kuria, dalyvauja naujoviškuose procesuose.
|
|
ICT, and in particular the broadband internet, is a crucial component of the European economic recovery plan [2]. ICT accounts for half of the rise in EU productivity and available high-speed broadband is key to new jobs, new skills, new markets and cutting costs. It is essential to businesses, public services and to making the modern economy work. This has been recognised in the Commission’s proposals to speed up economic recovery by smart investments in broadband networks in rural areas, endorsed by the European Council, up to €1.02 billion.
|
- Mobiliųjų telefonų rinkos skverbtis viršijo 100 % – nuo 84 % ES gyventojų 2004 m. išaugo iki 119 % 2009 m. Todėl pagal judriojo ryšio skverbtį Europa pirmauja pasaulyje – JAV ir Japonijoje skverbtis siekia maždaug 80 %. Vartotojai daugiau kalbasi ir siunčia žinutes, o už tai moka 34,5 % mažiau nei 2004 m., įskaitant 70 % mažesnius tarptinklinio ryšio mokesčius palyginti su 2005 m.
|
|
2. Key Achievements of i2010
|
- Europa padarė sparčią pažangą 20 vertinamų interneto viešųjų paslaugų tiekimo ir naudojimo srityje. Visiškai prieinamų paslaugų piliečiams 2007 m. padaugėjo iki 50 % (27 % 2004 m.), o įmonėms – iki 70 % (58 % 2004 m.). Trečdalis Europos piliečių ir beveik 70 % ES įmonių naudojasi e. valdžios paslaugomis.
|
|
i2010 was designed as the strategic framework for Europe’s information society and media policies. It described the overall thrust of policy to promote an open and competitive digital economy across Europe and it underlined for the first time the importance of ICT to improve the quality of life. Its ultimate goal is to complete the single market for ICT products and services to benefit European consumers, businesses and administrations.
|
- ES finansuojami IRT moksliniai tyrimai labai prisidėjo prie didelės Europos pramonės pažangos tokiose srityse kaip mikro- ir nanoelektronika, sveikatos apsauga ir ES kelių sauga. Be to, Europoje vykdomi pažangūs moksliniai tyrimai, tokie kaip Giant magnetinės varžos technologija, kuri iš esmės pakeitė standžiųjų diskų verslą ir už kurią 2007 m. skirta Nobelio premija fizikos srityje, ir ADSL technologija, kuri lėmė šiandieninę plačiajuosčio interneto sėkmę.
|
|
The pro-competition and pro-consumer policy drive led by i2010 has produced many tangible results:
|
- IRT politika vis labiau integruojama į bendrąją politiką. Valstybės narės pripažino IRT reikšmę produktyvumui bei augimui ir IRT teikiamas galimybes pasiekti įvairių socialinių ir ekonominių tikslų. Daugelis valstybių narių jau įgyvendina integruotas nacionalines IRT strategijas, kurių tikslai panašūs į i2010 iniciatyvos tikslus.
|
|
· More and more Europeans are online. The number of regular internet users has increased from 43% in 2005 to 56% in 2008; most of them use the internet almost daily and with high-speed internet access. Regular internet use is also becoming more inclusive, with the numbers of users in disadvantaged groups (the inactive, the less educated and those aged 55-64) rising the fastest;
|
Tai tik kelios iš pastarųjų ketverių metų pagrindinių sėkmės istorijų[3]. Nors ne visos galimybės dar tinkamai išnaudojamos, apskritai i2010 strategijos pasiekimus geriausiai galima įvertinti palyginus juos su 2005 m. iškeltais trijų strateginių iniciatyvos ramsčių tikslais.
|
|
· Europe has become the world leader in broadband internet. With 114 million subscribers, it is the largest world market and penetration rates are rising swiftly. Half of all European households and more than 80% of European businesses have a fixed broadband connection, three quarters of them with average download speeds above 2 Mbps. Broadband internet is available to 93% of the EU25 population, up from 87% in 2005;
|
2.1. Bendrosios rinkos stiprinimas Europos įmonių ir vartotojų naudai
|
|
· High rates of broadband connectivity have translated into higher usage of advanced services. Europeans are rapidly changing their habits, adopting new ways to communicate. 80 % of regular internet users engage in increasingly interactive activities, e.g. communicating, using online financial services, sharing and creating new content and participating in innovative processes;
|
Viena iš svarbiausių sričių, kuriose IRT politika atnešė pokyčių europiečiams, – piliečiams naudingos bendros telekomunikacijų ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų rinkos kūrimas.
|
|
· The market for mobile phones has exceeded 100% penetration — increasing from 84% of the EU population in 2004 to 119% in 2009. This makes Europe the world leader in mobile penetration, as the rates in the US and Japan are around 80%. Consumers spend more time talking and texting at prices at least 34.5% less than in 2004, including a 70% drop in roaming charges since 2005;
|
Tai buvo pirmojo i2010 strategijos ramsčio strateginio tikslo pagrindinis uždavinys.
|
|
· Europe has made fast progress in the supply and use of the 20 benchmarked online public services. The supply of fully available services to citizens has increased to 50% in 2007 (27% in 2004) and for businesses to 70% (58% in 2004). One third of European citizens and almost 70% of businesses in the EU use eGovernment services;
|
1 tikslas. Bendra Europos informacijos erdvė užtikrina prieinamą ir saugų spartųjį plačiajuostį ryšį, gausų bei įvairų turinį ir skaitmenines paslaugas.
|
|
· EU–funded ICT research has played a key role in Europe’s major industrial development, such as in micro- and nano-electronics, in healthcare and the EU’s road safety agenda. Europe is also the home of breakthrough research, such as Giant Magneto-Resistance technology, which revolutionised the hard disk business and won the 2007 Nobel prize in physics, and ADSL technology, the basis for today’s broadband internet success;
|
500 mln. vartotojų Europos rinkos susiskaidymas užkerta kelią masto ekonomijai, o dėl to kenčia įmonės ir vartotojai. Tai ypač pasakytina apie skaitmeninę ekonomiką; nėra techninių priežasčių, dėl kurių sienos turėtų trukdyti kurti gerovę. Komisija aktyviai siekia užtikrinti konkurenciją e. ryšių srityje, pašalinti reglamentavimo kliūtis, padidinti reglamentavimo nuoseklumą ir sukurti vienodas veiklos sąlygas Europos operatoriams, pramonei ir vartotojams. Ji skatina geriau koordinuotą požiūrį į dažnių spektrą ir galimą papildomų dažnių principo (angl. digital dividend ) taikymą visose valstybėse narėse. Dviem tarptinklinio ryšio reglamentais siekta vartotojams ir įmonėms sukurti Europos vidaus rinką[4].
|
|
· ICT policies have been increasingly mainstreamed. Member States have recognised the importance of ICT for productivity and growth and the potential of ICT to achieve a range of socio-economic objectives. Many Member States now have integrated national ICT strategies with objectives similar to those of the i2010 initiative.
