[pic] | COMMISSION OF THE EUROPEAN COMMUNITIES |

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Brussels, 27.5.2009

Briuselis, 27.5.2009

COM(2009) 252 final

KOM(2009) 252 galutinis

COMMUNICATION FROM THE COMMISSION

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

European financial supervision

Europos finansų priežiūra

{SEC(2009) 715}{SEC(2009) 716}

{SEC(2009) 715}{SEC(2009) 716}

COMMUNICATION FROM THE COMMISSION

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

European financial supervision

Europos finansų priežiūra

Text with EEA relevance

(Tekstas svarbus EEE)

1. INTRODUCTION

ĮVADAS

EXPERIENCE OF THE FINANCIAL CRISIS HAS EXPOSED IMPORTANT FAILURES IN FINANCIAL SUPERVISION, BOTH IN PARTICULAR CASES AND IN RELATION TO THE FINANCIAL SYSTEM AS A WHOLE. CURRENT SUPERVISORY ARRANGEMENTS PROVED INCAPABLE OF PREVENTING, MANAGING AND RESOLVING THE CRISIS. NATIONALLY-BASED SUPERVISORY MODELS HAVE LAGGED BEHIND THE INTEGRATED AND INTERCONNECTED REALITY OF TODAY'S EUROPEAN FINANCIAL MARKETS, IN WHICH MANY FINANCIAL FIRMS OPERATE ACROSS BORDERS. THE CRISIS EXPOSED SERIOUS FAILINGS IN THE COOPERATION, COORDINATION, CONSISTENCY AND TRUST BETWEEN NATIONAL SUPERVISORS.

Finansų krizė atskleidė svarbių finansų priežiūros trūkumų, susijusių tiek su konkrečiais atvejais, tiek su visa finansų sistema. Paaiškėjo, kad esamų priežiūros priemonių nepakanka tam, kad būtų galima krizės išvengti, ją suvaldyti ir įveikti. Nacionaliniai priežiūros modeliai atsiliko nuo šiandienos realybės – integruotų ir tarpusavyje susijusių Europos finansų rinkų, kuriose daug finansų įmonių veikia tarpvalstybiniu mastu. Krizė atskleidė didelių nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimo, veiklos koordinavimo, nuoseklumo ir pasitikėjimo trūkumų.

The Commission has been closely involved in coordinating the substantial interventions by Member States to restore confidence in financial institutions through guarantee schemes, injection of additional capital and measures to relieve balance sheets of impaired assets, while ensuring that beneficiary institutions take the necessary steps to return to viability. This effort should be complemented by steps to address the failures in supervision revealed by the crisis.

Komisija aktyviai dalyvavo koordinuojant esmines valstybių narių intervencines priemones, kuriomis siekta atkurti pasitikėjimą finansų įstaigomis pasitelkus garantijų sistemas, papildomo kapitalo injekcijas ir priemones sumažėjusios vertės turtui pašalinti iš balansų, kartu užtikrinant, kad paramą gaunančios įstaigos imtųsi būtinų veiksmų savo ekonominiam gyvybingumui atkurti. Šias pastangas reikėtų papildyti veiksmais, kurių tikslas – pašalinti per krizę atskleistus priežiūros trūkumus.

In November 2008, the Commission mandated a High Level Group chaired by Mr Jacques de Larosière to propose recommendations to the Commission on how to strengthen European supervisory arrangements to better protect its citizens and rebuild trust in the financial system. As one of the two largest financial markets in the world, the EU also has a clear responsibility to promote global financial stability and security – a role that it can only perform if it has a strong supervisory and regulatory framework itself.

2008 m. lapkričio mėn. Komisija įgaliojo Jacques de Larosière pirmininkaujamą Aukšto lygio grupę pateikti rekomendacijų Komisijai, kaip sustiprinti Europos priežiūros priemones siekiant geriau apsaugoti jos piliečius ir atkurti pasitikėjimą finansų sistema. Europos Sąjungos finansų rinka – viena iš dviejų didžiausių pasaulyje, todėl ES aiškiai privalo skatinti pasaulinės finansų sistemos stabilumą ir saugumą, o šį vaidmenį ji gali vaidinti tik pati turėdama tvirtą priežiūros ir reguliavimo sistemą.

The final report presented by the de Larosière Group on 25 February 2009 set out a balanced and pragmatic vision for a new system of European financial supervision. At the core of this vision are proposals to strengthen cooperation and coordination between national supervisors including through the creation of new European Supervisory Authorities, and, for the first time, a European level body charged with overseeing risk in the financial system as a whole.

2009 m. vasario 25 d. de Larosière grupės pateiktoje galutinėje ataskaitoje išdėstyta subalansuota ir pragmatiška naujos Europos finansų priežiūros sistemos vizija. Šios vizijos pagrindas – pasiūlymai stiprinti nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, be kita ko, sukuriant naujas Europos priežiūros institucijas ir pirmą kartą įsteigiant Europos lygio įstaigą, kuri būtų įpareigota stebėti visos finansų sistemos riziką.

In the Communication "Driving European Recovery" of 4 March 2009[1], the Commission welcomed and supported the main thrust of these recommendations[2]. Building on the recommendations of the de Larosière report, the Communication set out an action plan for reforming the way financial markets are regulated and supervised. The Commission has already taken a series of measures to implement the regulatory reform, including important initiatives on alternative investment funds, including hedge funds, and executive remuneration. Further measures on capital requirements for banks will follow in June.

2009 m. kovo 4 d. Pranešime „ Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas “[1] Komisija palankiai įvertino ir parėmė esminius šių rekomendacijų[2] principus. Remiantis de Larosière ataskaitos rekomendacijomis, pranešime pateiktas finansų rinkų reguliavimo ir priežiūros reformavimo veiksmų planas. Komisija jau ėmėsi priemonių reguliavimo reformai įgyvendinti, tarp kurių – svarbios iniciatyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų, įskaitant rizikos draudimo fondus, ir dėl vadovų atlyginimų. Tolesnės priemonės dėl bankų kapitalo reikalavimų planuojamos birželio mėn.

Given the urgent need for parallel action on supervision, the Commission proposed an accelerated timetable for delivering on the reform of EU financial supervision. Discussions in the European Council, the Council and the European Parliament, as well as a public consultation, have demonstrated a broad consensus about the need for reform and the objectives to be achieved in line with the de Larosière report and the Commission's proposals for its follow-up.

Atsižvelgdama į poreikį lygiagrečiai imtis skubių veiksmų dėl priežiūros, Komisija pasiūlė spartesnio įsipareigojimų, susijusių su ES finansų priežiūros reforma, įvykdymo tvarkaraštį. Iš diskusijų Europos Vadovų Taryboje, Taryboje ir Europos Parlamente, taip pat viešosios konsultacijos paaiškėjo, kad plačiai sutariama dėl poreikio vykdyti reformą ir siekti tikslų, vadovaujantis de Larosière ataskaita ir jos pagrindu Komisijos parengtais pasiūlymais dėl tolesnių veiksmų.

This Communication is a key milestone and sets out the basic architecture for a new European financial supervisory framework. The Commission invites the European Council to endorse this architecture, as set out in the conclusions. It is envisaged that the legislative changes to give effect to the framework for EU supervision set out in this document will follow in the autumn of this year, after further consultation of stakeholders, and should be adopted in time for the renewed supervisory framework to be up and running during 2010.

Šis komunikatas, kuriame išdėstyta pagrindinė naujos Europos finansų priežiūros sistemos struktūra, yra tokių veiksmų pagrindas. Komisija ragina Europos Vadovų Tarybą pritarti šiai išvadose pateiktai struktūrai. Numatoma, kad teisės aktų pakeitimai, kuriuos padarius įsigaliotų šiame dokumente apibūdinta ES priežiūros sistema, bus parengti šių metų rudenį, dar pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis, ir turėtų būti priimti laiku, kad atnaujinta priežiūros sistema pradėtų veikti 2010 m.

The Commission welcomes reactions from stakeholders to this Communication by 15 July 2009 at the latest.

Komisija laukia suinteresuotųjų šalių nuomonių apie šį komunikatą ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 15 d.

2. A NEW SUPERVISORY FRAMEWORK FOR THE EU

NAUJA ES PRIEžIūROS SISTEMA

As announced in the Communication of 4 March 2009, the Commission will propose that an enhanced European financial supervisory framework should be composed of two new pillars (see the figure in the Annex):

Kaip paskelbta 2009 m. kovo 4 d. pranešime, Komisija siūlys, kad patobulinta Europos finansų priežiūros sistema būtų sudaryta iš dviejų naujų ramsčių (žr. priede pateiktą schemą):

- a European Systemic Risk Council (ESRC) which will monitor and assess potential threats to financial stability that arise from macro-economic developments and from developments within the financial system as a whole ("macro-prudential supervision"). To this end, the ESRC would provide an early warning of system-wide risks that may be building up and, where necessary, issue recommendations for action to deal with these risks. The creation of the ESRC will address one of the fundamental weaknesses highlighted by the crisis, which is the vulnerability of the financial system to interconnected, complex, sectoral and cross-sectoral systemic risks; and

- Europos sisteminės rizikos taryba (ESRT) , kuri stebės ir vertins potencialias grėsmes finansiniam stabilumui, kylančias dėl makroekonominių pokyčių ir visos finansų sistemos pokyčių (makrolygio rizikos ribojimo priežiūra). Šiuo tikslu ESRT iš anksto įspėtų, jei rizika visai sistemai imtų didėti, ir prireikus pateiktų rekomendacijų dėl veiksmų su ta rizika susijusioms problemoms spręsti. Įsteigus ESRT bus pašalintas vienas iš esminių krizės metu išryškėjusių trūkumų – finansų sistemos pažeidžiamumas kilus vienam sektoriui ar jiems visiems būdingai sudėtingai tarpusavyje susijusių rūšių sisteminei rizikai; ir

- a European System of Financial Supervisors (ESFS) consisting of a robust network of national financial supervisors working in tandem with new European Supervisory Authorities to safeguard financial soundness at the level of individual financial firms and protect consumers of financial services ("micro-prudential supervision"). The new European network will be built on shared and mutually reinforcing responsibilities, combining nationally based supervision of firms with centralisation of specific tasks at the European level so as to foster harmonised rules as well as coherent supervisory practice and enforcement. This network should be based on the principles of partnership, flexibility and subsidiarity. It would aim to enhance trust between national supervisors by ensuring, inter alia, that host supervisors have an appropriate say in setting policies relating to financial stability and consumer protection, thereby allowing cross-border risks to be addressed more effectively.

