[pic] | COMMISSION OF THE EUROPEAN COMMUNITIES |

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Brussels, 7.5.2009

Briuselis, 7.5.2009

COM(2009) 212 final

KOM(2009) 212 galutinis

COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲKOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Re-use of Public Sector Information – Review of Directive 2003/98/EC –

Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas – Direktyvos 2003/98/EB peržiūra –

[SEC(2009) 597]

[SEC(2009) 597]

COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEANPARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIALCOMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGION S

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲKOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Re-use of Public Sector Information – Review of Directive 2003/98/EC –

Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas – Direktyvos 2003/98/EB peržiūra –

1. INTRODUCTION

1. ĮVADAS

The aim of this Communication is to review the application of the Public Sector Information (PSI) Directive,[1] and to highlight the potential for re-use of PSI in the digital age. PSI is the single largest source of information in Europe. Examples include maps and satellite images, legislation and case-law, statistics and company, population and patent registers. PSI is used as raw material for a variety of products and services offered to Europe’s citizens every day, such as car navigation systems, weather forecasts, financial and insurance services.

Šio komunikato tikslas – peržiūrėti Viešojo sektoriaus informacijos (VSI) direktyvos[1] taikymą ir pabrėžti, kad skaitmeniniame amžiuje VSI galima naudoti pakartotinai. VSI – didžiausias Europos informacijos šaltinis. Tai – žemėlapiai ir palydoviniai vaizdai, teisės aktai ir teismų praktikos dokumentai, statistika ir įmonių, gyventojų bei patentų registrai. VSI remiamasi rengiant kasdien Europos piliečiams siūlomus produktus ir paslaugas, tokius kaip navigacijos sistemos, oro prognozės, finansinės ir draudimo paslaugos.

The value of the EU PSI market is estimated at €27 billion,[2] which is four times the EU market for mobile roaming services.[3] This shows the central role of public sector content in the digital age as a driver of economic activity. A further increase in the use of this resource will therefore directly contribute to the EU’s goals of increasing competitiveness and creating more jobs.

Europos Sąjungos VSI rinkos vertė sudaro 27 mlrd. EUR[2], taigi, ji yra keturis kartus didesnė už ES judriojo tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos vertę[3]. Tai rodo, kad skaitmeniniame amžiuje viešojo sektoriaus informacija yra pagrindinė ekonominės veiklos varomoji jėga. Todėl vis aktyviau naudojant šį šaltinį bus galima tiesiogiai prisidėti prie tokių ES tikslų, kaip konkurencingumo didinimas ir naujų darbo vietų kūrimas, įgyvendinimo.

The PSI Directive removes major barriers in the internal market to re-use, such as discriminatory practices, monopoly markets and a lack of transparency. Progress has been made since its adoption, but Member States (MS) need to take further steps to unlock the full potential of PSI for the EU economy.

VSI direktyva panaikinamos pagrindinės kliūtys pakartotiniam naudojimui vidaus rinkoje, tokios kaip diskriminuojamoji veikla, rinkų monopolizavimas ir skaidrumo trūkumas. Nuo direktyvos priėmimo padaryta pažanga, bet valstybės narės turi imtis tolesnių veiksmų, kad atskleistų visas viešojo sektoriaus informacijos Europos Sąjungos ekonomikai teikiamas galimybes.

A staff working document accompanying this Communication supports the analysis and conclusions.

Tai, kas išdėstyta analizėje ir išvadose, patvirtinama prie šio komunikato pridedamame tarnybų darbo dokumente.

2. RE-USE OF PSI FOR INNOVATION AND GROWTH

2. VSI PAKARTOTINIS NAUDOJIMAS INOVACIJOMS IR AUGIMUI

The internet has drastically changed the way companies and citizens can access and re-use PSI. The availability of content in digital format makes it possible to re-use it in new ways, combining information from different sources and adding value to it. Examples are navigation services, real-time traffic information, weather forecasts sent directly to our mobile phones and credit rating services. Such products and services based wholly or partly on PSI generate new businesses and jobs and give consumers more choice and more value for money. They often concern more than one MS, as the need for information does not stop at the border.

Dėl interneto radikaliai pakito įmonių ir piliečių priėjimo prie VSI ir jos pakartotinio naudojimo galimybės. Kadangi atsirado galimybė suskaitmeninti turinį, jį galima pakartotinai panaudoti naujais būdais, sujungiant įvairių šaltinių informaciją ir suteikiant jai pridėtinę vertę. Pavyzdžiais galėtų būti navigacijos paslaugos, tikralaikė informacija apie eismą, į mobiliojo ryšio telefonus siunčiamos oro prognozės ir kredito reitingų paslaugos. Tokie visiškai ar iš dalies VSI pagrįsti produktai ir paslaugos skatina kurtis naujas įmones ir darbo vietas, suteikia didesnį pasirinkimą vartotojams ir didesnę naudą ekonomikai. Dažnai šie produktai ir paslaugos yra susiję su daugiau nei viena valstybe nare, nes informacijos poreikis nepaiso sienų.

Some services using PSI, such as personal navigation devices, are in such demand that sales tripled from 2006 to 2007 (31 million devices sold) and are expected to more than double to 68 million units in 2012.[4] They are among the fastest growing areas in consumer electronics. Nokia, the world’s largest mobile phone manufacturer, paid almost €6 billion to acquire Navteq, the world’s leading digital map maker.

Kai kurių VSI paremtų paslaugų, tokių kaip asmeniniai navigacijos įtaisai, paklausa yra tokia didelė, kad jų pardavimas 2006–2007 m. išaugo tris kartus (parduota 31 mln. įtaisų), ir manoma, kad 2012 m. jų pardavimas išaugs daugiau nei du kartus – iki 68 mln. vienetų[4]. Tai viena iš greičiausiai augančių buitinės elektronikos sričių. Didžiausia pasaulyje mobiliojo ryšio telefonų gamintoja „Nokia“ sumokėjo beveik 6 mlrd. EUR, kad įsigytų pasaulyje skaitmeninių žemėlapių sudarymo srityje pirmaujančią įmonę „Navteq“.

The market is still evolving and added value will be increased to basic navigation by integrating further layers of information, e.g. traffic information allowing drivers to anticipate traffic jams, weather forecasts at the destination and information on parking space or on public transport alternatives.

Rinka vis dar vystosi, ir bazinės navigacinės sistemos pridėtinė vertė augs ją papildant nauja įvairių sričių informacija, pvz., informacija apie eismą, leidžiančia vairuotojams iš anksto numatyti transporto spūstis, oro prognozėmis atvykimo vietoje ir informacija apie stovėjimo aikšteles ar viešojo transporto pasirinkimo galimybes.

Although re-use of PSI is growing, much of its potential is still not being tapped because of the way public sector bodies handle their information resources. One of the reasons for this is the focus on short-term cost recovery, as opposed to benefits in the wider economy. This focus is often triggered by pressure on public sector bodies to finance part of their activities. It can result in competition between the public and the private sector, restrictive licensing and charging conditions, and the granting of exclusive rights.