|
E. ryšių sistemos reforma, kuri turi būti netrukus patvirtinta, bendrąją rinką sustiprins keliais būdais. Visų pirma vartotojams bus suteiktas didesnis pasirinkimas, padidės skaidrumas; be to, bus skatinama naujų tinklų konkurencija, taip geriau apsaugant vartotojus nuo saugumo ir asmeninių duomenų apsaugos pažeidimo ir nuo nepageidaujamų laiškų Nauja Europos lygmens reguliavimo institucija turėtų padėti užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir didesnį nacionalinio reglamentavimo nuoseklumą. Kartu nacionalinės priežiūros institucijos taps labiau nepriklausomos. Jau ne vienerius metus metinėse telekomunikacijų tinklo pažangos ataskaitose patvirtinama, kad į konkurenciją orientuotos Europos taisyklės skatina konkurenciją, investicijas ir inovacijas, kad kainos mažėja, o vartotojai turi didesnį pasirinkimą, daugiau teisių ir gauna geresnės kokybės paslaugas.
|
|
These are some of the key success stories of the past four years [3]. Although the potential is not yet fully reaped-the overall achievements of i2010 can best be assessed by comparing them to the objectives set in 2005 for the three strategic pillars of the initiative.
|
2009 m. gegužės mėn. paskelbtas e You vadovas buvo svarbus žingsnis vartotojams suteikiant daugiau galių, nes jame paprastai paaiškinami internetui taikomi Europos teisės aktai. Pirmajame daugiakalbiame internetiniame Europos vartotojų teisių vadove daugiausiai dėmesio skiriama šioms pagrindinėms sritims: vartotojų apsauga internete, įskaitant privatumą bei asmens duomenis, interneto sauga ir saugumas, interneto reklama, autorių teisės ir pirkimas internetu[5].
|
|
2.1. Boosting the Single Market for European businesses and users
|
Televizijos srityje vyksta dideli pokyčiai, o Komisija, skatindama skaitmeninį transliavimą ir mobiliąją televiziją, užtikrina, kad Europa būtų šio proceso priešakyje. Remiantis kilmės šalies principu, atnaujintose turinio taisyklėse sutarta leisti teikti naujas audiovizualines paslaugas, kurios apimtų ne tik įvairią žiniasklaidą (antžeminę, judriojo ryšio, palydovinę, žiniatinklio), bet ir skirtingus formatus (interaktyviosios televizijos, užsakomųjų vaizdo programų, socialinių tinklų ir t. t.). Šiandien Europa yra nustačiusi aiškias taisykles audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų tiekėjams, todėl turinio žiūrėjimo kokybė yra užtikrinama apribojant reklamą dokumentiniuose filmuose, naujienose ir vaikų programose. Be to, rasistiniam ar neapykantą skatinančiam turiniui taikomos taisyklės pradėtos taikyti ir užsakomosioms paslaugoms[6].
|
|
One of the most important areas where ICT policy has made a difference for Europeans is in promoting the single market in telecoms and audiovisual media services for the benefit of citizens.
|
2007–2013 m. Komisijos skirta 755 mln. EUR parama filmams pagal ES MEDIA programą padėjo užtikrinti, kad ES sukurti filmai ir turinys pasiektų pasaulio ekranus. Daug filmų, kurie išgarsėjo visame pasaulyje, be Europos paramos paprasčiausiai nebūtų pristatyti už šalies, kurie jie sukurti, ribų[7]. ES pridėtinė vertė neapsiriboja šių meno kūrinių finansavimu; tai ir pastangos užtikrinti, kad Europos filmai būtų prieinami Europoje ir už jos ribų, ir taip pristatyti Europos gyvenimą bei kultūrą plačiai tarptautinei auditorijai.
|
|
This was the key goal of the strategic objective for the first pillar of i2010:
|
2.2. IKT mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimas Europoje
|
|
Objective 1: A Single European Information Space offering affordable and secure high bandwidth communications, rich and diverse content and digital services.
|
Pirmajame XXI a. dešimtmetyje IRT mokslinių tyrimų ir plėtros srityje ES atsilieka nuo kitų pasaulio regionų, visų pirma JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos. Todėl pradėtos įgyvendinti plataus užmojo mokslinių tyrimų programos, siekiant panaikinti atsilikimą ir paremti pažangius mokslinius tyrimus ir plėtrą. Per pastaruosius penkerius metus ES ėmė aktyviai vytis šioje srityje pirmaujančias šalis, o artimiausiais metais IRT mokslinių tyrimų srityje siekia tapti lydere.
|
|
Fragmentation in Europe’s market of 500 million consumers prevents economies of scale, to the detriment of businesses and consumers. This is even more the case in the digital economy; there is no technical reason why borders should hinder the flows of wealth creation. The Commission has actively sought to open up competition in e-communications, remove regulatory barriers, enhance regulatory consistency and create a level playing field for Europe’s operators, industry and consumers. It has fostered a more coordinated approach to spectrum and the potential use of the ‘digital dividend’ across the Member States. The two Roaming Regulations aimed to create a European domestic market for consumers and businesses [4].
|
Šis požiūris atsispindi i2010 strategijos antrojo ramsčio bendrajame tiksle.
|
|
The reform of the e-communications framework, due to be adopted shortly, will further improve the single market in a number of ways. Most importantly it will give consumers more choice and improve transparency, protecting them better against security and personal data breaches and spam by encouraging competition in new networks. A new regulatory body at European level should help ensure fair competition and more consistency of national regulation. At the same time, national regulators will gain greater independence. Year after year, annual progress reports on the telecoms framework have shown that Europe’s pro-competition rules have promoted competition, investment and innovation, prices have fallen and consumers have more choice, more rights and better quality services.
|
2 tikslas. Atsilikimo nuo svarbiausių Europos konkurentų panaikinimas užtikrinant aukščiausio lygio rodiklius IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.
|
|
The launch of the eYou Guide in May 2009 was an important step to empower users by explaining in plain terms European law applicable to the online world. This first multilingual online guide to users’ rights in Europe addresses key areas of consumer protection online, including privacy and personal data, internet safety and security, online advertising, copyright and shopping online [5].
|
Įgyvendindama šį tikslą Europa priėmė didžiausią iš visų ligšiolinių IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžetų – pagal Septintąją bendrąją programą (7BP) ir Konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP)[8] 2007–2013 m. IRT numatyta daugiau kaip 10 mlrd. EUR., siekiant užtikrinti naują ekonomikos augimą ir perėjimą prie mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų visuomenės.
|
|
Television is undergoing a period of dramatic change and the Commission has kept Europe at the forefront of developments, promoting digital broadcasting and mobile television. Building on the ‘country of origin’ principle, updated content rules have been agreed to pave the way for new audiovisual services encompassing not only different media (terrestrial, mobile, satellite, over the web) but also different formats (interactive television, video on demand, social networking, etc.). Today, Europe has clear rules for audiovisual media services providers and quality of viewing remains ensured through limits on advertising in documentaries, news and children’s programmes. Furthermore, rules on content that is racist or incites hatred have been extended to on-demand services [6].