- Europos finansų priežiūros institucijų sistema (EFPIS) , kurią sudarys tvirtas nacionalinių finansų priežiūros institucijų, dirbančių kartu su naujosiomis Europos priežiūros institucijomis, tinklas, siekiant užtikrinti atskirų finansų įmonių finansinį patikimumą ir apsaugoti finansinių paslaugų naudotojus (mikrolygio rizikos ribojimo priežiūra). Naujasis Europos tinklas bus pagrįstas bendrais ir vienas kitą papildančiais įpareigojimais, suderinant nacionalinę įmonių priežiūrą ir tam tikrų užduočių centralizavimą Europos lygmeniu, kad būtų skatinama derinti taisykles ir priežiūros praktiką bei užtikrinti vienodą jų taikymą. Šis tinklas turėtų būti pagrįstas partnerystės, lankstumo ir subsidiarumo principais. Jo tikslas – padidinti nacionalinių priežiūros institucijų tarpusavio pasitikėjimą užtikrinant, inter alia , kad priimančiosios šalies priežiūros institucijos turėtų teisę tinkamai dalyvauti nustatant politiką, susijusią su finansiniu stabilumu ir vartotojų apsauga, ir taip sudarant sąlygas efektyviau spręsti tarpvalstybinės rizikos problemas.

Implementing both pillars of the new supervisory system is essential: to achieve valuable synergies; to mutually reinforce the impact on financial stability; to ensure a fully connected macro-micro supervisory framework. It would be inefficient to reinforce EU financial services regulation, while preserving a supervisory system that has showed multiple deficiencies in this crisis. In parallel, differences in the national transposition of Community law stemming from exceptions, derogations, additions or ambiguities in current directives must be identified and removed, so that one harmonised core set of standards (a single rulebook) can be defined and applied throughout the EU by all supervisors. This process could be strengthened by introducing more directly applicable rules at the EU level, where possible.

Įgyvendinti abu naujosios priežiūros sistemos ramsčius būtina tam, kad būtų galima: užtikrinti vertingą sinergiją; bendromis pastangomis sustiprinti poveikį finansiniam stabilumui; užtikrinti visapusiškai susietą makro- ir mikrolygio priežiūros sistemą. Tobulinti ES finansinių paslaugų reguliavimą būtų neveiksminga, jei liktų galioti priežiūros sistema, turinti daugelį per šią krizę išryškėjusių trūkumų. Kartu būtina nustatyti ir pašalinti teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Bendrijos teisė, skirtumus, atsirandančius dėl dabartinėse direktyvose numatytų išimčių, leidžiančių nukrypti nuostatų, papildymų ar dviprasmybių, kad būtų galima apibrėžti vieną suderintų pagrindinių standartų rinkinį (bendrą taisyklių sąvadą), kurį visoje ES taikytų visos priežiūros institucijos. Šį procesą būtų galima paremti nustatant, jei įmanoma, labiau tiesiogiai taikomas ES lygio taisykles.

The new European financial supervisory framework must be fully accountable to political authorities in the EU. It must develop a common supervisory culture; be sensitive to the interests of all Member States – and the need for a balanced, strengthened confidence building relationship between home and host authorities. It must be a system that is based on high supervisory standards, applied equivalently, fairly and consistently to all market actors, while respecting the independence of supervisors to carry out their work.

Naujoji Europos finansų priežiūros sistema turi būti visiškai atskaitinga ES politinės valdžios institucijoms. Pasitelkus šią sistemą būtina sukurti bendrus priežiūros principus, kartu atsižvelgiant į visų valstybių narių interesus ir į poreikį plėtoti subalansuotus, tvirtesnius pasitikėjimą stiprinančius buveinės ir priimančiosios valstybės institucijų ryšius. Ši sistema turi būti paremta aukštais priežiūros standartais, kurie būtų vienodai, teisingai ir nuosekliai taikomi visiems rinkos dalyviams, kartu užtikrinant galimybę priežiūros institucijoms dirbti nepriklausomai.

With this initiative, the EU is not just responding to its calls in the G20 framework for international action to build a stronger, more globally consistent, regulatory and supervisory system for the future financial sector[3], but also setting out a modern and comprehensive regional framework, whose principles should be taken up at international level.

Šia iniciatyva ES ne tik atsiliepia į G20 šalių susitikimuose savo pačios išsakytus raginimus imtis tarptautinių veiksmų siekiant sukurti tvirtesnę ir viso pasaulio mastu darnesnę būsimo finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros sistemą[3], bet ir kuria modernią ir visapusišką regioninę sistemą, kurios principus reikėtų įgyvendinti tarptautiniu mastu.

3. EUROPEAN SYSTEMIC RISK COUNCIL (ESRC)

EUROPOS SISTEMINėS RIZIKOS TARYBA (ESRT)

3.1. The case for reform of macro-prudential supervision

Makrolygio rizikos ribojimo priežiūros reformos argumentai

The weaknesses of the present arrangements for macro-prudential supervision have had dramatic consequences across the global financial system. Many of the imbalances that accumulated in the global financial system before the crisis can be attributed to excessive credit expansion and surging asset price inflation, amid a generalised under-pricing of financial risk in a period of sustained non-inflationary economic growth. Against this background, the G20 has decided to reinforce the global arrangements for safeguarding financial stability at the global level, with the newly established Financial Stability Board (FSB)[4] expected to collaborate closely with the International Monetary Fund (IMF) to provide early warnings of macro-prudential risks at the global level. Meanwhile, the US Government plans to put in place a powerful body with responsibility for macro-prudential supervision of its domestic financial system.

Dabar galiojančių makrolygio rizikos ribojimo priežiūros priemonių trūkumai turėjo dramatiškų pasekmių viso pasaulio finansų sistemai. Prieš krizę susidariusį disbalansą pasaulio finansų sistemoje didžiąja dalimi galima paaiškinti pernelyg dideliu kreditavimo augimu ir didele turto kainų infliacija, kai tvaraus neinfliacinio ekonomikos augimo metu apskritai buvo nepakankamai įvertinta finansinė rizika. Šiomis aplinkybėmis G20 šalys nusprendė sustiprinti pasaulinio masto priemones, skirtas finansiniam stabilumui apsaugoti visame pasaulyje, numatant, kad naujai įsteigta Finansinio stabilumo taryba (FST)[4] glaudžiai bendradarbiaus su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), siekdama iš anksto įspėti apie makrolygio rizikos ribojimo riziką pasaulio mastu. Tuo tarpu JAV vyriausybė planuoja įsteigti daug galių turinčią įstaigą, atsakingą už šalies finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą.

Similarly, the EU needs a specific body responsible for macro-prudential supervision across the EU financial system, which would identify risks to financial stability and, where necessary, issue risk warnings and/or recommendations for action to address such risks. The present EU arrangements place too little emphasis on the macro-prudential side. Macro-prudential analysis is fragmented, executed by different authorities at different levels with no mechanism to ensure that macro-prudential risk warnings and/or recommendations are followed up and translated into action. In the run-up to this crisis, interconnected complex market risks were not properly analysed, nor were the consequences drawn for regulatory and supervisory policy. These fragmented arrangements must change because the economic costs of failure in macro-prudential supervision, as this crisis has shown, can be heavy.

Panašiai ir ES reikia specialios įstaigos, atsakingos už visos ES finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, kuri nustatytų riziką finansiniam stabilumui ir prireikus teiktų įspėjimus apie riziką ir (arba) rekomendacijas dėl veiksmų su tokia rizika susijusioms problemoms spręsti. Taikant dabartinę ES tvarką makrolygio rizikos ribojimui skiriama per mažai dėmesio. Makrolygio rizikos ribojimo analizė yra fragmentiška, ją atlieka įvairios skirtingo lygio valdžios institucijos ir nėra mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinta, kad į makrolygio rizikos ribojimo įspėjimus ir (arba) rekomendacijas būtų atsižvelgiama ir imamasi konkrečių veiksmų. Artėjant šiai krizei nebuvo tinkamai išanalizuota tarpusavyje susijusių rūšių sudėtinga rinkos rizika ir nepadaryta išvadų dėl reguliavimo ir priežiūros politikos. Šią fragmentišką tvarką būtina keisti, nes nepavykus užtikrinti makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ekonominės pasekmės, kaip parodė ši krizė, gali būti sunkios.

3.2. Role and responsibilities of the ESRC

ESRT vaidmuo ir pareigos

The Commission will propose that the ESRC should be established as a new independent body, responsible for safeguarding financial stability by conducting macro-prudential supervision at the European level. In order to perform this role, the ESRC should:

Komisija siūlys, kad ESRT būtų įsteigta kaip nauja nepriklausoma įstaiga, kuri, vykdydama Europos lygmens makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, būtų atsakinga už finansinio stabilumo apsaugą. Kad galėtų vaidinti šį vaidmenį, ESRT turėtų:

Role of ESRC collect and analyse all information relevant for monitoring and assessing potential threats to financial stability that arise from macro-economic developments and developments within the financial system as a whole; identify and prioritise such risks; issue risk warnings where risks appear to be significant; where necessary give recommendations on the measures to be taken in reaction to the risks identified; monitor the required follow-up to warnings and recommendations, and liaise effectively with the IMF, the FSB and third country counterparts. |

ESRT vaidmuo rinkti ir analizuoti visą informaciją, svarbią stebint ir vertinant potencialias grėsmes finansiniam stabilumui, kylančias dėl makroekonominių pokyčių ir visos finansų sistemos pokyčių; nustatyti tokią riziką ir jos svarbą; teikti įspėjimus apie riziką, kai rizika yra reikšminga; prireikus teikti rekomendacijas, kokių priemonių reikia imtis reaguojant į nustatytą riziką; stebėti tolesnius veiksmus, kurių reikalaujama imtis gavus įspėjimus ir rekomendacijas; ir veiksmingai palaikyti ryšius su TVF, FST ir trečiųjų šalių partneriais. |

- The main task of the ESRC would be assessments of stability across the EU financial system in the context of macro-economic developments and general trends in financial markets. If significant stability risks are foreseen, the ESRC would provide early warnings and, where appropriate, issue recommendations for remedial action. The warnings and recommendations issued by the ESRC could be of a general nature or could concern individual Member States and there would be a specified timeline for the relevant policy response. These warnings and/or recommendations would be channelled through the ECOFIN Council and/or the new European Supervisory Authorities. The ESRC would also be responsible for monitoring compliance with its recommendations, based on reports from the addressees.

- Pagrindinė ESRT užduotis būtų visos ES finansų sistemos stabilumo vertinimas, atsižvelgiant į makroekonominius pokyčius ir bendras tendencijas finansų rinkose. Jei numatoma, kad gresia reikšminga rizika stabilumui, ESRT pateiktų išankstinius įspėjimus ir, jei reikia, rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų. ESRT pateikti įspėjimai ir rekomendacijos galėtų būti bendro pobūdžio arba skirti atskiroms valstybėms narėms, kartu būtų nustatomas konkretus tinkamo politinio atsako tvarkaraštis. Šie įspėjimai ir (arba) rekomendacijos būtų perduodami per ECOFIN tarybą ir (arba) naująsias Europos priežiūros institucijas. ESRT, remdamasi adresatų ataskaitomis, taip pat būtų įpareigota stebėti, kaip laikomasi jos rekomendacijų.