Nors VSI vis dažniau naudojama pakartotinai, daugelis galimybių dar nėra išnaudotos – tai lemia viešojo sektoriaus institucijų informacijos išteklių valdymo būdas. Viena iš šio valdymo būdo priežasčių – dėmesys sąnaudų susigrąžinimui per trumpą laiką, o ne naudai visos ekonomikos mastu. Toks viešojo sektoriaus institucijų noras dažnai kyla dėl joms daromo spaudimo finansuoti dalį savo veiklos. Dėl to gali kilti konkurencija tarp viešojo ir privataus sektorių, gali būti sudaromos ribojančios licencijų išdavimo ir apmokestinimo sąlygos ir suteikiamos išskirtinės teisės.

In addition, there are practical issues hindering the re-use of PSI, e.g. lack of information on available PSI. In other cases, public sector bodies are lukewarm to the basic idea of commercial re-use of their information or fail to realise its economic potential.

Be to, VSI pakartotinai naudoti trukdo praktinės priežastys, pvz., informacijos apie turimą VSI stoka. Kitais atvejais viešojo sektoriaus institucijos abejingai žiūri į pradinius sumanymus pakartotinai panaudoti jų informaciją komerciniais tikslais arba neišnaudoja jos teikiamų ekonominių galimybių.

A study by the Office of Fair Trading[5] suggests that the way PSI is supplied by public sector bodies costs the UK economy £500 million every year in lost opportunities.

Sąžiningos prekybos tarnybos tyrimo[5] duomenimis, dėl to, kaip viešojo sektoriaus institucijos teikia VSI, Jungtinės Karalystės ekonomika kasmet neišnaudoja galimybių, kurių vertė – 500 mln. GBP.

The situation in the EU is in clear contrast with the US, where re-use is strongly encouraged. Citizens and businesses enjoy broad rights to electronically accessible PSI and have extensive scope for commercial re-use. There is no copyright on federal PSI and there are no restrictions to re-use. Furthermore, fees for re-use are limited to, at most, marginal costs for reproduction and dissemination.

ES situacija akivaizdžiai skiriasi nuo JAV, kuriose pakartotinis naudojimas yra labai skatinamas. Piliečiai ir įmonės turi daug teisių naudotis VSI elektroniniu būdu ir daug galimybių ją dar kartą naudoti komerciniais tikslais. Federalinės VSI autorių teisės nėra saugomos, o jos pakartotinis naudojimas nėra ribojamas. Be to, mokestis už tokį naudojimą daugiausia apskaičiuojamas tik pagal informacijos atkūrimo ir platinimo ribines sąnaudas.

3. IMPLEMENTATION OF THE PSI DIRECTIVE

3. VSI DIREKTYVOS įGYVENDINIMAS

The PSI Directive was adopted in November 2003. It harmonises basic conditions for making PSI available to re-users, in a bid to foster Community-wide products and services based on PSI and to avoid distortions of competition. It regulates non-discrimination, charging, exclusive arrangements, transparency, licensing and practical tools to make it easy to find and re-use public documents. There was a transitional period for existing exclusive arrangements that expired on 31.12.2008. MS are free to go beyond the minimum standards set by the Directive.

VSI direktyva buvo priimta 2003 m. lapkričio mėn. Ja suvienodinamos pagrindinės VSI teikimo pakartotiniams naudotojams sąlygos, siekiant visoje Bendrijoje skatinti VSI pagrįstų produktų bei paslaugų kūrimą ir išvengti konkurencijos iškraipymo. Ja reglamentuojamas nediskriminavimas, mokesčių ėmimas, išskirtiniai susitarimai, skaidrumas, licencijų išdavimas ir praktinės priemonės, kurios padėtų lengvai rasti ir pakartotinai naudoti viešuosius dokumentus. Jau sudarytiems išskirtiniams susitarimams buvo taikomas pereinamas laikotarpis, kuris baigėsi 2008 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės gali daryti daugiau nei numatyta direktyvoje nustatytais būtinais standartais.

All MS have implemented the Directive, although only four of them met the deadline of 1.7.2005. The Commission has opened 18 infringement cases against MS[6] and the European Court of Justice (ECJ) has delivered 4 judgments for failure to implement the Directive.[7] MS have implemented the Directive in different ways:

Visos valstybės narės įgyvendino direktyvą, nors tik keturios iš jų iki nustatyto termino – 2005 m. liepos 1 d. Komisija pradėjo nagrinėti 18 pažeidimo bylų prieš valstybes nares[6], o Europos Teisingumo Teismas priėmė 4 sprendimus dėl direktyvos neįgyvendinimo[7]. Valstybės narės direktyvą įgyvendino skirtingai:

1) 11 MS have adopted specific PSI re-use measures (BE, DE, GR, ES, IE, IT, CY, LU, MT, RO, the UK).

1) 11 valstybių narių (BE, DE, GR, ES, IE, IT, CY, LU, MT, RO, UK) priėmė konkrečias VSI pakartotinio naudojimo priemones.

2) 4 MS have used a combination of new measures specifically addressing re-use and legislation predating the Directive (DK, AT, SI, SE) and 8 MS have adapted their legislative framework for access to documents to include re-use of PSI (BG, CZ, FI, FR, LV, LT, NL, PT).

2) 4 valstybės narės (DK, AT, SI, SE) pasirinko tam tikrų naujų pakartotinio naudojimo priemonių ir anksčiau už direktyvą priimtų teisės aktų derinį, o 8 valstybės narės (BG, CZ, FI, FR, LV, LT, NL, PT) pritaikė dokumentų naudojimui skirtus teisės aktus, į juos įtraukdamos VSI pakartotinį naudojimą.

3) 4 MS have notified the Commission only of measures with no specific re-use provisions (EE, HU, PL, SK).

3) 4 valstybės narės (EE, HU, PL, SK) pranešė Komisijai tik apie priemones, bet nenurodė konkrečių pakartotiniam naudojimui taikomų nuostatų.

The Commission monitors the implementation and application of the Directive through comprehensive conformity analysis. It also pursues intensive administrative cooperation. This has led to swift legislative changes in several MS, e.g. DK, EL, IE, MT and SE, which had originally notified insufficient implementation measures.

Siekdama stebėti, kaip direktyva įgyvendinama ir taikoma, Komisija taiko išsamią atitikties analizę. Ji taip pat siekia glaudaus administracinio bendradarbiavimo. Tai paskatino kelias valstybes nares, pvz., Daniją, Graikiją, Airiją, Maltą ir Švediją, kurių įgyvendinimo priemonės, apie kurias jos iš pradžių pranešė, nevisiškai atitiko reikalavimų, skubiai pakeisti teisės aktų nuostatas.

The Commission applies the principles of the PSI Directive also to its own documents through a Commission re-use policy. Commission Decision 2006/291/EC, Euratom [8] goes beyond the Directive by applying charges based on (at most) marginal costs and by making all documents re-usable. Examples are EUROSTAT’s statistical data, Commission translation memories, the EC law database EUR-Lex and studies. Commission information is often available in 22 or even 23 languages which gives it a unique value e.g. for machine translation tools.