|
Šiandien diegiant e. infrastruktūrą, tokią kaip GEANT, tinklai, superkompiuteriai ir duomenų saugyklos, skatinamas mokslinis atgimimas ir taip siekiama užtikrinti gerovę ir augimą. Pažangių ateities technologijų programos (angl. Future and Emerging Technology scheme ) sėkmė parodė, kad būtina didinti investicijas į rizikingus kaitos mokslinius tyrimus, siekiant užtikrinti, kad Europa ir ateityje liktų konkurencinga IRT srityje[9].
|
|
Commission support for films under the EU MEDIA programme, extended for 2007 to 2013 with a budget of €755 million, has helped bring films and content made in the EU to the international screen. Many films that have won global fame would simply not have left their country of production without European support [7]. EU added value is not just to fund these artistic productions, but to bring European life and culture to a wide international audience by making European films available within and outside Europe.
|
Be to, pradėta diegti naujoviška viešojo ir privataus sektorių partnerystė. Įterptųjų skaičiavimo sistemų ir nanoelektronikos jungtinių technologijų iniciatyvos Artemis ir Eniac yra susijusios su technologijomis, kurios yra labai svarbios norint išsaugoti įvairių gamybos sektorių – nuo automobilių ir aviacinės kosminės iki energetikos įrangos ir sveikatos technologijų – konkurencingumą. Pradėta įgyvendinti Globotinų žmonių savarankiškumą didinančių priemonių iniciatyva, kurios tikslas – užtikrinti, kad Europa taptų naujų skaitmeninių sprendimų pagyvenusiems Europos gyventojams kūrimo centru. Šiomis iniciatyvomis ES pramonei padedama užtikrinti pirmavimą pasaulyje ir, suteikiant reikiamas paskatas sektoriui ir valstybėms narėms, didinamos mokslinių tyrimų ir plėtros investicijos. Per šešerius metus šioms trims iniciatyvoms numatyta daugiau kaip 6 mlrd. EUR.
|
|
2.2. Stimulating ICT research and innovation in Europe
|
ES turi galimybę tapti lydere ir ateities interneto srityje. Komisija ėmėsi veiklos, susijusios su viešojo ir privataus sektorių partneryste, kurios pagrindu būtų kuriamas ateities interneto modelis ir architektūra, siekiant sparčiau perduoti daugiau duomenų, aptarnauti daugiau IP adresų, sukurti saugesnį, privatumo ir duomenų apsaugai geriau pritaikytą internetą, kuris būtų atviras, sąveikus ir skatintų inovacijas, konkurenciją ir pasirinkimą. Tai padės plėsti RFID ir žiniatinklio paslaugų naudojimą. Naujoji iniciatyva remiasi esamais mokslinių tyrimų prioritetais; pvz., įgyvendinant FIRE (Ateities interneto mokslinių tyrimų ir eksperimentavimo) priemonę pradėtos teikti paslaugos mokslo bendruomenei, kad ši galėtų vykdyti eksperimentus, susijusius su naujomis tinklų kūrimo ir paslaugų paradigmomis. Europos technologijų platformos taip pat atvėrė naujas galimybes, nes jos yra atviras pramonės, akademinio pasaulio ir mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimo pagrindas.
|
|
In the first decade of the 21st century, the EU lags behind other areas of the world regarding ICT R&D, notably the US, Japan and South Korea. It therefore launched ambitious research programmes to counter the deficit and to support forward-looking R&D. During the last five years, the EU has engaged in an intense pursuit of the global leaders, while in the coming years it will strive for world leadership in ICT research.
|
Dabar Europa gali remtis šiais svarbiais elementais, siekdama sparčiau įveikti atsilikimą IRT mokslinių tyrimų srityje. Tačiau išlaidos moksliniams tyrimams yra tik priemonė, o ne tikslas. Norint užtikrinti ES augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą, naujoviškus produktus ir paslaugas būtina populiarinti. Nors kai kurios valstybės narės yra pasaulinių inovacijų sąrašų viršūnėse, pasirengimas inovacijoms yra fragmentiškas. Todėl būtinas didesnis ir geriau koordinuotas dėmesys moksliniams tyrimas ir inovacijoms. Atnaujinta Europos IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų strategija pateikta 2009 m. kovo mėn.[10]. Ja siekiama užtikrinti Europos pirmavimą IRT srityje, palengvinti naujų IRT srities rinkų ir įmonių atsiradimą ir siekti, kad Europa taptų patrauklesnė investicijoms į įgūdžius, mokslinius tyrimus ir inovacijas.
|
|
This approach is reflected in the overall objective for the second pillar of i2010:
|
2.3. Pastangos užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų naudos iš IRT
|
|
Objective 2: World class performance in research and innovation in ICT by closing the gap with Europe’s leading competitors.
|
Į i2010 strategiją pirmą kartą įtrauktos kelios iniciatyvos, kuriose atsižvelgiama į Europos demografines problemas, pirmenybė teikiama piliečiams ir pabrėžiami įvairių programų ekonominiai aspektai.
|
|
Under this objective, Europe adopted its largest ever budget for ICT research and innovation, more than €10 billion for ICT under FP7 and the CIP [8] from 2007 to 2013 to help generate the next wave of economic growth and drive the transition to a low-carbon society.
|
3 tikslas. Atvira informacinė visuomenė, užtikrinanti aukštos kokybės viešąsias paslaugas ir prisidedanti prie gyvenimo kokybės gerinimo.
|
|
Today, e-infrastructure such as GEANT, grids, supercomputers and data repositories are catalysts of a new ‘scientific renaissance’ to stimulate prosperity and growth. The success of the Future and Emerging Technology scheme has shown the need to boost investment in high-risk transformative research to ensure Europe remains competitive in ICT in the long term [9].
|
Tai ypač pasakytina apie e. sveikatos sritį, kurioje Europos politika padeda gerinti europiečių sveikatą ir gerovę, o kartu sudaro sąlygas didinti valstybių narių sudėtingų ir brangių sveikatos apsaugos sistemų produktyvumą ir Europos sveikatos apsaugos sektoriaus konkurencingumą. 2008 m. pradėtos įgyvendinti dvi pagrindinės politikos iniciatyvos: pirmąja siekiama pacientams suteikti daugiau galimybių naudotis telemedicinos paslaugomis ir skatinti rinkos plėtrą, o antrąja siekiama padėti valstybėms narėms spręsti elektroninių sveikatos duomenų sistemų tarpvalstybinio suderinamumo problemas, taip užtikrinant paramą piliečiams ir rinkai. E. sveikata yra viena iš svarbiausių Komisijos pirmaujančios rinkos iniciatyvos sričių, kurios tikslas – paspartinti rinkos augimą įgyvendinant tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir sveikatos paslaugų teikimo gerinimo programas.
|
|
In addition, ground-breaking public-private partnerships have been launched. The Artemis and Eniac Joint Technology Initiatives in embedded computing systems and in nanoelectronics address crucial technologies to keep manufacturing competitive, from automotive and aero-space to energy equipment and health technologies. The Ambient Assisted Living Initiative has taken off and aims to make Europe a hub for developing new digital solutions for Europe’s elderly people. These initiatives are helping EU industry achieve world leadership and are ramping up R&D investment by providing incentives to both industry and Member States. Over six years, more than €6 billion has been earmarked for these three initiatives.