The ESRC would not have any legally binding powers. However, the ESRC would be expected to exert major influence on the addressees of warnings/recommendations through the high quality of its analysis and the participation in its work of all EU central bank governors and supervisors and the Commission. The addressees of warnings and recommendations would therefore be expected to act on them unless inaction could be adequately justified. In short, the follow-up to warnings and recommendations would be ensured by an "act or explain" mechanism. The ESRC would decide in each case whether a recommendation should be kept confidential or made public, on the basis of its own judgement. However, bearing in mind that the recommendations by the ESRC would not be binding, public disclosure would be expected to increase their effectiveness.

ESRT neturėtų jokių teisiškai privalomų įgaliojimų. Nepaisant to, ESRT turėtų daryti didelę įtaką įspėjimų ir (arba) rekomendacijų adresatams – įtaka pasireikštų per labai kokybišką analizę ir dėl to, kad ESRT darbe dalyvautų visų ES centrinių bankų valdytojai, priežiūros institucijos ir Komisija. Todėl įspėjimų ir rekomendacijų adresatai turėtų į juos atsižvelgdami imtis veiksmų, nebent neveikimą būtų galima tinkamai pateisinti. Trumpai tariant, tolesni veiksmai atsižvelgiant į įspėjimus ir rekomendacijas būtų užtikrinami taikant principu „imkis veiksmų arba pasiaiškink“ pagrįstą mechanizmą. ESRT kiekvienu atveju savo nuožiūra spręstų, ar rekomendacija turėtų būti konfidenciali ar skelbiama viešai. Tačiau turint omenyje tai, kad ESRT rekomendacijos nebūtų privalomos, viešai paskelbtos jos būtų veiksmingesnės.

The ESRC would be fully accountable to the Council and the European Parliament. Accountability would take the form of regular (i.e., at least bi-annual) reporting to these institutions. More frequent reporting would be likely in the event of widespread financial distress, although it should be noted that the ESRC would not have any direct crisis management responsibilities.

ESRT būtų visiškai atskaitinga Tarybai ir Europos Parlamentui. Atsiskaitymo forma – reguliarios (t. y. bent du kartus per metus) ataskaitos šioms institucijoms. Tikėtina, kad visuotinių finansinių neramumų atveju ataskaitos būtų teikiamos dažniau, nors reikėtų pažymėti, kad ESRT neturėtų jokių tiesioginių krizės valdymo įpareigojimų.

3.3. Composition and functioning of the ESRC

ESRT sudėtis ir veikimas

Central banks should have a leading role in macro-prudential supervision. The main responsibilities of central banks relate to the maintenance of monetary and financial stability. Indeed, the analysis necessary for carrying out macro-prudential tasks can partly be based on the economic and monetary analyses undertaken by central banks for the formulation of monetary policy, although additional information and analysis of vulnerabilities in the financial system would also be required. Furthermore, central banks have a crucial financial safety net function through their role as lenders of last resort. As safeguarding financial stability is a fundamental responsibility of central banks, the Commission will propose that the ESRC would include the central bank governors of the 27 Member States and the President of the ECB. Participation in the ESRC will not prejudice any existing financial stability responsibilities.

Vykdant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą pagrindinį vaidmenį turėtų vaidinti centriniai bankai. Pagrindinės centrinių bankų pareigos susijusios su pinigų sistemos ir finansinio stabilumo užtikrinimu. Reikia pabrėžti, kad makrolygio rizikos ribojimo užduotims vykdyti būtina analizė gali būti iš dalies paremta ekonomine ir pinigų analize, kurią centriniai bankai atlieka formuodami pinigų politiką, nors taip pat reikėtų papildomos informacijos ir analizės, susijusios su finansų sistemos pažeidžiamumu. Be to, centriniams bankams, kaip paskutiniams skolintojams, tenka lemiama finansinio apsaugos tinklo funkcija. Finansinio stabilumo apsauga – esminė centrinių bankų atsakomybė, todėl Komisija siūlys, kad tarp ESRT narių būtų 27 valstybių narių centrinių bankų valdytojai ir ECB pirmininkas. Dalyvavimas ESRT nepažeis jokių galiojančių su finansiniu stabilumu susijusių pareigų.

The participation of micro-prudential supervisors in the work of the ESRC is also indispensable. The interconnectedness of financial institutions and markets clearly implies that the monitoring and assessment of potential systemic risks should be based on a broad set of relevant macro-economic and micro-financial data and indicators. Micro-prudential supervisors have detailed knowledge of developments in financial markets and in major firms and will have critical information to assess stability risks. For these reasons, the chairpersons of the three European Supervisory Authorities of the ESFS as well as senior representatives of the national supervisory authorities should be involved. To ensure that the ESRC can work efficiently, the membership of supervisors in the ESRC would be limited to the three chairpersons of the European Supervisory Authorities. However, each central bank governor should be accompanied by one senior representative of the national supervisory authorities as observer (i.e., a 1+1 formula). The representative accompanying the central bank governor could vary from meeting to meeting, depending on the issues to be discussed by the ESRC, in particular in those Member States where there are several supervisory authorities.

Taip pat būtina, kad ESRT veikloje dalyvautų mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijos. Finansų įstaigų ir rinkų tarpusavio priklausomybė aiškiai rodo, kad potencialią sisteminę riziką reikėtų stebėti ir vertinti remiantis įvairiais svarbiais makroekonominiais ir mikrofinansiniais duomenimis ir rodikliais. Mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijos turi išsamių žinių apie finansų rinkų ir pagrindinių įmonių raidą ir turės svarbios informacijos, reikalingos stabilumo rizikai įvertinti. Dėl šių priežasčių ESRT darbe turėtų dalyvauti trijų EFPIS priklausančių Europos priežiūros institucijų pirmininkai ir nacionalinių priežiūros institucijų aukšto rango atstovai. Siekiant užtikrinti, kad ESRT galėtų dirbti veiksmingai, iš priežiūros institucijų ESRT nariais būtų tik trys Europos priežiūros institucijų pirmininkai. Tačiau kartu su kiekvienu centrinio banko valdytoju taryboje stebėtojo teisėmis turėtų dirbti vienas aukšto rango nacionalinių priežiūros institucijų atstovas (pagal formulę 1+1). Kartu su centrinio banko valdytoju į susitikimus vykstantys atstovai galėtų keistis atsižvelgiant į ESRT svarstomus klausimus, ypač tose valstybėse narėse, kurios turi kelias priežiūros institucijas.

A member of the Commission would also have membership in the ESRC, notably because of the Commission's Treaty-based responsibilities for macro-economic surveillance. It regularly monitors and analyses macroeconomic developments and policies and identifies macro-financial risks. It has both the necessary country-specific expertise and an EU-wide perspective and so would be well placed to contribute to the work of the ESRC.

Tarp ESRT narių būtų ir Komisijos atstovas, visų pirma dėl Sutartimi grindžiamų Komisijos makroekonominės priežiūros įpareigojimų. Komisija reguliariai stebi ir analizuoja makroekonominius pokyčius bei politiką ir nustato makrofinansinę riziką. Ji turi būtinų žinių, susijusių tiek su konkrečiomis šalimis, tiek su visa ES, todėl galėtų daug prisidėti prie ESRT darbo.

Participation of Finance Ministries in the ESRC could be perceived as blurring its role in providing independent technical analysis of macro-prudential risks. However, as budgetary and/or taxation policies can contribute to or mitigate financial-stability risks, the Economic and Financial Committee (EFC) chairperson would represent the finance ministries by participating as an observer in ESRC meetings. This would also reflect the role of finance ministries in crisis management and resolution and ensure a smooth flow of information between the ESRC and the political authorities.

Galima nuomonė, kad finansų ministerijų dalyvavimas ESRT nesuderinamas su jos funkcija atlikti nepriklausomą techninę makrolygio rizikos ribojimo rizikos analizę. Vis dėlto biudžeto ir (arba) mokesčių politika gali padėti padidinti arba sumažinti riziką finansiniam stabilumui, todėl ESRT susitikimuose stebėtojo teisėmis dalyvautų Ekonomikos ir finansų komiteto (EFK) pirmininkas, kuris atstovautų finansų ministerijoms. Tokiu būdu taip pat būtų atsižvelgta į finansų ministerijų krizių valdymo ir sprendimo vaidmenį ir užtikrintas sklandus informacijos srautas tarp ESRT ir politinės valdžios institucijų.

Meetings of the ESRC would be held at least quarterly, with more frequent meetings held in times of stress in the financial system. All ESRC members and observers would have the right to attend and to speak at these meetings. In order to streamline the decision-making process, however, only ESRC members would have the right to vote, i.e. only the President of the ECB, national central bank governors, the chairmen of the European Supervisory Authorities and the Commission member. Votes would not be weighted and decisions would be taken by a simple majority.

ESRT susitikimai būtų rengiami bent kartą per ketvirtį, o sunkumų finansų sistemoje metu jie vyktų dažniau. Šiuose susitikimuose turėtų teisę dalyvauti ir pasisakyti visi ESRT nariai ir stebėtojai. Tačiau siekiant racionalizuoti sprendimų priėmimo procesą, teisę balsuoti turėtų tik ESRT nariai, t. y. tik ECB pirmininkas, nacionalinių centrinių bankų valdytojai, Europos priežiūros institucijų pirmininkai ir Komisijos narys. Balsai nebūtų skirstomi pagal svorį, o sprendimai būtų priimami paprastąja balsų dauguma.

In line with the recommendation made in the de Larosière report, the chairperson of the ESRC should be the ECB President (in which case, the chairperson of the ESRC being independent, the ECB Vice-President should also be a member). As the chairperson comes from a central bank within the Eurosystem, it would seem appropriate that a vice-chairperson should be elected from among those Member States outside of the euro area.

Vadovaujantis de Larosière ataskaitoje pateikta rekomendacija, ESRT pirmininku turėtų tapti ECB pirmininkas (tokiu atveju, kadangi ESRT pirmininkas yra nepriklausomas, tarp tarybos narių turėtų būti ir ECB pirmininko pavaduotojas). Kadangi pirmininku skiriamas Eurosistemai priklausančio centrinio banko pirmininkas, pirmininko pavaduotoją būtų tikslinga rinkti iš euro zonai nepriklausančių valstybių narių.