Įgyvendindama pakartotinio naudojimo politiką, VSI direktyvos principus Komisija taiko ir savo dokumentams. Komisijos sprendime 2006/291/EB, Euratomas[8], neapsiribojama direktyvos nuostatomis ir numatyta, kad mokesčiai daugių daugiausiai grindžiami ribinėmis sąnaudomis ir kad visi dokumentai gali būti pakartotinai naudojami. Pavyzdžiais galėtų būti Eurostato statistiniai duomenys, Komisijos vertimo atmintys, ES teisės duomenų bazė EUR-Lex ir tyrimai. Komisijos informacija dažnai pateikiama 22 arba net 23 kalbomis, o tai jai suteikia unikalią vertę, pvz., ją apdorojant mašininio vertimo priemonėmis.

4. IMPACT AND SCOPE OF THE PSI DIRECTIVE

4. VSI DIREKTYVOS POVEIKIS IR TAIKYMO SRITIS

4.1. Changes brought about by the Directive

4.1. Direktyvoje numatyti pakeitimai

The Directive clarifies the legal framework for re-using PSI in the internal market, where markedly different rules and practices in the MS used to apply. The following examples illustrate the effects of the Directive.

Direktyvoje išaiškinama teisinė VSI pakartotinio naudojimo vidaus rinkoje sistema tose srityse, kuriose valstybės narės taikė labai skirtingas taisykles ir metodus. Toliau pateikiami direktyvos poveikį iliustruojantys pavyzdžiai.

1) New re-use friendly legislation : In BE, the Directive has changed the fundamental approach towards the commercial re-use of public sector information, which used to be forbidden and is now encouraged.

1) Pakartotinį naudojimą skatinantys nauji teisės aktai : Belgijoje direktyva padėjo iš esmės pakeisti požiūrį į pakartotinai komerciniais tikslais naudojamą viešojo sektoriaus informaciją – anksčiau draustas, dabar toks naudojimas yra skatinamas.

2) Exclusive arrangements concluded by public sector bodies have been terminated in some MS (e.g. NL, SE; in the latter case, the change was triggered by Commission action after a complaint). The NL and UK have made extensive surveys to identify exclusive arrangements concluded by central government and local authorities. LV has set up a procedure to ensure that any exclusive rights granted are in line with the Directive, and subject to prior opinion of the competition authorities.

2) Kai kuriose valstybėse narėse (pvz., Nyderlanduose ir Švedijoje) nutraukti viešojo sektoriaus institucijų sudaryti išskirtiniai susitarimai; Švediją įvesti pakeitimus paskatino Komisijos veiksmai gavus skundą. Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje atlikti išsamūs tyrimai siekiant nustatyti centrinės valdžios ir savivaldybių administracijų sudarytus išskirtinius susitarimus. Latvijoje nustatyta tvarka, kuria siekiama užtikrinti, kad bet kokios išskirtinės teisės būtų suteikiamos atsižvelgiant į direktyvos nuostatas ir į konkurencijos institucijų išvadas.

3) Charging : The NL has announced it is moving towards charging only marginal costs or less, in line with the Preamble to the Directive, which recommends this approach. In other MS, individual public sector bodies have moved towards a marginal cost regime, e.g. the Spanish Cadastre, or drastically reduced their prices, such as the Austrian Mapping Agency. These policies have led to a significant increase in both the number and variety of re-users.

3) Apmokestinimas . Nyderlandai pranešė, kad, remiantis direktyvos preambulėje pateiktomis rekomendacijomis, ketina pereiti prie tvarkos, kai būtų imamas tik pagal ribines sąnaudas skaičiuojamas arba mažesnis mokestis. Kitų valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos perėjo prie apmokestinimo pagal ribines sąnaudas režimo (pvz., Ispanijos kadastras) arba radikaliai sumažino kainas (pvz., Austrijos žemėlapių sudarymo agentūra). Vykdant tokią politiką labai padaugėjo pakartotinių naudotojų ir jie tapo įvairesni.

The Austrian Mapping Agency (BEV) has reduced its prices by up to 97% for certain datasets. As a result, use of the information has exploded, in some cases by 7 000%. New users have emerged from small and medium-sized enterprises and new re-use sectors (e.g. health and agriculture). The decrease in prices has been offset by the enormous increase in demand and BEV’s total turnover has remained stable.

Austrijos žemėlapių sudarymo agentūra (BEV) tam tikrų duomenų rinkinių kainas sumažino iki 97 %. Dėl to informacijos naudojimas labai smarkiai išaugo (kai kuriais atvejais – 7 000 %). Informaciją taip pat pradėjo naudoti daugiau mažų ir vidutinių įmonių; be to, informacija pakartotinai pradėta naudoti naujuose sektoriuose (pvz., sveikatos apsaugos ir žemės ūkio). Sumažinus kainas nepaprastai išaugo paklausa, todėl bendra BEV apyvarta liko nepakitusi.

4) Conflict resolution mechanisms for PSI re-use have been put in place, e.g., in FR, SI and UK and the use of these mechanisms demonstrates the need for quick and inexpensive dispute settlement and mediation. The French CADA, Commission d’accès aux documents administratifs , had 53 PSI re-use cases in 2007.

4) Su VSI pakartotiniu naudojimu susijusių konfliktų sprendimo priemonės įgyvendintos, pvz., Prancūzijoje, Slovėnijoje ir Jungtinėje Karalystėje; atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės yra naudojamos, galima teigti, kad esama poreikio greitai ir mažomis sąnaudomis spręsti ginčus ir gauti tarpininkavimo paslaugas. Prancūzijos susipažinimo su administraciniais dokumentais komisija (pranc. Commission d’accès aux documents administratifs ) 2007 m. užregistravo 53 VSI pakartotinio naudojimo atvejus.

5) Web portals on available PSI as a tool for finding, using and trading information have been created, e.g., in SI and the UK.

5) Turimai VSI skirti interneto portalai sukurti, pvz., Slovėnijoje ir Jungtinėje Karalystėje, ir jie naudojami kaip priemonė, padedanti rasti ir naudoti informaciją ir ja prekiauti.

In the UK, the Office of Public Sector Information has facilitated re-use over the years. It has launched the Government’s click-use licences, with currently 15 000 licensees, and runs the Information Fair Trader Scheme to ensure that public sector bodies meet the requirements of fairness and transparency. Its website, which gives extensive information on available PSI and provides an “unlocking service” to help resolve problems with re-use, is the 9th most visited Government site.

Jungtinės Karalystės viešojo sektoriaus informacijos biuras daugelį metų padeda sudaryti palankias sąlygas pakartotinai naudoti informaciją. Jis sukūrė valstybės institucijų internetinio naudojimo licencijas, kurios šiuo metu išduotos 15 000 naudotojų, ir įgyvendina Sąžiningo prekiautojo informacija programą, kuria siekiama užtikrinti, kad viešojo sektoriaus institucijos atitiktų sąžiningumo ir skaidrumo reikalavimus. Šio biuro svetainė, kurioje pateikiama išsami informacija apie turimą VSI ir siūlomos „problemų sprendimo paslaugos“ sprendžiant su pakartotiniu naudojimu susijusius klausimus, yra 9-oji tarp dažniausiai lankomų vyriausybės svetainių.