|
E. valdžia – tai dar viena iš pagrindinių politikos sričių, kurioje per 50 % valdžios sektoriaus paslaugų yra visiškai prieinamos internetu. E. valdžios paslaugų sąveika vis dar yra didelė problema. Jau ketverius metus įgyvendinant e. valdžios politiką siekiama pereiti nuo vieno langelio principo prie paslaugų, orientuotų į piliečius. 2006 m. priimtame 5 metų veiksmų plane Komisija ir valstybės narės įsipareigojo užtikrinti juntamą naudą visiems europiečiams. Įgyvendinant e. dalyvavimo parengiamąją programą atskleidžiama, kaip naujų technologijų naudojimas gali užtikrinti platesnį visuomenės dalyvavimą ir visuomenei suteikti naujus būdus užtikrinti, kad jos balsas būtų išgirstas. Tebevykdomi didelės apimties KIP bandomieji projektai, susiję su elektroninių viešųjų pirkimų sistemų sąveika ir elektroninės tapatybės pripažinimu visoje Europoje, padės išnaudoti ekonomines e. valdžios galimybes visoje ES.
|
|
The EU is also a potential leader in the future internet. The Commission has started work on a public-private partnership that could underpin the design and architecture of a future internet offering faster transport of more data, more IP addresses, a more secure, privacy and data protection friendly internet that is open, interoperable and promotes innovation, competition and choice. This will expand the usage of RFID and web services. The new initiative builds on existing research priorities; e.g. the FIRE (Future Internet Research and Experimentation) Facility has started offering services to the research community to experiment on new networking and services paradigms. The European Technology Platforms have also broken new ground by acting as open platforms for cooperation between industry, academia and research institutes.
|
i2010 strategija taip pat siekta pademonstruoti, kaip IRT gali pagerinti piliečių gyvenimo kokybę. Nuo 2005 m. tai yra pagrindinis e. įtraukties politikos tikslas. 2008 m. pradėta įgyvendinti iniciatyva „E. įtrauktis. Dalyvauk!“, kurią vainikavo Vienos ministrų konferencija e. įtraukties klausimais. Kiti minėtini pavyzdžiai – iniciatyvos, kuriomis siekiama plėsti neįgaliųjų, pagyvenusiųjų ir socialiai pažeidžiamų žmonių teises. Atsižvelgdama į glaudų IRT įgūdžių, įtraukties visuomenėje ir darbo rinkos ryšį, Komisija atliko išsamią skaitmeninio raštingumo Europoje peržiūrą.
|
|
Europe can now build on these major steps to accelerate closing the ICT research gap. Research spending is only a means, however, not an end in itself. Marketing innovative products and services is the key to EU growth, jobs and competitiveness. While some Member States are topping global innovation indexes, innovation readiness remains fragmented. A stronger and more coordinated focus on research and innovation is thus crucial. A renewed strategy for ICT research and innovation in Europe was issued in March 2009 [10]. It aims to establish Europe’s leadership in ICT, facilitate the emergence of new markets and businesses for ICT and make Europe more attractive to investment in skills, research and innovation.
|
2005 m. pagal i2010 strategiją pasiūlytos trys pavyzdinės gyvenimo kokybės iniciatyvos. Globotinų žmonių savarakiškumą didinančių priemonių iniciatyva suteikia galimybę įvertinti, kaip IRT padeda spręsti senėjančios visuomenės problemas. 2006 m. pradėta įgyvendinti Pažangaus automobilio iniciatyva, kurią įgyvendinant remiamas pažangesnių, saugesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių kūrimas. Netolimoje ateityje įvykus rimtam eismo įvykiui automobilių sistemos pačios iškvies pagalbą telefonu 112. Ši iniciatyva taip pat lėmė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį ES moksliniams tyrimams, susijusiems su kelių sauga; ją įgyvendinant vartotojai buvo informuoti apie šių naujoviškų IRT pagrįstų saugos sistemų privalumus. 2008 m. sukurta Europeana , apimanti Europos multimedijos internetinę biblioteką, muziejų ir archyvą, kuriame saugoma per tris milijonus kultūros institucijų pateiktų knygų, žemėlapių, garso įrašų, fotografijų, archyvinių dokumentų, piešinių ir filmų, prieinamų žiniatinklio portale visomis ES kalbomis[11]. Be to, 2008 m. pagal i2010 strategiją imtasi vieno didžiausių ateities iššūkių – pradėta įgyvendinti ketvirtoji pavyzdinė iniciatyva IRT – darniam augimui , skirta IRT indėliui į energetikos efektyvumą.
|
|
2.3. Ensuring that all citizens benefit from ICT
|
3. i2010 strategijos poveikis valstybėms narėms
|
|
i2010 included for the first time a number of initiatives that take account of Europe’s demographic challenges, putting citizens at the heart of policy and highlighting the economic aspects of various schemes.
|
i2010 iniciatyva įgyvendinta visose valstybėse narėse priimant nacionalines strategijas. Kai kurios iš jų – bendros IRT strategijos, kitos skirtos konkretesnei politikai tokiose srityse kaip plačiajuostis ryšys, e. įtrauktis, e. sveikata, e. mokymasis ir e. verslas.
|
|
Objective 3: An Information Society that is inclusive, provides high quality public services and promotes quality of life.
|
Nacionalinės strategijos reguliariai peržiūrimos ir atnaujinamos įgyvendinant Lisabonos procesą. Beveik visi planai tiksliai atitinka i2010 strategijos tikslus.
|
|
This is particularly true for eHealth, where European policies are improving the health and well-being of Europeans, while at the same time bringing productivity benefits to complex and costly healthcare systems in the Member States and increasing the competitiveness of the European healthcare industry. Two key policy initiatives were launched in 2008: one to facilitate patient access to telemedicine services and stimulate market development; and the second initiative helps Member States address cross-border interoperability of electronic health record systems to support citizens and the market. eHealth is also one of the focus areas of the Commission’s Lead Market Initiative, which aims to accelerate market growth through schemes to improve cross-border cooperation and delivery of health services.