A small steering committee – consisting of the ESRC chairperson and vice-chairperson, five additional central bank members of the ESRC, the chairpersons of the new European Supervisory Authorities and the Commission member - should be established to prepare and ensure efficient ESRC meetings. In addition, an advisory technical committee should be established to support the ESRC, including preparing detailed technical analysis of financial stability issues. In performing its duties, it would seem advisable that the ESRC should also seek the advice of private-sector stakeholders, including consumer representatives. The ECB will provide the Secretariat to the ESRC as well as analytical, administrative and logistic support.

Reikėtų įsteigti nedidelį iniciatyvinį komitetą, kurį sudarytų ESRT pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, penki kiti ESRT nariai centrinių bankų atstovai, naujųjų Europos priežiūros institucijų pirmininkai ir Komisijos narys; šis komitetas rengtų ESRT susitikimus ir užtikrintų, kad jie būtų veiksmingi. Be to, reikėtų įsteigti patariamąjį techninį komitetą, kuris padėtų ESRT, įskaitant pagalbą rengiant išsamią techninę finansinio stabilumo klausimų analizę. Patartina, kad vykdydama savo pareigas ESRT taip pat konsultuotųsi su privačiojo sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant vartotojų atstovus. ECB teiks ESRT sekretoriato paslaugas, taip pat padės rengti analizę ir teiks administracinę bei logistinę paramą.

The ESRC would closely collaborate with the IMF, the FSB and third country counterparts in the context of an early warning system at the global level, for example by drawing attention to potential risks in the global financial system outside of the EU. In this way, the ESRC would be expected to increase the influence of the EU in any global risk warning system.

ESRT glaudžiai bendradarbiautų su TVF, FST ir trečiųjų šalių partneriais pasaulinio masto išankstinio įspėjimo sistemos klausimais, pavyzdžiui, atkreipdama dėmesį į potencialią riziką pasaulio finansų sistemoje už ES ribų. Galima tikėtis, kad taip ESRT padidintų ES įtaką bet kokioje pasaulinėje įspėjimo apie riziką sistemoje.

Composition of the European Systemic Risk Council (ESRC) Members: Chairperson: President of the ECB; Vice-Chairperson (elected by ESRC members); Governors of the 27 national central banks; Vice-President of the ECB; Chairpersons of the three European Supervisory Authorities; Member of the European Commission. Observers: A representative of the national supervisory authorities, accompanying the central bank Governor in a 1+1 formula; Chairperson of the EFC. |

Europos sisteminės rizikos tarybos (ESRT) sudėtis Nariai: pirmininkas – ECB pirmininkas; pirmininko pavaduotojas (išrinktas ESRT narių); 27 nacionalinių centrinių bankų valdytojai; ECB pirmininko pavaduotojas; trijų Europos priežiūros institucijų pirmininkai; Europos Komisijos narys. Stebėtojai: nacionalinių priežiūros institucijų atstovas, lydintis centrinio banko valdytoją pagal formulę 1+1; EFK pirmininkas. |

- 3.4. Legal basis for the ESRC

ESRT teisinis pagrindas

Only with arrangements in place that properly acknowledge the interdependence between micro- and macro-prudential risks can all stakeholders, e.g. financial institutions, investors and consumers, have sufficient confidence to engage in cross-border financial activities. Too often in the past, the focus of prudential supervision has been exclusively at the micro-level, with supervisors assessing the balance sheets of individual financial institutions without due consideration for interactions between institutions and between institutions and the broader financial system. Providing this broader perspective is the responsibility of macro-prudential supervisors. These supervisors shall monitor and assess potential financial-stability risks arising from developments that can impact on a sectoral level or at the level of the financial system as a whole. By addressing such risks, the ESRC would be an essential building block for an integrated EU supervisory structure necessary to promote timely and consistent policy responses among the Member States thus preventing diverging approaches and so improve the functioning of the Internal Market. In addition, as an integral part of the legal and institutional framework, the ESRC will facilitate the consistent, coherent and effective implementation and application of Community rules for cross-border financial services.

- Tik nustačius tvarką, pagal kurią tinkamai pripažįstama mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo rizikos tarpusavio priklausomybė, visos suinteresuotosios šalys, pvz., finansų įstaigos, investuotojai ir vartotojai, galės pakankamai ja pasitikėti, kad imtųsi tarpvalstybinės finansinės veiklos. Praeityje pernelyg dažnai vykdant rizikos ribojimo priežiūrą visas dėmesys buvo sutelktas vien į mikrolygio priežiūrą: priežiūros institucijos vertino atskirų finansų įstaigų balansus, deramai neatsižvelgdamos į įstaigų tarpusavio sąsajas ir į įstaigų ir visos finansų sistemos sąsajas. Užtikrinti šį platesnį požiūrį – makrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijų pareiga. Šios priežiūros institucijos turi stebėti ir vertinti potencialią riziką finansiniam stabilumui, kylančią dėl pokyčių sektorių lygmeniu arba visos finansų sistemos lygmeniu. Spręsdama su tokia rizika susijusias problemas, ESRT būtų esminė integruotos ES priežiūros struktūros dalis; ta struktūra būtina siekiant skatinti valstybes nares laiku ir nuosekliai duoti politinį atsaką ir taip išvengti skirtingų požiūrių bei pagerinti vidaus rinkos veikimą. Be to, kaip neatsiejama teisinės ir institucinės sistemos dalis, ESRT padės nuosekliai, darniai ir veiksmingai įgyvendinti ir taikyti tarpvalstybinių finansinių paslaugų Bendrijos taisykles.

Having considered a range of possible options, the Commission considers it appropriate that the ESRC should be established on the basis of Article 95 of the EC Treaty as a body without legal personality. This legal basis would allow the ESRC to have the core features outlined above and to have a mandate covering the whole financial sector without exceptions, including insurance. Moreover, it would allow the ESRC, together with the ESFS, to form a common innovative framework for financial supervision, while maintaining a clear distinction of responsibilities between the ESRC and the other institutions. This choice of legal base does not prevent the conferring of responsibilities on the ECB in respect of tasks in respect of the ESRC by means of an act adopted on the basis of Article 105(6) of the EC Treaty.

Apsvarsčiusi įvairias pasirinkimo galimybes, Komisija mano, kad ESRT reikėtų įsteigti remiantis EB sutarties 95 straipsniu kaip juridinio asmens statuso neturinčią įstaigą. Šiuo teisiniu pagrindu būtų užtikrinta, kad ESRT turėtų esmines pirmiau nurodytas savybes ir įgaliojimą, apimantį visą finansų sektorių be jokių išimčių, taip pat ir draudimą. Be to, taip ESRT kartu su EFPIS galėtų sudaryti bendrą novatorišką finansų priežiūros sistemą, tuo pat metu ir toliau aiškiai atskiriant ESRT ir kitų institucijų atsakomybę. Pasirinkus šį teisinį pagrindą netrukdoma Europos centriniam bankui pavesti pareigas, susijusias su ESRT užduotimis, priimant teisės aktą pagal EB sutarties 105 straipsnio 6 dalį.

4. EUROPEAN SYSTEM OF FINANCIAL SUPERVISORS (ESFS)

EUROPOS FINANSų PRIEžIūROS INSTITUCIJų SISTEMA (EFPIS)

4.1. The case for micro-prudential reforms

Mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros reformos argumentai

On micro-prudential supervision, the EU has reached the limits of what can be done with the present status of the Committees of European Supervisors[5] (Level 3 Committees) - which remain advisory bodies to the Commission. In spite of a number of improvements to these Committees, the EU cannot remain in a situation where there is no mechanism to ensure that national supervisors arrive at the best possible supervisory decisions for cross-border institutions; where there is insufficient cooperation and information exchange between national supervisory authorities; where joint action by national authorities requires a tour de force to take account of the patchwork of regulatory and supervisory requirements; where national solutions are most often the only feasible option in responding to European problems, where different interpretations of the same legal text abound. The new ESFS will be designed to overcome these deficiencies and provide a system that is in line with the objective of a stable and single EU financial market for financial services – linking national supervisors into a strong Community network.

Kiek tai susiję su mikrolygio rizikos ribojimo priežiūra, ES padarė viską, kas įmanoma turint dabartinio statuso Europos priežiūros institucijų komitetus[5] (3 lygmens komitetai), kurie tėra Komisijos patariamieji organai. Nepaisant to, kad šie komitetai buvo tobulinami, ES negalima palikti tokios situacijos, kai nėra mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinta, kad nacionalinės priežiūros institucijos priimtų geriausius priežiūros sprendimus tarpvalstybinių įstaigų klausimais; kai nacionalinės priežiūros institucijos nepakankamai bendradarbiauja ir keičiasi informacija; kai bendri nacionalinių valdžios institucijų veiksmai yra tikras iššūkis atsižvelgiant į nevienodus reguliavimo ir priežiūros reikalavimus; kai nacionaliniai sprendimai dažniausiai yra vienintelė įmanoma galimybė spręsti Europos problemas; kai yra daugybė skirtingų to paties teisinio teksto interpretacijų. Pasitelkus naująją EFPIS, kuri sujungs nacionalines priežiūros institucijas į tvirtą Bendrijos tinklą, bus galima pašalinti šiuos trūkumus ir sukurti sistemą, atitinkančią stabilios ir bendros ES finansinių paslaugų rinkos tikslą.

4.2. Role and responsibilities of the ESFS

EFPIS vaidmuo ir pareigos

The ESFS should become therefore an operational European network with shared and mutually reinforcing responsibilities. At the EU-level, the three existing Committees of Supervisors would be replaced by three new European Supervisory Authorities, i.e., a European Banking Authority (EBA), a European Insurance and Occupational Pensions Authority (EIOPA), and a European Securities Authority (ESA), which would each have legal personality. These new European Supervisory Authorities will take on all the missions of the current Committees of Supervisors[6], but in addition have increased responsibilities, defined legal powers and greater authority (see below). They would also contribute to the development of a single set of harmonised rules, improve the supervision of cross-border institutions by developing common supervisory requirements and approaches and help settle possible disputes between national supervisors.

Taigi EFPIS turėtų tapti realiai veikiančiu Europos tinklu, pagrįstu bendrais ir vienas kitą papildančiais įpareigojimais. ES lygmeniu trys veikiantys priežiūros institucijų komitetai būtų pakeisti trimis naujomis Europos priežiūros institucijomis: Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių institucija (EVPI) – kiekviena iš jų turėtų juridinio asmens statusą. Šios naujos Europos priežiūros institucijos ne tik perims visas dabartinių priežiūros institucijų komitetų funkcijas[6], bet turės daugiau pareigų, apibrėžtų teisinių galių ir daugiau įgaliojimų apskritai (žr. toliau). Jos taip pat prisidėtų rengiant bendrą suderintų taisyklių rinkinį, parengtų bendrus priežiūros reikalavimus bei metodus ir taip pagerintų tarpvalstybinių įstaigų priežiūrą ir padėtų spręsti galimus nacionalinių priežiūros institucijų ginčus.