4.2. Studies and consultations confirm the impact of the Directive

4.2. Direktyvos poveikis patvirtinamas tyrimais ir konsultacijomis

In the study evaluating the impact of the Directive in three main PSI sectors – geographical, meteorological and legal/administrative – the different indicators monitored to measure PSI re-use highlight market growth and an increase in re-use in all of these sectors in recent years.[9]

Atliekant mokslinį tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti direktyvos poveikį trims pagrindiniams VSI teikiantiems sektoriams – geografijos, meteorologijos ir teisės ir (arba) administravimo, – stebėti skirtingi rodikliai, padedantys įvertinti VSI pakartotinį naudojimą; per tyrimą nustatyta, kad rinka auga ir kad pastaraisiais metais visų šių sektorių informacija vis dažniau pakartotinai naudojama[9].

In the geographical sector, download volumes of PSI in 2007 had grown by approximately 350% since 2002, and in Germany alone the market was estimated to be €1.5 billion, a 50% increase since 2000.[10]

2007 m. geografijos sektoriaus VSI buvo parsisiųsta apie 350 % daugiau nei 2002 m.; vien tik Vokietijos rinkoje jos vertė apytikriai sudarė 1,5 mlrd. EUR – 50 % daugiau nei 2000 m.[10]

National Meteorological Offices have reported increases in download volumes of 70% between 2002 and 2007, and the EU meteorological market was estimated in 2006 to be worth €530 million, a 60% increase since 1998.

Nacionalinės meteorologinės tarnybos nurodė, kad parsisiųstos informacijos kiekis 2002–2007 m. išaugo 70 % ir kad 2006 m. ES meteorologinės informacijos rinkos vertė sudarė apie 530 mln. EUR, t. y. 60 % daugiau nei 1998 m.

Re-users’ main complaints in the geographical and meteorological sectors concern high prices, restrictive licensing conditions and discrimination. In the meteorological sector in particular, re-users having problems obtaining European PSI have gathered data from elsewhere (US or private data sources) or abandoned the development of specific services altogether.

Geografijos ir meteorologijos sektorių informacijos pakartotiniai naudotojai daugiausia skundžiasi dėl aukštų kainų, ribojančių licencijų išdavimo sąlygų ir diskriminacijos. Meteorologijos sektoriaus informacijos pakartotiniai naudotojai, susidūrę su problemomis gauti Europos VSI, duomenis surinko iš kitų šaltinių (JAV arba privačių duomenų šaltinių) arba apskritai nustojo vystyti tam tikras paslaugas.

In the legal and administrative sector, the majority of content holders have made significant changes to their data policies in the last few years and offer the information now for free on the internet. This change is contributing to strong market growth. Content holders have reported a 40% increase in the market since 2002 and re-users also confirm a steady increase in income. The main concern of re-users in this sector is the lack of information on what PSI is available and where to find it.

Daugelis teisės ir administravimo sektoriaus informacijos turėtojų per pastaruosius kelerius metus pastebimai pakeitė jų duomenų naudojimo politiką ir šiuo metu siūlo nemokamą informaciją internetu. Šis pokytis prisideda prie stipraus rinkos augimo. Informacijos turėtojai nurodo, kad nuo 2002 m. rinka išaugo 40 %; pakartotiniai naudotojai taip pat patvirtina, kad pajamos stabiliai auga. Pagrindinė šio sektoriaus informacijos pakartotinių naudotojų problema – trūksta informacijos apie turimą VSI ir jos laikymo vietą.

In France, the legal information sector is one of the most dynamic sectors in the professional digital information market, with strong market growth, 17% in 2007, resulting from high value-adding.[11]

Prancūzijos teisinės informacijos sektorius yra vienas iš dinamiškiausių sektorių profesionalioje skaitmeninės informacijos rinkoje, kurio rinka dėl jam suteiktos didelės pridėtinės vertės 2007 m. išaugo 17 %[11].

The Commission consulted the MS and stakeholders[12] for this review. The respondents consider that the PSI Directive has had positive effects on PSI re-use. However, both stakeholders and MS indicate that the full potential of PSI re-use has not yet been realised. Public sector bodies lack awareness of their responsibilities and opportunities, and private companies have limited knowledge of their rights and the availability of PSI.

Atlikdama šią peržiūrą, Komisija konsultavosi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis šalimis[12]. Respondentai mano, kad VSI direktyva turi teigiamą poveikį VSI pakartotiniam naudojimui. Tačiau tiek suinteresuotosios šalys, tiek valstybės narės nurodo, kad dar nėra žinomi visi galimi VSI pakartotinio naudojimo būdai. Viešojo sektoriaus institucijos ne visiškai supranta savo atsakomybę ir galimybes, o privačios įmonės turi mažai žinių apie savo teises ir galimybę naudotis VSI.

Re-users propose amendments to the Directive to make its provisions more stringent. These suggestions include extending the scope of the Directive, obliging public bodies to allow re-use, imposing marginal cost charging, requiring independent regulators and/or conflict resolution mechanisms, clarifying the public tasks, establishing national asset lists/repositories and imposing obligatory annual reporting by MS to the Commission. Finally, they seek guidance on certain terms of the Directive that they consider to be ambiguous, such as the definitions of documents, public tasks, marginal cost charging and reasonable return on investment.

Pakartotiniai naudotojai siūlo įvesti direktyvos pakeitimus, kad būtų sugriežtintos jos nuostatos. Be kita ko, siūloma praplėsti direktyvos taikymo sritį, įpareigoti valstybines įstaigas leisti pakartotinai naudoti informaciją, įvesti pagal ribines sąnaudas skaičiuojamą mokestį, naudotis nepriklausomų reguliuotojų paslaugomis ir (arba) konfliktų sprendimo priemonėmis, aiškiau apibrėžti viešuosius uždavinius, sudaryti nacionalinius registrų sąrašus ir (arba) saugyklas ir nustatyti privalomąjį kasmetinį valstybių narių atsiskaitymą Komisijai. Be to, jie prašo išaiškinti tam tikrus direktyvoje naudojamus terminus, kurie jiems atrodo dviprasmiški, tokius kaip dokumentų, viešųjų uždavinių, apmokestinimo pagal ribines sąnaudas ir pagrįstos investicijų grąžos apibrėžimus.

The majority of the MS responding to the consultation believe that it is premature to amend the Directive, preferring to allow further time for its full implementation. Public sector bodies consider that the current framework provided by the Directive works well.

Dauguma konsultacijas teikusių valstybių narių mano, kad dar anksti keisti direktyvą, ir pageidautų skirti daugiau laiko jai visiškai įgyvendinti. Viešojo sektoriaus institucijos mano, kad dabartinė direktyvoje numatyta sistema veikia gerai.

4.3. Scope of the Directive

4.3. Direktyvos taikymo sritis

Article 13 of the PSI Directive requires the Commission to review the scope of the Directive. In practice this means examining whether cultural, educational and research organisations and public broadcasters, which are currently excluded from the scope, should be covered.