|
Suomija ketina nustatyti, kad iki 2010 m. 1 Mbps, o iki 2015 m. 100 Mbps prieiga taptų universaliųjų paslaugų įpareigojimu. Vokietija planuoja visiems piliečiams suteikti galimybę naudotis plačiajuosčiu ryšiu iki 2010 m., o iki 2014 m. užtikrinti bent 50 Mbps spartos ryšį 75 % namų ūkių. Kelios valstybės narės dėmesį taip pat sutelkia į būtinybę užtikrinti plačiajuostį ryšį prieinamomis kainomis. Prancūzija planuoja iki 2012 m. visiems užtikrinti galimybę naudotis plačiajuosčiu ryšiu, už kurį būtų imamas ne didesnis nei 35 EUR mėnesio mokestis. Portugalija dėmesį sutelkia į šviesolaidinio ryšio infrastruktūrą, pažangias plačiajuosčio ryšio paslaugas ir didelės spartos mokslinių tyrimų tinklus. |
|
|
eGovernment is another leading policy area, with over 50% of government services now fully available online. The interoperability of eGovernment services represents still a major challenge. Although the number of citizens using ICT to interact with public administrations is still low, it is steadily rising. The transition from a ‘one-stop shop’ to citizen-focused services has been the focus of eGovernment policies for the last four years. The 5-year Action Plan adopted in 2006 committed the Commission and the Member States to deliver tangible benefits to all Europeans. The eParticipation preparatory scheme shows how the use of new technologies can lead to greater public participation, providing the public with new tools to make their voices heard. The ongoing CIP large-scale pilots on interoperability of electronic procurement systems and on the pan-European recognition of electronic identities will help unlock the economic potential of eGovernment across the EU.
|
Pirmosios nacionalinės IRT strategijos pradėtos įgyvendinti 2005 m. priėmus i2010 strategiją; po to prasidėjo antras etapas. Nacionalinės IRT strategijos padeda atskleisti, kaip veikia atviras koordinavimo metodas – kai kurios valstybės narės įkvėpimo aiškiai semiasi iš kitų. Pirmosios kartos nacionalinėse plačiajuosčio ryšio strategijose didžiausias dėmesys buvo skirtas tam, kad plačiajuostis ryšys taptų prieinamas visiems gyventojams; šiandien dėmesys nukreiptas į didesnę spartą, į pastangas užtikrinti, kad plačiajuostis ryšys taptų universaliųjų paslaugų įpareigojimu, arba į tai, kad šviesolaidinio ryšio infrastruktūra pasiektų būstus.
|
|
i2010 also aimed to demonstrate how ICT can improve the quality of life of citizens. This has been the main target of the eInclusion policy since 2005. 2008 saw the launch of the ‘eInclusion: Be Part of It!’ initiative, which culminated with the eInclusion Vienna ministerial conference. Other examples include initiatives aiming to boost the rights of people with disabilities, elderly and socially disadvantaged persons. Given the close correlation between ICT skills and inclusion in society and the labour market, the Commission carried out a comprehensive review on digital literacy in Europe.
|
Naujosios strategijos apima ne tik plačiajuosčio ryšio, viešųjų paslaugų internetu ir skaitmeninio raštingumo prioritetus, kuriais vadovaujasi visos valstybės narės, bet ir naujas sritis. Daugelis mažesnių valstybių narių siekia užimti pirmaujančias pozicijas Europoje šioje srityje.
|
|
In 2005, i2010 proposed three ‘quality of life’ flagship initiatives. The Ambient Assisted Living initiative shows how ICT helps address the challenges of an ageing population. The Intelligent Car initiative, launched in 2006, promotes smarter, safer and cleaner vehicles. Cars involved in a serious accident will call 112 for help in the near future. This initiative also brought world-wide media attention to EU research in road safety and informed consumers of the benefits of these novel ICT-based safety systems. 2008 witnessed the birth of Europeana, Europe’s multimedia online library, museum and archive with more than three million books, maps, sound recordings, photographs, archival documents, paintings and films from cultural institutions accessible through a web portal available in all EU languages [11]. Also in 2008, i2010 rose to one of the major future challenges by launching a fourth flagship initiative on ICT for sustainable growth, focusing on the contribution of ICT to energy efficiency.
|
Kai kurios šalys į IRT darbotvarkę įtraukia naujų temų, tokių kaip žaliosios IT, e. teisių chartijos, kovos su diskriminacija ir prieigos teisinės priemonės arba nauji būdai kurti ir formuoti e. valdžios paslaugas, įgūdžius ir skaitmeninį raštingumą arba modelius, kuriais siekiama skatinti skaitmeninio turinio kūrimą.
|
|
3. Impact of i2010 in the Member States
|
4. Žvilgsnis į ateitį – būsimos politikos iššūkiai
|
|
The i2010 initiative has been implemented in all Member States by national strategies. Some are general ICT strategies and some address more specific policies, such as broadband, eInclusion, eHealth, eLearning and eBusiness.
|
Ligšiolinė Europos sėkmė pagrįsta nuosekliu siekiu užtikrinti sąžiningą konkurenciją telekomunikacijų rinkose ir skaitmeninio turinio bei žiniasklaidos paslaugų rinką be sienų. Europos pirmavimą technologijų srityje lemia nuolatinės pastangos užtikrinti, kad naujose IRT srityse netrūktų mokslinių tyrimų ir plėtros. Europa turi puikių galimybių pasinaudoti savo kultūriniais ištekliais, tokiais kaip gyvybingas bei sėkmingas kino ir žiniasklaidos sektorius ir Europos skaitmeninė biblioteka. Ši bendra politikos kryptis išliks ir ateityje.
|
|
The national strategies are constantly revised and updated as part of the Lisbon process. Almost all plans closely reflect the goals of the i2010 strategy.
|
Tačiau pastarųjų ketverių metų Europos Sąjungos IRT strategijos sėkmę būtina vertinti atsižvelgiant į pasaulinį kontekstą. Šiandien tampa akivaizdu, kad net tose srityse, kuriose Europa pirmauja pasaulyje, kyla pavojus, kad ji praras konkurencinį pranašumą, susijusį su nauja veikla ir naujovių diegimu. Pavyzdžiui, Europa prisistato kaip plačiajuosčio interneto lyderė pasaulyje, tačiau sparčiojo šviesolaidinio ryšio diegimo srityje labai smarkiai atsilieka nuo Japonijos ir Pietų Korėjos. Atitinkamai Europos judriojo ryšio sėkme nebuvo pasinaudota belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui diegti – šioje srityje pasaulyje ima pirmauti Azija. Be to, interneto paslaugų ir taikomųjų programų srityje Europa atsilieka nuo kitų šalių, įskaitant JAV, kuri pirmauja naujos sąveikios žiniatinklio aplinkos, visų pirma interneto dienoraščių ir socialinių tinklų, srityje.
|
|
Finland plans to have 1 Mbps as a universal service obligation by 2010 and 100 Mbps for all by 2015. Germany plans full broadband coverage by 2010 and at least 50 Mbps to 75% of its households by 2014. Several Member States also focus on the need for broadband at affordable prices. France aims to have full broadband coverage with a maximum monthly fee of €35 by 2012. Portugal focuses on optical fibre infrastructure, advanced broadband services and high-speed research networks. |
|
Todėl Europai būtina nauja skaitmeninė darbotvarkė , jeigu norima spręsti kylančias problemas, sukurti geriausią pasaulyje infrastruktūrą, išnaudoti interneto galimybes, susijusias su augimo užtikrinimu ir atviromis inovacijomis, kūrybiškumo ir dalyvavimo skatinimu. 2008 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba paragino parengti Europos inovacijų planą, kuriame IRT būtų numatyta kaip viena iš pagrindinių technologijų. Europa turi dėti daugiau pastangų augimo strategijų srityje, kad paskatintų ekonomikos atsigavimą ir aukštųjų technologijų sektoriuose išliktų tarp geriausiųjų; efektyviau panaudoti mokslinių tyrimų lėšas, kad pažangios idėjos būtų pritaikomos ir kad taip būtų sudarytos sąlygos naujam augimui; paskatinti IRT pagrįsto produktyvumo augimą, siekiant įveikti BVP sąstingį dabartinėmis sąlygomis, kai darbo jėgos pradeda mažėti, nes demografinio sprogimo kartos atstovai išeina į pensiją[12]; skatinti naujas pažangesnes ir ekologiškesnės technologijas, kurios Europai gali padėti pasiekti ketvirto lygmens augimą[13], ir panaudoti tinklų kūrimo priemones, kad būtų atkurtas pasitikėjimas Europa, kaip atvira demokratine visuomene.