The focal point for day to day supervision would remain at the national level, with national supervisors remaining responsible for the supervision of individual entities, for example with respect to capital adequacy. This reflects, for the time being, that the financial means for rescuing financial institutions remains at the Member State level and with national tax payers, as the current crisis has demonstrated. For cross-border institutions, the colleges of supervisors which are being set up[7] will be the lynchpin of the supervisory system and should play an important role in ensuring a balanced flow of information between home and host authorities. The European Supervisory Authorities should participate in meetings of the colleges of supervisors, as observers, so as to contribute to the emergence of a common supervisory culture and consistent supervisory practices. Set up in this way, the ESFS will combine the advantages of an overarching European framework for financial supervision with the expertise of local supervisory bodies that are closest to the institutions operating in their jurisdictions.

Įprastinė priežiūra ir toliau būtų vykdoma nacionaliniu lygmeniu – nacionalinės priežiūros institucijos liktų atsakingos už atskirų įmonių priežiūrą, pavyzdžiui, susijusią su kapitalo pakankamumo reikalavimais. Taigi, šiuo metu finansų įstaigoms gelbėti reikalingi finansiniai ištekliai lieka valstybių narių kompetencijoje ir ši našta gula ant nacionalinių mokesčių mokėtojų pečių, kaip parodė dabartinė krizė. Kiek tai susiję su tarpvalstybinėmis įstaigomis, priežiūros sistemos pagrindu taps steigiamos priežiūros institucijų kolegijos[7], kurios turėtų vaidinti svarbų vaidmenį užtikrinant darnų informacijos tarp buveinės šalies ir priimančiosios šalies institucijų srautą. Europos priežiūros institucijos turėtų dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų susitikimuose stebėtojų teisėmis, kad galėtų prisidėti kuriant bendrus priežiūros principus ir nuoseklią priežiūros praktiką. Pasirinkus tokią EFPIS struktūrą bus suderinti visai Europai bendros finansų priežiūros sistemos privalumai ir vietos priežiūros institucijų, kurios yra arčiausiai prie jų jurisdikcijoje veikiančių įstaigų, kompetencija.

In order for the ESFS to work effectively, flanking measures and changes to the sectoral legislation will be needed to ensure a more harmonised set of financial regulations. The goal will be to bring about more harmonisation in the rules that have to be applied by supervisors as well as greater consistency in the national powers and sanctions available to them. On the latter, the Commission will come forward with proposals in the autumn.

Kad EFPIS būtų veiksminga, reikės imtis gretutinių priemonių ir keisti sektorių teisės aktus, siekiant užtikrinti darnesnį finansinių taisyklių rinkinį. Tikslas – geriau suderinti taisykles, kurias turi taikyti priežiūros institucijos, ir užtikrinti didesnį tų institucijų nacionalinio lygmens įgaliojimų ir sankcijų, kurias jos gali taikyti, nuoseklumą. Pastaruoju klausimu Komisija pateiks pasiūlymų rudenį.

To achieve its objectives, the new European Supervisory Authorities will need to be equipped to fulfil the following functions:

Kad galėtų pasiekti joms nustatytus tikslus, naujosioms Europos priežiūros institucijoms turės būti sudarytos sąlygos vykdyti šias funkcijas:

1. Ensure a single set of harmonised rules

1. Užtikrinti bendrą suderintų taisyklių rinkinį

The Authorities will:

Institucijos:

- develop binding technical standards in specific areas and on the basis of criteria which will be specified in Community legislation (e.g. supervisory standards for colleges of supervisors and technical standards for internal model validation). Such standards shall apply within a fixed period of time, provided the Commission endorses by non-opposition, and

- remdamosi kriterijais, kurie bus išsamiai nurodyti Bendrijos teisės aktuose, parengs privalomus techninius tam tikrų sričių standartus (pvz., priežiūros standartai priežiūros institucijų kolegijoms ir techniniai vidaus modelio patvirtinimo standartai). Tokie standartai galioja tam tikrą nustatytą laikotarpį, jei Komisija juos patvirtina neprieštaraudama; ir

- draw up interpretative guidelines, which the competent national authorities would apply in taking individual decisions, notably as regards the licensing and supervision of financial institutions.

- parengs aiškinamąsias gaires, kurias kompetentingos nacionalinės institucijos taikytų priimdamos individualius sprendimus, ypač dėl finansų įstaigų licencijavimo ir priežiūros.

- Ensure consistent application of EU rules

- Užtikrinti nuoseklų ES taisyklių taikymą

Even with a single set of harmonised rules, the application of these rules may, in occasional cases, lead to differences of opinion on the application of Community legislation. The European Supervisory Authorities should therefore have, in cases clearly specified in Community legislation, the means to ensure coherent application of Community legislation.

Net turint bendrą suderintų taisyklių rinkinį, taikant šias taisykles kartais nuomonės dėl Bendrijos teisės aktų taikymo gali išsiskirti. Todėl Europos priežiūros institucijos Bendrijos teisės aktuose aiškiai apibrėžtais atvejais turėtų turėti priemonių nuosekliam Bendrijos teisės aktų taikymui užtikrinti.

- Disagreement between national supervisors

- Nacionalinių priežiūros institucijų nesutarimai

In the case of diverging opinions between national supervisory authorities, the European Supervisory Authorities should facilitate a dialogue and assist the supervisors in reaching a joint agreement. If, after a phase of conciliation, the latter have not been able to reach an agreement, the European Supervisory Authorities should, through a decision, settle the matter. However, this would clearly be a last resort option as in most cases the respective national authorities should be able to come to an agreement in the preceding conciliation procedure.

Tuo atveju, jei nacionalinių priežiūros institucijų nuomonės skiriasi, Europos priežiūros institucijos turėtų sudaryti palankesnes dialogo sąlygas ir padėti priežiūros institucijoms susitarti. Jei po taikinimo etapo minėtoms institucijoms nepavyksta susitarti, klausimą turėtų išspręsti Europos priežiūros institucijos, priimdamos sprendimą. Tačiau reikia pabrėžti, kad toks būdas – paskutinė priemonė, nes daugeliu atvejų atitinkamos nacionalinės institucijos turėtų sugebėti susitarti taikant pirmiau minėtą taikinimo procedūrą.

- Manifest breach of Community Law

- Aiškus Bendrijos teisės pažeidimas

A mechanism should also be put in place to address behaviour by a national supervisory authority which is considered to be manifestly diverging from the existing Community legislation. The European Supervisory Authorities, on their own initiative or upon request from one or more national supervisors or from the Commission, would investigate the issue and, if necessary, adopt a recommendation for action addressed to the relevant national supervisor.

Taip pat reikėtų nustatyti mechanizmą tam atvejui, kai laikoma, kad nacionalinės priežiūros institucijos elgesys aiškiai neatitinka galiojančių Bendrijos teisės aktų. Europos priežiūros institucijos savo iniciatyva, vienos ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų arba Komisijos prašymu išnagrinėtų klausimą ir prireikus atitinkamai nacionalinei priežiūros institucijai pateiktų rekomendaciją dėl veiksmų.

Within the general duty of compliance with Community legislation the national authority would be called to comply with the recommendation within a fixed period of time. On the rare occasion that the situation would pertain, the European Supervisory Authorities would inform the Commission of the particular case. The Commission could, shortly after the adoption of the European Supervisory Authorities' recommendation, take a decision, requiring the national supervisory authority to either take specific action or to refrain from action in order to ensure full compliance with the acquis communautaire in the area of financial services.

Atsižvelgiant į bendrą pareigą laikytis Bendrijos teisės aktų, nacionalinės institucijos būtų pareikalauta įgyvendinti rekomendaciją per nustatytą laikotarpį. Retais atvejais, jei tai būtina tam tikroje situacijoje, Europos priežiūros institucijos apie konkretų atvejį informuotų Komisiją. Netrukus po to, kai Europos priežiūros institucijos priėmė rekomendaciją, Komisija galėtų priimti sprendimą, kuriuo būtų reikalaujama, kad nacionalinė priežiūros institucija imtųsi konkrečių veiksmų arba susilaikytų nuo veiksmų, siekiant užtikrinti visišką atitiktį finansinių paslaugų srities acquis communautaire .

In order to overcome inaction in relation to the implementation of Community law or delaying of action by national supervisors or in case of need for urgent action, the European Supervisory Authorities could also be empowered to adopt decisions directly applicable to financial institutions in relation to requirements stemming from EU Regulations relating to the prudential supervision of financial institutions and markets as well as the stability of the financial system. These decisions would be without prejudice to the initiation of infringement proceedings by the Commission against Member States.

Siekiant užkirsti kelią nacionalinių priežiūros institucijų neveikimui įgyvendinant Bendrijos teisę arba delsimui imtis veiksmų arba tuo atveju, kai būtina veikti skubiai, Europos priežiūros institucijas taip pat būtų galima įgalioti priimti tiesiogiai finansų įstaigoms taikomus sprendimus, susijusius su reikalavimais, keliamais ES teisės aktuose dėl finansų įstaigų ir rinkų rizikos ribojimo priežiūros bei finansų sistemos stabilumo. Šie sprendimai neprieštarautų Komisijos teisei inicijuoti pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares.

2. Ensure a common supervisory culture and consistent supervisory practices

2. Užtikrinti bendrus priežiūros principus ir nuoseklią priežiūros praktiką

The new European Supervisory Authorities will build a common European supervisory culture and consistent supervisory practices, for example by developing common training programmes and participating in meetings of the colleges of supervisors as an observer. They could also promote the use of delegation of tasks and responsibilities from one national supervisory authority to the other.

Naujosios Europos priežiūros institucijos kurs bendrus Europos priežiūros principus ir nuoseklią priežiūros praktiką, pavyzdžiui, rengdamos bendras mokymo programas ir stebėtojų teisėmis dalyvaudamos priežiūros institucijų kolegijų susitikimuose. Jos taip pat galėtų skatinti nacionalines priežiūros institucijas perduoti viena kitai užduotis ir pareigas.

3. Full supervisory powers for some specific entities

3. Išskirtiniai įgaliojimai vykdyti tam tikrų subjektų priežiūrą

The European Supervisory Authorities shall be given the responsibility for the authorisation and supervision of certain entities with pan-European reach, e.g., credit rating agencies and EU central counterparty clearing houses. These responsibilities could include such powers as those of investigation, on-site inspections and supervisory decisions. These responsibilities would be defined in sectoral legislation (e.g., the Regulation on Credit Rating Agencies). Apart from reinforcing the effectiveness of supervision, this could enhance efficiency by creating a 'one-stop shop' for these supervised institutions. The European Supervisory Authorities could also be involved in the prudential assessment of European mergers and acquisitions throughout the financial sector[8].