VSI direktyvos 13 straipsnyje numatyta, kad Komisija turi atlikti direktyvos taikymo srities peržiūrą. Tai reiškia, kad reikia ištirti, ar nereikėtų direktyvos pradėti taikyti kultūros, švietimo bei mokslinių tyrimų organizacijoms ir visuomeniniams transliuotojams.

The respondents to the consultations underline the potential for re-use of the information held by cultural, research and public broadcasting institutions. Some stakeholders express their support for extending the scope, indicating that it would have a positive impact on the development of the content market in Europe.

Konsultacijas teikę respondentai atkreipia dėmesį į kultūros, mokslinių tyrimų ir visuomeninių transliavimo įstaigų turimos informacijos pakartotinio naudojimo galimybes. Kai kurios suinteresuotosios šalys pareiškė pritariančios taikymo srities praplėtimui, nurodydamos, kad tai turėtų teigiamą poveikį Europos informacijos rinkos vystymuisi.

The MS (except LV and LT) and stakeholders representing the excluded sectors consider, however, that at this stage the scope should not be widened, since the administrative burden and associated costs would not be outweighed by the potential benefits. They point out that a large part of the material held by these institutions is also covered by third party intellectual property rights, and would therefore not in any case fall within the scope of the Directive. This latter argument is backed by the results of a recent study,[13] which concluded that at present the scope of the Directive should not be extended to the cultural sector.

Tačiau valstybės narės (išskyrus Latviją ir Lietuvą) ir į taikymo sritį neįtrauktus sektorius atstovaujančios suinteresuotosios šalys mano, kad šiuo metu taikymo sritis neturėtų būti praplėsta, nes administracinė našta ir su ja susijusios sąnaudos būtų didesnės nei galima nauda. Jos nurodo, kad didelei daliai šių institucijų turimos medžiagos taikomos trečiosios šalies intelektinės nuosavybės teisės, todėl šiai medžiagai bet kuriuo atveju nebus galima taikyti direktyvos nuostatų. Pastarasis argumentas patvirtinamas neseniai atliktu tyrimu[13], kuriame pateikta išvada, kad šiuo metu į direktyvos taikymo sritį nereikėtų įtraukti kultūros sektoriaus.

The Commission encourages the excluded sectors to apply the principles of the PSI Directive, particularly as regards transparency, non-discrimination and the absence of exclusive arrangements, when allowing re-use of their information resources.

Komisija ragina, kad į taikymo sritį neįtraukti sektoriai, suteikdami leidimą pakartotinai naudoti jų informacijos išteklius, taikytų VSI direktyvos principus, visų pirma tuos, kurie susiję su skaidrumu, nediskriminavimu ir atsisakymu sudaryti išskirtinius susitarimus.

One area of particular interest is the availability of scientific information paid for by the public purse. This information should be widely available and useable to all in order to maximise its usefulness for research and innovation, in line with the Commission Communication on scientific information in the digital age.[14]

Viena iš ypatingą susidomėjimą keliančių sričių – valstybės biudžeto lėšomis apmokėtos mokslinės informacijos naudojimas. Atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl mokslinės informacijos skaitmeniniame amžiuje[14], teisė susipažinti ir naudotis šia informacija turėtų būti suteikiama visiems, kad ji būtų kuo naudingesnė mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.

Another area of concern relates to content belonging to the public domain. In a recent Communication on Europe’s cultural heritage at the click of a mouse,[15] the Commission stressed the importance of “keeping public domain works accessible after a format shift. In other words, works in the public domain should stay there once digitised and be made accessible through the internet”. There is, however, a tendency among cultural institutions to charge for accessing or re-using digitised public domain material. This may lead to the privatisation of public domain material in the digital age, instead of allowing the widest possible accessibility and use for the benefit of citizens and companies. The Commission will closely follow developments in this area.

Kita svarbi sritis yra susijusi su viešajai sričiai priklausančiu turiniu. Neseniai paskelbtame komunikate dėl Europos kultūros paveldo vienu pelės klavišo spustelėjimu[15] Komisija pabrėžė, kad „visuomenei priklausantys kūriniai turėtų būti prieinami ir pakeistu formatu. Kitaip tariant, suskaitmeninus visuomenei priklausančius kūrinius ir padarius juos prieinamus internetu jie vis vien turėtų būti visuomenės nuosavybė“. Tačiau pastebima, kad kultūros įstaigos yra linkusios imti mokestį už galimybę susipažinti su viešojo sektoriaus suskaitmeninta medžiaga ar už jos pakartotinį naudojimą. Todėl užuot skaitmeniniame amžiuje sudarius sąlygas piliečiams ir įtaigoms kuo plačiau susipažinti su viešajam sektoriui priklausančia informacija ir ja naudotis, ši informacija galėtų būti privatizuota. Komisija atidžiai stebės pažangą šioje srityje.

5. WHAT ACTION NEXT?

5. KOKIE TOLIMESNI VEIKSMAI?

The PSI Directive was implemented by many MS with considerable delay. The prohibition of exclusive arrangements only became fully applicable as from 1.1.2009. Therefore, the Directive in its present form has not yet had its full impact.

Daugelis valstybių narių labai vėlavo įgyvendinti VSI direktyvą. Draudimas sudaryti išskirtinius susitarimus visiškai įsigaliojo tik nuo 2009 m. sausio 1 d. Todėl dar nėra jaučiamas visas dabartinės direktyvos poveikis.

For this reason the Commission does not intend to propose amendments to the Directive at this point . The Commission will carry out a further review at the latest in 2012 when more evidence on the impact, effects and application of the Directive should be available and will communicate the results to the European Parliament and to the Council. Legislative amendments will be considered at that stage if the potential of re-use is still being hampered.

Dėl šios priežasties šiame etape Komisija neketina daryti direktyvos pakeitimų . Ne vėliau kaip 2012 m., kai bus daugiau duomenų apie direktyvos poveikį, padarinius ir taikymą, Komisija dar kartą atliks peržiūrą ir rezultatus praneš Europos Parlamentui ir Tarybai. Jeigu ir tame etape bus daromos kliūtys plėsti pakartotinio naudojimo galimybes, bus svarstoma galimybė priimti teisės akto pakeitimus .

In the meantime, there is much room for improvement in the way MS deal with their PSI resources in the market. The Commission draws attention to the following areas in particular.

Tuo tarpu valstybės narės dar turi daug galimybių tobulinti savo VSI išteklių tvarkymą rinkoje. Komisija visų pirma atkreipia dėmesį į šias sritis:

1) Full implementation and application of the PSI Directive

1) Išsamus VSI direktyvos įgyvendinimas ir taikymas

This is the first essential step towards lifting barriers that hinder the re-use of PSI, such as monopoly markets and discriminatory treatment. The Commission will continue to monitor whether MS meet their obligations and act against those who are in breach of the Directive.

Tai pirmas būtinas žingsnis siekiant panaikinti kliūtis, tokias kaip rinkų monopolizavimas ir diskriminavimas, trukdančias pakartotinai naudoti VSI. Komisija ir toliau stebės valstybių narių įsipareigojimų vykdymą ir imsis veiksmų prieš direktyvos pažeidėjus.