|
|
A first wave of national ICT strategies was launched after the adoption of i2010 in 2005 and a second wave has recently followed. National ICT strategies show how the open method of coordination works in practice: some clearly refer to inspiration from other Member States. The first generation of national broadband strategies focused on making broadband available to 100% of the population; today the focus is on higher speeds, broadband as part of the universal service obligation or on bringing fibre infrastructure to homes.
|
Komisija ketina pradėti viešas konsultacijas internetu dėl devynių pagrindinių būsimos Europos IRT ir žiniasklaidos politikos sričių:[14]
|
|
Newer strategies address new areas, going beyond the priorities of broadband, public online services and digital literacy shared by all Member States. Many of the smaller Member States now aspire to become top European players.
|
1. Užtikrinti, kad IRT taptų ekonomikos atsigavimą skatinančiu veiksniu ir vienu iš pagrindinių Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės įgyvendinimo elementų. Tai ypač svarbu dabartinės ekonominės ir finansų krizės sąlygomis ir siekiant ilgalaikių Europos ekonomikos tikslų.
|
|
Some countries are bringing new topics to the ICT agenda, such as green IT, charters for e-rights, legal measures of non-discrimination and accessibility or new ways to develop eGovernment services, skills and digital literacy or models to stimulate the development of digital content.
|
2. Didinti IRT vaidmenį pereinant prie darnesnės mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos. Sutelkti dėmesį į IRT, siekiant skatinti atsakingą energijos vartojimą namų ūkių, transporto, energijos gamybos bei prekių gamybos srityje ir išnaudoti galimybes sutaupyti daug energijos. Pažangūs skaitikliai, našus apšvietimas, nuotolinių išteklių paslauga (angl. cloud computing ) ir paskirstytoji programinė įranga iš esmės pakeis tai, kaip naudojami energijos šaltiniai. IRT grindžiami sprendimai bus labai svarbūs Europai siekiant pereiti prie darnios ekonomikos.
|
|
4. Looking ahead — future policy challenges
|
3. Gerinti Europos rezultatus IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Nepaisant pastarųjų metų pasiekimų, Europos moksliniams tyrimams ir plėtrai nuolat kyla iššūkių. Tvirtas IRT mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindas Europoje yra labai svarbus, nes proveržis įvairiose IRT srityse yra būtinas norint spręsti įvairias problemas, susijusias su sveikatos apsauga, senėjančios visuomenės poreikiais, saugumu bei privatumu ir perėjimo prie mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos valdymu.
|
|
Europe’s successes to date have been built on a consistent drive for fair competition in telecoms markets and a borderless market for digital content and media services. Europe’s technological leadership stems from its continuous efforts to establish a critical mass of R&D in emerging fields of ICT. It has a great capacity to capitalise on its cultural resources, such as its vibrant and successful film and media sector and the European digital library. This overall policy thrust remains valid for the future.
|
4. Užtikrinti spartųjį atvirą internetą visiems ir taip sukurti visuotine ryšio prieiga pagrįstą ekonomiką. Būtina išnaudoti sparčiojo ryšio infrastruktūros potencialą siekiant užtikrinti ekonomikos atsigavimą, ilgalaikį augimą ir inovacijas Europoje. Labai svarbu užtikrinti, kad didelės spartos pažangūs (angl. future-proof ) tinklai būtų atviri skatinti inovacijas, kurios būtų diegiamos naujų paslaugų ir turinio srityje visų interneto vartotojų ir jų naudai.
|
|
However, the success of the EU ICT strategy over the last four years needs to be put in a global perspective. Today it is becoming apparent that, even in areas where it has global leadership, Europe is at risk of losing its competitive edge when it comes to new, innovative developments. For instance, Europe has positioned itself as a world leader for broadband internet but dramatically lags behind Japan and South Korea in high-speed fibre. Similarly, Europe’s mobile communications success has not spilled over into wireless broadband, where Asia is emerging as the world leader. In addition, Europe is sidelined regarding internet services and applications, with the US dominating the new interactive web habitat, especially blogs and social networks.
|
5. Konsoliduoti bendrąją interneto rinką. Bendroji interneto rinka vis dar nesukurta, nors pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga. Europa vis dar susiduria su teisinio susiskaidymo problema, kai mokėjimo sistemų, saugumo, privatumo ir kitos kliūtys trukdo įmonių ir vartotojų naudotis skaitmeninėmis paslaugomis. Tai taikoma ir skaitmeninio turinio rinkai, dėl kurios susiskaidymo Europos piliečiams sudėtinga pasiekti visą platų ir kultūriškai įvairų interneto turinį, kuris egzistuoja ES.
|
|
Therefore Europe needs a new digital agenda to meet the emerging challenges, to create a world beating infrastructure and unlock the potential of the internet as a driver of growth and the basis for open innovation, creativity and participation. The European Council in December 2008 called for a European plan for innovation where ICT would be a key technology. Europe needs to raise its game with growth strategies to boost economic recovery and stay world class in high-tech sectors; to spend research budgets more effectively so that bright ideas are marketed and generate new growth; to kick-start ICT-led productivity to offset GDP stagnation as the labour force starts to shrink when the baby boomers retire [12]; to foster new, smarter, cleaner technologies that can help Europe achieve a factor four growth [13] and to use networking tools to rebuild trust in Europe as an open and democratic society.
|
6. Skatinti interneto vartotojų kūrybiškumą. Naujoji skaitmeninė aplinka (Web 2.0 ir naujesnės versijos) suteikia neregėtų galimybių atskleisti Europos piliečių kūrybiškumą. Internetas šiandien – tai sąveikus politinis forumas, gyvybingas socialinis tinklas ir milžiniškas žinių šaltinis. Galėdami naudotis naujomis dalyvavimo platformomis ir paslaugomis, vartotojai tapo aktyviais dalyviais, kūrėjais arba dalyviais kūrėjais (angl. prosumers ), todėl labai svarbu imtis naujų politikos priemonių vartotojų kūrybiškumui ir dalyvavimui skatinti.