Europos priežiūros institucijoms suteikiama atsakomybė už tam tikrų subjektų, vykdančių veiklą Europos mastu, pvz., kredito reitingų agentūrų ir ES pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos namų, licencijavimą ir priežiūrą. Ši atsakomybė galėtų apimti tokius įgaliojimus kaip įgaliojimai vykdyti tyrimą, atlikti patikras vietoje ir priimti priežiūros sprendimus. Ši atsakomybė būtų apibrėžta sektorių teisės aktuose (pvz., Reglamente dėl kredito reitingų agentūrų). Taip priežiūra būtų ne tik veiksmingesnė, bet ir rezultatyvesnė, nes šioms prižiūrimoms įstaigoms būtų sukurta „vieno langelio“ sistema. Europos priežiūros institucijos taip pat galėtų dalyvauti atliekant Europos įmonių susijungimų ir įsigijimų rizikos ribojimo vertinimą visame finansų sektoriuje[8].

4. Ensure a coordinated response in crisis situations

4. Užtikrinti koordinuotą atsaką krizės atveju

The European Supervisory Authorities should have a strong coordinating role in crisis situations: they should facilitate cooperation and exchange of information between the competent authorities, act as mediator when needed, verify the reliability of the information that should be available to all parties and help the relevant authorities to define and implement the right decisions. As for the latter, the introduction of a European mandate by mid-2009 will allow national authorities to consider financial stability concerns in other Member States when exercising their duties. In this respect progress on burden sharing and resolution mechanisms is critical to reinforcing trust between national authorities and strengthening the functioning of the ESFS, work which must advance as soon as possible. In specific crisis situations, the European Supervisory Authorities could have the power to adopt some emergency decisions (e.g. on short-selling) - the scope of these emergency procedures should be defined in Community legislation.

Europos priežiūros institucijos turėtų vaidinti svarbų vaidmenį koordinuojant veiksmus krizės atveju: jos turėtų sudaryti geresnes sąlygas kompetentingoms institucijoms bendradarbiauti ir keistis informacija, prireikus imtis tarpininko vaidmens, tikrinti informacijos, kuri turėtų būti teikiama visoms šalims, patikimumą ir padėti atitinkamoms institucijoms priimti ir įgyvendinti teisingus sprendimus. Pastaruoju atveju iki 2009 m. vidurio įvedus Europos mandatą nacionalinėms valdžios institucijoms bus suteikta galimybė vykdant pareigas atsižvelgti į finansinio stabilumo problemas kitose valstybėse narėse. Šiuo atžvilgiu pažanga dalijimosi našta ir problemų sprendimo mechanizmų srityse labai svarbi siekiant sustiprinti nacionalinių valdžios institucijų tarpusavio pasitikėjimą ir pagerinti EFPIS veikimą, todėl šį darbą reikia atlikti kuo greičiau. Konkrečių krizių atvejais Europos priežiūros institucijoms būtų galima suteikti teisę priimti tam tikrus skubius sprendimus (pvz., dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo); šių skubos procedūrų taikymo sritį reikėtų apibrėžti Bendrijos teisės aktuose.

5. Collect micro-prudential information

5. Rinkti mikrolygio rizikos ribojimo informaciją

The European Supervisory Authorities should be responsible for the aggregation of all relevant micro-prudential information emanating from national supervisors. To this end a central European database should be established and managed by the European Supervisory Authorities. The information would be available for the relevant authorities in colleges of supervisors and may be forwarded in aggregated and/or anonymous format to the ESRC (see section 5). To this end, existing sectoral legislation may need to be amended.

Europos priežiūros institucijos turėtų būti įpareigotos iš nacionalinių priežiūros institucijų rinkti visą svarbią mikrolygio rizikos ribojimo informaciją. Siekiant šio tikslo reikėtų sukurti centrinę Europos duomenų bazę, kurią tvarkytų Europos priežiūros institucijos. Informacija būtų prieinama atitinkamoms institucijoms priežiūros institucijų kolegijose, apibendrinta ir (arba) anonimiška ji gali būti perduota ESRT (žr. 5 skirsnį). Tam gali prireikti iš dalies keisti sektorių teisės aktus.

6. Undertake an international role

6. Imtis tarptautinio vaidmens

Without prejudice to the institutional competences of the European Institutions, the European Supervisory Authorities could be given a certain role as regards international activities, including technical arrangements with international organisations and with the administrations of third countries at its level. The European Supervisory Authorities could also assist the Commission in preparing equivalence decisions pertaining to supervisory regimes in third countries.

Nepažeidžiant institucinės Europos institucijų kompetencijos, Europos priežiūros institucijoms būtų galima suteikti tam tikrą vaidmenį vykdant tarptautinę veiklą, įskaitant galimybę sudaryti techninius susitarimus su tarptautinėmis organizacijomis ir jų lygmens trečiųjų šalių administracijomis. Europos priežiūros institucijos taip pat galėtų padėti Komisijai rengti sprendimus dėl trečiųjų šalių priežiūros sistemų lygiavertiškumo.

7. Safeguards

7. Apsaugos priemonės

The framework for the exercise of the above competences will be specified exhaustively and in precise detail in the relevant sectoral legislation. The conferring of these competences will be in full conformity with Articles 226 and 228 of the Treaty. Without prejudice to the application of Community law, and recognising the potential liabilities that may be involved for Member States, decisions under the above mechanisms shall not directly impinge on the fiscal responsibilities of the Member States. Moreover, any decision by the European Supervisory Authorities or the Commission must be subject to review by the Community Courts.

Naudojimosi pirmiau minėta kompetencija tvarka bus išsamiai ir tiksliai nurodyta atitinkamuose sektorių teisės aktuose. Šios kompetencijos suteikimas visiškai atitiks Sutarties 226 ir 228 straipsnius. Nepažeidžiant Bendrijos teisės taikymo ir pripažįstant, kad valstybėms narėms gali atsirasti tam tikrų įsipareigojimų, taikant pirmiau minėtus mechanizmus priimti sprendimai neturės tiesioginės įtakos valstybių narių fiskalinei atsakomybei. Be to, Bendrijos teismai turi turėti teisę peržiūrėti bet kokį Europos priežiūros institucijų ar Komisijos sprendimą.

4.3. Composition and operational structure of the ESFS

EFPIS sudėtis ir veiklos struktūra

The network approach to supervision described above, with the new European Supervisory Authorities working in tandem with the national financial supervisors, is proposed in line with the de Larosière report, as opposed to solutions such as full centralisation of supervision at the EU level, on which there is no consensus. However, given the urgency to improve the quality and coherence of supervision in Europe, the Commission considers it necessary to accelerate the preparatory work proposed by the de Larosière Group, so that the strengthened framework will be up and running in 2010.

Atsižvelgiant į de Larosière ataskaitą, siūloma kurti pirmiau apibūdintą priežiūros tinklą, kuriame naujosios Europos priežiūros institucijos dirbtų kartu su nacionalinėmis finansų priežiūros institucijomis, o ne įgyvendinti tokius sprendimus kaip visiškas priežiūros centralizavimas ES lygmeniu, dėl kurio nesutarta. Tačiau atsižvelgdama į poreikį kuo greičiau didinti priežiūros kokybę ir nuoseklumą Europoje, Komisija mano, kad de Larosière grupės siūlomą parengiamąjį darbą reikia atlikti sparčiau, kad patobulinta sistema pradėtų veikti 2010 m.

The Commission recognises that there is a vigorous – and so far inconclusive - debate within many countries in the world on the most appropriate supervisory structure, with options including: (i) one single supervisor for all sectors, (ii) separate supervisors for prudential and conduct-of-business supervision for all financial institutions combined (the so-called "twin peaks" model), and (iii) a sectoral approach (i.e., separate supervisors for banking, insurance companies and securities activities). However, in the Commission's view, at this point in time it is preferable to maintain the latter approach at European level, building upon the existing structures given that there is no persuasive evidence to suggest that other structures would be more efficient for the specific competences which are proposed for the European Supervisory Authorities. These competences are not mainly composed of direct supervision, and therefore the arguments and evidence adduced in national debates on supervisory structure cannot necessarily be applied to them. For these reasons, the Commission will propose to build on the existing structure and, when necessary, allow it to evolve over time, with a review after a fixed number of years.

Komisija pripažįsta, kad daugelyje pasaulio šalių aktyviai – ir kol kas be aiškių rezultatų – diskutuojama, kokia priežiūros struktūra yra tinkamiausia; galimi tokie sprendimai: i) viena visiems sektoriams bendra priežiūros institucija, ii) atskiros rizikos ribojimo priežiūros ir verslo etikos priežiūros institucijos visoms finansų įstaigoms (vadinamasis twin peaks modelis) ir iii) atskirų sektorių požiūris (t. y. atskiros bankininkystės, draudimo įmonių ir vertybinių popierių veiklos priežiūros institucijos). Tačiau, Komisijos nuomone, šiuo metu Europoje būtų geriau išlaikyti pastarąjį požiūrį, pagrįstą egzistuojančiomis struktūromis, nes nėra įtikinamų įrodymų teigti, kad kitos struktūros veiksmingiau atliktų konkrečias užduotis, kurias siūloma pavesti Europos priežiūros institucijoms. Šios užduotys nėra susijusios vien su tiesiogine priežiūra, todėl nacionalinėse diskusijose dėl priežiūros struktūros pateikiami argumentai ir įrodymai nebūtinai joms tinka. Dėl šių priežasčių Komisija siūlys remtis egzistuojančia struktūra ir, po nustatyto laikotarpio atlikus peržiūrą, prireikus sudaryti sąlygas laikui bėgant ją keisti.

Within the proposed structure, cross-sectoral cooperation will however be fundamental so as to reflect the relevant market trends and realities. To the extent that the degree of convergence between sectors will continue, the three European Supervisory Authorities and a representative of the Commission would increasingly need to evaluate the respective sectoral regimes to identify common principles and understanding possible differences. An overarching steering committee should therefore be formally introduced in the structure to ensure mutual understanding, cooperation and consistent supervisory approaches between the three new European Supervisory Authorities in addressing cross-sectoral challenges, including financial conglomerates, and ensuring a level playing field. In addition, each European Supervisory Authority should have the possibility to participate in meetings of the other European Supervisory Authorities as an observer.