2) Terminating exclusive arrangements

2) Išskirtinių susitarimų nutraukimas

All existing exclusive arrangements had to be terminated by 31.12.2008, unless it can be demonstrated that, by way of exception, they are necessary for the provision of a service in the public interest.[16] There is however evidence of exclusive arrangements still in force in the MS. The Commission will closely scrutinise observance of this obligation. It will launch an exercise investigating the extent of such arrangements in summer 2009.

Visi išskirtiniai susitarimai turėjo būti nutraukti iki 2008 m. gruodžio 31 d., išskyrus išimtinius atvejus, kai gali būti įrodyta, kad jie yra būtini teikiant visuomenei svarbias paslaugas[16]. Tačiau turima duomenų, kad valstybėse narėse vis dar esama galiojančių išskirtinių susitarimų. Komisija atidžiai ištirs šio įsipareigojimo vykdymą. 2009 m. vasarą ji imsis tokių susitarimų masto vertinimo.

3) Charging

3) Mokestis

Public sector bodies should be transparent on the calculation basis they apply in terms of abiding by the upper limit for charges set by the Directive. Calculations should not be based on the total turnover of the public sector body, but on the individual databases or items concerned.

Viešojo sektoriaus institucijos, pasirinkdamos mokesčio skaičiavimo pagrindą, turi vadovautis skaidrumo principu, t. y., jos turi laikytis direktyvoje nustatytos viršutinės mokesčių ribos. Skaičiuojant reikėtų atsižvelgti ne į bendrą viešojo sektoriaus institucijos apyvartą, o į atskiras duomenų bazes ar informacijos vienetus.

A recent study by Cambridge University is one of several to suggest that charging no or only marginal costs (costs of reproducing and disseminating documents) maximises PSI re-use and that the social and economic benefits far outweigh the immediate financial benefits of cost recovery.[17] The PSI Directive recommends this approach in its Preamble. Marginal cost charging is also one of the key principles of the recently adopted OECD recommendation for Enhanced Access and More Effective Use of Public Information.[18]

Neseniai Kembridžo universiteto atliktas tyrimas yra vienas iš kelių tyrimų, kurie rodo, kad neskaičiuojant mokesčio arba jį apskaičiuojant tik pagal ribines (dokumentų atkūrimo ir platinimo) sąnaudas VSI pakartotinai naudojama daugiausiai, o socialinė ir ekonominė nauda yra gerokai didesnė už tiesioginę sąnaudų susigrąžinimo finansinę naudą[17]. Toks požiūris rekomenduojamas VSI direktyvos preambulėje. Neseniai OECD priimtoje Rekomendacijoje dėl geresnių galimybių gauti viešąją informaciją ir ja veiksmingiau naudotis[18] apmokestinimas pagal ribines sąnaudas nurodomas kaip vienas iš svarbiausių principų.

Further, continuous analysis of the economic case for marginal costs is a Commission priority for the future, to be carried out in cooperation with MS and stakeholders.

Be to, ateityje Komisija teiks pirmenybę nuolatinei ribinių sąnaudų ekonominio pagrindo analizei, kurią atliks bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis.

4) Facilitating re-use

4) Palankių sąlygų pakartotinai naudoti informaciją sudarymas

In line with Article 3 of the Directive, public sector bodies should ensure that documents that are re-usable (i.e. accessible for any use beyond the initial public tasks for which they were originally produced) can be re-used for commercial or non-commercial purposes. While facilitating re-use, public sector bodies should fully comply with European and national rules on data protection.

Pagal direktyvos 3 straipsnį viešojo sektoriaus institucijos turėtų užtikrinti, kad pakartotinai naudojami dokumentai (t. y. dokumentai, kuriais suteikiama galimybė naudotis bet kokiais tikslais, kurie skiriasi nuo tų viešojo naudojimo tikslų, kuriais jie iš pradžių buvo sukurti) galėtų būti naudojami komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Sudarydamos palankias sąlygas pakartotinai naudoti informaciją, viešojo sektoriaus institucijos turi visiškai laikytis Europos ir nacionalinės duomenų apsaugos taisyklių.

Public sector bodies are encouraged to identify and make their information resources readily and promptly available, in stable formats. Information asset registries and national PSI portals are important tools in this respect. Cooperation between the public and the private sector is essential and partnership and innovation should be stimulated.

Viešojo sektoriaus institucijos skatinamos nustatyti ir pateikti savo informacijos išteklius taip, kad jais būtų galima lengvai ir greitai naudotis ir kad jų formatas nebūtų keičiamas. Šiuo atžvilgiu gali būti naudingi informacijos registrų sąrašai ir nacionaliniai VSI portalai. Bendradarbiavimas tarp viešojo ir privataus sektorių yra būtinas – turėtų būti skatinama partnerystė bei inovacija.

The Commission will promote the exchange of good practices in measures facilitating re-use between MS, in particular through the PSI expert group. It will contribute to awareness-raising and the deployment of re-use policies through projects such as the PSI platform.

Komisija, visų pirma padedant VSI ekspertų grupei, skatins keitimąsi gerąja patirtimi apie priemones, kurios padeda sudaryti palankias sąlygas pakartotinai naudoti informaciją tarp valstybių narių. Tai padės skatinti informuotumą ir įgyvendinti pakartotinio naudojimo politiką, pasitelkus tokius projektus kaip VSI praktinė programa.

5) Ensuring fair competition between public sector bodies and re-users

5) Sąžiningos konkurencijos tarp viešojo sektoriaus institucijų ir pakartotinių naudotojų užtikrinimas

Public sector bodies should ensure fair licensing conditions for private re-users – avoiding discrimination, cross-subsidies and exclusive rights – even if they compete with re-users in the market.

Viešojo sektoriaus institucijos turėtų užtikrinti, kad privatiems pakartotiniams naudotojams būtų sudaromos sąžiningos licencijų išdavimo sąlygos, kad būtų vengiama diskriminavimo ir kryžminio subsidijavimo ir kad nebūtų suteikiama išskirtinių teisių, net jei šios institucijos rinkoje konkuruoja su pakartotiniais naudotojais.

The Directive leaves it to the MS to define the public tasks of public sector bodies. However, in some cases the line between the public tasks and market activities of public sector bodies is not clearly demarcated. There are also cases where public tasks are defined in such a way that they cover a very wide range of activities and occupy almost the whole market of added-value PSI services. These situations can easily lead to cross-subsidies, where a public sector body uses its “raw” information for further value-added services under more favourable conditions than those offered to competitors. It is very difficult for private re-users to compete with public sector bodies in such circumstances.