|
|
The Commission is about to launch a public online consultation on nine key areas for Europe’s future ICT and media policies [14]:
|
7. Stiprinti ES, kaip vieno iš pagrindinių tarptautinio IRT sektoriaus dalyvių, pozicijas. Šiuolaikinių IRT sėkmės tęstinumas priklauso nuo atvirumo ir bendradarbiavimo tarptautiniu mastu, nuo galimybės naudotis internetu, kuriame neribojamas duomenų srautas, netaikomi apribojimai svetainėms, platformoms ir naudojamos įrangos tipui ir kuriame nėra cenzūros. Jis taip pat priklauso nuo mūsų gebėjimo spręsti pasaulinius uždavinius, tokius kaip tarptautinis reikalų valdymas, saugumas, netinkamas turinys ir neteisėti veiksmai, privatumas, asmens duomenų apsauga ir naujos milžiniškos adresų erdvės (Ipv6), daugiakalbiai identifikatoriai ir kt. Daugelis iš šių klausimų gali būti sprendžiami tik tarptautiniu lygmeniu. Tačiau Europos balsas ne visada būna išgirstas.
|
|
(1) Unleashing ICT as a driver of economic recovery and as a lead contributor to the Lisbon growth and jobs agenda. This is crucial in the current economic and financial crisis and to achieve Europe’s longer-term economic goals.
|
8. Užtikrinti, kad šiuolaikiškos ir veiksmingos viešosios paslaugos būtų prieinamos visiems . E. valdžia pradedama diegti valstybėse narėse. Tačiau būtina dėti daugiau pastangų siekiant didinti viešojo administravimo institucijų sąveiką. Norėdama prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo Komisija pasiūlė tęsti sėkmingą IDABC programą ir pateikė pasiūlymą parengti naują programą, kuria siekiama skatinti viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimus (ISA)[15] ir imasi veiksmų peržiūrėti Europos sąveikos sistemą, kuria siekiama apibrėžti valstybių narių administravimo institucijų ir ES institucijų bendradarbiavimo bendrąsias taisykles ir principus[16]. IRT naudojimas mokyklose smarkiai išaugo; jau įgyvendinti Lisabonos uždaviniai visas Europos mokyklas aprūpinti reikiama įranga ir užtikrinti interneto prieigą. E. mokymosi ir e. sveikatos taikomosios programos gali smarkiai pagerinti švietimo ir sveikatos priežiūros kokybę visoje ES. Tačiau visų šių taikomųjų programų teikiami privalumai dar nėra visiškai išnaudoti. Būtina siekti, kad nesusidarytų nauja skaitmeninė atskirtis. Aktyviu dalyvavimu grindžiamas žiniatinklis teikia naujas galimybes, kartu keldamas uždavinius viešojo administravimo institucijoms, nes piliečiai gali peržiūrėti savo ryšius su valdžia.
|
|
(2) Increasing the role of ICT in the transition to a more sustainable low-carbon economy. Focusing on ICT to promote responsible energy consumption in households, transport, energy generation and manufacturing and reveal the potential to make substantial energy savings. Smart meters, efficient lighting, cloud computing and distributed software will transform usage patterns of energy sources. ICT-based solutions will be essential to Europe’s efforts to manage the transition to a sustainable economy.
|
9. Naudoti IRT siekiant gerinti ES piliečių gyvenimo kokybę ir tuo tikslu atverti Europos kultūros paveldo saugyklas ir perkelti jas į internetą. 2008 m. e. įtraukties iniciatyva parodė, kaip tai svarbu socialiniu-politiniu ir ekonominiu požiūriu, o E. įtraukties verslo scenarijus yra labai tinkamas siekiant įveikti pagrindinius nepalankius veiksnius, tokius kaip amžius, išsilavinimas, lytis ir gyvenamoji vieta. Dabartinėmis ekonominio sunkmečio sąlygomis pažeidžiamų grupių žmonėms kyla ypač didelis pavojus būti atskirtiems nuo visuomenės ir darbo rinkos.
|
|
(3) Upping Europe’s performance in ICT research and innovation. Despite the achievements of the past years, European R&D is constantly challenged. A strong ICT R&D base in Europe is crucial as ICT breakthroughs are key to solving a number of challenges, such as health care, the demands of an ageing society, security and privacy and managing the transition to a low-carbon economy.
|
5. Išvados
|
|
(4) Creating a 100% connected economy through a high-speed and open internet for all. The potential of high-speed infrastructure for economic recovery, long-term growth and innovation in Europe must be unlocked. It will be crucial to keep high-speed, future-proof networks open to foster innovation in new services and content, for and by all users in the online sphere.
|
i2010 strategijos pasiekimai ir tai, kaip ji buvo įgyvendinta valstybėse narėse, leidžia susidaryti įspūdį apie programų, kurios gali būti įgyvendinamos vykdant inovacinę politiką, dinamiką ir spektrą. i2010 strategija padėjo IRT besiremiančios šiuolaikinės visuomenės pagrindus. Plačiajuostis ryšys šiuo metu užima svarbią vietą politinėje darbotvarkėje.
|
|
(5) Consolidating the online single market. We have yet to achieve an online single market, despite solid progress during the past years. Europe still faces legal fragmentation, with payment systems, security, privacy and other obstacles that discourage businesses and consumers to go digital. . This applies also to the market for digital content where fragmentation makes it difficult for European citizens to access the full span of rich and culturally diverse online offer available across the EU
|
Tačiau Europai teks priimti svarbių sprendimų dėl to, kaip plėtoti visuotiniu ryšiu pagrįstą skaitmeninę ekonomiką, kurią siekiama atgaivinti. Be to, tikimasi, kad artimiausiais metais internetas taps viena iš pagrindinių paslaugų ir bus būtinas, kad galėtume visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
|
|
(6) Promoting users’ creativity. The new digital habitat (WEB 2.0 and beyond) offers an unprecedented chance to unleash the creativity of Europe’s citizens. The internet today is an interactive political forum, a vibrant social network and a vast source of knowledge. With new participative platforms and services, users have become active players, producers or ‘prosumers’ and it is essential to put in place new policies to encourage users’ creativity and participation.
|
Norėdama užtikrinti, kad šiomis galimybėmis bus pasinaudota, Komisija ragina valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis aktyviai bendradarbiauti ir iki 2010 m. pradžios parengti naują skaitmeninę darbotvarkę, kad po dabartinės krizės Europos skaitmeninė ekonomika taptų stipresnė, konkurencingesnė bei atviresnė ir aktyviai prisidėtų prie Europos augimo ir inovacijų.
|
|
(7) Reinforcing the EU’s position as a key player in the international ICT arena. The continued success of modern ICT depends on international openness and cooperation, an internet free of restrictions on traffic, sites, platforms and the type of equipment to be attached, and free of censorship. It also depends on our ability to handle global challenges, such as international governance, security, inappropriate content and malpractice, privacy, protection of persona data and new vast address spaces (IPv6), multilingual identifiers and so on. Many of these issues can only be solved at international level. But Europe’s voice often struggles to be heard.