Vis dėlto siūlomoje struktūroje bus labai svarbu užtikrinti sektorių bendradarbiavimą, kad būtų galima atspindėti aktualias rinkos tendencijas ir realijas. Jei sektorių konvergencijos mastas ir toliau didės, Europos priežiūros institucijos ir Komisijos atstovas vis dažniau turės vertinti atitinkamų sektorių tvarkas, kad būtų galima nustatyti bendrus principus ir suprasti galimus skirtumus. Todėl struktūroje reikėtų oficialiai numatyti bendrą iniciatyvinį komitetą, kuris užtikrintų trijų naujųjų Europos priežiūros institucijų tarpusavio supratimą, bendradarbiavimą ir nuoseklius priežiūros metodus joms sprendžiant visiems sektoriams aktualius uždavinius, įskaitant su finansų konglomeratais susijusius uždavinius, ir užtikrinant vienodas veiklos sąlygas. Be to, kiekviena Europos priežiūros institucija turėtų turėti galimybę stebėtojos teisėmis dalyvauti kitos Europos priežiūros institucijos susitikimuose.

Each new Authority would have a Board of Supervisors comprised of the highest-level representatives from the appropriate national supervisory authorities and chaired by the chairperson of the respective European Supervisory Authority. Representatives from the Commission, the ESRC and the relevant supervisory authorities from EFTA-EEA countries should take part in the Board of Supervisors as observers. However, they would not be able to attend any discussions pertaining to individual institutions. In line with current practice, a Management Board should also be set up to deal with general operational issues (budget etc.) and would include the Commission. The chairpersons and secretary generals of the European Supervisory Authorities should be full-time independent professionals. The chairperson will be nominated after an open competition. Appointment would be confirmed by the European Parliament and should be valid for a period of 5 years.

Kiekviena nauja institucija turėtų stebėtojų tarybą, kurią sudarytų atitinkamų nacionalinių priežiūros institucijų aukščiausio lygio atstovai ir kuriai vadovautų atitinkamos Europos priežiūros institucijos pirmininkas. Stebėtojų taryboje stebėtojų teisėmis turėtų dalyvauti Komisijos, ESRT ir ELPA bei EEE šalių atitinkamų priežiūros institucijų atstovai. Tačiau jie negalėtų dalyvauti su atskiromis įstaigomis susijusiose diskusijose. Vadovaujantis dabartine praktika, taip pat reikėtų įsteigti valdybą, kuri spręstų bendruosius su veikla susijusius klausimus (pvz., biudžeto) ir kurioje dalyvautų Komisija. Europos priežiūros institucijų pirmininkai ir generaliniai sekretoriai turėtų būti visą darbo laiką dirbantys nepriklausomi profesionalai. Pirmininkas bus paskirtas po atviro konkurso. Paskyrimą penkerių metų laikotarpiui tvirtintų Europos Parlamentas.

Composition of the European System of Financial Supervisors

Europos finansų priežiūros institucijų sistemos sudėtis

I. Steering Committee:

I. Iniciatyvinis komitetas:

- Representatives of the three European Supervisory Authorities and the Commission.

- trijų Europos priežiūros institucijų ir Komisijos atstovai.

II. Three European Supervisory Authorities [the European Banking Authority (EBA), the European Insurance and Occupational Pensions Authority (EIOPA), and the European Securities Authority (ESA)]:

II. Trys Europos priežiūros institucijos [Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių institucija (EVPI)]:

Board of Supervisors of each European Supervisory Authority:

Kiekvienos Europos priežiūros institucijos stebėtojų taryba:

- Chairperson of the European Supervisory Authorities, and

- Europos priežiūros institucijų pirmininkas ir

- Chairpersons from the appropriate national supervisory authorities.

- atitinkamų nacionalinių priežiūros institucijų pirmininkai.

Observers:

Stebėtojai:

- A Commission representative;

- Komisijos atstovas;

- A representative of the ESRC, and

- ESRT atstovas ir

- A representative from the appropriate national supervisory authority of each EFTA-EEA country.

- kiekvienos ELPA ir EEE šalies atitinkamos nacionalinės priežiūros institucijos atstovas.

Management Board of each European Supervisory Authority:

Kiekvienos Europos priežiūros institucijos valdyba:

- Representatives from the appropriate national supervisory authorities and the Commission.

- atitinkamų nacionalinių priežiūros institucijų ir Komisijos atstovai.

III. National supervisory authorities

III. Nacionalinės priežiūros institucijos

The Board of Supervisors should meet on a regular basis, with additional meetings held in times of stress. The European Supervisory Authorities’ decisions on technical rules would be taken, through the board structure, by qualified majority based on the Treaty weighting for Member States. Separate arrangements should be considered for dealing with other functions of the European Supervisory Authorities. For example, decisions on the application of existing laws should be taken by simple majority on the basis of "one person, one vote".

Stebėtojų taryba turėtų susitikti reguliariai, o krizės metu būtų rengiami papildomi susitikimai. Europos priežiūros institucijos sprendimus dėl techninių taisyklių priimtų taryboje kvalifikuotąja balsų dauguma, remiantis Sutartyje nustatytu balsavimo teisių paskirstymu valstybėms narėms. Dėl kitų Europos priežiūros institucijų funkcijų reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti skirtingą tvarką. Pavyzdžiui, sprendimus dėl galiojančių teisės aktų taikymo reikėtų priimti paprastąja balsų dauguma laikantis principo „vienas asmuo – vienas balsas“.

The European Supervisory Authorities would each have their own budget, subject to discharge by the European Parliament. Their resources could stem from the EU budget as well other sources such as contributions by the national authorities. Any budgets would have to be commensurate with their responsibilities, and ensure independence. The European Supervisory Authorities should liaise in a structured way with all relevant stakeholders, including consumers.

Kiekviena Europos priežiūros institucija turėtų savo biudžetą, o jo įvykdymą tvirtintų Europos Parlamentas. Išteklių jos galėtų gauti iš ES biudžeto, taip pat iš kitų šaltinių, kaip antai nacionalinių institucijų įnašai. Bet koks biudžetas turėtų atitikti jų pareigas ir užtikrinti nepriklausomumą. Europos priežiūros institucijos turėtų palaikyti struktūrizuotus ryšius su visomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant vartotojus.

Ensuring the independence of these European Supervisory Authorities will be crucial. They would need the highest degree of independence vis-à-vis national authorities other than supervisors and vis-à-vis the European Institutions, which should not interfere in the decisions of the European Supervisory Authorities. The European Supervisory Authorities would however be fully accountable to the Council, the European Parliament and the Commission. Transparency would be a key instrument to make this work and the European Supervisory Authorities would have to report formally to the European Institutions on a frequent basis (e.g., at least bi-annually).

Labai svarbu užtikrinti šių Europos priežiūros institucijų nepriklausomumą. Jos turėtų būti kuo labiau nepriklausomos nuo nacionalinių valdžios institucijų, išskyrus priežiūros institucijas, ir nuo Europos institucijų, kurios turėtų nesikišti Europos priežiūros institucijoms priimant sprendimus. Tačiau Europos priežiūros institucijos būtų visiškai atskaitingos Tarybai, Europos Parlamentui ir Komisijai. Skaidrumas – pagrindinė šios sistemos sėkmės sąlyga, todėl Europos priežiūros institucijos turėtų oficialiai ir dažnai (pvz., bent du kartus per metus) teikti ataskaitas Europos institucijoms.

4.4. Legal basis for the ESFS

EFPIS teisinis pagrindas

The legal basis for establishing the European Supervisory Authorities should be the provision of the EC Treaty which constitutes the specific legal basis for the policy they will be called upon to implement.

Europos priežiūros institucijų steigimo teisinis pagrindas turėtų būti EB sutarties nuostata, sudaranti konkretų teisinį politikos, kurią toms institucijoms bus pavesta įgyvendinti, pagrindą.

The financial and economic crisis has created risks to the stability of the internal market. Restoring and maintaining a stable and reliable financial system is an absolute prerequisite to preserving trust and coherence in the internal market, hence to preserve and improve the conditions for the establishment of a fully integrated and functioning internal market in the field of financial services. Moreover, deeper and more integrated financial markets offer better opportunities for financing and risk diversification, and thus help to improve the capacity of the economies to absorb shocks. Financial integration and stability are therefore mutually reinforcing.

Dėl finansų ir ekonomikos krizės kilo rizika vidaus rinkos stabilumui. Atkurti ir išlaikyti stabilią bei patikimą finansų sistemą – būtina sąlyga siekiant išsaugoti pasitikėjimą ir darną vidaus rinkoje ir kartu užtikrinti bei pagerinti sąlygas sukurti visiškai integruotą ir veikiančią finansinių paslaugų vidaus rinką. Be to, geriau integruotos finansų rinkos suteikia geresnių finansavimo ir rizikos diversifikavimo galimybių ir taip padeda didinti ekonomikos gebėjimą atlaikyti sukrėtimus. Taigi finansinė integracija padidina stabilumą ir atvirkščiai.

The establishment of the ESFS, and the three European Supervisory Authorities, will be accompanied by the development of a single rule book which will ensure uniform application of rules in the EU and thus contribute to the functioning of the internal market. The task of the European Supervisory Authorities will be to assist the national authorities in the consistent interpretation and application of the Community rules.

Sukūrus EFPIS ir tris Europos priežiūros institucijas bus parengtas bendras taisyklių sąvadas, kuriuo bus užtikrinta, kad taisyklės būtų vienodai taikomos visoje ES, taip sudarant sąlygas vidaus rinkai geriau veikti. Europos priežiūros institucijų užduotis – padėti nacionalinėms institucijoms nuosekliai interpretuoti ir taikyti Bendrijos taisykles.

The Court of Justice has acknowledged[9] that Article 95 of the EC Treaty relating to the adoption of measures for the approximation of legislation for the establishment and functioning of the internal market provides an appropriate legal basis for setting up a " Community body responsible for contributing to the implementation of a process of harmonisation ", when the tasks conferred on such a body are closely linked to the subject-matter of the acts approximating the national legislations.

Teisingumo Teismas pripažino[9], kad EB sutarties 95 straipsnis, susijęs su galimybe nustatyti priemones, skirtas teisės aktams dėl vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo suderinti, yra tinkamas teisinis pagrindas įsteigti „ Bendrijos agentūrą, padedančią įgyvendinti suderinimą “, kai tokiai įstaigai patikėtos užduotys yra glaudžiai susijusios su teisės aktų, kuriais suderinami nacionaliniai teisės aktai, dalyku.

The tasks to be conferred on the European Supervisory Authorities being thus closely linked to the measures put in place as a response to the financial crisis and to those announced in the Communication on "Driving European recovery", they can, thus, in line with the Court's case law, be established on the basis of Article 95 of the EC Treaty.

Užduotys, kurias ketinama pavesti Europos priežiūros institucijoms, yra glaudžiai susijusios su priemonėmis, kurių imtasi reaguojant į finansų krizę, ir priemonėmis, apie kurias paskelbta Pranešime „ Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas “, todėl, remiantis Teismo praktika, jas galima nustatyti pagal EB sutarties 95 straipsnį.