Direktyvoje numatyta, kad valstybės narės pačios nustato, kokius viešuosius uždavinius vykdo viešojo sektoriaus institucijos. Tačiau kai kuriais atvejais nėra aiškios ribos tarp viešojo sektoriaus institucijų vykdomų viešųjų uždavinių ir jų veiklos rinkoje. Pasitaiko atvejų, kai viešieji uždaviniai vykdomi pačiose įvairiausiose veiklos srityse ir sudaro didžiąją dalį pridėtinės vertės VSI paslaugų rinkos. Dėl to gali susidaryti kryžminiam subsidijavimui palankios sąlygos, kai viešojo sektoriaus institucijos savo „neapdorotą“ informaciją toliau naudoja pridėtinės vertės paslaugoms vystyti palankesnėmis nei konkurentams siūlomomis sąlygomis. Tokiomis aplinkybėmis privatiems pakartotiniams naudotojams su viešojo sektoriaus institucijoms konkuruoti labai sunku.

In order to ensure fair competition and non-discrimination, as prescribed by Article 10(2) of the Directive, if public bodies re-use their own documents to produce added-value services in competition with other re-users, equal charges and other conditions must apply to all of them. Separation of accounts for the public tasks and market activities of public sector bodies helps to achieve this objective. Also, while the MS can define the public tasks of public sector bodies, they have to take account of certain limits and criteria set by EC law as interpreted by the ECJ.[19] The Commission encourages MS to define public tasks in such a way that they allow maximum PSI re-use, and will promote good practices and monitor developments in this area.

Siekiant užtikrinti direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje numatytą sąžiningą konkurenciją ir nediskriminuojančias sąlygas, jei viešosios institucijos, konkuruodamos su kitais pakartotiniais naudotojais, pakartotinai naudoja savo dokumentus pridėtinės vertės paslaugoms kurti, visiems turi būti taikomi vienodi mokesčiai bei kitos sąlygos. Šį tikslą galima pasiekti atskyrus viešojo sektoriaus institucijų viešųjų uždavinių įgyvendinimui ir rinkos veiklai skirtas sąskaitas. Be to, nors valstybės narės gali nustatyti, kokius viešuosius uždavinius vykdo jų viešojo sektoriaus institucijos, jos turi atsižvelgti į tam tikrus EB teisės aktuose nustatytus apribojimus ir kriterijus, kaip išaiškinta Europos Teisingumo Teismo (ETT)[19]. Komisija skatina valstybes nares apibrėžti viešuosius uždavinius taip, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos pakartotinai naudoti VSI; ji taip pat skatins keitimąsi gerąja patirtimi ir stebės pažangą šioje srityje.

Competition rules, where applicable, can also play an important and complementary role in contributing to unlock the PSI re-use potential, by ensuring that re-use of information be open to all potential actors in the market on a non-discriminatory basis, consistent with the provisions of the Directive.

Konkurencijos taisyklės taip pat gali labai padėti atskleisti visus galimus VSI pakartotinio naudojimo būdus ir užtikrinti, kad visi gali rinkos dalyviai gali nediskriminuojami pakartotinai naudotis informacija pagal direktyvos nuostatas.

6) Conflict resolution

6) Konfliktų sprendimas

Re-users are often dependent on their sources and are unwilling to complain about public sector bodies, which may be their sole suppliers of PSI. Formal court procedures can be long and expensive. Efficient, inexpensive and independent conflict resolution mechanisms should therefore be available. A few MS (e.g. FR, SI and UK) have put such mechanisms in place, which has increased the number of complaints. The Directive requires the availability of means of redress but leaves it to the MS to decide on the actual practicalities. The Commission encourages MS to set up PSI complaint mechanisms and will monitor developments in this area.

Pakartotiniai naudotojai dažnai priklauso nuo savo šaltinių ir nenoriai skundžiasi dėl viešojo sektoriaus institucijų, kurios gali būti jų vieninteliai VSI teikėjai, veiksmų. Oficialios teismo procedūros gali ilgai tęstis ir būti brangios. Todėl reikalinga veiksminga, nebrangi ir nepriklausoma konfliktų sprendimo sistema. Keliose valstybėse narėse (pvz., FR, SI ir UK) sukūrus tokias sistemas skundų padaugėjo. Direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės turėtų teisės gynimo priemones, bet sprendimus dėl jų praktinio įgyvendinimo jos turi priimti pačios. Komisija skatina valstybes nares sukurti skundų dėl VSI teikimo sistemą ir stebės pažangą šioje srityje.

Summary of key points for action

Svarbiausių veiklos aspektų santrauka

Member States:

Valstybės narės:

- Ensure full and correct implementation and application of the Directive

- užtikrina visišką ir teisingą direktyvos įgyvendinimą ir taikymą,

- Terminate exclusive arrangements as prescribed by the Directive

- nutraukia išskirtinius susitarimus , kaip nurodyta direktyvoje,

- Apply licensing and charging models that facilitate the re-use of PSI

- taiko licencijų išdavimo ir mokesčio skaičiavimo modelius, kurie sudaro palankias sąlygas pakartotinai naudoti VSI,

- Ensure fair competition between public sector bodies and re-users

- užtikrina sąžiningą konkurenciją tarp viešojo sektoriaus institucijų ir pakartotinių naudotojų.

In addition, Member States are encouraged to promote the identification and ready availability of information resources and to set up quick and inexpensive conflict resolution mechanisms.

Be to, valstybės narės skatinamos sudaryti sąlygas, padedančias nustatyti informacijos šaltinius, juos pritaikyti naudojimui ir sukurti greitai veikiančias ir nebrangias konfliktų sprendimo sistemas .

Commission:

Komisija:

- Closely monitor implementation and application of the Directive

- atidžiai stebi , kaip direktyva įgyvendinama ir taikoma,

- Scrutinise exclusive arrangements (2009-10) in particular

- visų pirma tiria išskirtinius susitarimus (2009–2010 m.),

- Analyse the economic case for marginal costs

- nagrinėja ribinių sąnaudų ekonominį pagrindą,

- Encourage exchange of good practices (proactive re-use policies, public tasks, conflict resolution)

- skatina keitimąsi gerąja patirtimi (veiksmingos pakartotinio naudojimo politikos, viešųjų uždavinių, konfliktų sprendimų srityse),

- Further review by 2012 , accompanied where appropriate by a proposal for amendments to the Directive

- iki 2012 m. atlieka tolesnę direktyvos peržiūrą ir prireikus pateikia direktyvos pakeitimų pasiūlymą.

6. CONCLUSIONS

6. IŠVADOS

The PSI Directive has introduced the basic conditions to facilitate the re-use of PSI throughout the EU. Progress has been made since its adoption. Commercial re-use of PSI has been allowed, monopolies have been broken, fair trading conditions have been introduced, prices have decreased and there is more transparency. Progress and implementation of the Directive in the MS is however uneven.

VSI direktyva nustatomos pagrindinės sąlygos, skatinančios pakartotinai naudoti VSI Europos Sąjungoje. Nuo jos priėmimo padaryta pažanga. Leista pakartotinai naudoti VSI komerciniais tikslais, atsisakoma rinkos monopolizavimo, sudarytos sąžiningos prekybos sąlygos, sumažėjo kainos ir užtikrintas didesnis skaidrumas. Tačiau valstybės narės daro ne vienodą pažangą ir ne vienodai įgyvendina direktyvą.