|
[1] i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti (COM (2005) 229)
|
|
(8) Making modern and efficient public services available and accessible to all. eGovernment is increasingly a reality in Member States. However, efforts must be further pursued to increase interoperability among public administrations. On its side, to achieve this goal the Commission has proposed to pursue the successful IDABC programme by tabling a proposal for a new programme aimed to promote Interoperability Solutions for public Administrations (ISA) [15] and is pursuing its works to revise the European Interoperability Framework, aimed to define the general rules and principles for collaboration among the Member States' administrations and the EU Institutions [16]. The use of ICT in schools has increased significantly; the Lisbon targets to equip and connect all schools in Europe have already been met. eLearning and eHealth applications can greatly improve the quality of education and health care across the EU. However, the benefits of all these applications have not yet been realised fully. We need to avoid opening up new digital divides. The participative web offers new opportunities but also challenges public administrations, enabling citizens to review their relationship with the authorities.
|
[2] Žr. Europos ekonomikos atkūrimo planą, COM (2008) 800 ir Investuokime šiandien į rytojaus Europą , COM (2009) 36.
|
|
(9) Using ICT to improve the quality of life of EU citizens by unlocking the storehouses of Europe’s cultural heritage and bringing it online. The 2008 eInclusion initiative showed the socio-political and economic importance of this and the ‘eInclusion business case’ is now stronger than ever to overcome the main aspects of disadvantage, such as age, education, gender and location. In the current economic downturn, disenfranchised people in particular risk being further excluded from society and the labour market.
|
[3] Pridedamame tarnybų darbiniame dokumente SEC (2009) zzz pateikiamas visų veiksmų, kurie buvo įgyvendinti 2005–2009 m. pagal i2010, išsamus sąrašas.
|
|
5. Conclusions
|
[4] Reglamentai (EB) Nr. 717/2007 ir Nr. 544/2009 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje, iš dalies keičiantys Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos.
|
|
The achievements of i2010 and the ways it has been implemented in the Member States provide a snapshot of the dynamism and range of schemes that innovative policies can produce. i2010 has laid the building blocks for a modern ICT-enabled society. Broadband is today firmly on the political agenda.
|
[5] http://ec.europa.eu/eyouguide.
|
|
But Europe faces important decisions about how to build a seamlessly connected digital economy poised for recovery. In addition, over the coming years the internet is expected to become an essential service, crucial for us to participate fully in society.
|
[6] Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, 2007/65/EB.
|
|
To seize these opportunities, the Commission calls on the Member States and on stakeholders to actively cooperate in the months ahead until early 2010 to draft a new digital agenda so that Europe can emerge from the current crisis with a stronger, more competitive and more open digital economy, driving European growth and innovation.
|
[7] Pvz., „Rožinis gyvenimas“ („La Vie en Rose“), „Kitų gyvenimas“ („Das Leben der Anderen“), „Klastotojai“ („Die Fälscher“), „Gomora“ („Gomorra“), „Lūšnynų milijonierius“ („Slumdog Millionaire“).
|
|
[1] i2010 — A European Information Society for growth and employment - COM(2005) 229.
|
[8] Konkurencingumo ir inovacijų programos (KIP) IRT politikos paramos programa yra vienas iš pagrindinių i2010 finansinių instrumentų 2007–2013 m., kurio biudžetas – 728 mln. EUR. Ja piliečiai, valdžios institucijos ir įmonės, visų pirma MVĮ, raginami aktyviau naudotis IRT, taip skatinant inovacijas ir konkurencingumą, http://ec.europa.eu/information_society/activities/ict_psp/index_en.htm.
|
|
[2] See A European Economic Recovery Plan - COM(2008) 800 - and Investing Today for Tomorrow’s Europe - COM(2009) 36.
|
[9] Plečiamos IRT ribos: Europos ateities ir kuriamų technologijų mokslinių tyrimų strategija, COM (2009) 184.
|
|
[3] The attached staff working paper SEC(2009) 1060 provides a full inventory of all actions taken under i2010 during 2005-2009.
|
[10] Europos IKT mokslinių tyrimų bei plėtros ir naujovių diegimo strategija. Daugiau pastangų, COM (2009) 116.
|
|
[4] Regulations (EC) No 717/2007 and (EC) No 544/2009 on roaming on public mobile telephone networks within the Community amending Directive 2002/21/EC on a common regulatory framework for electronic communications networks and services
|
[11] www.europeana.eu.
|
|
[5] http://ec.europa.eu/eyouguide.
|
[12] Numatoma, kad dėl darbinio amžiaus gyventojų sumažėjimo iki 2060 m. ES darbo jėgos sumažės 19 mln. žmonių. Tai reiškia, kad ateityje ekonominis augimas turės būti grindžiamas produktyvumu. Neseniai apskaičiuota, kad ES darbo jėgos produktyvumo augimas pasiektų 1¾ % ilgalaikį istorinį vidurkį – iš COM (2009) 180/4 Sprendžiant ES visuomenės senėjimo daromo poveikio klausimą (2009 m. pranešimas apie visuomenės senėjimą) .
|
|
[6] Audiovisual Media Services Directive, 2007/65/EC.
|
[13] „Doubling Wealth, Halving Resource Use“ E von Weizsäcker, A. Lovins ir H. Lovins (1995 m.).
|
|
[7] e.g. ‘La Vie en Rose’, ‘Das Leben der Anderen’, ‘Die Fälscher’, ‘Gomorra’, ‘Slumdog Millionaire’.
|
[14] Konsultacijos vyks iki spalio vidurio; jomis bus pasinaudota rengiant naują informacinės visuomenės ir žiniasklaidos strategiją, kuri pakeis i2010 strategiją.
|
|
[8] The ICT Policy Support Programme under the Competitiveness and Innovation Programme (CIP) is one of the main financial instruments under i2010, running from 2007 to 2013 with a budget of €728 million. It stimulates innovation and competitiveness through wider uptake of ICT by citizens, governments and businesses, in particular SMEs, http://ec.europa.eu/information_society/
|
[15] Žr. COM (2008) 583.
|
|
- activities/ict_psp/index_en.htm.
|
[16] Žr. http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7728.
|
|
[9] Moving the ICT frontiers — a strategy for research on future and emerging technologies in Europe - COM(2009) 184.
|
|
|
[10] A Strategy for ICT R&D and Innovation in Europe: Raising the Game - COM(2009) 116.
|
|
|
[11] www.europeana.eu
|
|
|
[12] Employment in the EU is projected to shrink by about 19 million people by the year 2060, due to the fall of the working age population. This means that productivity will have to be the source of future economic growth. A recent estimate is that EU labour productivity growth would converge to a long-term historical average of 1¾%, from COM(2009) 180 - Dealing with the impact of an ageing population in the EU: 2009 Ageing Report.
|
|
|
[13] ‘Doubling Wealth, Halving Resource Use’ E von Weizsäcker, A. Lovins and H. Lovins (1995).
|
|
|
[14] The consultation on themes (5) and (6) below will be run jointly by the Information Society and Media and the Internal Market Directorates-General.
|
|
|
[15] See COM(2008)583.
|
|
|
[16] See http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7728.
|
|
|
--------------------------------------------------
|
|