5. COOPERATION BETWEEN THE ESFS AND THE ESRC

EFPIS IR ESRT BENDRADARBIAVIMAS

The proposed framework for EU supervision can only work if the ESRC and ESFS cooperate efficiently. Indeed, the objective of the reform is to ensure a smoother interaction of supervision at the macro-prudential and micro-prudential levels. In fulfilling its role as macro-prudential supervisor, the ESRC would need a timely flow of harmonised micro-level data, while micro-prudential supervision by national authorities would benefit from the ESRC’s insights into the macro-prudential environment. Binding cooperation and information sharing procedures between the "micro" and the "macro" levels would be of fundamental importance, if the pitfalls from the past are to be avoided.

Siūloma ES priežiūros sistema veiks sėkmingai tik tuomet, jei EFPIS ir ESRT veiksmingai bendradarbiaus. Reformos tikslas ir yra užtikrinti sklandesnį priežiūros institucijų bendradarbiavimą vykdant makrolygio ir mikrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. Makrolygio rizikos ribojimo priežiūros užduotims atlikti ESRT turėtų laiku gauti suderintus mikrolygio duomenis, o mikrolygio rizikos ribojimo priežiūrą vykdančioms nacionalinėms institucijoms būtų naudinga ESRT turima informacija apie makrolygio rizikos ribojimo aplinką. Siekiant išvengti praeities klaidų, labai svarbu nustatyti mikrolygio ir makrolygio priežiūros institucijų privalomo bendradarbiavimo ir informacijos mainų procedūras.

In order to identify and prioritise risks to the stability of the EU financial system, the ESRC would need to: (i) receive relevant micro-prudential data - notably on large and complex cross-border groups- from the ESFS, and (ii) have the possibility to launch ad-hoc surveys on specific issues requiring direct input from national supervisors and/or the market operators. The Commission will propose that the necessary information would be passed to the European Supervisory Authorities by the national supervisory authorities in application of the rules establishing the new European Supervisory Authorities. The powers to receive all information relevant for financial stability could be attributed to the ESRC by a combination of the legal instrument establishing the ESRC and the legal instruments establishing the new European Supervisory Authorities. Meanwhile, the Regulations establishing the new European Supervisory Authorities would require them to periodically (e.g., on a monthly basis) provide the ESRC with aggregated and relevant anonymous disaggregated data on all financial institutions and markets, but notably on large and complex cross-border groups. Given the sensitivity of the data and information, ensuring necessary confidentiality in the cooperation between the ESRC and the ESFS would be crucial and adequate legal safeguards should be in place. In addition, for the colleges to receive up-to-date information on the macro-prudential environment in which individual institutions operate, the participation of ESRC representatives as observers could be envisaged.

Kad galėtų nustatyti ES finansų sistemos stabilumo riziką ir jos svarbą, ESRT turėtų: i) iš EFPIS gauti svarbius mikrolygio rizikos ribojimo duomenis, visų pirma susijusius su didelėmis ir sudėtingomis tarpvalstybinėmis grupėmis, ir ii) turėti galimybę pradėti ad hoc tyrimus konkrečiais klausimais, kuriems reikia tiesioginės informacijos iš nacionalinių priežiūros institucijų ir (arba) rinkos dalyvių. Komisija siūlys, kad būtiną informaciją Europos priežiūros institucijoms nacionalinės priežiūros institucijos perduotų taikydamos taisykles, pagal kurias įsteigiamos naujosios Europos priežiūros institucijos. Įgaliojimai gauti visą finansiniam stabilumui užtikrinti svarbią informaciją ESRT galėtų būti suteikti suderinant ESRT steigimo teisės aktą ir naujųjų Europos priežiūros institucijų steigimo teisės aktus. Naujųjų Europos priežiūros institucijų steigimo reglamentuose būtų reikalaujama, kad jos periodiškai (pvz., kas mėnesį) ESRT teiktų apibendrintą ir svarbią anonimišką neapibendrintą informaciją apie visas finansų įstaigas ir rinkas, ypač apie dideles ir sudėtingas tarpvalstybines grupes. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys ir informacija yra neskelbtini, labai svarbu užtikrinti ESRT ir EFPIS bendradarbiavimo konfidencialumą ir nustatyti tinkamas teisines apsaugos priemones. Be to, kad kolegijos gautų naujausią informaciją apie makrolygio rizikos ribojimo aplinką, kurioje veikia atskiros įstaigos, ESRT atstovams būtų galima leisti dalyvauti jų susitikimuose stebėtojų teisėmis.

6. CONCLUSION

IšVADA

The Commission invites the European Council to:

Komisija ragina Europos Vadovų Tarybą:

- endorse the creation of a new European Systemic Risk Council (ESRC), chaired by the ECB President and including governors of national central banks, the chairpersons of the three European Supervisory Authorities and a member of the European Commission. There should also be close involvement of national supervisory authorities and the chair of the Economic and Financial Committee in the work of the ESRC;

- patvirtinti pasiūlymą įsteigti naują Europos sisteminės rizikos tarybą (ESRT), kuriai pirmininkautų ECB pirmininkas ir kurią sudarytų nacionalinių centrinių bankų valdytojai, trijų Europos priežiūros institucijų pirmininkai ir Europos Komisijos narys. ESRT darbe turėtų aktyviai dalyvauti nacionalinės priežiūros institucijos ir Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas;

- agree that the ESRC will be charged with continuously assessing the stability of the financial system as a whole and be given the necessary authority to issue timely warnings/recommendations for remedial action and to monitor responses;

- pritarti, kad ESRT būtų įpareigota nuolat vertinti visos finansų sistemos stabilumą ir kad jai būtų suteikti būtini įgaliojimai laiku teikti įspėjimus ir (arba) rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų ir stebėti atsakomuosius veiksmus;

- agree on the establishment of a new European System of Financial Supervisors (ESFS) composed of 3 new European Supervisory Authorities working in a network with national supervisory authorities to develop common supervisory approaches to the supervision of all financial firms, to protect consumers of financial services and to contribute to the development of a single set of harmonized rules. Inter alia, the ESFS should draw up technical standards, help ensure the consistent application of Community law and resolve disputes between supervisors;

- pritarti, kad būtų sukurta nauja Europos finansų priežiūros institucijų sistema (EFPIS), sudaryta iš 3 naujų Europos priežiūros institucijų, kurios dirbtų tinkle su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, siekdamos sukurti bendrus visų finansų įmonių priežiūros metodus, apsaugoti finansinių paslaugų naudotojus ir padėti rengti bendrą suderintų taisyklių rinkinį. Inter alia , EFPIS turėtų rengti techninius standartus, padėti užtikrinti nuoseklų Bendrijos teisės taikymą ir spręsti priežiūros institucijų ginčus;

- underline the importance of a truly integrated approach to European financial supervision: the need for strong interaction between the ESRC and the ESFS including the exchange of micro-prudential information relevant for macro-prudential analysis; the willingness of the relevant parties to act upon risk warnings and/or recommendations; and the need for the ESRC to act as an interface with international institutions notably the FSB and IMF;

- pabrėžti iš tikrųjų integruoto požiūrio į Europos finansų priežiūrą svarbą: poreikį užtikrinti tvirtas ESRT ir EFPIS sąsajas, įskaitant keitimąsi makrolygio rizikos ribojimo analizei atlikti būtina mikrolygio rizikos ribojimo informacija; atitinkamų šalių pasirengimą gavus įspėjimus apie riziką ir (arba) rekomendacijas imtis veiksmų; ir poreikį, kad ESRT tarpininkautų bendraujant su tarptautinėmis institucijomis, visų pirma FST ir TVF;

- welcome the Commission's intention to bring forward, as soon as possible, the legislative changes to put in place the new framework for EU supervision, on the basis of the orientations set out in this Communication and after further consultation of stakeholders, so that the necessary measures are adopted in time for the renewed framework to be up and running during 2010;

- palankiai įvertinti Komisijos ketinimą kuo greičiau pasiūlyti teisės aktų pakeitimų, kurių tikslas – sukurti naują ES priežiūros sistemą, remiantis šiame komunikate pateiktomis orientacinėmis nuostatomis ir surengus tolesnes konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, siekiant laiku priimti būtinas priemones, kad atnaujinta sistema pradėtų veikti 2010 m.;

- in addition, support the acceleration of work to build a comprehensive cross border framework to strengthen the European Union's financial crisis management/resolution systems, including guarantee schemes and burden sharing.

- pritarti siūlymui sparčiau parengti išsamią tarpvalstybinę tvarką, skirtą Europos Sąjungos finansų krizių valdymo ir sprendimo sistemoms, įskaitant garantijų sistemas ir dalijimąsi našta, sustiprinti.

Annex:

Priedas

A new European Framework for Safeguarding Financial Stability

Nauja Europos finansinio stabilumo apsaugos sistema

[pic]

[pic]

[1] Commission Communication of 4 March 2009 to the Spring European Council, "Driving European Recovery" - COM(2009) 114.

[1] 2009 m. kovo 4 d. Komisijos pranešimas pavasario Europos Vadovų Tarybai „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“, COM(2009) 114 galutinis.

[2] See the report of the High-Level Group on Financial Supervision in the EU published on 25 February 2009. The Group was chaired by Mr Jacques de Larosière.

[2] Žr. 2009 m. vasario 25 d. paskelbtą ES finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupės ataskaitą. Grupei pirmininkavo Jacques de Larosière.

[3] See the London Summit Statement of 2 April 2009.

[3] Žr. 2009 m. balandžio 2 d. Londono aukščiausiojo lygio susitikimo pranešimą.

[4] The successor to the Financial Stability Forum (FSF).

[4] Pakeitė Finansinio stabilumo forumą (FSF).

[5] Committee of European Banking Supervisors (CEBS), Committee of European Insurance and Occupational Pensions Committee (CEIOPS) and the Committee of European Securities Regulators (CESR), also often known as the "Lamfalussy level 3 Committees".

[5] Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas (angl. CEBS), Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetas (angl. CEIOPS) ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (angl. CESR), dažnai vadinami Lamfalussy 3 lygmens komitetais.

[6] e.g., giving technical advice to the European Commission.

[6] Pvz., teikti techninius patarimus Europos Komisijai.

[7] Regarding the major financial groups in the EU, colleges already exist or are being set up in 2009.

[7] Didžiausių ES finansų grupių priežiūros institucijų kolegijos jau egzistuoja arba yra steigiamos 2009 m.

[8] The Commission would remain exclusively competent to apply the EU State aid rules and, for Community dimension mergers, to assess the competition aspects of such transaction in line with the EC Merger Regulation.

[8] Komisija ir toliau turėtų išskirtinę kompetenciją taikyti ES valstybės pagalbos taisykles ir Bendrijos lygmens susijungimų atveju vertinti tokio sandorio konkurencinius aspektus pagal EB Susijungimų reglamentą.

[9] See CJCE, C-217/04, pt. 44.

[9] Žr. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-217/04 44 punktą.