Big barriers still exist. These include attempts by public sector bodies to maximise cost recovery, as opposed to benefits for the wider economy, competition between the public and the private sector, practical issues hindering re-use, such as the lack of information on available PSI, and the mindset of public sector bodies failing to realise the economic potential.

Vis dar yra didelių kliūčių. Tai – viešojo sektoriaus institucijų bandymai susigrąžinti kuo daugiau sąnaudų, o ne naudos siekimas visos ekonomikos mastu, konkurencija tarp viešojo ir privataus sektorių, pakartotinai naudoti informaciją trukdančios praktinės problemos, tokios kaip informacijos apie turimą VSI trūkumas ir tai, kad viešojo sektoriaus institucijų nesugeba išnaudoti ekonominių galimybių.

These problems and progress by MS to redress them need to be monitored and assessed before the Commission can consider legislative amendments to the PSI Directive.

Reikia stebėti ir įvertinti šias problemas ir valstybių narių pažangą jas sprendžiant – tik tada Komisija galės svarstyti, ar reikia teisinių VSI direktyvos pakeitimų.

MS need to focus their efforts now on full and correct implementation and application of the Directive, terminating exclusive arrangements, applying licensing and charging models that facilitate the availability and re-use of PSI, ensuring equal conditions for public bodies re-using their own documents and other re-users, and promoting quick and inexpensive conflict resolution mechanisms.

Dabar valstybės narės turi sutelkti pastangas, kad būtų teisingai įgyvendinta ir pritaikyta visa direktyva, ir nutraukti išskirtinius susitarimus, taikyti tokius licencijų išdavimo ir mokesčio skaičiavimo modelius, kurie padėtų sudaryti geresnes sąlygas susipažinti su VSI ir ją pakartotinai naudoti, sudaryti vienodas sąlygas pakartotinai savo dokumentus naudojančioms viešosioms institucijoms ir kitiems pakartotiniams naudotojams ir skatinti kurti greitai veikiančias bei nebrangias konfliktų sprendimo sistemas.

The Commission will carry out a further review by 2012 when more evidence on the impact, effects and application of the Directive should be available and will consider legislative amendments at that stage, taking into consideration the progress made in the meantime in the Member States.

Iki 2012 m., kai bus surinkta daugiau duomenų apie direktyvos poveikį, padarinius ir taikymą, Komisija dar kartą atliks peržiūrą ir, atsižvelgusi į valstybių narių per tą laikotarpį padarytą pažangą, apsvarstys teisės akto pakeitimus.

[1] Directive 2003/98/EC of the European Parliament and of the Council of 17 November 2003 on the re-use of public sector information, OJ L 345/90, 31.12.2003.

[1] 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, OL L 345/90, 2003 12 31.

[2] Study on Measuring European Public Sector Information Resources (MEPSIR), Helm et al ., 6/2006.

[2] Europos viešojo sektoriaus informacijos išteklių vertinimo tyrimas ( Study on Measuring European Public Sector Information Resources , angl. MEPSIR), Helm et al ., 6/2006.

[3] Estimated at ¬ 6.5 billion in 2007; Commission Communication Estimated at €6.5 billion in 2007; Commission Communication 23.9.2008 on the review of Regulation (EC) No 717/2007, COM(2008) 579 final.

[3] 2007 m. ji sudarė 6,5 mlrd. EUR. 2008 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatas dėl Reglamento (EB) Nr. 717/2007 persvarstymo, COM (2008) 579 galutinis.

[4] http://www.instat.com/press.asp?ID=2343&sku=IN0804074ID, 25.6.2008.

[4] http://www.instat.com/press.asp?ID=2343&sku=IN0804074ID, 2008 06 25.

[5] The commercial use of public information (CUPI), OFT, 12/2006 .

[5] Viešosios informacijos naudojimas komerciniais tikslais ( The commercial use of public information , CUPI), OFT, 12/2006.

[6] Non-communication of implementation initially regarded BE, CZ, DE, GR, ES, IT, CY, LV, LT, LU, MT, NL, AT, PT and HU, and non-conformity of national implementing measures with the Directive currently concerns IT, PL and SE.

[6] Iš pradžių įsipareigojimo pranešti apie įgyvendinimą neįvykdė Belgija, Čekija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Vengrija, o šiuo metu direktyvos neatitinka Italijos, Lenkijos ir Švedijos nacionalinės įgyvendinimo priemonės.

[7] Regarding AT, BE, ES and LU.

[7] Jie taikomi Austrijai, Belgijai, Ispanijai ir Liuksemburgui.

[8] OJ L 107, 20.4.2006, p. 38.

[8] OL L 107, 2006 4 20, p. 38.

[9] Assessment of the Re-use of Public Sector Information (PSI) in the Geographical Information, Meteorological Information and Legal Information sectors, MICUS, 12/2008.

[9] Viešojo sektoriaus informacijos (VSI) pakartotinio naudojimo vertinimas geografinės informacijos, meteorologinės informacijos ir teisinės informacijos sektoriuose, MICUS, 12/2008.

[10] Idem .

[10] Idem.

[11] Serda GFII press release, 27.1.2009.

[11] Serda GFII pranešimas spaudai, 2009 01 27.

[12] Results of the consultations and individual contributions can be found at http://ec.europa.eu/information_society/policy/psi/index_en.htm.

[12] Konsultacijų ir atskiros pagalbos rezultatus galima rasti http://ec.europa.eu/information_society/policy/psi/index_en.htm.

[13] Assessment of the Economic and Social Impact of the Public Domain in the Information Society, Rightscom, 4/2009.

[13] Viešojo sektoriaus ekonominio ir socialinio poveikio informacinei visuomenei vertinimas, Rightscom, 4/2009.

[14] COM(2007) 56 final.

[14] COM (2007) 56 galutinis.

[15] COM(2008) 513 final.

[15] COM (2008) 513 galutinis.

[16] Article 11(2) and (3) of the Directive.

[16] Direktyvos 11 straipsnio 2 ir 3 dalys.

[17] Models of Public Sector Information Provision via Trading Funds, Newbery et al ., 2/2008.

[17] Viešojo sektoriaus informacijos teikimo per prekybos fondus modeliai ( Models of Public Sector Information Provision via Trading Funds ), Newbery et al ., 2/2008.

[18] C(2008)36, 6/2008.

[18] C (2008) 36, 6/2008.

[19] The term public task is closely related to public services or services in the general economic interest, and is in some languages interchangeable (e.g. mission de service public in French). The ECJ has examined on a case by case basis whether certain activities in the MS can be considered to be such services and set certain criteria, such as the universality and continuity of the service, uniform tariff rates and equal terms.

[19] Terminas viešasis uždavinys (angl. public task ) yra glaudžiai susijęs su viešosiomis paslaugomis arba visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis ir kai kuriose kalbose jis yra sukeičiamas su kitais terminais (pvz., pranc. mission de service public ). ETT kiekvienu atveju atskirai išnagrinėjo, ar tam tikrų rūšių valstybių narių veikla gali būti laikoma tokiomis paslaugomis, ir nustatė tam tikrus jų kriterijus, tokius kaip paslaugos universalumas ir tęstinumas, vienodi tarifai ir vienodos sąlygos.